Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 11 straipsnio 1 dalies papildymas. Papildyti 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, rekreacinėms ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai: Valerijus Simulik Eduardas Šablinskas
Projekto Nr. XIIP-2522 (2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: ,,3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, rekreacinėms ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus;“. 3. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
Projekto Nr. XIIP-2522 (3) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: ,,3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, rekreacinėms ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) gyvenamosioms ir rekreacinėms teritorijoms
miestuose formuoti, kai tai numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar bendruosiuose planuose ir kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;“. 3. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 7, 8 ir
straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 7, 8 ir 9 punktuose nustatytus atvejus;“. 5. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nustatytais atvejais.“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Projekto rengimą paskatino, gauti nusiskundimai dėl galimybės miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo (toliau Įstatymas) 11 straipsnio 3 dalyje yra numatytos galimybės, formuojant rekreacines teritorijas, miško žemę paversti kitomis naudmenomis, deja žemės pavertimas kitomis naudmenomis formuojant rekreacines teritorijas nėra numatyta Įstatymo 11 straipsnio
Įstatymo projekto siūlytojai - Seimo nariai Valerijus Simulik, Eduardas Šablinskas. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektu siekiama patikslinti ir suderinti Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Šiuo metu galimybę suformuoti rekreacinės paskirties teritoriją miško žemėje numato Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, tačiau tokia galimybė nepaminėta Įstatymo to paties 11 straipsnio 1 dalyje, o būtent: Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jei tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Tačiau Įstatymo to paties 11 straipsnio 1 dalyje galimybė formuoti rekreacines teritorijas nepaminėta. Esant tokiems įstatymo netikslumams Valstybinė miškų tarnyba negali apskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti.
Kol neapskaičiuotas minėtas piniginės kompensacijos dydis, savivaldybių administracijos vadovai neturi teisės tvirtinti detaliųjų planų ir formuoti rekreacinių teritorijų, nors šios ir numatytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus Įstatymą Valstybinė miškų tarnyba galės apskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti, t.y. bus sudaryta galimybė valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, kai tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimtas įstatymo projektas neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Teikiamas įstatymo projektas ES teisei ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projekto autoriai, - Seimo nariai Valerijus Simulik ir Eduardas Šablinskas. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „miško žemė, rekreacinių“. 16.
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Teikia: Seimo nariai: Valerijus Simulik Eduardas Šablinskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-12- Nr. Į 2014-11-17 Nr. XIIP-2522 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2014 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP‑2522 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2014-11-28 Nr. XIIP-2522 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
paverčiama kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiesiems krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas
pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Taigi, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Rekreacinių teritorijų (ypač komercinės paskirties) formavimas sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis - rekreacinėms teritorijoms formuoti prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo bei atitiktų viešąjį interesą. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas yra patikslinti ir suderinti Miškų įstatymo 11 straipsnio
žemės pavertimas kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti galėtų būti atliekamas ne tik teritorijose, nurodytose Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, bet ir kitose teritorijose (išskyrus 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas). Taigi, būtų praplečiamas teritorijų, kuriose miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Projekto aiškinamajame rašte toks tikslas nėra numatytas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti taip, kad jos atitiktų projekto tikslą. 3. Projekto 1 straipsnio pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: „11 straipsnio pakeitimas“, o pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžio „Papildymo“ įrašytinas žodis „Pakeisti“. 4.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
priklausančios miško žemės, savininko funkcijas, o Aplinkos ministerija pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį atlieka miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. 5. Projektu siūloma reglamentuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neatsiejamai susijęs su teritorijų planavimo procesu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad projekto rengėjai atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu projekte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su žemėtvarka ir teritorijų planavimu. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė S.Švedas
2015-06-08 Nr. XIIP-2522(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti. Šio straipsnio
punkte nustatoma, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms miestuose formuoti savivaldybėse, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kuriose nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje bei panaikinamas draudimas Neringos savivaldybėje miško žemę paversti kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms formuoti kartu leidžiant šios savivaldybės miško žemėje ir rekreacinių teritorijų formavimą. Projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalimis keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose išplečiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų ratas II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose bei III grupės – draustinių ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, t. y., šiuose miškuose miško žemę paversti kitomis naudmenomis būtų galima rekreacinėms teritorijoms formuoti, taip pat, gyvenamosioms ir rekreacinėms teritorijoms miestuose formuoti, jei šie miškai yra savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kuriose nėra galimybės šių teritorijų formuoti.
Projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis būtų galima valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose (kai šios saugomos teritorijos yra miškingose savivaldybėse) gyvenamosioms ir rekreacinėms teritorijos miestuose formuoti. Taigi, šiame projekto variante žymiai išplečiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtinių atvejų ratas nei tai buvo siūloma nustatyti pirmajame šio projekto variante. Šios projekto nuostatos diskutuotinos dėl kelių aspektų. Pirma, dar kartą atkreipiame dėmesį į 2014 m. lapkričio 28 d. Teisės departamento išvados 1 punkte išdėstytą pastabą dėl Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos bei prielaidų sukūrimo stichiškam miškų urbanizavimui: pažymėtina, „kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiesiems krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan.
Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo
straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Rekreacinių teritorijų (ypač komercinės paskirties) formavimas sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis - rekreacinėms teritorijoms formuoti prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo bei atitiktų viešąjį interesą.“ Antra, kadangi projekto nuostatomis siūloma leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis gyvenamųjų (miestuose) ir rekreacinių teritorijų (ne tik miestuose) formavimui ekosistemos apsaugos bei draustinių ir valstybinių rezervatų apsaugos miškuose, tai nėra aišku, ar šios projekto nuostatos būtų suderintos su keičiamo įstatymo
miškuose tikslais: išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus, formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Trečia, projekto nuostatomis saugomose teritorijose tam tikrais atvejais leidžiamas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gyvenamosioms ir rekreacinėms teritorijoms miestuose formuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių teritorijų formavimas leidžiamas ir Neringos savivaldybėje, t. y. Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Svarstytina, ar šios nuostatos dera su Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytais saugomų teritorijų steigimo tikslais: saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes). Kartu, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad „Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas. Tokį traktavimą lėmė tai, kad, kaip pažymima oficialiuose dokumentuose, kuriuose buvo siūloma įtraukti Kuršių neriją į Pasaulio paveldo sąrašą, Kuršių nerijos kraštovaizdį formavo ne tik gamtiniai procesai, bet ir žmogaus veikla, todėl joje atsispindi gamtinės aplinkos ir žmogaus sąveika; Kuršių nerija – tai puiki visuomenės, kuri vertėsi žvejyba, evoliucijos iliustracija; iki pat šių dienų Kuršių nerijoje tebevyksta kraštovaizdžio formavimasis; čia su tradicine gyvensena susijusios šiuolaikinės visuomenės, kurioje vis dar vyksta evoliuciniai procesai, socialinis vaidmuo tebėra aktyvus; Kuršių nerijoje atsispindi ilgus dešimtmečius vykstantys materialieji pokyčiai, labai glaudžiai susiję su gamtos jėgų ir žmogaus veiklos sąveika; Kuršių nerijoje vis dar galima matyti reliktinį kraštovaizdį, kuriame evoliuciniai procesai jau yra pasibaigę; čia yra išlikęs ilgą laiką Kuršių nerijoje gyvenusios (dabar jau išnykusios) kuršių genties etnografinis paveldas.
Minėtuose dokumentuose taip pat pažymima, kad Kuršių nerijoje yra išlikę ir kultūros paveldo pavyzdžių, kaip antai: žvejų gyvenvietės, kuriose žmogaus ir gamtos sąveika etnokultūriniu, istoriniu ir estetiniu požiūriais yra išskirtinės visuotinės vertės; savo masteliu unikalūs architektūros darbai, kurie istoriniu, meniniu ir moksliniu požiūriais yra išskirtinės vertės; archeologinės vietovės, itin reikšmingos dėl smėlio užpustytų kaimų. Pažymima ir tai, kad ypatingą Kuršių nerijos reikšmę atspindi vaizdingai susipynęs gamtinis ir kultūrinis paveldas, kuris siejamas ne tik su materialiuoju ar dvasiniu aspektu, bet ir su patirtimi, kurią įgydavo kiekviena vietos gyventojų karta, o tai padeda atgaivinti prarastas Kuršių nerijos gamtines sistemas.
Konstitucinis Teismas savo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė“. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar saugomose teritorijose (tame tarpe ir Kuršių nerijoje) miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gyvenamosioms ir rekreacinėms teritorijoms miestuose formuoti prisidėtų prie vertingų vietovių kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo bei atitiktų viešąjį interesą. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatos nedera su Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Siūlytume tarpusavyje suderinti projekto nuostatas su šiuo įstatymu arba kartu su projektu teikti Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
APLINKOS APSAUGOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Viktorija
Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Rimas Antanas Ručys, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 2,3 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiesiems krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan.
Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo
šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Rekreacinių teritorijų (ypač komercinės paskirties) formavimas sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis - rekreacinėms teritorijoms formuoti prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo bei atitiktų viešąjį interesą. Pritarti iš dalies Argumentai: nepritariame Teisės departamento išvadai dėl urbanizacijos proceso stichiškumo, nes neatkreiptas reikiamas dėmesys į tai, kad 11 str. 2, 3 ir 4 dalys nustato sąlygas, kurios leidžia išvengti stichiškumo ir užtikrina, kad atvejai būtų gerai apgalvoti ir išimtiniai. 2 dalis numato, kada miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis iš viso negalimas, 3 dalis nustato sąlygas, kada pavertimas galimas saugomose teritorijose, o 4 dalis iškelia reikalavimą pavertimo atvejus numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų suplanavimas bendruosiuose planuose reiškia, kad tai bus atliekama dalyvaujant aplinkosaugos ir kitoms suinteresuotoms institucijoms bei visuomenei, todėl pastaba dėl miškų urbanizacijos stichiškumo laikytina nepagrįsta. Iš 11 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų išbraukti nuorodą į 1 dalies 3 punktą, t.y. nustatyti, kad visų draustinių miškuose (II gr. ekosistemų apsaugos miškuose ir II gr. draustinių miškuose) miško žemės pakeitimas į kitas naudmenas visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, rekreacinėms ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti būtų neleistinas. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip: 2.
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) II grupės
punktą ir jį išdėstyti taip: „3) III grupės
tikslas yra patikslinti ir suderinti Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas. Pažymėtina, kad iš projekto turinio seka, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti galėtų būti atliekamas ne tik teritorijose, nurodytose Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, bet ir kitose teritorijose (išskyrus 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas). Taigi, būtų praplečiamas teritorijų, kuriose miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Projekto aiškinamajame rašte toks tikslas nėra numatytas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti taip, kad jos atitiktų projekto tikslą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siektina, kad apgalvotas miškų pritaikymas visuomenės poilsiui ir rekreacijai vyktų ne tik saugomose teritorijose, kurių miškai turi pripažintą didelę gamtinę vertę, bet ir kituose (ūkiniuose) miškuose. Todėl reikėtų patikslinti (išplėsti) įstatymo aiškinamajame rašte nurodytus įstatymo projekto tikslus ir nurodyti, kad projekto tikslai yra:
1) sudaryti teisines prielaidas savivaldybių bendraisiais planais formuoti rekreacines teritorijas ir
2) suderinti tarpusavyje įstatymo 11 str.
rezervatuose ir biosferos poligonuose įgyvendinti šių saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, susijusius su teritorijų pritaikymu rekreacijai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
taip: „11 straipsnio pakeitimas“, o pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžio
„Papildymo“ įrašytinas žodis „Pakeisti“. Pritarti
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Vyriausybė vykdo valstybės turto, tame tarpe valstybei priklausančios miško žemės, savininko funkcijas, o Aplinkos ministerija pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį atlieka miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Nepritarti Argumentai:
Teikiame Seimui svarstyti patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2522 (2) suderintą su Aplinkos ministerijos Miškų departamentu, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentu bei
kitomis naudmenomis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neatsiejamai susijęs su teritorijų planavimo procesu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad projekto rengėjai atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu projekte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su žemėtvarka ir teritorijų planavimu. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą.
Nepritarti Argumentai: Projektu nekeičiamos Miškų įstatymo nuostatos, susijusios su teritorijų planavimo procesais. Pakeitimai nepakeičia nei reikalavimų teritorijų planavimo dokumentų turiniui, nei reikalavimų šių dokumentų rengimo procesui. 6. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-12-08 Išnagrinėję 2014 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP‑2522 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5 . Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys
18 Argumentai: Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 „Dėl Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais yra suplanuotos gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos šiuo metu esančioje miško paskirties žemėje. Tokie patys sprendiniai numatyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane. Galiojant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr.
I-671
galimybės vystyti gyvenamos teritorijos Purvynės gatvėje, suplanuotos Neringos bendrojo plano 12 reglamentinėje zonoje, formuoti naujų sklypų rekreacinei paskirčiai Juodkrantėje (27 reglamentinė zona) ir Preiloje gyvenamai paskirčiai (10 reglamentinė zona). Dėl nurodytų priežasčių siūloma atitinkamai keisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) gyvenamosioms ir rekreacinėms teritorijoms miestuose formuoti, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar bendruosiuose planuose ir kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;“ Nepritarti Argumentai:
Šio punkto pakeitimas prieštarauja 11 straipsnio 3 dalies 3 punktui. 2. Seimo narys
11 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus:
„2) II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio
1 dalies 1, 3, 7, 8 ir 9 punktuose nustatytus atvejus;
3) III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 7, 8 ir 9 punktuose nustatytus atvejus;” Papildyti 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą juo išdėstyti taip: „4) šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nustatytais atvejais”. Nepritarti Argumentai:
Pasiūlymu būtų atveriamas kelias gyvenamųjų teritorijų formavimui draustiniuose (II gr. ekosistemų apsaugos miškuose ir III gr. draustinių miškuose), kas sukeltų neišvengiamą teritorijų tvarkymo prioritetų konfliktą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2522 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktorija Čmilytė-Nielsen. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas