Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktą: ,,1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitoma 50 procentų į tos savivaldybės, kurios teritorijoje gyventojas įregistruotas ir jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą ir 50 procentų į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje vykdo darbinę veiklą;
įskaitomas 50 procentų į tos savivaldybės, kurios teritorijoje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą ir
veiklą;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Kęstutis Glaveckas
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Teikiamas įstatymo projektas susijęs su 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2381. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Kęstutis Glaveckas. Projekto rengėjas Seimo narys Kęstutis Glaveckas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje gyventojas yra registruotas ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma 50 proc. gyventojų pajamų mokesčio įskaityti į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje gyventojas yra įregistruotas ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir 50 proc. gyventojų pajamų mokesčio įskaityti į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje gyventojas vykdo darbinę veiklą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus projektą esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nebus. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus projektą, keisti jau galiojančių ar priimti naujų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Projekto priėmimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „pajamų mokesčio įskaitymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Kęstutis Glaveckas
2014-11-11 Nr. XIIP-2455 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti nuolatinių Lietuvos gyventojų (toliau-nuolatinis gyventojas) pajamų mokesčio įskaitymo tvarką, ją susiejant su tokiais kriterijais kaip nuolatinio gyventojo darbinė veikla bei nuolatinio gyventojo gyvenamosios vietos registracija. Siūloma gyventojų pajamų mokesčio įskaitymo tvarka diskutuotina bei koreguotina, atsižvelgiant į tai, jog galimos praktinės šių nuostatų taikymo problemos. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,nuolatinė gyvenamoji vieta“ - tai bet kokia vieta, kurioje fizinis asmuo turi galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir naudojasi. Pažymėtina, kad nuolatinės gyvenamosios vietos ir gyvenamosios vietos registracijos adresai gali skirtis. Nuolatinis gyventojas deklaruoja savo nuolatinę gyvenamąją vietą pateikdamas gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, o taip pat ir per mokestį išskaičiuojantį asmenį. Todėl svarstytina, kaip būtų įskaitoma tokio nuolatinio gyventojo pajamų mokesčio dalis, jeigu jis gyvenamąją vietą būtų registravęs vienoje savivaldybėje, tačiau gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje ar per mokestį išskaičiuojantį asmenį deklaruotų nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje. Antra, nėra aišku kodėl įstatymo projekto rengėjai nuolatinių gyventojų pajamų mokesčio dalies įskaitymo tvarką tik vienu atveju siūlo susieti su gyventojo gyvenamosios vietos registracija, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose irgi yra numatyta nuolatinio gyventojo sumokamo mokesčio įskaitymo tvarka per mokestį išskaičiuojantį asmenį.
Tačiau šiuo atveju 50 procentų gyventojų pajamų mokesčio būtų įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje nuolatinis gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Trečia, atsižvelgiant į Gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bei siekiant užtikrinti teisinių sąvokų vartojimo nuoseklumą, formuluotė ,,gyventojas įregistruotas“ keistina formuluote ,,gyventojas deklaravęs gyvenamąją vietą“. Ketvirta, įstatymo projekto rengėjai siūlo, kad 50 procentų gyventojų pajamų mokesčio būtų įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje nuolatinis gyventojas vykdo darbinę veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad gyventojų pajamų mokesčio prasme nuolatinis gyventojas gali gauti įvairių rūšių pajamų, pavyzdžiui, pajamų, susijusių su darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais (Gyventojų pajamų mokesčio 2 straipsnio 31 dalis) arba pajamų iš individualios veiklos (Gyventojų pajamų mokesčio 2 straipsnio 31 dalis) ir pan. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku ar sąvoka ,,darbinė veikla“ apimtų visas gyventojų pajamas, ar tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad nuolatinis gyventojas gali vykdyti veiklą (tiek su darbo santykiais susijusią, tiek ir individualią veiklą) kelių savivaldybių teritorijų ribose, o tuo pačiu ir visos Lietuvos Respublikos teritorijos ribose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, kaip ir kokiomis proporcijomis tokiu atveju būtų įskaitomas šis mokestis.
Šešta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje, kurioje yra reglamentuojama nenuolatinio gyventojo pajamų mokesčio įskaitymo tvarka, yra vartojama sąvoka ,,veiklos vykdymo vieta“. Siūlytina įstatymo projekte vartoti sąvokas, kurios jau yra keičiamame įstatyme. Jei įstatymo projekto rengėjai ,,darbinę veiklą“ supranta kitaip nei ,,veiklos vykdymo vieta“, pastaroji turėtų būti aiškiai apibrėžta keičiamo įstatymo kontekste. Septinta, atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomus gyventojų pajamų mokesčio įskaitymo tvarkos pakeitimus, atitinkamai turėtų būti koreguojamas ir keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame reglamentuota mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėtos (išieškotos) mokestinės nepriemokos įskaitymo tvarka. Aštunta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 38 straipsnio 7 dalyje yra išsamiai reglamentuota mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėto pajamų mokesčio įskaitymo tvarka, kuri taipogi turėtų būti koreguojama, atsižvelgiant į įstatymo projektu siūlomą naują gyventojų pajamų mokesčio įskaitymo tvarką. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „Teikiamas įstatymo projektas susijęs su 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2381“. Atkreiptinas dėmesys, kad šis įstatymo projektas nebuvo pateiktas kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-2381, todėl planuojant 2015 metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų pajamas bei asignavimus siūlomas gyventojų pajamų mokesčio paskirstymas nebuvo įvertintas. Atsižvelgiant į tai, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 3. Pažymėtina, kad šis įstatymo projektas nebuvo pateiktas kartu su įstatymo projektu Nr.
XIIP-2381, todėl atkreiptinas dėmesys, į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį , kuriame numatyta, kad ,,Mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad to paties straipsnio sudedamosios dalys turi būti keičiamos atskiromis dalimis, todėl įstatymo projekto 1 straipsnis turi būti skaidomas į dvi dalis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-11-04 Nr. XIIP-2455 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2455 (toliau – įstatymo projektas), pažymime, kad įstatymo projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisė netaikoma. Kartu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad projekte naudojamos formuluotės „gyventojas įregistruotas“ ir „vykdo darbinę veiklą“ nėra aiškios. Šiuo metu galiojančio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje jau yra pateikta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka, kuri nurodo, kad tai yra bet kokia vieta, kurioje fizinis asmuo turi galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir naudojasi. Todėl manytume, kad Jūsų pateiktas siūlymas įrašyti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 punkte papildomus žodžius „gyventojas įregistruotas“ šalia šiuo metu naudojamos nuorodos „turi nuolatinę gyvenamąją vietą“ yra perteklinis (paminėtina, kad plačiau gyvenamosios vietos deklaravimo procedūras aptaria Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas Nr. VIII-840).
VIII-840). Taip pat tikslintina įstatymo projekte siūloma įrašyti įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose formuluotė „vykdo darbinę veiklą“ pateikiant šios sąvokos apibrėžimą įstatymo 2 straipsnyje arba suderinant ją su šiuo metu įstatyme vartojamomis kitomis sąvokomis ar formuluotėmis, žyminčiomis įvairaus pobūdžio pajamas, gaunamas tiek vykdant kokios nors rūšies individualią veiklą, tiek gaunant su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias A klasės pajamas, tiek gaunamais honorarais, ir kt. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]