Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Kodeksą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Bylos medžiagos viešumas
išnagrinėtos neviešame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti ir byloje nedalyvavę asmenys. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai teismo nuosprendis ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. 2. Viešame teismo posėdyje priimdamas nuosprendį ar teismo procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. 3. Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo pateikia nustatytos formos prašymą. Prašymo formą ir susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. 4. Su bylos medžiaga, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, turi teisę susipažinti asmenys, kuriems ši teisė yra suteikta vadovaujantis įstatymais ir kuriems tokios informacijos reikia jų pareigoms atlikti.“
Papildyti 188 straipsnį 7 dalimi:
„7. Jeigu įtariamasis negali atvykti į apklausą arba yra laikomas areštinėje,
kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, jis gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.“
Papildyti 189 straipsnį 6 dalimi:
„6. Jeigu įtariamasis negali atvykti į ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamą
apklausą arba yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, jis gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.“
Pakeisti 246 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant
kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą, taip pat kai kaltinamasis apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.“
Pakeisti 255 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota
pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.“
Pakeisti 256 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„256 straipsnis. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių
ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme
įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės.
Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša kaltinamajam nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, Šio šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės veikos aplinkybės. 2. Prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, apie tokią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, Minėto šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką. 4.
nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.“
Papildyti 272 straipsnį 5 dalimi:
„5. Jeigu kaltinamasis negali atvykti į teismo posėdį arba yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje,
jis gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.“8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. kovo 1 d. 2. Generalinė prokuratūra iki 2015 m. kovo 1 d. patvirtina tvarką, kuria vadovaujantis bus atliekama apklausa garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu. 3. Teisėjų taryba iki 2015 m. kovo 1 d. patvirtina tvarką, kuria vadovaujantis bus atliekama apklausa garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis bylos nagrinėjimo teisme metu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-2485(2) lyginamasis variantas
Papildyti Kodeksą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Bylos medžiagos viešumas
1Išnagrinėtos bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų ar jų dalių,
kurios buvo išnagrinėtos neviešame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti ir byloje nedalyvavę asmenys. Šią teisę byloje nedalyvavę asmenys įgyja, kai teismo nuosprendis ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. 2. Viešame posėdyje priimdamas nuosprendį ar teismo procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą ir kitais šio kodekso 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, taip pat kai yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. 3. Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo pateikia nustatytos formos prašymą. Prašymo formą ir susipažinimo su išnagrinėtų bylų medžiaga tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. 4. Su bylos medžiaga, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, turi teisę susipažinti asmenys, kuriems ši teisė yra suteikta vadovaujantis įstatymais ir kuriems tokios informacijos reikia jų pareigoms atlikti.“
Papildyti 188 straipsnį 7 dalimi: „7.
Įtariamasis, kuris negali atvykti į apklausą arba yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.“
Papildyti 189 straipsnį 6 dalimi:
„6. Įtariamasis, kuris negali atvykti į ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamą
apklausą arba yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.“
Pakeisti 246 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant
kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą Kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.“
Pakeisti 255 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota
pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.“
Pakeisti 256 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„256 straipsnis. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių
aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme 1.
Prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša kaltinamajam nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, Šio šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės veikos aplinkybės. 2. Prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, apie tokšią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, Minėto šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. 3.
kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką. 4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.“
įgyvendinimas
1Šio įstatymo 2, 3 ir 4 straipsniai įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra iki 2016 m.
sausio 1 d. nustato tvarką, kuria bus atliekama apklausa garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu. 3. Teisėjų taryba iki 2016 m. sausio 1 d. patvirtina tvarką, kuria vadovaujantis bus atliekama apklausa ir užtikrinamas kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis bylos nagrinėjimo teisme metu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 188, 189, 246, 255, 256 ir 272 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – KT) 2013 m. lapkričio 15 d. priėmus KT nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – KT nutarimas). Įstatymo projekto rengimą taip pat paskatino įsigaliojusios nuostatos dėl nukentėjusiųjų, liudytojų, specialistų ir ekspertų apklausų, naudojant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones. Taip pat įstatymo projektas parengtas, siekiant suvienodinti procesines nuostatas (civilinio proceso, administracinių bylų teisenos ir baudžiamojo proceso) dėl išnagrinėtų bylų medžiagos viešumo, kadangi tiek civiliniame procese, tiek administracinių bylų teisenos procese toks reguliavimas įtvirtintas. Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai – pakeisti tam tikras BPK nuostatas, KT nutarimu pripažintas prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), taip pat įtvirtinti įtariamųjų/kaltinamųjų apklausų, naudojant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones, galimybes ir nuostatą BPK, įtvirtinančią baudžiamosios bylos viešumą. 2.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamentas (direktorė – Simona Mesonienė, tel. 8 5 266 2873, el. p. [email protected]; Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis (tel. 8 5 266 2874, el. p. [email protected]; Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Deviatnikovaitė (tel. 8 5 266 2910, el. p. [email protected]). 3. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu
nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 256 straipsnio („Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme“) 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, kaltinamasis gali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą negu nurodyta kaltinamajame akte, jeigu nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, iš anksto apie tai nepranešus kaltinamajam.
KT konstatavo, kad BPK
reguliavimu, pagal kurį nedraudžiama nuteisti kaltinamojo pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nepranešama, sudaromos prielaidos neužtikrinti kaltinamojo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, negarantuoti pakankamų procesinių priemonių gintis nuo pareikšto kaltinimo, neužtikrinti galimybės jomis pasinaudoti, varžyti kaltinamojo teisę į gynybą, pažeisti konstitucinį teisinės valstybės principą.
Atsižvelgiant į tai, KT konstatavo, kad BPK 255 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta, taip pat BPK 256 straipsnio 4 dalis (2011 m. gruodžio
dalių nuostatos netaikomos kaltinime nurodytą veiką perkvalifikuojant pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2.
kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, apie tai nedelsdamas praneša kaltinamajam. Šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės veikos aplinkybės. Vertindamas šios nuostatos atitiktį Konstitucijai, KT akcentavo, kad baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog BPK
kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes gali pakeisti iš esmės skirtingomis, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. 3. BPK 183 straipsnio 4 dalyje ir 279 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, taip pat liudytojas, kuris dėl kitų priežasčių negali atvykti į apklausą (teisiamąjį posėdį), gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.
Tokia pati apklausos tvarka tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu taikoma ir nukentėjusiajam (BPK 185 straipsnis ir 283 straipsnio 2 dalis), o bylos nagrinėjimo teisme metu ir specialistui (BPK 284 straipsnio 4 dalis). BPK
teismo posėdyje, jis gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Taip pat ekspertas ekspertizės aktą gali perskaityti ir į nagrinėjimo teisme dalyvių klausimus atsakyti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (BPK 286 straipsnio 5 dalis). Taip pat 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijos Nr. 2000/C197/03 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose“ 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad valstybės narės savo nuožiūra, kur tinka ir jei tam pritaria jų kompetentingos teisminės institucijos, taip pat gali taikyti šio straipsnio nuostatas (atkreiptinas dėmesys, kad minėtas konvencijos straipsnis reglamentuoja liudytojo ar eksperto apklausas vaizdo konferencijos būdu), apklausdamos kaltinamąjį vaizdo konferencijos būdu. 4. Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1R-308 buvo patvirtintos Susipažinimo su teismuose išnagrinėtų bylų medžiaga taisyklės (toliau – taisyklės). Jų 1 punkte nurodyta, kad taisyklės nustato susipažinimo su teismuose išnagrinėtų civilinių, baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylų medžiaga tvarką.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, susijusios su atitinkamai civilinės ir administracinės bylos viešumu, tačiau BPK tokios nuostatos nėra. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos Įstatymo projektu siūloma BPK papildyti šiomis nuostatomis:
Konstitucijai, BPK 255 straipsnio 2 dalyje, kuriai esant galima nuteisti asmenį pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, jeigu faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, iš anksto jam nepranešus, siūloma BPK 255 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą“. Manytina, kad tokiu reguliavimu bus pašalinta neatitiktis Konstitucijai, t. y. BPK 255 straipsnio 2 dalyje bus nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Tokia nuostata turėtų reikšti, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal bet kokį baudžiamąjį įstatymą (tiek numatantį sunkesnę, tiek lengvesnę nusikalstamą veiką), taip pat dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytų kaltinamajame akte, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 4 dalis taip pat reiškia, kad yra galima nuteisti asmenį pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, jeigu faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, iš anksto jam nepranešus.
Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, tokia formuluotė prieštarauja Konstitucijai, šią dalį siūloma išbraukti. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, atitinkamai koreguota ir BPK 256 straipsnio 2 dalis, t. y. nurodoma, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant bet kokį kitą baudžiamąjį įstatymą (numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką). 2. Siekiant pašalinti KT konstatuotą prieštaravimą Konstitucijai, BPK 256 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis kuria teismas neturi galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis, siūloma nustatyti, kad teismas, ne tik gavęs prokuroro, privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, bet taip pat ir pats nustatęs, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Taip pakeitus galiojančią BPK nuostatą, bus užtikrinama teismo galimybė būti ne tik pasyviu bylų proceso stebėtoju. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turės galimybę pats atlikti reikiamus proceso veiksmus arba pavesti juos atlikti reikiamoms institucijoms. Taip pat šiais atvejais įtvirtinama nuostata, kad apie galimybę keisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis pranešama nagrinėjimo teisme dalyviams.
Taip siekiama, kad baudžiamojo proceso dalyviai, siekiant užtikrinti jų teises ir interesus baudžiamojo proceso metu, būtų informuoti apie bet kokius galimus pasikeitimus veikos kvalifikavime. 3. Siekiant nustatyti nuotolines apklausas visiems baudžiamojo proceso dalyviams (ne tik liudytojams, nukentėjusiesiems, bet ir įtariamiesiems/kaltinamiesiems), BPK siūlomos naujos nuostatos dėl įtariamųjų/kaltinamųjų apklausų garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtinamos nuostatos nėra privalomojo pobūdžio, t. y. įtvirtinama diskrecija apklausti įtariamąjį/kaltinamąjį, jeigu įtariamasis/kaltinamasis negali atvykti į apklausą (teismo posėdį) arba jis yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje. Vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo sistemas planuojama įrengti visuose penkiuose Lietuvos apygardos teismuose:
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismuose, 5 didžiausiuose apylinkių teismuose. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apylinkės teismuose ir 3 apylinkės teismuose, kuriems priskirtoje teritorijoje yra įkalinimo įstaigos: Alytaus, Marijampolės ir Kaišiadorių apylinkės teismuose. Vaizdo konferencijų sistemos bus įrengtos Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir 3 aukščiausiose teisminėse institucijose – Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, taip pat Lietuvos apeliaciniame ir vyriausiajame administraciniame teismuose. Vilniaus apygardos administracinio teismo jurisdikcija apima bylas, kurių šalys yra centrinės valdžios institucijos (departamentai, ministerijos ir t. t.). Taip pat jis nagrinėja nuteistųjų asmenų pateiktus skundus dėl Kalėjimų departamento veiklos. Be to, be nekilnojamosios įrangos, planuojama nupirkti ir kilnojamą vaizdo konferencijų įrangą.
įrangos komplektų bus įrengta Kybartų pataisos namuose, Panevėžio pataisos namuose, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, Vilniaus pataisos namuose, Alytaus pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Kauno tardymo izoliatoriuje. Atsižvelgiant į tai, kad nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo sistema bus įrengta daugelyje teismų ir įkalinimo įstaigų, manytina, siūlomų nuostatų įtvirtinimas prisidės prie greitesnio ir ekonomiškesnio baudžiamojo proceso. 4. Siūlomame BPK 9¹ straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kurioje būtų reglamentuotas išnagrinėtos bylos medžiagos viešumas. Jame nurodoma, kad išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti suinteresuoti asmenys, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis, taip pat įtvirtinamos kitos pagrindinės susipažinimo su išnagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis taisyklės ir nurodoma, kad susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8.
galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, priėmus Įstatymo projektą Priėmus įstatymo projektą, turėtų būti patvirtinta tvarka, kuria vadovaujantis bus atliekama apklausa garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. 9. Įstatymo projekto atitikimas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų reikalavimams, projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitikimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingų teisės aktų priėmimas: atsakingos institucijos ir terminai:
Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodoma, kad Generalinė prokuratūra ir Teisėjų taryba iki 2015 m. kovo 1 d. patvirtina tvarkas, kuriomis vadovaujantis bus atliekama apklausa garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. 12. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti:
Šiam Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projektas rengimo metu nuostatos dėl įtariamųjų ir kaltinamųjų apklausos, naudojant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones, buvo svarstytos 2013 m. vasario 21 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-56 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priežiūros komiteto sudarymo“ sudarytame Baudžiamojo proceso kodekso priežiūros komitete. Pasiūlymams buvo pritarta. Įstatymo projekto derintas su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra ir Teisėjų taryba. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „apklausa“, „vaizdo ir garso perdavimo priemonės“.
2014-11-17 Nr. XIIP–2485 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalis numato, kad „išnagrinėtos bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos neviešame posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti ir byloje nedalyvavę asmenys“. Analizuojamo straipsnio 2 dalimi siekiama įtvirtinti: „Viešame teismo posėdyje priimdamas nuosprendį ar teismo procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis“. Bendras teismo proceso viešumo principas, kuris įtvirtintas ne tik BPK 9 str., bei ir Konstitucijos
str., numato, kad tam tikrais atvejais gali būti daromos išimtys ir bylos gali būti nagrinėjamos neviešai. Konstitucijoje, EŽTK ir BPK numatyti išimčių sąrašai nėra identiški, tačiau išanalizavus jų turinį, galima teigti, kad neviešas teismo posėdis pagal visus šiuos aktus gali būti rengiamas iš esmės tais pačiais atvejais. BPK 9 str. 1 dalis numato teismui pareigą rengti neviešus posėdžius, jei teismo proceso metu reikia tirti informaciją, esančią valstybės, tarnybos, profesine ar komercine paslaptimi. 9 str.
ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdžiai, kuriuose nagrinėjami kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių skyrimo klausimai arba proceso dalyvių skundai, yra nevieši, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip. Kitais atvejais nevieši posėdžiai neprivalomi, bet gali būti rengiami bylą savo žinioje turinčio teismo sprendimu, t.y. bylose dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylose, taip pat kitose bylose, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai nukentėjusiajam dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas. Remiantis išdėstytu, projekto 1 straipsniu teikiamos nuostatos, reguliuojančios baudžiamosios bylos medžiagos viešumo klausimą, gali sukelti diskusijų dėl kelių priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad BPK 9 str. numatyti „neviešumo“ pagrindai nesutampa, kas nėra išaiškinta projektą lydimuosiuose dokumentuose. Antra, nėra aišku, kodėl tik šitoje stadijoje atsiranda kai kurie pagrindai, pvz., nuosavybės slaptumo bei žmogaus sveikatos konfidencialumo kriterijai. BPK 9 straipsnyje jie nėra išskirti. Be to, kadangi projektu teikiamame reglamentavime yra numatytas
„privataus gyvenimo slaptumo kriterijus“, priėmus projektą, būtų galima daryti
loginę išvadą, kad minėti kriterijai nėra BPK 9 str. 3 dalyje numatyto „privataus proceso dalyvių gyvenimo“ kriterijaus sudedamoji dalis. Taigi kyla BPK 9 straipsnio turinio interpretacijos. Trečia, manytina, kad gali kilti problemų taikant analizuojamas normas.
Pvz., kai priimant sprendimą dėl bylos nagrinėjimo teisme viešumo buvo nuspręsta nagrinėti bylą teisme viešai, tačiau vėliau dėl tų pačių aplinkybių nuspręsta, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša. Ketvirta, kaip jau buvo minėta, pagal BPK 9 str. 3 d. leidžiama neviešai nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys, bei nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, neliečiamumui. Taigi, yra kategorija minėtų bylų, kurios buvo nagrinėjamos viešai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės doktrinoje rekomenduojama visada, nedarant jokių išimčių, minėtais atvejais rengti neviešus posėdžius. Remiantis išdėstytu, kyla klausimas kodėl šie svarbiausi pagrindai projekto 1 straipsniu teikiamo BPK 9¹straipsnio 2 dalyje nėra numatyti. Apibendrinant išdėstytą, siūlome suredaguoti projekto 1 straipsnį tiek materialaus turinio, tiek formalios vartojamos terminijos nuoseklumo, aiškumo bei logiškumo prasme. 2. Teisinės kalbos vartojimo aiškumo bei tikslumo prasme kelia abejonių projekto 2 ir 3 straipsniais teikiamų nuostatų turinys. Viena vertus, žodžių junginys „negali atvykti į apklausą“ gali būti traktuojamas kaip vertinamoji kategorija, kurią atskleidžia BPK 37 straipsnis, numatantis svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis. Kita vertus, jei taip, nėra aišku, kodėl išskiriamas atvejis, kai asmuo „yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje“, kadangi analogiška situacija yra jau numatyta BPK 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Remiantis išdėstytu bei turint omenyje, kad visų pirma vartojami terminai turi būti suderinti tarpusavyje vientiso teisės akto viduje, o tik paskui su teisiniais terminais, vartojamais kituose teisės aktuose, ypač kai jie priklauso kitoms teisės šakoms, siūlome minėtas nuostatas suderinti bei suredaguoti. 3. Siūlytina atsisakyti BPK 91 straipsnio 4 dalies kaip perteklinės – susipažinimo su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija pagrindus ir tvarką detaliai reguliuoja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. 4. Įtariamojo apklausa yra svarbi teisės į gynybą užtikrinimo priemonė. Realizuojant šią teisę įtariamajam po apklausos pateikiamas susipažinti apklausos protokolas, gali teikti pastabas ir papildymus dėl jo, užfiksuotų parodymų teisingumas patvirtinamas įtariamojo parašu. Svarstytina, kaip šios teisės bus realizuojamos apklausiant įtariamąjį garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. 5. Projekto 4 straipsnio pakeitimai susiję su apklausomis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, todėl šis straipsnis taip pat turėtų įsigalioti 2015 m. kovo 1 d. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Valatkevičius O. Kaika
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Paulius Griciūnas, ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, vyriausioji specialistė Kristina Deviatnikovaitė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-171 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu teikiamo BPK 9¹ straipsnio 1 dalis numato, kad
„išnagrinėtos bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo
išnagrinėtos neviešame posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti ir byloje nedalyvavę asmenys“.
Analizuojamo straipsnio 2 dalimi siekiama įtvirtinti: „Viešame teismo posėdyje priimdamas nuosprendį ar teismo procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis“. Bendras teismo proceso viešumo principas, kuris įtvirtintas ne tik BPK 9 str., bei ir Konstitucijos
gali būti nagrinėjamos neviešai. Konstitucijoje, EŽTK ir BPK numatyti išimčių sąrašai nėra identiški, tačiau išanalizavus jų turinį, galima teigti, kad neviešas teismo posėdis pagal visus šiuos aktus gali būti rengiamas iš esmės tais pačiais atvejais. BPK 9 str. 1 dalis numato teismui pareigą rengti neviešus posėdžius, jei teismo proceso metu reikia tirti informaciją, esančią valstybės, tarnybos, profesine ar komercine paslaptimi. 9 str. 2 dalis numato, kad ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdžiai, kuriuose nagrinėjami kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių skyrimo klausimai arba proceso dalyvių skundai, yra nevieši, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip.
Kitais atvejais nevieši posėdžiai neprivalomi, bet gali būti rengiami bylą savo žinioje turinčio teismo sprendimu, t.y. bylose dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylose, taip pat kitose bylose, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai nukentėjusiajam dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas. Remiantis išdėstytu, projekto 1 straipsniu teikiamos nuostatos, reguliuojančios baudžiamosios bylos medžiagos viešumo klausimą, gali sukelti diskusijų dėl kelių priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad BPK 9 str. numatyti „neviešumo“ pagrindai nesutampa, kas nėra išaiškinta projektą lydimuosiuose dokumentuose. Antra, nėra aišku, kodėl tik šitoje stadijoje atsiranda kai kurie pagrindai, pvz., nuosavybės slaptumo bei žmogaus sveikatos konfidencialumo kriterijai. BPK 9 straipsnyje jie nėra išskirti. Be to, kadangi projektu teikiamame reglamentavime yra numatytas „privataus gyvenimo slaptumo kriterijus“, priėmus projektą, būtų galima daryti loginę išvadą, kad minėti kriterijai nėra BPK 9 str. 3 dalyje numatyto „privataus proceso dalyvių gyvenimo“ kriterijaus sudedamoji dalis. Taigi kyla BPK 9 straipsnio turinio interpretacijos. Trečia, manytina, kad gali kilti problemų taikant analizuojamas normas.
Pvz., kai priimant sprendimą dėl bylos nagrinėjimo teisme viešumo buvo nuspręsta nagrinėti bylą teisme viešai, tačiau vėliau dėl tų pačių aplinkybių nuspręsta, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša. Ketvirta, kaip jau buvo minėta, pagal BPK 9 str. 3 d. leidžiama neviešai nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys, bei nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, neliečiamumui. Taigi, yra kategorija minėtų bylų, kurios buvo nagrinėjamos viešai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės doktrinoje rekomenduojama visada, nedarant jokių išimčių, minėtais atvejais rengti neviešus posėdžius. Remiantis išdėstytu, kyla klausimas kodėl šie svarbiausi pagrindai projekto 1 straipsniu teikiamo BPK 9¹straipsnio 2 dalyje nėra numatyti. Apibendrinant išdėstytą, siūlome suredaguoti projekto 1 straipsnį tiek materialaus turinio, tiek formalios vartojamos terminijos nuoseklumo, aiškumo bei logiškumo prasme. Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-2485(2) atsižvelgiant į pastabas. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi pasisakyti, kuri medžiaga vieša, o kuri –ne, taip pat byloje gali būti ir dalis posėdžių viešų, dalis – ne, tai nusprendžia teismas, atsižvelgdamas į BPK 9 straipsnio nuostatas ir faktines aplinkybes (pvz.-kaltinamasis nepilnametis). Patobulintame projekte patikslinamos 1 straipsnio 1 ir 2 dalys, 2 dalyje suformuluota blanketinė norma į BPK 9 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyti atvejai, kada teismas gali rengti neviešą posėdį, ir atitinkamai pripažinti bylos medžiagą nevieša.
Teismuose jau keletą metų susipažinimas su bylos medžiaga leidžiamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka civilinių ir kitų kategorijų bylose (nuostatos iš esmės identiškos) ir bent jau kol kas jokių nusiskundimų nesulaukta nei iš teismų, nei iš visuomenės ar proceso dalyvių. Tad darytina išvada, kad visi procesai vyksta sklandžiai ir užtikrinant prigimtines žmogaus teises ir ne tik, todėl nuogąstavimai nėra pagrįsti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-1714
BPK 9(1) straipsnio 4 dalies kaip perteklinės – susipažinimo su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija pagrindus ir tvarką detaliai reguliuoja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. Atsižvelgti Aiškumo dėlei, kad nekiltų praktinių problemų, 4 dalis paliekama. Tokios nuostatos yra ir analogiškame CPK 10 straipsnyje. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-17
vartojimo aiškumo bei tikslumo prasme kelia abejonių projekto 2 ir 3 straipsniais teikiamų nuostatų turinys. Viena vertus, žodžių junginys „negali atvykti į apklausą“ gali būti traktuojamas kaip vertinamoji kategorija, kurią atskleidžia BPK 37 straipsnis, numatantis svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis. Kita vertus, jei taip, nėra aišku, kodėl išskiriamas atvejis, kai asmuo „yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje“, kadangi analogiška situacija yra jau numatyta BPK 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Remiantis išdėstytu bei turint omenyje, kad visų pirma vartojami terminai turi būti suderinti tarpusavyje vientiso teisės akto viduje, o tik paskui su teisiniais terminais, vartojamais kituose teisės aktuose, ypač kai jie priklauso kitoms teisės šakoms, siūlome minėtas nuostatas suderinti bei suredaguoti. Nepritarti Rengėjai, kurdami nuostatas dėl nuotolinių apklausų įtariamiesiems ir kaltinamiesiems, nesiekė jų sieti su BPK 37 straipsniu, nes 37 straipsnis reguliuoja svarbias nedalyvavimo procese priežastis. BPK 37 straipsnyje nustatytos svarbios priežastys, dėl kurių byloje asmenų nedalyvavimas yra pateisinamas, straipsnyje nustatytos bendros normos visoms šalims ar proceso dalyviams, kai asmuo, pavyzdžiui, neatvyksta liudyti kad jo neatvesdintų ar neskirtų jam baudos, taikomas 37 str., projekto 3 ir 4 straipsniuose numatytos nuostatos taikomos tik įtariamajam, kaltinamajam todėl šie straipsniai tarpusavyje nesiejami ir nederinami, nes juose numatytas kitas turinys, negalimumas atvykti nesiejamas su svarbiomis priežastimis, o kalbame apie technikos naudojimą baudžiamajame procese ir lėšų taupymą. Objektyviai asmuo gal ir galėtų atvykti į posėdį, nes jis neserga, nėra suimtas, tačiau gyvena ne Vilniuje, kur vyksta procesas, o Kelmėje. Be to, priimant analogiškas nuostatas dėl liudytojų ir nukentėjusiųjų problemų nekilo. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-17
yra svarbi teisės į gynybą užtikrinimo priemonė. Realizuojant šią teisę įtariamajam po apklausos pateikiamas susipažinti apklausos protokolas, gali teikti pastabas ir papildymus dėl jo, užfiksuotų parodymų teisingumas patvirtinamas įtariamojo parašu.
Svarstytina, kaip šios teisės bus realizuojamos apklausiant įtariamąjį garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Pritarti Apklausa nuotolinio perdavimo priemonėmis turi atitikti teisingo teismo sampratą, tai yra turi būti užtikrintos visos kaltinamojo ir teisiamojo teisės viso proceso metu, taip būtų užtikrintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos-teisė į teisingą teismą, todėl 7 straipsnio nuostatomis papildomas projekto 4 straipsnis (BPK 246 straipsnis):“ Kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.“, kuris yra bendresnis ir numato kaltinamojo dalyvavimą bylą nagrinėjant teisme, tai yra viso proceso metu jis gali dalyvauti nuotolinių perdavimo priemonių pagalba, o 7 straipsnyje nustatyta kaltinamojo apklausa, todėl iš 7 straipsnio (BPK 272 str.) siūlytos naujos 5 dalies nuostatos perkeliamos į 4 straipsnį (BPK 246 str.), ir 7 projekto straipsnis išbraukiamas, atitinkamai pernumeruojant projekto straipsnius. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-178
pakeitimai susiję su apklausomis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, todėl šis straipsnis taip pat turėtų įsigalioti 2015 m. kovo 1 d. Pritarti Įstatymo tam tikrų straipsnių numatyta įsigaliojimo data jau praėjusi, todėl su rengėjais suderinta kita data, kuri leistų tinkamai įgyvendinti įstatymo 2, 3 ir 4 str. nuostatas – 2016 m. kovo 1 d. Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo straipsnis išdėstomas taip:
2016 m. sausio 1 d. 2.
2Generalinė prokuratūra iki 2016 m. sausio 1 d.
patvirtina tvarką, kuria vadovaujantis bus atliekama apklausa garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu. 3. Teisėjų taryba iki 2016 m. sausio 1 d. patvirtina tvarką, kuria vadovaujantis bus atliekama apklausa ir užtikrinamas kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis bylos nagrinėjimo teisme metu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2485(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-2485(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas