Projekto lyginamasis variantas
26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių PAKEITIMO IR PAPILDYMO 20¹, 41¹STRAIPSNIAIS
Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės – prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, suteikimo, atsisakymo, grąžinimo, išsaugojimo.“
1Papildyti 7 straipsnį 5 punktu:
„5) asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta, ir kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;“
laikyti atitinkamai 6, 7, 8, 9 ir 10 punktais. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 20¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „20¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.“
Papildyti 21 straipsnį 5 dalimi:
„5. Asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris Lietuvos
Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu nėra šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių.“
pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–56 ir 78 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“
pakeitimas Papildyti 30 straipsnio 1 dalį 5 punktu: „5) priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo.“
pakeitimas
31 straipsnio 3 dalį 3 punktu: „3) preliminariai nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais;“
pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pasirašo Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojimo ir grąžinimo;“
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „4) teikia asmenų dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka, ir supaprastinta tvarka ir išsaugojimo svarstyti Pilietybės reikalų komisijai;“
punktą ir jį išdėstyti taip: „9) teikia asmenų dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2, 3, ir 4 ir 5 dalis svarstyti Pilietybės reikalų komisijai.“
pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės skelbimas
Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, vidaus reikalų ministro įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat galutiniai ir neskundžiami administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre.“
papildymas 41¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 41¹ straipsniu:
„41¹straipsnis. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo
Respublikos pilietybės išsaugojimo paduodami Respublikos Prezidentui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. 2. Prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo asmuo prideda šiuos dokumentus:
tapatybę patvirtinantį dokumentą;
turimą kitos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą;
patvirtinančius, kad asmuo turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei: Lietuvos Respublikos piliečių rekomendacijas, kuriose nurodoma asmens veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo; kitus dokumentus, patvirtinančius ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai.“
pakeitimas Papildyti 42 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo kreipiasi asmuo, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kuris po to jos neteko, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo prideda šiuos dokumentus:
tapatybę patvirtinantį dokumentą;
ar pavardės keitimą patvirtinantį dokumentą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo;
turimą kitos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą;
patvirtinančius, kad asmuo turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei: Lietuvos Respublikos piliečių rekomendacijas, kuriose nurodoma asmens veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo; kitus dokumentus, patvirtinančius ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto XIIP-2453(2) lyginamasis variantas
24, 26, 30, 31, 32, 36, 42 straipsnių
1Papildyti 2 straipsnį 11¹dalimi:
„11¹. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas – Lietuvos Respublikos pilietybės
išlaikymas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę.“
2Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės – prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, suteikimo, atsisakymo, grąžinimo, išsaugojimo.“
Papildyti 5 straipsnį 4 punktu: „4) asmenys, išsaugoję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą.“
straipsnį nauju 9 punktu: „9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;“. 2. Buvusį
straipsnis. Įstatymo papildymas 9¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Lietuvos
1Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali priimti sprendimą,
kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 3. Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo
pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
įstatymo
aplinkybių. 6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnį 5 dalimi: „5. Ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, turinčiam asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta, suteikta supaprastinta tvarka arba natūralizacijos tvarka ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu nėra šio įstatymo 22 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių.“
pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta, ar grąžinta ar išsaugota;“. 8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės
netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę
1Lietuvos Respublikos pilietis,
įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 – 5, ir 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“
2Lietuvos Respublikos pilietis,
įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Lietuvos Respublikos pilietis, šio įstatymo 41¹ straipsnyje nustatyta tvarka pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. 3. Asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“
pakeitimas Papildyti 30 straipsnio 1 dalį 5 punktu: „5) priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo.“10 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
31 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) preliminariai nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir grąžinimo ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais;“. 2. Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) raštu praneša pareiškėjams, kurių prašymai dėl pilietybės suteikimo,
ar grąžinimo ar išsaugojimo netenkinami, ir nurodo atsisakymo tenkinti prašymą motyvus.“
pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pasirašo Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojimo ir grąžinimo;“. 12 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis.
Sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės skelbimas Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, vidaus reikalų ministro įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat galutiniai ir neskundžiami administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre.“
papildymas 41¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 41¹ straipsniu:
„41¹straipsnis. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo
Respublikos pilietybės išsaugojimo paduodami Respublikos Prezidentui per Respublikos Prezidento kanceliariją. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. 2. Prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo Lietuvos Respublikos pilietis prideda šiuos dokumentus:
tapatybę patvirtinantį dokumentą;
valstybės pilietybės įgijimą patvirtinantį dokumentą;
Respublikos piliečių rekomendacijas, kuriose nurodoma asmens veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei.“14 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis paduodami Respublikos Prezidentui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas, o prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį – per Respublikos Prezidento kanceliariją.“
42 straipsnį 5 dalimi: „5.
Ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis asmuo, kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kuris po to jos neteko, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo prideda šiuos dokumentus:
tapatybę patvirtinantį dokumentą;
ar pavardės keitimą patvirtinantį dokumentą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo;
turimą kitos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą;
Respublikos piliečių rekomendacijas, kuriose nurodoma asmens veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą įgyvendinančios institucijos iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime, 2013 m. kovo 13 d. sprendime konstatavo, kad šis Konstitucijoje įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos
asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas, 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimuose, 2013 m. kovo 13 d. sprendime, aiškindamas Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad ši Konstitucijos nuostata reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme įtvirtinta galimybė kitos valstybės piliečiui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę ir kuris niekada nėra turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybės, išimties tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakant (neprarandant) turimos kitos valstybės pilietybės. Tačiau įstatyme nėra nustatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris įgijo kitos valstybės pilietybę, išsaugoti (neprarasti) Lietuvos Respublikos pilietybę.
Taip pat nėra nustatyta galimybė asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, įgytą gimimu, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė jam buvo atkurta, bet po to Lietuvos Respublikos pilietybės neteko, susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės. Toks skirtingas reguliavimas, nustatytas dviejų minėtų asmenų kategorijų atžvilgiu, laikytinas nepagrįstu, objektyviai nepateisinamu, nes Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra traktuojami kitaip, t. y. atsiduria blogesnėje padėtyje nei užsienio valstybių piliečiai, turintys ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹straipsniais įstatymo projektu (toliau
Įstatymo Projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas gali išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintiems kitų valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kurie integravosi į Lietuvos visuomenę, netaikydamas jiems Pilietybės įstatyme numatytų pilietybės suteikimo sąlygų, taikomų teikiant Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka. Tačiau Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nėra nustatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, išsaugoti (neprarasti) Lietuvos Respublikos pilietybę tais atvejais, kai jie įgyja kitos valstybės pilietybę. Taip pat nėra nustatyta galimybė asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, įgytą gimimu, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė jam buvo atkurta, bet po to Lietuvos Respublikos pilietybės neteko, susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo Projektu siekiama nustatyti, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tuo atveju, jeigu jis atitinka šias sąlygas: yra asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė jam buvo atkurta ir kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Įstatymo Projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos pilietis, kuris įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę minėtais pagrindais ir kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išsaugotų (neprarastų) Lietuvos Respublikos pilietybę.
Taip pat įstatymo Projektu siekiama nustatyti, kad asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, įgytą gimimu, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta ir kuris po to neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės. Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir grąžinimo minėtais atvejais priimtų Respublikos Prezidentas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia norint šį įstatymo Projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „pilietybė“,
„pilietybės išsaugojimas“, „pilietybės grąžinimas“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
2014-11-10 Nr. XIIP-2453 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniuose siūloma plėsti dvigubos (daugybinės) pilietybės institutą ir įtvirtinti dar vieną išimtį, kai Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę ir dėl to netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, turėtų teisę ją išsaugoti, jeigu jie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Taigi, tokiu būdu atsirastų dar viena Lietuvos Respublikos piliečių kategorija su dviguba (daugybine) pilietybe, kurios skiriamasis bruožas būtų ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei (4 ir 11 straipsniai).
Diskutuotina, ar tokios naujos išimties įtvirtinimas atitiktų Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinę sampratą, išdėstytą Konstitucinio Teismo doktrinoje dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
teisinis ryšys; pilietybė atsiranda tada, kai asmuo tampa piliečiu, ir tęsiasi tol, kol asmuo miršta ar netenka pilietybės; piliečio teisinis ryšys su valstybe išlieka, kad ir kur pilietis būtų: ar valstybėje, kurios pilietis jis yra, ar už jos ribų, t. y. kurioje nors kitoje valstybėje, – piliečiui išvykus į kitą valstybę, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, nenutrūksta; būtent tai, kad piliečio ir valstybės teisinis ryšys yra nuolatinis (nepertraukiamas), leidžia atskirti šį ypatingą teisinį ryšį nuo teisinio ryšio, susidarančio tarp valstybės ir joje nuolat ar laikinai gyvenančio užsieniečio ar asmens be pilietybės: kai užsienietis ar asmuo be pilietybės išvyksta iš valstybės, jo teisinis ryšys su valstybe nutrūksta. Kai į kitą valstybę išvyksta pilietis, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, išlieka. Lietuvos Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis: pilietybė asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo pareigas valstybei; iš pilietybės santykių valstybei kyla tam tikros pareigos savo piliečiams.
Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;
negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“;
asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;
įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;
negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“;
asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;
įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
įtvirtinti teisinis reguliavimas:
Lietuvos Respublikos pilietybę būtų išsaugojama, nepaisant jos netekimo pagrindų (4, 12 straipsniai) - neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo ir pilietybės sampratos, nes buvęs Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėtų teisę susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę net ir tada kai jos pats atsisakė; tarnavo kitos valstybės tarnyboje, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo ar paaiškėjus, kad sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas, pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 1, 4, 7 punktai);
Prezidentui sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo (3 ir 4 straipsniai) būtų nesvarbu, ar tokių piliečių santykis su Lietuvos valstybe yra grindžiamas nuolatiniais faktiniais ryšiais ar ne; ar neturėtų būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais - neatitinka pilietybės konstitucinės sampratos (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas);
Be to, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra neišbaigtas, dviprasmiškas, prieštaringas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams: „<...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas):
Respublikos pilietybės išsaugojimo sąvoka;
Respublikoje“, kuri, mūsų nuomone, negali būti taikoma ypatingų nuopelnų turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus kitos valstybės pilietybę ir siekiantiems ją susigrąžinti, kitaip tariant, įrodinėti savo teisę gyventi Lietuvoje (laikinai arba nuolatos);
išimtį, būtina pakeisti ir Įstatymo 24 straipsnio 8 punkte nurodytą Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą;
Respublikos pilietybės grąžinimo sąlyga, kai ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (išsaugojimo), neįvykdo Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos - per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu nepraneša apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas:
Lietuvos Respublikos pilietybę būtų išsaugojama, nepaisant jos netekimo pagrindų (4, 12 straipsniai) - neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo ir pilietybės sampratos, nes buvęs Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėtų teisę susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę net ir tada kai jos pats atsisakė; tarnavo kitos valstybės tarnyboje, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo ar paaiškėjus, kad sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas, pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 1, 4, 7 punktai);
Prezidentui sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo (3 ir 4 straipsniai) būtų nesvarbu, ar tokių piliečių santykis su Lietuvos valstybe yra grindžiamas nuolatiniais faktiniais ryšiais ar ne; ar neturėtų būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais - neatitinka pilietybės konstitucinės sampratos (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas);
Be to, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra neišbaigtas, dviprasmiškas, prieštaringas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams: „<...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas):
Respublikos pilietybės išsaugojimo sąvoka;
ymo 2 straipsnio 11 dalį – pilietybė gali būti grąžinta tik tuo atveju, jeigu asmuo jos neteko, o išsaugoti to, ko esi netekęs – neįmanoma;
Respublikoje“, kuri, mūsų nuomone, negali būti taikoma ypatingų nuopelnų turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus kitos valstybės pilietybę ir siekiantiems ją susigrąžinti, kitaip tariant, įrodinėti savo teisę gyventi Lietuvoje (laikinai arba nuolatos);
išimtį, būtina pakeisti ir Įstatymo 24 straipsnio 8 punkte nurodytą Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą;
Respublikos pilietybės grąžinimo sąlyga, kai ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (išsaugojimo), neįvykdo Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos - per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu nepraneša apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Kitaip tariant, ar prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pateikimas
atstotų minėtą pranešimą ir ar asmuo būtų atleidžiamas nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje nustatytos atsakomybės už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų);
Pilietybės reikalų komisijos reglamento pakeitimas yra Respublikos Prezidento kompetencijos sritis (Įstatymo 31 straipsnis).
Kitaip tariant, ar prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pateikimas atstotų minėtą pranešimą ir ar asmuo būtų atleidžiamas nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje nustatytos atsakomybės už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų);
Pilietybės reikalų komisijos reglamento pakeitimas yra Respublikos Prezidento kompetencijos sritis (Įstatymo 31 straipsnis). 3. Pagal š.m. sausio 1 d. įsigaliojusį Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
siūloma nustatyti, kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo „<...> supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>: dėstytina taip pat, kaip projekto 4 straipsnio nuostata „<...> kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>“.
išbrauktinas žodis „nauja“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė [email protected] L. Schulte-Ebbert, [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-11-04 Nr. XIIP-2453 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP‑2453 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑2453 (toliau – Projektas) visų pirma norėtume pažymėti, kad pilietybė yra nacionalinės teisės kategorija. 1930 m. Konvencijoje dėl kai kurių klausimų, susijusių su pilietybės įstatymų kolizija, taip pat 1997 m. Europos konvencijoje dėl pilietybės yra pabrėžta, kad kiekviena valstybė turi teisę savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti kriterijus, kuriais remiantis ji nustato, kas yra jos piliečiai. Principo, kad pilietybės įgijimo bei netekimo sąlygų nustatymas pagal tarptautinę teisę priklauso kiekvienos valstybės narės kompetencijai taip pat laikosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas[1]. Taigi nei tarptautinė teisė, nei Europos Sąjungos teisė nedraudžia valstybei laikyti savo piliečiu asmenį, kuris jau turi kitos valstybės pilietybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Projekto nuostatos, kuriomis siūloma praplėsti asmenų, galinčių įgyti dvigubą pilietybę, ratą, neprieštarauja tarptautinei bei Europos Sąjungos teisei. Kita vertus, dėl Projekto atitikties nacionalinei teisei pažymime, kad sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktomis pastabomis.
Tuo pačiu norėtume pridurti, kad nustatant tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejų padaugėtų, reikėtų atsižvelgti į galimai atsirasiančias problemas dėl asmens diplomatinės gynybos vykdymo, karinės tarnybos atlikimo, mokesčių mokėjimo ir kitais klausimais. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad Projekto 4 straipsniu papildžius įstatymo
straipsniu siūlomame įstatymo 20¹straipsnyje, susidarytų situacija, kai įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės būtų taikomos asmenims, kurie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir siekia susigrąžinti prarastąją Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau tokios aplinkybės nebūtų taikomos tiems, kurie turėdami ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei įgiję kitos valstybės pilietybę siekia Lietuvos Respublikos pilietybę išlaikyti. Atsižvelgdami į tai, siūlytume Projekto aiškinamajame rašte pagrįsti šioms dvejoms asmenų grupėms siūlomą taikyti skirtingą reguliavimą arba tokį reguliavimą suvienodinti. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Žr., pavyzdžiui, ESTT 1992 m. liepos 7 d. sprendimą byloje Mario Vicente Micheletti ir kiti prieš Delegación del Gobierno en Cantabria (byla C-369/90, Rink., 1992, p. I-4262).
2015-12-17 Nr. XIIP-2453(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valstybei“ sąvoka, vartojant formuluotę „pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma <...>“ yra apibrėžiama ne tik projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, bet ir galiojančio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose nuostatose „ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei“ nėra apibrėžiami vienodai (skiriasi ratas asmenų, kurių veikla laikoma „ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei“), reikėtų: pirma, tiek projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, tiek ir įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje atsisakyti žodžių
„pagal šį įstatymą“; antra, siekiant teisinio aiškumo, tiek teikiamo projekto
nuostatose (2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11¹dalyje;
įstatymo nuostatose (2 straipsnio 15 dalyje bei 41 straipsnio 2 dalies 4 punkte), kuriose yra vartojama „ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei“ sąvoka, pateikti nuorodas atitinkamai arba į keičiamo įstatymo 9¹straipsnio 2 dalį arba į įstatymo 20 straipsnio 2 dalį. 2. Pagal projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 punktą Lietuvos Respublikos pilietybės būtų netenkama, „paaiškėjus šio įstatymo
Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta, grąžinta ar išsaugota“.
Pažymėtina, kad pačiame įstatymo 22 straipsnyje, į kurį nurodoma šioje projekto nuostatoje, reglamentuojamos „aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama ir negrąžinama“. Atsižvelgiant į tai būtų tikslinga atitinkamai papildyti ir įstatymo 22 straipsnį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas;
Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas; Arminas Lydeka, Seimo narys; Laimis Gelažius, Respublikos Prezidentės patarėjas; Mindaugas Lingė, Respublikos Prezidentės patarėjas; Indrė Pukanasytė, Respublikos Prezidentės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-11) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pilietybės institutą ir įtvirtinti dar vieną išimtį, kai Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę ir dėl to netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, turėtų teisę ją išsaugoti, jeigu jie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Taigi, tokiu būdu atsirastų dar viena Lietuvos Respublikos piliečių kategorija su dviguba (daugybine) pilietybe, kurios skiriamasis bruožas būtų ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei (4 ir 11 straipsniai).
Diskutuotina, ar tokios naujos išimties įtvirtinimas atitiktų Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinę sampratą, išdėstytą Konstitucinio Teismo doktrinoje dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis: pilietybė asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo pareigas valstybei; iš pilietybės santykių valstybei kyla tam tikros pareigos savo piliečiams.
Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;
atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“;
Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“;
atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
Respublikos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
(daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti;
pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačios Konstitucijos.
Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;
atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“;
Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“;
atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
Respublikos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
(daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti;
pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačios Konstitucijos. Nepritarti Atsižvelgiant į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje dėl įstatymo projekto pateiktus argumentus, manytina, kad nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 29 straipsnis numato galimybę išimties tvarka suteikti pilietybę ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintiems kitų valstybių piliečiams, todėl manytina, kad išimties atveju gali būti (išsaugota) grąžinta Lietuvos pilietybė asmeniui, kuris jos neteko ir turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad atvejai, kada Lietuvos Respublikos pilietybė galės būti išsaugota arba grąžinta, pagal įstatymo projektu siūlomas nuostatas, bus reti, išimtiniai. Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir grąžinimo minėtais atvejais priimtų Respublikos Prezidentas. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-11) 2.
Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas:
nepaisant jos netekimo pagrindų (4, 12 straipsniai) - neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo ir pilietybės sampratos, nes buvęs Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėtų teisę susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę net ir tada kai jos pats atsisakė; tarnavo kitos valstybės tarnyboje, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo ar paaiškėjus, kad sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas, pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 1, 4, 7 punktai);
pilietybės išsaugojimo (3 ir 4 straipsniai) būtų nesvarbu, ar tokių piliečių santykis su Lietuvos valstybe yra grindžiamas nuolatiniais faktiniais ryšiais ar ne; ar neturėtų būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais
Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas); Be to, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra neišbaigtas, dviprasmiškas, prieštaringas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams:
„<...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis
reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas):
pilietybės grąžinimu, nors pagal Įstatymo 2 straipsnio 11 dalį – pilietybė gali būti grąžinta tik tuo atveju, jeigu asmuo jos neteko, o išsaugoti to, ko esi netekęs – neįmanoma;
yra menama (spėjama iš Respublikos Prezidento įgaliojimų); ji turi būti aiškiai apibrėžta, šios teisės įgyvendinimas turėtų būti sąlygotas apibrėžtu terminu, įvardinti šią teisę turintys subjektai ir jų teisiniai požymiai bei Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygos, ir tik po to iš šios teisės turėtų išplaukti Respublikos Prezidento įgaliojimai;
„jeigu nėra šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių“ apima šio
straipsnio 4 punkte nurodytą sąlygą - „įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuri, mūsų nuomone, negali būti taikoma ypatingų nuopelnų turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus kitos valstybės pilietybę ir siekiantiems ją susigrąžinti, kitaip tariant, įrodinėti savo teisę gyventi Lietuvoje (laikinai arba nuolatos);
ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (išsaugojimo), neįvykdo Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos - per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu nepraneša apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas:
nepaisant jos netekimo pagrindų (4, 12 straipsniai) - neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo ir pilietybės sampratos, nes buvęs Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėtų teisę susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę net ir tada kai jos pats atsisakė; tarnavo kitos valstybės tarnyboje, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo ar paaiškėjus, kad sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas, pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 1, 4, 7 punktai);
pilietybės išsaugojimo (3 ir 4 straipsniai) būtų nesvarbu, ar tokių piliečių santykis su Lietuvos valstybe yra grindžiamas nuolatiniais faktiniais ryšiais ar ne; ar neturėtų būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais
Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas); Be to, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra neišbaigtas, dviprasmiškas, prieštaringas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams:
„<...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis
reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas):
pilietybės grąžinimu, nors pagal Įstat
ymo 2 straipsnio 11 dalį – pilietybė gali būti grąžinta tik tuo atveju, jeigu asmuo jos neteko, o išsaugoti to, ko esi netekęs – neįmanoma;
yra menama (spėjama iš Respublikos Prezidento įgaliojimų); ji turi būti aiškiai apibrėžta, šios teisės įgyvendinimas turėtų būti sąlygotas apibrėžtu terminu, įvardinti šią teisę turintys subjektai ir jų teisiniai požymiai bei Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygos, ir tik po to iš šios teisės turėtų išplaukti Respublikos Prezidento įgaliojimai;
„jeigu nėra šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių“ apima šio
straipsnio 4 punkte nurodytą sąlygą - „įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuri, mūsų nuomone, negali būti taikoma ypatingų nuopelnų turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus kitos valstybės pilietybę ir siekiantiems ją susigrąžinti, kitaip tariant, įrodinėti savo teisę gyventi Lietuvoje (laikinai arba nuolatos);
ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (išsaugojimo), neįvykdo Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos - per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu nepraneša apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Kitaip tariant, ar prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pateikimas
atstotų minėtą pranešimą ir ar asmuo būtų atleidžiamas nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje nustatytos atsakomybės už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų);
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes Respublikos Prezidento patvirtinto Pilietybės reikalų komisijos reglamento pakeitimas yra Respublikos Prezidento kompetencijos sritis (Įstatymo 31 straipsnis).
Kitaip tariant, ar prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pateikimas atstotų minėtą pranešimą ir ar asmuo būtų atleidžiamas nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje nustatytos atsakomybės už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų);
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes Respublikos Prezidento patvirtinto Pilietybės reikalų komisijos reglamento pakeitimas yra Respublikos Prezidento kompetencijos sritis (Įstatymo 31 straipsnis). Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūloma pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, apibrėžiant pilietybės išsaugojimo sąvoką, įvardinant turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygas, šią teisę turinčius subjektus ir jų teisinius požymius, teises ir pareigas. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-11)
3Pagal š.m. sausio 1 d.
įsigaliojusį Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
pavadinime po žodžių „pakeitimo ir“ įrašytinas žodis „Įstatymo“;
žodis „nauju“;
Respublikos pilietybę įgijo „<...> supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>: dėstytina taip pat, kaip projekto 4 straipsnio nuostata „<...> kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>“.
Teisingumo ministerijos (2014-11-24) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑2453 (toliau – Projektas) visų pirma norėtume pažymėti, kad pilietybė yra nacionalinės teisės kategorija. 1930 m. Konvencijoje dėl kai kurių klausimų, susijusių su pilietybės įstatymų kolizija, taip pat 1997 m. Europos konvencijoje dėl pilietybės yra pabrėžta, kad kiekviena valstybė turi teisę savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti kriterijus, kuriais remiantis ji nustato, kas yra jos piliečiai. Principo, kad pilietybės įgijimo bei netekimo sąlygų nustatymas pagal tarptautinę teisę priklauso kiekvienos valstybės narės kompetencijai taip pat laikosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas .(Žr., pavyzdžiui, ESTT 1992 m. liepos 7 d. sprendimą byloje Mario Vicente Micheletti ir kiti prieš Delegación del Gobierno en Cantabria (byla C-369/90, Rink., 1992, p. I-4262). Taigi nei tarptautinė teisė, nei Europos Sąjungos teisė nedraudžia valstybei laikyti savo piliečiu asmenį, kuris jau turi kitos valstybės pilietybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Projekto nuostatos, kuriomis siūloma praplėsti asmenų, galinčių įgyti dvigubą pilietybę, ratą, neprieštarauja tarptautinei bei Europos Sąjungos teisei. Kita vertus, dėl Projekto atitikties nacionalinei teisei pažymime, kad sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktomis pastabomis. Tuo pačiu norėtume pridurti, kad nustatant tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejų padaugėtų, reikėtų atsižvelgti į galimai atsirasiančias problemas dėl asmens diplomatinės gynybos vykdymo, karinės tarnybos atlikimo, mokesčių mokėjimo ir kitais klausimais.
Kartu norime atkreipti dėmesį, kad Projekto 4 straipsniu papildžius įstatymo 21 straipsnį
siūlomame įstatymo 20¹straipsnyje, susidarytų situacija, kai įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės būtų taikomos asmenims, kurie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir siekia susigrąžinti prarastąją Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau tokios aplinkybės nebūtų taikomos tiems, kurie turėdami ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei įgiję kitos valstybės pilietybę siekia Lietuvos Respublikos pilietybę išlaikyti. Atsižvelgdami į tai, siūlytume Projekto aiškinamajame rašte pagrįsti šioms dvejoms asmenų grupėms siūlomą taikyti skirtingą reguliavimą arba tokį reguliavimą suvienodinti. Pritarti
(2014-11-12) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys A.
Seimo narys A. Patackas (2014-11-11) 20¹2 Argumentai: pasiūlymas teikiamas siekiant tiksliau numatyti, kas yra laikoma ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį ir išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo papildymas 20¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „20¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
1Respublikos Prezidentas gali priimti sprendimą,
kad Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Asmuo turi pasižymėti pilietine, politine bei moraline branda bei kitomis visuotinai pripažintomis vertybėmis. Asmens veiklos sritys, už nuopelnus kuriuos išsaugojama (neprarandama) Lietuvos Respublikos pilietybė, eilės tvarka būtų krašto apsauga, ekonomika, kultūra, socialinė sritis, sportiniai pasiekimai. “
sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo nario A. Patacko pasiūlymą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms komitetas pritarė ir patikslinant įstatymo projekto nuostatas apibrėžiant pilietybės išsaugojimo sąvoką, įvardinant turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygas, šią teisę turinčius subjektus ir jų teisinius požymius, teises ir pareigas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: M. Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas, komiteto nariai: Dalia Kuodytė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėja Indrė Pukanasytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės departamentas 2014-11-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir 12 straipsniuose siūloma plėsti dvigubos (daugybinės) pilietybės institutą ir įtvirtinti dar vieną išimtį, kai Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę ir dėl to netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, turėtų teisę ją išsaugoti, jeigu jie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Taigi, tokiu būdu atsirastų dar viena Lietuvos Respublikos piliečių kategorija su dviguba (daugybine) pilietybe, kurios skiriamasis bruožas būtų ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei (4 ir 11 straipsniai).
Diskutuotina, ar tokios naujos išimties įtvirtinimas atitiktų Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinę sampratą, išdėstytą Konstitucinio Teismo doktrinoje dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis: pilietybė asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo pareigas valstybei; iš pilietybės santykių valstybei kyla tam tikros pareigos savo piliečiams.
Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;
asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;
Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;
asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;
Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2014 11 12 išvada:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo
Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr.
XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.“ 2.
Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas:
Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėtų teisę susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę net ir tada kai jos pats atsisakė; tarnavo kitos valstybės tarnyboje, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo ar paaiškėjus, kad sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas, pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 1, 4, 7 punktai);
Prezidentui sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo (3 ir
yra grindžiamas nuolatiniais faktiniais ryšiais ar ne; ar neturėtų būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais - neatitinka pilietybės konstitucinės sampratos (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas); Be to, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra neišbaigtas, dviprasmiškas, prieštaringas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams: „<...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas):
Respublikos pilietybės išsaugojimo sąvoka;
susigrąžinti turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę iš esmės yra menama (spėjama iš Respublikos Prezidento įgaliojimų); ji turi būti aiškiai apibrėžta, šios teisės įgyvendinimas turėtų būti sąlygotas apibrėžtu terminu, įvardinti šią teisę turintys subjektai ir jų teisiniai požymiai bei Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygos, ir tik po to iš šios teisės turėtų išplaukti Respublikos Prezidento įgaliojimai;
Lietuvoje (laikinai arba nuolatos);
pilietybės išimtį, būtina pakeisti ir Įstatymo 24 straipsnio 8 punkte nurodytą Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą;
ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (išsaugojimo), neįvykdo Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos - per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu nepraneša apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas:
Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėtų teisę susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę net ir tada kai jos pats atsisakė; tarnavo kitos valstybės tarnyboje, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo ar paaiškėjus, kad sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas, pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 1, 4, 7 punktai);
Prezidentui sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo (3 ir
yra grindžiamas nuolatiniais faktiniais ryšiais ar ne; ar neturėtų būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais - neatitinka pilietybės konstitucinės sampratos (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas); Be to, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra neišbaigtas, dviprasmiškas, prieštaringas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams: „<...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas):
Respublikos pilietybės išsaugojimo sąvoka;
ymo 2 straipsnio 11 dalį – pilietybė gali būti grąžinta tik tuo atveju, jeigu asmuo jos neteko, o išsaugoti to, ko esi netekęs – neįmanoma;
susigrąžinti turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę iš esmės yra menama (spėjama iš Respublikos Prezidento įgaliojimų); ji turi būti aiškiai apibrėžta, šios teisės įgyvendinimas turėtų būti sąlygotas apibrėžtu terminu, įvardinti šią teisę turintys subjektai ir jų teisiniai požymiai bei Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygos, ir tik po to iš šios teisės turėtų išplaukti Respublikos Prezidento įgaliojimai;
Lietuvoje (laikinai arba nuolatos);
pilietybės išimtį, būtina pakeisti ir Įstatymo 24 straipsnio 8 punkte nurodytą Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą;
ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (išsaugojimo), neįvykdo Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos - per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu nepraneša apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Kitaip tariant, ar prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pateikimas
atstotų minėtą pranešimą ir ar asmuo būtų atleidžiamas nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje nustatytos atsakomybės už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų);
Pilietybės reikalų komisijos reglamento pakeitimas yra Respublikos Prezidento kompetencijos sritis (Įstatymo 31 straipsnis).
Kitaip tariant, ar prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pateikimas atstotų minėtą pranešimą ir ar asmuo būtų atleidžiamas nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje nustatytos atsakomybės už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų);
kompetencijos sritis (Įstatymo 31 straipsnis). Pritarti
d. įsigaliojusį Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
žodis „nauju“;
Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo „<...> supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>: dėstytina taip pat, kaip projekto 4 straipsnio nuostata „<...> kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>“.
Departamentas 2014-11-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑2453 (toliau – Projektas) visų pirma norėtume pažymėti, kad pilietybė yra nacionalinės teisės kategorija. 1930 m. Konvencijoje dėl kai kurių klausimų, susijusių su pilietybės įstatymų kolizija, taip pat 1997 m.
Europos konvencijoje dėl pilietybės yra pabrėžta, kad kiekviena valstybė turi teisę savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti kriterijus, kuriais remiantis ji nustato, kas yra jos piliečiai. Principo, kad pilietybės įgijimo bei netekimo sąlygų nustatymas pagal tarptautinę teisę priklauso kiekvienos valstybės narės kompetencijai taip pat laikosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas[1]. Taigi nei tarptautinė teisė, nei Europos Sąjungos teisė nedraudžia valstybei laikyti savo piliečiu asmenį, kuris jau turi kitos valstybės pilietybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Projekto nuostatos, kuriomis siūloma praplėsti asmenų, galinčių įgyti dvigubą pilietybę, ratą, neprieštarauja tarptautinei bei Europos Sąjungos teisei. Kita vertus, dėl Projekto atitikties nacionalinei teisei pažymime, kad sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktomis pastabomis. Tuo pačiu norėtume pridurti, kad nustatant tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejų padaugėtų, reikėtų atsižvelgti į galimai atsirasiančias problemas dėl asmens diplomatinės gynybos vykdymo, karinės tarnybos atlikimo, mokesčių mokėjimo ir kitais klausimais. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad Projekto 4 straipsniu papildžius įstatymo
straipsniu siūlomame įstatymo 20¹straipsnyje, susidarytų situacija, kai įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės būtų taikomos asmenims, kurie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir siekia susigrąžinti prarastąją Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau tokios aplinkybės nebūtų taikomos tiems, kurie turėdami ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei įgiję kitos valstybės pilietybę siekia Lietuvos Respublikos pilietybę išlaikyti.
Atsižvelgdami į tai, siūlytume Projekto aiškinamajame rašte pagrįsti šioms dvejoms asmenų grupėms siūlomą taikyti skirtingą reguliavimą arba tokį reguliavimą suvienodinti. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už - 2, prieš - nėra, susilaikė - 5 (balsuota dėl pritarimo teikiamam įstatymo projektui). 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mantas Adomėnas, Ona Valiukevičiūtė Posėdžio pirmininkas Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas
Projektas
REIKALŲ komitetas
Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Kęstutis Masiulis, Arminas Lydeka, Domas Petrulis, Valerijus Simulikas. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Indrė Pukanasytė, vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėja Aida Gritienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(daugybinės) pilietybės institutą ir įtvirtinti dar vieną išimtį, kai Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę ir dėl to netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, turėtų teisę ją išsaugoti, jeigu jie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Taigi, tokiu būdu atsirastų dar viena Lietuvos Respublikos piliečių kategorija su dviguba (daugybine) pilietybe, kurios skiriamasis bruožas būtų ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei (4 ir 11 straipsniai).
Diskutuotina, ar tokios naujos išimties įtvirtinimas atitiktų Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinę sampratą, išdėstytą Konstitucinio Teismo doktrinoje dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;
Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“;
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti
Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;
Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“;
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo projekto Nr. XIIP-2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Be to, Komitetas, vadovaudamasis įstatymų leidėjui Konstitucijos nubrėžtomis ribomis, taip pat atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo suformuotą daugybinės pilietybės konstitucinę doktriną, mano, kad įstatymo leidėjas gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris papildomai neišplėstų daugybinės pilietybės atvejų, o tai ir atitiktų siūlymą, kad ypatingų nuopelnų turintys LR piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę ir pateikę prašymą (vadinasi, norintys išlaikyti nuolatinį faktinį ryšį su Lietuva) tik Prezidento prerogatyvai suteikta sprendimo teise galėtų išsaugoti LR pilietybę arba po tam tikro laiko ją susigrąžinti. Tokiu teisiniu reguliavimu, kuomet tik ypač retais atvejais būtų išsaugojama/grąžinama LR pilietybė ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintiems asmenims, būtų atspindėta Konstitucijos 29 straipsnio nuostata, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“ ta apimtimi, kad tiek ypatingų nuopelnų turintys užsienio valstybės piliečiai, tiek LR pilietybę turintys/turėję ir kitos valstybės pilietybę gavę LR piliečiai būtų vertinami vienodai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-10 2.
Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo ar paaiškėjus, kad sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas, pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 1, 4, 7 punktai); Atsižvelgti Įvertinti pagrindiniame komitete. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-10
Atsižvelgti Atkreiptinas dėmesys, kad ir dabar kai Respublikos Prezidentas sprendžia klausimą dėl LR pilietybės suteikimo (skirtingais pagrindais), grąžinimo, jis vadovaujasi Lietuvos valstybės ir Tautos interesais kaip yra nurodyta Konstitucinio Teismo doktrinoje. Šia Konstitucinio Teismo doktrina Respublikos Prezidentas turės vadovautis ir spręsdamas klausimus dėl LR pilietybės išsaugojimo ypatingų nuopelnų turintiems LR piliečiams, nes šios doktrinos Įstatymo Projektas nei pakeičia, nei panaikina. 4.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-10 Be to, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra neišbaigtas, dviprasmiškas, prieštaringas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams: „<...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas):
Atsižvelgti Įvertinti pagrindiniame komitete. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-10
Pritarti Žr. URK Nr. 1 pasiūlymą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-10
Nepritarti Projekte LR pilietybės išsaugojimo institutas nėra tapatinamas su LR pilietybės grąžinimu. Tai akivaizdžiai matyti iš Projekto ir jo aiškinamojo rašto:
piliečiui, turinčiam ypatingų nuopelnų Lietuvai, įgijus kitos valstybės pilietybę, bet dar nepraradus LR pilietybės, bus sprendžiama, ar jam palikti LR pilietybę;
2) Įstatymo projekto 4 str. ir 12 str. skirti LR pilietybės grąžinimui, t. y. tiems atvejams, kai asmuo, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvai kažkada yra turėjęs LR pilietybę, bet vėliau ją prarado, todėl prašo sugrąžinti. 7.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-10
Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygos, ir tik po to iš šios teisės turėtų išplaukti Respublikos Prezidento įgaliojimai; Atsižvelgti Įvertinti pagrindiniame komitete. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-10
Respublikoje“, kuri, mūsų nuomone, negali būti taikoma ypatingų nuopelnų turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus kitos valstybės pilietybę ir siekiantiems ją susigrąžinti, kitaip tariant, įrodinėti savo teisę gyventi Lietuvoje (laikinai arba nuolatos);
Pritarti Nuostatą tobulinti Žr. URK Nr. 4 pasiūlymą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-10
Atsižvelgti Jei būtų pritarta URK Nr. 2 siūlymui, tai nereikėtų keisti numeracijos. 10.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-10
Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (išsaugojimo), neįvykdo Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos - per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu nepraneša apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Kitaip tariant, ar prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pateikimas atstotų minėtą pranešimą ir ar asmuo būtų atleidžiamas nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje nustatytos atsakomybės už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų);
Atsižvelgti Įvertinti pagrindiniame komitete. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-10
Prezidento patvirtinto Pilietybės reikalų komisijos reglamento pakeitimas yra Respublikos Prezidento kompetencijos sritis (Įstatymo 31 straipsnis). Atsižvelgti Įvertinti pagrindiniame komitete. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-10
Pritarti 14.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-10
Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo „<...> supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>: dėstytina taip pat, kaip projekto 4 straipsnio nuostata „<...> kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-10
teisės departamentas, 2014-11-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑2453 (toliau – Projektas) visų pirma norėtume pažymėti, kad pilietybė yra nacionalinės teisės kategorija. 1930 m. Konvencijoje dėl kai kurių klausimų, susijusių su pilietybės įstatymų kolizija, taip pat 1997 m. Europos konvencijoje dėl pilietybės yra pabrėžta, kad kiekviena valstybė turi teisę savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti kriterijus, kuriais remiantis ji nustato, kas yra jos piliečiai. Principo, kad pilietybės įgijimo bei netekimo sąlygų nustatymas pagal tarptautinę teisę priklauso kiekvienos valstybės narės kompetencijai taip pat laikosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas[1]. Taigi nei tarptautinė teisė, nei Europos Sąjungos teisė nedraudžia valstybei laikyti savo piliečiu asmenį, kuris jau turi kitos valstybės pilietybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Projekto nuostatos, kuriomis siūloma praplėsti asmenų, galinčių įgyti dvigubą pilietybę, ratą, neprieštarauja tarptautinei bei Europos Sąjungos teisei. Pritarti 17.
teisės departamentas, 2014-11-24 Kita vertus, dėl Projekto atitikties nacionalinei teisei pažymime, kad sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktomis pastabomis. Tuo pačiu norėtume pridurti, kad nustatant tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejų padaugėtų, reikėtų atsižvelgti į galimai atsirasiančias problemas dėl asmens diplomatinės gynybos vykdymo, karinės tarnybos atlikimo, mokesčių mokėjimo ir kitais klausimais. Atsižvelgti
teisės departamentas, 2014-11-24 Kartu norime atkreipti dėmesį, kad Projekto 4 straipsniu papildžius įstatymo
straipsniu siūlomame įstatymo 20¹straipsnyje, susidarytų situacija, kai įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės būtų taikomos asmenims, kurie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir siekia susigrąžinti prarastąją Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau tokios aplinkybės nebūtų taikomos tiems, kurie turėdami ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei įgiję kitos valstybės pilietybę siekia Lietuvos Respublikos pilietybę išlaikyti. Atsižvelgdami į tai, siūlytume Projekto aiškinamajame rašte pagrįsti šioms dvejoms asmenų grupėms siūlomą taikyti skirtingą reguliavimą arba tokį reguliavimą suvienodinti. Atsižvelgti Klausimas, ar asmeniui, turinčiam ypatingų nuopelnų, tačiau patenkančiam į 22 str. aplinkybes, prašant galėtų būti išsaugojama pilietybė. Atrodytų, kad išsaugojimo atveju tokios aplinkybės, dėl kurių LR pilietybė neteikiama ir negražinama, asmeniui nebūtų vertinamos. Siūlytina papildyti 21 straipsnį 3 dalimi, teikiant nuorodą į 22 str. atitinkamą dalį. Žr. URK Nr. 3, 4 pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Algirdas Vaclovas Patackas, 2014-11-11 20¹2 Argumentai: pasiūlymas teikiamas siekiant tiksliau numatyti, kas yra laikoma ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį ir išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo papildymas 20¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „20¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
1Respublikos Prezidentas gali priimti sprendimą,
kad Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Asmuo turi pasižymėti pilietine, politine bei moraline branda bei kitomis visuotinai pripažintomis vertybėmis.
Asmens veiklos sritys, už nuopelnus kuriuos išsaugojama (neprarandama) Lietuvos Respublikos pilietybė, eilės tvarka būtų krašto apsauga, ekonomika, kultūra, socialinė sritis, sportiniai pasiekimai. “ Nepritarti Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendime konstatavo, kad „apibendrinant nuopelnų Lietuvos valstybei, už kuriuos užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta išimties tvarka, sampratą“ , šie nuopelnai turi būti ypatingi ir neabejotini nuopelnai pačiai Lietuvos valstybei; o tokiais nuopelnais laikytina tokia asmens veikla (K.Teismas jos detaliai nekonkretizavo ir galutinio veiklų sąrašo nenurodė), kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, t. y. išskirtiniai darbai, kuriems buvo reikalingos ypatingos pastangos ar net pasiaukojimas ir kurie Lietuvos valstybei, visuomenei ar tam tikroms šalies gyvenimo sritims ypač naudingi; tokiais nuopelnais negali būti ateityje tikėtina veikla, reikšminga Lietuvos valstybei, tegul ir po LR pilietybės suteikimo. Kiekvienu atveju tai priklauso spręsti LR Prezidento prerogatyvai. Todėl Komitetas mano, Įstatymu nustačius veiklų pobūdį, galimai būtų sumenkintas tam tikrų ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, jos Tautai ar visuomenei svarbumas. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-2453, siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Užsienio reikalų komitetas, pritarti Užsienio reikalų komiteto pasiūlymams ir išvadoms. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Užsienio reikalų komitetas, 2015-05-201 1,2 Argumentai: Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą, Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto siūlomai Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo formuluotei ir siūlo ją apibrėžti Įstatymo
dalyje, vadovaujantis LR pilietybės įgijimo institutų dėstymo logika: LR pilietybės grąžinimas būtų dėstomas paskiausiai. Vadovaujantis tokiu principu, pakeisti 2 straipsnio 16 dalies dispozicijos dėstymą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 10¹dalimi ir ją išdėstyti taip: „10¹. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas – Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę. 2. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės – prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, suteikimo, atsisakymo, išsaugojimo, grąžinimo, išsaugojimo.“
reikalų komitetas, 2015-05-202 1,2 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, vadovaudamasis Įstatymo dėstymo logika, siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo 7 straipsnyje po 8 p., kuriame reglamentuojamas atvejis, kai asmuo įgijo LR pilietybę išimties tvarka, 9 punkte nuosekliai dėstyti išimtį, kai LR pilietis, turėdamas ypatingų nuopelnų, gali turėti ir kitos valstybės pilietybę. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 1.
9 punktu:
„5) asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas,
supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta, ir kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;“
9) yra asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta, suteikta supaprastinta tvarka arba natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta, ir kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;“
2Buvusius 7 straipsnio 5, 6, 7, 8 ir 9 punktus laikyti atitinkamai 6,
7, 8, 9 ir 10 punktais. Buvusį 7 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu.“
reikalų komitetas, 2015-05-203 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, vadovaudamasis Įstatymo 20 straipsnio, kuriame reglamentuojamos nuostatos dėl LR pilietybės suteikimo išimties tvarka, analogija, siūlo pagrindiniam komitetui papildyti siūlomą naują 20¹ straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo papildymas 20¹ straipsniu
Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu:
„20¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės
išsaugojimas
priimti sprendimą, kad Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 3. Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo
Pritarti 4.
Užsienio reikalų komitetas, 2015-05-205 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Europos teisės departamento 3 pastabą, siūlo pagrindiniam komitetui papildomai tobulinti Įstatymo 22 straipsnį, atskirose jo dalyse numatant atvejus, kada LR pilietybė neteikiama, neišsaugoma ir negrąžinama, ir kada neteikiama ir negrąžinama. Atitinkamai pagrindinis komitetas turi pataisyti kitas su šiuo siūlomu keisti 22 straipsniu susijusias Įstatymo nuostatas ir pakeisti paskesnių Įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–56 ir 78 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. 5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstysi taip:
„22 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos
Respublikos pilietybė neteikiama, neišsaugoma ir negrąžinama 1.
Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka, supaprastinta tvarka, išimties tvarka neteikiama, taip pat neišsaugoma ir negrąžinama asmenims, kurie:
1) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;
2) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;
3) iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko;. 4) 2. Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka arba supaprastinta tvarka neteikiama, taip pat negrąžinama asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“
reikalų komitetas, 2015-05-205 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, teikdamas Nr. 2 pasiūlymą, siūlo pagrindiniam komitetui redakciniu požiūriu atitinkamai pakeisti Įstatymo 26 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, ir 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“ Pritarti 6.
Užsienio reikalų komitetas, 2015-05-207 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui laikytis nuoseklios LR pilietybės įgijimo institutų dėstymo logikos visame Įstatyme: LR pilietybės grąžinimas būtų dėstomas paskiausiai. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 8 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „3) preliminariai nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais;
2) preliminariai nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir grąžinimo ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais;“
reikalų komitetas, 2015-05-2013 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui numatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 2015 m. gruodžio 15 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas. Benediktas Juodka. Komiteto pirmininkas Benediktas Juodka [1] Žr., pavyzdžiui, ESTT 1992 m. liepos 7 d. sprendimą byloje Mario Vicente Micheletti ir kiti prieš Delegación del Gobierno en Cantabria (byla C-369/90, Rink., 1992, p. I-4262).
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Stasys Brundza, Juozas Bernatonis,Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidentės vyr. patarėja Rasa Svetikaitė, patarėja Indrė Pukanasytė, Seimo TD vyr. patarėja Ona Buišienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai,
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(daugybinės) pilietybės institutą ir įtvirtinti dar vieną išimtį, kai Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę ir dėl to netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, turėtų teisę ją išsaugoti, jeigu jie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Taigi, tokiu būdu atsirastų dar viena Lietuvos Respublikos piliečių kategorija su dviguba (daugybine) pilietybe, kurios skiriamasis bruožas būtų ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei (4 ir 11 straipsniai).
Diskutuotina, ar tokios naujos išimties įtvirtinimas atitiktų Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinę sampratą, išdėstytą Konstitucinio Teismo doktrinoje dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis: pilietybė asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo pareigas valstybei; iš pilietybės santykių valstybei kyla tam tikros pareigos savo piliečiams.
Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti
Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačios Konstitucijos.
Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti
Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačios Konstitucijos. 2.
2Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo ar paaiškėjus, kad sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas, pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 1, 4, 7 punktai);
Be to, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra neišbaigtas, dviprasmiškas, prieštaringas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams: „<...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas):
Prezidento įgaliojimų); ji turi būti aiškiai apibrėžta, šios teisės įgyvendinimas turėtų būti sąlygotas apibrėžtu terminu, įvardinti šią teisę turintys subjektai ir jų teisiniai požymiai bei Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygos, ir tik po to iš šios teisės turėtų išplaukti Respublikos Prezidento įgaliojimai;
Respublikoje“, kuri, mūsų nuomone, negali būti taikoma ypatingų nuopelnų turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus kitos valstybės pilietybę ir siekiantiems ją susigrąžinti, kitaip tariant, įrodinėti savo teisę gyventi Lietuvoje (laikinai arba nuolatos);
Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo ar paaiškėjus, kad sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas, pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 1, 4, 7 punktai);
Be to, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra neišbaigtas, dviprasmiškas, prieštaringas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams: „<...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas):
ymo 2 straipsnio 11 dalį – pilietybė gali būti grąžinta tik tuo atveju, jeigu asmuo jos neteko, o išsaugoti to, ko esi netekęs – neįmanoma;
Prezidento įgaliojimų); ji turi būti aiškiai apibrėžta, šios teisės įgyvendinimas turėtų būti sąlygotas apibrėžtu terminu, įvardinti šią teisę turintys subjektai ir jų teisiniai požymiai bei Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygos, ir tik po to iš šios teisės turėtų išplaukti Respublikos Prezidento įgaliojimai;
Respublikoje“, kuri, mūsų nuomone, negali būti taikoma ypatingų nuopelnų turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus kitos valstybės pilietybę ir siekiantiems ją susigrąžinti, kitaip tariant, įrodinėti savo teisę gyventi Lietuvoje (laikinai arba nuolatos);
arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Kitaip tariant, ar prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pateikimas
atstotų minėtą pranešimą ir ar asmuo būtų atleidžiamas nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje nustatytos atsakomybės už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų);
Prezidento patvirtinto Pilietybės reikalų komisijos reglamento pakeitimas yra Respublikos Prezidento kompetencijos sritis (Įstatymo 31 straipsnis).
Kitaip tariant, ar prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pateikimas atstotų minėtą pranešimą ir ar asmuo būtų atleidžiamas nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje nustatytos atsakomybės už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų);
Prezidento patvirtinto Pilietybės reikalų komisijos reglamento pakeitimas yra Respublikos Prezidento kompetencijos sritis (Įstatymo 31 straipsnis). Nepritarti Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad norint plačiau taikyti dvigubą pilietybę, reikia keisti pagrindinį šalies įstatymą. O tą galima padaryti tik referendumu. Jis organizuojamas arba surinkus 300 tūkstančių piliečių parašų, arba galimybę inicijuoti referendumą turi ir Seimas, jei tam pritartų ketvirtadalis Seimo narių, ir įstatymų leidėjui nutarus, jog dvigubos pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio peržiūros ir tai daryti laikantis tos tvarkos, kurią nustato pati Konstitucija (KT 2003 12 30 nutarimas). Konstitucijos
Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Tačiau, kaip 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo Konstitucinis Teismas, šis Konstitucijoje įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio
būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Pažymėtina, jog Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė. (2013 12 30 KT nutarimas). LR pilietybės įstatymo 29 straipsnis numato galimybę išimties tvarka suteikti pilietybę ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintiems kitų valstybių piliečiams, todėl manytina, kad išimties atveju gali būti (išsaugota) grąžinta Lietuvos pilietybė asmeniui, kuris jos neteko ir turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. 3. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: „už“- 6 (1 balsavime nedalyvavo). 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vytautas Gapšys, Stasys Brundza, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Rita Varanauskienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Irma Leonavičiūtė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidentės patarėja Indrė Pukanasytė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Ona Buišienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-11 3, 4, 13, 14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto 2, 3, 4, 11 ir 12 straipsniuose siūloma plėsti dvigubos (daugybinės) pilietybės institutą ir įtvirtinti dar vieną išimtį, kai Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę ir dėl to netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, turėtų teisę ją išsaugoti, jeigu jie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Taigi, tokiu būdu atsirastų dar viena Lietuvos Respublikos piliečių kategorija su dviguba (daugybine) pilietybe, kurios skiriamasis bruožas būtų ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei (4 ir 11 straipsniai).
Diskutuotina, ar tokios naujos išimties įtvirtinimas atitiktų Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinę sampratą, išdėstytą Konstitucinio Teismo doktrinoje dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis: pilietybė asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo pareigas valstybei; iš pilietybės santykių valstybei kyla tam tikros pareigos savo piliečiams.
Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;
atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“;
Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“;
pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;
atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
Respublikos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
(daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti;
pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačios Konstitucijos.
Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;
atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“;
Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“;
pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;
atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė;
reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
Respublikos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
(daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti;
pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačios Konstitucijos. Nepritarti Dėl šios pastabos Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau yra priėmęs sprendimą, t.y.
teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. 2. 6, 14 Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas:
nepaisant jos netekimo pagrindų (4, 12 straipsniai) - neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo ir pilietybės sampratos, nes buvęs Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėtų teisę susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę net ir tada kai jos pats atsisakė; tarnavo kitos valstybės tarnyboje, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo ar paaiškėjus, kad sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas, pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 1, 4, 7 punktai);
Nepritarti Dėl šios pastabos Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau yra priėmęs sprendimą, t.y. 2014 m. lapkričio 12 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Be to, pažymėtina ir tai, kad sistemiškai analizuojant galiojančio Įstatymo nuostatas, kai Lietuvos Respublikos pilietybė grąžinama kitais pagrindais, niekur nėra nuorodų į Įstatymo 24 straipsnį. 3. 4, 6
pilietybės išsaugojimo (3 ir 4 straipsniai) būtų nesvarbu, ar tokių piliečių santykis su Lietuvos valstybe yra grindžiamas nuolatiniais faktiniais ryšiais ar ne; ar neturėtų būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais
Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas); Nepritarti Dėl šios pastabos Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau yra priėmęs sprendimą, t.y. 2014 m. lapkričio 12 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. 4.
to, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra neišbaigtas, dviprasmiškas, prieštaringas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams:
„<...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis
reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas):
Nepritarti Dėl šios pastabos Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau yra priėmęs sprendimą, t.y. 2014 m. lapkričio 12 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Be to, pažymėtina, kad teisinio reguliavimo aiškumo požiūriu Komitetas projektą patobulino. 5. 1
Pritarti Projektas patikslintas atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą, t.y. 2 straipsnis papildytas nauja 11¹dalimi, kurioje ir yra apibrėžta Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo sąvoka:
straipsnį nauja 11¹dalimi ir ją išdėstyti taip: „11¹. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas – Lietuvos Respublikos pilietybės išlaikymas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę.“ 2.
Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės – prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, suteikimo, atsisakymo, grąžinimo, išsaugojimo.“ 6. 4, 6, 13,14
pilietybės grąžinimu, nors pagal Įstatymo 2 straipsnio 11 dalį – pilietybė gali būti grąžinta tik tuo atveju, jeigu asmuo jos neteko, o išsaugoti to, ko esi netekęs – neįmanoma; Nepritarti Pilietybės išsaugojimą ir grąžinimą nustato atskiri Projekto straipsniai. Projekto 4 ir 13 straipsniai skirti Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimui. Projekto
yra menama (spėjama iš Respublikos Prezidento įgaliojimų); ji turi būti aiškiai apibrėžta, šios teisės įgyvendinimas turėtų būti sąlygotas apibrėžtu terminu, įvardinti šią teisę turintys subjektai ir jų teisiniai požymiai bei Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygos, ir tik po to iš šios teisės turėtų išplaukti Respublikos Prezidento įgaliojimai;
Pritarti iš dalies Manytina, kad pats pilietybės grąžinimas, taip pat išsaugojimas, subjektai, grąžinimo/negrąžinimo sąlygos yra nustatyti Įstatymo 21 ir 22 straipsniuose, taip pat Projekto 4 ir 6 straipsniuose. Dėl termino nustatymo pritartina. Atsižvelgiant į tai, kad dėl to yra atskira (10-oji) Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, dėl projekto nuostatų tikslinimo žr.: ją. 8.
„jeigu nėra šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių“ apima šio
straipsnio 4 punkte nurodytą sąlygą - „įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuri, mūsų nuomone, negali būti taikoma ypatingų nuopelnų turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus kitos valstybės pilietybę ir siekiantiems ją susigrąžinti, kitaip tariant, įrodinėti savo teisę gyventi Lietuvoje (laikinai arba nuolatos);
Pritarti Projektas patikslintas atsižvelgiant į šią pastabą ir iš dalies atsižvelgiant į Seimo Užsienio reikalų komiteto 4-tą pasiūlymą:
Papildyti 21 straipsnį 5 dalimi: „5. Ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, turinčiam asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta, suteikta supaprastinta tvarka arba natūralizacijos tvarka ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu nėra šio įstatymo 22 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių.“
Pritarti Ši pastaba neteko aktualumo 2015 m. lapkričio 19 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XIIP – 1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP-2110 (Įstatymas Nr. XII-2050). 10.
Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (išsaugojimo), neįvykdo Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos - per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu nepraneša apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Kitaip tariant, ar prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pateikimas atstotų minėtą pranešimą ir ar asmuo būtų atleidžiamas nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje nustatytos atsakomybės už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų);
Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą Įstatymo
41¹ straipsnyje nurodytą prašymą, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą“, o naujo 41¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymas dėl pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę
1Lietuvos Respublikos pilietis,
įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 – 5, ir 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“ 2.
Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Lietuvos Respublikos pilietis, šio įstatymo 41¹ straipsnyje nustatyta tvarka pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. 3. Asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“
papildymas 41¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 41¹ straipsniu:
„41¹straipsnis. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo
Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo paduodami Respublikos Prezidentui per Respublikos Prezidento kanceliariją. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. 2. Prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo Lietuvos Respublikos pilietis prideda šiuos dokumentus:
tapatybę patvirtinantį dokumentą;
valstybės pilietybės įgijimą patvirtinantį dokumentą;
Respublikos piliečių rekomendacijas, kuriose nurodoma asmens veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei.“ 11.
15
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes Respublikos Prezidento patvirtinto Pilietybės reikalų komisijos reglamento pakeitimas yra Respublikos Prezidento kompetencijos sritis (Įstatymo 31 straipsnis). Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą patikslinta projekto 15 straipsnio 2 dalis:
įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą įgyvendinančios institucijos iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
12Pagal š.m. sausio 1 d.
įsigaliojusį Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
pavadinime po žodžių „pakeitimo ir“ įrašytinas žodis „Įstatymo“;
projekto 2 straipsnio 1 dalyje (pakeitimo esmėje) po žodžių „papildyti 7 straipsnį“ įrašytinas žodis „nauju“;
Respublikos pilietybę įgijo „<...> supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>: dėstytina taip pat, kaip projekto 4 straipsnio nuostata „<...> kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>“.
Pritarti Įstatymo 7 straipsnis patikslintas atsižvelgiant taip pat į Vidaus reikalų ministerijos (dėl formuluotės) ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (dėl punkto) pasiūlymus:
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 7 straipsnį nauju 9 punktu:
„9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba
kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;“. 2. Buvusį 7 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu. 15. 15
Teisingumo ministerijos 2014-11-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑2453 (toliau – Projektas) visų pirma norėtume pažymėti, kad pilietybė yra nacionalinės teisės kategorija. 1930 m. Konvencijoje dėl kai kurių klausimų, susijusių su pilietybės įstatymų kolizija, taip pat 1997 m. Europos konvencijoje dėl pilietybės yra pabrėžta, kad kiekviena valstybė turi teisę savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti kriterijus, kuriais remiantis ji nustato, kas yra jos piliečiai. Principo, kad pilietybės įgijimo bei netekimo sąlygų nustatymas pagal tarptautinę teisę priklauso kiekvienos valstybės narės kompetencijai taip pat laikosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas[1]. Taigi nei tarptautinė teisė, nei Europos Sąjungos teisė nedraudžia valstybei laikyti savo piliečiu asmenį, kuris jau turi kitos valstybės pilietybę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Projekto nuostatos, kuriomis siūloma praplėsti asmenų, galinčių įgyti dvigubą pilietybę, ratą, neprieštarauja tarptautinei bei Europos Sąjungos teisei. Pritarti
vertus, dėl Projekto atitikties nacionalinei teisei pažymime, kad sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktomis pastabomis. Tuo pačiu norėtume pridurti, kad nustatant tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejų padaugėtų, reikėtų atsižvelgti į galimai atsirasiančias problemas dėl asmens diplomatinės gynybos vykdymo, karinės tarnybos atlikimo, mokesčių mokėjimo ir kitais klausimais. Nepritarti Dėl šioje pastaboje paminėtų Teisės departamento pastabų Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau yra priėmęs sprendimą, t.y. 2014 m. lapkričio 12 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
argumentus, preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. 18.
Kartu norime atkreipti dėmesį, kad Projekto 4 straipsniu papildžius įstatymo
straipsniu siūlomame įstatymo 20¹straipsnyje, susidarytų situacija, kai įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės būtų taikomos asmenims, kurie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir siekia susigrąžinti prarastąją Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau tokios aplinkybės nebūtų taikomos tiems, kurie turėdami ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei įgiję kitos valstybės pilietybę siekia Lietuvos Respublikos pilietybę išlaikyti. Atsižvelgdami į tai, siūlytume Projekto aiškinamajame rašte pagrįsti šioms dvejoms asmenų grupėms siūlomą taikyti skirtingą reguliavimą arba tokį reguliavimą suvienodinti. Pritarti Projektas patikslintas – straipsnis, reglamentuojantis pilietybės išsaugojimą, papildytas sąlyga, kad Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo 22 straipsnio 1 – 3 punktuose nurodytų aplinkybių. 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 9¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
įstatymu, gali priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 3. Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Siūlome papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja dalimi (pildant įstatymo 2 straipsnį nauja 11¹ dalimi) ir apibrėžti Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo sąvoką, taip siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, aiškumo ir išvengiant galimo dviprasmiškumo. Pažymėtina, kad anksčiau (iki 2011 m. balandžio 1 d.) galiojusiame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme buvo nustatytas teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas, ši sąvoka vartota šiuo metu galiojančio įstatymo 45 straipsnyje, o įstatymo projektu nustatomas Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo instituto turinys iš esmės skiriasi nuo buvusiojo. Vertinant įstatymo projekte siūlomą reguliavimą ši sąvoka turėtų būti apibrėžta kaip Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris įgijo kitos valstybės pilietybę. Pritarti Projektas patikslintas pagal šį Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą, t.y. Įstatymo 2 straipsnis papildytas nauja 11¹dalimi, kurioje ir yra apibrėžta Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo sąvoka:
straipsnį nauja 11¹dalimi ir ją išdėstyti taip: „11¹. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas – Lietuvos Respublikos pilietybės išlaikymas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę.“ 2.
3 Svarstytina, ar įstatymo projektu pildomame įstatymo 7 straipsnyje, siekiant apibrėžti naują atvejį, kai Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis, tikslinga vardyti, kokiomis sąlygomis (pagrindais) asmuo, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, ypač dėl to, kad nurodomos sąlygos (pagrindai) neapima visų galimų atvejų ir Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindų, kurie buvo nustatyti iki šio įstatymo galiojusiuose įstatymuose (pvz., jeigu asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, apsisprendęs dėl jos pagal 1989 m. lapkričio 3 d. įstatymą, įgyvendino teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal įstatymą, galiojusį iki 2011 m. balandžio 1 d., ir kt.). Todėl kiltų klausimas dėl minėtos nuostatos tokiems asmenims taikymo. Siūlytume keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 punkte nurodytus asmenis apibrėžti kaip asmenis, kurie išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba ji buvo grąžinta dėl to, kad turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Pritarti iš dalies Siūloma tikslinti Įstatymo 7 straipsnį iš dalies atsižvelgiant į šį Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą (dėl formuluotės) ir į Seimo Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą dėl pildymo 9, o ne 5 punktu:
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 9 punktu: „9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;“. 2. Buvusį 7 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu. 3.
Atsižvelgdami į tai, kad pagal įstatymo projektu siūlomą nustatyti reguliavimą Lietuvos Respublikos išsaugojimas nelaikytinas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimu, siūlome straipsniu, kuriame reglamentuojamas Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, pildyti ne įstatymo III skyrių
„Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas“, o įstatymo II skyrių „Lietuvos
Respublikos piliečiai“, t. y. įstatymą pildyti ne nauju 20¹ straipsniu, o nauju 9¹straipsniu. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti papildytas įstatymo 5 straipsnis, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos piliečių ratą. Pritarti Projektas patikslintas atsižvelgiant į šią pastabą, t.y. įstatymas pildomas ne nauju 20¹ straipsniu, o nauju 9¹straipsniu, o taip pat pakeičiamas ir 5 straipsnis:
Papildyti 5 straipsnį 4 punktu:
„4) asmenys, išsaugoję Lietuvos Respublikos
pilietybę pagal šį įstatymą.“4 straipsnis. Įstatymo papildymas 9¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
įstatymu, gali priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 3. Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo
4.
Kadangi pagal įstatymo projektą asmenims, kurie yra netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos pilietybė būtų grąžinama nereikalaujant atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės (įstatymo projekto 4 str.), o asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė grąžinta, turi prisiekti Lietuvos Respublikai, siūlytina atitinkama išlyga papildyti įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, kurioje nustatytas reikalavimas prieš prisiekiant Lietuvos Respublikai pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą. Nepritarti Įstatymo 23 straipsnio
įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnį gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, o 7 punktas pildomas nauju punktu. 5. 13, 14 Manome, kad įstatymo projekte nustatomas reguliavimas, t. y, kad tik ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę, gali būti išsaugota Lietuvos Respublikos pilietybė ir tik ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, nereikalaujant atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, suponuoja tai, kad tokie atvejai, kaip ir Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka atvejai, turėtų būti išimtiniai ir reti. Ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei apibrėžiami kaip tokia asmens veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Todėl manome, kad prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ar prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo dėl to, kad asmuo turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėtų būti teikiamas Respublikos Prezidentui per Respublikos Prezidento kanceliariją (kaip ir prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka). Siūlome atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 11 straipsnyje dėstomo naujo 44¹ straipsnio 1 dalį, įstatymo projektą papildyti įstatymo 42 straipsnio 1 dalies pakeitimu, išdėstant jį taip: „1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis paduodami Respublikos Prezidentui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas, o prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį – per Respublikos Prezidento kanceliariją.“, o įstatymo projekto 9 straipsnio atsisakyti. Pritarti Patikslinti projekto 13 ir 14 straipsniai, o Įstatymo 33 straipsnio pakeitimo atsisakyta:
papildymas 41¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 41¹ straipsniu:
„41¹straipsnis. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo
Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo paduodami Respublikos Prezidentui per Respublikos Prezidento kanceliariją. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. 2.
Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo Lietuvos Respublikos pilietis prideda šiuos dokumentus:
1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
2) kitos valstybės pilietybės įgijimą patvirtinantį dokumentą;
3) Lietuvos Respublikos piliečių rekomendacijas, kuriose nurodoma asmens veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis paduodami Respublikos Prezidentui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas, o prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį – per Respublikos Prezidento kanceliariją.“
2Papildyti 42 straipsnį 5 dalimi:
„5. Ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis asmuo, kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kuris po to jos neteko, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo prideda šiuos dokumentus:
tapatybę patvirtinantį dokumentą;
ar pavardės keitimą patvirtinantį dokumentą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo;
turimą kitos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą;
Respublikos piliečių rekomendacijas, kuriose nurodoma asmens veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei.“
Siūlome tikslinti įstatymo projekto 13 straipsnyje nurodytas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pritarti Projektas patikslintas, nustatant, kad:
įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2.
pilietybės įstatymą įgyvendinančios institucijos iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
2015-08-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-2453 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. Projektu siūloma nustatyti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris įgijo kitos valstybės pilietybę, išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. Tuo pačiu Projekto rengėjas siūlo suteikti galimybę asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, įgytą gimimu, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė jam buvo atkurta, bet po to Lietuvos Respublikos pilietybės neteko, susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatos teisę įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės, išimties tvarka ypatingų nuopelnų pagrindu numato tik užsienio valstybės piliečiui. Manytina, kad Projektu keičiamas reglamentavimas nepažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) numatyto dvigubos pilietybės draudimo su tam tikromis išimtimis (Konstitucijos 12 straipsnis).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimuose ir 2013 m. kovo 13 d. sprendime) ne kartą akcentavo dvigubos pilietybės ribojimo reikalavimą, tačiau nekategorizavo šio principo kaip absoliutaus:
kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. 2) Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė. Konstitucijoje yra įtvirtintas viengubos pilietybės principas su tam tikromis atskiromis išimtimis, kurias gali nustatyti tik įstatymas[1]. Aiškinamajame rašte Projekto rengėjas atvejus, kuomet Lietuvos Respublikos pilietybė galės būti išsaugota ar grąžinta, nurodo kaip „retus, išimtinius“. Manome, kad Lietuvos Respublikos Prezidento diskrecijos, sprendžiant pilietybės klausimus, ribojimas šiuo atveju turėtų užtikrinti dvigubos pilietybės išimtinumo laikymąsi.
Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime suformulavo pamatines nuostatas, į kurias privalu atsižvelgti Respublikos Prezidentui teikiant Lietuvos Respublikos pilietybę:
Respublikos pilietybę įstatymo nustatyta tvarka teikia Respublikos Prezidentas. Ši nuostata reiškia, kad Lietuvos Respublikos pilietybės negali teikti joks kitas subjektas, kad Respublikos Prezidentas, spręsdamas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo klausimą, turi laikytis įstatymo nustatytų reikalavimų, kad Respublikos Prezidentui draudžiama suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų ir nustatytos tvarkos. 2) Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje ir atspindi jo teisinę priklausomybę valstybinei bendruomenei – pilietinei Tautai, Respublikos Prezidentas, spręsdamas, ar asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi vadovautis Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. 3) Pažymėtina, kad visi Respublikos Prezidento dekretai, taip pat ir dėl pilietybės suteikimo, yra poįstatyminiai teisės aktai. Pagal Konstituciją Respublikos Prezidento dekretas dėl pilietybės suteikimo, kaip ir kiekvienas kitas poįstatyminis teisės aktas, negali prieštarauti Konstitucijai, konstituciniams įstatymams, įstatymams. 4) Pabrėžtina, kad Pilietybės įstatymo nustatytų reikalavimų ir šio įstatymo nustatytos pilietybės suteikimo tvarkos nesilaikymas suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę yra ne tik Pilietybės įstatymo pažeidimas, bet ir Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkto pažeidimas.
Svarbu ir tai, kad Respublikos Prezidentas, svarstydamas dėl Respublikos pilietybės išlaikymo ar grąžinimo asmeniui dėl šio ypatingų nuopelnų, turėtų atsižvelgti į to asmens nuolatinius faktinius ryšius su Lietuvos Respublika. Diskutuotina, ar tokia nuostata turėtų būti įtraukta į Projektu teikiamą teisinį reguliavimą, kadangi šio, kaip ir kitų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, suformuotų Konstitucinio Teismo doktrinos, nepriklausomai nuo reglamentavimo, privalu laikytis visais pilietybės natūralizacijos klausimais. Kita vertus, pagrindinių, iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kylančių nuostatų, įtraukimas į Projektu siūlomą reguliavimą, galėtų įnešti daugiau aiškumo ir apibrėžtumo. Šiame kontekste tikslinga sistemiškai ir analogiškai apžvelgti Respublikos Prezidento 1993-2013 m. priimtų dekretų, kuriais išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta užsienio valstybės piliečiams, statistiką. Matyti, kad po Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimu suformuotos doktrinos pilietybės natūralizacija išimties tvarka ženkliai sumažėjo[2]. Darytina prielaida, kad priėmus Projekte siūlomą reglamentavimą, Lietuvos Respublikos pilietybė dėl asmens ypatingų nuopelnų būtų išsaugota ar grąžinta tik pavieniais ir itin retais atvejais, kaip ir šiuo metu teikiant Lietuvos
departamentas, yra nacionalinės teisės kategorija, lyginamoji šio instituto analizė leidžia suvokti pilietybės reglamentavimo tendencijas tarptautinėje erdvėje.
Pastaruoju metu yra pastebimas pilietybės klausimo liberalizavimas – nuo 2000 m. vienintelė Slovakija, tarp Europos Sąjungos valstybių-narių, nustatė dvigubos pilietybės draudimą, tuo tarpu Belgija, Čekija, Latvija, Suomija, Švedija ir Vokietija įtvirtino dvigubos pilietybės institutą ar dar labiau jį liberalizavo[3]. Dalis valstybių reglamentuoja pilietybės natūralizacijos tvarką, kuria asmeniui ypatingų nuopelnų atitinkamai valstybei pagrindu suteikiama tos valstybės pilietybė. Norime atkreipti dėmesį į Austrijoje galiojančią tvarką, kuria asmeniui, turinčiam Austrijos Respublikos pilietybę, dėl jo ypatingų pasiekimų ar numatomų nuopelnų ateityje, gavus leidimą iš Austrijos valstybinių institucijų, sudaroma galimybė tapti užsienio valstybės piliečiu ir tokiu būdu turėti daugybinę pilietybę[4]. Pažymėtina, kad asmens pasiekimai turi atitikti Austrijos valstybės interesus. Tuo tarpu Vokietijoje, tokiam asmeniui pateikus prašymą dėl Vokietijos pilietybės išsaugojimo, sprendimas priimamas atsižvelgus į viešuosius ir privačius interesus, kurie pateisintų Vokietijos pilietybės išsaugojimą; kai pareiškėjas nuolat gyvena užsienyje, yra ypač svarbu, ar jis gali įrodyti esamus ryšius su Vokietija[5]. Lyginamoji analizė rodo, kad ir kitos Europos Sąjungos valstybės-narės turi panašų į Projekto rengėjo siūlomą teisinį pilietybės natūralizacijos reguliavimą. Tiek Austrijoje, tiek ir Vokietijoje tų valstybių pilietybes turintiems asmenims dėl jų ypatingų nuopelnų, atitinkančių viešąjį interesą, yra sudaryta galimybė turėti dvigubą pilietybę. Pritarti 9.
Projektu teikiamas naujas teisinis reguliavimas ribotų dvigubos pilietybės atvejus, kaip paplitusį reiškinį, ir tokiu būdu nepažeistų dvigubos pilietybės draudimo su tam tikromis išimtimis, kylančio iš Konstitucijos 12 straipsnio. Dvigubos pilietybės atvejai ir toliau turėtų išlikti tik labai reti (atskiri). Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Algirdas Vaclovas Patackas 2014-11-114 Argumentai: pasiūlymas teikiamas siekiant tiksliau numatyti, kas yra laikoma ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį ir išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo papildymas 20¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „20¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
1Respublikos Prezidentas gali priimti sprendimą,
kad Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Asmuo turi pasižymėti pilietine, politine bei moraline branda bei kitomis visuotinai pripažintomis vertybėmis.
Asmens veiklos sritys, už nuopelnus kuriuos išsaugojama (neprarandama) Lietuvos Respublikos pilietybė, eilės tvarka būtų krašto apsauga, ekonomika, kultūra, socialinė sritis, sportiniai pasiekimai. “ Nepritarti Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimuose ir 2013 m. kovo 13 d. sprendime konstatavo, kad “įstatymais ar kitais teisės aktais negali būti nustatytas koks nors baigtinis nuopelnų Lietuvos valstybei, dėl kurių užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta išimties tvarka, sąrašas”; apibendrinant nuopelnų Lietuvos valstybei, už kuriuos užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta išimties tvarka, sampratą, šie nuopelnai turi būti ypatingi ir neabejotini nuopelnai pačiai Lietuvos valstybei; tokiais nuopelnais laikytina tokia asmens veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, t. y. išskirtiniai darbai, kuriems buvo reikalingos ypatingos pastangos ar net pasiaukojimas ir kurie Lietuvos valstybei, visuomenei ar tam tikroms šalies gyvenimo sritims ypač naudingi; tokiais nuopelnais negali būti ateityje tikėtina veikla, reikšminga Lietuvos valstybei, tegul ir po Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo; ar asmuo turi ypatingų ir neabejotinų nuopelnų Lietuvos valstybei, kiekvienu atveju sprendžia Respublikos Prezidentas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-03-18 * Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo nario A.
Patacko pasiūlymą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms komitetas pritarė ir patikslinant įstatymo projekto nuostatas apibrėžiant pilietybės išsaugojimo sąvoką, įvardinant turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygas, šią teisę turinčius subjektus ir jų teisinius požymius, teises ir pareigas. Pritarti iš dalies Nepritartina Seimo nario Algirdo Vaclovo Patacko pasiūlymui ir kai kurioms Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastaboms. 2. Užsienio reikalų komitetas 2015-05-201 Argumentai:
Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą, Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto siūlomai Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo formuluotei ir siūlo ją apibrėžti Įstatymo
dalyje, vadovaujantis LR pilietybės įgijimo institutų dėstymo logika: LR pilietybės grąžinimas būtų dėstomas paskiausiai. Vadovaujantis tokiu principu, pakeisti 2 straipsnio 16 dalies dispozicijos dėstymą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 10¹dalimi ir ją išdėstyti taip:
„10¹. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas – Lietuvos Respublikos
pilietybės išsaugojimas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę. 2. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės – prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, suteikimo, atsisakymo, išsaugojimo, grąžinimo, išsaugojimo.“ Pritarti iš dalies Pritartina pačiam poreikiui apibrėžti Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo sąvoką.
Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą, sąvoka apibrėžiama ne 2 straipsnio 10¹ dalyje, bet 2 straipsnio 11¹dalyje (vadovaujantis ne LR pilietybės įgijimo institutų dėstymo tvarka, bet teisėkūros taisyklėmis):
straipsnį nauja 11¹dalimi ir ją išdėstyti taip: „11¹. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas – Lietuvos Respublikos pilietybės išlaikymas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę.“
išdėstyti taip: „16. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės – prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, suteikimo, atsisakymo, grąžinimo, išsaugojimo.“
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, vadovaudamasis Įstatymo dėstymo logika, siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo 7 straipsnyje po 8 p., kuriame reglamentuojamas atvejis, kai asmuo įgijo LR pilietybę išimties tvarka, 9 punkte nuosekliai dėstyti išimtį, kai LR pilietis, turėdamas ypatingų nuopelnų, gali turėti ir kitos valstybės pilietybę. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 7 straipsnį 5 9 punktu:
„5) asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas,
supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta, ir kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;“
9) yra asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta, suteikta supaprastinta tvarka arba natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta, ir kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;“
2Buvusius 7 straipsnio 5, 6, 7, 8 ir 9 punktus laikyti atitinkamai 6, 7, 8,
Pritarti iš dalies Siūloma tikslinti Įstatymo 7 straipsnį iš dalies atsižvelgiant į šį Seimo Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą, t.y. dėl pildymo 9, o ne 5 punktu, o taip pat į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą dėl formuluotės:
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 9 punktu: „9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;“. 2. Buvusį 7 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu. 4. 4 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, vadovaudamasis Įstatymo 20 straipsnio, kuriame reglamentuojamos nuostatos dėl LR pilietybės suteikimo išimties tvarka, analogija, siūlo pagrindiniam komitetui papildyti siūlomą naują 20¹ straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo papildymas 20¹ straipsniu
Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu:
„20¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės
išsaugojimas
priimti sprendimą, kad Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2.
Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 3. Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo
Pritarti iš dalies Projektas patikslintas iš dalies atsižvelgiant į šį pasiūlymą dėl formuluotės (nepritariant siūlymui skaidyti 22 straipsnį į
nustatant ne 20¹, bet, atsižvelgiant į Vidaus reikalų pasiūlymą - 9¹straipsnyje:4 straipsnis. Įstatymo papildymas 9¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
įstatymu, gali priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 3. Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Europos teisės departamento
straipsnį, atskirose jo dalyse numatant atvejus, kada LR pilietybė neteikiama, neišsaugoma ir negrąžinama, ir kada neteikiama ir negrąžinama. Atitinkamai pagrindinis komitetas turi pataisyti kitas su šiuo siūlomu keisti 22 straipsniu susijusias Įstatymo nuostatas ir pakeisti paskesnių Įstatymo projekto straipsnių numeraciją.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–56 ir 78 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. 5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstysi taip: „22 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama, neišsaugoma ir negrąžinama
pilietybė natūralizacijos tvarka, supaprastinta tvarka, išimties tvarka neteikiama, taip pat neišsaugoma ir negrąžinama asmenims, kurie:
1) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;
2) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;
3) iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko;. 4) 2.
4) 2. Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka arba supaprastinta tvarka neteikiama, taip pat negrąžinama asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“ Pritarti iš dalies Projektas patikslintas iš dalies atsižvelgiant į šį pasiūlymą, t.y. pritarta, kad pilietybė neišsaugoma, jeigu yra įstatymo 22 straipsnio 1 – 3 punktuose nurodytų aplinkybių. Tokia sąlyga siūloma nustatyti naujame 9¹straipsnyje, reglamentuojančiame pilietybės išsaugojimą, pateikiant nuorodą į 22 straipsnio 1 – 3 punktus (analogiškai, kaip įstatyme yra išdėstytos sąlygos dėl pilietybės atkūrimo). Nepritarta siūlymui išskaidyti 22 straipsnį į 2 dalis, nes manytina, kad yra tikslingiau kituose straipsniuose duoti nuorodas ne į jas, o į atskirus šio straipsnio punktus. 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 9¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
įstatymu, gali priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 3. Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo
Atsižvelgiant į šiuos patikslinimus atitinkamai projekte yra keičiama Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
pilietybė išimties tvarka neteikiama, jeigu yra šio įstatymo
aplinkybių. 6.
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, teikdamas Nr. 2 pasiūlymą, siūlo pagrindiniam komitetui redakciniu požiūriu atitinkamai pakeisti Įstatymo 26 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, ir 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“ Pritarti iš dalies Pritartina dėl Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies patikslinimo, kaip siūlo Seimo Užsienio reikalų komitetas, tačiau taip pat tikslinama, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10-tąją pastabą, ir šio straipsnio 2 dalis:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę
1Lietuvos Respublikos pilietis,
įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 – 5, ir 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“
pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Lietuvos Respublikos pilietis, šio įstatymo 41¹ straipsnyje nustatyta tvarka pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. 3. Asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“ 7.
10 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui laikytis nuoseklios LR pilietybės įgijimo institutų dėstymo logikos visame Įstatyme: LR pilietybės grąžinimas būtų dėstomas paskiausiai. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 8 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „3) preliminariai nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais;
ir grąžinimo ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais;“
Pritarti Projektas patikslintas:
punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) preliminariai nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės išsaugojimo ir grąžinimo ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais;“. 2. Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) raštu praneša pareiškėjams, kurių prašymai dėl pilietybės suteikimo,
ar grąžinimo ar išsaugojimo netenkinami, ir nurodo atsisakymo tenkinti prašymą motyvus.“
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui numatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 2016 m. sausio 1 d. 2.
Vyriausybė iki 2014 2015 m. gruodžio 15 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Pritartina dėl poreikio nustatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymą įgyvendinančios institucijos turės parengti ir priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina kita data:
įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą įgyvendinančios institucijos iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
2015-05-20 * Siūlyti įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas. Nepritarti 2014 m. lapkričio 12 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. 10. Konstitucijos komisija 2015-05-13 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo Nr. 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-2453 ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento,
komisijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
patobulintam įstatymo projektui XIIP-2453(2) ir komiteto išvadoms. 8.
Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] SINKEVIČIUS, V. Lietuvos Respublikos pilietybė 1918-2001 metais. Vilnius,
[2] Algirdas Brazauskas: 1993 m. – 47 asmenims, 1994 m. – 127, 1995 m. – 157, 1996 m. – 65, 1997 m. – 53, 1998 m. – 37. Valdas Adamkus: 1998 m. – 27, 1999 m. – 71, 2000 m. – 71, 2001 m. – 48, 2002 m. – 75,
Paksas: 2003 m. – 9 (dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka Jurij Borisov Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai). Dalia Grybauskaitė: 2007 m. – 1, 2008 m. – 1, 2013 m. – 1 [3]
pilietybės, natūralizacijos ir pilietybės netekimo ypatumai ES valstybėse, JAV ir Izraelyje. Vilnius, 2015. P. 76 [4] STERN, J.; VALCHARS, G. Country report: Austria. EUDO Citizenship Observatory. European University Institute, Florence, Robert Schuman Centre for Advanced Studies, 2013. P. 37 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://eudo-citizenship.eu/admin/?p=file&appl=countryProfiles&f=2013-28-Austria.pdf [5] Cit. op. 3. P. 32