1238 Įstatymo projektas Civilinio kodekso 1.74, 1.105 ir 6.871 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas XIIP-248(2) 2014-06-13 Registruotas

Lietuva · XIIP-248 · 2014-06-13 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2014-06-13
  2. Teisės departamento išvada · 2014-06-13
  3. Komiteto išvada · 2014-06-13

Lyginamasis variantas

2014-06-13 · oficialus registras ↗

Projekto

XIIP-248(2)

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO KODEKSO 1.74, 1.105 IR 6.871

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2014 m.                       d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 1.74 straipsnio pakeitimas

,,

  • 3) uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25

procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“

2. Buvusį

1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu. 2 straipsnis. 1.105 straipsnio pakeitimas Papildyti 1.105 straipsnį 5 dalimi: „

5. Vekselis, kurio suma didesnė kaip

dešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo. “

3 straipsnis. 6.871 straipsnio pakeitimas

Papildyti 6.871 straipsnį 4 dalimi : „

4. Jeigu paskolos suma viršija dešimt

tūkstančių litų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. “

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Teisės departamento išvada

2014-06-13 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO

KODEKSO 1.74, 1.105 IR 6.871 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2014-06-18 Nr. XIIP- 248(2) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnyje dėstomoje Civilinio kodekso 1.105 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „ Vekselis, kurio suma didesnė kaip dešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo.“ Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų diskriminuojami asmenys dėl savo veiklos teisinės formos. Projektu siekiama apriboti fiktyvių sandorių sudarymo galimybes, tačiau kartu siekiama išvengti ir papildomos biurokratinės naštos verslui. Svarstant projektą Seimo Biudžeto ir finansų komitete (2013-11-06) buvo pateiktas pasiūlymas, kuriam pagrindinis komitetas pritarė (2014-06-11), nustatyti privalomą notarinę formą tik fizinių asmenų išduodamiems vekseliams, nes juridiniai asmenys finansines operacijas turi fiksuoti buhalterinėje apskaitoje, o vekselius registruoti juridinio asmens tvarkomame vekselių registre. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančius įstatymus vykdyti ūkinę veiklą galima ir neįsteigus juridinio asmens, pavyzdžiui, neįsteigę juridinio asmens ūkinę veiklą vykdo ūkininkai, gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla. Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „ Ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip.“ Nurodyto įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „3. Ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą.

Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą.“ Todėl pagal galiojančius įstatymus tiek ūkininkai ir gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, tiek ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodyti juridiniai asmenys gali pasirinkti supaprastintą apskaitą, kurioje atsispindėtų ir vekselių išdavimas, tačiau priėmus įstatymą išduodant vekselius jiems būtų taikomos skirtingos taisyklės. Siūlytina projektą tobulinti, pašalinant diskriminacijos dėl veiklos teisinės formos galimybę. Teisės departamento direktorius                                                                        Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Saulius Švedas

Komiteto išvada

2014-06-13 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR

TEISĖTVARKOS komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO

KODEKSO 1.105 IR 6.871 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-248)

2014 m. birželio 11 Nr. Vilnius

1. Komiteto

posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Valdas Vasiliauskas (Neringos Venckienės pavaduotojas). Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė,  komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys : Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjai Gabija Grigaitė ir Laimis Gelažius, Ministro Pirmininko patarėjas Raimondas Bakšys, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Henrika Žymančienė, Vidaus reikalų ministerijos atstovė Aida Gritienė, Ūkio ministerijos atstovės Audronė Railaitė ir Vaida Sinušaitė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovė Rasa Virvilienė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas Raimondas Kajėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau

  • pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2012-02-19)2 (1.105) Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Civilinio kodekso

1.105 straipsnį nuostata, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip penkiasdešimt

tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. Siūloma nuostata diskutuotina.

Vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis yra viena iš garantijų skolininko įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti rūšių, taip pat tai patogus mokėjimo būdas ir operatyvi kreditavimo priemonė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą jokie vertybiniai popieriai nėra tvirtinami notaro. Taigi vekselis būtų vienintelis vertybinis popierius, kurio išdavimas būtų formalizuotas ne tik privalomais rekvizitais, bet ir notaro patvirtinimu. Pažymėtina, kad galiojantis Vekselių įstatymas yra parengtas vadovaujantis

1930 m. Ženevos konvencija dėl Vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių

įstatymo, kurioje nėra numatytas reikalavimas tvirtinti vekselius notarine tvarka. Kita vertus, siūlomas teisinis reguliavimas gali nepasiekti aiškinamajame rašte deklaruotų tikslų, nes asmenys, siekdami išvengti vekselio tvirtinimo notarine tvarka, galės išduoti keletą vekselių, kurių suma mažesnė nei penkiasdešimt tūkstančių litų. Todėl abejotina, ar siūlomi pakeitimai padės sumažinti savanaudiškų nusikaltimų ir mokesčių teisės pažeidimų skaičių. Nepritarti

1930 m. Ženevos konvencija dėl Vieningo įsakomųjų

ir paprastųjų vekselių įstatymo nedraudžia valstybei dalyvei nustatyti papildomus reikalavimus vekselio formai.

Dėl argumentų, susijusių su notarinės formos vengimu, pažymėtina, jog tuo atveju, jei įstatymas numatytų privalomą notarinės formos reikalavimą, o asmenys sudarytų identiškus sandorius per trumpą laikotarpį siekdami šio reikalavimo išvengti, institucijos, tiriančios sukčiavimo pobūdžio veikas, fiktyvių įmonių veiklą ir nusikalstamo praturtėjimo atvejus, turėtų galimybę kelti sandorio skaidymo pagrįstumo klausimą ir atsižvelgdami į turinio prieš formos viršenybės principą, atskirus sandorius laikyti vienu sandoriu, kurio tikslas buvo paskolinti tą sumą, kuriai turėjo būti taikomas notarinės formos reikalavimas. Aptariant notarinės sandorio formos svarbą, reikėtų pabrėžti, kad jei įstatymas reikalauja notarinės sutarties formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas yra išreikštas įstatymų reikalaujama forma, t. y. kai sutartį patvirtina notaras. Jei s andoris yra sudaromas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, jis yra niekinis, t. y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys (CK 1.93,

1.80 straipsniai). Notarinis vekselių, kurių suma didesnė kaip penkiasdešimt

tūkstančių litų, tvirtinimas svarbus ne tik juos sudarantiems asmenims, bet ir visuomenei. Šiuo metu vekseliui sudaryti užtenka tik asmens parašo, t. y. jis sudaromas paprasta rašytine forma, neužtikrinančia vekselio teisėtumo, o reikalavimai yra patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais.

Notarine tvarka patvirtintas vekselis užtikrintų jo teisėtumą, nes notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta užtikrinti, kad civilinių teisinių santykių srityje nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Prieš patvirtindamas sandorį notaras privalo nustatyti sandorį sudarančių asmenų tapatybę, patikrinti jų parašų tikrumą, išsiaiškinti šalių tikrąją valią, paaiškinti sudaromo sandorio pasekmes. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2012-02-19)3 (6.871)

2. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Civilinio

kodekso 6.871 straipsnį nuostata, kad tais atvejais, kai paskolos suma viršija penkiasdešimt tūkstančių litų, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.870 straipsnį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Galiojantys įstatymai nenustato, kokia tvarka įforminamas pinigų ar daiktų perdavimas pagal notarine tvarka patvirtintą paskolos sutartį, kokios pasekmės, jeigu pinigai ar daiktai neperduodami arba perduodama tik jų dalis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitais atvejais, kai notariškai patvirtinta sutartis yra realinė, įstatymas nustato daiktų perdavimo tvarką (Civilinio kodekso 6.393, 6.398 straipsniai). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.875 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta.

Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų.” Neaišku, kaip reikėtų taikyti nurodytą Civilinio kodekso 6.875 straipsnio nuostatą tuo atveju, jeigu paskolos sutartis sudaryta notarine tvarka, o pinigai neperduoti. Notariškai patvirtinti dokumentai yra oficialūs dokumentai, teisme jie laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais turinčiais didesnę įrodomąją galią, juos galima paneigti liudytojų parodymais tik išimties atvejais (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnis). Todėl manytume, kad notarine tvarka patvirtintos paskolos sutartys, pagal kurias paskolos gavėjas negavo pinigų ar daiktų, negali būti pripažįstamos nesudarytomis, jos gali būti pripažintos negaliojančiomis įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Nepritarti Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Atsižvelgiant į tai, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta užtikrinti, kad civilinių teisinių santykių srityje nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, jis prieš patvirtindamas grynaisiais pinigais sudaromą sandorį turės ne tik nustatyti sandorį sudarančių asmenų tapatybę, patikrinti jų parašų tikrumą, išsiaiškinti šalių tikrąją valią, paaiškinti sudaromo sandorio pasekmes, bet ir užtikrinti, jog jo akivaizdoje šie pinigai bus perduodami, nes kitu atveju, paprasčiausiai nebūtų užtikrinamas tokio sandorio realumas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2012-02-19)

2, 3

projekto 1 ir 2 straipsniuose dėstant pakeitimo esmę išbrauktinas žodelis „nauja”. Pritarti 4.

Pritarti

4. Europos

teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2013-03-04) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- Civilinis kodeksas) 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-248, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XIIP-249 ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas) 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-250 pažymime, kad ES teisei šie projektai neprieštarauja. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad įvertinus Civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių bei Akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymų projektų aiškinamajame rašte išdėstytus tikslus ir jiems įgyvendinti numatytas priemones, projektai neužkerta kelio apeiti numatytus draudimus sudarant kelias ar net dešimtis fizinių ir juridinių asmenų sutarčių (paskolos sutartis, akcijų pirkimo – pardavimo sutartis) vienu metu ar per trumpą laikotarpį neviršijant projektuose numatytos 50 000 litų ribos ir tokiu būdu išvengiant šių sutarčių notarinės formos.

Todėl kyla klausimas, ar priėmus Civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių bei Akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektais siūlomas nuostatas bus užtikrintas valstybės kovos su mokestiniais pažeidimais veiksmingumas ir ar bus pasiekti aiškinamajame rašte išdėstyti tikslai.

<...>

Nepritarti Dėl argumentų, susijusių su notarinės formos vengimu, pažymėtina, jog tuo atveju, jei įstatymas numatytų privalomą notarinės formos reikalavimą, o asmenys sudarytų identiškus sandorius per trumpą laikotarpį siekdami šio reikalavimo išvengti, institucijos, tiriančios sukčiavimo pobūdžio veikas, fiktyvių įmonių veiklą ir nusikalstamo praturtėjimo atvejus, turėtų galimybę kelti sandorio skaidymo pagrįstumo klausimą ir atsižvelgdami į turinio prieš formos viršenybės principą, atskirus sandorius laikyti vienu sandoriu, kurio tikslas buvo paskolinti tą sumą, kuriai turėjo būti taikomas notarinės formos reikalavimas. 5. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė (2014-05-14)1 N Kartu su Civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo projektu XIIP-248 teikiamas ir Akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XIIP-249, kuriuo siekiama nustatyti, kad tam tikros akcijų pirkimo – pardavimo sutartys turi būti notarinės formos.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinio kodekso 1.74 straipsnyje nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi:

1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip;

2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);

3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą. Atsižvelgiant į šias Civilinio kodekso nuostatas (kad sandoriams privaloma notarinė forma turi būti įtvirtinta Civiliniame kodekse) ir tai, kad Akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu ( XIIP-249) siūloma nustatyti reikalavimą  notariškai tvirtinti tam tikras akcijų  pirkimo – pardavimo sutartis, atitinkamomis nuostatomis turi būti papildytas ir Civilinis kodeksas. Todėl atitinkamai tobulintinas Civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo projektas ( XIIP-248). Pritarti Projektas tobulintinas,  papildant jį nauju 1 straipsniu:

1 straipsnis. 1.74 straipsnio pakeitimas

,,

3) uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“

2. Buvusį

1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu.

Atitinkamai tobulintinas ir projekto pavadinimas. 6. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė (2014-05-14)4 Projektas tobulintinas nustatant naują jo įsigaliojimo datą, nes Projekto 3 straipsnyje nurodytoji data (2013 m. liepos 1 d.) jau praėjusi. Pritarti Projektas tobulintinas nustatant naują jo įsigaliojimo datą - 2015 m. sausio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos verslo konfederacija, 2013-03-19, Asociacija „Investuotojų forumas“, (2013-03-22)2

2. Komentarai dėl CK pakeitimų projekto

2.1. Dėl 1.105 str. papildymo nauja 5

dalimi: abejotina ar siūlomu Civilinio kodekso (toliau - CK) papildymu, numatančiu, kad vekseliai, kurių suma didesnė kaip 50 000 litų, turi būti notarinės formos, bus pasiektas norimas rezultatas. Jau minėta kad nesąžiningi asmenys nustatytą reikalavimą galėtų labai lengvai apeiti (pavyzdžiui, pasirašydami kelis vekselius po 49 999 litus vietoje vieno didesnės vertės vekselio), tuo tarpu sąžiningiems asmenims tektų su notarinės sandorio formos reikalavimu susijusios papildomos išlaidos bei papildomos laiko sąnaudos organizuojant notarinį vekselio tvirtinimą.

Nepritarti Dėl argumentų, susijusių su notarinės formos vengimu, pažymėtina, jog tuo atveju, jei įstatymas numatytų privalomą notarinės formos reikalavimą, o asmenys sudarytų identiškus sandorius per trumpą laikotarpį siekdami šio reikalavimo išvengti, institucijos, tiriančios sukčiavimo pobūdžio veikas, fiktyvių įmonių veiklą ir nusikalstamo praturtėjimo atvejus, turėtų galimybę kelti sandorio skaidymo pagrįstumo klausimą ir atsižvelgdami į turinio prieš formos viršenybės principą, atskirus sandorius laikyti vienu sandoriu, kurio tikslas buvo paskolinti tą sumą, kuriai turėjo būti taikomas notarinės formos reikalavimas. 2. Lietuvos verslo konfederacija, (2013-03-19)2 Taip pat atkreipiame dėmesį, kad įmonės privalo visas finansines operacijas (įskaitant pinigų skolinimą ar kitokius skolinius įsipareigojimus) atspindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje (Buhalterines apskaitos įstatymo 6 str. numato: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“). Tai ženkliai apriboja galimybes piktnaudžiauti vekseliais įmonių veikloje, nes bet koks piniginių lėšų judėjimas turi būti fiksuojamas apskaitoje. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui ir privalomą notarinę formą nustatyti tik fizinių asmenų išrašytiems vekseliams, kurių suma didesnė nei 10 tūkstančių Lt. Be to, siūloma nustatyti, jog paskolos sutartis turi būti notarinės formos tik tuo atveju, jei ji yra vykdoma grynaisiais pinigais, o ne pavedimu.

Atsižvelgiant į tai, manytina, jog našta juridiniams asmenims smarkiai sumažėja. 3. Lietuvos verslo konfederacija, (2013-03-19)2 Siūlomi pakeitimai taip pat turėtų būti įvertinti ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų, būtent 1930 m. Ženevos Konvencijos dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, kurią Lietuva ratifikavo 1997 m. be jokių išlygų, kontekste. Konvencija kurios pagrindu ir buvo parengtas Vekselių įstatymas, nenumato vekselio notarinio tvirtinimo reikalavimo. Todėl reikėtų įvertinti, ar papildomo reikalavimo vekselio formai nustatymas, kuris galimai būtų taikomas ir vekselio perleidimui, neprieštarautų minėtai konvencijai. Nepritarti

1930 m. Ženevos konvencija dėl Vieningo įsakomųjų

ir paprastųjų vekselių įstatymo nedraudžia valstybei dalyvei nustatyti papildomus reikalavimus vekselio formai. 4. Lietuvos bankų asociacija, (2013-02-25) * Suprasdami, kad valstybės institucijoms papildomų formalių procedūrų sukūrimas iš dalies palengvintų fiksuoti sudaromus sandorius, manome, kad tokių sutarčių kontrolės vykdymas yra sveikintinas, tačiau manome, kad tinkamesnė priemonė šiuo atveju būtų privalomas sutarčių registras ar pan. Tuo tarpu įstatymų projektuose siūlomas reglamentavimas, mūsų manymu, yra neadekvatus siekiamiems tikslams. Be to, įstatymų pakeitimai nors ir labai apsunkinantys verslo aplinką, palieka nemažai erdvės nesąžiningam elgesiui ir piktnaudžiavimui. Nepritarti Įstatymo projekto tikslas yra apriboti galimybes sudaryti fiktyvius sandorius. Privalomas sutarčių registras šios problemos nespręstų, nes informacijos nepateikimas ar klaidingos informacijos pateikimas sutarčių registrui neturėtų jokios įtakos sandorių teisėtumui ir jų galiojimui. LR Sutarčių registro įstatymas nenustato jokių informacijos nepateikimo registrui teisinių pasekmių, susijusių su sandorių negaliojimu.

Atsižvelgiant į tai, kaip jau buvo minėta, siekiant įrodyti sukčiavimą ar neteisėto praturtėjimo atvejį teisme, informacijos nepateikimas sutarčių registrui, mokesčių inspekcijai ar sandorio nedeklaravimas galėtų būti tik papildomas įrodymas siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu. Bet jei sandoris yra sudaromas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, jis yra niekinis, t. y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys (CK 1.93,

1.80 straipsniai). 5. Lietuvos

bankų asociacija, (2013-02-25) * Aiškinamajame rašte kaip svarbi problema yra įvardinta sandorių sudarymas atgaline tvarka ir fiktyvių sandorių sudarymas. Deja, siūlomi pakeitimai neužkerta kelio piktnaudžiavimui, o nesąžiningas asmuo, norintis sudaryti sandorį atgaline tvarka gali tiesiog nurodyti ankstesnę datą iki CK ir kitų įstatymų pakeitimų (įstatymų pakeitimai galios tik į ateitį ir neturės įtakos jau sudarytiems sandoriams). Be to, daugeliui asmenų gali pasirodyti kur kas patraukliau sudaryti kelias paskolos sutartis dėl 49 999 Lt paskolos ir taip išvengti notarinio tvirtinimo. Taip pat neaiški situacija būtų tais atvejais, kai šalys paskolos sutarčiai pasirinktų užsienio teisės taikymą, o paskolos davėjas būtų užsienio valstybė, pagal kurios teisės aktus notarinė forma paskolos sutartims nebūtų taikoma. Manytume, kad šiuo ir kitais paminėtais būdais nesąžiningos šalys galėtų nesunkiai išvengti siūlomų apribojimų, o su siūlomais suvaržymais susijusias išlaidas ir laiko sąnaudas patirtų tik sąžiningi asmenys, kurie nei dabar nei vėliau nebus linkę pažeisti teisės aktų reikalavimų. Mūsų nuomone, analogiška situacija yra ir su Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu. Nepritarti Šių projektų tikslas yra ateityje apriboti fiktyvių sandorių sudarymo galimybes.

Fiktyvių sandorių sudarymas atgaline data yra nuolatinė institucijų, tiriančių sukčiavimo pobūdžio veikas ar neteisėto praturtėjimo atvejus, problema, kurios nepadėtų išspręsti ir įstatymu nustatytas vienkartinis sandorių deklaravimas. Šią išvadą pagrindžia teismų praktika, susijusi su vienkartiniu turto deklaravimu. P agal Vienkartinį gyventojų turto deklaravimo įstatymą asmuo, nedeklaravęs įstatyme išvardinto turto ar piniginių lėšų, įsigydamas kitą turtą, jo įsigijimo šaltinių negali pagrįsti pajamomis, gautomis už parduotą, tačiau nedeklaruotą turtą. Remiantis teismų praktika, nedeklaravimo faktas turi įtakos asmens atsakomybei dėl pareigos deklaruoti nevykdymo, bet bendros institucijų įrodinėjimo pareigos dėl tokio sandorio egzistavimo ir galiojimo nepanaikina. 6. Lietuvos verslo konfederacija, 2013-03-19, Asociacija „Investuotojų forumas“, (2013-03-22) * Dėl pirmiau nurodytų priežasčių abejotina ar siūlomais pakeitimais būtų pasiekti deklaruojami tikslai. Tuo tarpu papildomi apribojimai neabejotinai apsunkintų verslo sąlygas ir atbaidytų ne vieną potencialų investuotoją. Atsižvelgti Siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui ir privalomą notarinę formą nustatyti tik fizinių asmenų išrašytiems vekseliams, kurių suma didesnė nei

10 tūkstančių Lt. Be to, siūloma nustatyti, jog paskolos sutartis turi būti

notarinės formos tik tuo atveju, jei jos suma didesnė nei dešimt tūkstančių Lt ir ji yra vykdoma grynaisiais pinigais. Taip pat siūloma nustatyti, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 50 tūkst. Lt arba parduodama 25 procentai ar daugiau įmonės akcijų, turi būti notarinės formos, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 7.

7. Lietuvos

bankų asociacija, (2013-02-25) * Atsižvelgiant į tai, manome, kad minėtų problemų sprendimui turėtų būti ieškoma kitų būdų, tobulinant pajamų ir sandorių deklaravimo sistemą. Mūsų manymu, siūlomi pakeitimai nėra adekvatūs siekiamiems tikslams ir gali turėti neigiamos įtakos verslo aplinkai ir Lietuvos, kaip investicijoms patrauklios valstybės, įvaizdžiui tarptautinėje arenoje. Nepritarti Pajamų ir sandorių deklaravimo bei šių įstatymų projektų tikslai skiriasi. Įstatymų projektų tikslų, susijusių su sukčiavimo pobūdžio nusikalstamų veikų užkardymu, deklaravimo sistemos panaudojimas neleistų pasiekti dėl to, kad deklaruojant pajamas ar sandorius, pateikiamos informacijos teisingumas bei paprasta rašytine forma sudaromų sandorių teisėtumas bei realumas nėra užtikrinami. Nedeklaravimas ar klaidingos informacijos deklaracijoje nurodymas asmeniui sukelia teisines pasekmes tik dėl neteisingo deklaravimo ar nedeklaravimo, bet deklaravimo pareigos nevykdymas ar netinkamas jos įvykdymas sandorio teisinio statuso nepakeičia. Tai reiškia, jog nedeklaruotas sandoris netampa negaliojančiu vien dėl jo nedeklaravimo ir gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik ginčo tvarka teisme. Atsižvelgiant į tai, kaip jau buvo minėta, siekiant įrodyti sukčiavimą ar neteisėto praturtėjimo atvejį teisme, informacijos nepateikimas sutarčių registrui, mokesčių inspekcijai ar sandorio nedeklaravimas galėtų būti tik papildomas įrodymas siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu. Bet jei s andoris yra sudaromas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, jis yra niekinis, t. y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys (CK 1.93, 1.80 straipsniai). 8.

8. Lietuvos

pramonininkų konfederacija, (2013-04-10) * Lietuvos Respublikos Prezidentė yra parengusi ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projektą (toliau - „CK pakeitimų projektas"), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau – „ABĮ pakeitimų projektas") ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau - „ĮPVĮ pakeitimų projektas"). Konsultaciniame posėdyje susipažinusi su CK pakeitimų, ABĮ pakeitimų ir ĮVPĮ pakeitimų projektais, Lietuvos pramoninkų konfederacija (toliau - „LPK“) siūlo nepritarti siūlomiems pakeitimams. LPK nuomone, siūlomas reguliavimas ženkliai padidintų biurokratinę naštą verslui ir pablogintų investicinę aplinką Lietuvoje, nes notarinės sandorio formos reikalavimo įgyvendinimas sąlygotų papildomos išlaidas sandorių sudarymui ir didesnes sandorių sudarymo laiko sąnaudas. Tuo tarpu nesąžiningi asmenys notarinės formos reikalavimą galėtų pakankamai lengvai apeiti skaidydami sandorius į kelis atskirus mažesnius nei 50 000 litų vertės sandorius. Todėl, LPK nuomone, siūlomu reglamentavimu nebūtų pasiekti Įstatymų projektų lydinčiuose dokumentuose numatyti tikslai ir būtų padarytas neigiamas poveikis verslo aplinkai. Atsižvelgti Siekiant sumažinti naštą verslui, siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui ir privalomą notarinę formą nustatyti tik fizinių asmenų išrašytiems vekseliams, kurių suma didesnė nei 10 tūkstančių Lt. Be to, siūloma nustatyti, jog paskolos sutartis turi būti notarinės formos tik tuo atveju, jei jos suma didesnė nei dešimt tūkstančių Lt. ir ji yra vykdoma grynaisiais pinigais. Taip pat siūloma nustatyti, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 50 tūkst.

Lt. arba parduodama 25 procentai ar daugiau įmonės akcijų, turi būti notarinės formos, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Lietuvos pramonininkų konfederacija, (2013-04-10) * LPK manymu, Lietuvos Respublikos Prezidentės keliamas tikslas apriboti galimybes fiktyviai sudarinėti sandorius ir taip mažinti prielaidas šių nusikaltimų bei kitų panašių pažeidimų paplitimui gali būti pasiektas siekiamam tikslui proporcingomis priemonėmis. Iš esmės sandorių fiktyvumą sąlygoja sandorių sudarymas suklastojant sudarymo datą. To būtų galima išvengti nustačius privalomą informacijos apie sudarytus sandorius pateikimą viešajam registrui (pvz., Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomam Sutarčių registrui), atitinkamai sandorių sudarymo faktą siejant su tokiu informacijos atskleidimu. Kaip analogiją tokiam LPK siūlomam reguliavimui galima būtų pateikti, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.411 straipsnyje nustatytą pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių ir Civilinio kodekso 6.417 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise registravimo reikalavimą ar Antstolių įstatyme nustatytą reikalavimą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą elektronine forma ne vėliau kaip kitą dieną nuo surašymo dienos perduoti į Antstolių informacinės sistemos duomenų bazę. <...> Nepritarti Šių projektų tikslas yra ateityje apriboti fiktyvių sandorių sudarymo galimybes. Fiktyvių sandorių sudarymas atgaline data yra nuolatinė institucijų, tiriančių sukčiavimo pobūdžio veikas ar neteisėto praturtėjimo atvejus, problema, kurios nepadėtų išspręsti ir įstatymu nustatytas vienkartinis sandorių deklaravimas.

Privalomas sutarčių registras šios problemos nespręstų, nes informacijos nepateikimas ar klaidingos informacijos pateikimas sutarčių registrui neturėtų jokios įtakos sandorių teisėtumui ir jų galiojimui. LR Sutarčių registro įstatymas nenustato jokių informacijos nepateikimo registrui teisinių pasekmių, susijusių su sandorių negaliojimu. 10. Lietuvos verslo konfederacija, (2013-03-19) * Lietuvos Respublikos Prezidentė parengė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projektą (toliau - CK pakeitimų projektas), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau - ABĮ pakeitimų projektas) ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo Įstatymo projektą (toliau - ĮPVĮ pakeitimų projektas). Šiuo raštu pateikiame Lietuvos verslo konfederacijos komentarus dėl projektų ir prašome į juos atsižvelgti tobulinant projektus. Mes palaikome siekį kovoti su sukčiavimu ir neteisėtu praturtėjimu, tačiau siūlomos priemones turi būti proporcingos ir ypač neturėtų nepagrįstai didinti biurokratinės naštos verslui. Biurokratinės naštos verslui didinimas prieštarautų Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybes daug kartų deklaruotam siekiui gerinti verslo aplinką bei mažintų Lietuvos patrauklumą vietos ir užsienio investicijoms. Todėl siūlome tobulinti šių įstatymų projektų nuostatas.

Atsižvelgti Siekiant sumažinti naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, jog juridiniai asmenys veda vekselių registraciją bei gali perduoti asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojams, siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui ir privalomą notarinę formą nustatyti tik fizinių asmenų išrašytiems vekseliams, kurių suma didesnė nei 10 tūkstančių Lt. Be to, siūloma nustatyti, jog paskolos sutartis turi būti notarinės formos tik tuo atveju, jei jos suma didesnė nei dešimt tūkstančių Lt. ir ji yra vykdoma grynaisiais pinigais. Taip pat siūloma nustatyti, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 50 tūkst. Lt. arba parduodama 25 procentai ar daugiau įmonės akcijų, turi būti notarinės formos, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Lietuvos verslo konfederacija, (2013-03-19)2 Jeigu visgi būtų nuspręsta įvesti siūlomą notarinės formos reikalavimą vekseliams, atsižvelgdami į siūlomų pakeitimų pagrindinius tikslus (kovoti su sukčiavimu ir neteisėtu praturtėjimu) ir būtinybę nedidinti biurokratinės naštos verslui, siūlytume notarinės formos reikalavimo neatitaikyti tais atvejais, kai vekselio davėjas (skolininkas) arba gavėjas (kreditorius) yra juridinis asmuo (nepriklausomai nuo sumos). Pritarti iš dalies Siekiant sumažinti naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, jog juridiniai asmenys veda vekselių registraciją, siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui ir privalomą notarinę formą nustatyti tik fizinių asmenų išrašytiems vekseliams, kurių suma didesnė nei 10 tūkstančių Lt. 12.

12. Lietuvos

pramonininkų konfederacija, (2013-04-10) 2,3 CK pakeitimų, ABĮ pakeitimų ir ĮVPĮ pakeitimų projektus lydinčiųjų dokumentų analizė leidžia teigti, kad fiktyvių sandorių (paskolų sutarčių ar vekselių) sudarymo problema visų pirma siejama su fizinių asmenų sudaromais sandoriais. Juridinių asmenų atžvilgiu ši problema nėra tokia opi, kadangi finansines operacijas (pinigų skolinimą, skolinimąsi ir pan.) juridiniai asmenys turi fiksuoti buhalterinėje apskaitoje, o išduotus ar gautus vekselius registruoti juridinio asmens tvarkomame vekselių registre. Atsižvelgiant į tai, siūlytume numatytų pakeitimų dėl paskolų sutarčių ir vekselių netaikyti, kai viena iš sandorio (paskolos ar vekselio šalių yra juridinis asmuo (nepriklausomai nuo sandorio sumos). Pritarti iš dalies Siekiant sumažinti naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, jog juridiniai asmenys veda vekselių registraciją, siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui ir privalomą notarinę formą nustatyti tik fizinių asmenų išrašytiems vekseliams, kurių suma didesnė nei 10 tūkstančių Lt. Be to, siūloma nustatyti, jog paskolos sutartis turi būti notarinės formos tik tuo atveju, jei jos suma didesnė nei dešimt tūkstančių Lt. ir ji yra vykdoma grynaisiais pinigais. 13. Lietuvos bankų asociacija, (2013-02-25)3 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6,871 straipsnių papildymo (toliau - CK), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių statymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymų projektais, siekiama sustiprinti skaidrumą bei konkurencines sąlygas sąžiningai mokesčius mokančiam verslui. Pritardami siekiamiems reguliavimo tikslams abejojame, ar siūlomos priemonės yra adekvačios.

CK numatyti reikalavimai paskolos sutarties formai yra labai svarbūs verslo klimatui Lietuvoje, nes labai dažnai verslo finansavimo tikslais sudaromos paskolos sutartys, Mūsų nuomone, priėmus siūlomus pakeitimus dėl paskolų sutarčių, kurių vertė viršija 50 000 Lt, sudarymo notarine tvarka, būtų padaryta žymi neigiama įtaka verslo sąlygoms Lietuvoje. Notarinės formos reikalavimas reikalautų papildomų laiko sąnaudų sutarties šalims – sutarties projektą kaskart tektų derinti su sandorį tvirtinsiančiu notaru, susitarti dėl susitikimo laiko, mokėti notarinį mokestį. Be to, svarbu tai, kad šalys, nusprendusios atlikti net ir menkiausią sutarties pakeitimą, vėl turėtų kreiptis į notarą dėl norimo pakeitimo, nes notariškai patvirtintos sutartys gali būti keičiamos tik notarine tvarka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuolaikiniame verslo pasaulyje dažnai sudaromos mišrios sutarys (tai leidžia CK įtvirtintas sutarčių laisvės principas). Taigi, sutartis gali turėti kelių sutarčių ypatumų. Atitinkamai, gali kilti neaiškumų, ar sutartis pagal savo esmę turinti paskolos sutarties bruožų taip pat privalo būti tvirtinama notariškai (pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutarties su atidėtu mokėjimu atveju). Be to, tokiu atveju galima situacija, kai notariškai nepatvirtinus tokios mišrios sutarties šalys gali vėliau ginčyti sudarytą sandorį, teigdamos, kad nebuvo laikytasi privalomos paskolos sutartims taikomos formos. Mūsų žiniomis, kitose pažangiose jurisdikcijose panašūs apribojimai nėra taikomi, todėl, mūsų nuomone, investicijų ir verslo skatinimo kontekste, siūlomas reglamentavimas būtų reikšmingas žingsnis atgal. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui ir nustatyti, jog paskolos sutartis turi būti notarinės formos tik tuo atveju, jei jos suma didesnė nei dešimt tūkstančių Lt. ir ji yra vykdoma grynaisiais pinigais. 14.

14. Lietuvos

verslo konfederacija, (2013-03-19)3 Be to, kaip jau minėta, įmones privalo visas finansines operacijas (įskaitant pinigų skolinimą ar kitokius skolinius įsipareigojimus) fiksuoti įmonės buhalterinėje apskaitoje, todėl praktikoje piktnaudžiauti paskolomis tarp įmonių yra labai sudėtinga arba išvis neįmanoma. Pritarti iš dalies Siekiant sumažinti naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, jog juridiniai asmenys veda vekselių registraciją, siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui ir privalomą notarinę formą nustatyti tik fizinių asmenų išrašytiems vekseliams, kurių suma didesnė nei 10 tūkstančių Lt. Be to, siūloma nustatyti, jog paskolos sutartis turi būti notarinės formos tik tuo atveju, jei jos suma didesnė nei dešimt tūkstančių Lt. ir ji yra vykdoma grynaisiais pinigais. 15. Lietuvos verslo konfederacija, 2013-03-19, Asociacija „Investuotojų forumas“, (2013-03-22)3

2.2. Dėl 6.871 straipsnio papildymo nauja

4 dalimi: abejotina ar siūlomu CK papildymu, numatančiu privalomą notarinę

formą paskolos sutartims, kurių suma viršija 50 000 litų, bus pasiektas norimas rezultatas. Kaip minėta pirmiau, siūlomą notarinės formos reikalavimą nesąžiningi asmenys galėtų labai lengvai apeiti skaidydami sandorius į kelis atskirus mažesnius nei 50 000 litų vertės sandorius (t.y. sudarydami kelias mažesnes nei 50 000 litų paskolos sutartis). Sąžiningi asmenys patirtų ne tik papildomas išlaidas, susijusias su sutarties notariniu tvirtinimu, bet ir laiko sąnaudos (organizuojant vizitą pas notarą, užsienio kalba sudarytos sutarties vertimą ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad siūlomas CK pakeitimas reikštų ir tai, kad notarine forma turėtų būti sudaromi ir visi sutarties pakeitimai bei susitarimai dėl sutarčių nutraukimo, kas taip pat reikštų neigiamus padarinius (papildomas išlaidas ir sugaištą laiką) sąžiningiems asmenims.

Nepritarti Dėl argumentų, susijusių su notarinės formos vengimu, pažymėtina, jog tuo atveju, jei įstatymas numatytų privalomą notarinės formos reikalavimą, o asmenys sudarytų identiškus sandorius per trumpą laikotarpį siekdami šio reikalavimo išvengti, institucijos, tiriančios sukčiavimo pobūdžio veikas, fiktyvių įmonių veiklą ir nusikalstamo praturtėjimo atvejus, turėtų galimybę kelti sandorio skaidymo pagrįstumo klausimą ir atsižvelgdami į turinio prieš formos viršenybės principą, atskirus sandorius laikyti vienu sandoriu, kurio tikslas buvo paskolinti tą sumą, kuriai turėjo būti taikomas notarinės formos reikalavimas. 16. Lietuvos verslo konfederacija, (2013-03-19) Asociacija „Investuotojų forumas“, (2013-03-22)3 Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos banko valdybos patvirtintą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamų užsienio paskolų be valstybės garantijos ir užsienio ūkio subjektams suteikiamų paskolų įregistravimo Lietuvos banke tvarką juridiniai asmenys privalo Lietuvos banke įregistruoti gaunama užsienio paskolą be valstybės garantijos arba užsienio ūkio subjektui suteikiamą paskolą per 15 dienų nuo paskolos sutarties pasirašymo datos . Vadinasi, pagal šiuo metu galiojančią tvarką apie visas Lietuvos subjektų suteiktas paskolas užsienio subjektams bei iš užsienio subjektų gautas paskolas Lietuvos įmonės turėtų informuoti Lietuvos banką. Todėl teisėsaugos institucijos atitinkamą informaciją turi galimybę gauti iš Lietuvos banko. Šiuo metu galiojanti tvarka bent iš dalies užtikrina siūlomais pakeitimais siekiamus tikslus (t.y. bent dėl tų paskolų, kurios teikiamos užsienio subjektams ar gaunamos iš jų).

Nepritarti Įstatymų projektų tikslų, susijusių su sukčiavimo pobūdžio nusikalstamų veikų užkardymu, Lietuvos banko ar mokesčių inspekcijos informavimo sistemos panaudojimas neleistų pasiekti dėl to, kad teikiant informaciją, pateikiamos informacijos teisingumas bei paprasta rašytine forma sudaromų sandorių teisėtumas bei realumas nėra užtikrinami. Sandoris netampa negaliojančiu vien dėl informacijos apie jį nepateikimo ir gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik ginčo tvarka teisme. 17. Lietuvos bankų asociacija, (2013-02-25)3 Aiškinamajame rašte nėra aptarta, ar nurodyti pakeitimai taip pat būtų taikomi ir kredito įstaigoms. Sistemiškai aiškindami CK nuostatas suprantame, kad nors paskolos sutartis reglamentuojančios normos taikomos ir kreditavimo teisiniams santykiams, tačiau CK 6.882 straipsnis, nustatantis rašytinę kreditavimo sutarties formą, yra specialusis, todėl ir toliau turėtų būti taikomas, o siūlomi pakeitimai kreditavimo sutarties formai neturėtų įtakos. Tikimės, kad mūsų vertinimas yra teisingas ir kreditavimo sutartims neketinama nustatyti privalomos notarinės formos. Priešingu atveju, dėl tokių pakeitimų nukentėtų vartotojai, kuriems kredito suteikimas kainuotų brangiau, procedūra užtruktų ilgiau, o daugelio elektroninėmis priemonėmis teikiamų paslaugų apskritai nebūtų įmanoma gauti. Primename, kad visos bankų suteiktos paskolos nuo 1 tūkst. litų yra deklaruojamos Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazėje ir ši informacija galėtų būti prieinama atsakingoms valstybės institucijoms. <...>. Atsižvelgti Siūloma nustatyti, jog paskolos sutartis turi būti notarinės formos tik tuo atveju, jei jos suma didesnė nei dešimt tūkstančių Lt. ir ji yra vykdoma grynaisiais pinigais, o ne elektroninėmis priemonėmis. 18.

18. Lietuvos

verslo konfederacija, 2013-03-19, Asociacija „Investuotojų forumas“, (2013-03-22)3 Be to, dėl pakankamai lakoniškos siūlomos įstatymo formuluotės nėra aišku, kaip notarai vertins ir tvirtins sutartis, kurioms taikoma ne Lietuvos teisė (kas dažnai būna sudarant sutartis su kitų šalių subjektais). Nepritarti Galimybę sandorio šalims pasirinkti užsienio teisės taikymą Civilinis kodeksas numato, todėl ir dabar sutarties šalys gali išvengti konkrečios nacionalinės teisės sistemos nuostatų taikymo, nes atitinkamų sutarčių formos reikalavimai atskirose valstybėse skiriasi. Įstatymų projektai nekeičia jokių nuostatų dėl užsienio teisės pasirinkimo galimybės, todėl jie neturi įtakos ir notarų vertinimams šioje srityje. 19. Lietuvos verslo konfederacija, (2013-03-19), Asociacija „Investuotojų forumas“, (2013-03-22)3 Siūlomas reguliavimas gali sukelti tam tikros painiavos taip vadinamų mišrių sutarčių, t.y. tokių, kurios turi tiek vienos, tiek kitos sutarties rūšies požymių, atveju. Pavyzdžiui, galėtų kilti klausimas, ar sutartis dėl prekių pirkimo, kurioje numatytas atidėtas mokėjimas ar yra kitokių nuostatų, kurios pagal savo esmę atitinka paskolos santykius, turėtų būti tvirtinama notaro. Pažymėtina ir tai, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta, nuo pinigų perdavimo momento. Todėl nėra aišku, ar visais atvejais pinigų perdavimo faktas turėtų įvykti notaro akivaizdoje, ar po paskolos sutarties patvirtinimo notarine tvarka. Visi šie apsunkinimai ir neaiškumai nėra palankūs verslui ir nepagerina verslo aplinkos. Nepritarti Įstatymo projekto tikslas yra sumažinti galimybes sudaryti fiktyvius sandorius ir nustatyti privalomos notarinės formos reikalavimą paskolos sutartims, kurių sumą yra didesnė nei 10 tūkst. Lt. ir kurios yra vykdomos grynaisiais pinigais.

Atsižvelgiant į projekto tikslą, t. y. užkirsti kelią fiktyvių sandorių sudarymui ir tai, jog siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui bei nustatyti, jog paskolos sutartis turi būti tvirtinama notaro tik tuo atveju, jei jos suma yra didesnė kaip 10 tūkst. Lt. ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, visais atvejais notaras turės įsitikinti dėl pinigų perdavimo fakto, t. y. sandoris turės vykti notaro akivaizdoje, nes kitu atveju, paskolos sutarties nebūtų galima laikyti sudaryta. 20. Lietuvos bankų asociacija, (2013-02-25)3 Taip pat norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad tokio pasiūlymo įgyvendinimas bankams būtų problematiškas ir dėl teisinių aspektų. Skirtingai nei kreditavimo sutartis, paskolos sutartis yra realinė, t.y. sandoris laikomas sudarytu nuo pinigų perdavimo momento. Taigi kyla klausimas, ar esant didesnei nei 50 tūkst. litų sumai šis perdavimas turėtų visuomet vykti pas notarą. Nėra aišku kaip turėtų būti traktuojami atvejai, kai pinigai pervedami prieš notariškai patvirtinant sutartį, t.y, jau po jos sudarymo. Taip pat nėra aiški notaro funkcija, jei paskolos sutartis notariškai patvirtinama prieš pervedant pinigus, kadangi tokiu atveju ji bus laikoma sudaryta tik nuo pinigų pervedimo momento. Nepritarti Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Atsižvelgiant į tai, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta užtikrinti, kad civilinių teisinių santykių srityje nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, jis prieš patvirtindamas grynaisiais pinigais sudaromą sandorį turės ne tik nustatyti sandorį sudarančių asmenų tapatybę, patikrinti jų parašų tikrumą, išsiaiškinti šalių tikrąją valią, paaiškinti sudaromo sandorio pasekmes, bet ir užtikrinti, jog jo akivaizdoje šie pinigai bus perduodami, nes kitu atveju, paprasčiausiai nebūtų užtikrinamas tokio sandorio sudarymas. 21.

21. Lietuvos

verslo konfederacija, (2013-03-19)3 Jeigu visgi būtų nuspręsta įvesti siūlomą notarines formos reikalavimą paskoloms, atsižvelgdami į siūlomų pakeitimų pagrindinius tikslus (kovoti su sukčiavimu ir neteisėtu praturtėjimu) ir būtinybę nedidinti biurokratinės naštos verslui, siūlytume šio reikalavimo netaikyti, kai viena iš paskolos sutarties šalių yra juridinis asmuo (nepriklausomai nuo sumos). Atsižvelgti Siekiant sumažinti naštą verslui, bet kartu užtikrinti ir įstatymo projekto tikslų įgyvendinimą, siūloma pritarti Vyriausybės siūlymui ir privalomą notarinę formą nustatyti tik fizinių asmenų išrašytiems vekseliams, kurių suma didesnė nei 10 tūkstančių Lt. Be to, siūloma nustatyti, jog paskolos sutartis turi būti notarinės formos tik tuo atveju, jei jos suma didesnė nei dešimt tūkstančių Lt. ir ji yra vykdoma grynaisiais pinigais. 22. Lietuvos notarų rūmai, (2013-04-10) N Lietuvos notarų rūmai, susipažinę su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir

6.871 straipsnių papildymo įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu (toliau – Projektai), informuoja, kad neturi pastabų dėl šių įstatymų Projektų. Be to, Notarų rūmų nuomone, Projektuose numatyti tikslai galėtų būti lengviau pasiekti, jeigu Civiliniame kodekse būtų išplėstas privalomas notaro depozitinės sąskaitos naudojimas atsiskaitymams: 1) nustatant, kad tais atvejais, kai paskolos sutartis turėtų būti sudaroma notarinės formos, paskolos davėjas pinigus sutarties pasirašymo metu sumokėtų į notaro depozitinę sąskaitą, o po sutarties notarinio patvirtinimo notaras pinigus perduotų paskolos gavėjui;

Nepritarti Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento.

Atsižvelgiant į tai, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta užtikrinti, kad civilinių teisinių santykių srityje nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, jis prieš patvirtindamas grynaisiais pinigais sudaromą sandorį turės ne tik nustatyti sandorį sudarančių asmenų tapatybę, patikrinti jų parašų tikrumą, išsiaiškinti šalių tikrąją valią, paaiškinti sudaromo sandorio pasekmes, bet ir užtikrinti, jog jo akivaizdoje šie pinigai bus perduodami, nes kitu atveju, paprasčiausiai nebūtų užtikrinamas tokio sandorio realumas. 23. Lietuvos notarų rūmai, (2013-04-10) N

  • 2) nustatant, kad tais atvejais, kai dovanojimo sutartis turi būti notarinės

formos, dovanotojas dovanojamus pinigus sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o notaras pinigus perduoda dovanos gavėjui po sutarties notarinio patvirtinimo; Nepritarti Privalomo notaro depozitinės sąskaitos naudojimo išplėtimas nėra pateiktų įstatymų projektų tikslas. Be to, pažymėtina, kad problemas, susijusias su depozitinių sąskaitų teisiniu reguliavimu siekiama spręsti kitais šiuo metu Seime svarstomais projektais ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.120, 3.92, 4.197, 4.226, 6.51, 6.56, 6.106, 6.679, 6.892, 6.894 ir

6.928 straipsnių pakeitimo ir 1.107, 6.902 straipsnių pripažinimo netekusiais

galios įstatymo projektu (reg. Nr.

Nr. XIIP-1559); Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 656 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1560) ir kt., taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.56, 6.892, 6.894, 6.913 ir 6.928 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.9271 ir 6.9272 straipsniais įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-915). 24. Lietuvos notarų rūmai, (2013-04-10) N

  • 3) pakeičiant Civilinio kodekso 6.344 straipsnio 4 dalį ir panaikinant šalims

galimybę susitarti dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos negu naudojant notaro depozitinę sąskaitą, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, kuriai būtina notarinė forma , kai tokia sutartis po sudarymo turi būti įregistruota viešame registre. Šiais atvejais notaro depozitinės sąskaitos panaudojimas užtikrintų tai, kad pinigai tikrai buvo perduoti. Nepritarti Privalomo notaro depozitinės sąskaitos naudojimo išplėtimas nėra pateiktų įstatymų projektų tikslas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos * Vykdydami Jūsų paklausimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto svarstomų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo (Nr. XIIP-248), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo (Nr. XIIP-249) ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo (Nr. XIIP-250) įstatymų projektų, teikiame Jūsų prašomą informaciją. Didelė žala valstybės biudžetui daroma sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėjimo srityje, t. y. apgaule įgyjant ar išvengiant mokėti PVM bei kitus mokesčius, taip pat darant kitas glaudžiai su tuo susijusias nusikalstamas veikas.

Vykdydami šias veikas juridinių asmenų atstovai, siekdami dirbtinai padidinti įmonių sąnaudas, sumažinti pelno mokestį, PVM bei kitus mokėtinus mokesčius, steigia fiktyvias įmones neteisėtai veiklai vykdyti ar įsigyja veikiančių įmonių akcijas jų kontroliuojamų asocialių asmenų vardu. Kaip rodo praktika, įmonių savininkai, siekdami išvengti atsakomybės bei nuslėpti padarytus nusikaltimus, imituoja jų valdomų bendrovių, kurios buvo naudojamos nusikalstamai veikai daryti, akcijų pardavimą asocialiems arba užsienyje gyvenantiems asmenims ir taip fiktyviai perkelia visus neįvykdytus įsipareigojimus valstybei. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Tarnyba) pareigūnams nustačius PVM grobstymo atvejus, nusikalstamų veikų padaryme įsteigtų ir naudotų realiai veiklos nevykdžiusių 10-ies įmonių akcijos, atgalinėmis datomis fiktyviai įforminus pirkimo-pardavimo dokumentus, per savaitę, buvo parduotos po 100 Lt už įmonę, kartu perduodant ir jų apskaitos dokumentus užsienio - Kazachstano, Kirgizijos - valstybių piliečiams. Tarnybos pareigūnai, atskleisdami ir tirdami šias veikas, susiduria su akcijų pirkimo-pardavimo sandorių kontrolės problematika, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą akcijų pirkimo-pardavimo sutartims nėra privaloma notarinė forma, todėl atitinkamai nėra šių sandorių kontrolės mechanizmo ir egzistuoja galimybė jas parduoti fiktyviai atgalinėmis datomis, siekiant išvengti atsakomybės bei privalomų mokėti mokesčių. Per 2012 metus dėl minėtų nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimu PVM mokėjimo srityje, buvo baigta 70 ikiteisminių tyrimų.

Baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose įtarimai pareikšti 104 fiziniams asmenims ir 19 juridinių asmenų, tirta 52 veiklą vykdančių ir 23 veiklos nevykdančių įmonių veikla. Per 2013 m. sausio - rugsėjo mėn. dėl minėtų nusikalstamų veikų buvo baigti 47 ikiteisminiai tyrimai. Baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose įtarimai pareikšti 76 fiziniams asmenims ir 13 juridinių asmenų, tirta 54 veiklą vykdančių ir 28 veiklos nevykdančių įmonių veikla. Per 2013 m. sausio - rugsėjo mėn. baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose išaiškinta nusikalstama veika padaryta žala viršija 20,2 mln. Lt, iš jų daugiau kaip 5,8 mln. Lt sudaro pridėtinės vertės mokestis, atlygintos žalos suma - daugiau kaip 3,8 mln. Lt, o laikinai apribotos teisės į nuosavybę vertė - daugiau kaip 3,9 mln. Lt. 2013 m. rugsėjo 30 d. eigoje buvo 129 ikiteisminiai tyrimai, šių tyrimų metu išaiškinta valstybei padaryta žala viršija 55 mln. Lt, iš jų daugiau kaip 48 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio, atlyginta žala viršija 3,5 mln. Lt, laikinai apribota teisė į daugiau kaip 23 mln. Lt vertės nuosavybę. Šiuose ikiteisminiuose tyrimuose įtarimai pareikšti 688 fiziniams asmenims ir 67 juridiniams asmenims, veiklą vykdančių įmonių skaičius - 415, veiklos nevykdančių- 122, organizuotų grupių skaičius - 19. Vykdydami neteisėto praturtėjimo (BK 1891 str.). nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų legalizavimo bei kitų nusikalstamų veikų tyrimą, Tarnybos pareigūnai dažnai (praktiškai kiekviename ikiteisminiame tyrime) susiduria su atvejais, kai tikrinami ar įtariami asmenys pareigūnams pateikia dokumentus, neva įrodančius jų teisėtą kilmę, kurių tyrimas ir paneigimas yra ypač sudėtingas. Viena iš šios problemos aspektų yra galimybė fiziniams asmenims be kontrolės iš kitų fizinių asmenų gauti įvairaus dydžio paskolas ar dovanas grynaisiais pinigais.

Pasinaudodami minėtos kontrolės stoka, fiziniai asmenys, dėl kurių jau pradėtas patikrinimas ar tyrimas, gali bet kuriuo metu sudaryti ir pateikti apsimestinius (fiktyvius) dokumentus dėl grynųjų pinigų gavimo iš kitų asmenų, tuo pagrįsdami turto įsigijimo ar skolinimosi šaltinių teisėtumą ir realumą. Šiais atvejais pagrindinis įrodinėjimo dalykas yra fiktyvių (neteisėtų) lėšų šaltinių, t. y. paskolų, vekselių, dovanojimo sandorių, paneigimo faktas. Ypač sudėtinga paneigti fiktyvius sandorius, t. y. asmenys turėtoms išlaidoms pagrįsti pateikia tariamo lėšų skolinimosi raštelius (taip nurodo fiktyvias pajamas bei pagrindžia turėtas išlaidas), nors realiai pinigai nebuvo skolinti. Tyrimo metu paneigus skolinimosi faktą iš vieno šaltinio, asmenys pateikia kitas gynybines versijas apie tariamai turėtas pajamas, pateikdami naujas paskolos sutartis, kurios išrašomos atgalinėmis datomis ir kuriose figūruoja skolintojai, deklaravę didelės vertės turtą. Patį skolinimo faktą labai sudėtinga paneigti, nes pagal šiuo metu galiojančias Civilinio kodekso nuostatas pinigų skolinimo sutartims nėra privaloma notarinė forma ir atitinkamai nėra šių sandorių kontrolės mechanizmo. Šiais atvejais taip pat išsiplečia tyrimo apimtys bei pailgėja tyrimo atlikimo laikas, kadangi reikia įvertinti bei surinkti papildomus duomenis. Kaip rodo praktika, tokios paskolos turi Aktyvumo požymių ir leidžia fiziniams asmeninis išvengti atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą. Per 2011 metus Tarnyboje buvo atliekami 55 ikiteisminiai neteisėto praturtėjimo tyrimai, iš jų 11 baigta. Per šį laikotarpį buvo tiriamas 131 asmuo, iš kurių

23 asmenims pareikšti įtarimai pagal BK 1891 str. 1 d. Per 2012 metus buvo

atliekami 74 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 26 baigti. Per šį laikotarpį buvo tiriami 227 asmenys, iš jų 98 asmenims pareikšti įtarimai.

Per 2013 m. sausio

  • rugsėjo mėn. Tarnyboje buvo atliekami 68 tyrimai, iš jų 20 baigta. Buvo ar yra tiriama 219 asmenų, iš kurių 37 asmenims pareikšti įtarimai pagal BK 1891 str. 1 d. Atsižvelgti

2. Lietuvos

Respublikos Generalinė prokuratūra (2013-11-06) * Generalinė prokuratūra pritaria Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projekto ( Nr.XIIP-248), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr.XIIP-249), Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3,15,27,59,77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ( Nr.XIIP-250) aiškinamajame rašte išdėstytiems argumentams. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai 2013-02-18 parengė apibendrinimą Nr. 17.9.-456 Dėl prokurorų veiklos, organizuojant ir vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl neteisėto praturtėjimo (BK 1891 str.) bei palaikant valstybinį kaltinimą šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Apibendrinimas buvo parengtas patikrinus nutrauktų bei atliekamų ikiteisminių tyrimų medžiagas taip pat susipažinus su teismuose išnagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis dėl neteisėto praturtėjimo. Apibendrinime akcentuojama, kad daugiausia sunkumų tiriant šios rūšies nusikalstamas veikas kyla būtent renkant duomenis, patvirtinančius, jog asmens turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Daugumoje atvejų, kai asmeniui turto įsigijimui pagrįsti nepakanka nuosavų teisėtos kilmės lėšų, yra pateikiamos paskolų sutartys su kitais asmenimis. Šioms sutartims pagal galiojančius teisės aktus neprivaloma notarinė forma. Jeigu gyventojui pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą nėra prievolės pateikti turto deklaracijos, tokių paskolų suteikimo bei gavimo faktas nefiksuojamas jokiuose registruose.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui neatmestina galimybė, jog tokie sandoriai sudaromi fiktyviai, atgaline data. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagų taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikiamos

„gautų“ paskolų sutartys sudarytos dėl mažų sumų arba su asmenimis, kurie

neturi sunkumų pagrįsti skolintų lėšų teisėtą prigimtį. Šiuo metu Prokuratūros informacinės sistemos ( toliau-IPS) duomenimis yra atliekama 113 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo ( BK 1891 str.). 2013 metų sausio -spalio mėn. IPS duomenimis buvo pradėta 60 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo ( BK 1891 str.). Faktiškai visuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl neteisėto praturtėjimo kai asmeniui turto įsigijimui nepakanka nuosavų teisėtos kilmės lėšų, yra pateikiamos paskolų sutartys su kitais asmenimis lėšų įgijimo teisėtumui pagrįsti Fiktyvūs ar suklastoti vekseliai yra naudojami apgaule užvaldant svetimą turtą taip pat skolininko nesąžiningumo ( BK 208 str.) atvejais. Tikslių duomenų kiek vekselių buvo panaudota darant nusikalstamas veikas pateikti neturime galimybės. Norint gauti tokius duomenis reikėtų patikrinti didelį kiekį baudžiamųjų bylų. 2013 metais sausio-rugsėjo mėn. pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl 4370 sukčiavimo ( BK 182 str.) nusikalstamų veikų. Siekiant išvengti atsakomybės PVM grobstymo atvejais, uždarosios akcinės bendrovės, panaudotos grobstant PVM yra fiktyviai perleidžiamos asmenims be pastovios gyvenamosios vietos arba užsienio šalių piliečiams. Per 2013 metų sausio-rugsėjo mėn. Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis buvo pradėti 72 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo apgaule užvaldant PVM.

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio papildymas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties notarinės formos privalomumą siejant su akcijų pardavimo kaina ( 50

000 Lt.) mūsų nuomone nepasieks laukiamo rezultato. Daugumoje atvejų

faktiškai nevykdančių veiklos UAB akcijos yra perleidžiamos už mažesnę nei minimalus įstatinio kapitalo dydis ( 10 000 Lt.) sumą. Notarinės formos privalomumas turėtų būti siejamas ne su akcijų pardavimo kaina o su perleidžiamų akcijų dalimi kai yra įgyjamos visos uždarosios akcinės bendrovės akcijos ar kontrolinis akcijų paketas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi sandoriai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo. Šis įstatymo reikalavimas šiuo metu gali būti apeinamas įsigyjant uždarosios akcinės bendrovės, turinčios nekilnojamojo turto, kontrolinį akcijų paketą. Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių

įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2013-07-02)2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin.,

1994, Nr. 15-249
;
1999,
Nr. 5-97
;
2000, Nr. 86-2617
;
2004, Nr. 165-6025
)

138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo

valdybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. SV-S-139 22–24 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-248 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-248), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-249 (toliau – įstatymo projektas Nr.

XIIP-249) ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-250 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-250) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tikslinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

<...>

Teisėsaugos institucijos, atskleisdamos neteisėto praturtėjimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir kitas nusikalstamas veikas ir atlikdamos jų tyrimą, susiduria su atvejais, kai pateikiami neva įrodantys teisėtą piniginių lėšų kilmę dokumentai, kuriuos ištirti ir paneigti ypač sudėtinga, tam reikia daug laiko ir materialinių išteklių. Pagrindinė šios problemos priežastis – asmenys nekontroliuojami gali gauti įvairias paskolas iš kitų asmenų grynaisiais pinigais. Dėl tokios kontrolės stokos asmenys, dėl kurių veiklos jau pradėtas patikrinimas ar ikiteisminis tyrimas, gali bet kada sudaryti ir pateikti tikrovės neatitinkančius (fiktyvius) dokumentus dėl grynųjų pinigų gavimo iš kitų asmenų, taip pagrįsdami turto įsigijimo ar skolinimosi šaltinių teisėtumą ir realumą. Šiais atvejais pagrindinis įrodinėjimo dalykas yra fiktyvių (neteisėtų) paskolų, vekselių, dovanojimo sandorių sudarymo fakto paneigimas, tačiau tyrimų praktika rodo, kad asmenys arba atsisako duoti parodymus ir pateikti jų parodymus pagrindžiančius dokumentus, arba tokius dokumentus pateikia pavėluotai (baigiant ikiteisminį tyrimą ar jau teisme), ir papildomam tyrimui reikia daugiau laiko ir materialinių išteklių. Skolinimo faktą labai sudėtinga paneigti, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262 ) nuostatas paskolos sutartims notarinė forma neprivaloma ir šių sandorių kontrolės mechanizmas nesukurtas. Įstatymo projektu Nr.

Įstatymo projektu Nr. XIIP-248, kuris papildomas reikalavimu taikyti notarinę formą tik nuo 50 000 litų viršijančios paskolos sumos, galimo piktnaudžiavimo fiktyviomis finansinėmis operacijomis problema iš esmės neišsprendžiama, nes suma gerokai per didelė. <...> Siekiant šių tikslų, įstatymo projekte Nr. XIIP-248 taip pat siūlytina nustatyti, kad fizinių asmenų išrašomi vekseliai, kurių suma viršija 10 000 litų, būtų notarinės formos. Pritarti

3. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė (2013-07-02)3 <...> 2. Teisėsaugos institucijos, atskleisdamos neteisėto praturtėjimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir kitas nusikalstamas veikas ir atlikdamos jų tyrimą, susiduria su atvejais, kai pateikiami neva įrodantys teisėtą piniginių lėšų kilmę dokumentai, kuriuos ištirti ir paneigti ypač sudėtinga, tam reikia daug laiko ir materialinių išteklių. Pagrindinė šios problemos priežastis – asmenys nekontroliuojami gali gauti įvairias paskolas iš kitų asmenų grynaisiais pinigais. Dėl tokios kontrolės stokos asmenys, dėl kurių veiklos jau pradėtas patikrinimas ar ikiteisminis tyrimas, gali bet kada sudaryti ir pateikti tikrovės neatitinkančius (fiktyvius) dokumentus dėl grynųjų pinigų gavimo iš kitų asmenų, taip pagrįsdami turto įsigijimo ar skolinimosi šaltinių teisėtumą ir realumą. Šiais atvejais pagrindinis įrodinėjimo dalykas yra fiktyvių (neteisėtų) paskolų, vekselių, dovanojimo sandorių sudarymo fakto paneigimas, tačiau tyrimų praktika rodo, kad asmenys arba atsisako duoti parodymus ir pateikti jų parodymus pagrindžiančius dokumentus, arba tokius dokumentus pateikia pavėluotai (baigiant ikiteisminį tyrimą ar jau teisme), ir papildomam tyrimui reikia daugiau laiko ir materialinių išteklių. Skolinimo faktą labai sudėtinga paneigti, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262 ) nuostatas paskolos sutartims notarinė forma neprivaloma ir šių sandorių kontrolės mechanizmas nesukurtas. Įstatymo projektu Nr.

Įstatymo projektu Nr. XIIP-248, kuris papildomas reikalavimu taikyti notarinę formą tik nuo 50 000 litų viršijančios paskolos sumos, galimo piktnaudžiavimo fiktyviomis finansinėmis operacijomis problema iš esmės neišsprendžiama, nes suma gerokai per didelė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant užtikrinti Įstatymų projektuose keliamų tikslų įgyvendinimą, siūlytina įstatymo projekte Nr. XIIP-248 nustatyti, kad paskolos sutartis turi būti notarinės formos, kai ji suteikiama grynaisiais pinigais ir kai jos suma viršija 10 000 litų. Nustačius tokią sumą, būtų sugriežtinta tokių sandorių kontrolė ir sumažinta galimybė piktnaudžiauti įrodinėjant piniginių lėšų kilmę realiai neatliktomis finansinėmis operacijomis taip išvengiant atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą. Taigi toks teisinis reglamentavimas būtinas teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti. Be to, jeigu sandoriai būtų vykdomi ne grynaisiais pinigais, o per banko sąskaitas, notarinės formos reikalavimas nebūtų taikomas ir sandorio dalyviai nepatirtų papildomos administracinės naštos. Pritarti

4. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė (2013-07-02) N Atsižvelgiant į šias problemas ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kaip sisteminiame teisės akte, nustatyto teisinio reglamentavimo nuoseklumą, siūlytina įstatymo projektą Nr. XIIP-248 papildyti reikalavimu taikyti notarinę formą ir grynųjų pinigų dovanojimo sutartims, jeigu jų suma viršija 10 000 litų. Nepritarti Argumentai :

Šiuo metu tais atvejais, kai dovanojamas nekilnojamasis turtas arba daiktas bei pinigai, kurių vertė didesnė kaip 50 tūkst. litų, dovanojimo sutartis turi būti patvirtinta notaro . Sudaryti fiktyvias dovanojimo sutartis yra sudėtingiau, nes gavus dovanų iš asmens, su kuriuo dovanos gavėjo nesieja artimi giminystės ryšiai, reikia mokėti gyventojų pajamų mokestį valstybei, skaičiuojamą nuo dovanos vertės.

Dėl šios priežasties, asmeniui, siekiančiam pagrįsti savo pajamas fiktyviais sandoriais, remtis dovanojimo sandoriais yra sudėtingiau nei paskolos sutartimis. Dėl šių priežasčių, siūlytina nekeisti grynųjų pinigų dovanojimo sutarties sumos, nuo kurios būtų taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2013-07-02) N Be to, siekiant aiškumo siūlytina įstatymo projektą Nr. XIIP-248 papildyti nuostatomis dėl mišrių sutarčių, pavyzdžiui, dėl prekių pirkimo–pardavimo su atidėtu mokėjimu sutarčių, kurios pagal esmę sukuria ir paskolos teisinius santykius, nes neaišku, kokia forma jos turi būti sudarytos, – siūlytina šioms sutartims, jeigu jų suma viršija 10 000 litų ir atsiskaitoma grynaisiais pinigais, taip pat taikyti notarinę formą. Nepritarti Argumentai :

Prekių pirkimo-pardavimo sutartis savo esme yra pirkimo-pardavimo sutartis, o ne paskolos sutartis. Įstatymo projekto tikslas yra sumažinti galimybes sudaryti fiktyvius sandorius ir nustatyti privalomos notarinės formos reikalavimą paskolos sutartims, kurių sumą yra didesnė nei 10 tūkst. Lt. ir kurios yra vykdomos grynaisiais pinigais. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (2013-09-18) *

Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo

projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir

pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74, 1.105 ir 6.871 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.

7.2. Pasiūlymas

: Atsižvelgiant į tai, kad projekto XIIP-248(2) įsigaliojimo data patobulinta į 2015 m. sausio

1 d. bei tai, kad numatoma Europos bendrosios valiutos euro įvedimo data

Lietuvoje taip pat 2015 m. sausio 1 d., po galutinio Europos Sąjungos Tarybos sprendimo panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, kai Lietuvos Respublika tenkina eurui įvesti reikalingas sąlygas, priėmimo (numatoma liepos 22 dieną), turės būti įregistruoti ir apsvarstyti pasiūlymai numatantys projekte XIIP-248(2) nurodytas pinigines išraiškas eurais. Todėl projektų XIIP-248(2), XIIP-249(2)  ir XIIP-250(2) priėmimas Seimo posėdyje negali vykti anksčiau nei bus priimtas galutinis Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl Lietuvos įstojimo į euro zoną . 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:

J.Sabatauskas

PRIDEDAMA:

Komiteto patobulintas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Julius Sabatauskas