Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šio Įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013).“
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Centrinė kredito unija savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais finansinių paslaugų teikimą, Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos priimtais teisės aktais. Centrinė kredito unija taip pat vadovaujasi Finansų įstaigų įstatymu, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.“
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Priežiūros institucija gali atsisakoyti išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinės kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos veiklos ar prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;
3) steigiamos Centrinės kredito unijos teisinė forma, steigėjai, minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas, Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų.“
pakeitimas
9 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Priežiūros institucija gali atsisakoyti išduoti licenciją, jeigu:“
1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinė kredito unija neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų;“
9 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Apie priimtą sprendimą išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama juridinių asmenų registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei ir paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ priežiūros institucijos interneto svetainėje.“
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama Centrinei kredito unijai, ir juridinių asmenų registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei ir paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ priežiūros institucijos interneto svetainėje.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5.
Priežiūros institucija gali atsisakyti atsisako išduoti leidimą įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) padarius pakeitimus, Centrinės kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams.“
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 9. Priežiūros institucija gali atsisakoyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovus, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) asmeniui, kurį rinkti ar skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal kitus įstatymus.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė ir pranešimas apie pažeidimus
kredito unija turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jos darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu Centrinės kredito unijos viduje pranešti apie šio Įstatymo, jį įgyvendinančių teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų padarytus ar galimus pažeidimus. Šiam reikalavimui įgyvendinti Centrinė kredito unija gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi šio Įstatymo 51¹ straipsnio 2-4 punktuose nustatyti reikalavimai. 2.
Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Centrinės kredito unijos komitetai
vidaus audito komitetą. Klausimą dėl vidaus Vidaus audito komiteto sudarymo sprendžia komitetą sudaro ir šio komiteto veiklą kontroliuoja Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba. Centrinė kredito unija, jei ji yra svarbi dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, turi sudaryti rizikos, skyrimo ir atlygio komitetus. Priežiūros institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis Centrinė kredito unija pripažįstama svarbia dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo. 2. Centrinė kredito unija turi teisę turėti ir kitų kitus Centrinės kredito unijos įstatuose vidaus dokumentuose numatytųus komitetųus. 3. Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato Centrinės kredito unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų priimti dokumentai. Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 28 straipsnį. 28 straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas Centrinės kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas. 11 straipsnis. 29 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 29 straipsnį. 29 straipsnis. Nuosavas kapitalas 1.
nuosavą kapitalą sudaro:
1) pajinis kapitalas;
2) atsargos kapitalas;
3) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;
4) nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;
5) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;
6) finansinio turto perkainojimo rezervas;
7) kiti rezervai. 2. Centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi kapitalai ir rezervai. 12 straipsnis. 30 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnį. 30 straipsnis. Skolintas kapitalas Centrinės kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sutartį arba išleisdama ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius. 13 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio Įstatymo 29 straipsnio
pelno arba paskutinių praėjusių metų nepaskirstytojo pelno, dėl kurio dar nepriimtas eilinio visuotinio Centrinės kredito unijos narių susirinkimo sprendimas, sumą, jeigu audito įmonė nėra atlikusi atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinio audito ir priežiūros institucijai nepateikti duomenys, įrodantys, kad pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ar dividendai) Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a-e punktuose nustatytų Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių suma turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.“
Pripažinti netekusiu galios 33 straipsnį. 33 straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas Centrinės kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir tvarka.“
1.
34 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Kapitalai ir rezervai Kapitalų ir rezervų sudarymo ir naudojimo tvarka“
34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kiti Centrinės kredito unijos rezervai – tai rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos įstatuose ir kurie gali būti naudojami Centrinės kredito unijos įstatuose ir (ar) Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai reikalavimai ir kapitalo rezervai
nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1) kapitalo pakankamumo;
2) likvidumo;
3) maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;
4) maksimalios paskolos;
normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos direktyvas. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys reikalavimai nustatomi Reglamente (ES) Nr. 575/2013. 2. Centrinė kredito unija apskaičiuoja ir sudaro šiuos kapitalo rezervus:
4) kitos sisteminės svarbos įstaigų;
Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojančių reikalavimų ir kapitalo rezervų dydžiusai ir, jų apskaičiavimo metodikąa nustatomi vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir priežiūros institucijos teisės aktais.“
rezervų taikomi priežiūros institucijos vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais nustatyti apribojimai.“
Pripažinti netekusiu galios 38 straipsnį. 38 straipsnis. Investicijų apribojimai 1.
kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:
1) finansų įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei jos narių kredito unijų nariams;
2) įmonė, kuri verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar reorganizavimo metu arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito unijos vardu kitų asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų suteikiamomis teisėmis. 18 straipsnis. 39 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 39 straipsnį. 39 straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai
kredito unijos investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų Centrinės kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei:
užtikrinti (pastatai, kuriuose yra Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir pan.);
klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos. 19 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Skolinimas Centrinės kredito unijos vadovams ir su Centrinės kredito unijos vadovais artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems asmenims negali viršyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio skolinimo turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį sprendimą, su skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.“
1Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Centrinė kredito unija gali skolinti su Centrine kredito unija susijusiems asmenims ne daugiau kaip 20 procentų perskaičiuoto Centrinės kredito unijos kapitalo nuosavų lėšų.“
42 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Skolinimo su Centrine kredito unija susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba. Sprendimą skolinti su Centrine kredito unija susijusiam asmeniui turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba ne mažiau kaip dviem trečdaliais valdybos narių, dalyvaujančių valdybos posėdyje, balsų.“
1.Pakeisti 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys – tai finansinių
ataskaitų rinkinys, parengtas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos teisės aktai.“
3Pakeisti 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Pasibaigus finansiniams metams, Centrinė kredito unija privalo:
1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki eilinio visuotinio narių susirinkimo pateikti priežiūros institucijai audito įmonės patikrintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą ir auditoriaus išvadą;
dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas Centrinės kredito unijos nariams ir priežiūros institucijai susipažinti su audito įmonės patikrintu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;
visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;
4) per 3 dienas po visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą dėl pelno paskirstymo;
finansinių ataskaitų rinkinį, Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jei ji yra) konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir auditoriaus išvadą.“
Pakeisti 50 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu, Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos teisės aktais. Atliekant Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios finansinių grupių jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.“
Įstatymo papildymas 51¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 51¹ straipsniu:
„51¹ straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus
Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio Įstatymo, jį įgyvendinančių teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:
specialios pranešimo apie minėtus pažeidimus gavimo ir vertinimo procedūros;
asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;
duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
4) užtikrinama tinkama Centrinės kredito unijos darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio.“
Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „53 straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės 1.
Be kitų šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:
1) duoti Centrinei kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus, o Centrinė kredito unija privalo juos įvykdyti per priežiūros institucijos nustatytą laiką ir nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;
2) jei Centrinės kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad jie, esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, būtų pripažinti negaliojančiais;
3) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl Centrinės kredito unijos patikrinimo, kad būtų nustatyta Centrinės kredito unijos turto vertė, Centrinės kredito unijos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos Centrinės kredito unijos veiklos sritys. Pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio Įstatymo 55 straipsnio 2 ir
priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, tai priežiūros institucijos turėtas patikrinimo organizavimo išlaidas kompensuoja Centrinė kredito unija;
4) reikalauti, kad būtų pakeista Centrinės kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinius tikrinanti audito įmonė, jei ji ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų.;
5) pagal šio Įstatymo 54¹ straipsnį reikalauti pateikti priežiūros funkcijai vykdyti reikalingą informaciją ir atlikti priežiūros funkcijai vykdyti reikalingus tyrimus, taip pat atlikti inspektavimus (tikrinimus) pagal šio Įstatymo 55 straipsnį;
6) paskirti nuolatinį priežiūros institucijos atstovą Centrinės kredito unijos veiklai prižiūrėti.
Nuolatinis priežiūros institucijos atstovas mutatis mutandis turi teises, numatytas šio Įstatymo 55 straipsnyje. 2. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, arba jei yra pagrindas manyti, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai bus pažeisti, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai tokius raštiškus privalomus nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą laiką pašalinti teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus;
2) turėti kapitalą, kuris viršytų šiame Įstatyme ir Reglamente (ES) Nr.
575/2013 nustatytus kapitalo reikalavimus ir (arba) sudaryti tinkamus kapitalo rezervus;
3) pagerinti vidaus kontrolės ir (arba) rizikos valdymo procesus;
4) tinkamai įvertinti paskolų vertės sumažėjimą ir suformuoti papildomus specialiuosius atidėjinius ar pagerinti turto valdymo tvarką;
25) nevykdyti tam tikros veiklos, nesudaryti tam tikrų sandorių arba sumažinti tokios veiklos arba tokių sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl Centrinės kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo turto įsigijimo, arba sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką Centrinės kredito unijos patikimumui parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar nekilnojamąjį turtą;
6) sumažinti su Centrinės kredito unijos veikla, produktais ir sistemomis susijusias rizikas;
7) sumažinti kintamąją atlygio dalį, mokamą Centrinės kredito unijos vadovams ir darbuotojams, jeigu tai nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;
8) naudoti Centrinės kredito unijos grynąjį pelną nuosavam kapitalui stiprinti;
9) apriboti arba nutraukti dividendų mokėjimą Centrinės kredito unijos pajininkams arba palūkanų mokėjimą Centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie įtraukiami į Centrinės kredito unijos kapitalą, turėtojams, jei toks draudimas nereiškia Centrinės kredito unijos įsipareigojimų neįvykdymo;
10) priežiūros institucijai pateikti papildomą arba teikti dažniau informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;
11) vykdyti specialius likvidumo reikalavimus;
12) viešai atskleisti papildomą informaciją; 313) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti Centrinės kredito unijos tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą;
priimtiną Centrinės kredito unijos veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;
tarybos arba valdybos posėdį ir jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus; 616) Centrinės kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus.
575/2013 nustatytus kapitalo reikalavimus ir (arba) sudaryti tinkamus kapitalo rezervus;
3) pagerinti vidaus kontrolės ir (arba) rizikos valdymo procesus;
4) tinkamai įvertinti paskolų vertės sumažėjimą ir suformuoti papildomus specialiuosius atidėjinius ar pagerinti turto valdymo tvarką;
25) nevykdyti tam tikros veiklos, nesudaryti tam tikrų sandorių arba sumažinti tokios veiklos arba tokių sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl Centrinės kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo turto įsigijimo, arba sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką Centrinės kredito unijos patikimumui parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar nekilnojamąjį turtą;
6) sumažinti su Centrinės kredito unijos veikla, produktais ir sistemomis susijusias rizikas;
7) sumažinti kintamąją atlygio dalį, mokamą Centrinės kredito unijos vadovams ir darbuotojams, jeigu tai nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;
8) naudoti Centrinės kredito unijos grynąjį pelną nuosavam kapitalui stiprinti;
9) apriboti arba nutraukti dividendų mokėjimą Centrinės kredito unijos pajininkams arba palūkanų mokėjimą Centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie įtraukiami į Centrinės kredito unijos kapitalą, turėtojams, jei toks draudimas nereiškia Centrinės kredito unijos įsipareigojimų neįvykdymo;
10) priežiūros institucijai pateikti papildomą arba teikti dažniau informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;
11) vykdyti specialius likvidumo reikalavimus;
12) viešai atskleisti papildomą informaciją; 313) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti Centrinės kredito unijos tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą;
priimtiną Centrinės kredito unijos veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;
tarybos arba valdybos posėdį ir jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus; 616) Centrinės kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą Centrinės kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai; 717) vykdyti papildomus reikalavimus dėl Centrinės kredito unijos veiklos rizikos ribojimo arba atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumai arba kad Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir patikima.
institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai Centrinei kredito unijai nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl rizikos ribojimo. 43. Šio straipsnio 2 ir 3 dalysje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis. 4. Pagal šio straipsnio 2 dalį priežiūros institucija, nustatydama tinkamą individualaus Centrinės kredito unijos kapitalo reikalavimo dydį arba tinkamus kapitalo rezervų dydžius, taip pat specialius likvidumo reikalavimus, atsižvelgia į kiekybinius ir kokybinius priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatus, sisteminės rizikos įvertinimą, Centrinės kredito unijos valdymo struktūrą, rizikos nustatymo, valdymo, vidaus kontrolės procesus. 5. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti Centrinės kredito unijos organų ir Centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti Centrinės kredito unijos organų, komitetų ir Centrinės kredito unijos vadovų veiklą. 6. Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie Centrinės kredito unijos skolininkus.
Centrinė kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti duomenis apie savo skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Šiame įstatyme numatytomis teisėmis priežiūros institucija naudojasi:
1) tiesiogiai;
3) pasitelkdama kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;
4) pasitelkdama teisėsaugos institucijas.“
Papildyti Įstatymą 54¹ straipsniu:
„54¹ straipsnis. Teisė reikalauti pateikti informaciją ir teisė atlikti tyrimus
institucija turi teisę reikalauti, kad jai visą informaciją, reikalingą priežiūros funkcijai vykdyti, teiktų:
1) Centrinė kredito unija;
2) Lietuvos Respublikoje įsteigtos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės;
3) Lietuvos Respublikoje įsteigtos mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės;
4) Lietuvos Respublikoje įsteigtos mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės;
5) šios dalies 1–4 punktuose nurodytų subjektų kontroliuojami asmenys;
6) asmenys, su kuriais Centrinė kredito unija yra sudariusi sandorius dėl Centrinės kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, taip pat kiti asmenys, kuriems šios dalies 2–4 punktuose nurodyti subjektai yra perdavę veiklos funkcijas arba veiklą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti asmenys privalo teikti priežiūros institucijos reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jei tokia informacija sudaro Centrinės kredito unijos paslaptį, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. 3.
institucija turi teisę atlikti bet kokius priežiūros funkcijai vykdyti reikalingus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius tyrimus, įskaitant teisę:
1) reikalauti pateikti dokumentus;
2) tikrinti šio straipsnio 1 dalies punkto 1–4 punktuose nurodytų asmenų buhalterinės apskaitos registrus, dokumentus, kompiuteriuose ir kitose laikmenose esančią informaciją, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas arba išrašus;
3) apklausti ir gauti bet kurio šio straipsnio 1 dalies punkto 1–4 punktuose nurodyto asmens arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu;
4) apklausti visus kitus šios dalies 3 punkte nenurodytus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos. “
55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Centrinę kredito uniją inspektuoja (tikrina) priežiūros institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama (tikrindama) Centrinę kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.“
55 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio straipsnio nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę inspektuoti (tikrinti) šio Įstatymo 54¹ straipsnio 1 dalies 2– 6 punktuose nurodytus asmenis ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės narius, jei ji atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.“
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai apie šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas licencijas, pritaikytas poveikio priemones ir dėl šių poveikio priemonių paduotus skundus bei jų nagrinėjimo eigą, Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai apie atšauktas licencijas, taip pat joms ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją.
Pranešimų ir informacijos teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai. “
pakeitimas Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Poveikio priemonės
teisę licenciją turinčiai Centrinei kredito unijai asmenims taikyti šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbti apie šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
12) įspėti dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinių kredito unijų veiklą, pažeidimo, veiklos trūkumų arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų;
skirti šio Įstatymo nustatytas baudas;
laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų arba nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir
(ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
laikinai uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;
laikinai ar visam laikui uždrausti vieno ar kelių Centrinės kredito unijos filialų ar kitų padalinių veiklą.
Priežiūros institucija turi teisę licenciją turinčiai Centrinei kredito unijai asmenims taikyti šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbti apie šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
12) įspėti dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinių kredito unijų veiklą, pažeidimo, veiklos trūkumų arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų;
skirti šio Įstatymo nustatytas baudas;
laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų arba nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir
(ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
laikinai uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;
laikinai ar visam laikui uždrausti vieno ar kelių Centrinės kredito unijos filialų ar kitų padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar kito padalinio veiklą, Centrinė kredito unija, be to, privalo nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;
laikinai sustabdyti (apriboti) Centrinės kredito unijos nario balsavimo teisę;
laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;
atšaukti išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą. 2. Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.
Priežiūros institucija finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms, mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms ir (arba) jų vadovams už šio Įstatymo devintajame skirsnyje nustatytų finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros reikalavimų ir kitų finansinių grupių jungtinę (konsoliduotąją) priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą turi teisę taikyti šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytas poveikio priemones. 3. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, ir parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų turinį, apimtį, sunkumą, trukmę, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę, Centrinės kredito unijos finansinęį būklę pajėgumą, ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su priežiūros institucija, dėl pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jei jį įmanoma nustatyti, Centrinės kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus ir veiklos trūkumus, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes Centrinės kredito unijos ir kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui, ir kitas svarbias aplinkybes. 4. Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo dienos, jeigu šiame Įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip. 5. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
Sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytas baudas, apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo. 6. Poveikio priemonės, kurios pritaikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime taikyti poveikio priemonę nurodyto termino. Šis terminas gali būti apibrėžtas konkrečia data, laikotarpiu ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.“
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka 1.
Priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones, išskyrus šio Įstatymo nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) verčiamasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių, taip pat teikiamos kitos finansinės paslaugos neturint tam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės, arba jei tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) Centrinė kredito unija licenciją, kitą šio Įstatymo nustatytą leidimą gavo pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudodama kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) nevykdomi arba netinkamai vykdomi Centrinei kredito unijai šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti valdymo reikalavimai;
14) per nustatytąus laiką terminus nepateikiama šio Įstatymo, ar priežiūros institucijos kitų teisės aktų nustatyta arba priežiūros institucijos pareikalauta informacija ar pateikiama neteisinga neišsami arba netiksli informacija;
25) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi remiantis šiuo Įstatymu priežiūros institucijos pagal šio Įstatymo 53 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
ar licencijai gauti;
7) padaromas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pažeidimas;
8) Centrinės kredito unijos vadovais paskiriami arba Centrinės kredito unijos vadovų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys tokioms pareigoms nustatytų šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų kvalifikacijai, reputacijai ir patirčiai.
Priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones, išskyrus šio Įstatymo nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) verčiamasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių, taip pat teikiamos kitos finansinės paslaugos neturint tam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės, arba jei tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) Centrinė kredito unija licenciją, kitą šio Įstatymo nustatytą leidimą gavo pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudodama kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) nevykdomi arba netinkamai vykdomi Centrinei kredito unijai šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti valdymo reikalavimai;
14) per nustatytąus laiką terminus nepateikiama šio Įstatymo, ar priežiūros institucijos kitų teisės aktų nustatyta arba priežiūros institucijos pareikalauta informacija ar pateikiama neteisinga neišsami arba netiksli informacija;
25) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi remiantis šiuo Įstatymu priežiūros institucijos pagal šio Įstatymo 53 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
ar licencijai gauti;
7) padaromas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pažeidimas;
8) Centrinės kredito unijos vadovais paskiriami arba Centrinės kredito unijos vadovų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys tokioms pareigoms nustatytų šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų kvalifikacijai, reputacijai ir patirčiai. 49) padaromi kiti pažeidžiami įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai, bei priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai.
spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, per protingumo kriterijų atitinkantį terminą praneša Centrinei kredito unijai apie klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jai informaciją apie nustatytus faktinius duomenis, kurie yra poveikio priemonės taikymo pagrindas, ar sudaro galimybę Centrinės kredito unijos vadovams susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Centrinė kredito unija turi teisę iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant Centrinės kredito unijos vadovams. Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šios dalies nuostatas. Jeigu Centrinė kredito unija, kuriai pritaikyta poveikio priemonė, po jos pritaikymo raštu pateikia argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo pagrindo taikyti poveikio priemonę, priežiūros institucija svarsto klausimą dėl poveikio priemonės atšaukimo. 3. Poveikio priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o jei yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo dienos. 4. Sprendimas taikyti poveikio priemonę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo priėmimo pateikiamas Centrinei kredito unijai.
Informacija apie taikomą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą neskelbti viešai tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti neigiamos įtakos Centrinės kredito unijos ir (ar) kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę informuojamas asmuo, kuriam ji pritaikyta. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jei informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama bent 5 metus nuo jos paskelbimo. 5. Priežiūros institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti Centrinė kredito unija negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu. 6.
priemonių taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Baudos
teisę Centrinei kredito unijai skirti šias baudas:
1) už šio Įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktų nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą per nustatytą laiką ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros institucijos pagal šį Įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 5000 litų už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;
3) už veiksmų, kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą be priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
4) už veiksmus ar veiklą, kuriuos draudžia šis Įstatymas, arba finansinių paslaugų teikimą, jei tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą, – iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų;
5) už kitus saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus – iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų. Priežiūros institucija turi teisę skirti:
1) Centrinei kredito unijai iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;
2) fiziniams asmenims, padariusiems šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, iki 5 mln. eurų baudą. 2. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes.
Jeigu dėl šio Įstatymo
naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalyje nurodytą baudos dydį, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. 3. Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią Centrinė kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną turi būti sumokama į valstybės biudžetą kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nesumokama, ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 31 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Apie priimtą sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Centrinei kredito unijai, ir juridinių asmenų registrui bei ir paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ priežiūros institucijos interneto svetainėje.“
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priežiūros institucijai nusprendus taikyti šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 8 punkte nurodytą poveikio priemonę, Centrinė kredito unija neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.“
Pakeisti 65 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Priežiūros institucija gali atsisakoyti išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar šie duomenys yra neteisingi;
2) yra šio Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje arba 9 straipsnio 10 dalyje nustatyti pagrindai kai reorganizavimo metu steigiama nauja Centrinė kredito unija;
3) yra šio Įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatyti pagrindai, kai Centrinė kredito unija tęs veiklą po reorganizavimo.“
Pakeisti 66 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Priežiūros institucija gali atsisakoyti išduoti leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar šie duomenys yra neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad Centrinė kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais (Centrinės kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus kreditorių reikalavimus).“
Įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos
pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120). 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338).“
netekusiu galios Įstatymo priedo 4 punktą. 4. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/111/EB (OL 2009 L 302, p. 97). 36 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 37 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 37 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Priežiūros institucija iki 2015 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šio Įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013).“
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Centrinė kredito unija savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais finansinių paslaugų teikimą, Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos priimtais teisės aktais. Centrinė kredito unija taip pat vadovaujasi Finansų įstaigų įstatymu, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.“
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Priežiūros institucija gali atsisakoyti išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinės kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos veiklos ar prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;
3) steigiamos Centrinės kredito unijos teisinė forma, steigėjai, minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas, Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų.“
pakeitimas
9 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Priežiūros institucija gali atsisakoyti išduoti licenciją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinė kredito unija neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų;“
9 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Apie priimtą sprendimą išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka bei ir paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ priežiūros institucijos interneto svetainėje.“
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama Centrinei kredito unijai, ir juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka bei ir paskelbiama „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ priežiūros institucijos interneto svetainėje.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5. Priežiūros institucija gali atsisakyti atsisako išduoti leidimą įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) padarius pakeitimus, Centrinės kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams.“
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 9. Priežiūros institucija gali atsisakoyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovus, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) asmeniui, kurį rinkti ar skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal kitus įstatymus.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė ir pranešimas apie pažeidimus
kredito unija turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jos darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu Centrinės kredito unijos viduje pranešti apie šio Įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr.
575/2013 nuostatų padarytus ar galimus pažeidimus. Šiam reikalavimui įgyvendinti Centrinė kredito unija gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi šio Įstatymo 51¹ straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai. 2. Kitus Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Centrinės kredito unijos komitetai
vidaus audito komitetą. Klausimą dėl vidaus Vidaus audito komiteto sudarymo sprendžia komitetą sudaro ir šio komiteto veiklą kontroliuoja Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba. Centrinė kredito unija, jei ji yra svarbi dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, turi sudaryti rizikos, skyrimo ir atlygio komitetus. Rizikos, skyrimo ir atlygio komitetų nariais gali būti tik stebėtojų tarybos nariai. Priežiūros institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis Centrinė kredito unija pripažįstama svarbia dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo. 2. Centrinė kredito unija turi teisę turėti ir kitų kitus Centrinės kredito unijos įstatuose vidaus dokumentuose numatytųus komitetųus. 3. Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato Centrinės kredito unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų priimti dokumentai. Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus gali nustatytio ir priežiūros institucijos teisės aktai.“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 28 straipsnį. 28 straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas Centrinės kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas. 11 straipsnis. 29 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
straipsnį. 29 straipsnis. Nuosavas kapitalas
nuosavą kapitalą sudaro:
1) pajinis kapitalas;
2) atsargos kapitalas;
3) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;
4) nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;
5) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;
6) finansinio turto perkainojimo rezervas;
7) kiti rezervai. 2. Centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi kapitalai ir rezervai. 12 straipsnis. 30 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnį. 30 straipsnis. Skolintas kapitalas Centrinės kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sutartį arba išleisdama ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius. 13 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio Įstatymo 29 straipsnio
pelno arba paskutinių praėjusių metų nepaskirstytojo pelno, dėl kurio dar nepriimtas eilinio visuotinio Centrinės kredito unijos narių susirinkimo sprendimas, sumą, jeigu audito įmonė nėra atlikusi atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinio audito ir priežiūros institucijai nepateikti duomenys, įrodantys, kad pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ar dividendai) Reglamento (ES) Nr.
575/2013 26 straipsnio 1 dalies a – e punktuose nustatytų Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.“
Pripažinti netekusiu galios 33 straipsnį. 33 straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas Centrinės kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir tvarka.“
34 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Kapitalai ir rezervai Kapitalų ir rezervų sudarymo ir naudojimo tvarka“. 2. Pakeisti 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kiti Centrinės kredito unijos rezervai – tai rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos įstatuose ir kurie gali būti naudojami Centrinės kredito unijos įstatuose ir (ar) Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai reikalavimai ir kapitalo rezervai 1.
Centrinei kredito unijai nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1) kapitalo pakankamumo;
2) likvidumo;
3) maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;
4) maksimalios paskolos;
normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos direktyvas. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys reikalavimai nustatomi Reglamente (ES) Nr. 575/2013. 2. Centrinė kredito unija apskaičiuoja ir sudaro šiuos kapitalo rezervus:
4) kitos sisteminės svarbos įstaigų;
Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojančių reikalavimų ir kapitalo rezervų dydžiusai ir, jų apskaičiavimo metodikąa nustatomi vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir priežiūros institucijos teisės aktais.“
rezervų taikomi priežiūros institucijos vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais nustatyti apribojimai.“
Pripažinti netekusiu galios 38 straipsnį. 38 straipsnis. Investicijų apribojimai
kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:
1) finansų įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei jos narių kredito unijų nariams;
2) įmonė, kuri verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis. 2.
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar reorganizavimo metu arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito unijos vardu kitų asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų suteikiamomis teisėmis. 18 straipsnis. 39 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 39 straipsnį. 39 straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai
kredito unijos investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų Centrinės kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei:
užtikrinti (pastatai, kuriuose yra Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir pan.);
klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos. 19 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Skolinimas Centrinės kredito unijos vadovams ir su Centrinės kredito unijos vadovais artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems asmenims negali viršyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio skolinimo turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį sprendimą, su skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.“
1Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Centrinė kredito unija gali skolinti su Centrine kredito unija susijusiems asmenims ne daugiau kaip 20 procentų perskaičiuoto Centrinės kredito unijos kapitalo nuosavų lėšų.“
42 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Skolinimo su Centrine kredito unija susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba. Sprendimą skolinti su Centrine kredito unija susijusiam asmeniui turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba ne mažiau kaip dviem trečdaliais valdybos narių, dalyvaujančių valdybos posėdyje, balsų.“
1.Pakeisti 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys – tai finansinių
ataskaitų rinkinys, parengtas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos teisės aktai.“
3Pakeisti 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Pasibaigus finansiniams metams, Centrinė kredito unija privalo:
1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki eilinio visuotinio narių susirinkimo pateikti priežiūros institucijai audito įmonės patikrintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą ir auditoriaus išvadą;
dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas Centrinės kredito unijos nariams ir priežiūros institucijai susipažinti su audito įmonės patikrintu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;
visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;
4) per 3 dienas po visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą dėl pelno paskirstymo;
finansinių ataskaitų rinkinį, Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jeigu ji yra) konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir auditoriaus išvadą.“
Pakeisti 50 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu, Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos teisės aktais. Atliekant Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios finansinių grupių jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.“
Įstatymo papildymas 51¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 51¹ straipsniu:
„51¹ straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus
Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio Įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:
specialios pranešimo apie minėtus pažeidimus gavimo ir vertinimo procedūros;
asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;
duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
4) užtikrinama tinkama Centrinės kredito unijos darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio.“
Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „53 straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės 1.
Be kitų šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:
1) duoti Centrinei kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus, o Centrinė kredito unija privalo juos įvykdyti per priežiūros institucijos nustatytą laiką ir nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;
2) jeigu Centrinės kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad jie, esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, būtų pripažinti negaliojančiais;
3) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl Centrinės kredito unijos patikrinimo, kad būtų nustatyta Centrinės kredito unijos turto vertė, Centrinės kredito unijos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos Centrinės kredito unijos veiklos sritys. Pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio Įstatymo 55 straipsnio 2 ir
priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, tai priežiūros institucijos turėtas patikrinimo organizavimo išlaidas kompensuoja Centrinė kredito unija;
4) reikalauti, kad būtų pakeista Centrinės kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinius tikrinanti audito įmonė, jei ji ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;
5) pagal šio Įstatymo 54¹ straipsnį reikalauti pateikti priežiūros funkcijai vykdyti reikalingą informaciją ir atlikti priežiūros funkcijai vykdyti reikalingus tyrimus, taip pat atlikti inspektavimus (tikrinimus) pagal šio Įstatymo 55 straipsnį;
6) paskirti nuolatinį priežiūros institucijos atstovą Centrinės kredito unijos veiklai prižiūrėti.
Nuolatinis priežiūros institucijos atstovas mutatis mutandis turi teises, numatytas šio Įstatymo 55 straipsnyje. 2. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, arba turėdama duomenų, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai gali būti pažeisti, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai tokius raštiškus privalomus nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą laiką pašalinti teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus;
2) turėti kapitalą, kuris viršytų šiame Įstatyme ir Reglamente (ES) Nr.
575/2013 nustatytus kapitalo reikalavimus ir (arba) sudaryti tinkamus kapitalo rezervus;
3) pagerinti vidaus kontrolės ir (arba) rizikos valdymo procesus;
4) tinkamai įvertinti paskolų vertės sumažėjimą ir suformuoti papildomus specialiuosius atidėjinius ar pagerinti turto valdymo tvarką;
25) nevykdyti tam tikros veiklos, nesudaryti tam tikrų sandorių arba sumažinti tokios veiklos ar tokių sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl Centrinės kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo turto įsigijimo, arba sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką Centrinės kredito unijos patikimumui parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar nekilnojamąjį turtą;
6) sumažinti su Centrinės kredito unijos veikla, produktais ir sistemomis susijusias rizikas;
7) sumažinti kintamąją atlygio dalį, mokamą Centrinės kredito unijos vadovams ir darbuotojams, jeigu tai nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;
8) naudoti Centrinės kredito unijos grynąjį pelną nuosavam kapitalui stiprinti;
9) apriboti arba nutraukti dividendų mokėjimą Centrinės kredito unijos pajininkams arba palūkanų mokėjimą Centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie įtraukiami į Centrinės kredito unijos kapitalą, turėtojams, jeigu toks draudimas nereiškia Centrinės kredito unijos įsipareigojimų neįvykdymo;
10) priežiūros institucijai pateikti papildomą arba teikti dažniau informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;
11) vykdyti specialius likvidumo reikalavimus;
12) viešai atskleisti papildomą informaciją; 313) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti Centrinės kredito unijos tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą;
priimtiną Centrinės kredito unijos veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;
tarybos arba valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;
paaiškinimus.
575/2013 nustatytus kapitalo reikalavimus ir (arba) sudaryti tinkamus kapitalo rezervus;
3) pagerinti vidaus kontrolės ir (arba) rizikos valdymo procesus;
4) tinkamai įvertinti paskolų vertės sumažėjimą ir suformuoti papildomus specialiuosius atidėjinius ar pagerinti turto valdymo tvarką;
25) nevykdyti tam tikros veiklos, nesudaryti tam tikrų sandorių arba sumažinti tokios veiklos ar tokių sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl Centrinės kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo turto įsigijimo, arba sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką Centrinės kredito unijos patikimumui parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar nekilnojamąjį turtą;
6) sumažinti su Centrinės kredito unijos veikla, produktais ir sistemomis susijusias rizikas;
7) sumažinti kintamąją atlygio dalį, mokamą Centrinės kredito unijos vadovams ir darbuotojams, jeigu tai nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;
8) naudoti Centrinės kredito unijos grynąjį pelną nuosavam kapitalui stiprinti;
9) apriboti arba nutraukti dividendų mokėjimą Centrinės kredito unijos pajininkams arba palūkanų mokėjimą Centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie įtraukiami į Centrinės kredito unijos kapitalą, turėtojams, jeigu toks draudimas nereiškia Centrinės kredito unijos įsipareigojimų neįvykdymo;
10) priežiūros institucijai pateikti papildomą arba teikti dažniau informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;
11) vykdyti specialius likvidumo reikalavimus;
12) viešai atskleisti papildomą informaciją; 313) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti Centrinės kredito unijos tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą;
priimtiną Centrinės kredito unijos veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;
tarybos arba valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;
paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą Centrinės kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai; 717) vykdyti papildomus reikalavimus dėl Centrinės kredito unijos veiklos rizikos ribojimo arba atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumai arba kad Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir patikima.
institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai Centrinei kredito unijai nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl rizikos ribojimo. 43. Šio straipsnio 2 ir 3 dalysje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis. 4. Pagal šio straipsnio 2 dalį priežiūros institucija, nustatydama tinkamą individualaus Centrinės kredito unijos kapitalo reikalavimo dydį arba tinkamus kapitalo rezervų dydžius, taip pat specialius likvidumo reikalavimus, atsižvelgia į kiekybinius ir kokybinius priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatus, sisteminės rizikos įvertinimą, Centrinės kredito unijos valdymo struktūrą, rizikos nustatymo, valdymo, vidaus kontrolės procesus. 5. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti Centrinės kredito unijos organų ir Centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti Centrinės kredito unijos organų, komitetų ir Centrinės kredito unijos vadovų veiklą. 6. Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie Centrinės kredito unijos skolininkus.
Centrinė kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti duomenis apie savo skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Šiame įstatyme numatytomis teisėmis priežiūros institucija naudojasi:
1) tiesiogiai;
3) pasitelkdama kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;
4) pasitelkdama teisėsaugos institucijas.“
Papildyti Įstatymą 54¹ straipsniu:
„54¹ straipsnis. Teisė reikalauti pateikti informaciją ir teisė atlikti tyrimus
institucija turi teisę reikalauti, kad jai visą informaciją, reikalingą priežiūros funkcijai atlikti, teiktų:
1) Centrinė kredito unija;
2) Lietuvos Respublikoje įsteigtos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės;
3) Lietuvos Respublikoje įsteigtos mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės;
4) Lietuvos Respublikoje įsteigtos mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės;
5) šios dalies 1–4 punktuose nurodytų subjektų kontroliuojami asmenys;
6) asmenys, su kuriais Centrinė kredito unija yra sudariusi sandorius dėl Centrinės kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, taip pat kiti asmenys, kuriems šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti subjektai yra perdavę veiklos funkcijas arba veiklą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti asmenys privalo teikti priežiūros institucijos reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jei tokia informacija sudaro Centrinės kredito unijos paslaptį, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. 3.
institucija turi teisę atlikti bet kokius priežiūros funkcijai vykdyti reikalingus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius tyrimus, įskaitant teisę:
1) reikalauti pateikti dokumentus;
2) tikrinti šio straipsnio 1 dalies punkto 1–4 punktuose nurodytų asmenų buhalterinės apskaitos registrus, dokumentus, kompiuteriuose ir kitose laikmenose esančią informaciją, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas arba išrašus;
3) apklausti ir gauti bet kurio šio straipsnio 1 dalies punkto 1–4 punktuose nurodyto asmens arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu;
4) apklausti visus kitus šios dalies 3 punkte nenurodytus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos. “
55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Centrinę kredito uniją inspektuoja (tikrina) priežiūros institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama (tikrindama) Centrinę kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.“
55 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio straipsnio nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę inspektuoti (tikrinti) šio Įstatymo 54¹ straipsnio 1 dalies 2– 6 punktuose nurodytus asmenis ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės narius, jeigu ji atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.“
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai apie šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas licencijas, pritaikytas poveikio priemones ir dėl šių poveikio priemonių paduotus skundus bei jų nagrinėjimo eigą, Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai apie atšauktas licencijas, taip pat joms ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją.
Pranešimų ir informacijos teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.“
pakeitimas Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Poveikio priemonės
teisę licenciją turinčiai Centrinei kredito unijai asmenims taikyti šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbti apie šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
12) įspėti dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinių kredito unijų veiklą, pažeidimo, veiklos trūkumų arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų;
skirti šio Įstatymo nustatytas baudas;
laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų arba nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir
(ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
laikinai uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;
laikinai ar visam laikui uždrausti vieno ar kelių Centrinės kredito unijos filialų ar kitų padalinių veiklą.
Priežiūros institucija turi teisę licenciją turinčiai Centrinei kredito unijai asmenims taikyti šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbti apie šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
12) įspėti dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinių kredito unijų veiklą, pažeidimo, veiklos trūkumų arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų;
skirti šio Įstatymo nustatytas baudas;
laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų arba nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir
(ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
laikinai uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;
laikinai ar visam laikui uždrausti vieno ar kelių Centrinės kredito unijos filialų ar kitų padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar kito padalinio veiklą, Centrinė kredito unija, be to, privalo nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;
laikinai sustabdyti (apriboti) Centrinės kredito unijos nario balsavimo teisę;
laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;
atšaukti išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą. 2. Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.
Priežiūros institucija finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir (arba) jų vadovams už šio Įstatymo devintajame skirsnyje nustatytų finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros reikalavimų ir kitų finansinių grupių jungtinę (konsoliduotąją) priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą turi teisę taikyti šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytas poveikio priemones. 3. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, ir parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų turinį, apimtį, sunkumą, trukmę, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę, Centrinės kredito unijos finansinęį būklę pajėgumą, ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su priežiūros institucija, dėl pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jei jį įmanoma nustatyti, Centrinės kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus ir veiklos trūkumus, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes Centrinės kredito unijos ir kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui, ir kitas svarbias aplinkybes. 4. Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo dienos, jeigu šiame Įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip. 5. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytas baudas, apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo.
Teismas nevertina ir nesprendžia klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo. 6. Poveikio priemonės, kurios pritaikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime taikyti poveikio priemonę nurodyto termino. Šis terminas gali būti apibrėžtas konkrečia data, laikotarpiu ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino. 7. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, skaidrumo ir proporcingumo kriterijais, netaiko poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos pagal įstatymus ir kitus teisės aktus saugomiems interesams, arba jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.“
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka 1.
Priežiūros institucija turi teisę taikytio šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones, išskyrus šio Įstatymo nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) verčiamasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių, taip pat teikiamos kitos finansinės paslaugos neturint tam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės arba jeigu tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą, arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) Centrinė kredito unija licenciją, kitą šio Įstatymo nustatytą leidimą gavo pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudodama kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) nevykdomi arba netinkamai vykdomi Centrinei kredito unijai šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti valdymo reikalavimai;
14) per nustatytąus laiką terminus nepateikiama šio Įstatymo, ar priežiūros institucijos kitų teisės aktų nustatyta arba priežiūros institucijos pareikalauta informacija ar pateikiama neteisinga neišsami arba netiksli informacija;
Įstatymu priežiūros institucijos pagal šio Įstatymo 53 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
ar licencijai gauti;
7) padaromas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pažeidimas;
8) Centrinės kredito unijos vadovais paskiriami arba Centrinės kredito unijos vadovų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų kvalifikacijos, reputacijos ir patirties reikalavimų tokioms pareigoms eiti;
49) padaromi kiti pažeidžiami įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai, bei priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai.
Priežiūros institucija turi teisę taikytio šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones, išskyrus šio Įstatymo nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) verčiamasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių, taip pat teikiamos kitos finansinės paslaugos neturint tam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės arba jeigu tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą, arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) Centrinė kredito unija licenciją, kitą šio Įstatymo nustatytą leidimą gavo pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudodama kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) nevykdomi arba netinkamai vykdomi Centrinei kredito unijai šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti valdymo reikalavimai;
14) per nustatytąus laiką terminus nepateikiama šio Įstatymo, ar priežiūros institucijos kitų teisės aktų nustatyta arba priežiūros institucijos pareikalauta informacija ar pateikiama neteisinga neišsami arba netiksli informacija;
Įstatymu priežiūros institucijos pagal šio Įstatymo 53 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
ar licencijai gauti;
7) padaromas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pažeidimas;
8) Centrinės kredito unijos vadovais paskiriami arba Centrinės kredito unijos vadovų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų kvalifikacijos, reputacijos ir patirties reikalavimų tokioms pareigoms eiti;
49) padaromi kiti pažeidžiami įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai, bei priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai. 2.
spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, per protingumo kriterijų atitinkantį terminą praneša Centrinei kredito unijai apie klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jai informaciją apie nustatytus faktinius duomenis, kurie yra poveikio priemonės taikymo pagrindas, ar sudaro galimybę Centrinės kredito unijos vadovams susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Centrinė kredito unija turi teisę iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant Centrinės kredito unijos vadovams. Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šios dalies nuostatas. Jeigu Centrinė kredito unija, kuriai pritaikyta poveikio priemonė, po jos pritaikymo raštu pateikia argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo pagrindo taikyti poveikio priemonę, priežiūros institucija svarsto klausimą dėl poveikio priemonės atšaukimo. 3. Poveikio priemonės gali būti skiriamos, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o jeigu yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo dienos. 4. Sprendimas taikyti poveikio priemonę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo priėmimo pateikiamas Centrinei kredito unijai. Informacija apie taikomą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą neskelbti viešai tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti neigiamos įtakos Centrinės kredito unijos ir (ar) kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę informuojamas asmuo, kuriam ji pritaikyta. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama bent
sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti Centrinė kredito unija negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu. 6. Poveikio priemonių taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės.“
59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Baudos
teisę Centrinei kredito unijai skirti šias baudas:
1) už šio Įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktų nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą per nustatytą laiką ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros institucijos pagal šį Įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 5000 litų už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;
3) už veiksmų, kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą be priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
4) už veiksmus ar veiklą, kuriuos draudžia šis Įstatymas, arba finansinių paslaugų teikimą, jei tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą, – iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų;
5) už kitus saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus – iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų. Priežiūros institucija turi teisę skirti:
1) Centrinei kredito unijai iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;
2) fiziniams asmenims iki 5 mln. eurų baudą. 2. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes.
Jeigu dėl šio Įstatymo
naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalyje nurodytą baudos dydį, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. 3. Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią Centrinė kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną turi būti sumokama į valstybės biudžetą kiekvieną dieną. Jeigu bauda per nurodytą terminą, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nesumokama, ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 31 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Apie priimtą sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Centrinei kredito unijai, ir juridinių asmenų registrui bei ir paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ priežiūros institucijos interneto svetainėje.“
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priežiūros institucijai nusprendus taikyti šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 8 punkte nurodytą poveikio priemonę, Centrinė kredito unija neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.“
Pakeisti 65 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Priežiūros institucija gali atsisakoyti išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba šie duomenys yra neteisingi;
2) yra šio Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje arba 9 straipsnio 10 dalyje nustatyti pagrindai kai reorganizavimo metu steigiama nauja Centrinė kredito unija;
3) yra šio Įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatyti pagrindai, kai Centrinė kredito unija tęs veiklą po reorganizavimo.“
Pakeisti 66 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Priežiūros institucija gali atsisakoyti išduoti leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba šie duomenys yra neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad Centrinė kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais (Centrinės kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus kreditorių reikalavimus).“
netekusiu galios Įstatymo priedo 3 punktą:
„3. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos
pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120)..“
netekusiu galios Įstatymo priedo 4 punktą. 4. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/111/EB (OL 2009 L 302, p. 97). 3. Papildyti Įstatymo priedą 6 punktu: „6. Direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338).“
Šis įstatymas, išskyrus 37 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 37 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Priežiūros institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
komitetas
2014 m. gruodžio 16 d. Nr. 125
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėjos Lina Milonaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko sekretoriato atstovė Zinaida Pagirskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-219 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Centrinė kredito unija, jei ji yra svarbi dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, turi sudaryti rizikos, skyrimo ir atlygio komitetus. Šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai. Atkreipiame dėmesį, kad 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, 76, 88 ir 95 straipsniuose yra nustatyti reikalavimai rizikos, skyrimo ir atlygio komitetų nariams, komitetų atliekamos funkcijos ir kompetencija. Pastarosios minėtos direktyvos nuostatos projektu nėra perkeliamos į Centrinės kredito unijos įstatymą, o priežiūros institucija, kaip jau buvo minėta, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 24 straipsnio
tokių Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo tvarką bei apibrėžti jų kompetenciją. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina galimybė atitinkamas direktyvos nuostatas perkelti į įstatymą. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Centrinė kredito unija pripažįstama svarbia dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, jeigu ji atitinka Priežiūros institucijos nustatytus kriterijus, diskutuotina, atsižvelgiant į tai, jog pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik viena
nustatytas įstatymo projekte. Pritarti
projekto 13 straipsniu siūloma kita 31 straipsnio 1 dalies redakcija nei nustatyta Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 17, 25, 31, 32, 59, 70 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XII-1106, kuris įsigalios 2015 m. sausio 1 d. Tobulinant įstatymo projektą į tai reikėtų atsižvelgti.
Analogiška pastaba taikytina projekto 30 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms. Atsižvelgti
projekto 24 straipsnyje keičiamo įstatymo 53 straipsnio pavadinimas bei atitinkamų dalių tekstas, atsižvelgiant į tai, jog šis straipsnis reglamentuoja priežiūros institucijos teises, o ne pareigas. Nepritarti Pritariant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktai Nr. 1 pastabai, manytina, kad įstatymo projekto 24 straipsniu keičiamo 53 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, to paties straipsnio 2 dalyje numatytos teisės laikytinos pareigomis. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų išdėstymą chronologine tvarka, siūlytina projekto 35 straipsnyje nustatyti, kad
priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Siekiant, kad įstatymas pilna apimtimi galėtų būti taikomas nuo jo įsigaliojimo, t.y. 2015 m. sausio
jo įsigaliojimo. Atsižvelgus į tai, projekto 37 straipsnyje po žodžio ,,institucija“ reikėtų įrašyti žodžius ,,iki 2015 m. sausio 1d.“
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos centrinė kredito unija 2014-12-01 Nr. 2-57424 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seime 2014-11-14 įregistruotu Centrinės kredito unijos įstatymo projektu Nr.
XIIP-2514 (toliau - Įstatymo projektas), pateikiame savo pastabas dėl šio Įstatymo projekto. Įstatymo projekto 24 straipsnyje, kuriuo keičiama Centrinės kredito unijos įstatymo (toliau - Pagrindinis įstatymas) 53 straipsnio 2 dalis numatyta, kad priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, arba jei yra pagrindas manyti, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai bus pažeisti, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai privalomus nurodymus. Tarp galimų privalomų nurodymų – turėti kapitalą, kuris viršytų šiame Įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus kapitalo reikalavimus. Manome, kad toks priežiūros institucijos teisių išplėtimas prieštarauja teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principams, ir priežiūros institucijai nepagrįstai suteikia teises savo nuožiūra spręsti ar teisės aktai per ateinančius 12 mėnesių bus pažeisti. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamų pasekmių Centrinės unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, jeigu dėl teorinių numanomų pažeidimų priežiūros institucija duotų privalomus nurodymus, galinčius apsunkinti ir suvaržyti Centrinės unijos veiklą, nors realiai teisės aktai nebus pažeisti. Todėl, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnį, kuriuo keičiama Pagrindinio įstatymo 53 straipsnio 2 dalis, joje išbraukiant žodžius „arba jei yra pagrindas manyti, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai bus pažeisti.
Atsižvelgti iš dalies Siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnį, numatant, kad priežiūros institucija turi teisę duoti Centrinei kredito unijai privalomus nurodymus nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, arba turėdama duomenų, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai gali būti pažeisti. 2. Lietuvos centrinė kredito unija 2014-12-01 Nr. 2-57429 Įstatymo projekto 29 straipsnyje, kuriuo keičiamas Pagrindinio įstatymo 58 straipsnis,
įstatyme nustatytas poveikio priemones, jeigu padaromi kiti įstatymų, kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai arba yra grėsmė, kad dėl Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai. Manome, kad atsižvelgiant į viešojo administravimo ir teisėkūros principus, įstatyme turi būti nustatytas baigtinis ir aiškus poveikio priemonių taikymo pagrindų skaičius, o ne suteikiama galimybė pačiai priežiūros institucijai nustatyti poveikio priemonių taikymo pagrindus, jeigu padaromi
Siūlytina LR Lietuvos banko įstatyme nustatyti aiškesnę bei detalesnę priežiūros institucijos poveikio priemonių taikymo tvarką. 3. Lietuvos centrinė kredito unija 2014-12-01 Nr.
2-57430 Įstatymo projekto 30 straipsnyje, kuriuo keičiamas Pagrindinio įstatymo 59 straipsnis,
Centrinei kredito unijai iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą, o 2 punkte nustatyta, kad fiziniams asmenims, padariusiems pagrindinio įstatymo
nuomone, siūlomi baudų dydžiai yra visiškai neproporcingi Centrinės unijos veiklos mastams ir Centrinės unijos įtakai visoje finansų sistemoje, nes tokius pat maksimalius baudų dydžius siūloma nustatyti ir bankams, kurie už Centrinę uniją gali būti 10 ar 100 kartų didesni ir reikšmingesni. Be to, priežiūros institucijai nepagrįstai suteikiama teisė skirti maksimalaus dydžio baudas už nevienodo pobūdžio ir nevienodos reikšmės veiklos pažeidimus. Pavyzdžiui, tiek už 58 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus grubius pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, tiek už netinkamą valdymo reikalavimų vykdymą (58 str. 1 d. 3 p.) ar netinkamą ateinančius
kitų teisės aktų pažeidimą (58 str. 1 d. 9 p.). Toks teisinis reguliavimas grubiai pažeistų proporcingumo principą, suteiktų priežiūros institucijai teises dėl nereikšmingų veiklos pažeidimų sužlugdyti Centrinės unijos veiklą ar fizinių asmenų gyvenimus, taip pat pažeistų Įstatymo projekto aiškinamojo rašto nuostatas, kad „siekiant įgyvendinti proporcingumo principą itin rimtų pažeidimų atveju, kuriuos padaro didelės, finansiškai stiprios kredito įstaigos, siūloma nustatyti naujas skiriamų baudų „lubas“ , kaip to reikalaujama Direktyvos 2013/36/ES 66 ir 67 straipsniuose“. Todėl siūlome palikti šiuo metu įstatyme nustatytus maksimalius baudų dydžius, arba atsižvelgti į Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymus (2014-06-23 raštas Nr.
06/10) ir taikyti Estijos kredito įstaigų įstatymo pavyzdį, kuomet: (i) fizinio asmens atveju už pirmą pažeidimą gali būti skiriama iki 5000 eurų dydžio bauda, už kiekvieną paskesnį pažeidimą - iki 50 000 eurų dydžio bauda, o bendrų skirtų baudų suma - iki 5 000 000 eurų; (ii) juridinio asmens atveju už pirmą pažeidimą gali būti skiriama iki 32 000 eurų dydžio bauda, už kiekvieną paskesnį pažeidimą - iki 100 000 eurų dydžio bauda, o bendrų skirtų baudų suma - iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų bauda. Atsižvelgti iš dalies Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 59 straipsnį, aiškiai numatant skiriamų baudų dydžio ir skyrimo diferencijavimą bei detalizavimą. 4. Lietuvos centrinė kredito unija 2014-12-01 Nr. 2-574 Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje (2014-11-21 Nr. XIIP-2514) 2 punkte nurodytai pastabai, kad kriterijai dėl
struktūros ir veiklos pobūdžio, turėtų būti nurodyti įstatyme. Pritarti
2014-12-01 Nr. 2-57436 Įstatymo projekto 36 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas, išskyrus 37 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Manome, kad nustatytas įstatymo įsigaliojimo terminas yra nepagrįstai trumpas, nes Įstatymo projekte atliekami reikšmingi pakeitimai, prie kurių Centrinei unijai reikės prisitaikyti (pavyzdžiui, įsteigiant Įstatymo projekto 9 straipsnyje ir pagrindinio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytus komitetus, apskaičiuojant ir sudarant Įstatymo projekto 16 straipsnyje ir pagrindinio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytus kapitalo rezervus ir pan.), ir dėl kurių priežiūros institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, su kuriais Centrinė unija taip pat turės susipažinti ir prie kurių turės prisitaikyti.
Atsižvelgiant į tai, siūlome Įstatymo projekto 36 straipsnyje numatyti, kad įstatymas įsigalioja
Nuo direktyvos 2013/36/ES priėmimo buvo nustatyti 6 mėnesiai direktyvos perkėlimui ir įgyvendinimui. Atskiras terminas taikymo pasirengimui nenustatytas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-12-0924 Pateikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Bankų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatymo ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektų (toliau – projektai) nuostatų, kurios, mūsų nuomone, sudaro sąlygas papildomiems korupcijos rizikos veiksniams atsirasti: 1.
Projektuose[¹] nustatyta, kad priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar banko ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus, arba turėdama duomenų, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai gali būti pažeisti, arba jei banko ar Centrinės kredito unijos veikla kelia grėsmę jų veiklos stabilumui ir patikimumui, arba siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę duoti atitinkamai bankui ar Centrinės kredito unijos, ar finansų maklerio įmonei, finansų patarėjo įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui ar Centriniam depozitoriumui privalomus nurodymus. Tiek galiojančių Bankų įstatymo Nr. IX-2085, Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024, tiek projektais numatomas teisinis reguliavimas priežiūros institucijai suteikia teisę, tačiau neįpareigoja duoti privalomus nurodymus nustačius teisės aktų esamus, ar turint duomenų apie galimus pažeidimus, ar veiklos trūkumus, keliančius grėsmę banko ar Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui atvejus. Projektuose neatskleisti atvejai, kada nustačius teisės aktų esamus, ar turint duomenų apie galimus pažeidimus, ar banko ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus, keliančius grėsmę banko ar Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, privalomi nurodymai yra duodami ar neduodami.
Siūlome nustatyti duodamų ar neduodamų privalomų nurodymų atvejus, kai yra nustatytas teisės aktų esamas, ar turint duomenų apie galimą pažeidimą, ar banko ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus, ar keliantys grėsmę banko ar Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Atsižvelgti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos turinį, siūlytina LR Lietuvos banko įstatyme nustatyti aiškesnę ir detalesnę priežiūros institucijos privalomų nurodymų davimo tvarką. 2. Lietuvos
priežiūros institucijai suteikiama teisė reikalauti pateikti visą, taip pat ir banko, Centrinės kredito unijos, komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir teisę atlikti tyrimus, reikalingus priežiūros funkcijai vykdyti, tačiau teisinis reguliavimas nenustato, kokiais atvejais minėtos informacijos bus reikalaujama ir /ar bus atliekamas bet koks priežiūros funkcijai vykdyti reikalingas tyrimas. Dėl to gali atsirasti ydinga situacija, kuri sudarytų sąlygas nevienareikšmiškai aiškinti ir taikyti projektais siūlomas nuostatas. Siūlome nustatyti atvejus, kuriems esant priežiūros institucija turi teisę reikalauti visos, taip pat ir banko, Centrinės kredito unijos, komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir atlikti priežiūros funkcijai vykdyti reikalingus tyrimus. Atsižvelgti Direktyva 2013/36/ES (65 straipsnio 3 dalis) suteikia priežiūros institucijai visus informacijos rinkimo ir tyrimo įgaliojimus, būtinus jai vykdyti savo funkcijas.
Šie įgaliojimai apima: reikalauti, kad fiziniai arba juridiniai asmenys pateiktų visą informaciją, būtiną priežiūros institucijos užduotims vykdyti, įskaitant periodiškai ir specialia forma teiktiną informaciją priežiūros ir susijusiais statistikos tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimų atlikimo pagrindus ir tvarką nustatyti šakiniame įstatyme yra neracionalu, be to, toks reguliavimas neatitiktų teisėkūros efektyvumo principo, kadangi tas pačias nuostatas tektų kartoti visuose įstatymuose, kuriuose reglamentuojama Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veikla. Atsižvelgiant į tai tyrimų atlikimo pagrindai ir tvarka bendrai visiems prižiūrimiems subjektams nustatyti Lietuvos banko valdybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-44 „Dėl Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatų“. 3. Lietuvos
priežiūros institucijai suteikiama teisė esant projektuose nustatytiems pagrindams asmenims taikyti poveikio priemones. Nustatyta, kad praktikoje esant poveikio priemonių taikymo pagrindams priežiūros institucija visada taiko poveikio priemonę (-es), tačiau projektų teisinis reguliavimas suteikia teisę priežiūros institucijai ir netaikyti įstatymuose nustatytų poveikio priemonių. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, skaidrumo, korupcijos rizikos galimybių panaikinimo, siūlome nustatyti, kad atsiradus įstatymo poveikio priemonių taikymo pagrindams priežiūros institucija visais atvejais taikytų įstatyme nustatytą (-as) poveikio priemonę (-es) ir, jei būtina, nustatyti atvejus ar atvejų visumą, kuriai esant poveikio priemonė (-ės) netaikoma[⁴]. Pritarti Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 59 straipsnį, aiškiai numatant skiriamų baudų dydžio ir skyrimo diferencijavimą bei detalizavimą. 4.
nustatytas vienas iš poveikio priemonių priežiūros institucijos taikymo pagrindų - ,,nevykdomi ar netinkamai vykdomi bankui ar užsienio banko filialui ar Centrinės kredito unijai teisės aktuose nustatyti valdymo reikalavimai“ ar ,,nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos duoti privalomi nurodymai“. Neaiški ,,netinkamai vykdomi“ formuluotė, taip pat neaišku, pagal kokius kriterijus priežiūros institucija vertins ,,netinkamą“ bankui ar užsienio banko filialui ar Centrinės kredito unijai teisės aktuose nustatytų valdymo reikalavimų ar duotų privalomų nurodymų vykdymą. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome atskleisti termino ,,netinkamai vykdomi“ turinį. Atsižvelgti
nustatyta, kad ,,jei informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį“. Nustatomas teisinis reguliavimas neatskleidžia informacijos paskelbimo taikymo atvejų, kada priežiūros institucija informacijos skelbimą atidės, kada paskelbs informaciją neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį, taip pat neaiškūs informacijos skelbimo atidėjimo terminai. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome numatyti informacijos skelbimo atidėjimo terminus ir atvejus, kada priežiūros institucija taikys vieną ar kitą paminėtą informacijos skelbimo būdą. Atsižvelgti Siūlytina patikslinti įstatymo nuostatas, numatant, kad informacija apie padarytą pažeidimą bus skelbiama išnykus minimom neigiamoms aplinkybėm. 6. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-12-0930 6.
Projektuose[⁷] nustatyta maksimali baudų taikymo dydžio riba, kurią priežiūros institucija, siekdama užtikrinti, kad kredito įstaigos, jų veiklą kontroliuojantys subjektai ir tų įstaigų valdymo organų nariai laikytųsi Reglamentu 575/2013 nustatytų riziką ribojančių reikalavimų, turi teisę skirti asmenims kaip poveikio priemonę. Tačiau nenustatyta minimali baudos riba. Atsižvelgdami į galimus piktnaudžiavimus nesant minimalios baudos ribos ir siekdami, kad būtų skiriamos kuo objektyvesnės baudos, siūlome nustatyti minimalią baudų taikymo dydžio ribą. Atsižvelgti Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 59 straipsnį, aiškiai numatant skiriamų baudų dydžio ir skyrimo diferencijavimą bei detalizavimą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 3, 8, 9, 10, 11, 22, 23, 24, 31, 34, 37, 41, 42, 47, 50, 53, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 65, 66 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 55(1) ir 54(1) straipsniais ir 28, 29, 30, 33, 38, 39 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIIP-2514 ES ir:
1) siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos centrinės kredito unijos ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas;
2) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 17, 25, 31, 32, 59, 70 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymas įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d., siūlyti pagrindiniam komitetui parengti Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 17, 25, 31, 32, 59, 70 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. 6.2.
sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Vytautas Saulis. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė [1] Bankų įstatymo projekto 45 straipsniu keičiamo 67 straipsnio 2 ir 4 dalys, Centrinės kredito unijos įstatymo projekto 24 straipsniu keičiamo 53 straipsnio 2 ir 4 dalys ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo 81 straipsnio 6 ir 8 dalys. [2] Bankų įstatymo projekto 46 straipsniu papildomas 68¹ straipsnis, Centrinės kredito unijos įstatymo projekto 25 straipsniu papildomas 54¹ straipsnis. [3] Bankų įstatymo projekto 55 straipsniu keičiamo 73 straipsnio 1 dalis, Centrinės kredito unijos įstatymo projekto 29 straipsniu keičiamo 58 straipsnio 1 dalis. [4] Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 95 straipsnis. [5] Bankų įstatymo projekto 55 straipsniu keičiamo 73 straipsnio 1 dalies
straipsnio 1 dalies 3 punktas. [6] Bankų įstatymo projekto 55 straipsniu keičiamo 73 straipsnio 4 dalis, Centrinės kredito unijos įstatymo projekto 29 straipsniu keičiamo 58 straipsnio 4 dalis. [7] Bankų įstatymo projekto 56 straipsniu keičiamo 74 straipsnio 1 dalis, Centrinės kredito unijos įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 dalis.
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas,
pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-12-11-21 išvada Nr. XIIP- 25149 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Centrinė kredito unija, jei ji yra svarbi dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, turi sudaryti rizikos, skyrimo ir atlygio komitetus. Šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai. Atkreipiame dėmesį, kad 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, 76, 88 ir 95 straipsniuose yra nustatyti reikalavimai rizikos, skyrimo ir atlygio komitetų nariams, komitetų atliekamos funkcijos ir kompetencija. Pastarosios minėtos direktyvos nuostatos projektu nėra perkeliamos į Centrinės kredito unijos įstatymą, o priežiūros institucija, kaip jau buvo minėta, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas savo teisės aktais galėtų, bet neturėtų pareigos nustatyti tokių Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo tvarką bei apibrėžti jų kompetenciją. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina galimybė atitinkamas direktyvos nuostatas perkelti į įstatymą. Atsižvelgti iš dalies Direktyvos 2013/36/ES 76, 88 ir 95 straipsniuose yra nustatyti reikalavimai rizikos, skyrimo ir atlygio komitetų nariams, komitetų atliekamos funkcijos ir kompetencija, kurie greitu laiku bus pilnai perkelti į nacionalinę teisę Lietuvos banko teisės aktais ir/arba parengtais įstatymų projektais. Siūlytina pakeisti įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. <...> Centrinė kredito unija, jei ji yra svarbi dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, turi sudaryti rizikos, skyrimo ir atlygio komitetus. Rizikos, skyrimo ir atlygio komitetų nariais gali būti tik stebėtojų tarybos nariai.
Priežiūros institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis Centrinė kredito unija pripažįstama svarbia dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo.“ Projekto 9 straipsniu keičiamo 24 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. <...> Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus gali nustatoyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.“
departa-mentas, 2014-12-11-21 išvada Nr. XIIP- 25149 Projekto
kredito unija pripažįstama svarbia dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, jeigu ji atitinka Priežiūros institucijos nustatytus kriterijus, diskutuotina, atsižvelgiant į tai, jog pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik viena Centrinė kredito unija. Svarstytina, ar jos statusas (svarba) neturėtų būti nustatytas įstatymo projekte. Neatsižvelgti Europos bankininkystės gairių projektas gairių projekte (šis teisės aktas dar nepriimtas) numatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis Europos centrinis bankas nustatys, kokios finansų įstaigos yra sistemos prasme yra svarbios. Pagal pirmiau paminėtus kriterijus Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) neturėtų būti pripažinta sistemos prasme svarbia ir dėl to LCKU neprivalės sudaryti privalomų rizikos, skyrimo ir atlygio komitetų. Tačiau tikslinga palikti iniciatorių teikiamo įstatymo projekto 9 straipsnių keičiamo įstatymo 1 dalies nuostatos redakciją, nes komitetų sudarymo tvarka identiška ir Bankų įstatyme, o Kapitalo reikalavimų direktyva taikoma visoms kredito įstaigoms. 3. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-12-11-21 išvada Nr.
30 Pastebėtina, kad projekto 13 straipsniu siūloma kita 31 straipsnio 1 dalies redakcija nei nustatyta Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 17, 25, 31, 32, 59, 70 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XII-1106, kuris įsigalios 2015 m. sausio 1 d. Tobulinant įstatymo projektą į tai reikėtų atsižvelgti. Analogiška pastaba taikytina projekto 30 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms. Atsižvelgti Parengtas ir užregistruotas atitinkamas naujas įstatymo projektas Nr. XIIP-2635 ir bus siūloma Seimui šį projektą svarstyti kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-2514. 4. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-12-11-21 išvada Nr. XIIP- 251424 Tikslintinas projekto 24 straipsnyje keičiamo įstatymo 53 straipsnio pavadinimas bei atitinkamų dalių tekstas, atsižvelgiant į tai, jog šis straipsnis reglamentuoja priežiūros institucijos teises, o ne pareigas. Neatsižvelgti Keičiamo įstatymo 53 straipsnio pavadinimas atspindi priežiūros institucijos teises ir pareigas (53 straipsnio 4 dalyje nustatyta priežiūros institucijos pareiga nustatyti tinkamą individualaus kapitalo reikalavimo dydį ar tinkamus kapitalo rezervų dydžius, taip pat specialius likvidumo reikalavimus). 5. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-12-11-21 išvada Nr. XIIP- 251435 Siekiant išlaikyti keičiamo įstatymo priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų išdėstymą chronologine tvarka, siūlytina projekto 35 straipsnyje nustatyti, kad Įstatymo priedo 3 punktas pripažįstamas netekusiu galios, ir papildyti Įstatymo priedą atitinkamu 6 punktu. Atsižvelgti Patobulinti įstatymo projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip „35 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
punktą netekusiu galios. 2. Papildyti Įstatymo priedą 6 punktu: „6. 2013 m. birželio 26 d.
Parlamento ir Tarybos Direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338).“
departa-mentas, 2014-12-11-21 išvada Nr. XIIP- 251437 Iš projekto 37 straipsnio nuostatų nėra aišku, iki kada priežiūros institucija turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Siekiant, kad įstatymas pilna apimtimi galėtų būti taikomas nuo jo įsigaliojimo, t.y. 2015 m. sausio 1 d., įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai taip pat turėtų būti priimti iki jo įsigaliojimo. Atsižvelgus į tai, projekto 37 straipsnyje po žodžio ,,institucija“ reikėtų įrašyti žodžius ,,iki 2015 m. sausio 1d.“ Neatsižvelgti Įstatymo projekto 37 straipsnį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Priežiūros institucija iki 2015 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Europos Komisija iki šiol dar nėra priėmusi visus Komisijos deleguotuosius teisės aktus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2013/36/ES kai kurių nuostatų įgyvendinimu bei Europos Sąjungos šalių narių nacionalinės teisės derinimu su Europos Sąjungos teise. Todėl ir esminė sisteminė finansų rinkas reguliuojančių teisės aktų peržiūrą tiek Lietuvos banke, tiek Finansų ministerijoje gali užtrukti dar ilgai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos centrinė kredito unija 2014-12-01 Nr.
2-57424 Argumentai: Įstatymo projekto 24 straipsnyje, kuriuo keičiama Centrinės kredito unijos įstatymo (toliau – Pagrindinis įstatymas) 53 straipsnio 2 dalis numatyta, kad priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, arba jei yra pagrindas manyti, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai bus pažeisti, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai privalomus nurodymus. Tarp galimų privalomų nurodymų – turėti kapitalą, kuris viršytų šiame Įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus kapitalo reikalavimus. Manome, kad toks priežiūros institucijos teisių išplėtimas prieštarauja teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principams, ir priežiūros institucijai nepagrįstai suteikia teises savo nuožiūra spręsti ar teisės aktai per ateinančius 12 mėnesių bus pažeisti. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamų pasekmių Centrinės unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, jeigu dėl teorinių numanomų pažeidimų priežiūros institucija duotų privalomus nurodymus, galinčius apsunkinti ir suvaržyti Centrinės unijos veiklą, nors realiai teisės aktai nebus pažeisti. Pasiūlymas: siūlome pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnį, kuriuo keičiama Pagrindinio įstatymo
manyti, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai bus pažeisti“. Pasiūlymas: siūlome pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnį, kuriuo keičiama Pagrindinio įstatymo
manyti, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai bus pažeisti“.
Atsižvelgti iš dalies Įstatymo projektu perkeliamos direktyvos nuostatos, tarp jų ir nuostata, įpareigojanti priežiūros instituciją duoti privalomus nurodymus, jei yra pagrindas manyti, kad per artimiausius 12 mėnesių gali būti pažeisti. Įstatymo projektu stiprinami priežiūros institucijos įgaliojimai pažeidimų prevencijos srityje, sudaromos prielaidos laiku imtis priemonių ir užkardyti didesnių problemų kilimo riziką jau ankstyvajame problemų etape. Siūlytina patobulinti įstatymo projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, arba jei yra pagrindas manyti, turėdama duomenų, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai bus gali būti pažeisti, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai tokius raštiškus privalomus nurodymus: ”
2014-12-01 Nr. 2-57429 Argumentai: Įstatymo projekto 29 straipsnyje, kuriuo keičiamas Pagrindinio įstatymo 58 straipsnis, 1 dalies 9 punkte numatyta, kad priežiūros institucija turi teisę taikyti įstatyme nustatytas poveikio priemones, jeigu padaromi kiti įstatymų, kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai arba yra grėsmė, kad dėl Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai.
Pasiūlymas: Manome, kad atsižvelgiant į viešojo administravimo ir teisėkūros principus, įstatyme turi būti nustatytas baigtinis ir aiškus poveikio priemonių taikymo pagrindų skaičius, o ne suteikiama galimybė pačiai priežiūros institucijai nustatyti poveikio priemonių taikymo pagrindus, jeigu padaromi 58 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nenurodyti pažeidimai. Neatsižvelgti Pažymėtina, kad šiuo metu yra rengiama sisteminė finansų rinkas reglamentuojančių įstatymų (apie 20 įstatymų) peržiūra, kuria siekiama Lietuvos banko teises ir pareigas nustatyti ir detaliau apibrėžti ne atskiruose šakiniuose įstatymuose, o Lietuvos banko įstatyme. Rengiamuose pakeitimuose, be kita ko, numatoma sistemine prasme peržiūrėti priežiūros institucijos teises ir pareigas, taip pat nustatyti ir aiškesnę bei detalesnę poveikio priemonių taikymo tvarką, todėl bus įvertinta galimybė atsižvelgti į šią pastabą. 3. Lietuvos centrinė kredito unija 2014-12-01 Nr. 2-57430 Argumentai: Įstatymo projekto 30 straipsnyje, kuriuo keičiamas Pagrindinio įstatymo 59 straipsnis, 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija turi teisę skirti Centrinei kredito unijai iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą, o 2 punkte nustatyta, kad fiziniams asmenims, padariusiems pagrindinio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, iki 5 mln. eurų baudą.
Mūsų nuomone, siūlomi baudų dydžiai yra visiškai neproporcingi Centrinės unijos veiklos mastams ir Centrinės unijos įtakai visoje finansų sistemoje, nes tokius pat maksimalius baudų dydžius siūloma nustatyti ir bankams, kurie už Centrinę uniją gali būti 10 ar 100 kartų didesni ir reikšmingesni. Be to, priežiūros institucijai nepagrįstai suteikiama teisė skirti maksimalaus dydžio baudas už nevienodo pobūdžio ir nevienodos reikšmės veiklos pažeidimus. Pavyzdžiui, tiek už 58 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus grubius pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, tiek už netinkamą valdymo reikalavimų vykdymą (58 str. 1 d. 3 p.) ar netinkamą priežiūros institucijos nurodymų vykdymą, kurie gali būti duoti jei yra pagrindas manyti, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai bus pažeisti (58 str. 1 d. 5 p. ir 53 str. 2 d.), ar kitų teisės aktų pažeidimą (58 str. 1 d. 9 p.). Toks teisinis reguliavimas grubiai pažeistų proporcingumo principą, suteiktų priežiūros institucijai teises dėl nereikšmingų veiklos pažeidimų sužlugdyti Centrinės unijos veiklą ar fizinių asmenų gyvenimus, taip pat pažeistų Įstatymo projekto aiškinamojo rašto nuostatas, kad „siekiant įgyvendinti proporcingumo principą itin rimtų pažeidimų atveju, kuriuos padaro didelės, finansiškai stiprios kredito įstaigos, siūloma nustatyti naujas skiriamų baudų „lubas“ , kaip to reikalaujama Direktyvos 2013/36/ES 66 ir 67 straipsniuose“. Siūlymas: siūlome palikti šiuo metu įstatyme nustatytus maksimalius baudų dydžius, arba atsižvelgti į Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymus (2014-06-23 raštas Nr.
06/10) ir taikyti Estijos kredito įstaigų įstatymo pavyzdį, kuomet: (i) fizinio asmens atveju už pirmą pažeidimą gali būti skiriama iki 5000 eurų dydžio bauda, už kiekvieną paskesnį pažeidimą – iki 50 000 eurų dydžio bauda, o bendrų skirtų baudų suma
Atsižvelgiant į direktyvos 2013/36/ES viena iš tikslų – administracines sankcijas visose ES valstybėse narėse taikyti nuosekliai, užtikrinti administracinių sankcijų atgrasomąjį poveikį ir užkirsti kelią tolesnių pažeidimų darymui – manytina, kad Centrinės kredito unijos įstatymo projektu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje pateiktas šios direktyvos perkėlimo variantas yra tinkamesnis, nei pateikiamas direktyvos perkėlimo pavyzdys Estijoje. Pasiūlytame Estijos pasirinktame direktyvos perkėlimo variante pabrėžiamas pakartotinumo aspektas, nors ir yra svarbus vertinant pažeidimą, nėra išskirtinis iš kitų labai svarbių aplinkybių, tokių kaip pažeidimo sunkumas, trukmė, kaltė ar pažeidimu padarytos žalos dydis, todėl baudų dydžių diferencijavimas vien tik šiuo pakartotinumo aspektu užkirstų kelią nustatyti tinkamą baudos dydį įvertinus visumą aplinkybių, numatytų Centrinės kredito unijos įstatymo projektu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje.
Be to, įstatymo projektu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies nuostata, siejanti didžiausią baudos dydį su procentine dalimi nuo visų metinių pajamų, manytina, yra proporcingas būdas nustatyti maksimalų baudos dydį, kadangi, lyginant su didžiųjų ES valstybių narių bankininkystės sektoriumi, mažas metines pajamas turintiems bankams už pažeidimus galės būti taikomi mažesni maksimalūs baudų dydžiai. Taip pat pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalis nustato poveikio priemonių parinkimo kriterijus tokius kaip pažeidimų sunkumą, trukmę, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę, finansinį pajėgumą, ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su priežiūros institucija, numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmes kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui ir kt. svarbias aplinkybes. 4. Lietuvos centrinė kredito unija 2014-12-01 Nr. 2-5749 Be to, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje (2014-11-21 Nr. XIIP-2514) 2 punkte nurodytai pastabai, kad kriterijai dėl Centrinės kredito unijos pripažinimo svarbia dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, turėtų būti nurodyti įstatyme. Neatsižvelgti Žr. argumentus dėl Seimo Teisės departamento 2 pastabos. 5. Lietuvos centrinė kredito unija 2014-12-01 Nr.
2-57436 Argumentai: Įstatymo projekto 36 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas, išskyrus 37 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Manome, kad nustatytas įstatymo įsigaliojimo terminas yra nepagrįstai trumpas, nes Įstatymo projekte atliekami reikšmingi pakeitimai, prie kurių Centrinei unijai reikės prisitaikyti (pavyzdžiui, įsteigiant Įstatymo projekto 9 straipsnyje ir pagrindinio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytus komitetus, apskaičiuojant ir sudarant Įstatymo projekto 16 straipsnyje ir pagrindinio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytus kapitalo rezervus ir pan.), ir dėl kurių priežiūros institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, su kuriais Centrinė unija taip pat turės susipažinti ir prie kurių turės prisitaikyti. Pasiūlymas: atsižvelgiant į tai, siūlome Įstatymo projekto 36 straipsnyje numatyti, kad įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. Neatsižvelgti Pažymėtina, kad pastaboje minimi
sudaromi ne Lietuvos banko teisės aktuose, o tiesiogiai taikomo Reglamento (ES) 575/2013 nustatyta tvarka (šis Reglamentas jau galioja nuo 2014 m. sausio 1 d.). Dėl kitos pastaboje nurodytos priežasties – sudaryti nurodytus komitetus, manytina, 6 mėnesių laikotarpis nėra reikalingas. Nuo direktyvos 2013/36/ES priėmimo buvo nustatyti iš viso 6 mėnesiai direktyvos perkėlimui ir įgyvendinimui t.y., atskiras terminas taikymo pasirengimui nebuvo nustatytas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba. 2014-12-09 raštas Nr.
2014-12-09 raštas Nr. 4-01-766824 Projektuose nustatyta, kad priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar banko ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus, arba turėdama duomenų, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai gali būti pažeisti, arba jei banko ar Centrinės kredito unijos veikla kelia grėsmę jų veiklos stabilumui ir patikimumui, arba siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę duoti atitinkamai bankui ar Centrinės kredito unijos, ar finansų maklerio įmonei, finansų patarėjo įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui ar Centriniam depozitoriumui privalomus nurodymus. Tiek galiojančių Bankų įstatymo Nr. IX-2085, Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo X-1024, tiek projektų teisinis reguliavimas priežiūros institucijai suteikia teisę, tačiau neįpareigoja, duoti privalomus nurodymus nustačius teisės aktų esamus ar turint duomenų apie galimus pažeidimus ar veiklos trūkumus ar keliančius grėsmę banko ar Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui atvejus. Projektuose neatskleisti atvejai, kada nustačius teisės aktų esamus ar turint duomenų apie galimus pažeidimus ar banko ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus ar keliančius grėsmę banko ar Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui atvejus privalomi nurodymai yra duodami ar neduodami. Siūlome nustatyti duodamų ar neduodamų privalomų nurodymų atvejus, kai yra nustatytas teisės aktų esamas ar turint duomenų apie galimą pažeidimą ar banko ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus ar keliantys grėsmę banko ar Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui atvejai. Atsižvelgtina ateityje Privalomi nurodymai duodami, jei pažeidžiamos Įstatymo, Reglamento (ES) 575/2013 ir priežiūros teisės aktų nuostatos.
Nors ir objektyviai nėra galimybės nurodyti visų Reglamente (ES) 575/2013 (jo apimtis viršija 400 psl.) ar kt. teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kuriuos pažeidus būtų duodami privalomi nurodymai, pažymėtina, kad šiuo metu yra rengiama sisteminė finansų rinkas reglamentuojančių įstatymų (apie 20 įstatymų) peržiūra, kuria siekiama Lietuvos banko teises ir pareigas nustatyti ir detaliau apibrėžti ne atskiruose šakiniuose įstatymuose, o Lietuvos banko įstatyme. Rengiamuose pakeitimuose, be kita ko, numatoma sistemiškai peržiūrėti priežiūros institucijos teises ir pareigas, taip pat nustatyti ir aiškesnę bei detalesnę privalomų nurodymų davimo tvarką, todėl bus įvertinta galimybė atsižvelgti į šią pastabą. Pažymėtina, kad dėl prižiūrint bankų veiklą sprendžiamų klausimų sudėtingumo, nuolat ir sparčiai besikeičiančių bankų veiklos sąlygų, būtinumo atliekant bankų veiklos priežiūrą derinti labai įvairius ir dažnai vienas kitam prieštaraujančius interesus (pvz., būtinumas išsaugoti ir sustiprinti finansų sistemos stabilumą, kredito įstaigų indėlininkų ir akcininkų (pajininkų) interesai ir pan.), reikalingumas Lietuvos bankui atliekant priežiūros funkciją veikti suderintai su kitų ES valstybių priežiūros institucijomis ir esant kitoms panašioms aplinkybėms Lietuvos bankui būtina turėti tam tikrą diskreciją, kad būtų galima priimti sprendimus dėl priežiūros priemonių taikymo kredito įstaigoms. 2. Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba. 2014-12-09 raštas Nr.
2014-12-09 raštas Nr. 4-01-766825 Projektuose priežiūros institucijai suteikiama teisė reikalauti pateikti visą, taip pat ir banko, Centrinės kredito unijos, komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir teisę atlikti tyrimus, reikalingus priežiūros funkcijai vykdyti, tačiau teisinis reguliavimas nenustato, kokiais atvejais minėtos informacijos bus reikalaujama ar bus atliekamas bet koks priežiūros funkcijai vykdyti reikalingas tyrimas. Dėl to gali atsirasti ydinga situacija, kuri sudarytų sąlygas nevienareikšmiškai aiškinti ir taikyti projektų nuostatas. Siūlome nustatyti atvejus, kuriems esant priežiūros institucija turi teisę reikalauti visos, taip pat ir banko, Centrinės kredito unijos, komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir atlikti priežiūros funkcijai vykdyti reikalingus tyrimus, taip pat aptarti priežiūros funkcijai vykdyti reikalingų tyrimų atlikimo pagrindus ir tvarką. Atsižvelgta iš dalies Direktyva (65 straipsnio 3 dalis) suteikia priežiūros institucijai visus informacijos rinkimo ir tyrimo įgaliojimus, būtinus jai vykdyti savo funkcijas. Šie įgaliojimai apima: reikalauti, kad fiziniai arba juridiniai asmenys pateiktų visą informaciją, būtiną priežiūros institucijos užduotims vykdyti, įskaitant periodiškai ir specialia forma teiktiną informaciją priežiūros ir susijusiais statistikos tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimų atlikimo pagrindus ir tvarką nustatyti šakiniame įstatyme yra neracionalu. Be to, toks reguliavimas neatitiktų teisėkūros efektyvumo principo, kadangi tas pačias nuostatas tektų kartoti visuose įstatymuose, kuriuose reglamentuojama Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veikla. Atsižvelgiant į tai tyrimų atlikimo pagrindai ir tvarka bendrai visiems prižiūrimiems subjektams yra nustatyti Lietuvos banko valdybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-44 „Dėl Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatų“. 3. Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba. 2014-12-09 raštas Nr.
29 Projektuose priežiūros institucijai suteikiama teisė asmenims taikyti poveikio priemones, esant projektuose nustatytiems pagrindams. Nustatyta, kad praktikoje esant poveikio priemonių taikymo pagrindams priežiūros institucija visada taiko poveikio priemonę (-es), tačiau projektų teisinis reguliavimas suteikia teisę priežiūros institucijai ir netaikyti įstatymuose nustatytų poveikio priemonių. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, skaidrumo, korupcijos rizikos galimybių panaikinimo, siūlome nustatyti, kad atsiradus įstatymo poveikio priemonių taikymo pagrindams priežiūros institucija visais atvejais taikytų įstatyme nustatytą (-as) poveikio priemonę (-es) ir , jei būtina, nustatyti atvejus ar atvejų visumą, kuriai esant poveikio priemonė (-ės) netaikoma. Atsižvelgti Siūloma patobulinti įstatymo projekto 29 straipsniu keičiamą įstatymo 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priežiūros institucija turi teisę taikoyti šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:“ <...>; <...>; „ Nustačius taikymą be išlygų reikštų, kad esant net nedideliam pažeidimui (pvz., neteisingai pateiktos ataskaitos, tačiau neatitikimai nėra esminiai) priežiūros institucija privalės taikyti poveikio priemones. Tai neatitiktų proporcingumo principo, taip pat įstatymuose ūkio subjektų veiklos priežiūrai keliamų bendradarbiavimo, metodinės pagalbos teikimo principų, kuriais siekiama padėti ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdami į tai siūlytina papildyti įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamą 57 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7.
Priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, skaidrumo ir proporcingumo kriterijais, gali netaikyti netaiko poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos pagal įstatymus ir kitus teisės aktus saugomiems interesams, arba jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.“ . Pažymėtina, kad į ši pastaba papildomai bus įvertinta šiuo metu rengiamuose finansų rinkas reglamentuojančių įstatymų pakeitimų projektuose, kadangi juose numatoma detaliau reglamentuoti poveikio priemonių skyrimo tvarką. 4. Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba. 2014-12-09 raštas Nr. 4-01-766829 Projektuose nustatytas vienas iš poveikio priemonių priežiūros institucijos taikymo pagrindų - ,,nevykdomi ar netinkamai vykdomi bankui ar užsienio banko filialui ar Centrinės kredito unijai teisės aktuose nustatyti valdymo reikalavimai“ ar ,,nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos duoti privalomi nurodymai“. Neaiški ,,netinkamai vykdomi“ formuluotė, taip pat neaišku, pagal kokius kriterijus priežiūros institucija vertins ,,netinkamą“ bankui ar užsienio banko filialui ar Centrinės kredito unijai teisės aktuose nustatytų valdymo reikalavimų ar duotų privalomų nurodymų vykdymą. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome atskleisti termino ,,netinkamai vykdomi“ turinį. Neatsižvelgti Žodis „netinkamai“ yra plačiai vartojamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad žodis „tinkamas“ yra apibrėžtas Bendriniame lietuvių kalbos žodyne, todėl įstatyme papildomai apibrėžti bendrinėje lietuvių kalboje vartojamų žodžių nėra prasminga. 5. Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba. 2014-12-09 raštas Nr.
2014-12-09 raštas Nr. 4-01-766829 Projektuose nustatyta, kad ,,jei informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Nustatomas teisinis reguliavimas neatskleidžia informacijos paskelbimo taikymo atvejų, kada priežiūros institucija informacijos skelbimą atidės, kada paskelbs informaciją neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį, taip pat neaiškūs informacijos skelbimo atidėjimo terminai. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome numatyti informacijos skelbimo atidėjimo terminus ir atvejus, kada priežiūros institucija taikys vieną ar kitą paminėtą informacijos skelbimo būdą. Atsižvelgti Pagal direktyvą visais atvejais informacija privalo būti skelbiama. Priešingai, nei teigiama pastaboje ir Direktyvoje ir atitinkamai Įstatymo projekte yra nustatyti atvejai kada informacijos skelbimas gali būti atidėtas arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį, t.y., - jei jos paskelbimas padarytų neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims. Visais atvejais turime vertinti konkrečią situaciją (informacijos paskelbimo poveikį finansų rinkos stabilumui ir kt. projekte nustatytoms aplinkybėms).
Atsižvelgiant į pastabą aiškiau nurodyti, kad informacija apie padarytą pažeidimą bus skelbiama išnykus minėtoms neigiamoms aplinkybėms, siūlytina patobulinti projekto 29 straipsniu keičiamą 58 straipsnio 4 dalie atitinkamą tekstą ir jį išdėstyti taip: „4. <...>“ Jei informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama bent 5 metus nuo jos paskelbimo.“
tarnyba. 2014-12-09 raštas Nr. 4-01-766830 Projektuose nustatyta maksimali baudų taikymo dydžio riba, kurią priežiūros institucija, siekdama užtikrinti, kad kredito įstaigos, jų veiklą kontroliuojantys subjektai ir tų įstaigų valdymo organų nariai laikytųsi Reglamentu 575/2013 nustatytų riziką ribojančių reikalavimų, turi teisę skirti asmenims kaip poveikio priemonę. Tačiau nenustatyta minimali baudos riba. Atsižvelgdami į Lietuvoje taikomą baudų skyrimo praktiką, galimus piktnaudžiavimus nesant minimalios baudos ribos ir siekdami, kad būtų skiriamos kuo objektyvesnės baudos, siūlome nustatyti minimalią baudų taikymo dydžio ribą.
Nepritarti Pagal Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku pateiktus paaiškinimus:
1) Direktyva 2013/36/ES nesuteikia teisės nustatyti kitos baudos „ribos“, nei yra nustatyta Įstatymo projekte;
2) Nustačius minimalią baudos ribą būtų pažeistos direktyvos nuostatos;
3) Ne tokio reikšmingo pažeidimo atveju nebūtų galimybės nustatyti mažesnės baudos, nei nustatyta minimali baudos riba, ir tokiu būdu būtų pažeistas proporcingumo principas, užtikrinantis, kad prevencinės priemonės, siekiant užkardyti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, būtų taikomos, bet nebūtų nepagrįstai griežtos;
4) Įstatymo projekte Nr. XIIP-2513, taip pat su šiuo projektu susijusiuose įstatymų projektuose Nr. XIIP-2514 ir Nr. XIIP-2515, yra išlaikyta galimybė priežiūros institucijai individualizuoti baudos dydį atsižvelgus į visas aplinkybes (pvz. įstatymo projekto 54 straipsniu keičiamo Bankų įstatymo 72 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad būtų atsižvelgta į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų sunkumą, trukmę, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę, finansinį pajėgumą, ankstesnius pažeidimus ir pan.). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Audito komitetas, 2014-12-16 išvada Nr. 125 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr.
47, 50, 53, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 65, 66 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 55(1) ir 54(1) straipsniais ir 28, 29, 30, 33, 38, 39 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIIP-2514 ES ir:
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos centrinės kredito unijos ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas; Atsižvelgti iš dalies
1) Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) neatsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento (TD) 2 pastabą ir pateikė savo argumentus. Tuo tarpu Seimo Audito komitetas (ADK) siūlo atsižvelgti į TD pasiūlymą – kad Centrinės kredito unijos statusas (svarba) būtų nustatytas įstatymo projekte –, tačiau nepateikė konkretaus pasiūlymo;
2) BFK nepritarė TD 6 pastabai bei siūlymui, kad „priežiūros institucija iki įstatymo įsigaliojimo (2015 m. sausio 1 d.) priima įgyvendinamuosius teisės aktus“, ir pateikė savo nuomonę pagrindžiančius argumentus (pvz., Europos komisija iki šiol nėra priėmusi visus komisijos deleguotuosius teisės aktus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2013/36/ES kai kurių nuostatų įgyvendinimu. Todėl ir numatoma esminė sisteminė finansų rinkas reguliuojančių teisės aktų, tarp jų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų peržiūra Lietuvos banke gali užtrukti dar ilgai). Tuo tarpu ADK siūlo pritarti TD pastabai bei siūlymui, tačiau nepateikia savo siūlymą pagrindžiančių argumentų. 3) BFK nepritarė Lietuvos centrinės kredito unijos 2 pastabai dėl baigtinio poveikio priemonių taikymo skaičiaus ir šių priemonių taikymo pagrindų nustatymo įstatymo projekte Nr.
atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu Vyriausybės institucijos kartu su Lietuvos banku rengia sisteminę finansų rinkas reglamentuojančių įstatymų (apie 20 įstatymų) peržiūrą, be kita ko, siekiant aiškiau ir detaliau apibrėžti ir Lietuvos banko diskreciją taikant poveikio priemones kredito įstaigoms, tarp jų ir baudų skyrimo klausimus. Tuo tarpu ADK siūlo dabar pat patikslinti keičiamo įstatymo projektą, „aiškiai numatant skiriamų baudų dydžio ir skyrimo diferencijavimą bei detalizavimą“. Tačiau konkretūs pasiūlymai šiais klausimais nėra pateikti. 4)
3) Biudžeto ir finansų komitetas neatsižvelgė į Specialiųjų tyrimų tarnybos 4 pastaba, kad yra neaiški „netinkamai vykdomi priežiūros institucijos duoti nurodymai“ formuluotė ir reiktų atskleisti jos tūrinį ir nustatyti to „netinkamumo“ kriterijus. Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, žodis „netinkamai“ yra plačiai vartojamas įstatymuose, taip pat jis yra Bendriniame lietuvių kalbos žodine, todėl šį žodį papilomai papildomai apibrėžti įstatyme nėra prasminga. Tuo tarpu Audito komitetas mano kitaip (tačiau neteikia konkrečių pasiūlymų)
5) 4)ADK, atsižvelgdamas į Specialiųjų tyrimų tarnybos 6 pastabą siūlo „patikslinti keičiamo įstatymo 59 straipsnį, aiškiai nustatant skiriamų baudų dydžio ir skyrimo diferencijavimą bei detalizavimą“, tačiau nenurodo konkrečiai, kaip turėtų būti išdėstytas 59 straipsnis. Biudžeto ir finansų komitetas šiam STT bei ADK siūlymui nepritaria, nes mano, kad nustačius minimalią baudos ribą, be kita ko, būtų pažeistos Direktyvos 2013/36/ES 66 straipsnio 1 dalies c) ir d) punktų nuostatos. 2. Seimo Audito komitetas, 2014-12-16 išvada Nr. 125 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr.
47, 50, 53, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 65, 66 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 55(1) ir 54(1) straipsniais ir 28, 29, 30, 33, 38, 39 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIIP-2514 ES ir:
2) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 17, 25, 31, 32, 59, 70 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymas įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d., siūlyti pagrindiniam komitetui parengti Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 17, 25, 31, 32, 59, 70 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgta Parengtas ir užregistruotas Seime atitinkamas naujas įstatymo projektas Nr. XIIP-2635 ir bus siūloma Seimui šį projektą svarstyti kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-2514. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
komiteto patobulintas įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Irena Degutienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas