Projekto
lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Akcijų pasirašymo sutartis yra paprastos rašytinės formos taip pat ir tais atvejais., išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą (visa ar dalis pasirašytų akcijų emisijos kainos apmokama nepiniginiu įnašu – nekilnojamuoju turtu).“
pakeitimas
47 straipsnį nauja 10 dalimi: „10. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra paprastos rašytinės formos, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.“
laikyti 11 dalimi. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 44 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-06-18 Nr. XIIP – 249(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Saulius Švedas
TEISĖTVARKOS komitetas
I
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Valdas Vasiliauskas (Neringos Venckienės pavaduotojas). Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjai Gabija Grigaitė ir Laimis Gelažius, Ministro Pirmininko patarėjas Raimondas Bakšys, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Henrika Žymančienė, Vidaus reikalų ministerijos atstovė Aida Gritienė, Ūkio ministerijos atstovės Audronė Railaitė ir Vaida Sinušaitė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovė Rasa Virvilienė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas Raimondas Kajėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2012-02-19)1 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Akcijų pasirašymo sutartis yra paprastos rašytinės formos, išskyrus tuos atvejus, kai visa ar dalis pasirašytų akcijų emisijos kainos apmokama nepiniginiu įnašu – nekilnojamuoju turtu.” Pagal aiškinamąjį raštą, tokia nuostata siekiama nustatyti, kad akcijų pasirašymo sutartis, kai visa ar dalis pasirašytų akcijų emisijos kainos apmokama nepiniginiu įnašu – nekilnojamuoju turtu, kartu yra ir daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartis, kuriai taikomos Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Manytume, kad įstatymas būtų aiškesnis, jeigu vertinamoje nuostatoje būtų įrašyta atskiru sakiniu, kad akcijų pasirašymo sutartis, kai visa ar dalis pasirašytų akcijų emisijos kainos apmokama nepiniginiu įnašu – nekilnojamuoju turtu, turi būti notarinės formos. Pritarti Projekto 1 straipsnis tobulintinas: „2. Akcijų pasirašymo sutartis yra paprastos rašytinės formos taip pat ir tais atvejais., išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą (visa ar dalis pasirašytų akcijų emisijos kainos apmokama nepiniginiu įnašu – nekilnojamuoju turtu).“
kanceliarijos Teisės departamentas (2012-02-19) N Kartu atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Steigėjai atskiros akcijų pasirašymo sutarties nesudaro, akcijų pasirašymo
sutarties sąlygos nustatomos steigimo sutartyje ar steigimo akte. Laikoma, kad bendrovės steigimo sutartis ar steigimo aktas yra kartu ir akcijų pasirašymo sutartis.” Pritarus teikiamai įstatymo pataisai, gali būti neaišku, ar tais atvejais, kai steigėjai atskiros akcijų pasirašymo sutarties nesudaro, steigimo sutartis ar steigimo aktas turi būti ar ne tvirtinami notaro.
Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Nepritarti Notarinės formos reikalavimas būtų taikomas tik akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai, bet ne akcijų pasirašymo sutarčiai, kuri nėra akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2012-02-19)2
įstatymo 47 straipsnį 10 dalimi: „Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos”. Atkreiptinas dėmesys, kad to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Jei vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai per nustatytą terminą pareiškė pageidavimą pirkti visas akcininko parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas, akcininkas šias akcijas privalo parduoti pageidavimą pareiškusiems akcininkams (vienam ar keliems), o pageidavimą pareiškę akcininkai visas šias akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, privalo nupirkti apmokėdami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tos dienos, kurią uždaroji akcinė bendrovė gavo pranešimą apie ketinimą parduoti akcijas, jei su akcijas parduodančiu akcininku nesusitariama kitaip. <...>”. Atsižvelgdami į nurodytas įstatymo nuostatas, manytume, kad tuo atveju, kai akcijų pasirašymo sutartis turi būti tvirtinama notaro, akcijų apmokėjimas turėtų būti siejamas ne tik su pranešimu apie ketinimą parduoti akcijas, bet ir su sutarties notariniu patvirtinimu. Nepritarti Jei įstatymas reikalauja notarinės sutarties formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas yra išreikštas įstatymų reikalaujama forma, t. y. kai sutartį patvirtina notaras.
Jei sandoris yra sudaromas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, jis yra niekinis, t. y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys (CK 1.93,
susijusiu projektu XIIP-248) siūlomą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog akcijų pirkimas-pardavimas bus siejamas ne tik su jų apmokėjimu, bet ir su notariniu akcijų pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimu. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2012-02-19)2
straipsnyje dėstant pakeitimo esmę išbrauktinas žodelis „nauja”. Nepritarti Pastabai nepritartina, remiantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2013-03-04) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- Civilinis kodeksas) 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-248, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XIIP-249 ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas) 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-250 pažymime, kad ES teisei šie projektai neprieštarauja.
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad įvertinus Civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių bei Akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymų projektų aiškinamajame rašte išdėstytus tikslus ir jiems įgyvendinti numatytas priemones, projektai neužkerta kelio apeiti numatytus draudimus sudarant kelias ar net dešimtis fizinių ir juridinių asmenų sutarčių (paskolos sutartis, akcijų pirkimo – pardavimo sutartis) vienu metu ar per trumpą laikotarpį neviršijant projektuose numatytos 50 000 litų ribos ir tokiu būdu išvengiant šių sutarčių notarinės formos. Todėl kyla klausimas, ar priėmus Civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių bei Akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektais siūlomas nuostatas bus užtikrintas valstybės kovos su mokestiniais pažeidimais veiksmingumas ir ar bus pasiekti aiškinamajame rašte išdėstyti tikslai. Nepritarti Dėl argumentų, susijusių su notarinės formos vengimu, pažymėtina, jog tuo atveju, jei įstatymas numatytų privalomą notarinės formos reikalavimą, o asmenys sudarytų identiškus sandorius per trumpą laikotarpį siekdami šio reikalavimo išvengti, institucijos, tiriančios sukčiavimo pobūdžio veikas, fiktyvių įmonių veiklą ir nusikalstamo praturtėjimo atvejus, turėtų galimybę kelti sandorio skaidymo pagrįstumo klausimą ir atsižvelgdami į turinio prieš formos viršenybės principą, atskirus sandorius laikyti vienu sandoriu. 6.
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2013-03-04)2
pačiais tikslais analogiškas teikiamo Akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatose įtvirtintas reikalavimas taikyti akcijų pirkimo – pardavimo sutartims notarinę formą, kai akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, neturėtų būti taikomas ir kitokio pobūdžio sutartimis, pvz. tokioms, kurių pagrindu laikinai ar nuolat perleidžiamos akcijų suteikiamos teisės už užmokestį (akcininkų sutartys, sutartys dėl balsavimo teisių perleidimo ir pan.), ir, priešingai, abejotina, ar teikiamo Akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nuostatose įtvirtintas notarinės formos reikalavimas turėtų būti taikomas ir priverstinio akcijų pardavimo bei priverstinio akcijų pirkimo atvejais, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.115 – 2.123 straipsniai. Nepritarti Notarinės formos reikalavimo akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai taikymo tikslas yra panaikinti teisinio reglamentavimo spragas, kurios sudaro galimybę egzistuoti realios ūkinės finansinės veiklos nevykdančioms įmonėms bei laisvai manipuliuoti uždarųjų akcinių bendrovių akcijomis. Atsižvelgiant į tai, šis reikalavimas nėra taikomas kitokio pobūdžio akcininkų sudaromoms sutartims, tarp jų ir priverstiniam akcijų pardavimui, kuris vykdomas tik remiantis teismo sprendimu dėl priverstinio akcijų pardavimo. 7.
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė (2014-05-14)
(kad sandoriams privaloma notarinė forma turi būti įtvirtinta Civiliniame kodekse) ir tai, kad Akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu (XIIP-249) siūloma nustatyti reikalavimą notariškai tvirtinti tam tikras akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, atitinkamomis nuostatomis turi būti papildytas Civilinis kodeksas. Todėl atitinkamai tobulintinas Civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo projektas (XIIP-248). Pritarti Projektas tobulintinas: „2 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas 1.Papildyti 47 straipsnį nauja 10 dalimi: „10. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra paprastos rašytinės formos, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.“ Tuo tarpu svarstomo projekto 2 straipsniu siūlytą teisinį reguliavimą (patobulintą pagal pastabas, kurioms komitetas pritarė) nutarta perkelti į Civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projektą (tobulinant projektą XIIP-248). 8. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė (2014-05-14)3 Projektas tobulintinas nustatant naują jo įsigaliojimo datą, nes Projekte nurodytoji data (2013 m. liepos 1 d.) jau praėjusi. Pritarti Projektas tobulintinas nustatant naują jo įsigaliojimo datą - 2015 m. sausio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
bankų asociacija, (2013-02-25) * Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59,
sustiprinti skaidrumą bei konkurencines sąlygas sąžiningai mokesčius mokančiam verslui. Pritardami siekiamiems reguliavimo tikslams abejojame, ar siūlomos priemonės yra adekvačios. <...> Atsižvelgti Siekiant sumažinti naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, jog asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas gali būti perduotas sąskaitų tvarkytojams, siūloma nustatyti, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 50 tūkst. Lt. arba parduodama 25 procentai ar daugiau įmonės akcijų, turi būti notarinės formos, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“ Šios nuostatos, kaip minėta, perkeltos į projektą XIIP-248(2). 2. Lietuvos bankų asociacija, (2013-02-25) * Suprasdami, kad valstybės institucijoms papildomų formalių procedūrų sukūrimas iš dalies palengvintų fiksuoti sudaromus sandorius, manome, kad tokių sutarčių kontrolės vykdymas yra sveikintinas, tačiau manome, kad tinkamesnė priemonė šiuo atveju būtų privalomas sutarčių registras ar pan. Tuo tarpu įstatymų projektuose siūlomas reglamentavimas, mūsų manymu, yra neadekvatus siekiamiems tikslams. Be to, įstatymų pakeitimai nors ir labai apsunkinantys verslo aplinką, palieka nemažai erdvės nesąžiningam elgesiui ir piktnaudžiavimui. Nepritarti Įstatymo projekto tikslas yra apriboti galimybes sudaryti fiktyvius sandorius.
Privalomas sutarčių registras šios problemos nespręstų, nes informacijos nepateikimas ar klaidingos informacijos pateikimas sutarčių registrui neturėtų jokios įtakos sandorių teisėtumui ir jų galiojimui. LR Sutarčių registro įstatymas nenustato jokių informacijos nepateikimo registrui teisinių pasekmių, susijusių su sandorių negaliojimu. 3. Lietuvos bankų asociacija, (2013-02-25) * Aiškinamajame rašte kaip svarbi problema yra įvardinta sandorių sudarymas atgaline tvarka ir fiktyvių sandorių sudarymas. Deja, siūlomi pakeitimai neužkerta kelio piktnaudžiavimui, o nesąžiningas asmuo, norintis sudaryti sandorį atgaline tvarka gali tiesiog nurodyti ankstesnę datą iki CK ir kitų įstatymų pakeitimų (įstatymų pakeitimai galios tik į ateitį ir neturės įtakos jau sudarytiems sandoriams). Be to, daugeliui asmenų gali pasirodyti kur kas patraukliau sudaryti kelias paskolos sutartis dėl 49 999 Lt paskolos ir taip išvengti notarinio tvirtinimo. Taip pat neaiški situacija būtų tais atvejais, kai šalys paskolos sutarčiai pasirinktų užsienio teisės taikymą, o paskolos davėjas būtų užsienio valstybė, pagal kurios teisės aktus notarinė forma paskolos sutartims nebūtų taikoma. Manytume, kad šiuo ir kitais paminėtais būdais nesąžiningos šalys galėtų nesunkiai išvengti siūlomų apribojimų, o su siūlomais suvaržymais susijusias išlaidas ir laiko sąnaudas patirtų tik sąžiningi asmenys, kurie nei dabar nei vėliau nebus linkę pažeisti teisės aktų reikalavimų. Mūsų nuomone, analogiška situacija yra ir su Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu. <...> Nepritarti Šių projektų tikslas yra ateityje apriboti fiktyvių sandorių sudarymo galimybes. Fiktyvių sandorių sudarymas atgaline data yra nuolatinė institucijų, tiriančių sukčiavimo pobūdžio veikas ar neteisėto praturtėjimo atvejus, problema, kurios nepadėtų išspręsti ir įstatymu nustatytas vienkartinis sandorių deklaravimas.
Šią išvadą pagrindžia teismų praktika, susijusi su vienkartiniu turto deklaravimu. Pagal Vienkartinį gyventojų turto deklaravimo įstatymą asmuo, nedeklaravęs įstatyme išvardinto turto ar piniginių lėšų, įsigydamas kitą turtą, jo įsigijimo šaltinių negali pagrįsti pajamomis, gautomis už parduotą, tačiau nedeklaruotą turtą. Remiantis teismų praktika, nedeklaravimo faktas turi įtakos asmens atsakomybei dėl pareigos deklaruoti nevykdymo, bet bendros institucijų įrodinėjimo pareigos dėl tokio sandorio egzistavimo ir galiojimo nepanaikina. Dėl argumentų, susijusių su notarinės formos vengimu, pažymėtina, jog tuo atveju, jei įstatymas numatytų privalomą notarinės formos reikalavimą, o asmenys sudarytų identiškus sandorius per trumpą laikotarpį siekdami šio reikalavimo išvengti, institucijos, tiriančios sukčiavimo pobūdžio veikas, fiktyvių įmonių veiklą ir nusikalstamo praturtėjimo atvejus, turėtų galimybę kelti sandorio skaidymo pagrįstumo klausimą ir atsižvelgdami į turinio prieš formos viršenybės principą, atskirus sandorius laikyti vienu sandoriu. 4. Lietuvos bankų asociacija, (2013-02-25) * Nors akcijų perleidimas ir šiems sandoriams taikoma forma nėra tiesiogiai susijusi su bankų veikla, tačiau žvelgdami iš verslo skatinimo perspektyvos, manytume, kad toks reikalavimas yra perteklinis, prieštaraujantis investicijų pritraukimo į Lietuvą skatinimui, verslo aplinkos gerinimui ir kitiems itin svarbiems tikslams. Uždaroji akcinė bendrovė - populiariausia privataus juridinio asmens teisinė forma Lietuvoje, kurią renkasi ne tik stambus verslas, tačiau ir smulkūs bei vidutiniai verslininkai. Atitinkamai, notariniai kaštai ir akcijų perleidimo terminai paveiktų daugumą Lietuvos įmonių akcininkų, perleidžiančių ar perkančių akcijas.
Atsižvelgti iš dalies Siekiant sumažinti naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, jog asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas gali būti perduotas sąskaitų tvarkytojams, siūloma nustatyti, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos tik tuo atveju, jei akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 50 tūkst. Lt. arba parduodama 25 procentai ar daugiau įmonės akcijų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt., manytina, kad išskyrus tuos atvejus, kai bus parduodama 25 procentai ar daugiau įmonės akcijų, notarinės formos reikalavimo taikymas tokių įmonių praktikoje nebus dažnas. 5. Lietuvos bankų asociacija, (2013-02-25) * Atsižvelgiant į tai, manome, kad minėtų problemų sprendimui turėtų būti ieškoma kitų būdų, tobulinant pajamų ir sandorių deklaravimo sistemą. Mūsų manymu, siūlomi pakeitimai nėra adekvatūs siekiamiems tikslams ir gali turėti neigiamos įtakos verslo aplinkai ir Lietuvos, kaip investicijoms patrauklios valstybės, įvaizdžiui tarptautinėje arenoje. Nepritarti Pajamų ir sandorių deklaravimo bei šių įstatymų projektų tikslai skiriasi. Įstatymų projektų tikslų, susijusių su sukčiavimo pobūdžio nusikalstamų veikų užkardymu, deklaravimo sistemos panaudojimas neleistų pasiekti dėl to, kad deklaruojant pajamas ar sandorius, pateikiamos informacijos teisingumas bei paprasta rašytine forma sudaromų sandorių teisėtumas bei realumas nėra užtikrinami. Nedeklaravimas ar klaidingos informacijos deklaracijoje nurodymas asmeniui sukelia teisines pasekmes tik dėl neteisingo deklaravimo ar nedeklaravimo, bet deklaravimo pareigos nevykdymas ar netinkamas jos įvykdymas sandorio teisinio statuso nepakeičia.
Tai reiškia, jog nedeklaruotas sandoris netampa negaliojančiu vien dėl jo nedeklaravimo ir gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik ginčo tvarka teisme. Atsižvelgiant į tai, kaip jau buvo minėta, siekiant įrodyti sukčiavimą ar neteisėto praturtėjimo atvejį teisme, informacijos nepateikimas sutarčių registrui, mokesčių inspekcijai ar sandorio nedeklaravimas galėtų būti tik papildomas įrodymas siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu. Bet jei sandoris yra sudaromas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, jis yra niekinis, t. y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys (CK 1.93, 1.80 straipsniai). 6. Lietuvos pramonininkų konfederacija, (2013-04-10) * Lietuvos Respublikos Prezidentė yra parengusi ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projektą (toliau - „CK pakeitimų projektas"), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau – „ABĮ pakeitimų projektas") ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59,
pakeitimų projektas“). Konsultaciniame posėdyje susipažinusi su CK pakeitimų, ABĮ pakeitimų ir ĮVPĮ pakeitimų projektais, Lietuvos pramoninkų konfederacija (toliau - „LPK") siūlo nepritarti siūlomiems pakeitimams. LPK nuomone, siūlomas reguliavimas ženkliai padidintų biurokratinę naštą verslui ir pablogintų investicinę aplinką Lietuvoje, nes notarinės sandorio formos reikalavimo įgyvendinimas sąlygotų papildomos išlaidas sandorių sudarymui ir didesnes sandorių sudarymo laiko sąnaudas.
Tuo tarpu nesąžiningi asmenys notarinės formos reikalavimą galėtų pakankamai lengvai apeiti skaidydami sandorius į kelis atskirus mažesnius nei 50 000 litų vertės sandorius. Todėl, LPK nuomone, siūlomu reglamentavimu nebūtų pasiekti Įstatymų projektų lydinčiuose dokumentuose numatyti tikslai ir būtų padarytas neigiamas poveikis verslo aplinkai. Nepritarti Siekiant sumažinti naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, jog asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas gali būti perduotas sąskaitų tvarkytojams, siūloma nustatyti, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos tik tuo atveju, jei akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 50 tūkst. Lt. arba parduodama 25 procentai ar daugiau įmonės akcijų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl argumentų, susijusių su notarinės formos vengimu, pažymėtina, jog tuo atveju, jei įstatymas numatytų privalomą notarinės formos reikalavimą, o asmenys sudarytų identiškus sandorius per trumpą laikotarpį siekdami šio reikalavimo išvengti, institucijos, tiriančios sukčiavimo pobūdžio veikas, fiktyvių įmonių veiklą ir nusikalstamo praturtėjimo atvejus, turėtų galimybę kelti sandorio skaidymo pagrįstumo klausimą ir atsižvelgdami į turinio prieš formos viršenybės principą, atskirus sandorius laikyti vienu sandoriu. 7. Lietuvos pramonininkų konfederacija, (2013-04-10) * LPK manymu, Lietuvos Respublikos Prezidentės keliamas tikslas apriboti galimybes fiktyviai sudarinėti sandorius ir taip mažinti prielaidas šių nusikaltimų bei kitų panašių pažeidimų paplitimui gali būti pasiektas siekiamam tikslui proporcingomis priemonėmis.
Iš esmės sandorių fiktyvumą sąlygoja sandorių sudarymas suklastojant sudarymo datą. To būtų galima išvengti nustačius privalomą informacijos apie sudarytus sandorius pateikimą viešajam registrui (pvz., Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomam Sutarčių registrui), atitinkamai sandorių sudarymo faktą siejant su tokiu informacijos atskleidimu. Kaip analogiją tokiam LPK siūlomam reguliavimui galima būtų pateikti, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.411 straipsnyje nustatytą pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių ir Civilinio kodekso 6.417 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise registravimo reikalavimą ar Antstolių įstatyme nustatytą reikalavimą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą elektronine forma ne vėliau kaip kitą dieną nuo surašymo dienos perduoti į Antstolių informacinės sistemos duomenų bazę. Nepritarti Įstatymo projekto tikslas yra apriboti galimybes sudaryti fiktyvius sandorius. Privalomas sutarčių registras šios problemos nespręstų, nes informacijos nepateikimas ar klaidingos informacijos pateikimas sutarčių registrui neturėtų jokios įtakos sandorių teisėtumui ir jų galiojimui. LR Sutarčių registro įstatymas nenustato jokių informacijos nepateikimo registrui teisinių pasekmių, susijusių su sandorių negaliojimu. Atsižvelgiant į tai, kaip jau buvo minėta, siekiant įrodyti sukčiavimą ar neteisėto praturtėjimo atvejį teisme, informacijos nepateikimas sutarčių registrui, mokesčių inspekcijai ar sandorio nedeklaravimas galėtų būti tik papildomas įrodymas siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu.
Bet jei sandoris yra sudaromas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, jis yra niekinis, t. y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys (CK 1.93,
verslo konfederacija, (2013-03-19)2
Prezidentė parengė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projektą (toliau - CK pakeitimų projektas), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau - ABĮ pakeitimų projektas) ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo Įstatymo projektą (toliau - ĮPVĮ pakeitimų projektas). Šiuo raštu pateikiame Lietuvos verslo konfederacijos komentarus dėl projektų ir prašome į juos atsižvelgti tobulinant projektus. Mes palaikome siekį kovoti su sukčiavimu ir neteisėtu praturtėjimu, tačiau siūlomos priemones turi būti proporcingos ir ypač neturėtų nepagrįstai didinti biurokratinės naštos verslui. Biurokratinės naštos verslui didinimas prieštarautų Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybes daug kartų deklaruotam siekiui gerinti verslo aplinką bei mažintų Lietuvos patrauklumą vietos ir užsienio investicijoms. Todėl siūlome tobulinti šių įstatymų projektų nuostatas. 1. Komentarai dėl ABĮ pakeitimų projekto
dalimi: abejotina, ar siūlomu Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) papildymu, numatančiu privalomą notarinę formą uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartims, jei akcijų pardavimo kaina yra didesnė nei 50 000 litų, bus pasiektas norimas rezultatas.
ABĮ pakeitimų projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pakeitimais siekiama palengvinti valstybės institucijų darbą tiriant baudžiamąsias bylas, susijusias su asmenų neteisėtu praturtėjimu, sukčiavimu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu, nusikaltimais mokesčių srityje. Tuo pačiu siekiama sustiprinti skaidrumą bei konkurencines sąlygas sąžiningam mokesčius mokančiam verslui. Iš tiesų, kadangi šiuo metu pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nėra atliekama šių sandorių teisinė registracija ar notarinis tvirtinimas, nesąžiningi asmenys gali juos sudaryti atgaline tvarka. Valstybės tarnyboms notarinis tokių sandorių tvirtinimas galėtų bent iš dalies padėti išvengti situacijų, kai, siekiant nuslėpti nepagristą praturtėjimą sandoris būtų sudaromas atgaline data, taip pat valstybės tarnyboms būtų; užtikrintas priėjimas prie sandorio dokumentų nes notaras saugotų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių ir sutarties šalys negalėtų nuslėpti sandorio sudarymo fakto ar kt. Vis dėlto, net ir nustačius privalomą notarinę formą akcijų pirkimo-pardavimo sutartims, kurių suma viršija 50 000 litų, nesąžiningi asmenys notarines formos reikalavimą galėtų pakankamai lengvai apeiti skaidydami sandorius į kelis atskirus mažesnius nei 50 000 litų vertės sandorius (t.y. pasirašydami kelias atskiras akcijų pirkimo-pardavimo sutartis). Tuo tarpu sąžiningiems asmenims tektų su notarinės sandorio formos reikalavimu susijusios išlaidos bei papildomos laiko sąnaudos organizuojant notarinį akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimą.
Atsižvelgti iš dalies Siekiant sumažinti naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, jog asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas gali būti perduotas sąskaitų tvarkytojams, siūloma nustatyti, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 50 tūkst. Lt. arba parduodama 25 procentai ar daugiau įmonės akcijų, turi būti notarinės formos, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“ Dėl argumentų, susijusių su notarinės formos vengimu, pažymėtina, jog tuo atveju, jei įstatymas numatytų privalomą notarinės formos reikalavimą, o asmenys sudarytų identiškus sandorius per trumpą laikotarpį siekdami šio reikalavimo išvengti, institucijos, tiriančios sukčiavimo pobūdžio veikas, fiktyvių įmonių veiklą ir nusikalstamo praturtėjimo atvejus, turėtų galimybę kelti sandorio skaidymo pagrįstumo klausimą ir atsižvelgdami į turinio prieš formos viršenybės principą, atskirus sandorius laikyti vienu sandoriu. 9. Lietuvos verslo konfederacija, (2013-03-19)2
bendrovių akcijų įsigyja užsienio bendrovės ir neretai akcijų įsigijimo sandoriai sudaromi pasirašantiems asmenims nebūnant vienoje vietoje (pavyzdžiui, apsikeičiant pasirašytais sutarčių egzemplioriais paštu), ypač jei sudaromi mažesnės vertės sandoriai, o akcijų įgijėjo atstovui atvykimas i Lietuvą reikštų nemažas išlaidas. Pagal siūlomą reguliavimą dėl visų akcijų įsigijimo sandorių (kai sandorio vertė didesnė nei 50 000 litų) akcijų įgijėjas (ar jo atstovas) turėtų atvyki į Lietuvą pasirašyti Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.
Tikėtinam, kad toks reguliavimas galėtų atbaidyti dalį potencialių investuotojų, tuo tarpu dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūlomas reguliavimas nebūtų veiksmingas prieš nesąžiningus asmenis (nepaisant to, kad siūlomas reguliavimas ir yra skirtas būtent kovai su nesąžiningais asmenimis). Mūsų manymu, toks reguliavimas ženkliai padidintų biurokratinę naštą verslui ir pablogintų investicinę aplinką Lietuvoje. Atsižvelgti iš dalies Siekiant sumažinti naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, jog asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas gali būti perduotas sąskaitų tvarkytojams, siūloma nustatyti, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 50 tūkst. Lt. arba parduodama 25 procentai ar daugiau įmonės akcijų, turi būti notarinės formos išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“ Šios nuostatos, kaip minėta, perkeltos į projektą XIIP-248(2). 10. Asociacija „Investuotojų forumas“, (2013-03-22)2
l. Dėl 47 str. papildymo nauja 10 dalimi: abejotina ar siūlomu Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) papildymu, numatančiu privalomą notarinę formą uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartims, jei akcijų, pardavimo kaina yra didesnė nei 50 000 litų, bus pasiektas norimas rezultatas. ABĮ pakeitimų projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pakeitimais siekiama palengvinti valstybės institucijų darbą tiriant baudžiamąsias bylas, susijusias su asmenų neteisėtu praturtėjimu, sukčiavimu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu, nusikaltimais mokesčių srityje, tuo pačiu siekiama sustiprinti skaidrumą bei konkurencines sąlygas sąžiningai mokesčius mokančiam verslui.
Sprendžiant dėl papildomo reguliavimo poreikio, reikėtų išskirti tris sritis: i) sandorio forma; ii) akcijų apskaita; ir iii) viešumas. Iš tiesų, problemų, kad nesąžiningi asmenys akcijų pirkimo-pardavimo sandorius galėdavo sudaryti atgaline tvarka, kildavo. Tačiau svarbu būtų, kad valstybes institucijos įvertintų, ar neseniai įvykdyta reforma, kuomet uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų sąrašai pradėti registruoti Juridinių asmenų registre, neišsprendė problemos. Sutinkame, kad Įvykdžius reformą valstybės tarnyboms notarinis tokių sandorių tvirtinimas galėtų bent iš dalies padėti išvengti situacijų, kai, siekiant nuslėpti nepagristą praturtėjimą, sandoris būtų sudaromas atgaline data; taip pat valstybės tarnyboms būtų užtikrintas priėjimas prie sandorio dokumentų, nes notaras saugotų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių ir sutarties šalys negalėtų nuslėpti sandorio sudarymo fakto ar kt. Vis dėlto, net ir nustačius privalomą notarinę formą akcijų pirkimo-pardavimo sutartims, kuriu suma viršija 50 000 litų, nesąžiningi asmenys notarinės formos reikalavimą galėtų pakankamai lengvai apeiti skaidydami sandorius j kelis atskirus mažesnius nei 50 000 litų vertės sandorius (t, y, pasirašydami kelias atskiras akcijų pirkimo-pardavimo sutartis). Tuo tarpu sąžiningiems asmenims tektų su notarinės sandorio formos reikalavimu susijusios papildomos išlaidos bei papildomos laiko sąnaudos organizuojant notarinį akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimą.
Nepritarti Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų sąrašų pateikimas Juridinių asmenų registrui neišsprendė problemos visų pirma, dėl to, jog neužtikrinamas pateikiamos informacijos teisingumas ir tokios informacijos pateikimas kiekvienu akcininkų pasikeitimo atveju, todėl ši priemonė nepadeda išspręsti fiktyvių įmonių, t. y. realiai nevykdančių ūkinės veiklos, problemos ir jų panaudojimo nusikalstamose veikose. Dėl argumentų, susijusių su notarinės formos vengimu, pažymėtina, jog tuo atveju, jei įstatymas numatytų privalomą notarinės formos reikalavimą, o asmenys sudarytų identiškus sandorius per trumpą laikotarpį siekdami šio reikalavimo išvengti, institucijos, tiriančios sukčiavimo pobūdžio veikas, fiktyvių įmonių veiklą ir nusikalstamo praturtėjimo atvejus, turėtų galimybę kelti sandorio skaidymo pagrįstumo klausimą ir atsižvelgdami į turinio prieš formos viršenybės principą, atskirus sandorius laikyti vienu sandoriu. 11. Asociacija „Investuotojų forumas“, (2013-03-22)2
bendrovių akcijų įsigyja užsienio bendrovės ir neretai akcijų įsigijimo sandoriai sudaromi pasirašantiems asmenims nebūnant vienoje vietoje (pavyzdžiui, apsikeičiant pasirašytais sutarčių egzemplioriais paštu), ypač jei sudaromi mažesnės vertės sandoriai, o akcijų įgijėjo atstovui atvykimas į Lietuvą reikštų nemažas išlaidas. Pagal siūlomą reguliavimą dėl visų akcijų įsigijimo sandorių (kai sandorio vertė didesnė nei 50 000 litų) akcijų įgijėjas (ar jos atstovas) turėtų atvykti į Lietuvą pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutarti.
Tikėtina, kad toks reguliavimas galėtų atbaidyti dalį potencialių investuotojų, tuo tarpu dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūlomas reguliavimas nebūtų veiksmingas prieš nesąžiningus asmenis (nepaisant to, kad siūlomas reguliavimas ir yra skirtas būtent kovai su nesąžiningais asmenimis). Atsižvelgti iš dalies Siekiant sumažinti naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, jog asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas gali būti perduotas sąskaitų tvarkytojams, siūloma nustatyti, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 50 tūkst. Lt. arba parduodama 25 procentai ar daugiau įmonės akcijų, turi būti notarinės formos išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“
„Investuotojų forumas“, (2013-03-22)2
padidintų biurokratinę naštą verslui Lietuvoje, kas prieštarautų Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės deklaruojamam siekiui gerinti verslo aplinką mažinant biurokratinę naštą verslui. Toks reguliavimas butų neproporcingai ribojantis. jei lygintume su siekiamais tikslais. Net jeigu būtų pasirinkta problemą spręsti papildomai reguliuojant sandorio formą, pakaktų paprasčiausiai, kad notaras patvirtintų šalių parašus ant akcijų priėmimo-perdavimo akto. Atsižvelgti iš dalies Siekiant sumažinti naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, jog asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas gali būti perduotas sąskaitų tvarkytojams, siūloma nustatyti, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 50 tūkst.
Lt. arba parduodama 25 procentai ar daugiau įmonės akcijų, turi būti notarinės formos išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 13. Asociacija „Investuotojų forumas“, (2013-03-22)2
reikalavimas notariškai tvirtinti akcijų priėmimo-perdavimo aktus, tačiau mus supančiose šalyse (Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje) toks reikalavimas netaikomas. Estijoje reikalavimas notariškai tvirtinti akcijų, priėmimo-perdavimo aktą taikomas tik tada, kai bendrovės akcijos nėra apskaitomos Estijos centriniame vertybinių popierių depozitoriume. Pažymėtina, kad valstybės, kurios pasirenka reikalauti notarinio akcijų perleidimo fakto patvirtinimo, netaiko kitų reikalavimų, pavyzdžiui, akcininkų sąrašų teikimo registrui Atkreipiame dėmesį, kad siekiant skaidrumo, sandorio formos reguliavimas nėra tinkamiausias būdas pasiekti tikslą. Galima papildomai reguliuoti akcijų apskaitą. Pažymėtina, kad pagal Akcinių bendrinių įstatymo 40 str. 9 d. nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. akcijų nuosavybės teisė pereina padarius įrašą akcijų apskaitoje (vertybinių popierių sąskaitoje), Šiuo metu akcijų apskaitą vykdo (vertybinių popierių sąskaitas tvarko) bendrovių vadovai (jeigu bendrovės savanoriškai neperleidžia tos funkcijos bankams ar finansų maklerių įmonėms).
Galima būtų numatyti, kad uždarųjų akcinių bendrovių, kurios perduoda, akcijų apskaitos tvarkymą nepriklausomiems licencijuotiems subjektams (finansų maklerio įmonėms, bankams, centriniam depozitoriumui), akcijų perleidimui nebūtų taikomas notarinės formos reikalavimas. Atkreipiame dėmesį, kad panašus reguliavimas jau šiuo metu galioja akcinių bendrovių atžvilgiu (jų akcijų apskaitą privalomai tvarko licencijuoti subjektai ir jų atžvilgiu nebus taikomi siūlomi notarinės formos reikalavimai). Analogiškas reguliavimas taikomas (ir praktikoje yra pasiteisinęs) uždarųjų akcinių bendrovių atitikmeniui (osauhing arba OU) Estijoje. Pritarti Siekiant sumažinti naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, jog asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas gali būti perduotas sąskaitų tvarkytojams, siūloma nustatyti, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 50 tūkst. Lt. arba parduodama 25 procentai ar daugiau įmonės akcijų, turi būti notarinės formos išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 14. Asociacija „Investuotojų forumas“, (2013-03-22)2
pasiekti užtikrinant didesnį akcininkų viešumą. Visiškai neseniai buvo įvykdyta reforma, reikalaujant akcininkų sąrašus teikti Juridinių asmenų registrui. Reikėtų įvertinti jos poveikį.
Galima būtų patobulinti pačią sistemą, įpareigojant akcininkų sąrašus teikti elektroniniu būdu ir kad jie elektroniniu būdu būtų prienami visiems asmenims (šiuo metu reikia prašyti popierinės kopijos, kurią registras pateikia per kelias dienas), kaip pavyzdžiui, yra su finansinėmis ataskaitomis. Papildomai galima nurodyti, kad nepateikus sąrašo registrui, akcininkų pasikeitimo faktas negali būti naudojamas prieš trečiuosius asmenis: pagrįsti nuosavybės teisę, perleisti akcijas, akcijomis pagrįsti turtą ar pajamas. Galiausiai, papildomai galima įpareigoti finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodyti uždarosios akcinės bendrovės akcininkus finansinių metų pabaigoje. Nepritarti Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų sąrašų pateikimas Juridinių asmenų registrui neišsprendė problemos visų pirma, dėl to, jog neužtikrinamas pateikiamos informacijos teisingumas ir tokios informacijos pateikimas kiekvienu akcininkų pasikeitimo atveju, todėl ši priemonė nepadeda išspręsti fiktyvių įmonių, t. y. realiai nevykdančių ūkinės veiklos, problemos ir jų panaudojimo nusikalstamose veikose. 15. Lietuvos bankų asociacija, (2013-02-25) * Be to, kaip ir minėta anksčiau, notarinės formos taikymas priklausomai nuo sumos neapsaugo nuo nesąžiningo elgesio, nes įsigyjamas akcijų paketas gali būti išskaidytas ir perkamas dalimis. Nepritarti Dėl argumentų, susijusių su notarinės formos vengimu, pažymėtina, jog tuo atveju, jei įstatymas numatytų privalomą notarinės formos reikalavimą, o asmenys sudarytų identiškus sandorius per trumpą laikotarpį siekdami šio reikalavimo išvengti, institucijos, tiriančios sukčiavimo pobūdžio veikas, fiktyvių įmonių veiklą ir nusikalstamo praturtėjimo atvejus, turėtų galimybę kelti sandorio skaidymo pagrįstumo klausimą ir atsižvelgdami į turinio prieš formos viršenybės principą, atskirus sandorius laikyti vienu sandoriu. 16.
bankų asociacija, (2013-02-25) * Mūsų žiniomis, kaimyninėse valstybėse notarinė akcijų pirkimo pardavimo forma nėra taikoma (pvz. Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje). Taigi, mūsų manymu, svarstant apie būtinybę užtikrinti skaidresnę akcijų apyvartą, visų pirma reikėtų galvoti apie akcijų apskaitą, o ne apie notarinį sandorių tvirtinimą. Notarinis akcijų pirkimo pardavimo sutarčių tvirtinimas galėtų būti taikomas tik toms bendrovėms, kurių akcijų tvarkymas nėra perduotas licencijuotam subjektui (finansų maklerių įstaigoms, bankams ir pan.) ir kurių akcijos nėra apskaitomos Centriniame vertybinių popierių depozitoriume (panašus reglamentavimas taikomas Estijoje).<...> Pritarti Siekiant sumažinti naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, jog asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas gali būti perduotas sąskaitų tvarkytojams, siūloma nustatyti, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 50 tūkst. Lt. arba parduodama 25 procentai ar daugiau įmonės akcijų, turi būti notarinės formos išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 17. Lietuvos verslo konfederacija, (2013-03-19)2
reikalavimas notariškai tvirtinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau mus supančiose šalyse (Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje) toks reikalavimas netaikomas. Estijoje reikalavimas notariškai tvirtinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį taikomas tik tada, kai bendrovės akcijos nėra apskaitomos Estijos centriniame vertybių popierių depozitoriume.
Todėl, jeigu visgi būtų nuspręsta įvesti siūlomą notarines formos reikalavimą uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartims, siūlome numatyti, kad uždarųjų akcinių bendrovių, kurios perduoda akcijų apskaitos tvarkymą nepriklausomiems licencijuotiems subjektams (finansų maklerio įmonėms, bankams, centriniam depozitoriumui), akcijų perleidimui nebūtų taikomas notarinės formos reikalavimas. Atkreipiame dėmesį, kad panašus reguliavimas jau šiuo metu galioja akcinių bendrovių atžvilgiu (jų akcijų apskaitą privalomai tvarko licencijuoti subjektai ir jų atžvilgiu nebus taikomi siūlomi notarinės formos reikalavimai). Analogiškas reguliavimas taikomas ir praktikoje yra pasiteisinęs uždarųjų akcinių bendrovių atitikmeniui (osauhing arba OU) Estijoje. Pritarti Siekiant sumažinti naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, jog asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas gali būti perduotas sąskaitų tvarkytojams, siūloma nustatyti, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 50 tūkst. Lt. arba parduodama 25 procentai ar daugiau įmonės akcijų, turi būti notarinės formos išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos, kaip minėta, perkeltos į projektą XIIP-248(2). 18. Lietuvos pramonininkų konfederacija, (2013-04-10)2
projektui (tuo atveju, jei LPK pasiūlymas dėl sandorių registravimo viešame registre nebūtų priimtas) LPK siūlo įtvirtinti panašų į Estijos teisės aktuose įtvirtintą modelį, kur reikalavimas notariškai tvirtinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį taikomas tik tada, kai bendrovės akcijos nėra apskaitomos Estijos centriniame vertybių popierių depozitoriume.
LPK siūlytų numatyti, kad uždarųjų akcinių bendrovių, kurios perduoda akcijų apskaitos tvarkymą nepriklausomiems licencijuotiems subjektams (finansų maklerio įmonėms, bankams, centriniam depozitoriumui), akcijų perleidimui nebūtų taikomas notarinės formos reikalavimas. Panašus reguliavimas šiuo metu galioja akcinių bendrovių atžvilgiu (jų akcijų apskaitą privalomai tvarko licencijuoti subjektai ir pagal ABĮ pakeitimų projektą akcinių bendrovių akcijų perleidimo sutarčių atžvilgiu nebūtų taikomi siūlomi notarinės formos reikalavimai). Pritarti Siekiant sumažinti naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, jog asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas gali būti perduotas sąskaitų tvarkytojams, siūloma nustatyti, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 50 tūkst. Lt. arba parduodama 25 procentai ar daugiau įmonės akcijų, turi būti notarinės formos išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos, kaip minėta, perkeltos į projektą XIIP-248(2). 19.
notarų rūmai, (2013-04-10) * Lietuvos notarų rūmai, susipažinę su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir
bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu (toliau – Projektai), informuoja, kad neturi pastabų dėl šių įstatymų Projektų. Be to, Notarų rūmų nuomone, Projektuose numatyti tikslai galėtų būti lengviau pasiekti, jeigu Civiliniame kodekse būtų išplėstas privalomas notaro depozitinės sąskaitos naudojimas atsiskaitymams: 1) nustatant, kad tais atvejais, kai paskolos sutartis turėtų būti sudaroma notarinės formos, paskolos davėjas pinigus sutarties pasirašymo metu sumokėtų į notaro depozitinę sąskaitą, o po sutarties notarinio patvirtinimo notaras pinigus perduotų paskolos gavėjui; 2) nustatant, kad tais atvejais, kai dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos, dovanotojas dovanojamus pinigus sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o notaras pinigus perduoda dovanos gavėjui po sutarties notarinio patvirtinimo; 3) pakeičiant Civilinio kodekso 6.344 straipsnio 4 dalį ir panaikinant šalims galimybę susitarti dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos negu naudojant notaro depozitinę sąskaitą, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, kuriai būtina notarinė forma, kai tokia sutartis po sudarymo turi būti įregistruota viešame registre. Šiais atvejais notaro depozitinės sąskaitos panaudojimas užtikrintų tai, kad pinigai tikrai buvo perduoti. Nepritarti Privalomo notaro depozitinės sąskaitos naudojimo išplėtimas nėra pateiktų įstatymų projektų tikslas.
Pažymėtina, kad problemas, susijusias su depozitinių sąskaitų teisiniu reguliavimu siekiama spręsti kitais šiuo metu Seime svarstomais projektais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.120, 3.92, 4.197, 4.226, 6.51, 6.56, 6.106, 6.679, 6.892, 6.894 ir
galios įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1559); Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 656 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1560) ir kt., taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.56, 6.892, 6.894, 6.913 ir 6.928 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.927¹ir 6.927²straipsniais įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-915). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos * Vykdydami Jūsų paklausimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto svarstomų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo (Nr. XIIP-248), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo (Nr. XIIP-249) ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo (Nr. XIIP-250) įstatymų projektų, teikiame Jūsų prašomą informaciją. Didelė žala valstybės biudžetui daroma sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėjimo srityje, t. y. apgaule įgyjant ar išvengiant mokėti PVM bei kitus mokesčius, taip pat darant kitas glaudžiai su tuo susijusias nusikalstamas veikas.
Vykdydami šias veikas juridinių asmenų atstovai, siekdami dirbtinai padidinti įmonių sąnaudas, sumažinti pelno mokestį, PVM bei kitus mokėtinus mokesčius, steigia fiktyvias įmones neteisėtai veiklai vykdyti ar įsigyja veikiančių įmonių akcijas jų kontroliuojamų asocialių asmenų vardu. Kaip rodo praktika, įmonių savininkai, siekdami išvengti atsakomybės bei nuslėpti padarytus nusikaltimus, imituoja jų valdomų bendrovių, kurios buvo naudojamos nusikalstamai veikai daryti, akcijų pardavimą asocialiems arba užsienyje gyvenantiems asmenims ir taip fiktyviai perkelia visus neįvykdytus įsipareigojimus valstybei. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Tarnyba) pareigūnams nustačius PVM grobstymo atvejus, nusikalstamų veikų padaryme įsteigtų ir naudotų realiai veiklos nevykdžiusių 10-ies įmonių akcijos, atgalinėmis datomis fiktyviai įforminus pirkimo-pardavimo dokumentus, per savaitę, buvo parduotos po 100 Lt už įmonę, kartu perduodant ir jų apskaitos dokumentus užsienio - Kazachstano, Kirgizijos - valstybių piliečiams. Tarnybos pareigūnai, atskleisdami ir tirdami šias veikas, susiduria su akcijų pirkimo-pardavimo sandorių kontrolės problematika, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą akcijų pirkimo-pardavimo sutartims nėra privaloma notarinė forma, todėl atitinkamai nėra šių sandorių kontrolės mechanizmo ir egzistuoja galimybė jas parduoti fiktyviai atgalinėmis datomis, siekiant išvengti atsakomybės bei privalomų mokėti mokesčių. Per 2012 metus dėl minėtų nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimu PVM mokėjimo srityje, buvo baigta 70 ikiteisminių tyrimų.
Baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose įtarimai pareikšti 104 fiziniams asmenims ir 19 juridinių asmenų, tirta 52 veiklą vykdančių ir 23 veiklos nevykdančių įmonių veikla. Per 2013 m. sausio - rugsėjo mėn. dėl minėtų nusikalstamų veikų buvo baigti 47 ikiteisminiai tyrimai. Baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose įtarimai pareikšti 76 fiziniams asmenims ir 13 juridinių asmenų, tirta 54 veiklą vykdančių ir 28 veiklos nevykdančių įmonių veikla. Per 2013 m. sausio - rugsėjo mėn. baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose išaiškinta nusikalstama veika padaryta žala viršija 20,2 mln. Lt, iš jų daugiau kaip 5,8 mln. Lt sudaro pridėtinės vertės mokestis, atlygintos žalos suma - daugiau kaip 3,8 mln. Lt, o laikinai apribotos teisės į nuosavybę vertė - daugiau kaip 3,9 mln. Lt. 2013 m. rugsėjo 30 d. eigoje buvo 129 ikiteisminiai tyrimai, šių tyrimų metu išaiškinta valstybei padaryta žala viršija 55 mln. Lt, iš jų daugiau kaip 48 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio, atlyginta žala viršija 3,5 mln. Lt, laikinai apribota teisė į daugiau kaip 23 mln. Lt vertės nuosavybę. Šiuose ikiteisminiuose tyrimuose įtarimai pareikšti 688 fiziniams asmenims ir 67 juridiniams asmenims, veiklą vykdančių įmonių skaičius - 415, veiklos nevykdančių- 122, organizuotų grupių skaičius - 19. Vykdydami neteisėto praturtėjimo (BK 189¹ str.). nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų legalizavimo bei kitų nusikalstamų veikų tyrimą, Tarnybos pareigūnai dažnai (praktiškai kiekviename ikiteisminiame tyrime) susiduria su atvejais, kai tikrinami ar įtariami asmenys pareigūnams pateikia dokumentus, neva įrodančius jų teisėtą kilmę, kurių tyrimas ir paneigimas yra ypač sudėtingas. Viena iš šios problemos aspektų yra galimybė fiziniams asmenims be kontrolės iš kitų fizinių asmenų gauti įvairaus dydžio paskolas ar dovanas grynaisiais pinigais.
Pasinaudodami minėtos kontrolės stoka, fiziniai asmenys, dėl kurių jau pradėtas patikrinimas ar tyrimas, gali bet kuriuo metu sudaryti ir pateikti apsimestinius (fiktyvius) dokumentus dėl grynųjų pinigų gavimo iš kitų asmenų, tuo pagrįsdami turto įsigijimo ar skolinimosi šaltinių teisėtumą ir realumą. Šiais atvejais pagrindinis įrodinėjimo dalykas yra fiktyvių (neteisėtų) lėšų šaltinių, t. y. paskolų, vekselių, dovanojimo sandorių, paneigimo faktas. Ypač sudėtinga paneigti fiktyvius sandorius, t. y. asmenys turėtoms išlaidoms pagrįsti pateikia tariamo lėšų skolinimosi raštelius (taip nurodo fiktyvias pajamas bei pagrindžia turėtas išlaidas), nors realiai pinigai nebuvo skolinti. Tyrimo metu paneigus skolinimosi faktą iš vieno šaltinio, asmenys pateikia kitas gynybines versijas apie tariamai turėtas pajamas, pateikdami naujas paskolos sutartis, kurios išrašomos atgalinėmis datomis ir kuriose figūruoja skolintojai, deklaravę didelės vertės turtą. Patį skolinimo faktą labai sudėtinga paneigti, nes pagal šiuo metu galiojančias Civilinio kodekso nuostatas pinigų skolinimo sutartims nėra privaloma notarinė forma ir atitinkamai nėra šių sandorių kontrolės mechanizmo. Šiais atvejais taip pat išsiplečia tyrimo apimtys bei pailgėja tyrimo atlikimo laikas, kadangi reikia įvertinti bei surinkti papildomus duomenis. Kaip rodo praktika, tokios paskolos turi Aktyvumo požymių ir leidžia fiziniams asmeninis išvengti atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą. Per 2011 metus Tarnyboje buvo atliekami 55 ikiteisminiai neteisėto praturtėjimo tyrimai, iš jų 11 baigta. Per šį laikotarpį buvo tiriamas 131 asmuo, iš kurių
atliekami 74 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 26 baigti. Per šį laikotarpį buvo tiriami 227 asmenys, iš jų 98 asmenims pareikšti įtarimai.
Per 2013 m. sausio
Respublikos Generalinė prokuratūra (2013-11-06) * Generalinė prokuratūra pritaria Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projekto ( Nr.XIIP-248), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr.XIIP-249), Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3,15,27,59,77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ( Nr.XIIP-250) aiškinamajame rašte išdėstytiems argumentams. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai 2013-02-18 parengė apibendrinimą Nr. 17.9.-456 Dėl prokurorų veiklos, organizuojant ir vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl neteisėto praturtėjimo (BK 1891 str.) bei palaikant valstybinį kaltinimą šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Apibendrinimas buvo parengtas patikrinus nutrauktų bei atliekamų ikiteisminių tyrimų medžiagas taip pat susipažinus su teismuose išnagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis dėl neteisėto praturtėjimo. Apibendrinime akcentuojama, kad daugiausia sunkumų tiriant šios rūšies nusikalstamas veikas kyla būtent renkant duomenis, patvirtinančius, jog asmens turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Daugumoje atvejų, kai asmeniui turto įsigijimui pagrįsti nepakanka nuosavų teisėtos kilmės lėšų, yra pateikiamos paskolų sutartys su kitais asmenimis. Šioms sutartims pagal galiojančius teisės aktus neprivaloma notarinė forma. Jeigu gyventojui pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą nėra prievolės pateikti turto deklaracijos, tokių paskolų suteikimo bei gavimo faktas nefiksuojamas jokiuose registruose.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui neatmestina galimybė, jog tokie sandoriai sudaromi fiktyviai, atgaline data. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagų taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikiamos
„gautų“ paskolų sutartys sudarytos dėl mažų sumų arba su asmenimis, kurie
neturi sunkumų pagrįsti skolintų lėšų teisėtą prigimtį. Šiuo metu Prokuratūros informacinės sistemos ( toliau-IPS) duomenimis yra atliekama 113 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo ( BK 189¹ str.). 2013 metų sausio -spalio mėn. IPS duomenimis buvo pradėta 60 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo ( BK 189¹ str.). Faktiškai visuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl neteisėto praturtėjimo kai asmeniui turto įsigijimui nepakanka nuosavų teisėtos kilmės lėšų, yra pateikiamos paskolų sutartys su kitais asmenimis lėšų įgijimo teisėtumui pagrįsti Fiktyvūs ar suklastoti vekseliai yra naudojami apgaule užvaldant svetimą turtą taip pat skolininko nesąžiningumo ( BK 208 str.) atvejais. Tikslių duomenų kiek vekselių buvo panaudota darant nusikalstamas veikas pateikti neturime galimybės. Norint gauti tokius duomenis reikėtų patikrinti didelį kiekį baudžiamųjų bylų. 2013 metais sausio-rugsėjo mėn. pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl 4370 sukčiavimo ( BK 182 str.) nusikalstamų veikų. Siekiant išvengti atsakomybės PVM grobstymo atvejais, uždarosios akcinės bendrovės, panaudotos grobstant PVM yra fiktyviai perleidžiamos asmenims be pastovios gyvenamosios vietos arba užsienio šalių piliečiams. Per 2013 metų sausio-rugsėjo mėn. Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis buvo pradėti 72 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo apgaule užvaldant PVM.
Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio papildymas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties notarinės formos privalomumą siejant su akcijų pardavimo kaina ( 50
faktiškai nevykdančių veiklos UAB akcijos yra perleidžiamos už mažesnę nei minimalus įstatinio kapitalo dydis ( 10 000 Lt.) sumą. Notarinės formos privalomumas turėtų būti siejamas ne su akcijų pardavimo kaina o su perleidžiamų akcijų dalimi kai yra įgyjamos visos uždarosios akcinės bendrovės akcijos ar kontrolinis akcijų paketas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi sandoriai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo. Šis įstatymo reikalavimas šiuo metu gali būti apeinamas įsigyjant uždarosios akcinės bendrovės, turinčios nekilnojamojo turto, kontrolinį akcijų paketą. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2013-07-02)2
1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025)
valdybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. SV-S-139 22–24 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-248 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-248), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-249 (toliau – įstatymo projektas Nr.
XIIP-249) ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-250 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-250) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tikslinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1914;
2003, Nr. 123-5574)
kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 000 litų. Kaip rodo praktika, daugumos steigiamų uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – bendrovė) įstatinis kapitalas sudaro būtent 10 000 litų ir tik apie 20 procentų bendrovių įstatinis kapitalas viršija 50 000 litų. Todėl įstatymo projekto Nr. XIIP-249 nuostata, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 50 000 litų, turi būti notarinės formos, būtų taikoma tik nedaugeliui bendrovių. Taigi siūlomu teisiniu reglamentavimu siekiamas Įstatymų projektų tikslas apriboti galimybę fiktyviai sudarinėti tokius sandorius nusikalstamai veiklai užmaskuoti nebūtų pasiektas, nes nusikalstamą veiką vykdę asmenys galėtų be papildomos kontrolės perleisti bendrovės akcijas (realiai – pačią bendrovę) užsienio šalies piliečiams ir taip išvengti mokestinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką. Kadangi akcijų pardavimo sutartimi perleidžiant akcijas perduodama jų savininko (akcininko) teisė dalyvauti valdant bendrovę, o pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335)
asmuo priskiriamas prie juridinio asmens savininkų arba prie asmenų, kontroliuojančių juridinio asmens veiklą, norint pasiekti įstatymo projekte Nr.
XIIP-249 keliamus tikslus, siūlytina nustatyti, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, kai parduodama 25 procentai ar daugiau bendrovės akcijų. Pritarti iš dalies Argumentai: Pritarti siūlomam nuostatos patobulinimui ir nustatyti, kad uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos, kaip minėta, perkeltos į projektą XIIP-248(2). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2013-07-02) * Siekiant, kad nebūtų apeitas siūlomas reikalavimas taikyti notarinę formą skaidant akcijų pirkimo–pardavimo sandorius į kelis mažesnės vertės sandorius ir būtų galimybė teisėsaugos institucijoms tokius išskaidytus sandorius sukontroliuoti ir susieti, turėtų veikti atitinkama informacinė sistema. Todėl Įstatymų projektus siūlytina svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Seime įregistruotu Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 11, 12 ir 41¹straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-623, kuriame numatoma įtvirtinti nuostatas dėl bendrovių akcininkų sąrašų teikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS). Tai prisidėtų prie Įstatymų projektais siekiamų tikslų įgyvendinimo, nes būtų sudarytos prielaidos teisėsaugos institucijoms operatyviai gauti duomenis apie bendrovių akcininkus ar duomenų apie juos pasikeitimą.
Nepritarti Argumentai: Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema yra papildoma priemonė, kuri tik prisidėtų prie projektų tikslų įgyvendinimo, bet nėra šių projektų įgyvendinimo prielaida, todėl svarstyti šiuos projektus kartu nėra būtinybės. Be to, XIIP-623 projektas jau svarstytas Seime ir yra priimtas (įstatymas XII-594). 3. Seimo narys R.Žemaitaitis (2013-07-02)
LR Akcinių bendrovių įstatymo 41 str. 3 d. nustato, jog uždaroji akcinė bendrovė sutartimi gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo taisykles nustato LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Siekiant išvengti papildomos finansinės naštos uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios akcijų apskaitą yra perdavusios licencijuotiems sąskaitų tvarkytojams, veikiantiems įstatymų nustatyta tvarka, tikslinga būtų numatyti, jog uždarųjų akcinių bendrovių, kurios yra perdavusios akcijų apskaitos tvarkymą nepriklausomiems licencijuotiems subjektams, akcijų perleidimui nebūtų taikomas notarinės formos reikalavimas. Taip pat atsižvelgiant į Vyriausybės siūlymą ir tai, kad 25 procentus ir daugiau juridinio asmens akcijų turintis asmuo priskiriamas prie juridinio asmens savininkų arba prie asmenų, kontroliuojančių juridinio asmens veiklą, norint pasiekti įstatymo projekte Nr. XIIP-249 keliamus tikslus, siūlytina nustatyti, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, kai parduodama 25 procentai ar daugiau bendrovės akcijų. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Papildyti 47 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10.
Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai ar daugiau bendrovės akcijų, turi būti notarinės formos, išskyrus atvejus, kai asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas yra perduotas sąskaitų tvarkytojui.” Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti siūlomam nuostatos patobulinimui ir nustatyti, kad uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos, kaip minėta, perkeltos į projektą XIIP-248(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. . Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (2013-09-18) *
projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
komitetas (2013-10-16) * Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, įvertinant visus gautus pasiūlymus ir pastabas. Pritarti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo NR.VIII-1835 44 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.
7.2. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad projektų XIIP-248(2), XIIP-249(2) ir XIIP-250(2) įsigaliojimo data patobulinta į 2015 m. sausio 1 d. bei tai, kad numatoma Europos bendrosios valiutos euro įvedimo data Lietuvoje taip pat 2015 m. sausio
panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, kai Lietuvos Respublika tenkina eurui įvesti reikalingas sąlygas, priėmimo (numatoma liepos 22 dieną), turės būti įregistruoti ir apsvarstyti pasiūlymai numatantys projektuose XIIP-248(2) ir XIIP-250(2) nurodytas pinigines išraiškas eurais. Todėl projektų XIIP-248(2), XIIP-249(2) ir XIIP-250(2) priėmimas Seimo posėdyje negali vykti anksčiau nei bus priimtas galutinis Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl Lietuvos įstojimo į euro zoną. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J.Sabatauskas
Komiteto patobulintas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas