Projekto XIIP-250(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSAKOMŲJŲ IR PAPRASTŲJŲ VEKSELIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1087 3, 15, 27, 59, 77 IR 80 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įsakomojo vekselio rekvizitai
1Įsakomajame vekselyje (toliau – vekselyje) turi būti:
1) žodžiai ,,įsakomasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas;
2) besąlyginis įsakymas sumokėti įrašytą sumą;
3) turinčio sumokėti asmens (mokėtojo) pavadinimas ar vardas, pavardė;
4) mokėjimo terminas;
5) mokėjimo vieta;
6) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta;
7) vekselio išrašymo vieta ir data;
8) išrašančio vekselį asmens (vekselio davėjo) parašas. 2. Įsakomasis vekselis, kurio suma didesnė kaip dešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo.“ 2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Indosamentas turi būti įrašytas vekselyje arba jo pratąsoje. Indosantas privalo jį pasirašyti. Vekselyje, kurio suma didesnė kaip dešimt tūkstančių litų ir kurio davėjas yra fizinis asmuo, indosanto fizinio asmens arba juridinio asmens atstovo parašo tikrumas turi būti patvirtintas notaro. “ 3 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vekselio akceptas įrašomas vekselyje. Jis išreiškiamas žodžiu ,,akceptuotas” arba kitu atitinkamu žodžiu ir pasirašomas mokėtojo. Vien mokėtojo parašas vekselio pirmojoje pusėje taip pat laikomas akceptu. Vekselyje, kurio suma didesnė kaip dešimt tūkstančių litų ir kurio davėjas yra fizinis asmuo, akceptanto fizinio asmens parašo tikrumas turi būti patvirtintas notaro.“ 4 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„59 straipsnis.
Tarpininko akcepto įforminimas Tarpininkas akceptą įrašo vekselyje ir pasirašo nurodydamas, kieno vardu akceptuoja. Jeigu tokio nurodymo nėra, laikoma, kad akceptuota už vekselio davėją. Vekselyje, kurio suma didesnė kaip dešimt tūkstančių litų ir kurio davėjas yra fizinis asmuo, tarpininko fizinio asmens arba juridinio asmens atstovo parašo tikrumas turi būti patvirtintas notaro.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 77 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „77 straipsnis. Paprastojo vekselio rekvizitai
1Paprastajame vekselyje turi būti:
1) žodžiai ,,paprastasis vekselis” tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas;
2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą;
3) mokėjimo terminas;
4) mokėjimo vieta;
5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta;
6) išrašymo vieta ir data;
7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. 2. Paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip dešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Paprastieji vekseliai, mokėtini per tam tikrą laiką po pateikimo, per šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytus terminus turi būti pateikti vekselio davėjui vizuoti. Paprastajame vekselyje, kurio suma didesnė kaip dešimt tūkstančių litų ir kurio davėjas yra fizinis asmuo, vizuojančio fizinio asmens parašo tikrumas turi būti patvirtintas notaro. Laikas, per kurį turi būti apmokėta po pateikimo, pradedamas skaičiuoti nuo vizavimo dienos. Davėjo atsisakymas vizuoti ir nurodyti vizos datą patvirtinamas protestu (27 straipsnis), nuo kurio įforminimo datos pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį turi būti apmokėta po pateikimo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
2014-06-18 Nr. XIIP – 250(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomose atitinkamai keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir 77 straipsnio
dešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo.“ Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų diskriminuojami asmenys dėl savo veiklos teisinės formos. Projektu siekiama apriboti fiktyvių sandorių sudarymo galimybes, tačiau kartu siekiama išvengti ir papildomos biurokratinės naštos verslui. Svarstant projektą Seimo Biudžeto ir finansų komitete (2013-11-06) buvo pateiktas pasiūlymas, kuriam pagrindinis komitetas pritarė (2014-06-11), nustatyti privalomą notarinę formą tik fizinių asmenų išduodamiems vekseliams, nes juridiniai asmenys finansines operacijas turi fiksuoti buhalterinėje apskaitoje, o vekselius registruoti juridinio asmens tvarkomame vekselių registre. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančius įstatymus vykdyti ūkinę veiklą galima ir neįsteigus juridinio asmens, pavyzdžiui, neįsteigę juridinio asmens ūkinę veiklą vykdo ūkininkai, gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla. Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip.“ Nurodyto įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „3. Ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą.
Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą.“ Todėl pagal galiojančius įstatymus tiek ūkininkai ir gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, tiek ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodyti juridiniai asmenys gali pasirinkti supaprastintą apskaitą, kurioje atsispindėtų ir vekselių išdavimas, tačiau priėmus įstatymą išduodant vekselius jiems būtų taikomos skirtingos taisyklės. Siūlytina projektą tobulinti, pašalinant diskriminacijos dėl veiklos teisinės formos galimybę. 2. Siekiant suderinti projekto 2 straipsnyje pateiktą siūlomą keičiamo įstatymo 77 straipsnio turinį su šio straipsnio pavadinimu, straipsnio pavadinime po žodžio ,,rekvizitai“ reikėtų įrašyti žodžius ,,ir forma“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Saulius Švedas
TEISĖTVARKOS komitetas
I
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Valdas Vasiliauskas (Neringos Venckienės pavaduotojas). Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjai Gabija Grigaitė ir Laimis Gelažius, Ministro Pirmininko patarėjas Raimondas Bakšys, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Henrika Žymančienė, Vidaus reikalų ministerijos atstovė Aida Gritienė, Ūkio ministerijos atstovės Audronė Railaitė ir Vaida Sinušaitė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovė Rasa Virvilienė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas Raimondas Kajėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2012-02-19) * Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos, o tokiame vekselyje indosanto, akceptanto, tarpininko ir vekselį vizuojančio fizinio asmens parašo tikrumas turi būti patvirtintas notaro.
Siūlomos nuostatos diskutuotinos. Vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis yra viena iš garantijų skolininko įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti rūšių, taip pat tai patogus mokėjimo būdas ir operatyvi kreditavimo priemonė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą jokie vertybiniai popieriai nėra tvirtinami notaro. Taigi vekselis būtų vienintelis vertybinis popierius, kurio išdavimas būtų formalizuotas ne tik privalomais rekvizitais, bet ir notaro patvirtinimu. Pažymėtina, kad galiojantis Vekselių įstatymas yra parengtas vadovaujantis 1930 m. Ženevos konvencija dėl Vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, kurioje nėra numatytas reikalavimas tvirtinti vekselius notarine tvarka. Kita vertus, siūlomas teisinis reguliavimas gali nepasiekti aiškinamajame rašte deklaruotų tikslų, nes asmenys, siekdami išvengti vekselio tvirtinimo notarine tvarka, galės išduoti keletą vekselių, kurių suma mažesnė nei penkiasdešimt tūkstančių litų. Todėl abejotina, ar siūlomi pakeitimai padės sumažinti savanaudiškų nusikaltimų ir mokesčių teisės pažeidimų skaičių. Nepritarti
dėl Vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nedraudžia valstybei dalyvei nustatyti papildomus reikalavimus vekselio formai.
Dėl argumentų, susijusių su notarinės formos vengimu, pažymėtina, jog tuo atveju, jei įstatymas numatytų privalomą notarinės formos reikalavimą, o asmenys sudarytų identiškus sandorius per trumpą laikotarpį siekdami šio reikalavimo išvengti, institucijos, tiriančios sukčiavimo pobūdžio veikas, fiktyvių įmonių veiklą ir nusikalstamo praturtėjimo atvejus, turėtų galimybę kelti sandorio skaidymo pagrįstumo klausimą ir atsižvelgdami į turinio prieš formos viršenybės principą, atskirus sandorius laikyti vienu sandoriu, kurio tikslas buvo paskolinti tą sumą, kuriai turėjo būti taikomas notarinės formos reikalavimas. Aptariant notarinės sandorio formos svarbą, reikėtų pabrėžti, kad jei įstatymas reikalauja notarinės sutarties formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas yra išreikštas įstatymų reikalaujama forma, t. y. kai sutartį patvirtina notaras. Jei sandoris yra sudaromas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, jis yra niekinis, t. y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys (CK 1.93, 1.80 straipsniai). Notarinis vekselių tvirtinimas svarbus ne tik juos sudarantiems asmenims, bet ir visuomenei. Šiuo metu vekseliui sudaryti užtenka tik asmens parašo, t. y. jis sudaromas paprasta rašytine forma, neužtikrinančia vekselio teisėtumo, o reikalavimai yra patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais. Notarine tvarka patvirtintas vekselis užtikrintų jo teisėtumą, nes notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta užtikrinti, kad civilinių teisinių santykių srityje nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.
Prieš patvirtindamas sandorį notaras privalo nustatyti sandorį sudarančių asmenų tapatybę, patikrinti jų parašų tikrumą, išsiaiškinti šalių tikrąją valią, paaiškinti sudaromo sandorio pasekmes. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2012-02-19)
įstatymo 3 straipsnį 2 dalimi ir nustatyti, kad įsakomasis vekselis, kurio suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. Minėta, kad vekselis yra vertybinis popierius ir kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą notaras netvirtina vertybinių popierių. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas. Pritarus vekselių tvirtinimui notarine tvarka, siūlytina nustatyti vekselių tvirtinimo taisykles keičiamame arba Notariato įstatyme, atkreipiant dėmesį į vekselių išdavimo, įsipareigojimų pagal juos pakeitimo ir vykdymo bei įforminimo ypatumus, ypač į keičiamo įstatymo 31, 52, 66 ir 70 straipsnių nuostatas. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnyje dėstomai keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 daliai. Nepritarti Remiantis Notariato įstatymo 26 str. 18 p., notarai atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, nustačius privalomą notarinį tvirtinimą vekseliams specialiame įstatyme, šis įstatymas leistų notarams atlikti vekselių tvirtinimą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2012-02-19) 2, 3, 4, 6 3.
Projekto 2 straipsnyje siūloma papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį nuostata: „Vekselyje, kurio suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, indosanto fizinio asmens parašo tikrumas turi būti paliudytas notarine forma.” Pažymėtina, kad indosantu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, tačiau pagal projekte pateiktą formuluotę neaišku, ar reikalavimas notarine forma paliudyti indosanto parašo tikrumą turėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai indosantas yra fizinis asmuo, ar ir tuo atveju, kai indosantas yra juridinis asmuo, tačiau vekselyje įrašytą indosamentą pasirašo jo atstovas – fizinis asmuo. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 3, 4 ir 6 straipsniuose dėstomoms keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies, 59 straipsnio ir 80 straipsnio 2 dalies nuostatoms dėl akceptanto fizinio asmens, tarpininko fizinio asmens ir vekselio davėjo - vizuojančio fizinio asmens parašo tikrumo paliudijimo notarine forma. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2012-02-19)
tvarka, svarstytina, ar nereikėtų pakeisti keičiamo įstatymo 84 straipsnio, nustatant kitą nei šaukiamoji teisena teisių pagal prarastus notariškai patvirtintus vekselius atkūrimo tvarką. Nepritarti Šaukiamosios teisenos tikslas yra suteikti asmeniui, praradusiam vertybinį dokumentą, galimybę kreiptis į teismą su prašymu prarastą dokumentą pripažinti negaliojančiu bei atkurti teises pagal prarastą vertybinį dokumentą. Ši galimybė neturėtų priklausyti nuo to, ar vekselis yra patvirtintas notaro ar ne. Notarinis patvirtinimas tiesiog palengvintų prarasto vekselio egzistavimo fakto įrodinėjimą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2012-02-19)
5Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles,
projekto 1 ir 5 straipsniuose dėstant pakeitimo esmę išbrauktinas žodelis „nauja”. Pritarti 6.
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2013-03-04) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- Civilinis kodeksas) 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-248, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XIIP-249 ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas) 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-250 pažymime, kad ES teisei šie projektai neprieštarauja. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad įvertinus Civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių bei Akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymų projektų aiškinamajame rašte išdėstytus tikslus ir jiems įgyvendinti numatytas priemones, projektai neužkerta kelio apeiti numatytus draudimus sudarant kelias ar net dešimtis fizinių ir juridinių asmenų sutarčių (paskolos sutartis, akcijų pirkimo – pardavimo sutartis) vienu metu ar per trumpą laikotarpį neviršijant projektuose numatytos 50 000 litų ribos ir tokiu būdu išvengiant šių sutarčių notarinės formos.
Todėl kyla klausimas, ar priėmus Civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių bei Akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektais siūlomas nuostatas bus užtikrintas valstybės kovos su mokestiniais pažeidimais veiksmingumas ir ar bus pasiekti aiškinamajame rašte išdėstyti tikslai. <...> Nepritarti Dėl argumentų, susijusių su notarinės formos vengimu, pažymėtina, jog tuo atveju, jei įstatymas numatytų privalomą notarinės formos reikalavimą, o asmenys sudarytų identiškus sandorius per trumpą laikotarpį siekdami šio reikalavimo išvengti, institucijos, tiriančios sukčiavimo pobūdžio veikas, fiktyvių įmonių veiklą ir nusikalstamo praturtėjimo atvejus, turėtų galimybę kelti sandorio skaidymo pagrįstumo klausimą ir atsižvelgdami į turinio prieš formos viršenybės principą, atskirus sandorius laikyti vienu sandoriu, kurio tikslas buvo paskolinti tą sumą, kuriai turėjo būti taikomas notarinės formos reikalavimas. 7. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė (2014-05-14)7 Projektas tobulintinas nustatant naują jo įsigaliojimo datą, nes Projekto 7 straipsnyje nurodytoji data (2013 m. liepos 1 d.) jau praėjusi. Pritarti Projektas tobulintinas nustatant naują jo įsigaliojimo datą - 2015 m. sausio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankų asociacija, (2013-02-25) * Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59,
sustiprinti skaidrumą bei konkurencines sąlygas sąžiningai mokesčius mokančiam verslui. Pritardami siekiamiems reguliavimo tikslams abejojame, ar siūlomos priemonės yra adekvačios. <...> Suprasdami, kad valstybės institucijoms papildomų formalių procedūrų sukūrimas iš dalies palengvintų fiksuoti sudaromus sandorius, manome, kad tokių sutarčių kontrolės vykdymas yra sveikintinas, tačiau manome, kad tinkamesnė priemonė šiuo atveju būtų privalomas sutarčių registras ar pan. Tuo tarpu įstatymų projektuose siūlomas reglamentavimas, mūsų manymu, yra neadekvatus siekiamiems tikslams. Be to, įstatymų pakeitimai nors ir labai apsunkinantys verslo aplinką, palieka nemažai erdvės nesąžiningam elgesiui ir piktnaudžiavimui. Nepritarti Įstatymo projekto tikslas yra apriboti galimybes sudaryti fiktyvius sandorius. Privalomas sutarčių registras šios problemos nespręstų, nes informacijos nepateikimas ar klaidingos informacijos pateikimas sutarčių registrui neturėtų jokios įtakos sandorių teisėtumui ir jų galiojimui. LR Sutarčių registro įstatymas nenustato jokių informacijos nepateikimo registrui teisinių pasekmių, susijusių su sandorių galiojimu. Atsižvelgiant į tai, siekiant įrodyti sukčiavimą ar neteisėto praturtėjimo atvejį teisme, informacijos nepateikimas sutarčių registrui, mokesčių inspekcijai ar sandorio nedeklaravimas galėtų būti tik papildomas įrodymas siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu.
Bet jei sandoris yra sudaromas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, jis yra niekinis, t. y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys (CK 1.93,
bankų asociacija, (2013-02-25) * Aiškinamajame rašte kaip svarbi problema yra įvardinta sandorių sudarymas atgaline tvarka ir fiktyvių sandorių sudarymas. Deja, siūlomi pakeitimai neužkerta kelio piktnaudžiavimui, o nesąžiningas asmuo, norintis sudaryti sandorį atgaline tvarka gali tiesiog nurodyti ankstesnę datą iki CK ir kitų įstatymų pakeitimų (įstatymų pakeitimai galios tik į ateitį ir neturės įtakos jau sudarytiems sandoriams). Be to, daugeliui asmenų gali pasirodyti kur kas patraukliau sudaryti kelias paskolos sutartis dėl 49 999 Lt paskolos ir taip išvengti notarinio tvirtinimo. Taip pat neaiški situacija būtų tais atvejais, kai šalys paskolos sutarčiai pasirinktų užsienio teisės taikymą, o paskolos davėjas būtų užsienio valstybė, pagal kurios teisės aktus notarinė forma paskolos sutartims nebūtų taikoma. Manytume, kad šiuo ir kitais paminėtais būdais nesąžiningos šalys galėtų nesunkiai išvengti siūlomų apribojimų, o su siūlomais suvaržymais susijusias išlaidas ir laiko sąnaudas patirtų tik sąžiningi asmenys, kurie nei dabar nei vėliau nebus linkę pažeisti teisės aktų reikalavimų. Mūsų nuomone, analogiška situacija yra ir su Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu. <...> Nepritarti Šių projektų tikslas yra ateityje apriboti fiktyvių sandorių sudarymo galimybes. Fiktyvių sandorių sudarymas atgaline data yra nuolatinė institucijų, tiriančių sukčiavimo pobūdžio veikas ar neteisėto praturtėjimo atvejus, problema, kurios nepadėtų išspręsti ir įstatymu nustatytas vienkartinis sandorių deklaravimas.
Šią išvadą pagrindžia teismų praktika, susijusi su vienkartiniu turto deklaravimu. Pagal Vienkartinį gyventojų turto deklaravimo įstatymą asmuo, nedeklaravęs įstatyme išvardinto turto ar piniginių lėšų, įsigydamas kitą turtą, jo įsigijimo šaltinių negali pagrįsti pajamomis, gautomis už parduotą, tačiau nedeklaruotą turtą. Remiantis teismų praktika, nedeklaravimo faktas turi įtakos asmens atsakomybei dėl pareigos deklaruoti nevykdymo, bet bendros institucijų įrodinėjimo pareigos dėl tokio sandorio egzistavimo ir galiojimo nepanaikina. 3. Lietuvos bankų asociacija, (2013-02-25) * Atsižvelgiant į tai, manome, kad minėtų problemų sprendimui turėtų būti ieškoma kitų būdų, tobulinant pajamų ir sandorių deklaravimo sistemą. Mūsų manymu, siūlomi pakeitimai nėra adekvatūs siekiamiems tikslams ir gali turėti neigiamos įtakos verslo aplinkai ir Lietuvos, kaip investicijoms patrauklios valstybės, įvaizdžiui tarptautinėje arenoje. Nepritarti Pajamų ir sandorių deklaravimo bei šių įstatymų projektų tikslai skiriasi. Įstatymų projektų tikslų, susijusių su sukčiavimo pobūdžio nusikalstamų veikų užkardymu, deklaravimo sistemos panaudojimas neleistų pasiekti dėl to, kad deklaruojant pajamas ar sandorius, pateikiamos informacijos teisingumas bei paprasta rašytine forma sudaromų sandorių teisėtumas ir realumas nėra užtikrinami. Nedeklaravimas ar klaidingos informacijos deklaracijoje nurodymas asmeniui sukelia teisines pasekmes tik dėl neteisingo deklaravimo ar nedeklaravimo, bet deklaravimo pareigos nevykdymas ar netinkamas jos įvykdymas sandorio teisinio statuso nepakeičia. Tai reiškia, jog nedeklaruotas sandoris netampa negaliojančiu vien dėl jo nedeklaravimo ir gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik ginčo tvarka teisme.
Atsižvelgiant į tai, kaip jau buvo minėta, siekiant įrodyti sukčiavimą ar neteisėto praturtėjimo atvejį teisme, informacijos nepateikimas sutarčių registrui, mokesčių inspekcijai ar sandorio nedeklaravimas galėtų būti tik papildomas įrodymas siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu. Bet jei sandoris yra sudaromas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, jis yra niekinis, t. y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys (CK 1.93, 1.80 straipsniai). 4. Lietuvos verslo konfederacija, (2013-03-19) * Gerbiamieji, Lietuvos Respublikos Prezidentė parengė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projektą (toliau - CK pakeitimų projektas), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau - ABĮ pakeitimų projektas) ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo Įstatymo projektą (toliau - ĮPVĮ pakeitimų projektas). Šiuo raštu pateikiame Lietuvos verslo konfederacijos komentarus dėl projektų ir prašome į juos atsižvelgti tobulinant projektus. Mes palaikome sieki kovoti su sukčiavimu ir neteisėtu praturtėjimu, tačiau siūlomos priemones turi būti proporcingos ir ypač neturėtų nepagrįstai didinti biurokratinės naštos verslui. Biurokratinės naštos verslui didinimas prieštarautų Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybes daug kartų deklaruotam siekiui gerinti verslo aplinką bei mažintų Lietuvos patrauklumą vietos ir užsienio investicijoms. Todėl siūlome tobulinti šių įstatymų projektų nuostatas. 2. Komentarai dėl CK pakeitimų projekto 2.1.
Dėl 1.105 str. papildymo nauja 5 dalimi: abejotina ar siūlomu Civilinio kodekso (toliau - CK) papildymu, numatančiu, kad vekseliai, kurių suma didesnė kaip 50 000 litų, turi būti notarinės formos, bus pasiektas norimas rezultatas. Jau minėta kad nesąžiningi asmenys nustatytą reikalavimą galėtų labai lengvai apeiti (pavyzdžiui, pasirašydami kelis vekselius po 49 999 litus vietoje vieno didesnės vertės vekselio), tuo tarpu sąžiningiems asmenims tektų su notarinės sandorio formos reikalavimu susijusios papildomos išlaidos bei papildomos laiko sąnaudos organizuojant notarinį vekselio tvirtinimą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad įmonės privalo visas finansines operacijas (įskaitant pinigų skolinimą ar kitokius skolinius įsipareigojimus) atspindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje (Buhalterines apskaitos įstatymo 6 str. numato: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ Tai ženkliai apriboja galimybes piktnaudžiauti vekseliais įmonių veikloje, nes bet koks piniginių lėšų judėjimas turi būti fiksuojamas apskaitoje. Pritarti iš dalies Dėl argumentų, susijusių su biurokratine našta juridiniams asmenims, siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui ir nustatyti, jog tik fizinių asmenų išrašomi vekseliai, kurių suma didesnė kaip 10 tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. 5. Lietuvos verslo konfederacija, (2013-03-19) * Siūlomi pakeitimai taip pat turėtų būti įvertinti ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų, būtent 1930 m. Ženevos Konvencijos dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, kurią Lietuva ratifikavo 1997 m. be jokių išlygų, kontekste. Konvencija, kurios pagrindu ir buvo parengtas Vekselių įstatymas, nenumato vekselio notarinio tvirtinimo reikalavimo.
Todėl reikėtų įvertinti, ar papildomo reikalavimo vekselio formai nustatymas, kuris galimai būtų taikomas ir vekselio perleidimui, neprieštarautų minėtai konvencijai. Nepritarti
ir paprastųjų vekselių įstatymo nedraudžia valstybei dalyvei nustatyti papildomus reikalavimus vekselio formai. 6. Asociacija „Investuotojų forumas“, (2013-03-22) * Lietuvos Respublikos Prezidentė parengė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo ¡statymo projektą (toliau - CK pakeitimų projektas), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo ¡statymo projektą (toliau - ABĮ pakeitimų projektas) ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo Įstatymo projektą (toliau - ĮPVĮ pakeitimų projektas). Šiuo raštu pateikiame komentarus dėl projektų ir prašome į juos atsižvelgti tobulinant projektus. <...>
2.1. Dėl 1.105 str. papildymo nauja 5 dalimi: abejotina, ar siūlomu Civilinio kodekso (toliau - CK) papildymu, numatančiu, kad vekseliai kurių suma didesnė kaip 50 000 litų, turi būti notarinės formos, bus pasiektas norimas rezultatas. Jau minėta, kad nesąžiningi asmenys nustatytą reikalavimą galėtų labai lengvai apeiti (pavyzdžiui, pasirašydami kelis vekselius po 49 999 litus vietoje vieno didesnės vertės vekselio), tuo tarpu sąžiningiems asmenims tektų su notarinės sandorio formos reikalavimu susijusios papildomos išlaidos bei papildomos laiko sąnaudos organizuojant notarini vekselio tvirtinimą.<...>
1.1 punkte. Kitų esminių komentarų dėl ĮPVĮ pakeitimų projekto neturime.
Nepritarti Dėl argumentų, susijusių su notarinės formos vengimu, pažymėtina, jog tuo atveju, jei įstatymas numatytų privalomą notarinės formos reikalavimą, o asmenys sudarytų identiškus sandorius per trumpą laikotarpį siekdami šio reikalavimo išvengti, institucijos, tiriančios sukčiavimo pobūdžio veikas, fiktyvių įmonių veiklą ir nusikalstamo praturtėjimo atvejus, turėtų galimybę kelti sandorio skaidymo pagrįstumo klausimą ir atsižvelgdami į turinio prieš formos viršenybės principą, atskirus sandorius laikyti vienu sandoriu, kurio tikslas buvo paskolinti tą sumą, kuriai turėjo būti taikomas notarinės formos reikalavimas. 7. Lietuvos pramonininkų konfederacija, (2013-04-10) * Lietuvos Respublikos Prezidentė yra parengusi ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projektą (toliau - „CK pakeitimų projektas"), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau – „ABĮ pakeitimų projektas") ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau - „ĮPVĮ pakeitimų projektas"). Konsultaciniame posėdyje susipažinusi su CK pakeitimų, ABĮ pakeitimų ir ĮVPĮ pakeitimų projektais, Lietuvos pramoninkų konfederacija (toliau - „LPK") siūlo nepritarti siūlomiems pakeitimams. LPK nuomone, siūlomas reguliavimas ženkliai padidintų biurokratinę naštą verslui ir pablogintų investicinę aplinką Lietuvoje, nes notarinės sandorio formos reikalavimo įgyvendinimas sąlygotų papildomos išlaidas sandorių sudarymui ir didesnes sandorių sudarymo laiko sąnaudas. Tuo tarpu nesąžiningi asmenys notarinės formos reikalavimą galėtų pakankamai lengvai apeiti skaidydami sandorius į kelis atskirus mažesnius nei 50 000 litų vertės sandorius.
Todėl, LPK nuomone, siūlomu reglamentavimu nebūtų pasiekti Įstatymų projektų lydinčiuose dokumentuose numatyti tikslai ir būtų padarytas neigiamas poveikis verslo aplinkai. Pritarti iš dalies Dėl argumentų, susijusių su biurokratine našta verslui, siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui ir nustatyti, jog tik fizinių asmenų išrašomi vekseliai, kurių suma didesnė kaip 10 tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. 8. Lietuvos pramonininkų konfederacija, (2013-04-10) * LPK manymu, Lietuvos Respublikos Prezidentės keliamas tikslas apriboti galimybes fiktyviai sudarinėti sandorius ir taip mažinti prielaidas šių nusikaltimų bei kitų panašių pažeidimų paplitimui gali būti pasiektas siekiamam tikslui proporcingomis priemonėmis. Iš esmės sandorių fiktyvumą sąlygoja sandorių sudarymas suklastojant sudarymo datą. To būtų galima išvengti nustačius privalomą informacijos apie sudarytus sandorius pateikimą viešajam registrui (pvz., Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomam Sutarčių registrui), atitinkamai sandorių sudarymo faktą siejant su tokiu informacijos atskleidimu. Kaip analogiją tokiam LPK siūlomam reguliavimui galima būtų pateikti, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.411 straipsnyje nustatytą pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių ir Civilinio kodekso 6.417 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise registravimo reikalavimą ar Antstolių įstatyme nustatytą reikalavimą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą elektronine forma ne vėliau kaip kitą dieną nuo surašymo dienos perduoti į Antstolių informacinės sistemos duomenų bazę. <...> Nepritarti Įstatymo projekto tikslas yra apriboti galimybes sudaryti fiktyvius sandorius.
Privalomas sutarčių registras šios problemos nespręstų, nes informacijos nepateikimas ar klaidingos informacijos pateikimas sutarčių registrui neturėtų jokios įtakos sandorių teisėtumui ir jų galiojimui. LR Sutarčių registro įstatymas nenustato jokių informacijos nepateikimo registrui teisinių pasekmių, susijusių su sandorių negaliojimu. Atsižvelgiant į tai, kaip jau buvo minėta, siekiant įrodyti sukčiavimą ar neteisėto praturtėjimo atvejį teisme, informacijos nepateikimas sutarčių registrui, mokesčių inspekcijai ar sandorio nedeklaravimas galėtų būti tik papildomas įrodymas siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu. Bet jei sandoris yra sudaromas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, jis yra niekinis, t. y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys (CK 1.93,
pramonininkų konfederacija, (2013-04-10) * CK pakeitimų, ABĮ pakeitimų ir ĮVPĮ pakeitimų projektus lydinčiųjų dokumentų analizė leidžia teigti, kad fiktyvių sandorių (paskolų sutarčių ar vekselių) sudarymo problema visų pirma siejama su fizinių asmenų sudaromais sandoriais. Juridinių asmenų atžvilgiu ši problema nėra tokia opi, kadangi finansines operacijas (pinigų skolinimą, skolinimąsi ir pan.) juridiniai asmenys turi fiksuoti buhalterinėje apskaitoje, o išduotus ar gautus vekselius registruoti juridinio asmens tvarkomame vekselių registre.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume numatytų pakeitimų dėl paskolų sutarčių ir vekselių netaikyti, kai viena iš sandorio (paskolos ar vekselio šalių yra juridinis asmuo (nepriklausomai nuo sandorio sumos). Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui ir nustatyti, jog tik fizinių asmenų išrašomi vekseliai, kurių suma didesnė kaip
verslo konfederacija, (2013-03-19) * Jeigu visgi būtų nuspręsta įvesti siūlomą notarinės formos reikalavimą vekseliams, atsižvelgdami į siūlomų pakeitimų pagrindinius tikslus (kovoti su sukčiavimu ir neteisėtu praturtėjimu) ir būtinybę nedidinti biurokratinės naštos verslui, siūlytume notarinės formos reikalavimo neatitaikyti tais atvejais, kai vekselio davėjas (skolininkas) arba gavėjas (kreditorius) yra juridinis asmuo (nepriklausomai nuo sumos).
<...>
iš dalies Dėl argumentų, susijusių su biurokratine našta verslui, siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui ir nustatyti, jog tik fizinių asmenų išrašomi vekseliai, kurių suma didesnė kaip 10 tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. 11.
notarų rūmai, (2013-04-10) * Lietuvos notarų rūmai, susipažinę su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir
bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu (toliau – Projektai), informuoja, kad neturi pastabų dėl šių įstatymų Projektų. Be to, Notarų rūmų nuomone, Projektuose numatyti tikslai galėtų būti lengviau pasiekti, jeigu Civiliniame kodekse būtų išplėstas privalomas notaro depozitinės sąskaitos naudojimas atsiskaitymams: 1) nustatant, kad tais atvejais, kai paskolos sutartis turėtų būti sudaroma notarinės formos, paskolos davėjas pinigus sutarties pasirašymo metu sumokėtų į notaro depozitinę sąskaitą, o po sutarties notarinio patvirtinimo notaras pinigus perduotų paskolos gavėjui; 2) nustatant, kad tais atvejais, kai dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos, dovanotojas dovanojamus pinigus sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o notaras pinigus perduoda dovanos gavėjui po sutarties notarinio patvirtinimo; 3) pakeičiant Civilinio kodekso 6.344 straipsnio 4 dalį ir panaikinant šalims galimybę susitarti dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos negu naudojant notaro depozitinę sąskaitą, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, kuriai būtina notarinė forma, kai tokia sutartis po sudarymo turi būti įregistruota viešame registre. Šiais atvejais notaro depozitinės sąskaitos panaudojimas užtikrintų tai, kad pinigai tikrai buvo perduoti. Nepritarti Privalomo notaro depozitinės sąskaitos naudojimo išplėtimas nėra pateiktų įstatymų projektų tikslas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos * Vykdydami Jūsų paklausimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto svarstomų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo (Nr. XIIP-248), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo (Nr. XIIP-249) ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo (Nr. XIIP-250) įstatymų projektų, teikiame Jūsų prašomą informaciją. Didelė žala valstybės biudžetui daroma sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėjimo srityje, t. y. apgaule įgyjant ar išvengiant mokėti PVM bei kitus mokesčius, taip pat darant kitas glaudžiai su tuo susijusias nusikalstamas veikas. Vykdydami šias veikas juridinių asmenų atstovai, siekdami dirbtinai padidinti įmonių sąnaudas, sumažinti pelno mokestį, PVM bei kitus mokėtinus mokesčius, steigia fiktyvias įmones neteisėtai veiklai vykdyti ar įsigyja veikiančių įmonių akcijas jų kontroliuojamų asocialių asmenų vardu. Kaip rodo praktika, įmonių savininkai, siekdami išvengti atsakomybės bei nuslėpti padarytus nusikaltimus, imituoja jų valdomų bendrovių, kurios buvo naudojamos nusikalstamai veikai daryti, akcijų pardavimą asocialiems arba užsienyje gyvenantiems asmenims ir taip fiktyviai perkelia visus neįvykdytus įsipareigojimus valstybei. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Tarnyba) pareigūnams nustačius PVM grobstymo atvejus, nusikalstamų veikų padaryme įsteigtų ir naudotų realiai veiklos nevykdžiusių 10-ies įmonių akcijos, atgalinėmis datomis fiktyviai įforminus pirkimo-pardavimo dokumentus, per savaitę, buvo parduotos po 100 Lt už įmonę, kartu perduodant ir jų apskaitos dokumentus užsienio - Kazachstano, Kirgizijos - valstybių piliečiams.
Tarnybos pareigūnai, atskleisdami ir tirdami šias veikas, susiduria su akcijų pirkimo-pardavimo sandorių kontrolės problematika, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą akcijų pirkimo-pardavimo sutartims nėra privaloma notarinė forma, todėl atitinkamai nėra šių sandorių kontrolės mechanizmo ir egzistuoja galimybė jas parduoti fiktyviai atgalinėmis datomis, siekiant išvengti atsakomybės bei privalomų mokėti mokesčių. Per 2012 metus dėl minėtų nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimu PVM mokėjimo srityje, buvo baigta 70 ikiteisminių tyrimų. Baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose įtarimai pareikšti 104 fiziniams asmenims ir 19 juridinių asmenų, tirta 52 veiklą vykdančių ir 23 veiklos nevykdančių įmonių veikla. Per 2013 m. sausio - rugsėjo mėn. dėl minėtų nusikalstamų veikų buvo baigti 47 ikiteisminiai tyrimai. Baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose įtarimai pareikšti 76 fiziniams asmenims ir 13 juridinių asmenų, tirta 54 veiklą vykdančių ir 28 veiklos nevykdančių įmonių veikla. Per 2013 m. sausio - rugsėjo mėn. baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose išaiškinta nusikalstama veika padaryta žala viršija 20,2 mln. Lt, iš jų daugiau kaip 5,8 mln. Lt sudaro pridėtinės vertės mokestis, atlygintos žalos suma - daugiau kaip 3,8 mln. Lt, o laikinai apribotos teisės į nuosavybę vertė - daugiau kaip 3,9 mln. Lt. 2013 m. rugsėjo 30 d. eigoje buvo 129 ikiteisminiai tyrimai, šių tyrimų metu išaiškinta valstybei padaryta žala viršija 55 mln.
Lt, iš jų daugiau kaip 48 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio, atlyginta žala viršija 3,5 mln. Lt, laikinai apribota teisė į daugiau kaip 23 mln. Lt vertės nuosavybę. Šiuose ikiteisminiuose tyrimuose įtarimai pareikšti 688 fiziniams asmenims ir 67 juridiniams asmenims, veiklą vykdančių įmonių skaičius - 415, veiklos nevykdančių- 122, organizuotų grupių skaičius - 19. Vykdydami neteisėto praturtėjimo (BK 189¹ str.). nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų legalizavimo bei kitų nusikalstamų veikų tyrimą, Tarnybos pareigūnai dažnai (praktiškai kiekviename ikiteisminiame tyrime) susiduria su atvejais, kai tikrinami ar įtariami asmenys pareigūnams pateikia dokumentus, neva įrodančius jų teisėtą kilmę, kurių tyrimas ir paneigimas yra ypač sudėtingas. Viena iš šios problemos aspektų yra galimybė fiziniams asmenims be kontrolės iš kitų fizinių asmenų gauti įvairaus dydžio paskolas ar dovanas grynaisiais pinigais. Pasinaudodami minėtos kontrolės stoka, fiziniai asmenys, dėl kurių jau pradėtas patikrinimas ar tyrimas, gali bet kuriuo metu sudaryti ir pateikti apsimestinius (fiktyvius) dokumentus dėl grynųjų pinigų gavimo iš kitų asmenų, tuo pagrįsdami turto įsigijimo ar skolinimosi šaltinių teisėtumą ir realumą. Šiais atvejais pagrindinis įrodinėjimo dalykas yra fiktyvių (neteisėtų) lėšų šaltinių, t. y. paskolų, vekselių, dovanojimo sandorių, paneigimo faktas. Ypač sudėtinga paneigti fiktyvius sandorius, t. y. asmenys turėtoms išlaidoms pagrįsti pateikia tariamo lėšų skolinimosi raštelius (taip nurodo fiktyvias pajamas bei pagrindžia turėtas išlaidas), nors realiai pinigai nebuvo skolinti.
Tyrimo metu paneigus skolinimosi faktą iš vieno šaltinio, asmenys pateikia kitas gynybines versijas apie tariamai turėtas pajamas, pateikdami naujas paskolos sutartis, kurios išrašomos atgalinėmis datomis ir kuriose figūruoja skolintojai, deklaravę didelės vertės turtą. Patį skolinimo faktą labai sudėtinga paneigti, nes pagal šiuo metu galiojančias Civilinio kodekso nuostatas pinigų skolinimo sutartims nėra privaloma notarinė forma ir atitinkamai nėra šių sandorių kontrolės mechanizmo. Šiais atvejais taip pat išsiplečia tyrimo apimtys bei pailgėja tyrimo atlikimo laikas, kadangi reikia įvertinti bei surinkti papildomus duomenis. Kaip rodo praktika, tokios paskolos turi Aktyvumo požymių ir leidžia fiziniams asmeninis išvengti atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą. Per 2011 metus Tarnyboje buvo atliekami 55 ikiteisminiai neteisėto praturtėjimo tyrimai, iš jų 11 baigta. Per šį laikotarpį buvo tiriamas 131 asmuo, iš kurių
atliekami 74 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 26 baigti. Per šį laikotarpį buvo tiriami 227 asmenys, iš jų 98 asmenims pareikšti įtarimai. Per 2013 m. sausio
Respublikos Generalinė prokuratūra (2013-11-06) * Generalinė prokuratūra pritaria Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projekto ( Nr.XIIP-248), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr.XIIP-249), Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3,15,27,59,77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ( Nr.XIIP-250) aiškinamajame rašte išdėstytiems argumentams. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai 2013-02-18 parengė apibendrinimą Nr. 17.9.-456 Dėl prokurorų veiklos, organizuojant ir vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl neteisėto praturtėjimo (BK 1891 str.) bei palaikant valstybinį kaltinimą šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Apibendrinimas buvo parengtas patikrinus nutrauktų bei atliekamų ikiteisminių tyrimų medžiagas taip pat susipažinus su teismuose išnagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis dėl neteisėto praturtėjimo. Apibendrinime akcentuojama, kad daugiausia sunkumų tiriant šios rūšies nusikalstamas veikas kyla būtent renkant duomenis, patvirtinančius, jog asmens turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Daugumoje atvejų, kai asmeniui turto įsigijimui pagrįsti nepakanka nuosavų teisėtos kilmės lėšų, yra pateikiamos paskolų sutartys su kitais asmenimis. Šioms sutartims pagal galiojančius teisės aktus neprivaloma notarinė forma. Jeigu gyventojui pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą nėra prievolės pateikti turto deklaracijos, tokių paskolų suteikimo bei gavimo faktas nefiksuojamas jokiuose registruose. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui neatmestina galimybė, jog tokie sandoriai sudaromi fiktyviai, atgaline data.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagų taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikiamos
„gautų“ paskolų sutartys sudarytos dėl mažų sumų arba su asmenimis, kurie
neturi sunkumų pagrįsti skolintų lėšų teisėtą prigimtį. Šiuo metu Prokuratūros informacinės sistemos ( toliau-IPS) duomenimis yra atliekama 113 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo ( BK 189¹ str.). 2013 metų sausio -spalio mėn. IPS duomenimis buvo pradėta 60 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo ( BK 189¹ str.). Faktiškai visuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl neteisėto praturtėjimo kai asmeniui turto įsigijimui nepakanka nuosavų teisėtos kilmės lėšų, yra pateikiamos paskolų sutartys su kitais asmenimis lėšų įgijimo teisėtumui pagrįsti Fiktyvūs ar suklastoti vekseliai yra naudojami apgaule užvaldant svetimą turtą taip pat skolininko nesąžiningumo ( BK 208 str.) atvejais. Tikslių duomenų kiek vekselių buvo panaudota darant nusikalstamas veikas pateikti neturime galimybės. Norint gauti tokius duomenis reikėtų patikrinti didelį kiekį baudžiamųjų bylų. 2013 metais sausio-rugsėjo mėn. pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl 4370 sukčiavimo ( BK 182 str.) nusikalstamų veikų. Siekiant išvengti atsakomybės PVM grobstymo atvejais, uždarosios akcinės bendrovės, panaudotos grobstant PVM yra fiktyviai perleidžiamos asmenims be pastovios gyvenamosios vietos arba užsienio šalių piliečiams. Per 2013 metų sausio-rugsėjo mėn. Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis buvo pradėti 72 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo apgaule užvaldant PVM. Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio papildymas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties notarinės formos privalomumą siejant su akcijų pardavimo kaina ( 50 000 Lt.) mūsų nuomone nepasieks laukiamo rezultato.
Daugumoje atvejų faktiškai nevykdančių veiklos UAB akcijos yra perleidžiamos už mažesnę nei minimalus įstatinio kapitalo dydis ( 10 000 Lt.) sumą. Notarinės formos privalomumas turėtų būti siejamas ne su akcijų pardavimo kaina o su perleidžiamų akcijų dalimi kai yra įgyjamos visos uždarosios akcinės bendrovės akcijos ar kontrolinis akcijų paketas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi sandoriai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo. Šis įstatymo reikalavimas šiuo metu gali būti apeinamas įsigyjant uždarosios akcinės bendrovės, turinčios nekilnojamojo turto, kontrolinį akcijų paketą. Atsižvelgti
banko priežiūros tarnyba (2013-04-30) * Informuojame, kad Lietuvos bankas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui pastabų neturi, tačiau manytume, kad turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. vasario 19 d. išvadoje Nr.XIIP-250 pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgti iš dalies Žiūrėti į argumentus kiekvienai konkrečiai Tesės departamento pastabai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2013-07-02) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025)
valdybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimo Nr.
SV-S-139 22–24 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-248 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-248), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-249 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-249) ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-250 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-250) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos
<...>
2Teisėsaugos institucijos,
atskleisdamos neteisėto praturtėjimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir kitas nusikalstamas veikas ir atlikdamos jų tyrimą, susiduria su atvejais, kai pateikiami neva įrodantys teisėtą piniginių lėšų kilmę dokumentai, kuriuos ištirti ir paneigti ypač sudėtinga, tam reikia daug laiko ir materialinių išteklių. Pagrindinė šios problemos priežastis – asmenys nekontroliuojami gali gauti įvairias paskolas iš kitų asmenų grynaisiais pinigais. Dėl tokios kontrolės stokos asmenys, dėl kurių veiklos jau pradėtas patikrinimas ar ikiteisminis tyrimas, gali bet kada sudaryti ir pateikti tikrovės neatitinkančius (fiktyvius) dokumentus dėl grynųjų pinigų gavimo iš kitų asmenų, taip pagrįsdami turto įsigijimo ar skolinimosi šaltinių teisėtumą ir realumą.
Šiais atvejais pagrindinis įrodinėjimo dalykas yra fiktyvių (neteisėtų) paskolų, vekselių, dovanojimo sandorių sudarymo fakto paneigimas, tačiau tyrimų praktika rodo, kad asmenys arba atsisako duoti parodymus ir pateikti jų parodymus pagrindžiančius dokumentus, arba tokius dokumentus pateikia pavėluotai (baigiant ikiteisminį tyrimą ar jau teisme), ir papildomam tyrimui reikia daugiau laiko ir materialinių išteklių. Skolinimo faktą labai sudėtinga paneigti, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nuostatas paskolos sutartims notarinė forma neprivaloma ir šių sandorių kontrolės mechanizmas nesukurtas. Įstatymo projektu Nr. XIIP-248, kuris papildomas reikalavimu taikyti notarinę formą tik nuo 50 000 litų viršijančios paskolos sumos, galimo piktnaudžiavimo fiktyviomis finansinėmis operacijomis problema iš esmės neišsprendžiama, nes suma gerokai per didelė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant užtikrinti Įstatymų projektuose keliamų tikslų įgyvendinimą, siūlytina įstatymo projekte Nr. XIIP-248 nustatyti, kad paskolos sutartis turi būti notarinės formos, kai ji suteikiama grynaisiais pinigais ir kai jos suma viršija 10 000 litų. Nustačius tokią sumą, būtų sugriežtinta tokių sandorių kontrolė ir sumažinta galimybė piktnaudžiauti įrodinėjant piniginių lėšų kilmę realiai neatliktomis finansinėmis operacijomis taip išvengiant atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą. Taigi toks teisinis reglamentavimas būtinas teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti.
Be to, jeigu sandoriai būtų vykdomi ne grynaisiais pinigais, o per banko sąskaitas, notarinės formos reikalavimas nebūtų taikomas ir sandorio dalyviai nepatirtų papildomos administracinės naštos. Siekiant šių tikslų, įstatymo projekte Nr. XIIP-248 taip pat siūlytina nustatyti, kad fizinių asmenų išrašomi vekseliai, kurių suma viršija 10 000 litų, būtų notarinės formos. <...>. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. . Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (2013-09-18) *
projektą, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
ir finansų komitetas (2013-11-06) Iš esmės pritarti įstatymo projektui XIIP-250 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pirmiau pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat atsižvelgiant į toliau pateiktus Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies
ir finansų komitetas (2013-11-06)12 Argumentai: Fiktyvių vekselių išdavimas juridinių asmenų veikloje nėra tokia paplitusi praktika, kadangi finansines operacijas (pinigų skolinimą, skolinimąsi ir pan.) juridiniai asmenys turi fiksuoti buhalterinėje apskaitoje, o išduotus ar gautus vekselius registruoti juridinio asmens tvarkomame vekselių registre. Atsižvelgiant į tai, siūloma iš dalies atsižvelgti į Vyriausybės siūlymą ir numatyti, jog įsakomasis vekselis, kurio suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos, kai vekselio davėjas yra fizinis asmuo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Įsakomasis vekselis, kurio suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos, kai vekselio davėjas yra fizinis asmuo.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Įtvirtinant notarinės formos reikalavimą įsakomiesiems vekseliams, pritartina siūlymui šį reikalavimą sieti su tais atvejais, kai vekselio davėjas yra fizinis asmuo. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą taip pat tobulintinas įsakomojo vekselio, kuriam taikomas notarinės formos reikalavimas, sumos dydis (vietoje penkiasdešimt tūkstančių – dešimt tūkstančių). Pasiūlymas: „2. Įsakomasis vekselis, kurio suma didesnė kaip dešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo.“
ir finansų komitetas (2013-11-06)52 Argumentai: Fiktyvių vekselių išdavimas juridinių asmenų veikloje nėra tokia paplitusi praktika, kadangi finansines operacijas (pinigų skolinimą, skolinimąsi ir pan.) juridiniai asmenys turi fiksuoti buhalterinėje apskaitoje, o išduotus ar gautus vekselius registruoti juridinio asmens tvarkomame vekselių registre. Atsižvelgiant į tai, siūloma iš dalies atsižvelgti į Vyriausybės siūlymą ir numatyti, jog paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos, kai vekselio davėjas yra fizinis asmuo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: ,,2. Paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip penkiasdešimt ūkstančių litų, turi būti notarinės formos, kai vekselio davėjas yra fizinis asmuo.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Įtvirtinant notarinės formos reikalavimą paprastiesiems vekseliams, pritartina siūlymui šį reikalavimą sieti su tais atvejais, kai vekselio davėjas yra fizinis asmuo. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą taip pat tobulintinas paprastojo vekselio, kuriam taikomas notarinės formos reikalavimas, sumos dydis (vietoje penkiasdešimt tūkstančių – dešimt tūkstančių).
Pasiūlymas: „2. Paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip dešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo.“
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad projekto XIIP-250(2) įsigaliojimo data patobulinta į 2015 m. sausio
Lietuvoje taip pat 2015 m. sausio 1 d., po galutinio Europos Sąjungos Tarybos sprendimo panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, kai Lietuvos Respublika tenkina eurui įvesti reikalingas sąlygas, priėmimo (numatoma liepos 22 dieną), turės būti įregistruoti ir apsvarstyti pasiūlymai numatantys projekte XIIP-250(2) nurodytas pinigines išraiškas eurais. Todėl projektų XIIP-248(2), XIIP-249(2) ir XIIP-250(2) priėmimas Seimo posėdyje negali vykti anksčiau nei bus priimtas galutinis Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl Lietuvos įstojimo į euro zoną. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J.Sabatauskas
Komiteto patobulintas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas