Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d., Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Visos teisinių dokumentų nuorodos į VILIBOR indeksą, įskaitant bet kurias
kitas palūkanų normos sudedamąsias dalis, nuo euro įvedimo dienos yra laikomos nuorodomis į EURIBOR indeksą, išskyrus vienos nakties VILIBOR indeksą, o nuorodos į vienos nakties VILIBOR indeksą yra laikomos nuorodomis į EONIA indeksą. Sutartyse šalys gali numatyti kitaip.“
2Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai keičiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas indeksas, kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu, įskaitant bet kurias kitas palūkanų normos sudedamąsias dalis, arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Vytautas Gapšys
Projekto Nr. XIIP-2454 lyginamasis variantas
2014 m. d., Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„1. Visos teisinių dokumentų nuorodos į VILIBOR indeksą, įskaitant bet kurias
kitas palūkanų normos sudedamąsias dalis, nuo euro įvedimo dienos yra laikomos nuorodomis į EURIBOR indeksą, išskyrus vienos nakties VILIBOR indeksą, o nuorodos į vienos nakties VILIBOR indeksą yra laikomos nuorodomis į EONIA indeksą. Sutartyse šalys gali numatyti kitaip.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Kai keičiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas indeksas, kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu, įskaitant bet kurias kitas palūkanų normos sudedamąsias dalis, arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkas V. Bukauskas 2014-12-23
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusią informaciją, kad
“Swedbankas” klientai, kurie 2010-2013 metais ėmė būsto paskolas litais ir kuriems
buvo taikoma vadinamoji „PRIME“ kainodara, nuo 2015 metų, Lietuvoje įvedus eurą, turės mokėti didesnes būsto paskolų palūkanas. Pasirodo, kad beveik 7,5 tūkstančių banko klientams reikėtų mokėti papildomai daugiau kaip 1,1 procentą palūkanų lyginant su buvusiomis palūkanomis litais. Tokia situacija susidarė todėl, kad "Swedbankas" šalia VILIBOR sutartyse su klientais taikė papildomą kainodaros sudedamąją dalį PRIME, kuri siekia 1,1 procentinį punktą. Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai VILIBOR indeksas nuo euro įvedimo dienos pakeičiamas į EURIBOR indeksą, kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį. Tačiau įstatyme nenumatyta, kad įvedus eurą apskritai neturėtų padidėti bankui mokamos palūkanos. Specialistų paskaičiavimais vidutinės būsto paskolos palūkanų padidėjimas vienu procentu po keleto dešimtmečių gali pasiekti 20 - 30 tūkstančių litų. Suprantama, kad toks žymus palūkanų padidėjimas "Swedbanko" klientams susidaro po euro įvedimo (neįvedus euro palūkanos nepadidėtų) ir yra nesąžiningas tiek klientų atžvilgiu, tiek kitų verslo įmonių, kurios kartu pasirašė geros valios memorandumą nedidinti kainų. Projektu siekiama aiškiai apibrėžti, kad įvedus eurą bankų klientams turintiems paskolas litais atlikus perskaičiavimą į eurus kreditų palūkanos nepadidėtų. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projektą siūlo Seimo narys Vytautas Gapšys ir kiti Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad "Visos teisinių dokumentų nuorodos į VILIBOR indeksą nuo euro įvedimo dienos yra laikomos nuorodomis į EURIBOR indeksą, išskyrus vienos nakties VILIBOR indeksą, o nuorodos į vienos nakties VILIBOR indeksą yra laikomos nuorodomis į EONIA indeksą. Sutartyse šalys gali numatyti kitaip." Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad "Kai keičiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas indeksas, kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį."
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma: "1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Visos teisinių dokumentų nuorodos į VILIBOR indeksą, įskaitant bet kurias kitas palūkanų normos sudedamąsias dalis, nuo euro įvedimo dienos yra laikomos nuorodomis į EURIBOR indeksą, išskyrus vienos nakties VILIBOR indeksą, o nuorodos į vienos nakties VILIBOR indeksą yra laikomos nuorodomis į EONIA indeksą. Sutartyse šalys gali numatyti kitaip."
ir ją išdėstyti taip: „3. Kai keičiamas šio straipsnio
apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu, įskaitant bet kurias kitas palūkanų normos sudedamąsias dalis, arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį.“ 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priimtas įstatymas padės apginti kreditų vartotojų interesus. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Teigiamai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Palūkanų norma", "kreditorius". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Vytautas Gapšys
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-11-04 Nr. XIIP-2454 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos EURO ĮVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTATYMO
projekto nr. XIIP-2454 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII‑828
projektas), pažymime, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad kai kurie bankų klientai nuo 2015 metų, Lietuvoje įvedus eurą, turės mokėti didesnes būsto paskolų palūkanas, todėl teikiamu Įstatymo projektu iš esmės siūloma pakeisti sudarytas paskolų sutartis nustatant, kad į VILIBOR indeksą įskaitomos bet kurios kitos palūkanų normos sudedamosios dalys. Visų pirma, atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų poreikis grindžiamas būtinybe apginti bankų klientų interesus, pažymime, kad Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII‑828 (toliau – Euro įvedimo įstatymas) 12 straipsnio 3 dalis numato, kad keičiant VILIBOR indeksą į EURIBOR indeksą „kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį.“ Įvertinus nurodytą Euro įvedimo įstatymo nuostatą, manytina, kad galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia kreditoriui pateisinti palūkanų normos augimo euro įvedimu, todėl Įstatymo projektu siūlomos nuostatos laikytinos perteklinėmis. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad iš 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr.
974/98) ir 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu, (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1103/97) kyla reikalavimas euro įvedimo procese laikytis ne tik teisinių priemonių tęstinumo bei neutralumo principų, tačiau taip pat siekiama užtikrinti ir sutarčių laisvės principą. Reglamento (EB) Nr. 1103/97 preambulės 7 konstatuojamoji dalis ir 3 straipsnis numato, kad euro įvedimas nepakeičia teisės priemonių arba juose nurodytos veiklos vykdymo ar nevykdymo sąlygų ir nesuteikia šalims teisės vienašališkai pakeisti arba nutraukti tokių priemonių galiojimą, tačiau ši nuostata gali būti keičiama šalių tarpusavio susitarimu. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
2014-11-11 Nr. XIIP-2454 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Nekvestionuodami projektu siekiamo tikslo, atkreipiame dėmesį į tai, kad siūloma šiam tikslui pasiekti priemonė – įstatymu pakeisti sudarytas paskolų sutartis, nustatant, kad į VILIBOR indeksą įskaitomos bet kurios kitos palūkanų normos sudedamosios dalys, ir tokiu būdu panaikinant vieną iš skolininko įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, neatitinka galiojančio įstatymo 28 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės, kad „Lito išėmimas iš apyvartos nepakeičia jokių teisinių dokumentų sąlygų, neatleidžia nuo teisinių dokumentų vykdymo pareigos ar nepateisina jų nevykdymo <...>“, ir gali būti laikoma neproporcinga siekiamam tikslui. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „teisinės priemonės turi būti būtinos teisinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Be to, manytume, kad ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą – keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatą „arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį“, kreditorius negali pateisinti palūkanų normos augimo euro įvedimu. Todėl siūlomos nuostatos laikytinos perteklinėmis. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad euro įvedimo įtaka teisinių dokumentų sąlygoms ir jų vykdymui yra nustatyta galiojančio įstatymo 28 straipsnyje. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Renata Dirgėlienė Sigita Ščajevienė
2014-12-23 Nr. XIIP-2454(2) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Nekvestionuodami projektu siekiamo tikslo, atkreipiame dėmesį į tai, kad siūloma šiam tikslui pasiekti priemonė – įstatymu pakeisti sudarytas paskolų sutartis, nustatant, kad į VILIBOR indeksą įskaitomos bet kurios kitos palūkanų normos sudedamosios dalys, ir tokiu būdu panaikinant vieną iš skolininko įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, neatitinka galiojančio įstatymo 28 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės, kad „Lito išėmimas iš apyvartos nepakeičia jokių teisinių dokumentų sąlygų, neatleidžia nuo teisinių dokumentų vykdymo pareigos ar nepateisina jų nevykdymo <...>“, ir gali būti laikoma neproporcinga siekiamam tikslui. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „teisinės priemonės turi būti būtinos teisinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Be to, manytume, kad ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą – keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatą „arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį“, kreditorius negali pateisinti palūkanų normos augimo euro įvedimu. Todėl siūlomos nuostatos laikytinos perteklinėmis. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad euro įvedimo įtaka teisinių dokumentų sąlygoms ir jų vykdymui yra nustatyta galiojančio įstatymo 28 straipsnyje. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Renata Dirgėlienė Sigita Ščajevienė
biudžeto ir finansų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas,
pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departamentas, 2014-11-11 išvada Nr. XIIP-2454 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Nekvestionuodami projektu siekiamo tikslo, atkreipiame dėmesį į tai, kad siūloma šiam tikslui pasiekti priemonė – įstatymu pakeisti sudarytas paskolų sutartis, nustatant, kad į VILIBOR indeksą įskaitomos bet kurios kitos palūkanų normos sudedamosios dalys, ir tokiu būdu panaikinant vieną iš skolininko įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, neatitinka galiojančio įstatymo 28 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės, kad „Lito išėmimas iš apyvartos nepakeičia jokių teisinių dokumentų sąlygų, neatleidžia nuo teisinių dokumentų vykdymo pareigos ar nepateisina jų nevykdymo <...>“, ir gali būti laikoma neproporcinga siekiamam tikslui.
Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „teisinės priemonės turi būti būtinos teisinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Be to, manytume, kad ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą – keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatą „arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį“, kreditorius negali pateisinti palūkanų normos augimo euro įvedimu. Todėl siūlomos nuostatos laikytinos perteklinėmis. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad euro įvedimo įtaka teisinių dokumentų sąlygoms ir jų vykdymui yra nustatyta galiojančio įstatymo
Lietuvos Respubli-kos teisingumo ministrei-jos, 2014-12- Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII‑828 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP‑2454 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad kai kurie bankų klientai nuo 2015 metų, Lietuvoje įvedus eurą, turės mokėti didesnes būsto paskolų palūkanas, todėl teikiamu Įstatymo projektu iš esmės siūloma pakeisti sudarytas paskolų sutartis nustatant, kad į VILIBOR indeksą įskaitomos bet kurios kitos palūkanų normos sudedamosios dalys. Visų pirma, atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų poreikis grindžiamas būtinybe apginti bankų klientų interesus, pažymime, kad Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII‑828 (toliau – Euro įvedimo įstatymas)
EURIBOR indeksą „kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį.“ Įvertinus nurodytą Euro įvedimo įstatymo nuostatą, manytina, kad galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia kreditoriui pateisinti palūkanų normos augimo euro įvedimu, todėl Įstatymo projektu siūlomos nuostatos laikytinos perteklinėmis. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad iš 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 974/98) ir 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu, (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1103/97) kyla reikalavimas euro įvedimo procese laikytis ne tik teisinių priemonių tęstinumo bei neutralumo principų, tačiau taip pat siekiama užtikrinti ir sutarčių laisvės principą. Reglamento (EB) Nr.
Reglamento (EB) Nr. 1103/97 preambulės 7 konstatuojamoji dalis ir 3 straipsnis numato, kad euro įvedimas nepakeičia teisės priemonių arba juose nurodytos veiklos vykdymo ar nevykdymo sąlygų ir nesuteikia šalims teisės vienašališkai pakeisti arba nutraukti tokių priemonių galiojimą, tačiau ši nuostata gali būti keičiama šalių tarpusavio susitarimu. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankų klientų asociacija, 2014-12-08 raštas Nr. 14/12/011 Siūlomas įstatymo projektas papildo ir aiškiai formuluoja tas įstatymo nuostatas, dėl kurių iš esmės ir kilo nesutarimų kalbant apie Swedbank kreditavimo sutarčių su taip vadinama PRIME kainodara neatitikimą Lietuvos Respublikos euro įvedimo įstatymui. Priėmus šį įstatymą nekiltų jokių interpretacijų, kurios yra galimos, kol nėra detalizuota ši normos konstrukcija. Neatsižvelgti Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-2508 (žr. toliau teikiamą Komiteto sprendimą ir jį pagrindžiančius argumentus). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas, 2014-12-09 raštas Nr. S 2014/(4.4-0400)-12-51691 Lietuvos bankas gavo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymą pateikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2454 (toliau – Įstatymo projektas).
Išanalizavę Įstatymo projektą, pažymime, kad, pagal Įstatymo projekto aiškinamąjį raštą, Įstatymo projekte siekiama aiškiai apibrėžti, kad įvedus eurą bankų klientams, turintiems paskolų litais, atlikus litų perskaičiavimą į eurus kreditų palūkanos nepadidėtų. Pažymėtina, kad galiojančio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog keičiant VILIBOR į EURIBOR „kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad galiojančios Įstatymo nuostatos pakankamai aiškiai draudžia dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje vienašališkai pabloginti skolininko padėtį pagal paskolos sutartį, įskaitant ir palūkanų didinimą dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties Įstatymo projekte siūloma nuostata laikytina pertekline. Papildomai pažymėtina, kad 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu, preambulės 7 dalyje numatyta, kad „<…> pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą naujos valiutos įvedimas negali turėti įtakos sutarčių bei kitų teisės priemonių tęstinumui; <…> reikia gerbti sutarčių sudarymo laisvės principą; <…> tęstinumo principas neturi prieštarauti jokiems šalių priimtiems sprendimams dėl euro įvedimo <…>“. Minėto reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad „Euro įvedimas nepakeičia teisės priemonių arba juose nurodytos veiklos vykdymo ar nevykdymo sąlygų ir nesuteikia šalims teisės vienašališkai pakeisti arba nutraukti tokių priemonių galiojimą. Ši nuostata gali būti keičiama šalių tarpusavio susitarimu“. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, darytina išvada, kad euro įvedimas Lietuvos Respublikoje neturi daryti įtakos sudarytų sutarčių nuostatų galiojimui ar riboti šalių valią jas pakeisti.
Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti sutarčių laisvės principą galiojančio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė šalims susitarti dėl kitų taisyklių, kurios nenumatytos Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, taikymo. Taip pat pažymėtina, kad sutarties laisvės principą, teisinių priemonių tęstinumo principą bei teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus užtikrina ir Įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad „Lito išėmimas iš apyvartos nepakeičia jokių teisinių dokumentų sąlygų, neatleidžia nuo teisinių dokumentų vykdymo pareigos ar nepateisina jų nevykdymo, taip pat nesuteikia teisės šaliai vienašališkai dokumentą pakeisti ar nutraukti jo teisinį galiojimą, išskyrus atvejus, kai teisinių dokumentų sąlygos ar susitarimo tarp šalių sąlygos numato kitaip“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad skolininko padėties neblogėjimą dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje pakankamai užtikrina galiojančio Įstatymo nuostatos, o bet koks draudimas šalims susitarti dėl sutarčių sąlygų keitimo ar sutarčių sąlygų keitimas imperatyviomis įstatymų nuostatomis prieštarautų sutarčių laisvės, teisinių priemonių tęstinumo bei teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principams.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į „Swedbank“, AB sudarytas sutartis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projektu keičiamos nuostatos turės įtakos ne tik banko „Swedbank“, AB sudarytoms sutartims, bet ir kitų fizinių ar juridinių asmenų sudarytoms paskolos sutartims, o Įstatymo projekto 1 straipsnio nuostata, kuria keičiama Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, iš esmės nuo euro įvedimo dienos panaikina visus kitus kintamuosius, išskyrus EURIBOR, naudojamus apskaičiuojant kintamąją palūkanų normą, įskaitant ir kintamuosius, nesusijusius su litu. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia paskolos davėjams sutartyje nustatyta tvarka keisti (taip pat ir padidinti) maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą, todėl, kaip jau buvo minėta, šią teisę apribojant imperatyvia Įstatymo norma būtų pažeidžiami sutarties laisvės, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai. Įstatymas draudžia kredito davėjui nesąžiningai pasinaudoti euro įvedimo aplinkybe vienašališkai keičiant ir primetant kitai šaliai nepalankesnes sąlygas, tačiau nedraudžia taikyti šalių iš anksto abipusiu sutarimu nustatytų sąlygų.
Kadangi Įstatymo projektą parengti paskatino diskusijos dėl tam tikros banko
„Swedbank“, AB būsto paskolų kainodaros, atkreiptinas dėmesys į tai, kad
minėtas bankas viešai deklaravo, jog priėmė vienašališką sprendimą netaikyti sutartų nuostatų dėl vadinamojo šalies rizikos rodiklio perskaičiavimo įsivedus eurą ir yra pasirengęs klientų pageidavimu pakeisti palūkanų skaičiavimo principus į tradiciškesnę kainodarą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Įstatymo projekte siūlomi Įstatymo pakeitimai pažeidžia tiek Europos Sąjungos teisės aktuose ir Įstatyme numatytą principą, kad euro įvedimas nekeičia teisinių dokumentų, tiek paskolos davėjų ir paskolos gavėjų, sudariusių paskolos sutartis, kuriose numatyti kintamieji palūkanų normai apskaičiuoti yra ne VILIBOR ir EURIBOR, tarpusavio įsipareigojimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimu 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos Centriniu Banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnio 1 dalies pirmąja, antrąja ir trečiąja įtraukomis, dėl Įstatymo projekto Lietuvos Respublikos Seimas turėtų konsultuotis su Europos Centriniu Banku, nes įstatymo projektas susijęs su valiutomis, mokėjimo priemonėmis ir
susijusios su VILIBOR taikymu). Pritarti
2Finansų ministerija, 2014-12-08 Nr.
((25.50-04)-5K—1426179)-6K-14095281 Finansų ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 (toliau – Euro įvedimo įstatymas) 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2454 (toliau – projektas Nr. XIIP-2454) ir Euro įvedimo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2508 (toliau – projektas Nr. XIIP-2508) bei Seimo nario Jurgio Razmos 2014 m. lapkričio 26 d. Seime užregistruotą pasiūlymą (toliau – pasiūlymas) dėl projekto Nr. XIIP-2508. Projekto Nr. XIIP-2454 aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu Nr. XIIP-2454 siekiama aiškiai apibrėžti, kad įvedus eurą bankų klientams, turintiems paskolas litais, atlikus perskaičiavimą į eurus kreditų palūkanos nepadidėtų. Euro įvedimo įstatymo
„kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą
kartu su VILIBOR indeksu arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį.“ Atsižvelgdami į tai manome, kad galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia kreditoriui dėl euro įvedimo padidinti palūkanų normos. Taip pat primename, kad Euro įvedimo įstatymo 28 straipsnyje nustatytas teisinių dokumentų tęstinumo principas, todėl vienašališkai bankas negali nuspręsti didinti palūkanų normos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektu Nr. XIIP-2454 siūlomos nuostatos, Finansų ministerijos nuomone, yra perteklinės. Projektu Nr. XIIP-2508 ir pasiūlymu dėl projekto Nr. XIIP-2508 siekiama praplėsti subjektų, kuriems būtų numatyta galimybė 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos atsiskaitant litais grąžą leisti duoti ne tik eurais, bet ir litais, ratą. Primename, kad Euro įvedimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje jau yra nustatyta visiems subjektams galiojanti išimtis, kad grąžos eurais galima neatiduoti, kai yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių to negalima padaryti. Informuojame, kad smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų prašymu buvo parengtas pavyzdinis pagrįstų priežasčių, dėl kurių negalima grąžos duoti eurais, sąrašas. Darbo grupės euro įvedimo veiksmams koordinuoti 2014 m. lapkričio 28 d. posėdyje minėtam sąrašui pritarta ir jis paskelbtas viešai interneto svetainėje www.euras.lt.
Atsižvelgdama į tai, Finansų ministerija mano, kad galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas, o projektu Nr. XIIP-2508 siūlomi pakeitimai apsunkintų sklandų perėjimą prie euro. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
atmesti atsižvelgiant į pirmiau pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos banko, Finansų ministerijos išvadas ir į Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę dėl šiose išvadose pateiktų pastabų ir pasiūlymų. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Povilas Gylys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo: Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Petras Gražulis, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. Kviestieji asmenys: Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas; Arnas Marčinskas, lobistas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-12 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Nekvestionuodami projektu siekiamo tikslo, atkreipiame dėmesį į tai, kad siūloma šiam tikslui pasiekti priemonė – įstatymu pakeisti sudarytas paskolų sutartis, nustatant, kad į VILIBOR indeksą įskaitomos bet kurios kitos palūkanų normos sudedamosios dalys, ir tokiu būdu panaikinant vieną iš skolininko įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, neatitinka galiojančio įstatymo 28 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės, kad „Lito išėmimas iš apyvartos nepakeičia jokių teisinių dokumentų sąlygų, neatleidžia nuo teisinių dokumentų vykdymo pareigos ar nepateisina jų nevykdymo <...>“, ir gali būti laikoma neproporcinga siekiamam tikslui.
Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „teisinės priemonės turi būti būtinos teisinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Be to, manytume, kad ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą – keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatą „arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį“, kreditorius negali pateisinti palūkanų normos augimo euro įvedimu. Todėl siūlomos nuostatos laikytinos perteklinėmis. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad euro įvedimo įtaka teisinių dokumentų sąlygoms ir jų vykdymui yra nustatyta galiojančio įstatymo 28 straipsnyje. Nepritarti
projekto iniciatoriaus pasiūlytam variantui
departamentas prie teisingumo ministerijos 2014- Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII‑828 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
(toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad kai kurie bankų klientai nuo 2015 metų, Lietuvoje įvedus eurą, turės mokėti didesnes būsto paskolų palūkanas, todėl teikiamu Įstatymo projektu iš esmės siūloma pakeisti sudarytas paskolų sutartis nustatant, kad į VILIBOR indeksą įskaitomos bet kurios kitos palūkanų normos sudedamosios dalys. Visų pirma, atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų poreikis grindžiamas būtinybe apginti bankų klientų interesus, pažymime, kad Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII‑828 (toliau – Euro įvedimo įstatymas) 12 straipsnio 3 dalis numato, kad keičiant VILIBOR indeksą į EURIBOR indeksą „kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį.“ Įvertinus nurodytą Euro įvedimo įstatymo nuostatą, manytina, kad galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia kreditoriui pateisinti palūkanų normos augimo euro įvedimu, todėl Įstatymo projektu siūlomos nuostatos laikytinos perteklinėmis. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad iš 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 974/98) ir 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu, (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1103/97) kyla reikalavimas euro įvedimo procese laikytis ne tik teisinių priemonių tęstinumo bei neutralumo principų, tačiau taip pat siekiama užtikrinti ir sutarčių laisvės principą. Reglamento (EB) Nr.
Reglamento (EB) Nr. 1103/97 preambulės 7 konstatuojamoji dalis ir 3 straipsnis numato, kad euro įvedimas nepakeičia teisės priemonių arba juose nurodytos veiklos vykdymo ar nevykdymo sąlygų ir nesuteikia šalims teisės vienašališkai pakeisti arba nutraukti tokių priemonių galiojimą, tačiau ši nuostata gali būti keičiama šalių tarpusavio susitarimu. Nepritarti
projekto iniciatoriaus pasiūlytam variantui
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai:
projektui XIIP-2454 ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: 3 - už; 1- prieš; 2 - susilaikė. (Pirmininko balsas – už.)
paskirti pranešėjai: V. Bukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Įstatymo projektas Nr. XIIP-2454 ir įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas