Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
taip: „4. Seniūnas yra valstybės politikas, vadovaujantis seniūnijai. Seniūnas renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Seniūną iš seniūnijos nuolatinių gyventojų renka tos seniūnijos gyventojai. Kai seniūno įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, rengiami nauji seniūno rinkimai. Seniūnas yra– seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas, Jis yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į pareigas skiria priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš
tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. 2. Papildyti 31 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Reikalavimai kandidatui į seniūnus:
1) turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį;
2) turėti aukštąjį neuniversitetinį arba aukštesnįjį išsilavinimą, arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą;
3) gyventi tos savivaldybės, kurioje kandidatuojama į seniūnus, teritorijoje;
4) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
5) neturėti teismo nuosprendžiu skirtos neatliktos bausmės; Asmens kandidatūrą turi paremti parašais ne mažiau kaip 2 procentai, bet ne mažiau kaip 100, tos seniūnijos rinkėjų. Rinkimus laimi kandidatas, gavęs daugiausia balsų. Antras rinkimų turas nerengiamas. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus seniūnų rinkimų rezultatus, savivaldybės administracijos direktorius išrinktą seniūną per 10 kalendorinių dienų paskiria eiti pareigas.“
3Papildyti 31 straipsnį 6 dalimi:
„6.
Seniūno įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) jis atsistatydina, pagal seniūno pareiškimą atsistatydinti. Šis pareiškimas turi būti vizuotas tos savivaldybės administracijos direktoriaus ir seniūno asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) pasibaigia jo kadencija ir jis neperrenkamas pakartotinai;
3) teismas pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
4) jis miršta – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
5) jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
6) įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis;
7) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
8) jis išvyksta gyventi už savivaldybės teritorijos ribų;
9) daugiau kaip 50 procentų tos seniūnijos gyventojų raštu pareiškia nepasitikėjimą. Įsakymą dėl seniūno įgaliojimų nutrūkimo per 10 kalendorinių dienų pasirašo savivaldybės administracijos direktorius. Jis apie įsigaliojusį įsakymą informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją.“
4Papildyti 31 straipsnį 7 dalimi:
„7. Kai seniūno įgaliojimai nutrūksta dėl šio straipsnio 6 dalyje
numatytų aplinkybių arba laikinai negali jų vykdyti, iki artimiausių šalyje vyksiančių rinkimų arba kol seniūnas grįš į pareigas, seniūno pareigas laikinai eina kitas toje savivaldybėje pareigas einantis seniūnas, kurį paskiria tos savivaldybės administracijos direktorius. Nauji seniūno rinkimai rengiami su artimiausiais Lietuvoje vykstančiais rinkimais. Jeigu iki artimiausių savivaldybių tarybų rinkimų yra likę mažiau kaip 6 mėnesiai, seniūno rinkimai rengiami su jais, o ne su artimiausiais kitais rinkimais.“
5Papildyti 31 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Kada seniūnas neišrenkamas naujai kadencijai arbo jo įgaliojimai nutrūksta prieš terminą (išskyrus atvejus, kai seniūno savo įgaliojimai nutrūksta šio straipsnio 6 dalies 1, 3, 5, 6, 7, 8, punktuose nustatyta tvarka), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo seniūnu eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojo (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Šioje dalyje nustatytu atveju seniūnas turi teisę grįžti į iki išrinkimo seniūnu eitas pareigas, jeigu jis ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šis asmuo iki išrinkimo seniūnu tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jam išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šis asmuo seniūno pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jam išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Jei seniūno įgaliojimai nutrūksta prieš terminą šio straipsnio 6 dalies 9 punkte dalyje nustatyta tvarka, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.“
6Papildyti 31 straipsnį 9 dalimi:
„9.
Seniūno darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybės taryba.“
7Papildyti 31 straipsnį 10 dalimi:
„10. Seniūnas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse
ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą.“
8Papildyti 31 straipsnį 11 dalimi:
„11. Seniūnui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus
nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, nurodytas šio straipsnio 12 dalyje, taip pat materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą ir sveikatą.“
9Papildyti 31 straipsnį 12 dalimi:
„12. Seniūnas turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines
minimaliąsias atostogas. Seniūno atostogų prašymą vizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis seniūnui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Atostogų metu seniūnas neatlieka seniūno pareigų.“
10Buvusią 31 straipsnio 5 dalį laikyti 13 dalimi. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m.
sausio 1 d. 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2017 m. kovo 15 d.:
1) parengti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo ir kitų teisės aktų projektus, kuriais būtų nustatyta seniūnų rinkimų tvarka;
2) parengti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų nustatyti seniūnų darbo apmokėjimo koeficientai, ir kitų su šio įstatymo įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Strelčiūnas
Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti
SAVIVALDOS ĮSTATYMO nr. I-533 31 straipsnio
2014 m. d. Nr. Vilnius
Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Demokratinės visuomenės sąlyga yra vietos savivalda, kurios pagrindas – aktyvi, į sprendimų dėl vietos reikalų priėmimą, įtraukta bendruomenė. Siekiant aktyviau įtraukti gyventojus į vietos savivaldos reikalus, reikia jiems suteikti daugiau teisių tobulinant Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą. Bendruomenės aktyvumą ir dalyvavimą savivaldoje lemia jiems suteikiamos galimybės tiesiogiai rinkti vietos valdžią. Todėl įteisinus tiesioginius mero rinkimus siūloma pakeisti ir seniūno paskyrimo į pareigas tvarką. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma įteisinti tiesioginius seniūno rinkimus ir seniūno atšaukimo iš pareigų procedūrą. Pakeitimu siekiama padidinti seniūnijos ir seniūno veiklos efektyvumą, užtikrinti kokybišką viešųjų paslaugų teikimą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą, seniūnijos priimtų sprendimų įgyvendinimo kontrolę. Pirminis įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Strelčiūnas. Projekto tikslas ir uždaviniai Projekto tikslas - pakeisti seniūnų paskyrimo į pareigas tvarką, numatyti pagrindinius jos principus. Projekto uždaviniai:
1) numatyti, kad į pareigas paskiriamas seniūnas, kuris tiesioginiuose seniūnų rinkimuose surinko daugiausiai balsų;
2) pakeisti seniūno statusą;
3) numatyti reikalavimus kandidatams, seniūno įgaliojimo nutrūkimo pagrindus ir garantijas seniūnams. Projekte siūlomų nuostatų teisinis reguliavimas šiuo metu Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad seniūnas yra valstybės karjeros tarnautojas į pareigas paskiriamas konkurso tvarka.
Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, laukiami teigiami rezultatai Siekiama padidinti seniūnų ir seniūnijų veiklos efektyvumą, užtikrinti operatyvesnį viešųjų paslaugų teikimą, gyventojams suteikti galimybę patiems išsirinkti savo atstovą, taip pat, priėmus įstatymą padidės tiesiogiai rinkto seniūno atskaitomybė gyventojams, gyventojų įtraukimas į sprendimų priėmimą. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma, nes esamas savivaldybės valdymo modelis nekeičiamas. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai, verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai, verslo sąlygoms neturės. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Šio įstatymo nuostatų įgyvendinimui siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2017 m. kovo 15 d. parengti šiuos teisės aktus:
1) Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo ir kitų teisės aktų projektus, kuriais būtų nustatyta seniūnų rinkimų tvarka;
2) Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų nustatyti seniūnų darbo apmokėjimo koeficientai, ir kitų su šio įstatymo įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų atitikimas Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės dokumentų nuostatoms. Lėšos, reikalingos įstatymui įgyvendinti Įstatymų įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės.
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Įstatymo projekto rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Strelčiūnas. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, reikalingi, kad šie projektai būtų įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, yra „seniūnai“, „vietos savivalda“, „tiesioginiai rinkimai“. Projektą teikia:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Strelčiūnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-12- Nr. Į 2014-11-27 Nr. XIIP-2551 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję
Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2551 (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Projektu keičiant seniūno, kaip vietos savivaldos vykdomosios institucijos vadovo, statusą iš valstybės tarnautojo į bendruomenės renkamą atstovą, mūsų nuomone, iš esmės keičiasi ir tokių pareigų vertinimas pagal Europos Sąjungos teisę. Projektu siūlomas seniūnų tiesioginių rinkimų modelis reikštų, jog seniūnas tampa valstybės politiku. Tokiu atveju, svarstytina, ar neturėtų būti užtikrinta visų atitinkamos vietos bendruomenės gyventojų teisė dalyvauti seniūno rinkimuose, o taip pat teisė būti išrinktais seniūnu. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 straipsnio 2 dalies b punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi Sąjungos piliečiai turi teisę balsuoti ir būti kandidatais vietos savivaldos rinkimuose, valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai. Kitaip tariant privalu užtikrinti, jog kitų valstybių narių piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir nebūdami piliečiais, turėtų teisę balsuoti ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus.
Taigi, manytina, kad su seniūno statuso pasikeitimu, turėtų būti svarstoma galimybė suteikti atitinkamoje savivaldybėje gyvenantiems ES piliečiams teisę aktyviai dalyvauti vietos savivaldos ir bendruomenės veikloje, renkant seniūną arba kandidatuojant į jo pareigas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, svarstytina, ar Projekto 1 straipsnio 2 dalimi Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio papildymas 5 dalimi, konkrečiai šios dalies 4 punktas, kuriuo reikalaujama kandidatui į seniūnus turėti Lietuvos Respublikos pilietybę, suderinamas su SESV 20 straipsnio 2 dalies b punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi. Svarstytina, ar keičiant seniūno statusą iš valstybės tarnautojo į valstybės politiką, tikslinga kelti kandidatui į seniūnus reikalavimus dėl išsilavinimo ir darbo patirties. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio reikalavimai, remiantis rinkimų įstatymais, nėra keliami kandidatams į kitas atstovaujamąsias institucijas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2014-12-03 Nr. XIIP-2551 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio:
politikas“ neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsniu 11 dalyje, Valstybės politikų elgesio kodekso 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos valstybės politiko sampratos; be to, pažymėtina, kad seniūnijos (savivaldybės administracijos filialo), veikiančio tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje (Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 dalis), seniūnas, išrinktas savivaldybės teritorijos dalies (seniūnijos) nuolatinių gyventojų ir neturintis politikams būdingos politinių ir ekonominių sprendimų priėmimo laisvės, negali būti tapatinamas su valstybės politikais, t.y., su visos savivaldybės teritorinės bendruomenės (Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolatinių savivaldybės gyventojų) išrinktais savivaldybių tarybų nariais (šios bendruomenės atstovais) ir savivaldybių tarybų nariais – merais, kurie turi minėtų sprendimų priėmimo laisvę; kita vertus, jeigu seniūnas būtų valstybės politikas, jo teisinis statusas neturėtų priklausyti nuo savivaldybės administracijos direktoriaus (5, 6 dalys), t.y. nuo valstybės tarnautojo valios (paskyrimo eiti pareigas, įgaliojimų nutraukimo įforminimo). Be to, Pagal Vietos savivaldos 30 straipsnio nuostatas savivaldybės administracija yra biudžetinė įstaiga, kurioje dirba valstybės tarnautojai bei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
Projektu siūlomas biudžetinės įstaigos teritorinio struktūrinio padalinio – seniūnijos vadovas būtų priskiriamas valstybės politikų kategorijai, o šios kategorijos asmenų, dirbančių biudžetinėje įstaigoje, nenumato nei Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnis, nei Biudžetinių įstaigų įstatymas;
gyventojų, o 5 straipsnio 3 punkte – tik reikalavimas gyventi tos savivaldybės, kurioje yra seniūnija, teritorijoje. Šias nuostatas būtina suderinti tarpusavyje;
kandidatui į seniūnus), po 5 dalies einančios antros nesunumeruotos dalies (seniūno rinkimų tvarka) ir 6 dalies (seniūno įgaliojimų nutrūkimas) nuostatos turėtų būti inkorporuojamos į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą parengiant ir teikiant atskirą šio įstatymo pakeitimo projektą. Keičiamas Vietos savivaldos įstatymas nustato vietos savivaldos principus, apibrėžia savivaldybių institucijų statusą, tačiau nereguliuoja rinkimų klausimų;
reikalavimus asmeniui, kuris gali būti renkamas seniūnu, atkreipiame dėmesį į galimas Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo problemas, kai gali būti apribotos savivaldybės tarybos galimybės seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje įsteigtos savivaldybės įmones valdymo organų nariu skirti seniūną. Antai, Seimas 2014 m. spalio 16 d. priimto Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo NR. I-722 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XII-1234 5 straipsniu pakeitė šio įstatymo 10 straipsnį (įsigalios 2015 m. kovo 1 d.) ir jo 4 dalyje įtvirtino bendruosius reikalavimai fiziniams asmenims, kurie gali būti skiriami įmonės valdybos nariu: turi turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (1 punktas); būti nepriekaištingos reputacijos (2 punktas); būti nesusijusiu su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas (3 punktas). Jeigu projektu siūlomi įtvirtinti reikalavimai (31 straipsnio 5 dalies 2 ir 5 punktai) asmeniui, kuris gali būti renkamas seniūnu nesutaptų su nurodyto įstatymo nustatytais reikalavimais fiziniams asmenims (taigi ir seniūnui), kurie gali būti skiriami įmonės valdybos nariu – jų neatitinkantis seniūnas negalės būti skiriamas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje įsteigtos savivaldybės įmones valdybos nariu, t.y., Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalis būtų neįgyvendinama; 1.5. Trečiojoje nesunumeruotoje keičiamo įstatymo 31 straipsnio dalyje, einančioje po 5 dalies, siūloma nuostata, kad išrinktą seniūną į pareigas skiria savivaldybės administracijos direktorius, nesuderinama su rinkimų instituto esme. Valstybės politiko ar pareigūno įgaliojimų pradžia gali būti siejama arba su išrinkimu, arba su paskyrimu;
apibrėžti ne įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, bet įgaliojimų pasibaigimo pagrindus; 1.7.
įgaliojimo pasibaigimo pagrindą „daugiau kaip 50 procentų tos seniūnijos gyventojų raštu pareiškia nepasitikėjimą“ ir nenustačius nepasitikėjimo pareiškimo teisinio mechanizmo, toks pagrindas būtų deklaratyvus, o ta apimtimi, kad nepaisant to, kad seniūnas neteko įgaliojimų gyventojams pareiškus nepasitikėjimą juo (iš esmės dėl jo kaltės) - jis turėtų teisę į 8 dalyje siūlomas įtvirtinti garantijas - neatitinka garantijų paskirties ir iškreipia jų esmę;
kodeksas seniūnui taikomas subsidiariai ir atsisakyti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 12 dalies, nes nustačius, kad kai kurios Darbo kodekso nuostatos netaikomos, gali kilti praktinio pobūdžio problemų – nurodytos netaikomos nuostatos gali būti tarpusavyje susijusios su taikomomis; siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, 11 dalyje žodžiai ,,atostogos, nurodytos šio straipsnio 12 dalyje“ brauktini kaip pertekliniai. 1.9. 12 dalyje siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas nenumato seniūno teisės į atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Neaišku, dėl kokių priežasčių seniūnas yra išskiriamas iš kitų valstybės politikų ir jam netaikoma minėta garantija;
dalies nuostatoje formuluojami pavedimai Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2017 m. kovo 15 d. „parengti“ joje nurodytus 2 įstatymų pakeitimų projektus, kuriuos reikėtų priimti, kad būtų įgyvendintas projektu teikiamas įstatymas (jeigu jis būtų priimtas – siūloma įsigaliojimo data – 2019 m. sausio 1 d.). Taigi, nepaisant to ar šie pavedimai bus įvykdyti, ar nebus, įstatymas (jeigu jis būtų priimtas) įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.
Tokia įstatymų leidybos praktika, kai seniūnų teisinio statuso klausimus siūloma fragmentuoti, t.y. tik tam tikra apimtimi reglamentuoti dar vienu įstatymu (savivaldybių tarybų rinkimų), o ne papildyti atitinkamomis nuostatomis šiuo metu galiojantį Vietos savivaldos įstatymą; kai siūloma nustatyti šio įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo 2019 m. sausio 1 d. preferenciją (pirmenybę) prieš poreikį tinkamai jį inkorporuoti į teisės sistemą, t.y. kartu (vienu metu) pakeisti šiuo metu galiojančius įstatymus (Valstybės tarnybos įstatymą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą, Valstybės politikų elgesio kodeksą ir kt.) su kuriais būtina suderinti teikiamą projektą, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies reikalavimą „Kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą“, kuriam projekto iniciatorių pasirinktas projekto inkorporavimo į teisinę sistemą būdas prieštarauja. Be to, aptariama nuostata yra ydinga ir tuo aspektu, kad Vyriausybė kaip teisėkūros subjektas gali pavesti rengti įstatymų projektus jai pavaldžioms valstybės institucijos ar įstaigoms, sudaryti darbo grupę ar kt., o ne rengti įstatymų projektus pati. Taigi šiuo aspektu yra reikšmingas šioje dalyje nurodytų įstatymų projektų pateikimas svarstyti Seimui (įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas). 3.
straipsnyje siūloma įtvirtinti seniūnų tiesioginių rinkimų tvarka yra susijusi su tokių rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidomis siūlytina gauti Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonę. 4. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 35.4. punktą 5 dalyje skaitmenimis nepažymėtų struktūrinių dalių nuostatas reikia sunumeruoti arabiškais skaitmenimis iš eilės ir atitinkamai pakeisti kitų dalių (6 - 13) numeraciją arba atsižvelgus į straipsnio keitimo apimtį – pakeisti visą straipsnį. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, [email protected] P. Žukauskas, [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
6
posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė - komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: O. Buišienė – Seimo Teisės departamento vyr. patarėja, R. Čapas – Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotoja – patarėjas, A. Šešelgis - Socialinės apsaugos ir darbo viceministras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 1.1.
nuostata, kad seniūnas yra „valstybės politikas“ neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsniu 11 dalyje, Valstybės politikų elgesio kodekso
dalyje apibrėžtos valstybės politiko sampratos; be to, pažymėtina, kad seniūnijos (savivaldybės administracijos filialo), veikiančio tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje (Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 dalis), seniūnas, išrinktas savivaldybės teritorijos dalies (seniūnijos) nuolatinių gyventojų ir neturintis politikams būdingos politinių ir ekonominių sprendimų priėmimo laisvės, negali būti tapatinamas su valstybės politikais, t.y., su visos savivaldybės teritorinės bendruomenės (Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolatinių savivaldybės gyventojų) išrinktais savivaldybių tarybų nariais (šios bendruomenės atstovais) ir savivaldybių tarybų nariais – merais, kurie turi minėtų sprendimų priėmimo laisvę; kita vertus, jeigu seniūnas būtų valstybės politikas, jo teisinis statusas neturėtų priklausyti nuo savivaldybės administracijos direktoriaus (5, 6 dalys), t.y. nuo valstybės tarnautojo valios (paskyrimo eiti pareigas, įgaliojimų nutraukimo įforminimo). Be to, Pagal Vietos savivaldos 30 straipsnio nuostatas savivaldybės administracija yra biudžetinė įstaiga, kurioje dirba valstybės tarnautojai bei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Projektu siūlomas biudžetinės įstaigos teritorinio struktūrinio padalinio – seniūnijos vadovas būtų priskiriamas valstybės politikų kategorijai, o šios kategorijos asmenų, dirbančių biudžetinėje įstaigoje, nenumato nei Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnis, nei Biudžetinių įstaigų įstatymas;
11
nurodoma, kad seniūnas renkamas iš seniūnijos nuolatinių gyventojų, o 5 straipsnio 3 punkte – tik reikalavimas gyventi tos savivaldybės, kurioje yra seniūnija, teritorijoje. Šias nuostatas būtina suderinti tarpusavyje;
12 1.3.
ir po jos einančios nesunumeruotos dalies (reikalavimai kandidatui į seniūnus), po 5 dalies einančios antros nesunumeruotos dalies (seniūno rinkimų tvarka) ir 6 dalies (seniūno įgaliojimų nutrūkimas) nuostatos turėtų būti inkorporuojamos į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą parengiant ir teikiant atskirą šio įstatymo pakeitimo projektą. Keičiamas Vietos savivaldos įstatymas nustato vietos savivaldos principus, apibrėžia savivaldybių institucijų statusą, tačiau nereguliuoja rinkimų klausimų;
12
ir 5 punktuose formuluojant reikalavimus asmeniui, kuris gali būti renkamas seniūnu, atkreipiame dėmesį į galimas Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo problemas, kai gali būti apribotos savivaldybės tarybos galimybės seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje įsteigtos savivaldybės įmones valdymo organų nariu skirti seniūną. Antai, Seimas 2014 m. spalio 16 d. priimto Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo NR. I-722 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24 ir
įstatymo 10 straipsnį (įsigalios 2015 m. kovo 1 d.) ir jo 4 dalyje įtvirtino bendruosius reikalavimai fiziniams asmenims, kurie gali būti skiriami įmonės valdybos nariu: turi turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (1 punktas); būti nepriekaištingos reputacijos (2 punktas); būti nesusijusiu su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas (3 punktas).
Jeigu projektu siūlomi įtvirtinti reikalavimai (31 straipsnio 5 dalies 2 ir 5 punktai) asmeniui, kuris gali būti renkamas seniūnu nesutaptų su nurodyto įstatymo nustatytais reikalavimais fiziniams asmenims (taigi ir seniūnui), kurie gali būti skiriami įmonės valdybos nariu – jų neatitinkantis seniūnas negalės būti skiriamas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje įsteigtos savivaldybės įmones valdybos nariu, t.y., Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalis būtų neįgyvendinama;
12
nesunumeruotoje keičiamo įstatymo 31 straipsnio dalyje, einančioje po 5 dalies, siūloma nuostata, kad išrinktą seniūną į pareigas skiria savivaldybės administracijos direktorius, nesuderinama su rinkimų instituto esme. Valstybės politiko ar pareigūno įgaliojimų pradžia gali būti siejama arba su išrinkimu, arba su paskyrimu;
13
siūlytina tobulinti ir joje apibrėžti ne įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, bet įgaliojimų pasibaigimo pagrindus;
13
punkte įtvirtinus seniūno įgaliojimo pasibaigimo pagrindą „daugiau kaip 50 procentų tos seniūnijos gyventojų raštu pareiškia nepasitikėjimą“ ir nenustačius nepasitikėjimo pareiškimo teisinio mechanizmo, toks pagrindas būtų deklaratyvus, o ta apimtimi, kad nepaisant to, kad seniūnas neteko įgaliojimų gyventojams pareiškus nepasitikėjimą juo (iš esmės dėl jo kaltės)
18 1.8.
siūlytina nustatyti, kad Darbo kodeksas seniūnui taikomas subsidiariai ir atsisakyti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 12 dalies, nes nustačius, kad kai kurios Darbo kodekso nuostatos netaikomos, gali kilti praktinio pobūdžio problemų – nurodytos netaikomos nuostatos gali būti tarpusavyje susijusios su taikomomis; siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, 11 dalyje žodžiai
19
siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas nenumato seniūno teisės į atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Neaišku, dėl kokių priežasčių seniūnas yra išskiriamas iš kitų valstybės politikų ir jam netaikoma minėta garantija;
22
straipsnio 2 dalies nuostatoje formuluojami pavedimai Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2017 m. kovo 15 d. „parengti“ joje nurodytus 2 įstatymų pakeitimų projektus, kuriuos reikėtų priimti, kad būtų įgyvendintas projektu teikiamas įstatymas (jeigu jis būtų priimtas – siūloma įsigaliojimo data –
nebus, įstatymas (jeigu jis būtų priimtas) įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.
Tokia įstatymų leidybos praktika, kai seniūnų teisinio statuso klausimus siūloma fragmentuoti, t.y. tik tam tikra apimtimi reglamentuoti dar vienu įstatymu (savivaldybių tarybų rinkimų), o ne papildyti atitinkamomis nuostatomis šiuo metu galiojantį Vietos savivaldos įstatymą; kai siūloma nustatyti šio įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo 2019 m. sausio 1 d. preferenciją (pirmenybę) prieš poreikį tinkamai jį inkorporuoti į teisės sistemą, t.y. kartu (vienu metu) pakeisti šiuo metu galiojančius įstatymus (Valstybės tarnybos įstatymą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą, Valstybės politikų elgesio kodeksą ir kt.) su kuriais būtina suderinti teikiamą projektą, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies reikalavimą „Kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą“, kuriam projekto iniciatorių pasirinktas projekto inkorporavimo į teisinę sistemą būdas prieštarauja. Be to, aptariama nuostata yra ydinga ir tuo aspektu, kad Vyriausybė kaip teisėkūros subjektas gali pavesti rengti įstatymų projektus jai pavaldžioms valstybės institucijos ar įstaigoms, sudaryti darbo grupę ar kt., o ne rengti įstatymų projektus pati. Taigi šiuo aspektu yra reikšmingas šioje dalyje nurodytų įstatymų projektų pateikimas svarstyti Seimui (įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas). Pritarti 3.
tiesioginių rinkimų tvarka yra susijusi su tokių rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidomis siūlytina gauti
rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 35.4. punktą 5 dalyje skaitmenimis nepažymėtų struktūrinių dalių nuostatas reikia sunumeruoti arabiškais skaitmenimis iš eilės ir atitinkamai pakeisti kitų dalių (6 - 13) numeraciją arba atsižvelgus į straipsnio keitimo apimtį – pakeisti visą straipsnį. Pritarti
atkreipti dėmesį į tai, kad Projektu keičiant seniūno, kaip vietos savivaldos vykdomosios institucijos vadovo, statusą iš valstybės tarnautojo į bendruomenės renkamą atstovą, mūsų nuomone, iš esmės keičiasi ir tokių pareigų vertinimas pagal Europos Sąjungos teisę. Projektu siūlomas seniūnų tiesioginių rinkimų modelis reikštų, jog seniūnas tampa valstybės politiku. Tokiu atveju, svarstytina, ar neturėtų būti užtikrinta visų atitinkamos vietos bendruomenės gyventojų teisė dalyvauti seniūno rinkimuose, o taip pat teisė būti išrinktais seniūnu. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 straipsnio 2 dalies b punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi Sąjungos piliečiai turi teisę balsuoti ir būti kandidatais vietos savivaldos rinkimuose, valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai. Kitaip tariant privalu užtikrinti, jog kitų valstybių narių piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir nebūdami piliečiais, turėtų teisę balsuoti ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus.
Taigi, manytina, kad su seniūno statuso pasikeitimu, turėtų būti svarstoma galimybė suteikti atitinkamoje savivaldybėje gyvenantiems ES piliečiams teisę aktyviai dalyvauti vietos savivaldos ir bendruomenės veikloje, renkant seniūną arba kandidatuojant į jo pareigas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, svarstytina, ar Projekto 1 straipsnio 2 dalimi Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio papildymas 5 dalimi, konkrečiai šios dalies 4 punktas, kuriuo reikalaujama kandidatui į seniūnus turėti Lietuvos Respublikos pilietybę, suderinamas su SESV 20 straipsnio 2 dalies b punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi. Pritarti
keičiant seniūno statusą iš valstybės tarnautojo į valstybės politiką, tikslinga kelti kandidatui į seniūnus reikalavimus dėl išsilavinimo ir darbo patirties. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio reikalavimai, remiantis rinkimų įstatymais, nėra keliami kandidatams į kitas atstovaujamąsias institucijas. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Asociacija „Žaliasis ąžuolynas“
politikas, jis gali nepriklausyti jokiai politinei partijai. 2. Seniūnas privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. 3. Reikalavimas, kad būtų dirbęs ne mažiau 3 metus vadovaujantį darbą, manau nėra būtinas. Dabar tas reikalavimas atrodo keistai, jei žmogui neprivalomas aukštasis universitetinis išsilavinimas, tai koks iš jo galėjo būti vadovas? ar valstybės tarnautojas? 4. Šis įstatymas turi įsigalioti greičiau, bent jau nuo
iniciatoriams tobulinti. 2.
2015-02-17 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėtas Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2551. Įstatymo projektu siekiama pakeisti seniūnų paskyrimo į pareigas tvarką, įteisinant tiesioginius seniūnų rinkimus bei seniūnui suteikti valstybės politiko statusą. Manome, jog projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų (Biudžetinių įstaigų, Valstybės tarnybos, Valstybės politikų elgesio kodekso ir kt.) nuostatoms ir jam nepritariame. Esame tikri, jog negali būti nustatytas teisinis reguliavimas, įtvirtinantis valstybės politiko pavaldumą valstybės tarnautojui – administracijos direktoriui. Be to, Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti seniūno įgaliojimai
būdingi politikams. Pritarti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2551 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytos dviejų rūšių savivaldybių institucijos: savivaldybių tarybos (atstovaujamosios institucijos) ir joms atskaitingi vykdomieji organai (vykdomosios institucijos). Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį seniūnija yra savivaldybės administracijos (savivaldybės viešojo administravimo subjekto) filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad savivaldybių taryboms atskaitingų vykdomųjų organų negalima traktuoti kaip tokių, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalį savivaldos teisė laiduojama įstatymo nustatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams ir įgyvendinama per savivaldybių tarybas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija),
dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), šios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) ir šios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkričio
straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo įrašymo į konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Taigi akivaizdu, kad seniūnas nėra tas subjektas, per kurį įgyvendinama savivaldos teisė, o seniūnijos aptarnaujama teritorija nėra valstybės teritorijos administracinis vienetas.
Be to, vietos savivalda turėtų būti tobulinama sistemiškai, o ne vien pakeičiant seniūno pareigų įgijimo būdą ir seniūno statusą, t. y. fragmentiškai nustatant, kad seniūnas yra tiesiogiai renkamas valstybės politikas. Esminiai dalykai, lemiantys tinkamą vietos bendruomenės interesų tenkinimą, – tai už savivaldos teisės įgyvendinimą atsakingų savivaldybės atstovaujamosios ir vykdomosios institucijų bei kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų įgaliojimų, teisių ir pareigų optimalus paskirstymas, o tokia situacija, kai seniūnas, kaip valstybės politikas, būtų pavaldus savivaldybės valstybės tarnautojui – administracijos direktoriui, neatitiktų konstitucinio atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios institucijų santykio. Priėmus Įstatymo projektą gali kilti ir prieštaravimas konstitucinei doktrinai dėl savivaldybių institucijų kompetencijų padalijimo, nes iš Įstatymo projekto nuostatų neaišku, koks būtų išrinktų seniūnų statusas ir santykis su savivaldybės bendruomenės išrinkta jos atstovybe – savivaldybės taryba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalis) ir jos sudarytomis vykdomosiomis institucijomis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalis). Pritarti. 2. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu teikiamas siūlymas keisti seniūno statusą iš karjeros valstybės tarnautojo į savivaldybės bendruomenės renkamą atstovą iš esmės keičia ir tokių pareigų vertinimą pagal Europos Sąjungos teisę, nes siūlomas seniūnų tiesioginių rinkimų modelis reikštų, kad seniūnas tampa savivaldybės politiku.
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 straipsnio 2 dalies b punktą ir 22 straipsnio 1 dalį Europos Sąjungos piliečiai turi teisę balsuoti ir būti kandidatais vietos savivaldos rinkimuose Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai. Taigi turi būti užtikrinta, kad kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir nesantys Lietuvos Respublikos piliečiais, turėtų teisę balsuoti ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus vienodais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 5 dalies 4 punktas, kuriame keliamas reikalavimas kandidatui į seniūnus turėti
dalies b punkto ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pritarti
pakeisti seniūnų skyrimo į pareigas tvarką, numatyti pagrindinius jos principus. Atkreiptinas dėmesys, kad Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“,
efektyvumą: tobulinti seniūnų veiklos programų rengimą, metinio planavimo procedūras; stiprinti jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei; skatinti bendruomeniškumą ir teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei.
Tobulinant seniūnijų ir seniūnų veiklos teisinį reguliavimą ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 316 punkte nurodytą priemonę, vidaus reikalų ministro sudaryta darbo grupė įpareigota parengti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, siekiant tiksliau paskirstyti seniūnų funkcijas, nustatyti jų pareigas, teises ir atsakomybę, taip pat patikslinti seniūnų veiklos planavimo procedūras. Pritarti
iniciatoriams tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 4 – prieš. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA: - Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė