Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:
„23. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinys - kūrinys ar fonograma,
kurių nė vienas iš teisių turėtojų nenustatytas arba, jeigu vienas ar daugiau jų nustatyti, nė vienas iš jų nebuvo surastas nepaisant kruopščios teisių turėtojų paieškos, atliktos ir užregistruotos šio Įstatymo nustatyta tvarka.“
laikyti atitinkamai 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32 ir 33 dalimis. 2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 7. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė trečiųjų šalių
autoriams ar jų teisių paveldėtojams Lietuvos Respublikoje taikoma tik tuo atveju, jeigu trečiosios šalies, kuriai priklauso autorius ar jo teisių paveldėtojas, įstatymai numato perpardavimo teisę Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Bendrijos Europos Sąjungos narių autoriams ir jų teisių paveldėtojams.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas VII skyriumi Papildyti Įstatymą VII skyriumi ir jį išdėstyti taip: „VII
89 straipsnis. Kūriniai ir fonogramos, kuriems taikomos nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos 1.
Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taikomos Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau – valstybės narės) pirmą kartą išleistiems kūriniams ir fonogramoms arba neišleistiems, bet pirmą kartą Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse transliuotiems kūriniams ir fonogramoms, kuriems taikoma autorių teisių ar gretutinių teisių apsauga:
1) knygų, dienoraščių, laikraščių, žurnalų arba kitų rašytinių kūrinių forma išleistiems kūriniams, esantiems Lietuvos Respublikos viešai prieinamų bibliotekų, muziejų, archyvų, kino ir/ar garso paveldo įstaigų, švietimo įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų (toliau – kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos) kolekcijose;
mokslo įstaigų kolekcijose;
3) iki
visuomeninių transliuojančiųjų organizacijų pagamintiems audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, kuriuos savo archyve turi Lietuvos visuomeninė transliuojančioji organizacija-viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – visuomeninis transliuotojas). 2. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taip pat taikomos:
nebuvo išleisti ar transliuoti, jeigu viešą prieigą prie šių kūrinių ir fonogramų teisių turėtojų leidimu suteikė Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių narių kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos ar visuomeninės transliuojančiosios organizacijos, jeigu pagrįstai galima manyti, kad teisių turėtojai nepareikš prieštaravimo dėl šių kūrinių ir fonogramų naudojimo būdų ir sąlygų, numatytų šio Įstatymo 94 straipsnyje.
2) kūriniams (iliustracijoms, fotografijoms, brėžiniams, eskizams, žemėlapiams ir kt.) ir kitiems saugomiems objektams, kurie yra šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodytų kūrinių ar fonogramų sudėtinė dalis, yra į juos įtraukti ar sudaro jų neatskiriamą visumą. 90 straipsnis. Kūrinių ir fonogramų pripažinimo nenustatytų teisių turėtojų kūriniais sąlygos
atlikus kruopščią kūrinio ar fonogramos teisių turėtojų paiešką šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka ir įregistravus atliktos teisių turėtojų paieškos rezultatus šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Tais atvejais, kai yra daugiau nei vienas kūrinio ar fonogramos teisių turėtojas ir ne visi iš jų buvo nustatyti arba, jei buvo nustatyti, tačiau nebuvo surasti po kruopščios teisių turėtojų paieškos, atliktos šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka ir užregistruotos šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatyta tvarka, kūrinys ar fonograma gali būti naudojami kaip nenustatytų teisių turėtojų kūriniai šio Įstatymo 94 straipsnyje numatytais naudojimo būdais ir sąlygomis, jei nustatyti ir surasti kūrinio ar fonogramos teisių turėtojai pagal turimas savo autorių teises ar gretutines teises suteikė leidimą naudoti kūrinį ar fonogramą. 3.
teisėms į kūrinį ar gretutinėms teisėms į fonogramą netaikomi jokie apribojimai, susiję su šių teisių įgyvendinimu. 4. Negali būti preziumuojama, kad kūrinys ar fonograma yra nenustatytų teisių turėtojų kūrinys, atsižvelgiant į aplinkybes, kad:
1) kūrinys išleistas ar transliuotas nenurodant autoriaus vardo arba nurodant autoriaus pseudonimą, atsižvelgus į šio Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą autoriaus asmeninę neturtinę teisę į autoriaus vardą;
atlikėjo, atsižvelgus į šio Įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl informacijos apie gretutines teises ir 52 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl atlikėjo asmeninių neturtinių teisių. 91 straipsnis. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai
teisių turėtojų kūrinius savo veiklos srityse nekomerciniais tikslais, vykdydamos savo įprastinę veiklą, susijusią su viešo intereso tikslais kultūros sklaidos, paveldo apsaugos, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse, gali naudoti tik šio Įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytos kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos bei visuomeninis transliuotojas (toliau – nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai), su sąlyga, kad naudojami nenustatytų teisių turėtojų kūriniai yra jų kolekcijose. 2. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, siekdami įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus viešojo intereso tikslus, susijusius su nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimu, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sudaryti su kitais asmenimis bendradarbiavimo, jungtinės veiklos (partnerystės), paslaugų ir kitas sutartis. 3. Asmenys, sudarę su nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sutartis, neįgyja teisės patys naudoti nenustatytų teisių turėtojų kūrinius ar kontroliuoti jų naudojimą. 92 straipsnis.
92 straipsnis. Teisių turėtojų paieškos sąlygos, tvarka ir paieškos šaltiniai
teisių turėtojų kūrinių naudotojai, prieš pradėdami naudoti jų kolekcijose esančius kūrinius ir/ar fonogramas, kaip nenustatytų teisių turėtojų kūrinius, turi atlikti kiekvieno jų kruopščią teisių turėtojų paiešką. Kruopšti teisių turėtojų paieška atliekama renkant ir tikrinant informaciją iš atitinkamų konkrečios rūšies kūriniams ir fonogramoms tinkamų paieškos šaltinių, kurių pavyzdinį sąrašą, pasikonsultavusi su teisių turėtojų ir nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojų asociacijomis ir įvertinusi jų rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus, sudaro ir tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Visus teisių turėtojų paieškos dokumentus nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos. 2. Teisių turėtojų paieška atliekama valstybėje narėje, kurioje:
pirmą kartą buvo transliuoti;
vietą;
3) yra įsteigta kultūros, švietimo ar mokslo įstaiga arba visuomeninė transliuojančioji organizacija, kurie teisių turėtojų leidimu yra suteikę neišleistam ir/ar netransliuotam kūriniui ar fonogramai viešą prieigą. 3. Jei yra pagrįstų įrodymų, kad svarbios informacijos apie teisių turėtojus galima rasti ne tik valstybėse narėse arba paaiškėja, kad audiovizualinio kūrinio gamintojas nei vienoje iš valstybių narių neturi buveinės ar gyvenamosios vietos, tikrinami ir kitose šalyse esantys paieškos šaltiniai. 4. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai šio straipsnio 1-3 dalyse numatytai teisių turėtojų paieškai atlikti turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pagal sutartis pasitelkti kitus asmenis. 93 straipsnis. Teisių turėtojų paieškos rezultatų registravimas. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas 1.
Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, atlikę teisių turėtojų paiešką ir padarę išvadą, kad kūrinys ar fonograma yra nenustatytų teisių turėtojų kūrinys, pateikia informaciją apie teisių turėtojų paieškos rezultatus Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai (toliau – atsakinga nacionalinė įstaiga), kuri yra atsakinga už šių rezultatų surinkimą ir registraciją bendroje viešai prieinamoje Europos Komisijos Vidaus rinkos derinimo tarnybos duomenų bazėje (toliau – duomenų bazė). 2. Duomenų bazėje registruojami šie duomenys:
kūrinio naudotojo išvada, kad kūrinys ar fonograma laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu, rezultatai;
nėra pavadinimo, ir pobūdis (rašytinis kūrinys, audiovizualinis kūrinys ar fonograma);
kūrinio ar fonogramos gamintojas, leidėjas (jeigu tokia informacija nurodyta kūrinyje ar fonogramoje);
informacija);
registraciją šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta tvarka, kūrinys ar fonograma įgyja nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą ir gali būti naudojami šio Įstatymo 94 straipsnyje numatytais būdais ir sąlygomis. 4. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusui Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse taikomas tarpusavio pripažinimo principas.
Vadovaujantis tarpusavio pripažinimo principu, kūrinys ar fonograma, kurie įgijo nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą bet kurioje valstybėje narėje, laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu ir Lietuvos Respublikoje. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai tokius nenustatytų teisių turėtojų kūrinius gali naudoti šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis. 94 straipsnis. Leistini nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo būdai ir sąlygos
esančius nenustatytų teisių turėtojų kūrinius naudoti šiais būdais:
1) atgaminti juos taip, kaip apibrėžta šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, skaitmeninimo, padarymo viešai prieinamais, indeksavimo, sisteminimo, išsaugojimo arba atkūrimo tikslais;
2) padaryti juos viešai prieinamus laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (kompiuterių tinklais (internete) ir pan.). 2. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, naudodami nenustatytų teisių turėtojų kūrinius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais, gali gauti pajamų išimtinai tik patiriamoms nenustatytų teisių turėtojų kūrinių atgaminimo ir jų padarymo viešai prieinamais išlaidoms padengti. 3. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai turi užtikrinti, kad naudojant nenustatytų teisių turėtojų kūrinius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais, bus nurodomi nustatytų autorių ir/ar atlikėjų vardai ir kitų nustatytų teisių turėtojų vardai ar pavadinimai. 95 straipsnis. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimas
panaikintas paaiškėjusio teisių turėtojo iniciatyva.
Tuo tikslu teisių turėtojas pateikia nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojui laisvos formos prašymą panaikinti nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, susijusį su jo autorių ir/ar gretutinėmis teisėmis (toliau – prašymas). Prie prašymo pridedami dokumentai, įrodantys autorių teisių ir/ar gretutinių teisių į nenustatytų teisių turėtojų kūrinį turėjimą (autorinės kūrinio užsakymo sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių perdavimo ar suteikimo sutartys, leidybos sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių paveldėjimo teisės liudijimai, kolektyvinio administravimo asociacijų pažymos ir kiti dokumentai, kuriuose yra informacija apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą). Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, įvertinę teisių turėtojų pateiktą prašymą ir dokumentus, įrodančius autorių teisių ir/ar gretutinių teisių į kūrinį ar fonogramą turėjimą, ir padarę išvadą dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, pateikia šią informaciją šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka registruoti atsakingai nacionalinei įstaigai. Teisių turėtojų pateiktų dokumentų, kurių pagrindu padaryta išvada dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, kopijas nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos. 2. Panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, kūrinys ar fonograma toliau gali būti naudojami šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais tik gavus teisių turėtojo ar jo įgalioto asmens leidimą (išskyrus kūrinio ar fonogramos atgaminimą atitinkamai šio Įstatymo 23 straipsnyje ir 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais išsaugojimo tikslais). 3.
statuso panaikinimo mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 90 straipsnio
fonogramą. 96 straipsnis. Teisė gauti kompensaciją, panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą
teisių turėtojų kūrinio statusą, teisių turėtojai turi teisę gauti vienkartinę kompensaciją už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Prašymus išmokėti kompensaciją teisių turėtojai pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. Sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio Vyriausybės įgaliota institucija priima atsižvelgdama į Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo kompensavimo ekspertų komisijos (toliau – ekspertų komisija) rekomendacines išvadas. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas ir ekspertų komisijos išvados priimamos įvertinus konkretaus buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio nekomercines naudojimo sąlygas (kūrinio ar fonogramos viešą prieinamumą visuomenei, naudojimo būdus, poreikį išsaugoti arba atgaminti prarastus, sunaikintus arba tapiusius netinkamus naudoti egzempliorius, nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojo vykdomų viešo intereso tikslų svarbą, galimai padarytą žalą teisių turėtojams). Ekspertų komisiją iš 7 narių - Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, kolektyvinio administravimo asociacijų ir Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų 2 metams sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. 2. Išmokamos kompensacijos dydis už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą neturi viršyti 10 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos paskirstant išmokamą sumą proporcingai jo teisių turėtojams.
Kompensacija teisių turėtojams išmokama iki kitų metų kovo 31 d., pasibaigus metams, kuriais Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgusi į ekspertų komisijos rekomendacines išvadas, priėmė sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio. Kitas kompensacijos mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 3. Kompensacija mokama iš Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų, kurių poreikis nustatomas atsižvelgus į šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl kompensacijų išmokėjimo ir jų dydžio.“
Papildyti Įstatymo 3 priedą 10 punktu:
„10. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam
tikro leistino nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo (OL 2012 L 299, p. 5).“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m.
sausio 15 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-2484(2) lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:
„23. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinys – kūrinys ar fonograma,
kurių nė vienas iš teisių turėtojų nenustatytas arba, jeigu vienas ar daugiau iš jų nustatyti, nė vienas iš jų nebuvo surastas nepaisant kruopščios teisių turėtojų paieškos, atliktos ir užregistruotos šio Įstatymo nustatyta tvarka.“
laikyti atitinkamai 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32 ir 33 dalimis. 2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 7. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė trečiųjų šalių
autoriams ar jų teisių paveldėtojams Lietuvos Respublikoje taikoma tik tuo atveju, jeigu trečiosios šalies, kuriai priklauso autorius ar jo teisių paveldėtojas, įstatymai numato perpardavimo teisę Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Bendrijos Europos Sąjungos valstybių narių autoriams ir jų teisių paveldėtojams.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas VII skyriumi Papildyti Įstatymą VII skyriumi: „VII
89 straipsnis. Kūriniai ir fonogramos, kuriems taikomos nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos 1.
Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taikomos Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau – valstybės narės) pirmą kartą išleistiems kūriniams ir fonogramoms arba neišleistiems, bet pirmą kartą Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse transliuotiems kūriniams ir fonogramoms, kuriems taikoma autorių teisių ar gretutinių teisių apsauga:
1) knygų, dienoraščių, laikraščių, žurnalų arba kitų rašytinių kūrinių forma išleistiems kūriniams, esantiems Lietuvos Respublikos viešai prieinamų bibliotekų, muziejų, archyvų, kino ir (ar) garso paveldo įstaigų, švietimo įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų (toliau – kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos) kolekcijose;
mokslo įstaigų kolekcijose;
3) iki
visuomeninių transliuojančiųjų organizacijų pagamintiems audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, kuriuos savo archyve turi Lietuvos Respublikos visuomeninė transliuojančioji organizacija – viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – visuomeninis transliuotojas). 2. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taip pat taikomos:
nebuvo išleisti ar transliuoti, jeigu viešą prieigą prie šių kūrinių ir fonogramų teisių turėtojų leidimu suteikė Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių narių kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos ar visuomeninės transliuojančiosios organizacijos, jeigu pagrįstai galima manyti, kad teisių turėtojai nepareikš prieštaravimo dėl šių kūrinių ir fonogramų naudojimo būdų ir sąlygų, numatytų šio Įstatymo 94 straipsnyje.
2) kūriniams (iliustracijoms, fotografijoms, brėžiniams, eskizams, žemėlapiams ir kt.) ir kitiems saugomiems objektams, kurie yra šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodytų kūrinių ar fonogramų sudedamoji dalis, yra į juos įtraukti ar sudaro jų visumą. 90 straipsnis. Kūrinių ir fonogramų pripažinimo nenustatytų teisių turėtojų kūriniais sąlygos
Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka atlikus kruopščią kūrinio ar fonogramos teisių turėtojų paiešką ir atliktos teisių turėtojų paieškos rezultatus įregistravus šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Tais atvejais, kai yra daugiau negu vienas kūrinio ar fonogramos teisių turėtojas ir ne visi iš jų buvo nustatyti arba kai vienas ar daugiau iš šių teisių turėtojų buvo nustatyti, tačiau kruopščios teisių turėtojų paieškos, atliktos šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka ir užregistruotos šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatyta tvarka, metu nebuvo surasti, kūrinys ar fonograma gali būti naudojami kaip nenustatytų teisių turėtojų kūriniai šio Įstatymo 94 straipsnyje numatytais naudojimo būdais ir sąlygomis, jeigu nustatyti ir surasti kūrinio ar fonogramos teisių turėtojai pagal turimas savo autorių teises ar gretutines teises suteikė leidimą naudoti kūrinį ar fonogramą. 3.
teisėms į kūrinį ar gretutinėms teisėms į fonogramą netaikomi jokie apribojimai, susiję su šių teisių įgyvendinimu. 4. Negali būti preziumuojama, kad kūrinys ar fonograma yra nenustatytų teisių turėtojų kūrinys, dėl šių aplinkybių:
1) kūrinys išleistas ar transliuotas nenurodant autoriaus vardo arba nurodant autoriaus pseudonimą, atsižvelgus į šio Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą autoriaus asmeninę neturtinę teisę į autoriaus vardą;
atlikėjo, atsižvelgus į šio Įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl informacijos apie gretutines teises ir 52 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl atlikėjo asmeninių neturtinių teisių. 91 straipsnis. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai
teisių turėtojų kūrinius savo veiklos srityse nekomerciniais tikslais, vykdydamos savo įprastinę veiklą, susijusią su viešojo intereso tikslais kultūros sklaidos, paveldo apsaugos, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse, gali naudoti tik šio Įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytos kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos ir visuomeninis transliuotojas (toliau – nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai), jeigu naudojami nenustatytų teisių turėtojų kūriniai yra jų kolekcijose. 2. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, siekdami įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus viešojo intereso tikslus, susijusius su nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimu, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sudaryti su kitais asmenimis bendradarbiavimo, jungtinės veiklos (partnerystės), paslaugų ir kitas sutartis. 3. Asmenys, su nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojais sudarę šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sutartis, neįgyja teisės patys naudoti nenustatytų teisių turėtojų kūrinius ar kontroliuoti jų naudojimą. 92 straipsnis.
92 straipsnis. Teisių turėtojų paieškos sąlygos, tvarka ir paieškos šaltiniai
teisių turėtojų kūrinių naudotojai, prieš pradėdami naudoti jų kolekcijose esančius kūrinius ir (ar) fonogramas kaip nenustatytų teisių turėtojų kūrinius, turi atlikti kiekvieno iš jų kruopščią teisių turėtojų paiešką. Kruopšti teisių turėtojų paieška atliekama renkant ir tikrinant informaciją iš atitinkamų konkrečios rūšies kūriniams ir fonogramoms tinkamų paieškos šaltinių, kurių pavyzdinį sąrašą, pasikonsultavusi su teisių turėtojų ir nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojų asociacijomis ir įvertinusi jų rekomendacinius pasiūlymus, sudaro ir tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Visus teisių turėtojų paieškos dokumentus nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos. 2. Teisių turėtojų paieška atliekama valstybėje narėje, kurioje:
kartą buvo transliuoti;
vietą;
3) yra įsteigta kultūros, švietimo ar mokslo įstaiga arba visuomeninė transliuojančioji organizacija, kurios teisių turėtojų leidimu yra suteikusios neišleistam ir (ar) netransliuotam kūriniui ar fonogramai viešą prieigą. 3. Kai yra pagrįstų įrodymų, kad svarbios informacijos apie teisių turėtojus galima rasti ne tik valstybėse narėse, arba paaiškėja, kad audiovizualinio kūrinio gamintojas nė vienoje iš valstybių narių neturi buveinės ar gyvenamosios vietos, tikrinami ir kitose šalyse esantys paieškos šaltiniai. 4. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytai teisių turėtojų paieškai atlikti turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pagal sutartis pasitelkti kitus asmenis. 93 straipsnis. Teisių turėtojų paieškos rezultatų registravimas. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas 1.
Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, atlikę teisių turėtojų paiešką ir padarę išvadą, kad kūrinys ar fonograma laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu, informaciją apie teisių turėtojų paieškos rezultatus pateikia Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai (toliau – atsakinga nacionalinė įstaiga), kuri yra atsakinga už teisių turėtojų paieškos rezultatų surinkimą ir registravimą bendroje viešai prieinamoje Europos Komisijos Vidaus rinkos derinimo tarnybos duomenų bazėje (toliau – duomenų bazė). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje registruojami šie duomenys:
kūrinio naudotojo išvada, kad kūrinys ar fonograma laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu, rezultatai;
nėra pavadinimo, ir pobūdis (rašytinis kūrinys, audiovizualinis kūrinys ar fonograma);
kūrinio ar fonogramos gamintojas, leidėjas (jeigu tokia informacija nurodyta kūrinyje ar fonogramoje);
informacija);
teisių turėtojų paieškos rezultatus, kūrinys ar fonograma įgyja nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą ir gali būti naudojami šio Įstatymo 94 straipsnyje numatytais būdais ir sąlygomis. 4. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusui Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse taikomas tarpusavio pripažinimo principas.
Pagal tarpusavio pripažinimo principą kūrinys ar fonograma, kurie įgijo nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą bet kurioje valstybėje narėje, laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu ir Lietuvos Respublikoje. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai šiuos nenustatytų teisių turėtojų kūrinius gali naudoti šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis. 94 straipsnis. Leistini nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo būdai ir sąlygos
esančius nenustatytų teisių turėtojų kūrinius naudoti šiais būdais:
1) atgaminti juos taip, kaip apibrėžta šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, skaitmeninimo, padarymo viešai prieinamais, indeksavimo, sisteminimo, išsaugojimo arba atkūrimo tikslais;
2) padaryti juos viešai prieinamus laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (kompiuterių tinklais (internete) ir pan.). 2. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, naudodami nenustatytų teisių turėtojų kūrinius šio straipsnio 1 dalyje numatytais būdais, gali gauti pajamų išimtinai tik patiriamoms nenustatytų teisių turėtojų kūrinių atgaminimo ir jų padarymo viešai prieinamų išlaidoms padengti. 3. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai turi užtikrinti, kad, naudojant nenustatytų teisių turėtojų kūrinius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais, bus nurodomi nustatytų autorių ir (ar) atlikėjų vardai ir kitų nustatytų teisių turėtojų vardai ar pavadinimai. 95 straipsnis. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimas
panaikintas paaiškėjusio teisių turėtojo iniciatyva.
Šiuo tikslu teisių turėtojas pateikia nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojui laisvos formos prašymą panaikinti nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, susijusį su jo autorių ir (ar) gretutinėmis teisėmis (toliau – prašymas). Prie prašymo pridedami dokumentai, įrodantys autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į nenustatytų teisių turėtojų kūrinį turėjimą (autorinės kūrinio užsakymo sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių perdavimo ar suteikimo sutartys, leidybos sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių paveldėjimo teisės liudijimai, kolektyvinio administravimo asociacijų pažymos ir kiti dokumentai, kuriuose yra informacija apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą). Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, įvertinę teisių turėtojų pateiktą prašymą ir dokumentus, įrodančius autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į kūrinį ar fonogramą turėjimą, ir padarę išvadą dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, šią informaciją pateikia šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka registruoti atsakingai nacionalinei įstaigai. Teisių turėtojų pateiktų dokumentų, kurių pagrindu padaryta išvada dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, kopijas nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos. 2. Panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, kūrinys ar fonograma toliau gali būti naudojami šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais tik gavus teisių turėtojo ar jo įgalioto asmens leidimą (išskyrus kūrinio ar fonogramos atgaminimą šio Įstatymo 23 straipsnyje ir 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais išsaugojimo tikslais). 3.
statuso panaikinimo mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 90 straipsnio
fonogramą. 96 straipsnis. Teisė gauti kompensaciją panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą
teisių turėtojų kūrinio statusą, teisių turėtojai turi teisę gauti vienkartinę kompensaciją už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Prašymus išmokėti šią kompensaciją teisių turėtojai pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. Sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio Vyriausybės įgaliota institucija priima atsižvelgdama į kompensavimo už nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimą ekspertų komisijos (toliau – ekspertų komisija) rekomendacines išvadas. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas ir ekspertų komisijos išvados priimamos įvertinus konkretaus buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio nekomercines naudojimo sąlygas (kūrinio ar fonogramos viešą prieinamumą, naudojimo būdus, poreikį išsaugoti arba atgaminti prarastus, sunaikintus arba tapiusius netinkamus naudoti egzempliorius, nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojo siekiamų viešojo intereso tikslų svarbą, galimą padarytą žalą teisių turėtojams). Ekspertų komisiją iš 7 narių – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, kolektyvinio administravimo asociacijų ir Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų 2 metams sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. 2. Kompensacija už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą neturi viršyti 10 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos. Ši kompensacijos suma paskirstoma ir mokama proporcingai jo teisių turėtojams.
Kompensacija teisių turėtojams išmokama iki kitų metų kovo 31 dienos, pasibaigus metams, kuriais Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgusi į ekspertų komisijos rekomendacines išvadas, priėmė sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo ir jos dydžio. Kitas kompensacijos už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 3. Kompensacija už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą mokama iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų, kurių poreikis nustatomas atsižvelgus į šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo ir jų dydžio.“
Papildyti Įstatymo 3 priedą 10 punktu:
„10. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam
tikro leistino nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo (OL 2012 L 299, p. 5).“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m.
sausio 15 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2015 m. sausio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 17 straipsnių ir
(toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo (OL 2012 L 299, p. 5) (toliau – Direktyva). Įstatymo projekto tikslas - sukurti teisinę sistemą, kuri palengvintų saugomų kūrinių ir garso įrašų (fonogramų), kurių teisių turėtojai nenustatyti arba nerasti (nenustatytų teisių turėtojų kūriniai), skaitmeninimą ir sklaidą. Įstatymo projektu siekiama:
Europos Sąjungos duomenų bazėje;
užtikrinti jiems teisę gauti kompensaciją už tokio kūrinio naudojimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Įstatymo projektą parengė Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Janina Matulevičienė, tel. Nr.
Nr. 219 3462, el. pašto adresas: [email protected] ir Autorių teisių skyriaus vyriausioji specialistė Simona Martinavičiūtė, tel. Nr. 219 3463, el. pašto adresas: [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas Nr. VIII-1185 (toliau
Derinant Įstatymo nuostatas su Direktyvoje numatytomis teisinėmis priemonėmis, Įstatymą siūloma papildyti nauju VII skyriumi „Nenustatytų teisių turėtojų kūriniai ir jų naudojimo sąlygos“. Informacinės visuomenės direktyva (2001/29/EB)[1] reikalauja, kad kūrinys ar kitas saugomas objektas būtų skaitmeninamas ar viešai skelbiamas tik gavus išankstinį jo teisių turėtojų leidimą. Jeigu kūrinio teisių turėtojai nenustatyti arba jų neįmanoma surasti, gauti tokį išankstinį sutikimą nėra galimybių, todėl tokie kūriniai negali būti atgaminami ir viešai skelbiami. Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, būtina sukurti teisinę sistemą, kuri sudarytų sąlygas kultūros, švietimo ir mokslo įstaigoms vykdyti masinio kūrinių skaitmeninimo ir sklaidos projektus, skirtus išsaugoti kultūros paveldą ir skatinti jo teisėtą prieigą. Kultūros ministerija, rengdama Įstatymo projektą, atliko kultūros, švietimo ir mokslo įstaigų apklausą, kuria siekė nustatyti galimų nenustatytų teisių turėtojų kūrinių skaičių šiose įstaigose. Informaciją pateikė 43 įstaigos (bibliotekos, muziejai ir kt.). Pateikta informacija rodo, kad šiose įstaigose yra 82 258 kūriniai, kuriems gali būti suteiktas nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas.
Priėmus Įstatymo projekte siūlomas naujas teisinio reguliavimo nuostatas galima tikėtis teigiamų rezultatų kuriant skaitmenines bibliotekas ir skatinant teisėtą nekomercinį kūrinių naudojimą kultūros, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse. Įstatymo projekto 1 ir 3 straipsniuose siūlomos šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos:
1) Vadovaujantis Direktyvos 2 straipsnyje pateikta nenustatytų teisių turėtojų kūrinių sampratą, Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma pakeisti Įstatymo 2 straipsnį ir papildyti jį nauja 23 dalimi, išdėstant šioje dalyje nenustatytų teisių turėtojų kūrinio sąvoką. Direktyvos tekste anglų kalba šios sąvokos įvardinimui vartojamas terminas orphan work (lietuvių kalba – kūrinys našlaitis), tačiau Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritarė kūrinio našlaičio terminui, kaip per daug vaizdingam sinonimui, todėl Įstatymo projekte siūloma nenustatytų teisių turėtojų kūrinio sąvoką įvardinti terminu
„nenustatytų teisių turėtojų kūrinys“. 2) Derinant Įstatymą
su Direktyvos 1 straipsnio nuostatomis, Įstatymo projekte siūlomas naujas Įstatymo 89 straipsnis, kuriame išdėstytos normos, skirtos apibrėžti nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygų taikymo sritį. Šiame straipsnyje pateikiamas sąrašas autorių teisių ir gretutinių teisių objektų, kurie gali būti pripažinti nenustatytų teisių turėtojų kūriniais. Į šį sąrašą patenka Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau – valstybės narės) pirmą kartą išleisti ar transliuoti rašytine forma išreikšti kūriniai, audiovizualiniai kūriniai bei fonogramos, kuriems taikoma autorių teisių ar gretutinių teisių apsauga.
Vizualinio meno kuriniai (dailės kūriniai, iliustracijos, fotografijos, brėžiniai, eskizai ir kt.) gali būti pripažinti nenustatytų teisių turėtojų kūriniais su sąlyga, kad jie yra sudėtinė kitų kūrinių dalis. Svarbi kūrinio ar fonogramos pripažinimo nenustatytų teisių turėtojų kūriniu sąlyga - tokie kūriniai ar fonogramos turi būti kultūros, švietimo ir mokslo įstaigų ar visuomeninio transliuotojo kolekcijoje. Įgyvendinant Direktyvos 1 straipsnio 3 dalies normas, Įstatymo projekte numatyta galimybė nenustatytų teisių turėtojų kūriniu pripažinti ir neišleistus ar netransliuotus kūrinius ir fonogramas, jeigu tokiems kūriniams ir fonogramoms teisių turėtojų leidimu buvo suteikta viešą prieigą (Įstatymo 89 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į Direktyvos įvadinės dalies 10 punkto nuostatas, kuriose siūloma nustatyti direktyvos taikymo transliuojančiųjų organizacijų archyvuose laikomiems kūriniams ir fonogramoms galutinę datą, siekiant apriboti nenustatytų teisių turėtojų kūrinių reiškinio mastą ateityje, Įstatymo projekte siūlomo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galutinė data – 2002 m. gruodžio 31 d. (t.y. nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos bus taikomos iki šios datos visuomeninių transliuojančiųjų organizacijų sukurtiems audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, esantiems šių transliuojančiųjų organizacijų archyvuose). Siūloma data suderinta su Direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta data, kuri siejama su Informacinės visuomenės direktyvos nuostatų įsigaliojimu.
3) Atsižvelgiant į Direktyvos 2 straipsnio nuostatas, Įstatymo projekte dėstomame Įstatymo 90 straipsnyje numatytos kūrinių ir fonogramų pripažinimo nenustatytų teisių turėtojų kūriniais sąlygos. Šio straipsnio 2 dalyje numatytos kūrinių ar fonogramų, turinčių daugiau nei vieną teisių turėtoją, pripažinimo nenustatytų teisių turėtojų kūriniais sąlygos. Direktyvos 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Direktyva neturi poveikio nacionalinėms nuostatoms, susijusioms su anoniminiais ar slapyvardžiu pasirašytais kūriniais. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma Įstatymo
prielaidų, kad kūrinys ar fonograma yra nenustatytų teisių turėtojų kūrinys, jeigu juos išleidžiant ar viešai paskelbiant kūrinyje nebuvo nurodytas autoriaus vardas arba buvo nurodytas autoriaus pseudonimas, o fonogramoje nebuvo įvardintas fonogramos gamintojas ir/ar atlikėjas. 4) Įstatymo projekte numatyta, kad nenustatytų teisių turėtojų kūrinius savo veiklos srityse nekomerciniais tikslais, vykdydamos savo įpratinę veiklą, susijusią su viešo intereso misija kultūros sklaidos, paveldo apsaugos, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse, gali naudoti tik Įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytos kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos bei visuomeninis transliuotojas, kurie Įstatyme įvardinami kaip nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai. Naudojami kūriniai turi būti šių kultūros, švietimo ir mokslo įstaigų bei visuomeninio transliuotojo kolekcijose (Įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).
Kiti ūkio subjektai negalės naudoti nenustatytų teisių turėtojų kūrinių ar kontroliuoti jų naudojimo, tačiau Įstatymo projekte numatyta, kad viešo intereso tikslams įgyvendinti galimas kultūros, švietimo ir mokslo įstaigų bei visuomeninio transliuotojo bendradarbiavimas įstatymų nustatyta tvarka sudarius su kitais ūkio subjektais bendradarbiavimo, partnerystės, paslaugų ir kitas sutartis (Įstatymo 91 straipsnio 2 dalis). 5) Įstatymo projekte siūloma nustatyti kūrinių ir fonogramų teisių turėtojų paieškos sąlygas, tvarką ir paieškos šaltinius (Įstatymo 92 straipsnis). Direktyvos priede pateikiamas pavyzdinis paieškos šaltinių sąrašas, kuriuo remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – Kultūros ministerija, pasikonsultavusi su teisių turėtojų ir nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojų (bibliotekų, muziejų ir kitų įstaigų) asociacijomis ir įvertinusi jų rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus, parengs ir patvirtins atitinkamų konkrečios rūšies kūriniams ir fonogramoms tinkamų paieškos šaltinių pavyzdinį sąrašą. Į sąrašą bus įtrauktos leidėjų, fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojų asociacijos, kūrybinės sąjungos, kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, kitos teisių turėtojų ir kūrinių naudotojų organizacijos ir viešai prieinamos autorių teisių ir gretutinių teisių objektų duomenų bazės. Įstatymo projekte numatyta, kad teisių turėtojų paieška gali būti atliekama ne tik Europos Sąjungos valstybėse narėse. Gali būti tikrinami ir kitose šalyse esantys paieškos šaltiniai (pavyzdžiui: autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų tarptautinių organizacijų duomenų bazės ir pan.), jeigu yra pagrindo manyti, kad ten galima bus rasti informaciją apie teisių turėtojus.
Įstatymo projekte numatyti šie pagrindiniai reikalavimai paieškos tvarkai (92 straipsnio 2 dalis): literatūros kūrinio ar fonogramos teisių turėtojų paieška atliekama šalyje, kurioje šie objektai buvo pirmą kartą išleisti arba transliuoti; audiovizualinio kūrinio teisių turėtojų paieška atliekama šalyje, kurioje yra gamintojo buveinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta; neišleistų ir netransliuotų kūrinių ar fonogramų teisių turėtojų paieška vykdoma įstaigos, suteikusios prie šio kūrinio viešą prieigą, buveinės vietoje. 6) Atsižvelgiant į Direktyvos 3 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas, Įstatymo projekte numatytos normos, reglamentuojančios teisių turėtojų paieškos rezultatų registravimo ir nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso suteikimo kūriniui ar fonogramai tvarką (Įstatymo 93 straipsnis). Išvadą, kad kūrinys ar fonograma yra nenustatytų teisių turėtojų kūrinys, padaro teisių turėtojų paiešką atlikusi kultūros, švietimo, mokslo įstaiga ar visuomeninis transliuotojas, kurie šią informaciją perduoda Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, atsakingai už šios informacijos surinkimą ir registravimą bendrojoje Europos Sąjungos duomenų bazėje, kurią administruoja Europos Komisijos Vidaus rinkos derinimo tarnyba. Tokia nenustatytų teisių turėtojų kūrinių statuso registravimo tvarka turėtų užtikrinti šio statuso tarpusavio pripažinimą visose valstybėse narėse. Šis statuso tarpusavio pripažinimo principas numatytas Direktyvos 4 straipsnyje.
Pagal šį principą kūrinys ar fonograma, kurie įgijo nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą vienoje valstybėje narėje, laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu visose valstybėse narėse ir gali būti įstatymų nustatyta tvarka naudojami ir viešai prieinami visose valstybėse narėse. Šio principo taikymas turės teigiamą reikšmę, nes leis išvengti teisių turėtojų paieškos dubliavimo ir pagerins viešą prieigą prie Europos kultūrinio paveldo. Su šio principo taikymu susijusias nuostatas siūloma išdėstyti Įstatymo 93 straipsnio 4 dalyje. 7) Įgyvendinant Direktyvos 6 straipsnio ir Įvadinės dalies 20 punkto nuostatas, Įstatymo projekte numatyti leistini nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo būdai nekomerciniais tikslais iš dalies apribojant išimtinę kūrinio ar fonogramos atgaminimo teisę ir kūrinio ar fonogramos padarymo viešai prieinamų teisę. Įstatymo projekte siūlomoje Įstatymo 94 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad nenustatytų teisių turėtojų kūriniai gali būti naudojami šiais būdais:
sisteminimo, išsaugojimo arba atkūrimo tikslais;
būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (kompiuterių tinklais (internete) ir pan.). Nekomerciniai naudojimo tikslai reiškia, kad nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai galės gauti pajamų išimtinai tik patiriamoms nenustatytų teisių turėtojų kūrinių atgaminimo ir jų padarymo viešai prieinamais išlaidoms padengti (Įstatymo 94 str. 2 d.).
nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlyga, susijusi su autorių ir atlikėjų asmeninių neturtinių teisių apsauga, t.y. numatyti reikalavimai nurodyti nustatytų autorių ir atlikėjų vardus ir kitų nustatytų teisių turėtojų vardus ar pavadinimus. 8) Direktyvos 5 straipsnio 5 dalies ir Įvadinės dalies 18 punkto nuostatos numato galimybę atsiradusių teisių turėtojų iniciatyva panaikinti nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą. Įstatymo projekte šios nuostatos išdėstytos Įstatymo 95 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad teisių turėtojai tuo tikslu pateikia prašymą nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudotojui. Įstatymo projekte nenumatyti jokie specialūs reikalavimai prašymo formai ir turiniui (pateikiamas laisvos formos prašymas), nes pateikiant prašymą esminę reikšmę turi dokumentai, įrodantys autorių teisių ir/ar gretutinių teisių į nenustatytų teisių turėtojų kūrinį turėjimą. Įstatymo projekte pateikiamas pavyzdinis tokių dokumentų sąrašas. 9) Atsižvelgiant į Direktyvos 6 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl teisių turėtojų teisės gauti kompensaciją, panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, Įstatymo projekte atitinkamos teisės normos numatytos Įstatymo
nuožiūra nustatyti kompensacijos mokėjimo aplinkybes, išmokamos kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką, todėl Įstatymo projekte numatyta, kad išmokamos vienkartinės kompensacijos dydis neturėtų viršyti 10 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos paskirstant išmokamą sumą proporcingai buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio teisių turėtojams. Galimos kompensacijos dydį Vyriausybės įgaliotai institucijai rekomenduotų patvirtinta ekspertų komisija, kurios sudėtį ir nuostatus tvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija.
Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas ir ekspertų komisijos išvados būtų priimamos įvertinus konkretaus buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio nekomercines naudojimo sąlygas (kūrinio ar fonogramos viešą prieinamumą visuomenei, naudojimo būdus, poreikį išsaugoti arba atgaminti prarastus, sunaikintus arba tapiusius netinkamus naudoti egzempliorius, nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojo vykdomų viešo intereso tikslų svarbą, galimai padarytą žalą teisių turėtojams). Tokios sąlygos leistų deramai įvertinti Direktyvos įvadinės dalies
atsižvelgti į kūrinių naudojimo tikslus, naudotojų vykdomą viešojo intereso misiją, susijusią su kultūros ir švietimo sklaida, ir įvertinti galimai padarytą žalą teisių turėtojams. Kitas kompensacijos mokėjimo sąlygas ir tvarką Įstatymo projekte siūloma pavesti nustatyti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Įstatymo projekte taip pat siūlomas galiojančio Įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas, nesusijęs su Direktyvos įgyvendinimu, tačiau svarbus atsižvelgiant į įsigaliojusią Lisabonos sutartį. Pagal Lisabonos sutartį terminas „Europos Bendrija“ keičiamas terminu „Europos Sąjungą“, todėl Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „Europos Bendrijos“ įrašyti žodžius „Europos Sąjungos“ ir pateikiamas 7 dalies išdėstymas . 5.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliekamas, tačiau Kultūros ministerija, siekdama išsiaiškinti numatomo teisinio reguliavimo svarbą, atliko kultūros, švietimo ir mokslo įstaigų apklausą, kuri leido nustatyti galimų nenustatytų teisių turėtojų kūrinių skaičių šiose įstaigose. Pateikta informacija rodo, kad šiose įstaigose yra 82 258 kūriniai, kuriems gali būti suteiktas nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo normos suteiks teisinį aiškumą nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygoms, užtikrins tokių kūrinių teisėtą tarpvalstybinę prieigą vidaus rinkoje, paskatins kultūros paveldo skaitmeninimą ir sklaidą, todėl neigiamų priimto įstatymo pasekmių neturėtų būti. Kartu reikia pažymėti, kad priimtų nuostatų sklandus įgyvendinimas labai priklausys nuo sąžiningai atliekamos kūrinių ir fonogramų teisių turėtojų paieškos. Sąžiningai atlikta teisių turėtojų paieška leis išvengti probleminių situacijų dėl paaiškėjusių teisių turėtojų pretenzijų. Teisių turėtojų paieškos procesas pareikalaus kruopštaus kultūros, švietimo, mokslo įstaigų ir visuomeninio transliuotojo darbo ir nemažų laiko sąnaudų, todėl Įstatymo projekte numatyta galimybė šioms įstaigoms įstatymų nustatyta tvarka pagal sutartis teisių turėtojų paieškai atlikti pasitelkti kitus asmenis (Įstatymo 92 str. 4 p.). Kūrinių ir fonogramų teisių turėtojų paieškos projektai pagal pateiktas kultūros, švietimo, mokslo įstaigų ir nacionalinio transliuotojo paraiškas galėtų būti finansuojami iš Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos[2] lėšų. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei šalies būklei ir korupcijai. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimto įstatymo įgyvendinimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės, nes nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygų taikymo sritis apima tik nekomercinį kūrinių ir fonogramų, esančių kultūros, švietimo, mokslo įstaigų ir nacionalinio transliuotojo kolekcijose, panaudojimą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte numatytos nuostatos (Įstatymo 91 str. 2 d.), skatinančios minėtų įstaigų bendradarbiavimą su kitais ūkio subjektais. Įgyvendindamos savo veikloje viešo intereso misiją, susijusią su nenustatytų teisių turėtojų kūrinių panaudojimu, šios įstaigos turės teisę įstatymų nustatyta tvarka su kitais asmenimis sudaryti bendradarbiavimo, partnerystės, paslaugų ir kitas sutartis, kurios suteiks galimybę nenustatytų teisių turėtojų kūrinių skaitmeninimo ir viešo paskelbimo procesuose dalyvauti ir verslo subjektams. Tokios sąlygos, Kultūros ministerijos nuomone, bus naudingos verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Teikiamu Įstatymo projektu siūloma iš dalies pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą Nr. VIII-1185. Kitų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, bus parengti Įstatymo įgyvendinimui reikalingi teisės aktai, nurodyti Aiškinamojo rašto 11 punkte. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Įstatymo projekte vartojamą nenustatytų teisių turėtojų kūrinio sąvoką įvardinantį terminą 2014 m. rugsėjo 4 d. aprobavo Valstybinė Lietuvių kalbos komisija. Aprobuotas termino straipsnis Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka paskelbtas Lietuvos Respublikos terminų banke (http://terminai.vlkk.lt). 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė turi paskirti Vyriausybės įgaliotą instituciją. Pagal kompetenciją tai turėtų būti Kultūros ministerija, kuri turėtų parengti ir priimti įsakymus: dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinių autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų paieškos šaltinių pavyzdinio sąrašo patvirtinimo; dėl ekspertų komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo; dėl kompensacijos buvusių nenustatytų teisių turėtojų kūrinių teisių turėtojams mokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti 2014 m. skirta 51 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų.
Lt valstybės biudžeto lėšų. Šios lėšos skirtos Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, kuri bus atsakinga už informacijos apie nenustatytų teisių turėtojų kūrinių surinkimą ir registravimą vieningoje Europos Sąjungos duomenų bazėje. Šių metų lėšos naudojamos nenustatytų teisių turėtojų kūrinių duomenų bazės prototipo įdiegimui Lietuvoje, metodinės medžiagos parengimui ir kultūros, švietimo bei mokslo įstaigų darbuotojų mokymams. Šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kiek valstybės biudžeto lėšų reikės kasmet kompensacijoms už buvusių nenustatytų teisių turėtojų kūrinių panaudojimą mokėti. Jeigu teisių turėtojų paieška bus atliekama sąžiningai, tikėtina, kad kompensacijų mokėjimas nepareikalaus didelių išlaidų. Įstatymo projekte numatyta, kad paaiškėję teisių turėtojai turės teisę gauti vienkartinę kompensaciją. Kompensacija paaiškėjusiems teisių turėtojams bus išmokama kartą per metus, pasibaigus metams, kuriais buvo priimtas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas, atsižvelgus į ekspertų komisijos rekomendacines išvadas, dėl kompensacijos mokėjimo ir jo dydžio. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas ir ekspertų komisijos išvados bus priimamos įvertinus Įstatymo 96 str. 2 d. numatytas buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimo sąlygas. Tokios kompensacijų mokėjimo sąlygos leis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte atitinkamų metų asignavimų poreikį numatyti, atsižvelgus į priimtus sprendimus dėl kompensacijų išmokėjimo ir jų dydžio. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengdama Įstatymo projektą, Kultūros ministerija konsultavosi su Europos Komisijos Vidaus rinkos derinimo tarnybos ekspertais, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos specialistais, kitų Lietuvos kultūros, švietimo, mokslo įstaigų ir visuomeninio transliuotojo atstovais.
klausimais organizavo seminarą – diskusiją. Šio renginio metu buvo diskutuojamos Įstatymo projekto nuostatos ir pristatytas Vidaus rinkos derinimo tarnybos parengtas nenustatytų teisių turėtojų kūrinių duomenų bazės projektas. Į pateiktas specialistų ir ekspertų pastabas buvo atsižvelgta tobulinant Įstatymo projekto nuostatas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nenustatytų teisių turėtojų kūriniai (angl. Orphan works). [1] 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p.10). [2] Patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. ĮV- 645.
2014-11-13 Nr. XIIP-2484 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė A. Dulevičiūtė-Akimovienė
MOKSLO IR KULTŪROS komitetaS
nariai: Audronė Pitrėnienė, Edvardas Žakaris, Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis. Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Jurgita Bieliūnienė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėja Janina Antanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-17 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektui Nr. XIIP-2484 ir siūlyti Seimui jį svarstyti. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Arimantas Dumčius. Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Kultūros ministerijos atstovė Simona Martinavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-17 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 17 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymo projektui Nr. XIIP-2484 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo informacinės visuomenės komiteto sprendimui dėl šio įstatymo projekto. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Teišerskytė. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Kultūros ministerijos atstovė Nijolė Janina Matulevičienė
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-13) Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas (2014-11-26) * Pritarti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr.
2, 17 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymo projektui Nr. XIIP-2484 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo informacinės visuomenės komiteto sprendimui dėl šio įstatymo projekto. Pritarti
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2014-12-03) * Pritarti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektui Nr. XIIP-2484 ir siūlyti Seimui jį svarstyti. Pritarti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr.VIII-1185 2, 17 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūloma Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka, nes jo įsigaliojimas numatytas 2015 m. sausio 15 d. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas