Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba
antrojo laipsnio valstybinę pensiją Teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensija) turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai:, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kurie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos:
1) (neteko galios nuo 2011-01-01);
2) labiausiai pasižymėję neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – laisvės kovų dalyviai;
3) aukščiausieji valstybės pareigūnai. Teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai:, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kurie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos:
1) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai;
2) olimpinių žaidynių čempionai (aukso medalio laimėtojai);
3) asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai:, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kurie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos:
1) motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios;
2) olimpinių žaidynių prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai), parolimpinių žaidynių čempionai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, olimpinių kurčiųjų žaidynių čempionai;
3) asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas garbės donoro vardas. Pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama asmenims, jeigu jie yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais).
I ar II grupės invalidais). Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių mokama kompensacija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, jo sutuoktiniui (toliau – našlė arba našlys) ir (ar) vaikams (įvaikiams) skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija tais atvejais, jeigu kai jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai., kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kurie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos. Sprendimą dėl valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skyrimo priima komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas komisijos pirmininko pavaduotojas.“
ir taikymas
įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Šis įstatymas netaikomas asmenims, kuriems pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos ir valstybinės našlių ir našlaičių pensijos yra paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Čimbaras
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas, siekiant suvienodinti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų (toliau – pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensija) ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, taip pat taupyti valstybės lėšas. Projektą parengė Seimo narys Petras Čimbaras. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – suvienodinti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, taip pat taupyti valstybės lėšas. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos yra skiriamos ir mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, ar gyvena kitose šalyse. Todėl yra atvejų kai šias šiuo metu 800 Lt ar 400 Lt dydžio valstybines pensijas, mokamas iš valstybės biudžeto, gauna asmenys, gyvenantys kitose valstybėse ir jose gaunantys nemažas pajamas. Tačiau asmenys, gaunantys nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, kurios 4 ar 2 kartus mažesnės, turi būti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat negauti iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos. 4.
reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma asmenims, turintiems teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją, nustatyti tokias pat sąlygas, kaip ir asmenims, turintiems teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybę pensiją. Būtų atstatytas teisingumas suvienodinant pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybės pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus įstatymo projektą būtų atitinkamai tikslinami Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, tvirtinami Vyriausybės, Panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Reikėtų atitinkamai patikslinti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, tvirtinamus Vyriausybės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Valstybės biudžeto lėšų nereikės. Priešingai, jos bus sutaupytos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projekto autorius Seimo narys Petras Čimbaras. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensija“,
„nukentėjusių asmenų valstybinė pensija“. Seimo narys Petras
Čimbaras
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-11-05 Nr. XIIP-2467 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2467 (toliau – Projektas), teikiame šią pastabą: Projektu siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo reguliavimą taip, kad teisę į pirmojo ir antrojo laipsnio pensijas įgytų tik tie asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir kurie iš kitos valstybės negauna panašaus pobūdžio pensijos. Vadinasi, tie asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitose valstybėse narėse, netektų teisės į pirmojo ir antrojo laipsnio senatvės pensiją, kuriems šios pensijos priklauso už tam tikrus nuopelnus Lietuvos Respublikai. Pažymėtina, kad tokiu reglamentavimu atitinkami asmenys būtų atgrasomi nuo teisės apsigyventi kitoje valstybėje narėje, kuri yra įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 straipsnio 2 dalies a punkte ir 21 straipsnyje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra konstatavęs, kad tokios nacionalinės nuostatos, kurios numato nepalankesnes sąlygas tam tikriems valstybės piliečiams tik todėl, kad jie naudojosi savo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsniu visiems Sąjungos piliečiams pripažintų laisvių suvaržymas (pavyzdžiui, 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo D’Hoop, C‑224/98, ECLI:EU:C:2002:432, 31 punktas; 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Pusa, C-224/02, ECLI:EU:C:2004:273, 19 punktas; 2006 m. spalio 26 d.
Sprendimo Tas-Hagen, C-192/05, ECLI:EU:C:2006:676, 31 punktas). Kaip yra pripažinęs Teisingumo Teismas, tokie SESV suteikiamų laisvų apribojimai galėtų būti nustatomi tik tuo atveju, jei būtų siekiama objektyvaus bendrojo intereso ir nustatomos priemonės (tam tikri apribojimai) būtų tinkami ir proporcingi siekiamam tikslui (pavyzdžiui, minėto Sprendimo Tas-Hagen 35 ir 37 punktai). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto tikslas – siekis suvienodinti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų ir nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir taupyti valstybės lėšas. Abejojame, kad toks tikslas galėtų būti vertinamas kaip bendrojo intereso pagrindas. Bendrojo intereso pagrindu Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstamas visuomenės saugumas, valstybės narės ir jos piliečių solidarumo siekis ir pan. Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas bylose, kuriose valstybės narės, apribodamos laisvą asmenų judėjimą, rėmėsi ekonominiais pagrindais, yra nurodęs, kad ekonominiais siekiais negalima pateisinti laisvo asmenų judėjimo apribojimo (pavyzdžiui, 1999 m. balandžio 29 d. Sprendimo Ciola, C-224/97, ECLI:EU:C:1999:212, 16 punktas). Be to, net ir tose bylose, kuriose, pavyzdžiui, valstybės narės siekė valstybės ir asmenų, kuriems skiriamos tam tikros pensijos, solidarumo, Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad nuolatinės gyvenamosios vietos reikalavimas nėra proporcinga priemonė siekiamam tikslui (pavyzdžiui, 2008 m. gegužės 22 d. Sprendimas Nerkowska, byla C-499/06, ECLI:EU:C:2008:300, minėtas Sprendimas Tas-Hagen).
Todėl atsižvelgiant į tai, kad Projektu būtų sukuriami SESV 20 straipsnio 2 dalies a punkte ir 21 straipsnyje nustatytos teisės laisvai apsigyventi kitų valstybių narių teritorijoje apribojimai, kurie negalėtų būti pateisinami bendrojo intereso pagrindais, siūlome atsisakyti Projektu siekiamų įtvirtinti nuostatų, o siekiamų tikslų siekti Sąjungos teisės nevaržančiomis priemonėmis. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2014-11-06 Nr. XIIP-2467 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekte siūloma pakeisti pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų bei valstybinių našlių ir našlaičių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir nustatyti, kad teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensija) turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kurie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos. Iš esmės nekvestionuojant siūlomo teisinio reguliavimo, siekiant išvengti tų pačių formuluočių kartojimo, svarstytina, ar ši nuostata neturėtų būti formuluojama keičiamo įstatymo 3 ar kitame straipsnyje kaip visoms šiame įstatyme nustatytoms pensijoms taikoma taisyklė. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas tikslintinas ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarime Nr.KT34-N9/2014 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ suformuluotą oficialiąją doktriną dėl valstybinių našlių ir našlaičių pensijų teisinio reguliavimo. 3. Įstatymo projektas tobulintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus (įstatymo projekto ir jo lyginamojo varianto 1 straipsnio pavadinime reikėtų rašyti „4 straipsnio pakeitimas“; įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina; keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikėtų pašalinti nenorminį tekstą „(neteko galios nuo 2011-01-01);“; 2 straipsnio pavadinime reikėtų rašyti „9 straipsnio 1 dalies pakeitimas“). Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė A. Megrelishvili
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – I. Kuodienė, R. Molienė, komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: S. Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vyriausioji specialistė, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja, V. Saulis – Seimo narys, A. Zedelytė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-06 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekte siūloma pakeisti pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų bei valstybinių našlių ir našlaičių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir nustatyti, kad teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensija) turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kurie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos. Iš esmės nekvestionuojant siūlomo teisinio reguliavimo, siekiant išvengti tų pačių formuluočių kartojimo, svarstytina, ar ši nuostata neturėtų būti formuluojama keičiamo įstatymo 3 ar kitame straipsnyje kaip visoms šiame įstatyme nustatytoms pensijoms taikoma taisyklė. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas tikslintinas ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
Prezidento valstybinės rentos įstatymo (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ suformuluotą oficialiąją doktriną dėl valstybinių našlių ir našlaičių pensijų teisinio reguliavimo. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tobulintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus (įstatymo projekto ir jo lyginamojo varianto 1 straipsnio pavadinime reikėtų rašyti „4 straipsnio pakeitimas“; įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina; keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikėtų pašalinti nenorminį tekstą „(neteko galios nuo 2011-01-01);“; 2 straipsnio pavadinime reikėtų rašyti „9 straipsnio 1 dalies pakeitimas“). Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4. Europos teisės departamentas prie TM, 2014-12-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2467 (toliau – Projektas), teikiame šią pastabą:
Projektu siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo reguliavimą taip, kad teisę į pirmojo ir antrojo laipsnio pensijas įgytų tik tie asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir kurie iš kitos valstybės negauna panašaus pobūdžio pensijos. Vadinasi, tie asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitose valstybėse narėse, netektų teisės į pirmojo ir antrojo laipsnio senatvės pensiją, kuriems šios pensijos priklauso už tam tikrus nuopelnus Lietuvos Respublikai. Pažymėtina, kad tokiu reglamentavimu atitinkami asmenys būtų atgrasomi nuo teisės apsigyventi kitoje valstybėje narėje, kuri yra įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 straipsnio 2 dalies a punkte ir 21 straipsnyje.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra konstatavęs, kad tokios nacionalinės nuostatos, kurios numato nepalankesnes sąlygas tam tikriems valstybės piliečiams tik todėl, kad jie naudojosi savo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV
(pavyzdžiui, 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo D’Hoop, C‑224/98, ECLI:EU:C:2002:432, 31 punktas; 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Pusa, C-224/02, ECLI:EU:C:2004:273, 19 punktas; 2006 m. spalio
yra pripažinęs Teisingumo Teismas, tokie SESV suteikiamų laisvų apribojimai galėtų būti nustatomi tik tuo atveju, jei būtų siekiama objektyvaus bendrojo intereso ir nustatomos priemonės (tam tikri apribojimai) būtų tinkami ir proporcingi siekiamam tikslui (pavyzdžiui, minėto Sprendimo Tas-Hagen 35 ir 37 punktai). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto tikslas – siekis suvienodinti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų ir nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir taupyti valstybės lėšas. Abejojame, kad toks tikslas galėtų būti vertinamas kaip bendrojo intereso pagrindas. Bendrojo intereso pagrindu Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstamas visuomenės saugumas, valstybės narės ir jos piliečių solidarumo siekis ir pan. Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas bylose, kuriose valstybės narės, apribodamos laisvą asmenų judėjimą, rėmėsi ekonominiais pagrindais, yra nurodęs, kad ekonominiais siekiais negalima pateisinti laisvo asmenų judėjimo apribojimo (pavyzdžiui, 1999 m. balandžio 29 d. Sprendimo Ciola, C-224/97, ECLI:EU:C:1999:212, 16 punktas).
Be to, net ir tose bylose, kuriose, pavyzdžiui, valstybės narės siekė valstybės ir asmenų, kuriems skiriamos tam tikros pensijos, solidarumo, Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad nuolatinės gyvenamosios vietos reikalavimas nėra proporcinga priemonė siekiamam tikslui (pavyzdžiui, 2008 m. gegužės 22 d. Sprendimas Nerkowska, byla C-499/06, ECLI:EU:C:2008:300, minėtas Sprendimas Tas-Hagen). Todėl atsižvelgiant į tai, kad Projektu būtų sukuriami SESV 20 straipsnio
apsigyventi kitų valstybių narių teritorijoje apribojimai, kurie negalėtų būti pateisinami bendrojo intereso pagrindais, siūlome atsisakyti Projektu siekiamų įtvirtinti nuostatų, o siekiamų tikslų siekti Sąjungos teisės nevaržančiomis priemonėmis. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2015-10-15 Įvertinus tai, kad pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų mokėjimą sieti su asmens gyvenamąja vieta nėra tikslinga, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2467 atmesti. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad tokios nacionalinės nuostatos, kurios numato nepalankesnes sąlygas tam tikriems valstybės piliečiams tik todėl, kad jie naudojosi savo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra Europos Sąjungos piliečiams pripažintų teisių suvaržymas.
Kadangi siūlomu įstatymo projektu būtų sukuriami teisės laisvai apsigyventi kitų valstybių narių teritorijoje apribojimai, kurie negalėtų būti pateisinami bendrojo intereso pagrindais, siūlome įstatymo projektą Nr. XIIP-2467 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 2 – prieš. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Raminta Popovienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
ir FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-06 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pensijų bei valstybinių našlių ir našlaičių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir nustatyti, kad teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensija) turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kurie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos.
Iš esmės nekvestionuojant siūlomo teisinio reguliavimo, siekiant išvengti tų pačių formuluočių kartojimo, svarstytina, ar ši nuostata neturėtų būti formuluojama keičiamo įstatymo 3 ar kitame straipsnyje kaip visoms šiame įstatyme nustatytoms pensijoms taikoma taisyklė. Nesvarstyti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 2
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas tikslintinas ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
Prezidento valstybinės rentos įstatymo (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ suformuluotą oficialiąją doktriną dėl valstybinių našlių ir našlaičių pensijų teisinio reguliavimo. Nesvarstyti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 3. Įstatymo projektas tobulintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus (įstatymo projekto ir jo lyginamojo varianto 1 straipsnio pavadinime reikėtų rašyti „4 straipsnio pakeitimas“; įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina; keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikėtų pašalinti nenorminį tekstą „(neteko galios nuo 2011-01-01);“; 2 straipsnio pavadinime reikėtų rašyti „9 straipsnio 1 dalies pakeitimas“). Nesvarstyti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 2. Europos teisės departamentas prie TM, 2014-12-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2467 (toliau – Projektas), teikiame šią pastabą:
Projektu siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo reguliavimą taip, kad teisę į pirmojo ir antrojo laipsnio pensijas įgytų tik tie asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir kurie iš kitos valstybės negauna panašaus pobūdžio pensijos. Vadinasi, tie asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitose valstybėse narėse, netektų teisės į pirmojo ir antrojo laipsnio senatvės pensiją, kuriems šios pensijos priklauso už tam tikrus nuopelnus Lietuvos Respublikai. Pažymėtina, kad tokiu reglamentavimu atitinkami asmenys būtų atgrasomi nuo teisės apsigyventi kitoje valstybėje narėje, kuri yra įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 straipsnio 2 dalies a punkte ir 21 straipsnyje.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra konstatavęs, kad tokios nacionalinės nuostatos, kurios numato nepalankesnes sąlygas tam tikriems valstybės piliečiams tik todėl, kad jie naudojosi savo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsniu visiems Sąjungos piliečiams pripažintų laisvių suvaržymas (pavyzdžiui, 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo D’Hoop, C‑224/98, ECLI:EU:C:2002:432, 31 punktas; 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Pusa, C-224/02, ECLI:EU:C:2004:273, 19 punktas; 2006 m. spalio
yra pripažinęs Teisingumo Teismas, tokie SESV suteikiamų laisvų apribojimai galėtų būti nustatomi tik tuo atveju, jei būtų siekiama objektyvaus bendrojo intereso ir nustatomos priemonės (tam tikri apribojimai) būtų tinkami ir proporcingi siekiamam tikslui (pavyzdžiui, minėto Sprendimo Tas-Hagen 35 ir 37 punktai). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto tikslas – siekis suvienodinti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų ir nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir taupyti valstybės lėšas. Abejojame, kad toks tikslas galėtų būti vertinamas kaip bendrojo intereso pagrindas. Bendrojo intereso pagrindu Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstamas visuomenės saugumas, valstybės narės ir jos piliečių solidarumo siekis ir pan. Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas bylose, kuriose valstybės narės, apribodamos laisvą asmenų judėjimą, rėmėsi ekonominiais pagrindais, yra nurodęs, kad ekonominiais siekiais negalima pateisinti laisvo asmenų judėjimo apribojimo (pavyzdžiui, 1999 m. balandžio 29 d. Sprendimo Ciola, C-224/97, ECLI:EU:C:1999:212, 16 punktas).
Be to, net ir tose bylose, kuriose, pavyzdžiui, valstybės narės siekė valstybės ir asmenų, kuriems skiriamos tam tikros pensijos, solidarumo, Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad nuolatinės gyvenamosios vietos reikalavimas nėra proporcinga priemonė siekiamam tikslui (pavyzdžiui, 2008 m. gegužės 22 d. Sprendimas Nerkowska, byla C-499/06, ECLI:EU:C:2008:300, minėtas Sprendimas Tas-Hagen). Todėl atsižvelgiant į tai, kad Projektu būtų sukuriami SESV 20 straipsnio
apsigyventi kitų valstybių narių teritorijoje apribojimai, kurie negalėtų būti pateisinami bendrojo intereso pagrindais, siūlome atsisakyti Projektu siekiamų įtvirtinti nuostatų, o siekiamų tikslų siekti Sąjungos teisės nevaržančiomis priemonėmis. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Įvertinus tai, kad pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų mokėjimą sieti su asmens gyvenamąja vieta nėra tikslinga, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2467 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Markauskas, K. Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius