Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIO TVARUMO ĮSTATYMO NR. XI-393 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai valstybė steigia laikinąjį banką, įsigyja banko akcijas ar jas paima visuomenės poreikiams, Bankų įstatymo 5 straipsnio 2–8 dalių, 6 straipsnio 3 dalies, 8 straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies, 24, 25 straipsnių ir 41 straipsnio 3, 4 ir 8 dalių nuostatos netaikomos.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIO TVARUMO ĮSTATYMO NR. XI-393 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai valstybė steigia laikinąjį banką, įsigyja banko akcijas ar jas paima visuomenės poreikiams, Bankų įstatymo 5 straipsnio 2–8 dalių, 6 straipsnio 3 dalies, 8 straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies, 24, 25 straipsnių ir 41 straipsnio 3, 4 ir 8 dalių nuostatos netaikomos.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 34, 35, 36, 40, 43, 44, 48, 50, 52, 53, 57, 59, 61, 64, 65, 67, 69, 70, 701 , 71, 72, 73, 74, 75, 76, 78, 81, 82, 86
, 681 IR 702
IR 541
GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO NR. X-1024 2, 3, 7, 12, 13, 70, 71, 76, 81, 84, 88, 89 STRAIPSNIŲ, VI SKYRIAUS
121 , 122 , 251 , 731
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO NR. IX-1709 11 STRAIPSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
ir uždaviniai. Tarptautinė finansų krizė paskatino peržiūrėti finansų sektoriaus reguliavimą ir riziką ribojančią priežiūrą. Bazelio bankų priežiūros komitetas priėmė kredito įstaigų ir investicinių įmonių riziką ribojančių naujų reikalavimų paketą (Bazelis III), kuris įgyvendinamas Europos Sąjungoje ir tarptautiniu mastu.
Šiuo tikslu 2013 m. birželio 26 d. buvo priimti ES teisės aktai - Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – Direktyva 2013/36/ES) ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas 648/2012 (toliau – Reglamentas 575/2013). Direktyva 2013/36/ES ir Reglamentu 575/2013 siekiama užtikrinti vieningą riziką ribojančių reikalavimų taikymą ES vidaus rinkoje, skatinti priežiūros praktikos konvergenciją bei sustiprinti ES finansų sektoriaus stabilumą ir atsparumą finansų krizėms. Finansinės krizės patirtis atskleidė spragas sankcijų/poveikio priemonių reglamentavimo ir jų taikymo srityje – valstybės narės iki krizės taikė skirtingas sankcijas už ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus. Siekiant, kad skirtingai taikomas ir silpnas sankcijų režimas neiškreiptų konkurencijos ES vidaus rinkoje, nesusilpnintų vartotojų apsaugos bei nesumenkintų pasitikėjimo finansų sektoriumi Direktyvoje 2013/36/ES siekiama užtikrinti vieningą sankcionavimo režimą visoje ES vidaus rinkoje nustatant atgrasančias baudų dydžių ribas. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr.
IX-2085 2, 3, 4, 5, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 34, 35, 36, 38, 40, 43, 44, 48, 50, 52, 53, 57, 59, 61, 64, 65, 67, 69, 70, 701 , 71, 72, 73, 74, 75, 76, 78, 81, 82,
,681 , ir 702 straipsniais ir 6, 7, 8, 18, 26, 37, 38, 39, 49, 50 straipsnių pripažinimo netekusias galios įstatymo projekto (toliau – Bankų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 3, 8, 9, 10, 11, 22, 23, 24, 31, 34, 37, 41, 42, 47, 50, 53, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 65, 66 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo511 ir 541 straipsniais ir 28, 29, 30, 33, 38, 39 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – Centrinės kredito unijos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 7, 12, 13, 70, 71, 76, 81, 84, 88, 89 straipsnių, VI skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo121 , 122 , 251 , 731 straipsniais įstatymo projekto (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 11 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr.
IX-1068 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektų tikslas – į Lietuvos Respublikos teisę perkelti Direktyvos 2013/36/ES nuostatas ir šiuo tikslu peržiūrėti galiojančiame įstatyme nustatytus veiklos licencijų išdavimo bankams reikalavimus, atsisakyti riziką ribojančių normatyvų ir kai kurių reikalavimų kapitalui reglamentavimo įstatyme, kadangi šie reikalavimai nustatyti tiesioginio taikymo ES teisės akte - Reglamente 575/2013, nustatyti priemones, skirtas sisteminės rizikos valdymui bei procikliškumo poveikio reguliavimui, sustiprinti priežiūros institucijos teises atliekant riziką ribojančią priežiūrą, patikslinti poveikio priemones už nustatytus pažeidimus ir peržiūrėti baudų dydžius, nustatyti reikalavimus priežiūros institucijos keitimuisi informacija ir bendradarbiavimui su Europos priežiūros institucijomis, Europos Komisija, Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau - ESRV), su kitų ES valstybių narių priežiūros institucijomis bei nustatyti kitas priemones, stiprinančias kredito įstaigų ir investicinių įmonių stabilumą ir jų atsparumą krizėms. Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Finansinio tvarumo įstatymas) tikslas
Gogelytė, tel. 219 9306, el. paštas [email protected] ) vyr. specialistė Natalija Guseva, tel. 239 0282, el. paštas [email protected] ) kartu su Lietuvos banku (Priežiūros tarnybos Priežiūros politikos skyriaus (vedėja – Renata Bagdonienė, tel. 268 0560, el. paštas [email protected] ) vyriausiasis juriskonsultas Marius Palikša, tel.
[email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti klausimai. Dabartinis reguliavimas aptariamas 4 punkte aiškinant naujas nuostatas ir siūlomus pakeitimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Veiklos riziką ribojančių reikalavimų peržiūra Atsižvelgiant į tai, kad kredito įstaigų ir investicinių įmonių veiklos riziką ribojančių reikalavimų dydžiai bei jų apskaičiavimo metodika nustatyta tiesiogiai taikomame Reglamente 575/2013, įstatymų projektais siūloma panaikinti šiuo metu galiojančiuose įstatymuose įtvirtintas atitinkamas nuostatas, jas pakeičiant nuorodomis į minėtą reglamentą. Riziką ribojančiais reikalavimais siekiama užtikrinti saugesnę kredito įstaigų ir investicinių įmonių veiklą, riboti perteklinės rizikos prisiėmimą, padidinti nuostolių absorbavimo galimybes kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuosavomis lėšomis, turima likvidaus turto atsarga ir sudarytais kapitalo rezervais ir tokiu būdu geriau pasirengti nepalankiems pokyčiams rinkoje. Reglamente nustatomi bendri ES vidaus rinkai rizikos ribojimo reikalavimai, tačiau priežiūros institucijai suteikiama teisė nustatyti didesnius veiklos riziką ribojančių reikalavimų dydžius - didesnius rizikos koeficientus nekilnojamojo turto pozicijoms, reikalauti sustiprinti nuosavų lėšų dydį, jų kokybę tokiu būdu, kad patirtus nuostolius būtų galima padengti nuosavomis lėšomis. Pagal Reglamentą 575/2013, kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms bus taikomi tokie rizikos ribojimo reikalavimai:
Kapitalo sudėties ir jo sudėtinių dalių dydžio (skaičiuotino kapitalo ir pagal riziką įvertinto turto santykis): bendro 1 lygio nuosavo kapitalo reikalavimo dydis turi sudaryti 4,5%, 1 lygio kapitalo reikalavimo dydis – 6%, bendro kapitalo reikalavimo dydis – 8%.
Kapitalo priemonių kokybės: kapitalo priemonės turi būti aukščiausios kokybės ir atitikti Reglamente 575/2013 nustatytas sąlygas. Padengimo likvidžiuoju turtu: bankai privalo turėti pakankamai likvidžiojo turto, kad pakaktų gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto disbalansui padengti trisdešimties dienų laikotarpiu esant pačioms nepalankiausioms sąlygoms. Konkrečius šio reikalavimo dydžius Europos Komisija nustatys deleguotuoju taisės aktu. Sverto koeficiento (įstaigos turto ir tos įstaigos nuosavų lėšų santykis): įstaigos turės atskleisti nustatytą su jų sverto koeficientu ir su pernelyg didelio sverto rizikos valdymu susijusią informaciją. Be to, Europos Komisijai suteikta teisė būsimos analizės pagrindu (jei bus nustatyta esant tikslinga) priimti deleguotąjį teisės aktą, nustatantį konkrečias privalomas sverto koeficientų reikšmes. Didelių pozicijų ribų: pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei negali viršyti 25% reikalavimus atitinkančio kapitalo. Kai klientas yra kredito įstaiga ar finansų maklerio įmonė arba kai susijusių klientų grupei priklauso viena ar kelios kredito įstaigos ar finansų maklerio įmonės, ta vertė negali viršyti 25 % reikalavimus atitinkančio kapitalo arba 150 mln. EUR (atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis) su sąlyga, kad pozicijų visiems susijusiems tos grupės klientams, kurie nėra kredito įstaigos ar investicinės įmonės, verčių suma neviršija 25% reikalavimus atitinkančio kapitalo.
Atsižvelgiant į tai, kad kredito įstaigų rizikos ribojimo reikalavimai yra nustatyti ir turi būti taikomi visoms jų pozicijoms pagal Reglamentą 575/2013, siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo įstatymu ribojant investicijų vertę į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą, taip pat į juridinio asmens įstatinį kapitalą ir (arba) balsavimo teisių dalį. Atitinkamai Bankų įstatymo projektu ir Centrinės kredito unijos įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiais galios atitinkamų galiojančių įstatymų 49 ir 50 straipsnius bei 38 ir 39 straipsnius. Makrolygio ir sisteminės rizikos valdymo bei procikliškumo poveikio reguliavimo priemonės Bankų įstatymo projektu, Centrinės kredito unijos įstatymo projektu ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektu nustatomos makrolygio ir sisteminės rizikos ribojimo priemonės - reikalavimai bankams, Centrinei kredito unijai ir finansų maklerio įmonėms apskaičiuoti ir sudaryti šiuos kapitalo rezervus:
įvertinto turto);
Rezervas gali būti taikomas vietinės svarbos institucijoms;
Kapitalo rezervų paskirtis – reguliuoti ekonomikos ciklą, apsaugoti finansų sistemą nuo sutrikimo rizikos, galinčios turėti rimtų neigiamų pasekmių finansų sistemai ir ekonomikai. Kapitalo rezervų dydžiai, jų apskaičiavimo metodika būtų nustatomi vadovaujantis Reglamentu 575/2013 ir priežiūros institucijos teisės aktais. Valdymo ir kontrolės sistemos stiprinimas, informavimo apie pažeidimus sistemos nustatymas Kredito įstaigų valdymo patikimumui stiprinti bei pažeidimų prevencijai įtvirtinti nustatomas reikalavimas bankams, Centrinei kredito unijai turėti nuolat veikiantį vidaus audito komitetą, kurį sudaro ir jo veiklą kontroliuoja stebėtojų taryba. Bankas turi teisę turėti ir kitus banko vidaus dokumentuose nustatytus komitetus – rizikos, skyrimo į pareigas ir atlygio, kuriuos gali sudaryti savo nuožiūra.
Bankai, kurie yra svarbūs dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, turi sudaryti rizikos, skyrimo į pareigas ir atlygio komitetus. Priežiūros institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis bankai priskiriami svarbiems dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo. Bankų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatymo ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektuose numatoma, kad priežiūros institucija nustatys priemones, skatinančias pranešti apie pastebėtus pažeidimus priežiūros institucijai (kartu užtikrinant pranešėjų konfidencialumą). Taip pat siūloma bankus, Centrinę kredito uniją ir finansų maklerio įmones įpareigoti įdiegti priemones, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu pranešti priežiūros institucijai apie pastebėtus pažeidimus. Šiomis nuostatomis siekiama pagerinti pažeidimų aptikimą taip sustiprinant priežiūros efektyvumą. Siekiant užtikrinti veiksmingą kredito įstaigos prisiimamos rizikos valdymą ir kontrolę stebėtojų tarybai pavedama nustatyti skolinimo kredito įstaigos vadovams ir su vadovais susijusiems asmenims dydžius, sąlygas ir tvarką. Priežiūros institucijos bendradarbiavimas Bankų įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatas dėl glaudesnio priežiūros institucijų bendradarbiavimo priimant bendrą sprendimą dėl filialo pripažinimo svarbiu ir atliekant svarbių filialų priežiūrą ir priimant bendrą sprendimą likvidumo priežiūros srityje.
Taip pat nustatomi reikalavimai bendradarbiauti bei keistis informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, kai vykdoma Lietuvos Respublikoje licencijuotų bankų, teikiančių paslaugas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neįsteigus filialo ar per kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtą filialą, priežiūra. Reikalaujama tinkamai atsižvelgti į gautą informaciją rengiant priežiūros programą, o kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms aktualią informaciją teikti nedelsiant, kai tik praktiškai tą įmanoma padaryti. Finansinių priemonių rinkų įstatymo projekte reglamentuojama, kad šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir finansų maklerio įmonėms (analogiška nuostata dėl konsoliduotos priežiūros reikalavimų taikymo mutatis mutandis jau yra Centrinės kredito unijos įstatyme). Siekiant stiprinti bendradarbiavimą Europos Sąjungos lygiu, Bankų įstatymo projektu siūloma nustatyti sąlygas, kuriomis finansų sistemos stabilumo užtikrinimo tikslais priežiūros institucijai leidžiama keistis informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, kitomis Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis ir Europos Sąjungos institucijomis. Priežiūros institucijos galių stiprinimas Bankų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatymo, Finansinių priemonių rinkų įstaymo projektais siūloma stiprinti priežiūros institucijų galias, peržiūrint priežiūros institucijos teises, poveikio priemones, taikymo pagrindus, privalomus nurodymus bei baudų reglamentavimą.
Siūloma nustatyti naujas priežiūros institucijos teises, tokias kaip nuolatinio priežiūros institucijos atstovo banko ar Centrinės kredito unijos veiklai prižiūrėti skyrimas, teisė reikalauti teikti informaciją net jei tokia informacija sudaro komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių, teisė vykdant tyrimus reikalauti pateikti dokumentus, tikrinti buhalterinės apskaitos registrus, gauti tikrinamų asmenų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus, apklausti kitus (sutinkančius būti apklaustais) susijusius asmenis. Siekiant peržiūrėti ir suvienodinti poveikio priemonių taikymo pagrindus ir tvarką, asmens teisės naudotis balsavimo teise sustabdymas nustatomas dėstomame Bankų įstatymo
įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje, t. y., priemonė taikoma, jei kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis įsigyta ar padidinta apie tai nepranešus priežiūros institucijai arba esant priežiūros institucijos prieštaravimui siūlomam įsigijimui, kaip tai nustatyta Direktyvos 2013/36/ES 26 straipsnio 2 dalyje (atitinkamai siūloma pripažinti netekusiu galios Bankų įstatymo 26 straipsnį, kuriame nustatyta minėta poveikio priemonė ir jos taikymo pagrindai). Šios poveikio priemonės taikymui taip pat galioja visi dėstomose Bankų įstatymo 72 ir 73 straipsniuose nustatyti poveikio priemonių vertinimo, pranešimo apie jas ir kiti reikalavimai.
Papildomas priežiūros institucijos privalomų nurodymų bankams, Centrinei kredito unijai, finansų maklerio įmonėms sąrašas suteikiant priežiūros institucijai teisę duoti šiuos naujus privalomus nurodymus: dėl kapitalo ir tinkamų kapitalo rezervų sudarymo; vidaus kontrolės ir (arba) rizikos valdymo procesų pagerinimo; kintamos atlygio dalies, mokamos banko, Centrinės kredito unijos ar finansų maklerio įmonės vadovams ir darbuotojams, sumažinimo, jei tai nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu; grynojo pelno naudojimo nuosavam kapitalui stiprinti; dividendų mokėjimo akcininkams apribojimo ar nutraukimo; specialiųjų likvidumo reikalavimų vykdymo. Bankų įstatymo projektu ir Centrinės kredito unijos įstatymo projektu siūloma tikslinti nuostatas dėl priežiūros institucijų galimų taikyti nuobaudų ir jų taikymo tvarkos: priimant sprendimus dėl poveikio priemonių turi būti įvertintas pažeidėjo finansinis pajėgumas ir atsižvelgiama į dėl pažeidimo gautų pajamų dydį, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, kitas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Siekiant įgyvendinti proporcingumo principą itin rimtų pažeidimų atveju, kuriuos padaro didelės, finansiškai stiprios kredito įstaigos, siūloma nustatyti naujas skiriamų baudų
„lubas“ , kaip to reikalaujama Direktyvos 2013/36/ES 66 ir 67 straipsniuose. Galiojančiuose
Bankų įstatyme ir Centrinės kredito unijos įstatyme baudų dydžiai už pažeidimus yra nustatyti nuo 0,1 procento iki 2 procentų nuo metinių įstaigos pajamų. Bankų įstatymo projektu ir Centrinės kredito unijos įstatymo projektu siūlomos naujos baudų ribos: 1) juridiniams asmenims ir užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigtiems filialams iki 10 procentų nuo bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims - iki 5 mln. eurų.
Baudų dydžiai kaip ir kitos įstatymų projektuose minimos sumos (pvz., banko, Centrinės kredito unijos, finansų maklerio įmonių nuosavo kapitalo dalių suma) yra iš karto išreiškiamos eurais, atsižvelgiant į tai, kad šios sumos yra perkeliamos iš Direktyvos 2013/36/ES. Bauda juridiniam asmeniui ar užsienio banko filialui, priklausančiam globojančiai grupės įstaigai, nustatoma nuo pagrindinės globojančios grupės įstaigos pajamų, nurodytų praėjusių metų grupės konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje. Naujomis nuobaudų taisyklėmis siekiama įgyvendinti Direktyvos 2013/36/ES reikalavimus administracinio sankcionavimo režimams, kuriais turi būti užtikrinama, kad kredito įstaigos, jų veiklą kontroliuojantys subjektai ir tų įstaigų valdymo organų nariai laikytųsi Reglamentu 575/2013 nustatytų riziką ribojančių reikalavimų. Administracinės naštos mažinimas. Bankų įstatymo projektu, be kita ko, siūloma sumažinti administracinę naštą bankams supaprastinant licencijavimo procedūrą. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos bankų įstatymą bankas gali būti registruojamas tik po to, kai yra gavęs priežiūros institucijos leidimą jį įsteigti, o teikti finansines paslaugas - tik po įsisteigimo gavęs licenciją. Bankų įstatymo projektu, siekiant mažinti administracinę naštą, siūloma atsisakyti tokio dvipakopio licencijavimo, suteikti teisę jau veikiantiems juridiniams asmenims, nusprendusiems vykdyti kredito įstaigų veiklą, kreiptis dėl licencijos išdavimo nesteigiant kito juridinio asmens, o naujai steigiamiems juridiniams asmenims suteikti teisę gauti veiklos licenciją vienu etapu.
Pagal siūlomas nuostatas steigiamas bankas galės būti registruojamas juridinių asmenų registre, o jei licencija išduodama veikiančiam juridiniam asmeniui - atitinkami pakeitimai juridinių asmenų registre daromi priežiūros institucijai išdavus licenciją. Atsižvelgiant į tai, kad Bankų įstatymo projekte atsisakoma dviejų pakopų licencijavimo procedūros, o licenciją gali gauti ir įsteigti juridiniai asmenys, Bankų įstatymo 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatos tampa neaktualios, todėl įstatymo projektu jas siūloma pripažinti netekusiomis galios. Visiškai atsisakoma tik kai kurių formalių ar perteklinių reikalavimų (pvz., dėl steigėjų skaičiaus), kurie buvo aktualūs pradiniame rinkos formavimosi etape, tačiau visi reikalavimai, kuriuos pagal Direktyvą 2013/36/ES turi atitikti veiklą ketinantis pradėti bankas yra nustatyti kitose Bankų įstatymo projekto ir jį detalizuojančių teisės aktų normose ir jų vykdymas bus patikrinamas licencijos išdavimo metu. Bankų įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 4 dalies reikalavimai nustatomi atitinkamai Bankų įstatymo projekto 2 straipsnio 3 ir 2 dalyse ir dėstomo Bankų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 7 punkte. Nustatomas vienpakopis licencijavimas sumažins administracinę naštą asmenims, nusprendusiems vykdyti kredito įstaigos veiklą, ir sudarys palankesnes sąlygas naujų rinkos dalyvių atsiradimui. Jei priežiūros institucijai iki įstatymo projekto įsigaliojimo jau yra pateiktas prašymas, dokumentai ir duomenys licencijai gauti, licencijų išdavimo procedūros atliekamos pagal galiojantį įstatymą.
Centrinės kredito unijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik viena Centrinė kredito unija. Atsižvelgiant į tai, kad Centrinė kredito unija Lietuvos Respublikoje jau yra įsteigta ir naujų Centrinių kredito unijų steigti nėra teisinių galimybių, Centrinei kredito unijai nustatyti vienos pakopos licencijavimo modelio nėra poreikio. Kartu mažinama atvejų, kai reikalaujama gauti priežiūros institucijos leidimą banko įstatų pakeitimų įregistravimui juridinių asmenų registre. Tokį leidimą reikės gauti tik tais atvejais, kai keičiamos įstatų nuostatos, susijusios su įstatinio (akcinio) kapitalo dydžiu (šiuo metu – ir kai keičiamos įstatų nuostatos dėl banko pavadinimo, banko organų kompetencijos, jų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos ir kt.). Bankų įstatymo 61 straipsnio 4 dalies pakeitimu įtvirtinami įpareigojimai teikti priežiūros institucijai ataskaitas yra nustatyti Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl užsienio bankų filialų priežiūros ir bendradarbiavimo su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis atliekant filialų priežiūrą taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), kuriomis įgyvendinamos ir direktyvos 89/117/EEB nuostatos, nėra nauji. Planuojama minėtą nutarimą pripažinti netekusiu galios, o tam tikromis taisyklių nuostatomis dėl užsienio bankų filialų priežiūros, taip pat perkeliančiomis ir direktyvą 89/117/EEB, siūloma papildyti Bankų įstatymą.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Bankų įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalis asmenys turi pranešti apie atvejus, kai bankas tampa ar nustoja būti jų kontroliuojamas, o Bankų įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos bankui yra siejamos su minėtomis 24 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodytu pakeitimu atliekamas tik redakcinio pobūdžio patikslinimas, nesukuriantis papildomos administracinės naštos. Kiti Bankų įstatymo pakeitimai Bankų įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios Bankų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, kurioje nustatyta specializuoto banko sąvoka. Specializuoto banko sąvokos atsisakoma atsižvelgiant į tai, kad direktyva 2013/36/ES taikoma kredito įstaigoms, tuo tarpu ribotos finansinės veiklos subjektai pagal teikiamas finansines paslaugas nėra priskirtini kredito įstaigoms (negali priimti indėlių), jų veiklą reguliuoja specialūs įstatymai (Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas). Direktyvoje 2013/36/ES, Reglamente 575/2013, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose finansinių paslaugų teikimą, nėra nustatyta tokios sąvokos, taip pat rinkoje nėra veikiančių subjektų - specializuotų bankų, todėl minėtas pakeitimas nesukels neigiamų pasekmių. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Finansų įstaigų įstatymo ir Finansinio tvarumo įstatymo pakeitimai Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva 2013/36/ES panaikina anksčiau tam tikrus rizikos ribojimo reikalavimus nustačiusias direktyvas 2006/48/EB ir 2006/49/EB bei konsoliduoja juos vienoje vietoje, būtina atitinkamai pakeisti šias direktyvas perkėlusių kitų teisės aktų, t.y.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir Finansų įstaigų įstatymo, priedus, kuriuose nuorodos į panaikintas direktyvas pakeičiamos nuoroda į Direktyvą 2013/36/ES. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme siūlomas dar vienas pakeitimas: vietoje pareigos valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei, laikytis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų riziką ribojančių reikalavimų numatoma platesnė pareiga laikytis Reglamente 575/2013 ir kituose (t.y. tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Finansų įstaigų įstatyme siūloma patikslinti kredito įstaigos ir finansų kontroliuojančios (holdingo) bendrovės sąvokas. Kadangi direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, kurios buvo perkeltos į Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir Finansų įstaigų įstatymą arba nesikeitė priėmus Direktyvą 2013/36/ES, arba buvo perkeltos įdedant nuorodas į kitus teisės aktus (keičiamus šiuo įstatymo projektų paketu), kiti Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir Finansų įstaigų įstatymo pakeitimai nėra reikalingi. Finansinio tvarumo įstatymas numato kai kurių Banko įstatymo nuostatų netaikymą, kai valstybė steigia laikinąjį banką, įsigyja banko akcijas ar jas paima visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus Bankų įstatymo projektą neliks tam tikrų šiuo metu galiojančių straipsnių, Finansinio tvarumo įstatymo projektu atitinkamai tikslinamos nuorodos į Bankų įstatymo nuostatas. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymų projektus, būtų sugriežtinti reikalavimai bankų, centrinės kredito unijos ir finansų maklerio įmonių rizikos prisiėmimui, taip pat sudarytos prielaidos minėtų rinkos dalyvių priežiūros stiprinimui. Griežtesni reikalavimai prisidėtų prie finansų sektoriaus stabilumo stiprinimo. Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikimasi, kad priėmus Įstatymų projektus bus sumažinta administracinė našta verslui, siekiančiam pradėti vykdyti bankinę veiklą:
vienpakopio bankų licencijavimo – efektyvesnės licencijavimo procedūros, kuri būtų taikoma tiek naujai veiklą ketinantiems pradėti asmenims, tiek jau įsteigtiems juridiniams asmenims, planuojantiems vykdyti bankinę veiklą. Nustatomas vienpakopis licencijavimas sumažins administracinę naštą asmenims, nusprendusiems vykdyti kredito įstaigos veiklą, ir sudarys palankesnes sąlygas naujų rinkos dalyvių atsiradimui.
nustatytos efektyvios sankcijos už Reglamento 575/2013 ir įstatymo pažeidimus.
Vieningų baudų dydžių ribų nustatymas ES vidaus rinkoje turėtų sustiprinti pažeidimų prevenciją ir sudaryti prielaidas bankų sistemos stabilumo stiprinimui tiek Lietuvoje, tiek ES vidaus rinkoje.
Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka . 10 . Ar įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai. Taip pat šiuo metu jau yra priimti ar dar yra rengiami Europos Komisijos įgyvendinamieji teisės aktai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektams rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. „riziką ribojantys reikalavimai“
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2014-11-21 Nr. XIIP-2518 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Sigita Ščajevienė Saulius Švedas
2014-12-23 Nr. XIIP-2518(2) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl priimto įstatymo pasirašymo ir paskelbimo termino, labai mažai tikėtina, kad įstatymas bus paskelbtas iki 2015 m. sausio 1d., todėl siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą arba projekto 2 straipsnio atsisakyti. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Sigita Ščajevienė Saulius Švedas
komitetas
2014 m. gruodžio 16 d. Nr. 129
: Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėjos Lina Milonaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko sekretoriato atstovė Zinaida Pagirskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-12-09 Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Finansų įstaigų įstatymo ir Finansinio tvarumo įstatymo projektams pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2518 ES. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai:
Vytautas Saulis.
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Biudžeto ir finansų komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIO TVARUMO ĮSTATYMO NR. XI-393 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-12-11-21 išvada Nr. XIIP- 2518 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: dar negauti. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Audito komitetas, 2014-12-16 išvada Nr. 129 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2518 ES. Atsižvelgti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1.
(pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Irena Degutienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas