Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu apdraustasis, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, įgyja
teisę gauti motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko gimimo ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios pašalpos , tačiau bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio . Motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos.“
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos,
kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieni metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 70 procentų , o kol vaikui sueis dveji metai, –4085 procent ų ai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu yra7085 procent ų ai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis įvaikina du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa (šio straipsnio 1 ir 2 dalys) didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų vaikų skaičių , tačiau mokama bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio .“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. Seimo Pirmininkas Teikia Seimo narys Stasys Brundza
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio nuostatos, kuriose buvo nustatyta, jog motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tai paskatino ženklius teigiamus demografinius pokyčius Lietuvoje: 2008-2009 metų duomenimis gimusiųjų Lietuvos Respublikos piliečių skaičius didėjo nuo 31 536 iki 32 165, o natūrali gyventojų kaita ženkliai kito nuo -12 296 iki -9 867. Deja, vėliau šio įstatymo minėtos straipsnio nuostatos buvo keičiamos, mažinant motinystės (tėvystės) pašalpų dydžius, ir nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamų motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, sudarė 90 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 75 procentus pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo
pašalpoms, buvo taikomos šios nuostatos: motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieni metai; jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 70 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tokie motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai galioja iki šiol.
Tokios įstatymo 21 straipsnio pakeitimų neigiamos pasekmės yra akivaizdžios: Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2009 m. motinystės (tėvystės) vidutinė mėnesinė pašalpa kasmet ženkliai mažėjo (2009 m.
gimstamumui šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gimė 2010 m. - 29 932, 2011 m. – 28 924, 2012 m. – 28 486, 2013 m. – 27 297 vaikai. Mažėjantis pragyvenimo lygis šalyje, blogėjanti gyventojų finansinė padėtis, mažinamos gyventojams suteikiamos socialinės garantijos, galimai skatino jų emigraciją. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009 m. emigravusių Lietuvos gyventojų skaičius siekė 38 500, 2010 m. – 83 157, 2011 m. – 53 863, 2012 m. –
Lietuvos Respublikos piliečių skaičius – 2008 m. jų buvo 605, 2009 m. – 618, 2010 m. - 744, 2011 m. – 1344, 2012 m. – 1973, 2013 m. – 2588. Tai rodo, kad vis daugiau Lietuvos Respublikos piliečių palieka šalį šeimomis ir galimai nesiruošia grįžti. Tokia grėsminga situacija ir paskatino šio projekto rengimą. Projekto tikslas – užtikrinti tinkamą tėvų bei vaikų aprūpinimą socialinėmis garantijomis, skatinti gimstamumą ir demografinių rodiklių bei tendencijų gerinimą. Pagrindinis projekto uždavinys – pakeisti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas, kuriomis nustatomi motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai. Siekiama šiuos pašalpų dydžius padidinti, atkuriant 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusias minėtas šio straipsnio nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Stasys Brundza.
Įstatymo projekto rengėjai Seimo nariai: Stasys Brundza, Valdas Vasiliauskas, Vytautas Kamblevičius, Rimas Antanas Ručys, Dangutė Mikutienė, Aurelija Stancikienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu įstatymo 19 straipsnio
jeigu apdraustasis, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, įgyja teisę gauti motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko gimimo ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios pašalpos, tačiau bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieni metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 70 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu yra 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad j eigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis įvaikina du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų vaikų skaičių, tačiau mokama bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siekiama nustatyti, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, - 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio . Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu yra
pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Įstatymo projektu siekiama panaikinti galiojančią nuostatą, kuria reglamentuojama, kad jeigu apdraustasis, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, įgyja teisę gauti motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko gimimo ar įvaikinimo, jam mokamų pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Taip pat siekiama panaikinti galiojančią nuostatą, kuria reglamentuojama, kad jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis įsivaikina du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, padidinta motinystės (tėvystės) pašalpa atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų vaikų skaičių negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio . 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatomas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą reikės keisti 2001 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 86 „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (su paskutiniais pakeitimais) nuostatas, kuriose reglamentuoti projekte aptarti klausimai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus, jame vartojamos sąvokos atitinka Terminų banke nurodytus apibrėžimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinimui naujų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Manytina, kad šio projekto įgyvendinimui 2015 m. papildomai prireiks apie 46 704 722 eurų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (skaičiavimai atlikti, atsižvelgiant į tai, jog 2013 m. gimusių Lietuvoje vaikų skaičius sudarė 27 297, o vidutinė motinystės (tėvystės) pašalpa buvo 1 222,1 Lt (pusei metų skiriama valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) išmokų suma - 200 157 982 Lt/ 57 969 758,46 eurų.)). Taip pat atsižvelgta į tai, jog įsigaliojus įstatymo nuostatoms, galimai išaugs gimusių vaikų skaičius 1000 (nuo 2015 m. rugsėjo mėn.), o vidutinė motinystės (tėvystės) pašalpa skaičiuota atsižvelgiant į 2009 m. rodiklius - 2128,8 Lt (pusei metų skiriamų išmokų suma sudarytų apie 361 420 045,45 Lt/ 104 674 480,26 eurų). Reikiamos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšos galėtų būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, suteikiant beprocentinę paskolą. Dalį lėšų į valstybės biudžetą galima būtų papildomai sukaupti įvykdžius Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito „Aprūpinimas vaistais ligoninėse“ (2012-02-28 Nr. VA-P-10-10-3) rekomendacijas – apie 100-150 mln. litų/ 28,96-43,44 mln. eurų. Taip pat, įvykdžius tarnybinio transporto panaudojimo biudžetinėse organizacijose pertvarką: valstybės institucijų autotransporto įmonių sujungimą, automobilių kuro įpylimo kontrolę, automobilių naudojimąsi tarp biudžetinių įstaigų dalinimosi principu, automobilių nuomos uždraudimą ir kt. (pasiūlymai teikti Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, raštas 2014-08-29 Nr. SN-S-7). Manytina, kad įgyvendinus šią pertvarką, pirmaisiais reorganizacijos metais būtų sutaupoma apie 80 mln. litų/ 23,17 mln. eurų; pabaigus reorganizaciją – apie 200 mln. litų / 57, 92 mln. eurų valstybės lėšų.
Taip pat manytina, kad dalį lėšų būtų galima sukaupti ir dėl į šalį grįžusių emigrantų – darbingo amžiaus dirbantys asmenys kuria bendrąjį vidaus produktą, taip skatindami šalies ekonominį augimą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Stasys Brundza
2014-11-13 Nr. XIIP-2492 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 (toliau – keičiamo įstatymo) 19 straipsnio
motinystės (tėvystės) ir motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnį, ligos ir motinystės socialinis draudimas kompensuoja dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų darbo pajamų. Pažymėtina, kad asmens valstybinio socialinio draudimo įmokos nėra siejamos su vaikų skaičiumi, todėl išmokos taip pat nesietinos su vaikų skaičiumi, nes išmoka tiesiogiai skirta ne vaiko poreikiams tenkinti, o motinos ar tėvo netektoms darbo pajamoms kompensuoti. Antra, valstybinio socialinio draudimo lėšomis kompensuojamos ir dėl kitų priežasčių (socialinių rizikų) apdraustųjų asmenų netektos darbo pajamos, pavyzdžiui, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, ligos pašalpa (t.y. dėl ligos netektos darbo pajamos) nuo trečiosios iki septintosios laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Kitos iš valstybinio socialinio draudimo fondo mokamos išmokos, pavyzdžiui, vidutinė senatvės pensija, kuri kompensuoja dėl amžiaus netektas darbo pajamas, 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo 830,35 Lt, kai 2014 m. draudžiamosios pajamos yra 1488 Lt.
Palyginus valstybinio socialinio draudimo išmokų, skiriamų ir mokamų dėl skirtingų socialinių rizikų netektoms darbo pajamoms kompensuoti dydį, darytina išvada, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį motinystės (tėvystės) ir motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpų dydis nebūtų ribojamas atsižvelgiant į netektas darbo pajamas ir siejamas su vaikų skaičiumi, vertintinas kaip neproporcingas dėl kitų socialinių rizikų netektų darbo pajamų kompensuojamiems dydžiams. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „p agrindinis projekto uždavinys – pakeisti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas, kuriomis nustatomi motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai. Siekiama šiuos pašalpų dydžius padidinti, atkuriant 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusias minėtas šio straipsnio nuostatas“. Pažymėtina, kad įstatymo projekte kai kurių 2008 m. sausio 1 d. galiojusių normų nėra siūloma įtvirtinti, todėl k eičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas pagal santykį su šio straipsnio 4 dalyje nustatytu motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimu kai apdraustasis asmuo turi draudžiamųjų pajamų. 3. Įstatymo projekte po 3 straipsnio tekstu įrašyti žodžiai „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.“ , o vietoj žodžių „Seimo Pirmininkas“ reikėtų įrašyti žodžius „Respublikos Prezidentas“, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 70 straipsnį, Seimo priimtus įstatymus pasirašo ir oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas. 4. Įstatymo projekto priėmimas susijęs su papildomomis lėšomis.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei į tai, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, manome, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės , kaip biudžeto planuotojos, išvada. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė A. Megrelishvili
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-11-11 Nr. XIIP-2492 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX‑110 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2492, pažymime, kad pastabų projektui pagal kompetenciją neturime, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui prireiks papildomų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, siūlome kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę išvados. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui teiktos išvados 1 punktui. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
Dėl
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis. B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-13 Nr. XIIP-2492 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 (toliau – keičiamo įstatymo) 19 straipsnio 4 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią bendra tuo pačiu metu mokamų motinystės (tėvystės) ir motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnį, ligos ir motinystės socialinis draudimas kompensuoja dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų darbo pajamų.
Pažymėtina, kad asmens valstybinio socialinio draudimo įmokos nėra siejamos su vaikų skaičiumi, todėl išmokos taip pat nesietinos su vaikų skaičiumi, nes išmoka tiesiogiai skirta ne vaiko poreikiams tenkinti, o motinos ar tėvo netektoms darbo pajamoms kompensuoti. Antra, valstybinio socialinio draudimo lėšomis kompensuojamos ir dėl kitų priežasčių (socialinių rizikų) apdraustųjų asmenų netektos darbo pajamos, pavyzdžiui, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą keičiamo įstatymo
nuo trečiosios iki septintosios laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Kitos iš valstybinio socialinio draudimo fondo mokamos išmokos, pavyzdžiui, vidutinė senatvės pensija, kuri kompensuoja dėl amžiaus netektas darbo pajamas, 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo 830,35 Lt, kai 2014 m. draudžiamosios pajamos yra 1488 Lt. Palyginus valstybinio socialinio draudimo išmokų, skiriamų ir mokamų dėl skirtingų socialinių rizikų netektoms darbo pajamoms kompensuoti dydį, darytina išvada, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį motinystės (tėvystės) ir motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpų dydis nebūtų ribojamas atsižvelgiant į netektas darbo pajamas ir siejamas su vaikų skaičiumi, vertintinas kaip neproporcingas dėl kitų socialinių rizikų netektų darbo pajamų kompensuojamiems dydžiams. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „p agrindinis projekto uždavinys – pakeisti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas, kuriomis nustatomi motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai.
Siekiama šiuos pašalpų dydžius padidinti, atkuriant 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusias minėtas šio straipsnio nuostatas“. Pažymėtina, kad įstatymo projekte kai kurių 2008 m. sausio 1 d. galiojusių normų nėra siūloma įtvirtinti, todėl k eičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas pagal santykį su šio straipsnio 4 dalyje nustatytu motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimu kai apdraustasis asmuo turi draudžiamųjų pajamų. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekte po 3 straipsnio tekstu įrašyti žodžiai
„Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.“
, o vietoj žodžių „Seimo Pirmininkas“ reikėtų įrašyti žodžius „Respublikos Prezidentas“, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 70 straipsnį, Seimo priimtus įstatymus pasirašo ir oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto priėmimas susijęs su papildomomis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei į tai, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, manome, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės , kaip biudžeto planuotojos, išvada. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti5 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2014-11 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX‑110 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2492, pažymime, kad pastabų projektui pagal kompetenciją neturime, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui prireiks papildomų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, siūlome kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę išvados. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui teiktos išvados 1 punktui. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Irena Junevičienė ir grupė žmonių pasirašiusių dėl motinystės išmokų atstatymo, 2015-09-01 Nr. g-2015-7397 Esame grupė žmonių, susibūrusi bendrai išreikšti savo nuomonę bei gauti iš Jūsų atsakymus į mums rūpimus ir mums bei visai visuomenei aktualius klausimus. Seimo narys S. Brunza (projekto iniciatorius) kartu su Seimo nariais (projekto rengėjais) Valdu Vasiliausku, Vytautu Kamblevičium, Rimu Antanu Ručiu, Dangute Mikutiene bei Aurelija Stancikiene dar 2014 m. lapkričio mėn. inicijavo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 19 ir
pakeisti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo
dydžiai. Įstatymo projektu siekiama šiuos pašalpų dydžius padidinti, atkuriant 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusias minėtas šio straipsnio nuostatas, t. y. didinant motinystės (tėvystės) pašalpos dydžius iki 100 procentu pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio pirmaisiais vaiko auginimo metais ir iki 85 procentu pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio antraisiais vaiko auginimo metais.
Inicijuoti ir priimti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo {statymo 21 straipsnio nuostatų, kuriomis nustatomi motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai, pakeitimus, t. y. šiuos pašalpų dydžius padidinti, atkuriant
(tėvystės) pašalpos dydžius iki 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio pirmaisiais vaiko auginimo metais ir iki 85 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio antraisiais vaiko auginimo metais; Inicijuoti ir priimti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymą, t, y. nustatyti kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų bent 5 dydžių sumos (atsižvelgiant į tai, kad motinystės (tėvystės) pašaipa apskaičiuojama remiantis 12 mėn. darbo užmokesčiu, o nebe 3 mėn. darbo užmokesčiu, kas leido piktnaudžiauti įstatymu, o skaičiuojant pašalpos dydį pagal paskutinių 12 mėn. darbo užmokesčio vidurki, piktnaudžiavimui kelias užkirstas);
Paskelbti šio rašto turinį visiems LR Seimo nariams susipažinti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti2 Gintarė Bazytė-Petkevičienė 2015-05-08 Į šį įstatymo pakeitimo projektą turėtų būti įtrauktas ir klausimas dėl "lubų" padidinimo arba panaikinimo, kad toliau nebūtų diskriminuojamos sąžiningai daugiau nei lubos uždirbančios būsimos mamos.
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-07-29 nutarimas Nr. 754 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-1021 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2492 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2492) dėl šių priežasčių:
mokamos motinystės (tėvystės) ir motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpų sumos 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Ši nuostata savo esme neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įteisintos valstybinio socialinio draudimo sąvokos, pagal kurią valstybinis socialinis draudimas – socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos, taip pat Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnyje įteisinto ligos ir motinystės socialinio draudimo tikslo – kompensuoti dalį dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) prarastų darbo pajamų. Būtent toks teisinis reglamentavimas, kai bendra tuo pačiu metu mokamų motinystės (tėvystės) ir motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpų suma negali būti didesnė kaip
įvertinus tai, kad motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo laikotarpiais siekiama kompensuoti tikslinių atostogų metu prarastas darbines pajamas, o ne padidėjusias išlaidas dėl vienu metu gimusių vaikų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kad gimus dviem ir daugiau vaikų asmuo nepraranda daugiau kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, nėra pagrindo mokėti ir didesnių valstybinio socialinio draudimo pašalpų. Priešingu atveju būtų pažeisti pagrindiniai valstybinio socialinio draudimo sistemos principai, iškreipta pati valstybinio socialinio draudimo samprata. 2. Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr.
XI-1410 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“ (toliau – Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairės), numatyta, kad pagal naują sistemą turi būti nustatytos tik tokios valstybinio socialinio draudimo išmokos, kuriomis asmenims kompensuojamos dėl draudžiamojo įvykio prarastos pajamos, nuo kurių buvo apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pažymėtina, kad asmens valstybinio socialinio draudimo įmokos nesiejamos su vaikų skaičiumi. Todėl, įteisinus Įstatymo projektu Nr. XIIP-2492 siūlomą nuostatą neriboti bendros tuo pačiu metu mokamos motinystės (tėvystės) ir motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpų sumos 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, būtų nesilaikoma Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėse iškeltų tikslų. 3. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2492 aiškinamajame rašte nurodytas Įstatymo projekto Nr. XIIP-2492 tikslas – „užtikrinti tinkamą tėvų bei vaikų aprūpinimą socialinėmis garantijomis, skatinti gimstamumą ir demografinių rodiklių bei tendencijų gerinimą“. Manytina, kad jis negalėtų būti pasiektas pasirinktomis priemonėmis, t. y. didinant motinystės (tėvystės) pašalpos dydžius iki 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio pirmaisiais vaiko auginimo metais ir iki 85 proc entų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio antraisiais vaiko auginimo metais. Atsižvelgiant į ligos ir motinystės socialinio draudimo paskirtį kompensuoti asmenims dalį darbo pajamų, prarastų dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), Įstatymo projekte Nr.
XIIP-2492 numatytų tikslų turėtų būti siekiama pasitelkiant Europos Sąjungos valstybių narių gerąją patirtį sprendžiant demografinius klausimus (pavyzdžiui, darbo vietų pritaikymas asmenims, auginantiems vaikus, lankstus darbo grafikas ir panašiai), bet ne didinant motinystės (tėvystės) išmokas. 4. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2492 nuostatai dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžių padidinimo iki 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio pirmaisiais vaiko auginimo metais ir iki 85 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio antraisiais vaiko auginimo metais įgyvendinti papildomai prireiktų apie 113,5 mln. eurų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto per metus. Bendras lėšų poreikis Įstatymo projekto Nr. XIIP-2492 nuostatoms įgyvendinti – apie 120 mln. eurų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto per metus. Pažymėtina, kad, 2015 metų kovo mėnesio duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo skolos sudarė apie 3,6 mlrd. eurų. Pritarti
2 Seimo narys Stasys Brundza 2015-09-21 Argumentai: 2014 m. lapkričio 17 d. buvo gauta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (2014-11-13 Nr. XIIP-2492). Išvadoje svarstytina laikoma nuostata, pagal kurią siūloma neriboti bendros tuo pačiu metu mokamos motinystės (tėvystės) ir motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpų sumos
(įstatymo projekto 1 straipsnio, 2 straipsnio 2 dalies nuostatos).
Išvadoje išaiškinta, kad ligos ir motinystės socialinis draudimas kompensuoja dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų darbo pajamų. Taip pat asmens valstybinio socialinio draudimo įmokos nėra siejamos su vaikų skaičiumi, todėl išmokos taip pat nesietinos su vaikų skaičiumi, nes išmoka tiesiogiai skirta ne vaiko poreikiams tenkinti, o motinos ar tėvo netektoms darbo pajamoms kompensuoti. Tokios pat nuostatos išdėstytos ir š. m. rugpjūčio 3 d. gautoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2015 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. 754). Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, pasiūlymu siūloma nekeisti šiuo metu įstatyme galiojančių 19 straipsnio 4 dalies ir 21 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pasiūlymas:
Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
apdraustasis, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, įgyja teisę gauti motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko gimimo ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios pašalpos, tačiau bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos.” Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis įvaikina du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa (šio straipsnio 1 ir 2 dalys) didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų vaikų skaičių, tačiau mokama bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“
sprendimas ir pasiūlymai : Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2492“ atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 29 d. nutarime Nr. 754 ,, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2492 “ išdėstytus argumentus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už - 6; prieš - 0; susilaikė - 3. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai:
Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius