Projekto
lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
171³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams ekspertams, kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų.“
171³ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Viešųjų pirkimų tarnybos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas, taip pat trukdymas įgyvendinti kitas jų teises – užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams, ar jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, kitiems sprendimus nevykdyti Viešųjų pirkimų tarnybos pareigūnų nurodymų priimantiems asmenims perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8², 10, 21¹, 33, 38, 87, 93, 94, 93, 96 straipsnių, 2 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas:
Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 326 priemonę „Inicijuoti teisės aktų pataisas, kurios užtikrintų, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik sąžiningai mokesčius mokantys tiekėjai“;
4S-1844) išdėstytus siūlymus nustatyti administracinę atsakomybę ir tiems Įstatymo pažeidimų padariusiems asmenis, kurie sudarė viešojo pirkimo sutartį ar vykdė jos priežiūrą, o ne tik šiuo metu ATPK 171³ straipsnyje nurodytiems asmenims. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto ir Projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) iniciatorės – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyrius (vedėja – Birutė Mačiunskienė, tel. 8 706 64 839, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Dėl Įstatymo 2 straipsnio 4 dalies. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtina sąvoka „Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema“. Pagal minėtos Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) sąvoką sistemos paskirtis – suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų skelbimams ir ataskaitoms teikti bei tvarkyti, viešųjų pirkimų procedūroms atlikti ir informacijai apie viešuosius pirkimus skelbti internete. Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad Įstatymo reikalavimai netaikomi energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams, skirtiems energijai ar kurui, reikalingam energijai gaminti, įsigyti. Šių pirkimų tvarką nustato Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į apibrėžtą CVP IS paskirtį, šiuo metu informacija apie tokius pirkimus šioje sistemoje negali būti skelbiama.
Dėl Įstatymo 10 straipsnio ir Įstatymo 2 priedėlio. Įstatymo
finansinių paslaugų, susijusių su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių arba kitokių finansinių priemonių sandoriais, pirkimams. Įstatymo 2 priedėlyje nurodytų tam tikrų paslaugų kategorijų paaiškinimai (pavyzdžiui, 2 kategorijos „Sausumos transporto paslaugos“ išnašoje nurodyta, kas nepatenka į šią kategoriją) įtvirtini išnašose. Dėl Įstatymo 21¹ straipsnio ir ATPK 171³ straipsnio. Įstatymo 21¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos vadovai, Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 8² straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos teisė traukti administracinėn atsakomybėn Įstatymą pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis. ATPK 171³ straipsnio
(perkančiųjų organizacijų vadovai arba jų įgalioti vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenys, viešojo pirkimo komisijos nariai, balsavę už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertai, kiti viešuosius pirkimus atliekantys asmenys).
Pažymėtina, kad praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai Įstatymas yra pažeidžiamas sudarant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį arba ją vykdant ir tokius pažeidimus padaro asmenys, nenurodyti ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje (pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos vadovo pavaduotojas neteisėtai sudaro susitarimą dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo be Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, kaip tai numatyta Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje, perkančiosios organizacijos struktūrinio padalinio vadovas perkančiosios organizacijos naudai įgyja prekių, paslaugų ar darbų, nevykdydamas viešųjų pirkimų procedūrų, ir pan.). Šiuo metu Įstatyme ir ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas nenumato galimybės aukščiau nurodytiems asmenims, kurie yra atsakingi už tinkamą sutarties vykdymo užtikrinimą, taikyti administracinės atsakomybės net ir tuo atveju, kai nustatomas viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas. Dėl Įstatymo 8² straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu, Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies papildymo 8 punktu, 93, 94 straipsnių pakeitimo ir 96 straipsnio pavadinimo pakeitimo. Vykdant pirkimus ir vertinant tiekėjų kvalifikaciją dažnai iškyla problemų, kai pasiūlymą pateikia tiekėjas, kuris netinkamai vykdė anksčiau sudarytą sutartį (pvz., nuolat vėlavo sutartyje nustatytais terminais tiekti prekes, nuolat tiekė sutarties reikalavimų neatitinkančias prekes ir kt.) ar jos neįvykdė.
Problemų kyla, kai perkančioji organizacija, įvertinusi tokio tiekėjo pasiūlymą ir nustačiusi, kad jo pasiūlymas laimėjo, yra priversta su šiuo tiekėju sudaryti sutartį jau žinodama, kad yra didelė tikimybė, jog tiekėjas pagal naują sutartį neįvykdys savo įsipareigojimų ar juos įvykdys netinkamai. Šiuo metu Įstatymas nenumato galimybės perkančiajai organizacijai atmesti tokio tiekėjo pasiūlymo. Pažymėtina ir tai, kad naujos viešųjų pirkimų direktyvos (2014/24/ES ir 2014/25/ES) numato galimybę perkančiajai organizacijai neleisti dalyvauti viešajame pirkime tiems ūkio subjektams, kurie blogai vykdė ankstesnę pirkimo sutartį ar jos neįvykdė. Dėl Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies papildymo 2 punktu. Įstatymo
tiekėjo, kuris nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų, mokėjimu, pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančioji organizacija turi teisę, o ne pareigą nustatyti tokį reikalavimą tiekėjams. Todėl, jeigu perkančioji organizacija nenustato reikalavimo tiekėjui dėl įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, įvykdymo, viešuosiuose pirkimuose vienodai konkuruoja ir tie tiekėjai, kurie sąžiningai moka mokesčius, ir tie, kurie jų nemoka. Dėl Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies papildymo 3 punktu.
Įstatymo
tiekėjo, fizinio asmens, turinčio neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, arba juridinio asmens, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai (įskaitant ir nusikalstamą bankrotą), finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, išskyrus Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas, paraišką ar pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančioji organizacija turi teisę, o ne pareigą nustatyti tokį reikalavimą tiekėjams. Dėl Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pakeitimo. Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą, jeigu tiekėjas yra padaręs „rimtą profesinį pažeidimą“, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiame punkte, vadovaujantis direktyvos 2004/18/EB nuostatomis, kurios nustato pareigą valstybėms narėms apibrėžti 45 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo sąlygas, išdėstomos sąlygos, kas yra laikytina „profesiniu pažeidimu“. Dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, pasirinkdama tiekėją vadovaudamasi Įstatymo 32–38 straipsnio reikalavimais, įsitikina, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Supaprastintus pirkimus, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, perkančiosios organizacijos atlieka pagal savo patvirtintas taisykles, kurioms privalomi reikalavimai nustatyti Įstatyme. Todėl perkančioji organizacija, mažos vertės pirkimo metu norėdama patikrinti tiekėjo pajėgumą įvykdyti sutartį, turi prašyti tiekėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad nėra Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl Įstatymo 2 straipsnio 4 dalies. Įstatymo projekte siūloma papildyti Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sąvoką, pagal kurią būtų sudaryta galimybė CVP IS skelbti informaciją ne tik apie viešuosius pirkimus, bet ir apie kitus pirkimus, kai skelbti tokią informaciją įpareigoja įstatymai arba šiuo Įstatymu įgaliotų institucijų priimti teisės aktai. Papildytas CVP IS apibrėžimas reikštų, kad Lietuvos valstybei neprireiks kurti atskiros informacinės sistemos panašaus pobūdžio informacijai į šiuo metu CVP IS skelbiamą informaciją skelbti. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant išvengti CVP IS apkrovimo nesusijusia informacija, nustatoma, kad įpareigojimas skelbti tam tikrą informaciją CVP IS galės būti nustatytas tik įstatymais arba Įstatymu įgaliotų institucijų priimtais teisės aktais. Kitais įstatymais įgaliotoms institucijoms nepaliekama teisės nustatyti pareigą skelbti informaciją CVP IS siekiant užtikrinti, kad sprendžiant CVP IS plėtros klausimus dalyvautų viešųjų pirkimų politiką formuojanti, įgyvendinanti ar įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos. Įtvirtinus papildytą CVP IS sąvoką, šioje sistemoje galės būti skelbiama informacija, pavyzdžiui, apie pirkimus, kuriems taikoma Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta išimtis, – energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimus, skirtus energijai ar kurui, reikalingam energijai gaminti, įsigyti, kai Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių patvirtinimo“, bus nustatytas toks įpareigojimas.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nustatomas vėlesnis šios nuostatos įsigaliojimas, nes iki to laiko atitinkamai turės būti modifikuota CVP IS (informacija nurodyta Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. liepos 31 d. rašte Nr. 4S-2504). Dėl Įstatymo 10 straipsnio ir Įstatymo 2 priedėlio. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2014 m. birželio 30 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-60-1-7 „Finansinės rizikos valdymas valstybės valdomose įmonėse ir viešosiose įstaigose“ išdėstė, kad audito metu nustatyta, jog įmonėms daugiausia neaiškumų kyla dėl Įstatymo taikymo įsigyjant vertybinių popierių: kas yra pirkimo objektas, kaip apskaičiuojama pirkimo vertė ir t. t. Valstybės kontrolė pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos susiduria su problemomis dėl skirtingo Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas, Įstatymo projekte siūloma tikslinti Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą ir nustatyti, kad Įstatymo reikalavimai netaikomi finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ar kitokių finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, pirkimams. Tai pat, atsižvelgiant į Lietuvos banko pastabą, kad Lietuvai įsivedus eurą, „užsienio atsargų“ sąvoka neapims Lietuvos banko turto investuoto į eurais denominuotus aktyvus, siūloma Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte sąvoką „užsienio atsargų“ keisti į sąvoką „finansinio turto“. Pažymėtina, kad toks pakeitimas atitinka direktyvos 2004/18/EB nuostatas.
Įvertinus tai, kad naujos viešųjų pirkimų direktyvos (2014/24/ES ir 2014/25/ES) nebus taikomos paskoloms, susijusioms ar nesusijusioms su vertybinių popierių ar kitokių finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, Įstatymo projekte siūloma atitinkamai papildyti Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Taip pat, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, tikslintinas visas Įstatymo 2 priedėlis išnašose esančius paaiškinimus perkeliant prie paslaugų pavadinimų. Dėl Įstatymo 21¹ straipsnio ir ATPK 171³ straipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu teisinis reguliavimas ne visiems asmenims, pažeidusiems viešųjų pirkimų tvarką, nustato administracinę atsakomybę, Įstatymo projekte siūloma tikslinti ir išplėsti subjektų, kurie atsako už minėtus pažeidimus, ratą, t. y. nustatyti atsakomybę ir tiems perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie padaro Įstatymo pažeidimų sudarydami viešojo pirkimo sutartį arba ją vykdydami. Projekte siūloma keisti ATPK 171³ straipsnio 1 dalį ir atitinkamai patikslinti šio straipsnio 3 dalį. Dėl Įstatymo 8² straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu, Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies papildymo 8 punktu, 93, 94 straipsnių pakeitimo ir 96 straipsnio pavadinimo pakeitimo.
Įvertinus praktikoje perkančiosioms organizacijoms kylančias problemas dėl nepakankamos blogai sutartis vykdančių tiekėjų atsakomybės, Įstatymo projekte siūloma papildyti Įstatymo 33 straipsnio 2 dalį ir nustatyti teisę perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu per pastaruosius trejus metus buvo nutraukta pirkimo sutartis dėl to, kad tiekėjas neįvykdė pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdė ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas arba buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai tiekėjas įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą minėtu pagrindu, trejų metų terminas būtų skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriuo tiekėjo reikalavimas pripažintas neteisėtu, įsiteisėjimo dienos. Jeigu tiekėjas į teismą nesikreipė dėl pirkimo sutarties nutraukimo, trejų metų terminas skaičiuojamas nuo apskundimo termino (30 dienų nuo sutarties nutraukimo) pabaigos. Pažymėtina, kad tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija neteisėtai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, Įstatymo V skyriuje nustatyta tvarka galės kreiptis į apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą. Tiekėjas turės teisę pareikšti teismui ieškinį per 30 dienų nuo sutarties nutraukimo. Įstatymo projekte siūlomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, nes tiekėjui suteikus teisę savo pažeistas teises ginti per bendrąjį Lietuvos Respublikos civiliame kodekse nurodytą 10 metų terminą visas procesas užsitęstų labai ilgai ir siūlomas mechanizmas praktikoje neveiktų.
Siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą siūlomos teisės normos įgyvendinimą, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad perkančiosios organizacijos informaciją apie tokius tiekėjus turėtų paskelbti CVP IS ne vėliau kaip per 10 dienų nuo termino, per kurį tiekėjas gali paduoti ieškinį, pabaigos arba nuo teismo atitinkamo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti sutartį, jis apie tokį kreipimąsi taip pat turėtų informuoti perkančiąją organizaciją ir pateikti jai ieškinio kopiją su įrodymais, kad ji gauta teisme. Viešųjų pirkimų tarnyba būtų atsakinga už tokios informacijos (sąrašo) administravimą. Siekiant užtikrinti tokios informacijos pasiekiamumą visiems suinteresuotiems viešųjų pirkimų dalyviams, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tvirtina informacijos apie minėtus tiekėjus skelbimo CVP IS taisykles. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nustatomas vėlesnis šios nuostatos įsigaliojimas, t. y. nuo 2015 m. gegužės 1 d., nes iki to laiko turės būti atitinkamai modifikuota CVP IS. Dėl Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies papildymo 2 punktu. Siekiant užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų ir konkuruotų tik sąžiningai mokesčius mokantys tiekėjai, ir taip skatinti, kad mokesčiai būtų sumokėti laiku ir būtų mažinama korupcija, Įstatymo projekte siūloma nustatyti prievolę perkančiosioms organizacijoms visada pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimą tiekėjams neturėti neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų, sumokėjimu. Taip būtų prisidedama prie geresnio ir nuoseklesnio viešųjų lėšų fondų pajamų didinimo.
Praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su problemomis, kai dėl kelių litų ar centų tiekėjo įsiskolinimo jo pateiktas pasiūlymas turi būti atmestas. Pažymėtina, kad dažnai tiekėjai apie tokius įsiskolinimus net nežino, o sužino tik tada, kai atitinkama institucija pradeda skolos išieškojimo procedūrą (pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba skolos išieškojimo procedūrą pradeda, kai tiekėjo įsiskolinimas siekia 100 Lt). Atsižvelgiant į tai ir įvertinus kitų valstybių narių praktiką (pavyzdžiui, Italijos teisinis reguliavimas aptartas Europos Sąjungos Teisingumo teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendime byloje Nr. C-358/12 Consorzio Stabile Libor Lavori Pubblici prieš Comune di Milano), Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad tiekėjas būtų laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų, mokėjimu ir, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų. Dėl Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies papildymo 3 punktu ir 2 dalies 4 punkto pakeitimo. Praktikoje, ypač įsisavinant Europos Sąjungos paramą, susiduriama su problema, kai tiekėjai pirkimo sutarties vykdymo metu (kartais gavę ir avansą) bankrutuoja. Pasitaiko atvejų, kad asmenys, sąmoningai nulėmę įmonės bankrotą, įkuria naujų įmonių, kurios toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Siekiant išvengti tokių situacijų siūloma nustatyti pareigą perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą, jei tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą.
Taip pat siūloma papildyti „rimto profesinio pažeidimo“ sąvoką nustatant, kad rimtu profesiniu pažeidimu laikoma ir tai, jeigu tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo arba tiekėjo (juridinio asmens) dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, ir jeigu nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pirmasis sakinys nustato galimybę perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo pasiūlymą, jei jis yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Toliau šiame punkte nustatoma, kaip turi būti suprantama sąvoka „profesinis pažeidimas“. Todėl praktikoje kyla klausimų, ar šis punktas turi būti aiškinamas taip, kad perkančioji organizacija turi vertinti, ar padarytas profesinis pažeidimas yra rimtas, ar ne. Siekiant išvengti skirtingo šios nuostatos interpretavimo, siūloma sąvokos „profesinis pažeidimas“ žymiklį (pavadinimą) papildyti žodžiu „rimtas“. Dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies. Atsižvelgiant į tai, kad konkretaus mažos vertės pirkimo atveju pirkimo sutarties vertė paprastai yra maža, o tokių pirkimų skaičius yra didelis, privalomi reikalavimai tiekėjui pateikti dokumentus, įrodančius, kad nėra Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, sukuria neproporcingą administracinę naštą. Siekiant to išvengti Įstatymo projekte siūloma suteikti galimybę perkančiajai organizacijai mažos vertės pirkimuose netaikyti privalomų tiekėjo atmetimo pagrindų.
Atkreiptinas dėmesys, kad viešųjų pirkimų direktyvos nustato taisykles tik tarptautinės vertės pirkimams, todėl mažos vertės pirkimams nustatoma išimtis dėl Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies netaikymo nepažeistų Europos Sąjungos teisės aktų. Dėl Įstatymo projekto 14 straipsnio 5 dalies. Atsižvelgiant į tai, kad informacijos apie tiekėjus, kurie neįvykdė pirkimo sutarties ar netinkamai ją vykdė, skelbimas ir su tuo susiję ribojimai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose laikytini neigiama pasekme tiekėjams, Įstatymo projekto
jau po atitinkamų pakeitimų atsiradusiems sutarčių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atvejams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektų nuostatos sudarys sąlygas viešuosiuose pirkimuose dalyvauti tik sąžiningiems tiekėjams. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai turės teigiamą įtaką sprendžiant kriminogeninę situaciją. Subjektų, kuriems gali būti skirtos administracinės nuobaudos už viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimus, rato išplėtimas, blogai pirkimo sutartis vykdančių tiekėjų sąrašas, asmenų, sąmoningai nulėmusių įmonės bankrotą, dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ribojimai ir prievolė atmesti tiekėjus, jeigu jie nėra sumokėję mokesčių, sumažins prielaidas atsirasti korupcijai. Pažymėtina, kad reikalavimas neleisti dalyvauti pirkime mokesčių nemokantiems tiekėjams, padės užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir skatins laiku mokėti mokesčius.
Be to, įtvirtinus nuostatą, kad tiekėjas būtų laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip
centų skolos. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų nuostatos padės užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik sąžiningi, tinkamai ir kokybiškai pirkimo sutartis vykdantys tiekėjai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, Viešųjų pirkimų tarnyba turės patvirtinti informacijos apie tiekėjus, kurie neįvykdė pirkimo sutarties ar netinkamai ją vykdė, ir tai buvo esminis pirkimo sutarties dėl tiekėjo kaltės pažeidimas, dėl kurio buvo nutraukta pirkimo sutartis ar įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius, skelbimo CVPIS taisykles. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų į Įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10.
įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2015 m. balandžio 30 d. turės priimti Viešųjų pirkimų tarnyba. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymų projektus, bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos atitinkamiems CVP IS modifikavimo darbams (informacija nurodyta Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. liepos 31 d. rašte Nr. 4S-2504). Preliminariais Viešųjų pirkimų tarnybos skaičiavimais CVP IS modifikuoti reikės 100 tūkst. Lt (be PVM). 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra šie: „viešasis pirkimas“, „viešojo pirkimo sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymai turėtų būti išversti į anglų kalbą. ––––––––––––––
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ
2014-11-21 Nr. XIIP-2512 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
AUDITO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: patarėja, l. e. biuro vedėjo pareigas, Lina Milonaitė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Birutė Mačiunskienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus vedėja Edita Rimkutė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Laura Zapolskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-21 Vertindami projektą dėl jo atitikties
technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171(3) straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2512. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Vaickienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Komiteto biuro padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Birutė Mačiunskienė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistė Laura Zapolskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-21 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
patarėja L.Zdanavičienė1 Projektas tobulintinas, atsižvelgiant į priimto Įstatymo Nr. XII-1236 nuostatas, susijusias su lito keitimu į eurus. Straipsnio sankcijose baudos dėstytinos eurais. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas 2015-04-22 * pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171(3) straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2512. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai;
projekto nuostatos įtrauktinos į Komiteto patobulintą Administracinių nusižengimų kodekso projektą Nr. XIP-3600(3). 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas