Projekto Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 118 straipsnio papildymas ir pakeitimas
118 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Tais atvejais, kai mokestinį ginčą dėl atlikto patikrinimo išnagrinėjusi institucija paveda atlikti pakartotinį patikrinimą, tokio patikrinimo dalykas yra tik mokestiniame ginče naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ankstesniojo patikrinimo metu, įtaka ankstesniojo patikrinimo rezultatams.“2 straipsnis. 154 straipsnio 4 dalies 5 punkto pakeitimas
straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tuo atveju, kai skundo nagrinėjimo metu paaiškėja naujų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos ginčijamų patikrinimo rezultatų teisingumui, jei jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos patikrinimo metu ir dėl to būtina atlikti pakartotinį patikrinimą, – paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.“3 straipsnis. 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto pakeitimas
straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tuo atveju, kai skundo nagrinėjimo metu paaiškėja naujų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos ginčijamų patikrinimo rezultatų teisingumui, jei jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos patikrinimo ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, – perduoda skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Raimundas Markauskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 118, 154 IR 155 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 118, 154 ir 155 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, įvertinus tai, kad:
mokestiniam ginčui, centrinis mokesčių administratorius gali pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą ir koks gali /turi būti tokio pakartotinio patikrinimo dalykas. Tai reiškia, kad palikta itin plati administracinė diskrecija mokestinį ginčą nagrinėjantiems tarnautojams pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą. Tokio pakartotinio patikrinimo procedūroje, skirtingai negu iki jo vykusiame mokestiniame ginče, jau nebegalioja non reformatio in peius ir kiti ginčą pradėjusio asmens interesus saugantys apeliacinio proceso principai. 2. Įstatyminių pakartotinio patikrinimo kilusiame mokestiniame ginče pavedimo ir tokio patikrinimo dalyko apribojimų nebuvimas sukuria prielaidas piktnaudžiavimui mokesčių administratoriaus įgaliojimais, tiek sprendžiant mokestinį ginčą, tiek atliekant pakartotinį patikrinimą. 3. Atlikdamas tokį pakartotinį patikrinimą, mokesčių administratorius nėra ribojamas savo pirminio patikrinimo išvadų ir rezultatų ir gali iš naujo vertinti mokesčių apskaičiavimo teisingumą visoje pirminio patikrinimo apimtyje, kadangi pirminis patikrinimo aktas yra panaikintas ir pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą. Tai sudaro sąlygas mokesčių administratoriui nepaisyti net tų pirminio patikrinimo rezultatų ir išvadų, kurių mokesčių mokėtojas neginčijo (aiškiai tai nurodydamas skunduose mokestiniame ginče).
Mokesčių administratorius yra kompetentinga mokesčių mokėjimą kontroliuojanti valstybės institucija, kuri net ir už netinkamą ginčytino turinio mokesčių teisės akto taikymą ne tik perskaičiuoja mokestį, bet taip pat skiria mokėtojui baudą ir priskaičiuoja delspinigius. Todėl mokesčių mokėtojas turi turėti pagrindą tikėtis, kad kompetentingos valstybės institucijos atlikto pirminio patikrinimo rezultatai ir išvados, pradėjus mokestinį ginčą, keisis tik tada, jei (ir tik tiek, kiek) mokestiniame ginče paaiškės naujos aplinkybės. 4. Nei LR teisės aktai, nei LR teismų praktika neriboja pakartotinių patikrinimų, atliekamų mokestiniame ginče duoto pavedimo pagrindu, kiekio. Mokesčių administratoriui net ir nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrus bei nustačius visas reikšmingas faktines aplinkybes[1], mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos pavedimo pagrindu galima atlikti pakartotinį patikrinimą (visais kitais pakartotinio tikrinimo atvejais mokesčių administratoriaus diskrecija yra aiškiai apribota MAĮ 118 str.). Tokia situacija neskatina mokesčių administratoriaus ištirti bei nustatyti visų reikšmingų faktinių aplinkybių jau pirminio mokestinio patikrinimo metu ir pažeidžia reikalavimą kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą. Mokestiniame ginče duoto pavedimo pagrindu atlikus pakartotinį patikrinimą dažniausiai kyla naujas mokestinis ginčas – tokia teisinio neapibrėžtumo dėl galimos ginčo baigties situacija nuo pirmojo patikrinimo akto trunka laikotarpį, artimą ar net viršijantį mokestinio patikrinimo senaties 5 metų terminą (MAĮ 68 str. 1 d.). Tai reiškia, kad po pakartotinio patikrinimo mokestiniame ginče gali būti nagrinėjami senesni nei 10 metų įvykiai ir aplinkybės.
Pralaimėjimo atveju mokesčių mokėtojas už visą laikotarpį turi sumokėti MAĮ nustatyto dydžio delspinigius. Per tokį ilgą laiką gali pasikeisti netgi administracinių teismų formuojama mokesčio įstatymo taikymo praktika. 5. Galiojantis MAĮ 155 str. 4 d. 5 p. nenustato pagrindų, kada mokėtojo skundą Mokestinių ginčų komisija gali grąžinti nagrinėti pakartotinai, todėl praktikoje mokestiniai ginčai grąžinami nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui, net jei reikia pašalinti mokesčių administratoriaus įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo trūkumus: pvz. jei mokesčių administratorius atsisako vertinti mokesčių mokėtojo pateiktus reikšmingus įrodymus[2], arba mokėtojas tokius įrodymus pateikia tik skundą nagrinėjant Mokestinių ginčų komisijoje[3]. Tokiu būdu pagal administracinių teismų jurisprudenciją saugomos mokesčių administratoriaus teisės savo turimomis priemonėmis patikrinti Komisijai naujai pateiktus įrodymus[4] (deja, tai taikoma tik Mokestinių ginčų komisijai naujai pateiktiems įrodymams, bet netaikoma administraciniam teismui pateiktiems įrodymams). Dėl tokios ypatingos mokesčių administratoriaus teisių apsaugos mokestinis ginčas iš tiesų yra vilkinamas: net nustačius, kad mokesčių administratorius neįvykdė pareigos įrodyti mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal MAĮ 67 str., sprendimas dėl ginčo esmės nepriimamas, bet skundas grąžinamas nagrinėti iš naujo. Toks sprendimo dėl mokestinio ginčo esmės vilkinimas yra nepateisinamas ir prieštarauja ginčo proceso operatyvumo principui: kompetentingai mokesčių administravimo institucijai neturi būti sudaromos galimybės pačiai vėl ir vėl taisyti padarytas klaidas papildomo mokestinio ginčo nagrinėjimo laiko sąskaita – jas operatyviai turi šalinti pati Mokestinių ginčų komisija, priimdama sprendimą pagal pateiktų įrodymų visumą.
Įstatymo projekto tikslai: 1) apsaugoti mokesčių mokėtojo interesus ir teisėtus lūkesčius dėl mokesčių administratoriaus pozicijos nuoseklumo ir draudimo bloginti apelianto padėtį ne tik mokestiniame ginče, bet ir jo pagrindu atliekamame pakartotiniame patikrinime; 2) sumažinti piktnaudžiavimo administraciniais įgaliojimais galimybes mokestiniame ginče ir jo pagrindu atliekamame pakartotiniame patikrinime 3) paspartinti mokestinio ginčo eigą ir sutrumpinti trukmę nuo pirminio patikrinimo akto iki galutinio sprendimo priėmimo. Įstatymo projekto uždaviniai: 1) užtikrinti, kad pakartotinė kontrolės procedūra – pakartotinis patikrinimas pagal pavedimą mokestiniame ginče – būtų atliekama tik išimtiniu atveju – esant bendram būtinam pakartotinio patikrinimo pagrindui, kuris yra įtvirtintas MAĮ 118 str. 1 d.
patikrinimo, atliekamo pagal mokestinį ginčą išnagrinėjusios institucijos pavedimą, dalyką su pavedimo pagrindu; 3) užtikrinti, kad, vykstant mokestiniam ginčui, pakartotinį patikrinimą būtų pavedama atlikti ir skundas centriniam mokesčių administratoriui būtų perduodamas nagrinėti iš naujo tik tuomet, kai tai objektyviai būtina ir pagrįsta; 4) paskatinti mokesčių administratorių pirminio patikrinimo metu atlikti kokybišką ir visapusišką aplinkybių įvertinimą bei suformuoti savo galutinę poziciją; 5) sumažinti pakartotinių patikrinimų ir mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūrų kiekį ir skatinti sprendimo dėl mokestinio ginčo esmės priėmimą ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoje visada, paliekant teisę kartoti patikrinimo ir ginčo nagrinėjimo procedūras tik dėl išimtinių priežasčių – naujai paaiškėjusių aplinkybių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Raimundas Markauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai yra reguliuojami MAĮ 118, 154 ir 155 straipsniais. MAĮ 118 str. 1 d. įtvirtintas draudimas atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma. To paties straipsnio 1 d. 1-4 punktuose numatytos išimtys, kada pakartotinis patikrinimas yra galimas, nepaisant to, kad patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti galutiniu mokesčių administratoriaus sprendimu arba patikrinimo pažyma. Galimybė pavesti atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, vykstant mokestiniam ginčui, yra reglamentuota MAĮ 154 str. 4 d. 5 p.
vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją MAĮ 118 straipsnio ribojimai netaikomi pavedimui atlikti pakartotinį patikrinimą, duotam mokestinį ginčą išnagrinėjusios institucijos MAĮ 154 str. 4 d. 5 p. pagrindu [5]. Nors pakartotinis patikrinimas savo prigimtimi yra išimtinis mokesčių teisės institutas (žr. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio d. sprendimą Nr. S- (7-186/2012)), MAĮ nėra įvardinti nei konkretūs pagrindai, kuriems esant centrinis mokesčių administratorius gali pavesti atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, nei tokio pakartotinio patikrinimo dalyko santykis su pirminio patikrinimo rezultatais, dėl kurių mokestinio ginčo šalys nesiginčijo. MAĮ nenustatyta taisyklių, kurios aiškiai ribotų pakartotinio patikrinimo apimtį ir užtikrintų, kad mokestinį ginčą pateikusio mokesčių mokėtojo padėtis nebus pabloginta pakartotinio patikrinimo metu. Be to, nėra ribojamas ir pakartotinių patikrinimų kiekis. MAĮ 155 str. 4 str. 5 dalyje numatyta Mokestinių ginčų komisijos teisė grąžinti mokesčių mokėtojo skundą mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, tačiau joje nėra nustatyti pagrindai, kada toks sprendimas gali būti priimtas. Dėl tokio reglamentavimo trūkumo sudaromos sąlygos piktnaudžiauti, vilkinamas laikas iki galutinio sprendimo dėl mokesčio mokėtojo prievolių priėmimo ir toleruojami mokesčių administratoriaus kontrolės procedūrų trūkumai, neskatinama atlikti kokybišką pirminį mokestinį patikrinimą. Aiškių kriterijų, kada galima pavesti atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, išnagrinėjus mokestinį ginčą, nėra ir LR administracinių teismų praktikoje.
Paprastai laikoma, kad pagrindas priimti tokį sprendimą atsiranda, kai vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes ir
(arba) kai yra padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras[6]. Taigi, mokestiniame ginče nustačius mokesčių administratoriaus atliktos procedūros trūkumus ir net nepilną, nevisapusišką ar neobjektyvų faktinių aplinkybių ištyrimą yra pagrindas pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą, kuriame gali būti ignoruojami pirmojo patikrinimo rezultatai ir išvados, o pirminio patikrinimo laikotarpio apimtyje „ieškoma“ naujų pažeidimų ir dar labiau apsunkinama ginčą pradėjusio mokėtojo padėtis. Tai apsunkina mokesčių mokėtojų, ginčijančių sprendimus dėl patikrinimo akto tvirtinimo, teisę į gynybą, galimybes prognozuoti mokestinio ginčo eigą ir baigtį, pažeidžia mokesčių mokėtojų teises, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Tie mokesčių mokėtojai, kurie, nesutikdami su mokesčių administratoriaus darbo trūkumais, ginčija mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą, atsiduria nepalankesnėje padėtyje, lyginant su tais mokesčių mokėtojais, kurie tokių sprendimų neskundžia. Tai skatina neskųsti net ir aiškiai nekokybiškai atliktų patikrinimų rezultatų.
Teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principai reikalauja, kad visi mokesčių mokėtojai turėtų lygias teises ir galimybes; kad, pasinaudoję įstatymų suteiktomis teisėmis, jie neatsidurtų nepalankesnėje padėtyje, lyginant su tais asmenimis, kurie tokia teise nusprendė nesinaudoti; visi be išimties mokesčių mokėtojai turi teisėtą lūkestį, kad jų atžvilgiu priimti mokesčių administratoriaus (t.y. kompetentingos kontroliuojančios valstybės institucijos) sprendimai, pozicijos dėl mokėtojo prievolių, dėl kurių mokėtojas nereiškė nesutikimo mokestiniame ginče, nebus kaitaliojami. Atsižvelgiant į tai, kad tų mokesčių mokėtojų, kurie neginčija sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, atžvilgiu MAĮ 118 straipsnis numato konkrečias išimtis, kada pakartotiniai patikrinimai gali būti atliekami, manytina, kad nėra jokio teisinio pagrindo, kodėl jame įtvirtintas pagrindas – naujai paaiškėjusios aplinkybės – neturėtų būti numatytas ir besiginčijančių mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Pakartotiniai patikrinimai, nesant aiškaus jų dalyko ribojimo, nepagrįstai atideda galutinio sprendimo dėl mokesčių mokėtojo prievolių priėmimą. Tai neigiamai veikia mokesčių mokėtojų padėtį. MAĮ 118 str. bei 154 str. numačius konkrečius atvejus, kada, vykstant mokestiniam ginčui, pakartotinių patikrinimų atlikimas yra galimas ir pagrįstas, būtų sudarytos sąlygos sutrumpinti ir pagreitinti mokestinio ginčo procedūras bei trukmę. Mokestinių ginčų komisijos teisė grąžinti mokesčių mokėtojo skundą mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (nustatyta MAĮ 155 straipsnio 4 d. 5 punkte) MAĮ nėra apribota konkrečiais pagrindais.
Tokių pagrindų nebuvimas leidžia grąžinti mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui ne tik tada, kai tai objektyviai būtina, bet ir tais atvejais, kai ginčą nagrinėjanti institucija dėl kokių nors aplinkybių nenori prisiimti atsakomybės dėl ginčo sprendimo iš esmės (didelė ginčo suma, sudėtingas ginčas ir t.t.). Numačius konkretų atvejį, kada Mokestinių ginčų komisija turi teisę perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, būtų užkirstas kelias mokestinio ginčo vilkinimui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma MAĮ
patikrinimą galima tik tuo atveju, kai skundo nagrinėjimo metu paaiškėja naujų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos ginčijamų patikrinimo rezultatų teisingumui, jei jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos patikrinimo metu ir dėl to būtina atlikti pakartotinį patikrinimą. Kartu siūloma papildyti 118 straipsnį, įtvirtinant reikalavimus tokio pakartotinio patikrinimo dalykui – t. y. nustatyti, kad tokio patikrinimo dalykas yra tik mokestiniame ginče naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ankstesniojo patikrinimo metu, įtaka ankstesniojo patikrinimo rezultatams. Šios nuostatos užtikrintų, kad pakartotiniai patikrinimai būtų atliekami tik tuomet, kai tai objektyviai būtina ir pagrįsta, paskatintų mokesčių administratorių mokestinius patikrinimus atlikti kokybiškai ir išsamiai, galutinę mokesčių administratoriaus poziciją dėl mokesčių mokėtojo prievolių suformuluoti dar pirminio patikrinimo metu, toks reglamentavimas padėtų sumažinti pakartotinių patikrinimų procedūrų kiekį ir taip sutrumpinti laiką iki galutinio mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimo.
Įtvirtinus minėtas nuostatas įstatyme, būtų užtikrinta, kad mokesčių mokėtojai, nusprendę apskųsti nepagrįstą sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, neatsidurs nepalankesnėje (sunkesnėje) padėtyje vien dėl to, kad pasinaudojo gynybos teise. Projektu taip pat siūloma MAĮ 155 str. nustatyti Mokestinių ginčų komisijos sprendimo grąžinti mokesčių mokėtojo skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo pagrindą – naujas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos ginčijamų patikrinimo rezultatų teisingumui, jei jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos patikrinimo ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. Toks reglamentavimas mokestinio ginčo procedūros kartojimą padarytų išimtiniu institutu, skatintų proceso operatyvumą ir padėtų išvengti administracinių procedūrų kartojimo, tam nesant objektyvaus pagrindo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Specialus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliekamas, teigiamos pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Tikimasi, kad Įstatymo projektas turės įtakos korupcijos mažinimui.
Aiškus reglamentavimas, kada, vykstant mokestiniam ginčui, galima atlikti pakartotinius patikrinimus ir koks turi būti tokių patikrinimų dalykas, paskatins mokestinius patikrinimus atlikti kokybiškiau ir išsamiau, dėl aiškesnio teisinio reglamentavimo kils mažiau prielaidų piktnaudžiavimui, o dėl to atitinkamai mažės ir korupcijos galimybė. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Mokestinio ginčo procedūros spartinimas ir laiko iki galutinio sprendimo dėl mokėtojo prievolių apimties trumpinimas, teisinis tikrumas dėl besiskundžiančio asmens padėties nebloginimo net ir pakartotinio patikrinimo atveju teigiamai įtakos verslo sąlygas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įgyvendinant Įstatymo projektu siūlomas nuostatas, priimti naujų, pakeisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Įgyvendinant įstatymą, priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų lėšų Įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai
Įstatymo projekto žodžiai: „mokestinis patikrinimas“, „pavedimas pakartotinai patikrinti“, „mokesčių mokėtojas“, mokesčių administratorius“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Raimundas Markauskas [1] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010 [2] Mokestinių ginčų komisijos 2014 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. S-114 (7-54/2014); [3] Mokestinių ginčų komisijos 2014 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. S- (7-12/2014); [4] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A¹¹-180/2005 ir 2006-10-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁸-1710/2006; [5] žr. 2008 m. gegužės 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį adm. b. Nr. P502-70/2008 [6] Žr. 2010 m. spalio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴³⁸-1146/2010.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-12- Nr. Į 2014-11-12 Nr. XIIP-2496 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos mokesčių administravimo įstatymo nr. IX-2112 118,
Europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 118, 154 ir 155 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2496, pažymime, kad įstatymo projektu siūlomoms Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatoms tiesiogiai Europos Sąjungos teisės nuostatos netaikomos, tačiau svarstytina, ar projektu pateikti siūlymai riboti mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų teisę pavesti atlikti pakartotinus patikrinimus mokestinio ginčo metu tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir tik tose ribose vertinti, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės daro įtaką ankstesnio patikrinimo rezultatams, užtikrins objektyvų ginčo sprendimą ir teisingumą. Manytume, kad aukštesnės pakopos ginčą nagrinėjanti institucija gali nustatyti, kad buvo netinkamai vertinta mokesčio mokėtojo teisinė padėtis atlikus pirminį patikrinimą (padarytos klaidos, netinkamai įvertinti faktai ar kt.), kai pakartojus patikrinimą gali būti priimamas teisingas sprendimas (kai kuriais atvejais gal būt ir palankesnis mokesčio mokėtojo atžvilgiu). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]
2014-12-01 Nr. XIIP-2496 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tikslų - riboti mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų teisę pavesti atlikti pakartotinius patikrinimus mokestinio ginčo metu, t.y. kad pakartotiniai patikrinimai būtų atliekami tik išimtiniais atvejais ir tokių patikrinimų dalykas galėtų būti tik mokestiniame ginče naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ankstesniojo patikrinimo metu, įtaka ankstesniojo patikrinimo rezultatams. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, vertinant įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomą pakartotinio patikrinimo mokestinio ginčo metu dalyką – naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ankstesniojo patikrinimo metu, įtaką ankstesniojo patikrinimo rezultatams, pažymėtina, kad teisės teorijos požiūriu „naujai paaiškėjusios aplinkybės“ yra aiškinamos kaip įrodinėjimo dalyką byloje sudarantys teisiniai faktai, kurie egzistavo nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, nebuvo žinomi pareiškėjui bei bylą nagrinėjusiam subjektui, apie kuriuos pareiškėjas sužinojo išsprendus bylą ir dėl kurių bylos baigiamasis aktas gali būti pakeistas ar panaikintas. Taigi svarstytina, ar mokestinio ginčo nagrinėjimo metu susiaurinus teisę centriniam mokesčių administratoriui pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą, o Mokestinių ginčų komisijai perduoti skundą nagrinėti iš naujo centriniam mokesčių administratoriui, iš esmės objektyviai ir visapusiškai būtų išnagrinėti mokestiniai ginčai.
Pavyzdžiui, taikant Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnyje nustatytą turinio viršenybės prieš formą principą pasitaiko atvejų, kai centrinis mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti įrodymų pakankamumą, grąžina pakartotinai patikrinti ir dėl to, kad yra būtina surinkti papildomos informacijos vienų ar kitų faktų pakankamam pagrindimui, arba būna tikslinga atlikti papildomus priešpriešinius mokestinius patikrinimus ir t.t. Taigi svarstytina, ar tokių mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimai dėl mokesčio mokėtojų skundų dėl mokestinio ginčo būtų objektyviai ir visapusiškai ištirti. Antra, siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo pakartotinis patikrinimas mokestinio ginčo metu galėtų būti skiriamas tik išimtiniu atveju, vertintinas kaip prieštaraujantis Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms, kuriose numatyta, kad skunde, paduodame mokestinį ginčą nagrinėjančioms institucijoms, mokesčių mokėtojas turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taigi šiuo atveju atitinkamai turėtų būti siaurinama ir mokesčio mokėtojo teisė šiuo aspektu. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai vienas mokestis įtakoja kito mokesčio apskaičiavimą (pavyzdžiui, valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos turi įtakos pelno mokesčio apskaičiavimui).
Taigi susiaurinus pakartotinių patikrinimų atlikimo galimybę, nėra aišku kas tokiais atvejais turėtų perskaičiuoti šiuos mokesčius, nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą pakartotinai mokesčio mokėtojo patikrinti nebūtų galimybių. 2. Įstatymo projektas stokoja baigiamųjų nuostatų, kuriose būtų aptarta pakartotinių patikrinimų atlikimo tvarka jau prasidėjusių mokestinių ginčų atveju. 3. Atsižvelgiant į tai, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo būtų apribotos mokesčių administratoriaus teisės atlikti pakartotinius mokestinius patikrinimus, dėl ko mokestinis ginčas galėtų būti išnagrinėtas ne iš esmės ir neobjektyviai, ko pasėkoje valstybės biudžetas galėtų prarasti tam tikras pajamas, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 4. Įstatymo projektas koreguotinas juridinės technikos požiūriu:
esantys žodžiai „IR PAPILDYMO“ brauktini kaip pertekliniai;
pavadinime esantys žodžiai „papildymas ir“, 2 straipsnio pavadinime esantys žodžiai „4 dalies 5 punkto“ ir 3 straipsnio pavadinime esantys žodžiai „4 dalies 5 punkto“ brauktini kaip pertekliniai;
straipsniai turi tik po vieną dalį, jų numeracija yra perteklinė. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
IR FINANSŲ komitetas
Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės departamentas, 2014-12-011 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto rengėjų tikslų - riboti mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų teisę pavesti atlikti pakartotinius patikrinimus mokestinio ginčo metu, t.y. kad pakartotiniai patikrinimai būtų atliekami tik išimtiniais atvejais ir tokių patikrinimų dalykas galėtų būti tik mokestiniame ginče naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ankstesniojo patikrinimo metu, įtaka ankstesniojo patikrinimo rezultatams. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais.
Pirma, vertinant įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomą pakartotinio patikrinimo mokestinio ginčo metu dalyką – naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ankstesniojo patikrinimo metu, įtaką ankstesniojo patikrinimo rezultatams, pažymėtina, kad teisės teorijos požiūriu „naujai paaiškėjusios aplinkybės“ yra aiškinamos kaip įrodinėjimo dalyką byloje sudarantys teisiniai faktai, kurie egzistavo nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, nebuvo žinomi pareiškėjui bei bylą nagrinėjusiam subjektui, apie kuriuos pareiškėjas sužinojo išsprendus bylą ir dėl kurių bylos baigiamasis aktas gali būti pakeistas ar panaikintas. Taigi svarstytina, ar mokestinio ginčo nagrinėjimo metu susiaurinus teisę centriniam mokesčių administratoriui pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą, o Mokestinių ginčų komisijai perduoti skundą nagrinėti iš naujo centriniam mokesčių administratoriui, iš esmės objektyviai ir visapusiškai būtų išnagrinėti mokestiniai ginčai. Pavyzdžiui, taikant Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnyje nustatytą turinio viršenybės prieš formą principą pasitaiko atvejų, kai centrinis mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti įrodymų pakankamumą, grąžina pakartotinai patikrinti ir dėl to, kad yra būtina surinkti papildomos informacijos vienų ar kitų faktų pakankamam pagrindimui, arba būna tikslinga atlikti papildomus priešpriešinius mokestinius patikrinimus ir t.t. Taigi svarstytina, ar tokių mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimai dėl mokesčio mokėtojų skundų dėl mokestinio ginčo būtų objektyviai ir visapusiškai ištirti. Pritarti 2.
departamentas, 2014-12-01 Antra, siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo pakartotinis patikrinimas mokestinio ginčo metu galėtų būti skiriamas tik išimtiniu atveju, vertintinas kaip prieštaraujantis Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms, kuriose numatyta, kad skunde, paduodame mokestinį ginčą nagrinėjančioms institucijoms, mokesčių mokėtojas turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taigi šiuo atveju atitinkamai turėtų būti siaurinama ir mokesčio mokėtojo teisė šiuo aspektu. Pritarti
departamentas, 2014-12-01 Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai vienas mokestis įtakoja kito mokesčio apskaičiavimą (pavyzdžiui, valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos turi įtakos pelno mokesčio apskaičiavimui). Taigi susiaurinus pakartotinių patikrinimų atlikimo galimybę, nėra aišku kas tokiais atvejais turėtų perskaičiuoti šiuos mokesčius, nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą pakartotinai mokesčio mokėtojo patikrinti nebūtų galimybių. Pritarti
departamentas,
aptarta pakartotinių patikrinimų atlikimo tvarka jau prasidėjusių mokestinių ginčų atveju. Nesvarstyti
siūlo įstatymo projektą atmesti
departamentas,
apribotos mokesčių administratoriaus teisės atlikti pakartotinius mokestinius patikrinimus, dėl ko mokestinis ginčas galėtų būti išnagrinėtas ne iš esmės ir neobjektyviai, ko pasėkoje valstybės biudžetas galėtų prarasti tam tikras pajamas, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta
departamentas,
4Įstatymo projektas koreguotinas juridinės technikos požiūriu:
4.1.
Įstatymo projekto pavadinime esantys žodžiai „IR PAPILDYMO“ brauktini kaip pertekliniai;
„papildymas ir“, 2 straipsnio pavadinime esantys žodžiai „4 dalies 5 punkto“
ir 3 straipsnio pavadinime esantys žodžiai „4 dalies 5 punkto“ brauktini kaip pertekliniai;
numeracija yra perteklinė. Nesvarstyti
siūlo įstatymo projektą atmesti
teisės departamentas, 2015-01-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 118, 154 ir 155 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2496, pažymime, kad įstatymo projektu siūlomoms Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatoms tiesiogiai Europos Sąjungos teisės nuostatos netaikomos, tačiau svarstytina, ar projektu pateikti siūlymai riboti mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų teisę pavesti atlikti pakartotinus patikrinimus mokestinio ginčo metu tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir tik tose ribose vertinti, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės daro įtaką ankstesnio patikrinimo rezultatams, užtikrins objektyvų ginčo sprendimą ir teisingumą. Manytume, kad aukštesnės pakopos ginčą nagrinėjanti institucija gali nustatyti, kad buvo netinkamai vertinta mokesčio mokėtojo teisinė padėtis atlikus pirminį patikrinimą (padarytos klaidos, netinkamai įvertinti faktai ar kt.), kai pakartojus patikrinimą gali būti priimamas teisingas sprendimas
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybė, 2015-12-02 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1222 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 118,
dėl šių priežasčių:
pašalinti galimas prielaidas mokesčių administratoriui nepagrįstai naudotis suteiktais įgaliojimais mokestinių patikrinimų srityje, įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Įstatymas)
administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį. Kartu Įstatymo
nukrypstama nuo bendrosios taisyklės, siekiant nepažeisti kitų Įstatyme išdėstytų – mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo – principų, be kita ko, užtikrinančių ir planuotų valstybės biudžeto pajamų surinkimą. Nustatytomis išimtimis taip pat siekiama užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinama centrinio mokesčių administratoriaus pareiga kontroliuoti ir koordinuoti vietos mokesčių administratorių darbą. Pritarti
punkte numatytos centrinio mokesčių administratoriaus teisės pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą paskirtis – pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą, susiformavusios ir visiems mokesčių mokėtojams taikomos praktikos požiūriu teisingą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo.
Analogiškas ir Įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytos
administratoriui nagrinėti iš naujo tikslas. Pritarti
3Pagal susiformavusią mokestinių ginčų praktiką pagrindas priimti sprendimą atlikti pakartotinį
patikrinimą mokestiniame ginče paprastai atsiranda, kai vietos mokesčių administratorius nėra išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyręs ir nustatęs visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir (arba) kai yra padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik iš naujo pakartojus atitinkamas administracines procedūras. Pritarti
4Panaikinus galimybę priimti sprendimą atlikti pakartotinį patikrinimą:
4.1. būtų pažeistas mokesčių mokėtojų lygybės principas, kadangi esant tokioms pačioms faktinėms aplinkybėms nebūtų užtikrinama, kad Įstatymo nuostatos būtų taikomos vienodai visiems mokėtojams; 4.2. nebūtų galimybės priimti objektyvų sprendimą, o dėl to dažnu atveju gali sumažėti biudžeto pajamos; 4.3. padidėtų piktnaudžiavimų įgaliojimais ir korupcijos apraiškų vietos mokesčių administratoriuje rizika. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų,
komisijų pasiūlymai: negauta
sprendimas ir pasiūlymai: atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-2496, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime pateiktas pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8; prieš – 0; susilaikė – 1. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Andrius Kubilius. Komiteto pirmininkas
Petras Narkevičius