Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 35 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Įregistruodama rinkimų komitetą Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam skirtingą kiekvienam rinkimų komitetui raidę (raides) be diakritinio ženklo komiteto steigėjų pasiūlytą pavadinimą, prie jo pridėdama savivaldybės, kurioje steigiamas rinkimų komitetas, pavadinimą. Ši raidė (raidės) laikoma (laikomos) rinkimų komiteto pavadinimu ir įrašoma (įrašomos) Šis pavadinimas įrašomas rinkimų biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3 dienas juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Povilas Gylys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – Įstatymo) skelbiamas tikslas yra skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą. Nuo 2014-07-12 įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija, kuri įtvirtinto teisę kelti kandidatus į savivaldybės tarybos narius politinėms partijoms ir rinkimų komitetams. Pastarieji steigiami turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į šios savivaldybės tarybą ir kelti kandidatų sąrašą ir (arba) kandidatą į šios savivaldybės tarybos narius – merus, sudarant rinkimų komiteto veiklos sutartį, kurią pasirašo visi rinkimų komiteto nariai (35 str. 2 dalis). Įstatymo
Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam skirtingą kiekvienam rinkimų komitetui raidę (raides) be diakritinio ženklo. Ši raidė
(raidės) laikoma (laikomos) rinkimų komiteto pavadinimu ir įrašoma (įrašomos) rinkimų biuletenyje“. Tokiu būdu partijos, įregistruotos pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą, turi teisę skelbti savo pavadinimus, o rinkimų komitetai – ne. Tai reiškia, kad Įstatymas suteikia privilegijas partijoms rinkimų komitetų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. laiduoja visiems asmenims teisę į lygų teisinį reguliavimą.
Konstitucijoje įtvirtinti visuotinai pripažinti demokratiniai rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principai, kaip antai: rinkimai turi būti vykdomi remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, balsavimas privalo būti slaptas; pagal Konstituciją yra galimi tik tokie rinkimai, kai dėl mandato varžomasi laisvai ir sąžiningai, kai rinkėjai turi teisę ir realią galimybę pasirinkti iš kelių kandidatų, kai balsavimo metu jie gali laisvai ir nekontroliuojami pareikšti savo valią. Lygias rinkimų teises visiems piliečiams garantuoja ir Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, kuriame yra įtvirtinta kiekvieno asmens teisė be jokios diskriminacijos ir be nepagrįstų apribojimų balsuoti ir būti išrinktu per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise (25 str.). Esminė aplinkybė ta, kad analogiška Įstatymo nuostata (38 str.) yra įtvirtinta ir rinkimų įstatyme į Europos Parlamentą. Dėl to, kad ši įstatymo norma diskriminuoja nepartinius piliečius 2014 m. spalio 13 d. LR Konstitucinis Teismas (toliau – KT) nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (2013 m. Lapkričio 12 d. Redakcija) 38 straipsnio 2, 6 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 38 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurias Vyriausioji rinkimų komisija, įregistruodama rinkimų komitetą, suteikia jam raidę, kuri laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje, tiek, kiek nustatyta, kad raidė, rinkimų procese laikoma rinkimų komiteto pavadinimu, suteikiama ir tokiam rinkimų komitetui, kuris yra pasirinkęs pavadinimą ir nurodęs jį savo veiklos sutartyje, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai.
Pagal Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatą būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinamas demokratinių rinkimų principų laikymasis, rinkimų proceso skaidrumas, kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybė ir sąžininga konkurencija, taip pat rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumas (KT 2014-10-13 nutarimas). Taigi Projektu siekiama pašalinti Įstatymo nuostatas, kurios prieštarauja LR Konstitucijai, nepagrįstai suvaržo kandidatus rinkimuose keliančių rinkimų komitetų teises, jų lygybę prieš įstatymus ir diskriminuoja nepartinius piliečius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Povilas Gylys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Įstatymas rinkimų komitetams neleidžia tapatintis su savarankiškai pasirinktu pavadinimu ir riboja jų keliamų kandidatų atpažintinumą prieš rinkėjus. Tuo tarpu partijos yra įvardijamos ne skaičiais, o faktiniais partijų pavadinimais, kas reiškia, kad Įstatymas suteikia privilegijas partijoms rinkimų komitetų atžvilgiu, neužtikrina demokratinių rinkimų proceso skaidrumo, kandidatus rinkimuose keliančių rinkimų komitetų lygybės ir sąžiningos konkurencijos principų. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Projektu siekiama sudaryti prielaidas tinkamai informuoti rinkėjus apie kandidatus rinkimuose keliančius rinkimų komitetus, įskaitant jų pavadinimus, ši informacija turi neklaidinti rinkėjų. Kandidatus rinkimuose keliančių rinkimų komitetų pavadinimas padės rinkėjams ne tik juos atpažinti, atskirti nuo kitų kandidatus keliančių rinkimų komitetų, bet ir spręsti apie jų vertybes, idėjas, siekius ir pan., todėl kandidatus rinkimuose keliantys rinkimų komitetai turės galimybę rinkimų procese dalyvauti ir prisistatyti rinkėjams savo pasirinktu pavadinimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, r eikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Povilas Gylys
2014-11-28 Nr. XIIP-2464 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siekiama pašalinti keičiamo įstatymo nuostatų prieštaravimą Konstitucijos 34 straipsnio antrajai daliai. Atkreipiame dėmesį, kad 2014 m. lapkričio 6 d. Seimas priėmė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 35 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1313, kuriuo minėtas prieštaravimas buvo pašalintas, o vertinamu projektu siekiami tikslai – pasiekti. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas pakeitimas ne tik nėra aktualus, bet jau ir neatitinka galiojančios Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 straipsnio 6 dalies redakcijos. 2. Nuostata dėl rinkimų komiteto pavadinimo parinkimo turėtų būti įtvirtinta komiteto steigimo stadijoje, nustatant komiteto veiklos sutarties turinį (keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje), nes sutartis yra komiteto registravimo Vyriausioje rinkimų komisijoje ir jo veiklos pagrindas. 3. Projekto nuostata dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų “suteikti jam komiteto steigėjų pasiūlytą pavadinimą” keistina tuo aspektu, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi patikrinti ar rinkimų komiteto pasirinktas pavadinimas atitinka nustatytus reikalavimus, ir jeigu taip, įregistruoti rinkimų komitetą šio komiteto pasirinktu pavadinimu. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė, [email protected] P.Žukauskas, p[email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-11-05 Nr. XIIP-2464 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2014 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2464 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimo kontekste, atsižvelgiant į tai, kad teisė į visuomeninio rinkimų komiteto pavadinimą yra sudėtinė pasyviosios rinkimų teisės dalis, Projekto reikalavimas įtraukti į visuomeninio rinkimo komiteto pavadinimą savivaldybės, kurioje steigiamas rinkimų komitetas, pavadinimą laikytinas perkeltiniu. Šios nuomonės laikomės kadangi, pirma, Projekto aiškinamajame rašte nėra jokių objektyvių argumentų pagrindžiančių šio reikalavimo pavadinimui būtinumą, antra, toks reikalavimas riboja visuomeninio rinkimų komiteto, kaip asmenų susivienijimo, savivaldos teisę, trečia, pavadinimo papildymas savivaldybės pavadinimu neturėtų praktinės reikšmės, kadangi į atitinkamos savivaldybės rinkimų biuletenius įrašomi tik tos savivaldybės kandidatai. Be to, svarstytina, ar minėtas reikalavimas pavadinimui suderinamas su lygios rinkimų teisės principu, kadangi Savivaldybių tarybų įstatymas nekelia analogiško reikalavimo politinėms partijoms, dalyvaujančioms savivaldybių tarybų rinkimuose.
Atkreiptinas dėmesys ir į Projekte vartojamą sąvoką komiteto steigėjas. Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų įstatymo nuostatos, tokios sąvokos, kaip visuomeninio rinkimų komiteto valdymo organo, neapibrėžia. Galiausiai pažymime, kad panašūs pasiūlymai nustatyti visuomeninio rinkimų komiteto teisę pasirinkti pavadinimą bei apibrėžti jo nustatymo taisykles Lietuvos Respublikos Seimui yra pateikti įstatymo projektuose Nr. XIIP-2269, XIIP-2269(2), XIIP-2398. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];