Projekto lyginamasis variantas
RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ įstatymo NR. vIII-1973 2, 7, 9, 19, 39 ir 54 straipsnių pakeitimo
1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas Papildyti 2 straipsnį 53¹dalimi: ,,53¹. Uždara skirstymo sistema – sistema, kurioje dujos skirstomos geografiniu požiūriu ribotoje pramoninėje, komercinėje ar bendrų paslaugų teritorijoje ir netiekiamos namų ūkio vartotojams (išskyrus, kai sistema atsitiktinai naudojasi nedidelis skaičius namų ūkių, kurie turi darbo ar panašių ryšių su skirstymo sistemos savininku), jei dėl tam tikrų techninių ar su sauga susijusių priežasčių tos sistemos naudotojų veikla ar gamybos procesas yra integruoti arba pagal tą sistemą dujos visų pirma paskirstomos sistemos savininkui ar operatoriui arba jų susijusioms įmonėms.“2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 2 dalies 16 punktą: ,,16) patvirtinti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo tinklo sujungimo su Europos Sąjungos gamtinių dujų tinklu projekto sąnaudų įtraukimo į perdavimo tinklo paslaugų teikimo sąnaudas metodiką;“3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
,,6. Gamtinių dujų tiekimo kaina yra reguliuojama, kai Komisijos pagal šio įstatymo
veiksmingos konkurencijos trūkumo asmuo gali taikyti arba taiko pernelyg dideles kainas, tai yra palyginamosios analizės metodu įvertintas vidutines kainas, viršijančias gamtinių dujų ir gamtinių dujų tiekimo paslaugos kainas, arba gali naudoti ar naudoja kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams.“
2Pakeisti 9 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
,,8.
Kol asmuo per Komisijos nurodytą protingą terminą įgyvendina šio straipsnio
kainos viršutinę ribą, atsižvelgdama į tiesioginiais ir netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas. Nustatydama laikiną tiekimo kainos viršutinę ribą, Komisija lygina atitinkamų paslaugų kainų rodiklius, atsižvelgdama į kitų valstybių narių, panašaus išsivystymo užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos praktiką. Komisija, nustatydama tiekimo kainos viršutinę ribą, be šioje dalyje išvardytų kriterijų, vertina atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.“
3Pakeisti 9 straipsnio 15 dalį ir išdėstyti ją taip:
,,15. Reguliuojamų kainų (išskyrus garantinio tiekimo paslaugos kainą) viršutinės ribos nustatomos penkerių metų gamtinių dujų kainų reguliavimo periodui. Reguliuojamų kainų (išskyrus garantinio tiekimo paslaugos kainą) viršutinės ribos Komisijos sprendimu kartą per metus gali būti koreguojamos pasikeitus infliacijos lygiui, importuojamų (atgabenamų) gamtinių dujų kainoms, mokesčiams, gamtinių dujų kiekiui, gamtinių dujų įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, gamtinių dujų įmonėms atlikus su Komisija suderintas investicijas, gamtinių dujų įmonėms nukrypus nuo Komisijos patvirtintose kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose nustatytų rodiklių.“
4Pakeisti 9 straipsnio 17 dalį ir išdėstyti ją taip:
,,17. Vertikaliai integruotų tiekimo įmonių ir tiekimo įmonių, užimančių dominuojančią padėtį, kaip tai yra apibrėžta Konkurencijos įstatyme bei įmonių, turinčių didelę įtaką gamtinių dujų tiekimo buitiniams vartotojams rinkoje, kai tai nustatoma šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka, gamtinių dujų tarifus Gamtinių dujų įmonės buitiniams vartotojams tarifus kas pusę metų nustato gamtinių dujų įmonės.
Buitiniams vartotojams nustatytą tarifą sudaro prognozuojamų gamtinių dujų (produkto), konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo kainų ir skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų suma. Gamtinių dujų įmonės konkrečius tarifus pateikia tvirtinti Komisijai, kuri šiuos tarifus tikrina ir priima sprendimus dėl jų šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
,,3) naujiems vartotojams skirtų investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir jų pagrįstumo įvertinimo;“
netekusiais galios 19 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus: ,, 5) naujiems vartotojams skirtų investicijų atsipirkimo laikotarpio ir jų pagrįstumo įvertinimo;
8) naujiems vartotojams skirtų investicijų pagrįstumo įvertinimo;“5 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
įmonė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti gamtines dujas sutartomis su vartotojais sąlygomis arba kai tiekimo įmonei išduotos licencijos galiojimas yra sustabdomas ar panaikinamas, tokios tiekimo įmonės garantinis gamtinių dujų tiekimas vartotojams užtikrinamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Garantinis gamtinių dujų tiekimas užtikrinamas buitiniams vartotojams ir nebuitiniams vartotojams, per metus suvartojantiems iki 20 000 kubinių metrų gamtinių dujų, jeigu:
1) vartotojas per 3 savaites nuo tiekimo įmonės pranešimo apie nutraukiamą veiklą gavimo dienos nepasirenka kitos tiekimo įmonės;
2) Komisija sustabdo arba panaikina leidimą vykdyti gamtinių dujų tiekimo veiklą tiekimo įmonei, pažeidusiai reguliuojamos veiklos sąlygas;
3) tiekimo įmonė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų tiekti gamtines dujas vartotojams kitais, tiesiogiai nuo tiekimo įmonės veiksmų nepriklausančiais atvejais (force maujeure). 2. Garantinis tiekimas užtikrinamas buitiniams vartotojams ir nebuitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų gamtinių dujų.Skirstymo sistemos operatorius privalo užtikrinti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskiriamas vykdyti garantinį tiekimą vartotojams, esantiems jam išduotoje skirstymo licencijoje nustatytoje teritorijoje. 4.3. Garantinio tiekimo dujų kaina apskaičiuojama ribinių sąnaudų metodu. Garantinio tiekimo dujų kainą sudaro gamtinių dujų įsigijimo kaina ir garantinio tiekimo paslaugos kaina, į kurią įskaičiuojamos garantinio tiekimo veiklos sąnaudos ir garantinio tiekimo rizikos premija, kuri nustatoma pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą skaičiavimo metodiką. Garantinio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba nustatoma garantinio tiekimo paslaugos vykdymo laikotarpiui pagal šio straipsnio 1 dalį įpareigojus skirstymo sistemos operatorių vykdyti garantinį tiekimą.
Galutinę garantinio tiekimo kainą sudaro gamtinių dujų įsigijimo kaina ir garantinio tiekimo paslaugos kaina, į kurią įskaičiuojamos garantinio tiekimo veiklos sąnaudos ir garantinio tiekimo rizikos premija, kuri nustatoma pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą skaičiavimo metodiką. 54. Garantinį tiekimą vykdanti gamtinių dujų įmonė privalo sudaryti visas reikalingas sutartis su sistemų operatoriais ir yra atsakinga už gamtinių dujų patiekimą iki vartotojų sistemų. 65. Garantinis tiekimas šio straipsnio 21 dalyje nurodytiems vartotojams vykdomas laikantis šių sąlygų:
1) gamtinių dujų tiekimas vykdomas tomis pačiomis sąlygomis, kurios yra numatytos vartotojų sutartyse su dujų tiekimo nebevykdančiu ankstesniu tiekėju, išskyrus gamtinių dujų kainą. Ankstesnis tiekėjas privalo nedelsdamas perduoti garantinį tiekimą vykdančiai gamtinių dujų įmonei su vartotojų sutartimis susijusią garantiniam tiekimui vykdyti reikalingą informaciją. Vartotojai, turėdami santykių su garantinį tiekimą vykdančia gamtinių dujų įmone, privalo laikytis sutartyse su dujų tiekimo nebevykdančiu ankstesniu tiekėju numatytų sąlygų ir apmokėjimo už paslaugas tvarkos iki to momento, kol sudaro sutartį su dujų įmone, vykdančia garantinį tiekimą;
2) vartotojams taikoma garantinio tiekimo gamtinių dujų kaina nustatoma pagal šio straipsnio 43 dalies reikalavimus ir kartu su šia kaina nenustatomi jokie papildomi mokėjimai, išskyrus atsiskaitymus už dujų perdavimą, skirstymą ir įstatymų nustatytus mokesčius;
3) pradėjus teikti garantinio tiekimo paslaugą, vartotojas ne vėliau kaip per 3 savaites nuo garantinį tiekimą vykdančios gamtinių dujų įmonės rašytinio pranešimo apie teikiamą paslaugą gavimo dienos sudaro sutartį su garantinį tiekimą vykdančia gamtinių dujų įmone.
Jeigu vartotojas sutarties nesudaro, garantinį tiekimą vykdanti gamtinių dujų įmonė įgyja teisę nutraukti gamtinių dujų tiekimą vartotojui ar jo objektams;
4) garantinis tiekimas visą vartotojui nustatytą laikotarpį privalo būti vykdomas nepertraukiamai, jeigu vartotojas tinkamai vykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, taip pat su garantinį tiekimą vykdančia gamtinių dujų įmone sudarytose sutartyse nustatytus įsipareigojimus;
5) garantinis tiekimas vartotojui užtikrinamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, kuriam pasibaigus, garantinį tiekimą vykdanti gamtinių dujų įmonė įgyja teisę nutraukti gamtinių dujų tiekimą vartotojui ar jo objektams.
Nepriklausomai nuo garantinio tiekimo, vartotojas turi teisę nevaržomai bet kuriuo metu sudaryti sutartį su kita tiekimo įmone ir nutraukti sutartį su garantinį tiekimą vykdančia gamtinių dujų įmone, ne vėliau kaip prieš 3 savaites raštu informavęs apie planuojamą sutarties nutraukimą Apie garantinio tiekimo nutraukimą garantinį tiekimą vykdanti gamtinių įmonė įspėja prieš 3 savaites;
6) jeigu vartotojas, kuriam buvo suteikta garantinio tiekimo paslauga, per šios straipsnio 1 dalies 31 punkte nustatytą terminą nesudaro sutarties su garantinį tiekimą vykdančia gamtinių dujų įmone ir pasirenka kitą tiekimo įmonę, vartotojas privalo sumokėti gamtinių dujų įmonei, vykdančiai garantinį tiekimą, už suvartotas gamtines dujas pagal šios gamtinių dujų įmonės pateiktą mokėjimo dokumentą. 76. Garantinį tiekimą vykdanti gamtinių dujų įmonė privalo atskirai tvarkyti garantinio tiekimo veiklos apskaitą.“6 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas
54 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,2. Vietinės bendrojo naudojimo sistemos savininkas (savininkai) privalo leisti asmenims naudotis sistema, prijungti kitų vartotojų sistemas ir užtikrinti saugią ir efektyvią sistemos veiklą.
Naudojimosi vietine bendrojo naudojimo sistema taisyklės, jų patvirtinimas ir paskelbimas turi atitikti šio įstatymo 49 straipsnio reikalavimus. Teisė naudotis bendrojo naudojimo sistemomis turi būti suteikiama objektyviai, nediskriminuojant sistemos naudotojų.“
54 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,3. Vietinės bendrojo naudojimo sistemos savininkas ar valdytojas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka pats vykdyti skirstymo veiklą arba privalo sudaryti skirstymo paslaugų teikimo sutartį su skirstymo licenciją turinčia gamtinių dujų įmone, prie kurios sistemos yra prijungta vietinė bendrojo naudojimo sistema. Sistemų, esančių uždaros skirstymo sistemos aptarnaujamoje teritorijoje, savininkams, siekiant užtikrinti optimalų integruoto energijos tiekimo, kuriam taikomi atskiri eksploatavimo standartai, veiksmingumą, netaikomi šio įstatymo 9, 20 ir 21 straipsnių reikalavimai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 2, 7, 9, 19, 39 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO PROJEKTO
tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Gamtinių dujų įstatyme įtvirtintas gamtinių dujų sektoriaus teisinis reglamentavimas sąlygoja kai kurias praktines įstatymo įgyvendinimo problemas, kurių pašalinimas įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais nėra veiksmingas. Šie teisinio reglamentavimo trūkumai yra susiję su garantinio gamtinių dujų tiekimo mechanizmu, kainų reguliavimo principais, uždarų skirstymo sistemų teisiniu statusu bei kitomis įstatymo nuostatomis, kurių koregavimas užtikrintų įstatyme nustatytų tikslų įgyvendinimą. Siekiant pašalinti minėtas teisinio reglamentavimo taikymo problemas, buvo parengtas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 7, 9, 19, 39 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto pirminis siūlytojas ir rengėjas – LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas numato ex-post gamtinių dujų įmonių veiklos reguliavimą, pagal kurį kompetentingų institucijų intervencija į rinką vykdoma ir reguliavimo instrumentai taikomi už jau įvykdytus teisės aktams prieštaraujančius veiksmus. Tokio pobūdžio reguliavimas sudaro sąlygas vykdyti tik dalinę, o nevisapusišką energetikos sektoriaus, kurio struktūra neleidžia atsirasti veiksmingai konkurencijai, priežiūrą. Garantinio gamtinių dujų tiekimo tvarka ir sąlygos įstatyme apibrėžtos įstatymo 39 straipsnyje, tačiau nėra iki galo aiškiai reglamentuoti garantinio tiekimo paslaugos teikimo atvejai ir tvarka bei kainos nustatymo principai.
Abejotina kai kurių reikalavimų vartotojams tikslingumu, pavyzdžiui, įpareigojimu vartotojui sudaryti sutartį su garantinį tiekimą vykdančia gamtinių dujų įmone. Gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams reglamentavimas numato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi įstatymo 9 straipsnio 17 dalimi, tvirtina konkrečius visų gamtinių dujų tiekimo įmonių pateiktus tarifus buitiniams vartotojams. Įstatymas nereglamentuoja uždarų skirstymo sistemų veikimo principų, nors tokią galimybę numato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB 28 straipsnio 1 dalis, pagal kurią valstybėms narėms paliekama teisė nustatyti, kad sistema, kurioje dujos skirstomos geografiniu požiūriu ribotoje pramoninėje, komercinėje ar bendrų paslaugų teritorijoje ir netiekiamos namų ūkio vartotojams, yra laikoma uždara skirstymo sistema, kuriai taikomos išimtys dėl skirstymo veiklos licencijavimo ir valstybinės priežiūros. Tuo tarpu įstatymas numato, kad visais atvejais vietinės bendrojo naudojimo sistemos savininkas ar valdytojas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka pats vykdyti skirstymo veiklą arba privalo sudaryti skirstymo paslaugų teikimo sutartį su skirstymo licenciją turinčia gamtinių dujų įmone, prie kurios sistemos yra prijungta vietinė bendrojo naudojimo sistema. Gamtinių dujų įstatymo
energetikos kontrolės komisijai patvirtinti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo tinklo sujungimo su Europos Sąjungos gamtinių dujų tinklu projekto sąnaudų įtraukimo į perdavimo tinklo paslaugų teikimo sąnaudas metodiką.
Nuostata yra perteklinė, nes pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. balandžio 17 d. reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami Reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009,
investicines sąnaudas prisiima atitinkamų valstybių narių, kurios patiria grynąjį teigiamą projekto poveikį, atitinkami perdavimo sistemų operatoriai, tai yra sprendimo priėmimo procesas ir tvarka turi būti nustatyti tarptautiniu lygmeniu arba suderinti kiekvieno konkretaus tarptautinio projekto atveju tarp suinteresuotų nacionalinių reguliavimo institucijų. Kai kurios įstatymo nuostatos prieštarauja viena kitai, pavyzdžiui, įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad Komisija nustato garantinio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą, kuri pagal 9 straipsnio 15 dalį turi būti nustatoma penkeriems metams ir kasmet koreguojama. Tuo tarpu įstatymo 39 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatyta, jog garantinis tiekimas vartotojui užtikrinamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Taip pat būtina suderinti įstatymo 9 straipsnio
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektas numato Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies pakeitimą, pagal kurį greta šiuo metu funkcionuojančio ex-post reguliavimo būtų įtvirtintas ir ex-ante gamtinių dujų tiekimo kainos reguliavimo principas. Pagal šį principą būtų atliekamas prevencinis, išankstinis reguliavimas ir kontrolė.
Toks reguliavimas sudarys sąlygas rinkos reguliuotojui nuolat dalyvauti reguliuojamoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje ir ją prižiūrėti, tai yra iš anksto nustatyti ūkio subjektams tam tikras reguliavimo priemones ar elgesio būdą rinkoje, tokiu būdu užkertant kelią dominuojančioms gamtinių dujų tiekimo įmonėms naudotis savo išskirtine padėtimi rinkoje ar piktnaudžiauti savo įtaka joje, taikant nepagrįstas gamtinių dujų tiekimo kainas. Analogiškos priežiūros principais yra paremtas ir kito infrastruktūrinio sektoriaus, tai yra elektroninių ryšių rinkos reguliavimas, kuris Europos Sąjungos teisės ir jos įgyvendinimo nacionalinėje teisėje prasme yra pažangesnis ir funkcionuoja veiksmingai - užtikrina efektyvų infrastruktūrų panaudojimą, veiksmingą konkurenciją ir vartotojų poreikius gauti tinkamos kokybės paslaugas mažiausiomis kainomis. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojams naudingos efektyvios įmonių konkurencijos kūrimas yra ilgalaikis ir dinamiškas procesas, šiuo pereinamuoju laikotarpiu tokioms gamtinių dujų įmonėms turėtų būti taikoma valstybinė priežiūra. Todėl įstatymo projekte numatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtina vertikaliai integruotų tiekimo įmonių ir tiekimo įmonių, užimančių dominuojančią padėtį, kaip tai yra apibrėžta Konkurencijos įstatyme bei įmonių, turinčių didelę įtaką gamtinių dujų tiekimo buitiniams vartotojams rinkoje, kai tai nustatoma šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka, gamtinių dujų tiekimo buitiniams vartotojams rinkoje, gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. Pritarus įstatymo projektui, bus sukurtos sąlygos sklandesniam, skaidresniam ir aiškesniam garantinio gamtinių dujų tiekimo proceso veikimui.
Įvertinus tai, kad Lietuvoje yra pramonės įmonių, kurių teritorijose yra mažų gamtinių dujų skirstymo sistemų bei sistemų, kuriomis dujos tiekiamos šios sistemos savininkams ir kurios galėtų būti vertinamos kaip uždaros sistemos, įstatymo projektu siūloma palengvinti tokioms sistemoms tenkančią administracinę naštą panaikinant reikalavimus turėti licenciją skirstymo veiklai arba sudaryti skirstymo paslaugų teikimo sutartį su tokią licenciją turinčia įmone. Taip pat panaikinama nuostata dėl vietinės bendrojo naudojimo sistemos savininkų pareigos parengti ir pagal įstatymo 49 straipsnį patvirtinti bei paskelbti naudojimosi šia sistema taisykles, kadangi minėti asmenys nėra valstybės reguliuojami ūkio subjektai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, bus užtikrinta veiksmingesnė dujų sektoriaus priežiūra, kas sudarys prielaidas gauti vartotojų poreikius atitinkančios kokybės paslaugas mažiausiomis kainomis. Taip pat bus sukurtos sąlygos sklandesniam, skaidresniam ir aiškesniam garantinio gamtinių dujų tiekimo proceso veikimui. Panaikinus perteklines ar prieštaringas įstatymo nuostatas, bus užtikrintas valstybinio reguliavimo nuoseklumas ir skaidrumas. Galimų neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacija ir korupcijai neturės. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės tiesioginės reikšmės verslo sąlygoms ir jo plėtrai: panaikinus perteklinius reikalavimus pagerės verslo sąlygos, didesnis teisinis aiškumas ir apibrėžtumas užtikrins visapusę ūkio subjektų priežiūrą, patikimą gamtinių dujų tiekimą ir veiksmingą vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą reikės pakoreguoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 patvirtintos Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje kainų nustatymo metodikos nuostatas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl jie nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 patvirtintą Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje kainų nustatymo metodiką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomos valstybės biudžeto lėšos įstatymo įgyvendinimui nebus reikalingos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „garantinis gamtinių dujų tiekimas“, „uždara skirstymo sistema“, ,,gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-11-13 Nr. XIIP-2499 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ įstatymo NR. VIII-1973 2, 7, 9, 19, 39 IR 54 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2499 Išnagrinėję 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 7, 9, 19,
Projektas), teikiame pastabas dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą (toliau ‑ Gamtinių dujų įstatymas) uždaros skirstymo sistemos sąvoka. Be to, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Gamtinių dujų įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių uždarų skirstymo sistemų veikimo principus, kaip to reikalaujama pagal 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB (toliau ‑ Direktyva 2003/55/EB)
rašte pateiktas argumentavimas nėra tikslus, o uždarosios skirstymo sistemos teisinis reglamentavimas yra nustatytas galiojančiame Gamtinių dujų įstatyme. Pirmiausia, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad remiantis Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinėje sistemoje (LINESIS) esančiais duomenimis Direktyvos 2003/55/EB nuostatos, taip pat ir jos 28 straipsnis, buvo įgyvendinti priėmus 2007 m. kovo
Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. X‑1054.
X‑1054. Antra, Direktyvos 2003/55/EB 28 straipsnyje buvo įtvirtintos leidžiančios nukrypti nuostatos (dėl leidimų išdavimo tvarkos, perdavimo sistemos operatorių atskyrimo, rinkos atvėrimo, tiesioginių vamzdynų), taikomos besiformuojančioms ir izoliuotosioms rinkoms. Taigi, Direktyvoje 2003/55/EB 28 straipsnyje nebuvo formuluojama sąvoka uždara skirstymo sistema, todėl Gamtinių dujų įstatyme Direktyvos 2003/55/EB 28 straipsnyje nurodyta išimtinė situacija buvo apibrėžta kaip vietinė gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistema. Trečia, Direktyva 2003/55/EB buvo panaikinta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Direktyva 2009/73/EB) ir tik pastarosios direktyvos 28 straipsnyje buvo įtvirtinta uždaros skirstymo sistemos sąvoka. Pažymėtina, kad Direktyvos 2009/73/EB 28 straipsnis taip pat yra įgyvendintas priėmus 2011 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1564. Gamtinių dujų įstatyme Direktyvos 2009/73/EB 28 straipsnyje minima uždara skirstymo sistema buvo apibrėžta taip pat, kaip ir įgyvendinant Direktyvą 2003/55/EB, kaip vietinė gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistema. Taigi, šiuo metu galiojančiame Gamtinių dujų įstatyme, priešingai nei teigiama Projekto aiškinamajame rašte, yra apibrėžtas uždaros skirstymo sistemos teisinis reglamentavimas. Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 56 punkte pateikiamas sąvokos apibrėžimas, o minėto įstatymo 54 straipsnyje nustatyti skirstymo sistemai taikomų išimčių principai. Minėtos nuostatos laikytinos direktyvas įgyvendinančiomis priemonėmis, o pasirinktos formuluotės vertinamos kaip direktyvos nuostatų įgyvendinimo būdas, kadangi remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsniu nacionalinės valdžios institucijos yra laisvos pasirinkti direktyvos įgyvendinimo formą ir būdą.
1.1 Vertinant Projekto 1 straipsnyje pateikiamą uždaros skirstymo sistemos sąvokos atitiktį Direktyvos 2009/73/EB 28 straipsniui, pažymėtina, kad iš esmės ji atitinka Direktyvos 2009/73/EB 28 straipsnį, tačiau būtina turėti omenyje šias aplinkybes. Pirma, siūloma uždaros skirstymo sistemos sąvoka, pagal jos esmę, siekiama apibrėžti analogiškus atvejus Gamtinių dujų įstatyme apibrėžtai vietinės gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistemai. Taigi, įstatyme turėtų būti vartojamas tik vienas iš minėtų apibrėžimų, o visos įstatymo nuostatos turėtų būti suderintos su uždaros skirstymo sistemos sąvokos apibrėžimu. Antra, atsižvelgiant į tai, kad Projekto 1 straipsniu siūlomi pakeitimai yra susiję su nacionalinių nuostatų, įgyvendinančių Direktyvą 2009/73/EB, pakeitimais bei su Direktyvos 2009/73/EB 28 straipsnio įgyvendinimu, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto (toliau – Seimo Statutas) 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu teisės akto projekto iniciatoriai turi pateikti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad Projekto 1 straipsniu siūloma alternatyvi Direktyvos 2009/73/EB įgyvendinimo priemonė, siekiant įvertinti jos poveikį gamtinių dujų rinkai ir susijusioms Gamtinių dujų įstatymo nuostatoms, siūlytume, remiantis Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados.
Projekto 2 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 16 punktą, pagal kurį Komisijai suteikiami įgaliojimai patvirtinti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo tinklo sujungimo su Europos gamtinių dujų tinklu projekto sąnaudų įtraukimo į perdavimo tinklo paslaugų teikimo sąnaudos metodiką. Aiškinamajame rašte šis pakeitimas grindžiamas kaip panaikinantis perteklinį teisinį reguliavimą, kadangi remiantis 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (toliau – reglamentas (ES) Nr. 347/2013) 12 straipsniu, pareiga įtraukti į perdavimo tinklo paslaugų teikimo sąnaudas nacionalinio ir ES tinklo sujungimo projekto sąnaudas yra įtvirtinta ES mastu. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Reglamento (ES) Nr. 347/2013 12 straipsnyje iš tikrųjų yra pateikiama taisyklė, pagal kurią minėtos sąnaudos turi būti įtraukiamos į perdavimo sąnaudas. Tačiau šios taisyklės nepaneigia aplinkybė, kad remiantis nacionaliniais įstatymais, nagrinėjamu atveju Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 16 punktu, kompetentingai institucijai suteikiama funkcija parengti atitinkamą metodiką, pagal kurią minėtas sąnaudų įskaitymas būtų atliekamas. Todėl, mūsų nuomone, aiškinamajame rašte argumentas pateikiamas, kad Projekto 2 straipsniu siūlomais pakeitimais siekiama suderinti Gamtinių dujų įstatymo nuostatas su Reglamento (ES) Nr.
347/2013 12 straipsniu, nėra tikslus ir neturėtų būti vertinamas kaip teisinis pagrindas įstatymo pakeitimams atlikti. Be to, mūsų nuomone, atitinkama metodika, pagal kurią būtų atliekamas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo tinklo sujungimo su Europos gamtinių dujų tinklu projekto sąnaudų įtraukimas į perdavimo tinklo paslaugų teikimo sąnaudas, yra būtina priemonė Reglamento (ES) Nr. 347/2013 tikslams pasiekti. Projekto 3 straipsniu siūloma nustatyti, kad Komisija turėtų teisę reguliuoti gamtinių dujų tiekimo kainą ir tai atvejais, kuomet nėra atliktas rinkos tyrimas, kaip to reikalaujama pagal Gamtinių dujų įstatymo
reguliuoti gamtinių dujų tiekimo kainas dar iki rinkos tyrimo rezultatų analizės, t.y. neturint objektyvių duomenų, ar ūkio subjekto veikloje nesilaikoma konkurencijos taisyklių. Pažymėtina, kad Gamtinių dujų įstatyme pasirinktas modelis, pagal kurį, remiantis Gamtinių dujų įstatymo
nereguliuojama, išskyrus atvejus, kuomet nustatomi veiksmingos konkurencijos pažeidimai. Taigi, svarstytina, ar siūlomas ex ante mechanizmas suderinamas su Gamtinių dujų įstatymo tikslais, nurodytais šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, ir, ar šiuo mechanizmu nebūtų varžoma ūkinės veiklos laisvė daugiau nei tai yra būtina vartotojų interesams apsaugoti. Dėl Projekto 3 straipsnio 4 dalies, 4, 5, 6, 7 straipsnių, pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms pastaboms. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
DUJŲ įstatymo NR. VIII-1973 2, 7, 9, 19,
2014-11-21 Nr. XIIP-2499 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje siekiama apibrėžti „uždaros skirstymo sistemos“ sąvoką, o projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 54 straipsnyje – numatyti su šia sąvoka susijusius pakeitimus. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog projektu siūlomas teisinis reglamentavimas yra grindžiamas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB (toliau – Direktyva) 28 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe valstybėms narėms nustatyti, kad sistema, kurioje dujos skirstomos geografiniu požiūriu ribotoje pramoninėje, komercinėje ar bendrų paslaugų teritorijoje ir netiekiamos namų ūkio vartotojams, yra laikoma uždara skirstymo sistema, kuriai taikomos išimtys dėl skirstymo sistemos veiklos licencijavimo ir valstybinės priežiūros. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva (tame tarpe ir jos 28 straipsnis) buvo įgyvendinta, 2011 m. birželio 30 d. priėmus LR gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1564, kurio 2 straipsnio 56 dalyje buvo apibrėžta „vietinės gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistemos“ sąvoka, o įstatymo 54 straipsnyje – reglamentuoti su šia sąvoka susiję visuomeniniai santykiai. Taigi, buvo pasirinktas būtent toks Direktyvos įgyvendinimo būdas ir atitinkamai informuota Europos Komisija. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vyriausybės įstatymo 51 straipsnį už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę yra atsakinga Vyriausybė, manytume, kad dėl aptartų projekto nuostatų turėtų būti pateikta Vyriausybės nuomonė.
Be to, pagal Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimą prie projekto turėtų būti pridėta įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir projekto nuostatų atitikties lentelė. 2. Nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu siekiama pripažinti netekusiu galios įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 16 punktą. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma 2013 m. balandžio 17 d. Reglamento (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) NR. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (toliau – Reglamentas) 12 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią su bendro intereso projektu susijusias faktiškai patirtas investicines sąnaudas prisiima atitinkamų valstybių narių atitinkami perdavimo sistemų operatoriai, mūsų nuomone (sistemiškai vertinant šią nuostatą su kitomis Reglamento 12 straipsnio nuostatomis), nepaneigia nacionalinės reguliavimo institucijos pareigos patvirtinti projekto sąnaudų įtraukimo į perdavimo tinklo paslaugų teikimo sąnaudas metodiką. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad gamtinių dujų tiekimo kaina būtų reguliuojama ne tik tada, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atliekamo rinkos tyrimo metu nustato, kad asmuo dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo taiko pernelyg dideles kainas ar naudoja kainų spaudimą (tai jau yra nustatyta galiojančiame Gamtinių dujų įstatyme), bet ir tada, kai toks asmuo gali taikyti pernelyg dideles kainas ar gali naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančiame Gamtinių dujų įstatyme, įgyvendinant įstatymo tikslą -sukurti konkurencingą gamtinių dujų rinką, be kita ko yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai tiekimo paslauga yra atskirta nuo skirstymo ir perdavimo paslaugų. Pagal galiojančio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį perdavimo, skirstymo, taip pat skystinimo, laikymo ir garantinio tiekimo paslaugų kainos yra reguliuojamos, tuo tarpų gamtinių dujų tiekimo kaina yra reguliuojama tik išimtiniais atvejais (kaip nustatyta galiojančio Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje). Nekvestionuojant būtinybės įstatymu ginti tiek vartotojų, tiek kitų rinkos dalyvių teises, vis tik svarstytina, ar projektu išplėtus gamtinių dujų tiekimo kainų reguliavimo galimybes, nebūtų nukrypta nuo pasirinkto ir aukščiau aptarto gamtinių dujų rinkos liberalizavimo modelio. 4. Nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalies pirmajame bei antrajame sakiniuose siūloma išbraukti žodį „tiekimo“. Pažymėtina, kad įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostatų paskirtis – nustatyti įstatymo
kainos reguliavimas, įgyvendinimo tvarką. 5.
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalį papildžius pirmu sakiniu „Vertikaliai integruotų tiekimo įmonių ir tiekimo įmonių, užimančių dominuojančią padėtį, kaip tai yra apibrėžta Konkurencijos įstatyme bei įmonių, turinčių didelę įtaką gamtinių dujų tiekimo buitiniams vartotojams rinkoje, kai tai nustatoma šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka, gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams kas pusę metų nustato gamtinių dujų įmonės“ tampa neaišku, kas ir kokia tvarka nustato gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, perkantiems gamtines dujas iš kitų nei nurodytos gamtinių dujų tiekimo įmonės. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Be to, neaiškus projekte vartojamo termino „vertikaliai integruotos tiekimo įmonės“ turinys. Jeigu turimos omenyje galiojančio įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje nurodytos įmonės, tai projektas atitinkamai tikslintinas, o jeigu tai kitos įmonės – projektas tobulintinas, paaiškinant nurodytą terminą. 6. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio nuostatos tobulintinos:
1) 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti sąlygą, kad garantinis gamtinių dujų tiekimas užtikrinamas buitiniams vartotojams, kai „vartotojas per 3 savaites nuo tiekimo įmonės pranešimo apie nutraukiamą veiklą gavimo dienos nepasirenka kitos tiekimo įmonės.“ Pastebėtina, kad nei galiojančiame įstatyme, nei projekte nėra nuostatos, įpareigojančios gamtinių dujų tiekimo įmonę pranešti vartotojui apie nutraukiamą veiklą prieš 3 savaites. Projektas tobulintinas, nustatant tokią pareigą gamtinių dujų įmonei. Be to, neaišku, kodėl siūlomas 3 savaičių terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį
„Gamtinių dujų įmonė, numatanti nutraukti licencijuojamą veiklą, privalo ne
vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki numatomo veiklos nutraukimo apie tai informuoti Komisiją.“ Manytume, kad nurodyti pranešimo Komisijai ir vartotojams terminai turėtų būti panašūs.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį gamtinių dujų įmonės sutartyse su vartotojais be kitų sąlygų yra nurodytos ir gamtinių dujų tiekimo nutraukimo bei sutarties nutraukimo sąlygos. Todėl manytume, kad nustatant vartotojų informavimo apie gamtinių dujų tiekėjo veiklos nutraukimą terminą, reikėtų atsižvelgti ir į sutartinius įsipareigojimus. 2)
įstatymo 20 straipsnio 1 dalį gamtinių dujų tiekimas yra licencijuojama veikla, taip pat į Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodytus licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindus. 3)
užtikrinamas buitiniams vartotojams, kai tiekimo įmonė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Pastebėtina, kad energetikos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kokia tvarka gali būti nutrauktas energijos tiekimas vartotojams, esant aplinkybėms, kurių energetikos įmonė negali kontroliuoti, todėl gali kilti praktinių šios normos taikymo problemų. Be to, tobulinant šią nuostatą reikėtų atsižvelgti ir į Energetikos įstatymo 33 straipsnio nuostatas dėl energijos tiekimo paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį. 4)
straipsnio 2 dalį“.
Be to, reikia suderinti 2 ir 3 dalių nuostatas tarpusavyje
projektą galima daryti prielaidą, kad ankstesnio tiekėjo sudarytos su vartotojais gamtinių dujų tiekimo sutartys nepasibaigia, jo sutartinius įsipareigojimus vartotojams prisiima garantinį dujų tiekimą vykdanti įmonė. Tačiau tokia nuostata nėra įtvirtinta, o nuostata dėl reikalingos informacijos perdavimo gali būti interpretuojama ir kitaip. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas, nustatant, kas atsitinka su gamtinių dujų tiekimo sutartimis, kai paskiriama garantinį tiekimą vykdanti įmonė. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad energetikos įmonių veiklą reguliuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta jokių energetikos įmonių bankroto ypatumų. Todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo10 straipsnio 7 dalies 4 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto, iki šio termino sudarytos bankrutuojančios įmonės sutartys laikomos pasibaigusiomis, išskyrus tas, dėl kurių bankroto administratorius yra priėmęs sprendimą jas toliau vykdyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykdant sutartinius įsipareigojimus abi sutarties šalys (šiuo atveju ankstesnio gamtinių dujų tiekėjo teisių perėmėjas – garantinį tiekimą vykdanti gamtinių dujų įmonė ir vartotojas) turi ir teises, ir pareigas. Todėl jeigu būtų nustatyta, kad ankstesnio tiekėjo sudarytos su vartotojais gamtinių dujų tiekimo sutartys nepasibaigia, nuostatos dėl vartotojų pareigų turėtų būti paliktos, atitinkamai jas pakoregavus.
vartotojais gamtinių dujų tiekimo sutartys nepasibaigia, 5 dalies 4 punkto nuostatas reikėtų tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad vartotojai privalo tinkamai vykdyti ne tik teisės aktuose nustatytas pareigas, bet ir sutartyse numatytus įsipareigojimus. 8)
užtikrinamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, apie garantinio tiekimo nutraukimą vartotojai įspėjami prieš 3 savaites. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kas turėtų toliau tiekti gamtines dujas vartotojams. Pastebėtina, kad projekte nėra nuostatos, kad vartotojas, kuriam gamtines dujas tiekia garantinį tiekimą vykdanti įmonė, turi per atitinkamą terminą sudaryti sutartį su kita tiekimo įmone. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. 9)
vertinamo projekto straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes tokia nuoroda stokoja teisinės logikos. Manytume, kad šiame punkte nereikėtų nustatyti jokio termino. Jame reikėtų nustatyti, kokios pasekmės atsiranda vartotojui, kuriam buvo teikiama garantinio gamtinių dujų tiekimo paslauga, jeigu jis sudaro sutartį su kitu gamtinių dujų tiekėju (sumokėti už suvartotas gamtines dujas). 10)
dėmesys ir į tai, kad pagal Direktyvos 3 straipsnio 11 dalį valstybės narės turi pranešti Europos Komisijai apie visas priemones, patvirtintas siekiant vykdyti įsipareigojimus teikti viešąsias paslaugas bei apie visus tokių priemonių pakeitimus.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projekto 5 straipsniu siekiama pakeisti su garantiniu tiekimu susijusį teisinį reguliavimą, kuris iš esmės yra priemonė garantuoti viešąsias paslaugas, apie tai turi būti informuota Europos Komisija. 7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, siūlytume kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Liucija Schulte-Ebbert
komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ įstatymo NR. VIII-1973 2, 7, 9, 19, 39 IR 54 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
2015 m. balandžio 22 d. Nr.108-P-9
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis,
Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Šarūnas Gustainis, Sergej Dmitrijev, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Jurgis Razma, Arvydas Mockus, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Danaitis, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Kinderė, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Atitikties ES teisei vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričard Dzikovič, Seimo Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert, AB
„Lietuvos dujos“ Paslaugų teikimo ir plėtros tarnybos direktorius Nemunas
Biknius, AB „Lietuvos dujos“ teisininkas Arvydas Rimkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-241 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„uždaros skirstymo sistemos“ sąvoką, o projekto 6 straipsniu keičiamo
įstatymo 54 straipsnyje – numatyti su šia sąvoka susijusius pakeitimus.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog projektu siūlomas teisinis reglamentavimas yra grindžiamas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB (toliau – Direktyva) 28 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe valstybėms narėms nustatyti, kad sistema, kurioje dujos skirstomos geografiniu požiūriu ribotoje pramoninėje, komercinėje ar bendrų paslaugų teritorijoje ir netiekiamos namų ūkio vartotojams, yra laikoma uždara skirstymo sistema, kuriai taikomos išimtys dėl skirstymo sistemos veiklos licencijavimo ir valstybinės priežiūros. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva (tame tarpe ir jos 28 straipsnis) buvo įgyvendinta, 2011 m. birželio 30 d. priėmus LR gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1564, kurio 2 straipsnio 56 dalyje buvo apibrėžta „vietinės gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistemos“ sąvoka, o įstatymo 54 straipsnyje – reglamentuoti su šia sąvoka susiję visuomeniniai santykiai. Taigi, buvo pasirinktas būtent toks Direktyvos įgyvendinimo būdas ir atitinkamai informuota Europos Komisija. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vyriausybės įstatymo 51 straipsnį už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę yra atsakinga Vyriausybė, manytume, kad dėl aptartų projekto nuostatų turėtų būti pateikta Vyriausybės nuomonė. Be to, pagal Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimą prie projekto turėtų būti pridėta įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir projekto nuostatų atitikties lentelė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 16 punktą.
Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma 2013 m. balandžio 17 d. Reglamento (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) NR. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (toliau
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nustatyti, kad gamtinių dujų tiekimo kaina būtų reguliuojama ne tik tada, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atliekamo rinkos tyrimo metu nustato, kad asmuo dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo taiko pernelyg dideles kainas ar naudoja kainų spaudimą (tai jau yra nustatyta galiojančiame Gamtinių dujų įstatyme), bet ir tada, kai toks asmuo gali taikyti pernelyg dideles kainas ar gali naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančiame Gamtinių dujų įstatyme, įgyvendinant įstatymo tikslą -sukurti konkurencingą gamtinių dujų rinką, be kita ko yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai tiekimo paslauga yra atskirta nuo skirstymo ir perdavimo paslaugų.
Pagal galiojančio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį perdavimo, skirstymo, taip pat skystinimo, laikymo ir garantinio tiekimo paslaugų kainos yra reguliuojamos, tuo tarpų gamtinių dujų tiekimo kaina yra reguliuojama tik išimtiniais atvejais (kaip nustatyta galiojančio Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje). Nekvestionuojant būtinybės įstatymu ginti tiek vartotojų, tiek kitų rinkos dalyvių teises, vis tik svarstytina, ar projektu išplėtus gamtinių dujų tiekimo kainų reguliavimo galimybes, nebūtų nukrypta nuo pasirinkto ir aukščiau aptarto gamtinių dujų rinkos liberalizavimo modelio. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalies pirmajame bei antrajame sakiniuose siūloma išbraukti žodį „tiekimo“. Pažymėtina, kad įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostatų paskirtis – nustatyti įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, kurioje yra reglamentuojamas gamtinių dujų tiekimo kainos reguliavimas, įgyvendinimo tvarką. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
4 5.
Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalį papildžius pirmu sakiniu „Vertikaliai integruotų tiekimo įmonių ir tiekimo įmonių, užimančių dominuojančią padėtį, kaip tai yra apibrėžta Konkurencijos įstatyme bei įmonių, turinčių didelę įtaką gamtinių dujų tiekimo buitiniams vartotojams rinkoje, kai tai nustatoma šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka, gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams kas pusę metų nustato gamtinių dujų įmonės“ tampa neaišku, kas ir kokia tvarka nustato gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, perkantiems gamtines dujas iš kitų nei nurodytos gamtinių dujų tiekimo įmonės. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Be to, neaiškus projekte vartojamo termino „vertikaliai integruotos tiekimo įmonės“ turinys. Jeigu turimos omenyje galiojančio įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje nurodytos įmonės, tai projektas atitinkamai tikslintinas, o jeigu tai kitos įmonės – projektas tobulintinas, paaiškinant nurodytą terminą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
11
straipsnio nuostatos tobulintinos:
1) 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti sąlygą, kad garantinis gamtinių dujų tiekimas užtikrinamas buitiniams vartotojams, kai „vartotojas per 3 savaites nuo tiekimo įmonės pranešimo apie nutraukiamą veiklą gavimo dienos nepasirenka kitos tiekimo įmonės.“ Pastebėtina, kad nei galiojančiame įstatyme, nei projekte nėra nuostatos, įpareigojančios gamtinių dujų tiekimo įmonę pranešti vartotojui apie nutraukiamą veiklą prieš 3 savaites. Projektas tobulintinas, nustatant tokią pareigą gamtinių dujų įmonei. Be to, neaišku, kodėl siūlomas 3 savaičių terminas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį „Gamtinių dujų įmonė, numatanti nutraukti licencijuojamą veiklą, privalo ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki numatomo veiklos nutraukimo apie tai informuoti Komisiją.“ Manytume, kad nurodyti pranešimo Komisijai ir vartotojams terminai turėtų būti panašūs. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį gamtinių dujų įmonės sutartyse su vartotojais be kitų sąlygų yra nurodytos ir gamtinių dujų tiekimo nutraukimo bei sutarties nutraukimo sąlygos. Todėl manytume, kad nustatant vartotojų informavimo apie gamtinių dujų tiekėjo veiklos nutraukimą terminą, reikėtų atsižvelgti ir į sutartinius įsipareigojimus. 2) 1 dalies 2 punktas tobulintinas, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį gamtinių dujų tiekimas yra licencijuojama veikla, taip pat į Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodytus licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindus. 3) 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad garantinis gamtinių dujų tiekimas užtikrinamas buitiniams vartotojams, kai tiekimo įmonė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Pastebėtina, kad energetikos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kokia tvarka gali būti nutrauktas energijos tiekimas vartotojams, esant aplinkybėms, kurių energetikos įmonė negali kontroliuoti, todėl gali kilti praktinių šios normos taikymo problemų. Be to, tobulinant šią nuostatą reikėtų atsižvelgti ir į Energetikos įstatymo 33 straipsnio nuostatas dėl energijos tiekimo paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį. 4) 2 dalies nuostatos redaguotinos, formuluojant jas kaip teisės normą. 5) 3 dalyje nuorodą į „šio straipsnio 1 dalį“ reikia pakeisti nuoroda į „šio straipsnio 2 dalį“.
Be to, reikia suderinti 2 ir 3 dalių nuostatas tarpusavyje – 2 dalyje nurodoma, kad skirstymo sistemos operatorius paskiriamas vykdyti garantinį tiekimą, o 3 dalyje – kad skirstymo sistemos operatorius įpareigojamas vykdyti garantinį tiekimą. Atsižvelgiant į galiojančio įstatymo 9 straipsnio
„paslaugų kainų nustatymo metodiką“. 6) 5
dalies 1 punkto nuostatos tobulintinos. Pagal projektą galima daryti prielaidą, kad ankstesnio tiekėjo sudarytos su vartotojais gamtinių dujų tiekimo sutartys nepasibaigia, jo sutartinius įsipareigojimus vartotojams prisiima garantinį dujų tiekimą vykdanti įmonė. Tačiau tokia nuostata nėra įtvirtinta, o nuostata dėl reikalingos informacijos perdavimo gali būti interpretuojama ir kitaip. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas, nustatant, kas atsitinka su gamtinių dujų tiekimo sutartimis, kai paskiriama garantinį tiekimą vykdanti įmonė. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad energetikos įmonių veiklą reguliuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta jokių energetikos įmonių bankroto ypatumų. Todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo10 straipsnio 7 dalies 4 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto, iki šio termino sudarytos bankrutuojančios įmonės sutartys laikomos pasibaigusiomis, išskyrus tas, dėl kurių bankroto administratorius yra priėmęs sprendimą jas toliau vykdyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykdant sutartinius įsipareigojimus abi sutarties šalys (šiuo atveju ankstesnio gamtinių dujų tiekėjo teisių perėmėjas – garantinį tiekimą vykdanti gamtinių dujų įmonė ir vartotojas) turi ir teises, ir pareigas. Todėl jeigu būtų nustatyta, kad ankstesnio tiekėjo sudarytos su vartotojais gamtinių dujų tiekimo sutartys nepasibaigia, nuostatos dėl vartotojų pareigų turėtų būti paliktos, atitinkamai jas pakoregavus.
vartotojais gamtinių dujų tiekimo sutartys nepasibaigia, 5 dalies 4 punkto nuostatas reikėtų tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad vartotojai privalo tinkamai vykdyti ne tik teisės aktuose nustatytas pareigas, bet ir sutartyse numatytus įsipareigojimus. 8) 5 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad garantinis tiekimas vartotojui užtikrinamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, apie garantinio tiekimo nutraukimą vartotojai įspėjami prieš 3 savaites. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kas turėtų toliau tiekti gamtines dujas vartotojams. Pastebėtina, kad projekte nėra nuostatos, kad vartotojas, kuriam gamtines dujas tiekia garantinį tiekimą vykdanti įmonė, turi per atitinkamą terminą sudaryti sutartį su kita tiekimo įmone. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. 9) 5 dalies 6 punkto nuostatos tobulintinos, kiek tai susiję su nuoroda į vertinamo projekto straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes tokia nuoroda stokoja teisinės logikos. Manytume, kad šiame punkte nereikėtų nustatyti jokio termino. Jame reikėtų nustatyti, kokios pasekmės atsiranda vartotojui, kuriam buvo teikiama garantinio gamtinių dujų tiekimo paslauga, jeigu jis sudaro sutartį su kitu gamtinių dujų tiekėju (sumokėti už suvartotas gamtines dujas). 10) 5 dalies punktų numeracija tikslintina, nes praleistas 3 punktas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Direktyvos 3 straipsnio 11 dalį valstybės narės turi pranešti Europos Komisijai apie visas priemones, patvirtintas siekiant vykdyti įsipareigojimus teikti viešąsias paslaugas bei apie visus tokių priemonių pakeitimus.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projekto 5 straipsniu siekiama pakeisti su garantiniu tiekimu susijusį teisinį reguliavimą, kuris iš esmės yra priemonė garantuoti viešąsias paslaugas, apie tai turi būti informuota Europos Komisija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalies 1 punktą energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, siūlytume kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-12-02 Išnagrinėję 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 7, 9, 19, 39 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2499 (toliau – Projektas), teikiame pastabas dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą (toliau ‑ Gamtinių dujų įstatymas) uždaros skirstymo sistemos sąvoka. Be to, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Gamtinių dujų įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių uždarų skirstymo sistemų veikimo principus, kaip to reikalaujama pagal 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB (toliau ‑ Direktyva 2003/55/EB) 28 straipsnį.
Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Projekto aiškinamajame rašte pateiktas argumentavimas nėra tikslus, o uždarosios skirstymo sistemos teisinis reglamentavimas yra nustatytas galiojančiame Gamtinių dujų įstatyme. Pirmiausia, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad remiantis Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinėje sistemoje (LINESIS) esančiais duomenimis Direktyvos 2003/55/EB nuostatos, taip pat ir jos 28 straipsnis, buvo įgyvendinti priėmus 2007 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. X‑1054. Antra, Direktyvos 2003/55/EB 28 straipsnyje buvo įtvirtintos leidžiančios nukrypti nuostatos (dėl leidimų išdavimo tvarkos, perdavimo sistemos operatorių atskyrimo, rinkos atvėrimo, tiesioginių vamzdynų), taikomos besiformuojančioms ir izoliuotosioms rinkoms. Taigi, Direktyvoje 2003/55/EB 28 straipsnyje nebuvo formuluojama sąvoka uždara skirstymo sistema, todėl Gamtinių dujų įstatyme Direktyvos 2003/55/EB 28 straipsnyje nurodyta išimtinė situacija buvo apibrėžta kaip vietinė gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistema. Trečia, Direktyva 2003/55/EB buvo panaikinta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Direktyva 2009/73/EB) ir tik pastarosios direktyvos 28 straipsnyje buvo įtvirtinta uždaros skirstymo sistemos sąvoka. Pažymėtina, kad Direktyvos 2009/73/EB 28 straipsnis taip pat yra įgyvendintas priėmus 2011 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1564. Gamtinių dujų įstatyme Direktyvos 2009/73/EB 28 straipsnyje minima uždara skirstymo sistema buvo apibrėžta taip pat, kaip ir įgyvendinant Direktyvą 2003/55/EB, kaip vietinė gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistema.
Taigi, šiuo metu galiojančiame Gamtinių dujų įstatyme, priešingai nei teigiama Projekto aiškinamajame rašte, yra apibrėžtas uždaros skirstymo sistemos teisinis reglamentavimas. Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 56 punkte pateikiamas sąvokos apibrėžimas, o minėto įstatymo 54 straipsnyje nustatyti skirstymo sistemai taikomų išimčių principai. Minėtos nuostatos laikytinos direktyvas įgyvendinančiomis priemonėmis, o pasirinktos formuluotės vertinamos kaip direktyvos nuostatų įgyvendinimo būdas, kadangi remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
direktyvos įgyvendinimo formą ir būdą. 1.1 Vertinant Projekto 1 straipsnyje pateikiamą uždaros skirstymo sistemos sąvokos atitiktį Direktyvos 2009/73/EB 28 straipsniui, pažymėtina, kad iš esmės ji atitinka Direktyvos 2009/73/EB 28 straipsnį, tačiau būtina turėti omenyje šias aplinkybes. Pirma, siūloma uždaros skirstymo sistemos sąvoka, pagal jos esmę, siekiama apibrėžti analogiškus atvejus Gamtinių dujų įstatyme apibrėžtai vietinės gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistemai. Taigi, įstatyme turėtų būti vartojamas tik vienas iš minėtų apibrėžimų, o visos įstatymo nuostatos turėtų būti suderintos su uždaros skirstymo sistemos sąvokos apibrėžimu.
Antra, atsižvelgiant į tai, kad Projekto 1 straipsniu siūlomi pakeitimai yra susiję su nacionalinių nuostatų, įgyvendinančių Direktyvą 2009/73/EB, pakeitimais bei su Direktyvos 2009/73/EB 28 straipsnio įgyvendinimu, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto (toliau – Seimo Statutas) 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu teisės akto projekto iniciatoriai turi pateikti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad Projekto 1 straipsniu siūloma alternatyvi Direktyvos 2009/73/EB įgyvendinimo priemonė, siekiant įvertinti jos poveikį gamtinių dujų rinkai ir susijusioms Gamtinių dujų įstatymo nuostatoms, siūlytume, remiantis Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos,
siūloma pripažinti netekusiu galios Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 16 punktą, pagal kurį Komisijai suteikiami įgaliojimai patvirtinti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo tinklo sujungimo su Europos gamtinių dujų tinklu projekto sąnaudų įtraukimo į perdavimo tinklo paslaugų teikimo sąnaudos metodiką. Aiškinamajame rašte šis pakeitimas grindžiamas kaip panaikinantis perteklinį teisinį reguliavimą, kadangi remiantis 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (toliau – reglamentas (ES) Nr.
347/2013) 12 straipsniu, pareiga įtraukti į perdavimo tinklo paslaugų teikimo sąnaudas nacionalinio ir ES tinklo sujungimo projekto sąnaudas yra įtvirtinta ES mastu. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Reglamento (ES) Nr. 347/2013 12 straipsnyje iš tikrųjų yra pateikiama taisyklė, pagal kurią minėtos sąnaudos turi būti įtraukiamos į perdavimo sąnaudas. Tačiau šios taisyklės nepaneigia aplinkybė, kad remiantis nacionaliniais įstatymais, nagrinėjamu atveju Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio
atitinkamą metodiką, pagal kurią minėtas sąnaudų įskaitymas būtų atliekamas. Todėl, mūsų nuomone, aiškinamajame rašte argumentas pateikiamas, kad Projekto
nuostatas su Reglamento (ES) Nr. 347/2013 12 straipsniu, nėra tikslus ir neturėtų būti vertinamas kaip teisinis pagrindas įstatymo pakeitimams atlikti. Be to, mūsų nuomone, atitinkama metodika, pagal kurią būtų atliekamas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo tinklo sujungimo su Europos gamtinių dujų tinklu projekto sąnaudų įtraukimas į perdavimo tinklo paslaugų teikimo sąnaudas, yra būtina priemonė Reglamento
Respublikos teisingumo ministerijos,
1
straipsniu siūloma nustatyti, kad Komisija turėtų teisę reguliuoti gamtinių dujų tiekimo kainą ir tai atvejais, kuomet nėra atliktas rinkos tyrimas, kaip to reikalaujama pagal Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir 11 straipsnį. Kitaip tariant, Projektu siūloma reguliuoti gamtinių dujų tiekimo kainas dar iki rinkos tyrimo rezultatų analizės, t.y. neturint objektyvių duomenų, ar ūkio subjekto veikloje nesilaikoma konkurencijos taisyklių.
Pažymėtina, kad Gamtinių dujų įstatyme pasirinktas modelis, pagal kurį, remiantis Gamtinių dujų įstatymo 9 ir 11 straipsniais, gamtinių dujų tiekimo kainodara valstybės nereguliuojama, išskyrus atvejus, kuomet nustatomi veiksmingos konkurencijos pažeidimai. Taigi, svarstytina, ar siūlomas ex ante mechanizmas suderinamas su Gamtinių dujų įstatymo tikslais, nurodytais šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, ir, ar šiuo mechanizmu nebūtų varžoma ūkinės veiklos laisvė daugiau nei tai yra būtina vartotojų interesams apsaugoti. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos,
4
Projekto 3 straipsnio 4 dalies, 4, 5, 6, 7 straipsnių, pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms pastaboms. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. AB „Lietuvos dujos“,
1 1,3
darbotvarkėje numatyta svarstyti klausimą dėl Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 7, 9, 19, 39 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2499 (toliau – Projektas). Susipažinę su Projektu, teikiame pastabas ir pasiūlymus.
Dėl Gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pakeitimo AB „Lietuvos dujos“ (toliau – Bendrovė) nuomone, Projekte siūloma Gamtinių dujų įstatymo (toliau – GDĮ) 39 straipsnio
per 3 savaites nuo tiekimo įmonės pranešimo apie nutraukiamą veiklą gavimo dienos nepasirenka kitos tiekimo įmonės“ prieštarauja tiek garantinio tiekimo principui apsaugoti pažeidžiamus vartotojus, tiek esminiam Europos parlamento ir Tarybos direktyvos dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Direktyva) ir LR teisės aktų reikalavimui dujų tiekimo veiklą atskirti nuo dujų skirstymo veiklos. Patvirtinus siūlomą nuostatą, skirstymo operatorius vykdytų ne garantinį dujų tiekimą, o reguliarų dujų tiekimą tiems vartotojams, kurie savo noru nepasirinko kitos tiekimo įmonės (vartotojas, iš anksto informuotas, apie tai, jog tiekimo įmonė nutraukia veiklą, nėra skatinimas sudaryti naują sutartį su kita dujų tiekimo įmone, kas reiškia, jog skirstymo operatoriui dėl vartojo neveiklumo pusmetį gali tekti vykdyti gamtinių dujų tiekimą – veiklą, nėra būdinga skirstymo operatoriui, ir kuri pagal minėtus teisės aktus nuo jo yra atskirta). Pažymėtina ir tai, jog Direktyvos 3 straipsnio 3 dalis garantinį tiekimą numato tik kaip kraštutinį atvejį, kas reiškia, jog atvejai, kai vartotojas savo noru nesirenka kitos tiekimo įmonės, neatitinka minėtų Direktyvos nuostatų ir neturėtų būti įtraukti garantinio tiekimo atvejus.
Taip pat kritiškai vertintina ir Projektu siūloma GDĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, jog garantinis tiekimas užtikrinamas, jeigu
„tiekimo įmonė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų tiekti gamtines
dujas vartotojams kitais, tiesiogiai nuo tiekimo įmonės veiksmų nepriklausančiais atvejais (force majeure).“ Atkreiptinas dėmesys, kad force majeure sąlygos gali susidaryti tiek tiekimo įmonei, tiek skirstymo sistemos operatoriui. Kadangi force majeure nulemia ypatingos aplinkybės, dėl kurių paslaugos objektyviai negali būti teikiamos, nėra aišku, kodėl išskiriama tik tiekimo įmonė, skirstymo paslaugų nutraukimo teisės tuo pačiu pagrindu nenumatant ir skirstymo sistemos operatoriui (galima nepagrįsta prielaida, kad skirstymo operatoriaus paslaugas teiks net ir susidūręs su force majeure aplinkybėmis). Pažymėtina, kad vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo nuostatomis, gamtinių dujų tiekimo įmonės, tiekiančios dujas pažeidžiamiems vartotojams (kuriems gali būti taikomas garantinis tiekimas), privalo sudaryti teisės aktais nustatyto dydžio dujų atsargas, kurios ir gali būti naudojamos numatytais atvejais. Tuo tarpu, skirstymo sistemos operatorius tokių dujų atsargų neturi, todėl bendru force majeure atveju gali neturėti galimybės nusipirkti dujas garantiniam tiekimui ir negalės užtikrinti garantinio tiekimo ir apskritai savo esme garantinis dujų tiekimas nėra susijęs su force majeure aplinkybėmis.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis GDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, už dujų tiekimo reguliarumą yra atsakingos tiekimo įmonės, o esant gamtinių dujų tiekimo sutrikimui ar nutraukimo atvejui, vartotojams gamtinių dujų tiekimą užtikrina tiekimo įmonė, kuri tiekė dujas prieš gamtinių dujų tiekimo apribojimą ar nutraukimą (GDĮ 46 straipsnio 1 dalis). Tiekimo įmonės, užtikrindamos dujų tiekimo reguliarumą, privalo sukaupti dujų atsargas (GDĮ 47 straipsnio 3 dalis), o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prižiūri tiekimo įmonių dujų atsargų kaupimą ir laikymą (GDĮ 45 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, siūlome nepritarti 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams, numatantiems, jog garantinis tiekimas užtikrinamas, jeigu „vartotojas per
nepasirenka kitos tiekimo įmonės“ ir jeigu „tiekimo įmonė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų tiekti gamtines dujas vartotojams kitais, tiesiogiai nuo tiekimo įmonės veiksmų nepriklausančiais atvejais (force majeure).“
2AB „Lietuvos dujos“,
3 Dėl GDĮ 39 straipsnio 3 dalies pakeitimo Projekte siūlomo GDĮ 39 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio pradžioje vartojamas žodis „galutinė“.
Atsižvelgiant į tai, kad šį žodį galima interpretuoti įvairiai – jis gali būti suprastas kaip reiškiantis iš anksto nustatytą kainą, arba po garantinio tiekimo fakto perskaičiuotą kainą, siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad pagal GDĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą skaičiavimo metodiką bus nustatoma ne tik rizikos premija, bet ir garantinio tiekimo paslaugos kaina, siūlome patikslinti 39 straipsnio 3 dalies 2 sakinį ir jį išdėstyti taip: „Galutinę Ggarantinio tiekimo kainą sudaro gamtinių dujų įsigijimo kaina ir garantinio tiekimo paslaugos kaina, į kurią įskaičiuojamos garantinio tiekimo veiklos sąnaudos ir garantinio tiekimo rizikos premija, kuri nustatoma kurie nustatomi pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą skaičiavimo metodiką.“
3AB „Lietuvos dujos“,
2 Dėl GDĮ 54 straipsnio pakeitimo Projektu siūlomas GDĮ 54 straipsnio 3 dalies papildymas neleidžia užtikrinti optimalaus integruoto energijos tiekimo, kuriam taikomi atskiri eksploatavimo standartai, veiksmingumo, o taip pat dujų sistemų saugumo. Pažymėtina, kad gamtinių dujų sistemos įrengiamos ir eksploatuojamos vadovaujantis atitinkamomis jų įrengimą bei eksploatavimą nustatančiomis taisyklėmis. Tiek Lietuvos Respublikoje galiojančios taisyklės, tiek Europos Sąjungos normos (EN standartai) nenumato atskirų reikalavimų (standartų) dujų sistemoms, valdomoms skirtingų asmenų. Siekiant užtikrinti dujų sistemų saugą, vartotojų sveikatą, jų turto saugą, reikalavimai dujų sistemų įrengimui ir saugai negali būti skirtingi, priklausyti nuo jų dydžio, teritorijos ar valdymo. Siūloma pataisa uždaroms skirstymo sistemoms minėtų reikalavimų leidžia netaikyti, todėl nelieka veiksmingų priemonių užtikrinti tokių sistemų saugumą ir optimalų integruoto energijos tiekimo.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad uždaroms skirstymo sistemoms įstatymu nustatomi tam tikri specifiniai reikalavimai, manome, kad įstatyme būtina įtvirtinti nuostatą, kad uždarąja sistema pripažįstama tokia skirstymo sistema, kuri yra įtraukta į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės sudaromą uždarųjų sistemų sąrašą. Tokiu būdu bus išvengta galimų netinkamo įstatymo nuostatų taikymo intepretavimo ir ginčų, kai, pavyzdžiui, sistemos savininkas manys, kad jo skirstymo sistema yra uždaroji, nors ji tokia pripažinta būti negali. Siekiant aiškumo, manytume, kad Uždarų skirstymo sistemų ir jų savininkų ar valdytojų sąrašą turėtų sudaryti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, todėl siūlome papildyti 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vietinės bendrojo naudojimo sistemos savininkas
ar valdytojas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka sudaryti skirstymo paslaugų teikimo sutartį su skirstymo licenciją turinčia gamtinių dujų įmone, prie kurios sistemos yra prijungta vietinė bendrojo naudojimo sistema. Uždarų skirstymo sistemų ir jų savininkų ar valdytojų sąrašą sudaro ir paskelbia Komisija.“
4AB „Lietuvos dujos“,
2014-12-17 Taip pat pažymime, kad pritariame Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie LR teisingumo ministerijos pateiktoms pastaboms Projektui, todėl papildomai analogiškų pastabų neteikiame. Pritarti
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2015-04-13 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 7, 9, 19,39 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2499 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) 2 straipsnį siūloma papildyti nauja uždaros skirstymo sistemos sąvoka. Su uždara skirstymo sistema susijusius teisinius santykius valstybės narės gali nustatyti savo nacionalinėje teisėje pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94) (toliau – Direktyva), 28 straipsnyje numatytą galimybę. Tačiau Direktyva jau įgyvendinta, notifikavimo Europos Komisijai procedūra atlikta, o uždaros skirstymo sistemos sąvoka ir su šia sąvoka susiję santykiai jau atitinkamai reglamentuoti Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 57 dalyje ir
netekusiu galios Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 16 punktą, pagal kurį Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) suteikiami įgaliojimai patvirtinti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo tinklo sujungimo su Europos gamtinių dujų tinklu projekto sąnaudų įtraukimo į perdavimo tinklo paslaugų teikimo sąnaudas metodiką (toliau – metodika). Aiškinamajame rašte šis pakeitimas grindžiamas 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr.
1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL 2013 L 115, p. 39) (toliau – Reglamentas), 12 straipsniu, pagal kurį su bendro intereso projektu susijusias faktiškai turėtas investicines sąnaudas prisiima atitinkamų valstybių narių, kurios patiria grynąjį teigiamą projekto poveikį, atitinkami perdavimo sistemų operatoriai. Tačiau Reglamento 12 straipsnyje nustatyti įpareigojimai nėra pagrindas Komisijai nerengti metodikos. 3. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad gamtinių dujų tiekimo kaina būtų reguliuojama ne tik tada, kai Komisija atliekamo rinkos tyrimo metu nustato, kad asmuo dėl veiksmingos konkurencijos stokos taiko pernelyg dideles kainas ar naudoja kainų spaudimą, bet ir tada, kai toks asmuo gali taikyti pernelyg dideles kainas ar naudoti kainų spaudimą, taip darydamas žalą rinkos dalyviams. Siūlomas Įstatymo projekte pakeitimas neatitinka Gamtinių dujų įstatymo 1 straipsnyje nustatyto tikslo – sukurti konkurencingą, ekonomiškai pagrįstą ir patikimą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją ir garantuojančią veiksmingą vartotojų ir rinkos dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Pagal Gamtinių dujų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus Lietuvos Respublikoje vykdoma gamtinių dujų tiekimo veikla privalo būti atskirta nuo gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų, o gamtinių dujų tiekimo kaina reguliuojama tik tam tikrais atvejais. Dėl to Įstatymo projekte siūlomas gamtinių dujų tiekimo kainos reguliavimo sugriežtinimas neatitinka Gamtinių dujų įstatyme įtvirtinto gamtinių dujų rinkos liberalizavimo modelio. 4.
Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje siūlomas visų laikinų gamtinių dujų sektoriuje reguliuojamų kainų viršutinių ribų nustatymas vietoj laikinos tiekimo kainos viršutinės ribos nustatymo negalimas, nes Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 8 dalis nustato tik gamtinių dujų tiekimo kainos reguliavimą reglamentuojančios Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies įgyvendinimo tvarką. 5. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje siūlomas pakeitimas neatitinka Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 4,
principų, nes reikalavimo nustatyti tarifus buitiniams vartotojams apribojimas būtų neproporcingas tiek gamtinių dujų tiekimo įmonėms, tiek gamtinių dujų buitiniams vartotojams. Be to, pereinamuoju gamtinių dujų rinkos kūrimosi laikotarpiu, kai kuriama gamtinių dujų rinkos infrastruktūra ir su ja susiję santykiai, būtų sunku apsaugoti pažeidžiamiausių vartotojų – buitinių vartotojų – interesus. 6. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad garantinis gamtinių dujų tiekimas užtikrinamas buitiniams ir nebuitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kub. metrų gamtinių dujų (toliau – pažeidžiami vartotojai), trimis atvejais. Garantinis gamtinių dujų tiekimo pažeidžiamiems vartotojams atvejis, kai pažeidžiamas vartotojas per 3 savaites nuo pranešimo gavimo dienos nepasirenka kitos tiekimo įmonės, neatitinka Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatyto gamtinių dujų sektoriaus veiklos reguliavimo principo – konkurencijos tarp gamtinių dujų rinkos dalyvių užtikrinimo.
Užtikrinant šį gamtinių dujų sektoriaus reguliavimo principą, tiekimo įmonė neįpareigojama apie nutraukiamą veiklą informuoti pažeidžiamo vartotojo, o vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi gamtinių dujų tiekimo nutraukimo ir sutarties nutraukimo sąlygos nurodomos gamtinių dujų įmonių sutartyse su vartotojais. Gamtinių dujų sektoriuje tiekimo veikla atskirta nuo skirstymo veiklos, todėl skirstymo sistemos operatoriai pažeidžiamiems vartotojams teikia garantinio gamtinių dujų tiekimo paslaugas kaip viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Garantinis gamtinių dujų tiekimo pažeidžiamiems vartotojams atvejis, kai tiekimo įmonė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų tiekti gamtines dujas pažeidžiamiems vartotojams kitais, tiesiogiai nuo tiekimo įmonės veiksmų nepriklausančiais, atvejais (force maujeure), negali būti taikomas, nes Gamtinių dujų įstatymas nenumato tiesiogiai nuo tiekimo įmonės veiksmų nepriklausančių atvejų, o su ekstremaliąja situacija susijusias nuostatas reguliuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 33 straipsnis
Gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje siūloma paskirti skirstymo sistemos operatorių vykdyti garantinį tiekimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Reikėtų pažymėti, kad skirstymo operatoriai paskiriami vykdyti skirstymo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka Komisijai išduodant skirstymo veiklos licencijas, o užtikrinti pažeidžiamiems vartotojams garantinį tiekimą yra viena iš licencijuojamos veiklos sąlygų, todėl Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlomas pakeitimas perteklinis. 8. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Gamtinių dujų įstatymo 54 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūlomas pakeitimas prieštarauja Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytiems gamtinių dujų sektoriaus veiklos reguliavimo principams – gamtinių dujų tiekimo ir gamtinių dujų sistemos darbo saugumo ir patikimumo. Kaip nustatyta Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 57 dalyje, vietinė gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistema yra skirstymo sistemos dalis, kuriai taikomi atitinkami su šios sistemos saugumu ir patikimumu susiję reikalavimai. Siūlomas Gamtinių dujų įstatymo 54 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kiek tai susiję su Gamtinių dujų įstatymo 20 ir 21 straipsnių reikalavimų netaikymu, neatitinka Direktyvos 28 straipsnio, kuriame nustatyta, kad uždaros skirstymo sistemos operatoriui gali būti suteikta išimtis tik dėl tarifų ir jų apskaičiavimo metodikos. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai:
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kitas pateiktas pastabas. 7.2.
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Birutė Vėsaitė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis