Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės
galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai:
1) Komisija, vadovaudamasi Elektros energijos rinkos tyrimo taisyklėmis, ištyrusi rinką nustato, kad toks gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas turi didelę įtaką rinkoje ir dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams;
2) gamintojas teikia šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas paslaugas. Komisija, atlikdama rinkos tyrimą, konsultuojasi su Konkurencijos taryba. Gamintojams ar nepriklausomiems tiekėjams, turintiems didelę įtaką rinkoje, Komisija turi teisę nustatyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus.“
2Papildyti 67 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Komisija, atlikdama rinkos tyrimą, konsultuojasi su Konkurencijos taryba. Gamintojams ar nepriklausomiems tiekėjams, turintiems didelę įtaką rinkoje, Komisija turi teisę nustatyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus.“
3Papildyti 67 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Komisija šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems
gamintojams nustato šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus dėl visų gamintojo valdomų gamybos įrenginių. Komisija, nustatydama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas gamintojui, teikiančiam šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas paslaugas, įvertina pelną, gautą elektros energijos gamybos veikloje, naudojant remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamus gamybos įrenginius.“
laikyti atitinkamai 4–12 dalimis. 2 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Komisija asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat gamintojams,
teikiantiems šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas paslaugas, elektros energijos perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjams ir (ar) visuomeniniam tiekėjui:
atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą;
konkrečių rūšių paslaugoms teikti;
paslaugų kainų ribą.“
2Pakeisti 68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komisija, nustatydama įpareigojimus, tinkamai atsižvelgia į asmens, turinčio
didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat gamintojo, teikiančio šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies
visuomeninio tiekėjo teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Komisijos nustatomi įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminuojantys, patikrinami ir turi užtikrinti vienodas galimybes teikti paslaugas vartotojams.“
68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat gamintojas,
teikiantis šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas paslaugas, kuriam kuriems yra nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas, šiame įstatyme, ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir vadovaudamasis vadovaudamiesi gera verslo praktika užtikrina vykdomos veiklos elektros energetikos sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.
Tuo atveju, kai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų veiklos elektros energetikos sektoriuje saugumui ir patikimumui, pagerinami veiklos efektyvumo rodikliai, palyginti su šiame įstatyme numatyta tvarka Komisijos nustatytais įpareigojimais, tokią veiklą vykdantis asmuo turi teisę į didesnę investicijų grąžą per atitinkamą reguliavimo periodą. Elektros energetikos įmonės pelno paskirstymo teisinius pagrindus nustato atitinkamą asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas.“
4Pakeisti 68 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Komisija reikalauja, kad asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos
rinkoje, taip pat gamintojas, teikiantis šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies
(ar) visuomeninis tiekėjas įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis. Komisija turi teisę nustatyti privalomą protingumo kriterijų atitinkantį terminą įrodymams pateikti. Jeigu asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjas ir (ar) visuomeninis tiekėjas per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad šių asmens asmenų nustatytos kainos yra nepagrįstos sąnaudomis.“
5Pakeisti 68 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Kol asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat gamintojas, teikiantis šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas paslaugas, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Komisija turi teisę nustatyti laikinas viršutines kainų ribas, atsižvelgdama į netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas. Nustatydama laikinas viršutines kainų ribas, Komisija lygina atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.“
6Pakeisti 68 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Jeigu Komisija, siekdama užtikrinti kainų kontrolę, asmeniui, turinčiam didelę
įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat gamintojui, teikiančiam šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies
(ar) visuomeniniam tiekėjui nustato šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą, toks asmuo privalo Komisijos nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais parengti sąnaudų apskaitos sistemą, jos aprašymą pateikti Komisijai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos reikalavimų. Sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Komisijos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles.“
7Pakeisti 68 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Komisija turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (ar) modelį,
privalomą asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat gamintojui, teikiančiam šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas paslaugas, perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjui ir (ar) visuomeniniam tiekėjui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (ar) modelį Komisija privalo paskelbti savo interneto svetainėje.“
8Pakeisti 68 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12.
Asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat gamintojas, teikiantis šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas paslaugas, perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjas ir (ar) visuomeninis tiekėjas privalo atlikti tvarkomos apskaitos atitikties Komisijos nustatytai sąnaudų apskaitos sistemai ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui bei sąnaudų apskaitos taisyklėms, taip pat kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams auditą. Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal Komisijos nustatytas taisykles.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Kęstutis Daukšys Raimundas Paliukas
Aiškinamsis raštas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) teikimo schema siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą. Be kitų VIAP paslaugų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies
gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti. Šią paslaugą teikia AB
„Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Lietuvos elektrinė[1]. Neabejotinas poreikis
užtikrinti tinkamai, patikimai ir efektyviai funkcionuojančią elektros energetikos sistemą, kurių vienas svarbiausių elementų, tiek techniškai, tiek funkciškai, yra Lietuvos elektrinė. Lietuvos elektrinės disponuojami gamybos įrenginių pajėgumai sudaro
išmontuoti arba konservuoti), o pagrindiniai energijos šaltiniai – skystasis kuras bei gamtinės dujos, lemia tai, jog Lietuvos elektrinės pagaminta elektros energija yra 3 kartus brangesnė negu elektros energija, kurią galima įsigyti rinkoje[2]. Kadangi Lietuvos elektrinėje gaminama elektra skiriama VIAP paslaugoms – užtikrinti energetikos sistemos rezervus, būtinus valstybės energetiniam saugumui užtikrinti, ir elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, už Lietuvos elektrinėje pagamintą elektros energiją sumoka visi elektros energijos vartotojai per VIAP dedamąją prie galutinės elektros energijos kainos (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Lietuvos elektrinės subsidijos VIAP lėšomis apimtis 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.
800 2500 1740 1530900900 1100
laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 m. Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo išvadoje, patvirtintoje Seimo 2014 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. XII-817 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinės energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo išvados“ konstatuota, kad Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos kaina, net ir pradėjus elektrą gaminti naujame kombinuotojo ciklo bloke (KCB), toliau auga ir yra daugiau negu 3 kartus didesnė už elektros energijos rinkos kainą. Pastebėtina, kad AB
„Lietuvos energijos gamyba“, kuri valdo padalinį Lietuvos elektrinė, taip pat
gamina elektros energiją Kauno hidroelektrinėje (KHE) ir Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (KHAE)[6]. Pastaruosiuose įrenginiuose elektros energijos gamybos kaina nėra reguliuojama, taigi, jie veikia komerciniais pagrindais. Todėl konstatuotina situacija, kai dalis AB „Lietuvos energijos gamyba“ valdomų gamybos blokų yra subsidijuojama per VIAP schemą, dalis turi užtikrintą reguliuojamą pajamų srautą per rezervų teikimą perdavimo sistemos operatoriui, o kita dalis – veikia komerciniais pagrindais.
Tokiu atveju susidaro situacija, jog vienas ir tas pats subjektas – AB „Lietuvos energijos gamyba“ – valdo gamybos įrenginius, nustato jų veiklos režimus, reguliuoja ir vertina visą įrenginių komplekso darbą bendrai, taip iš esmės darydamas įtaką ir blokų, vykdančių rezervo užtikrinimo bei sistemos saugumo funkcijas, darbą, atitinkamai susiedamas elektros energijos gamybą, remtinai elektros energijos gamybai priskiriamais gamybos įrenginiais ir elektros energijos gamybą, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais. Tokiu būdu vienam subjektui disponuojant įrenginiais, kurių dalis reguliuojama, o kita veikla nereguliuojama, atsiranda galimybė susidaryti nepagrįstiems viršpelniams, pasinaudojant subsidijomis VIAP schema. Manytina, kad iš nereguliuojamos veiklos segmento subsidijuojamas asmuo per metus gali gauti 50-100 mln. Lt pelno, viršijančio normalųjį ekonominį pelną, kuris galėtų būti panaudojamas subsidijų apimčiai bei naštos vartotojams mažinimui. Įstatymo projekto tikslas
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Įstatymo projektu siūloma, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), nustatydama VIAP lėšas gamintojui, teikiančiam Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą paslaugą, turėtų įvertinti pelną, gautą elektros energijos gamybos veikloje, naudojant remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamus gamybos įrenginius. Tokiu būdu būtų sureguliuojamas gamintojo pelnas, kurį toks gamintojas gautų iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai priskiriamais gamybos įrenginiais ir elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, ir mažinamas VIAP. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
reglamentavimas 1.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai Komisija, vadovaudamasi Elektros energijos rinkos tyrimo taisyklėmis, ištyrusi rinką nustato, kad toks gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas turi didelę įtaką rinkoje ir dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams. Komisija, atlikdama rinkos tyrimą, konsultuojasi su Konkurencijos taryba. Gamintojams ar nepriklausomiems tiekėjams, turintiems didelę įtaką rinkoje, Komisija turi teisę nustatyti Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus. 2. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Komisija asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat elektros energijos perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjams ir (ar) visuomeniniam tiekėjui: 1) nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą; 2) nustato įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti; 3) įpareigoja pakeisti taikomas paslaugų kainas arba nustato viršutinę reguliuojamų paslaugų kainų ribą. 3.
Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 2, 4, 6, 7, 10-12 dalyse nurodyta, kad Komisija nustato atitinkamus įpareigojimus asmenims, turintiems didelę įtaką atitinkamoje elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo, visuomenino tiekimo veiklą vykdantiems asmenims, kad asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, būtų nustatyti veiklos efektyvinimosi skatinimo mechanizmai per investicijų grąžą, nustatomi sąnaudų pagrįstumo reikalavimai, sąnaudų apskaitos sistemos reikalavimai reguliuojamoms įmonėms bei reguliuojamų ūkio subjektų audito išvados pateikimo klausimai. Įvertinus Aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytas priežastis, siekiant skaidriai reguliuoti ūkio subjektą, kurio dalis elektros energijos gamybos įrenginių reguliuojama teikiant Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą VIAP paslaugą, o dalis nereguliuojama, sumažinti išlaidas, skiriamas išlaikyti gamintojo įrenginius, tokiu būdu sumažinti vartotojams finansinę naštą už elektros energijos paslaugas, keistinos aukščiau nurodytos Elektros energetikos įstatymo nuostatos. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
Respublikos elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje siūloma papildomai nurodyti, kad gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos reguliuojamos ir tais atvejais, kai gamintojas teikia Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas paslaugas. 2. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnį siūloma papildyti
energetikos įstatymo
energetikos įstatymo
įrenginių atžvilgiu.
Komisija, nustatydama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas gamintojui, teikiančiam šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas paslaugas, įvertina pelną, gautą elektros energijos gamybos veikloje, naudojant remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamus gamybos įrenginius. 3. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje siūloma nurodyti, kad Komisija nustato kainodarinius įpareigojimus ne tik asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat elektros energijos perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjams ir (ar) visuomeniniam tiekėjui, bet ir gamintojams, teikiantiems Elektros energetikos įstatymo
Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 2, 4, 6, 7, 10-12 dalių nuostatas, kad Komisija nustato atitinkamus įpareigojimus asmenims, turintiems didelę įtaką atitinkamoje elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo, visuomenino tiekimo veiklą vykdantiems asmenims, kad asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, būtų nustatyti veiklos efektyvinimosi skatinimo mechanizmai per investicijų grąžą, nustatomi sąnaudų pagrįstumo reikalavimai, sąnaudų apskaitos sistemos reikalavimai reguliuojamoms įmonėms bei reguliuojamų ūkio subjektų audito išvados pateikimo klausimais, siūlytina taikyti ir gamintojams, teikiantiems Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas paslaugas.
Šie pakeitimai leistų sumažinti per VIAP mechanizmą remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamas, kurios dengiamos kiekvieno elektros energijos vartotojo sąskaita bei sukurtų reguliacinį skaidrumą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo įgyvendinimas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu elektros energetikos sektoriuje aiškiai nustačius reguliacinę schemą ūkio subjektui, kurio dalis gamybos įrenginių remiama, o dalis vykdo komercinę veiklą, būtų užtikrinamas reguliacinis skaidrumas. Tai taip pat turės teigiamą įtaką galutiniams vartotojams – sumažėjus VIAP lėšų apimčiai, sumažės elektros energijos paslaugų kaina. Atitinkamai verslo srityse, kuriose veiklos kaštai už minėtas paslaugas sudaro didelę dalį produkto gamybos kaštų, sumažės tokio produkto kainos mažmeninėje ir didmeninėje rinkose, todėl įstatymo pakeitimai turės visuminį teigiamą poveikį finansams verslo bei namų ūkių segmente.
Kadangi reguliavimas būtų nustatomas atsižvelgiant į tiek iš reguliuojamos, tiek iš nereguliuojamos gamybos veiklos gauto pelno rezultatus, Įstatymo projekto pakeitimai ūkio subjektui neigiamų pasekmių nesukeltų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Šiuo metu Įstatymo projektu aptarti klausimai reglamentuoti:
energetikos įstatymu;
atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916;
atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157;
spalio 15 d. nutarimu Nr. 1091 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2015 metams nustatymo“
rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229;
atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-279. Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės pakeisti:
1) Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr.
O3-229;
2) Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodiką, patvirtintą Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-279. 9. Įstatymo projekto rengimas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų nėra įvedama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos Sąjungos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, Komisija turės parengti šiuos teisės aktų projektus:
rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229, pakeitimo projektą;
paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-279, pakeitimo projektą. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingos biudžeto lėšos Įstatymo nuostatoms įgyvendinti biudžeto lėšos nebus reikalingos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „viešuosius interesus atitinkančios paslaugos“, „gamintojai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo nariai Kęstutis Daukšys Raimundas Paliukas [1] 2009-2014 m. laikotarpiu buvo nustatomos elektrinės, kurios teikia tiekimo saugumo ir rezervų paslaugas šiais teisės aktais: Vyriausybės 2014 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 1091 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2015 metams nustatymo“, Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1051 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2014 metams nustatymo“, Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 1035 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties
„Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis,
sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2012 metais bei prognozių nustatymo“, Energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-285 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2011 metais bei prognozių nustatymo“, Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-227 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2010 metais nustatymo“. Visais atvejais nustatyta elektrinė – padalinys Lietuvos elektrinė (įvertinus įmonės teisinės formos ir statuso pokyčius). [2] Šaltinis: LR Seimo 2014 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr.
XII-817 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinės energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo išvados“ (toliau – Išvados) 21 psl. [3] 8 mėn. faktas [4] Įvertinus plano bei fakto neatitikimus už atitinkamus praėjusius laikotarpius, jei tokių būta; kartu su subsidija rezervams. [5] 8 mėn. faktas [6] KHAE ir KHE dalis pastoviųjų sąnaudų yra dengiama per rezervinių paslaugų užtikrinimo veiklą. Rezervo paslaugas įsigyja perdavimo sistemos operatorius, ir iš šių paslaugų suformuojama sisteminių paslaugų kaina, kurią taip pat moka visi elektros energijos paslaugų vartotojai.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-11-04 Nr. XIIP-2452 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2014 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Toliau teikiame bendrojo pobūdžio pastabą dėl Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo atitikties konstituciniam ūkinės veiklos laisvės principui. Remiantis Elektros energetikos įstatymo 74 straipsniu elektros energetikos sektoriuje ūkio subjektams gali būti nustatomas įpareigojimas teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau – VIAP), o už šių paslaugų teikimą ūkio subjektams yra atlyginama. Šios paslaugos teikimu siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą. Taigi, šių paslaugų teikimas yra susijęs su specialių viešuosius interesus atitinkančių funkcijų atlikimu bei taikomas specialus teisinis reglamentavimas. Tačiau, įpareigojimas teikti VIAP neturėtų riboti ūkio subjekto ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ta apimtimi, kiek jo veikla nėra tiesiogiai susijusi su VIAP paslaugomis.
Taigi manytume, kad Projekto pasiūlymas energetikos sektoriuje veikiančio ūkio subjekto, vykdančio be VIAP paslaugų taip pat kitas elektros energetikos gamybos paslaugas, kuris disponuoja keliais energijos gamybos įrenginiais, atžvilgiu taikyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų varžoma paslaugų tiekimo kainodaros sudarymo laisvė atsižvelgiant į kiekvieną iš vykdomų veiklų, būtų ribojama šio ūkio subjekto laisvė verstis kita (ne VIAP paslaugų teikimo) ūkine veikla savo nuožiūra. Remiantis Konstitucinio Teismo doktrina[1], valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, ypač kai įsikišimo priemonėmis paneigiamos esminės šio principo teisės ir laisvės. Jeigu įstatymo leidėjas manytų, kad šios priemonės yra būtinos, jos turėtų būti pateisintos objektyviais pagrindais. Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta objektyvių duomenų, kad būtent siūlomu teisiniu reguliavimu bus pasiektas tikslas sumažinti vartotojams finansinę naštą už elektros energijos paslaugas. Pastebėtina, kad Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 5 dalyje jau yra įtvirtintas imperatyvas, kuriuo reikalaujama, nustatant įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, vadovautis ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Žiūrėti pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d. nutarimą.
2014-11-10 Nr. XIIP-2452 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 67 straipsnio 3 dalies nuostata, jog komisija ,,nustato šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus dėl visų gamintojo valdomų gamybos įrenginių“, nėra pakankamai aiški. Pirma, jeigu turimi omenyje ne bet kokie gamintojo valdomi įrenginiai, bet gamybos įrenginiai, skirti elektros energijos gamybai, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Antra, pagal projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatas Komisija gamintojams, teikiantiems šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas paslaugas, nustatytų įpareigojimus, susijusius su jų teikiamų paslaugų kainų nustatymu, taip pat įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, todėl lieka neaišku, kokius konkrečiai įpareigojimus apimtų Komisijos įpareigojimai, teikiami ,,dėl visų gamintojo valdomų gamybos įrenginių“: ar tai būtų įpareigojimai gamintojui nustatyti elektros energijos, pagamintos atskirai kiekvienu jo valdomu elektros gamybos įrenginiu, kainas ir kiekvienu įrenginiu pagamintos elektros energijos sąnaudas, ar turimas omenyje vienas įpareigojimas, apimsiantis visus elektros gamybos įrenginius. Siekiant aiškumo, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, nėra aiškus projekto
sakinio sąvokos ,,remtina elektros energijos gamyba“ turinys. Tokia sąvoka galiojančiame įstatyme nėra naudojama ir apibrėžta. Manytume, kad siekiant aiškumo, reikėtų apibrėžti šios sąvokos turinį arba ją patikslinti.
Kartu, pažymėtina, kad nėra aiški nuostata ,,komisija, nustatydama lėšas gamintojui“, nes Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos funkcijos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo srityje yra nustatytos keičiamo įstatymo 9 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalies 7 ir 8 punktuose įtvirtinta, kad minėtoji komisija tvirtina viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančių paslaugų kainų skaičiavimo metodiką, nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainas ir atlieka viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo priežiūrą. Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 punktą finansines kompensacijas už įpareigojimus energetikos įmonėms teikti viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančias paslaugas skiria Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų suderinti su keičiamame įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. 2. Vertinant projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomus keičiamo įstatymo 67 straipsnio 3 dalies pakeitimus, pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 dalį „Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamosi šio įstatymo
elektros energetikos sektoriuje.“ Taip pat pažymėtina, jog pagal Vyriausybės 2013-11-20 nutarimo Nr. 1051 nuostatas keičiamo įstatymo 74 straipsnio 1 dalies
interesus atitinkančių paslaugų teikėju yra paskirtas „Lietuvos energijos gamyba“, AB padalinys „Lietuvos elektrinė“.
Taigi, aptartame kontekste teigtina, jog siūlomos įstatymo 67 straipsnio 3 dalies nuostatos reiškia tiesioginį įpareigojimą šioje dalyje nurodytam gamintojui taikyti kryžminį subsidijavimą tarp gamintojo valdomų gamybos įrenginių, kai nuostoliai, susidarę remtinuose elektros energijos gamybos įrenginiuose būtų dengiami pelnu, gautu neremtinuose elektros gamybos įrenginiuose. Aptartas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Aptartame kontekste taip pat pažymėtina, jog neaišku kodėl iš įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau - VIAP) teikėjų yra pasirinktas tik vienas konkrečių VIAP teikėjas, kodėl analogiškas teisinis reguliavimas nebūtų taikomas kitiems teikėjams, teikiantiems kitas VIAP, ar tokia situacija neturėtų būti vertinama kaip diskriminacinė vieno teikėjo atžvilgiu. 3.
pakeisti įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, nustatant, jog „Komisija asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat gamintojams, teikiantiems šio įstatymo
perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjams ir (ar) visuomeniniam tiekėjui: 1) nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą;
2) nustato įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti; 3) įpareigoja pakeisti taikomas paslaugų kainas arba nustato viršutinę reguliuojamų paslaugų kainų ribą.“ Vertinant pasiūlymą pastebėtina, jog nuostatą derėtų vertinti kaip diskriminacinę vieno VIAP teikėjo atžvilgiu, nes nustatant šio VIAP teikėjo veiklos reikalavimus, siūloma jį de facto prilyginti asmeniui, turinčiam didelę įtaką rinkoje ir šia įtaka piktnaudžiaujančiam, su tiesioginėmis pasekmėmis, t.y. su sankcijų taikymu, įskaitant ir reguliuojamas kainas. Aptariama situacija vertintina atsižvelgiant ir į tai, jog įstatymo 69 straipsnis, reguliuojantis perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainas, teikiamu įstatymo projektu nėra keičiamas. Pažymėtina, jog priėmus įstatymo projektą taptų neaiškus pakeisto įstatymo 68 straipsnio ir įstatymo 69 straipsnio santykis, nes galiojantis įstatymas nenumato kainų reguliavimo taisyklių VIAP teikėjui. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė D.Zebleckis S.Švedas
komitetas
2016 m. birželio 8 d. Nr.108-P-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis,
Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies nuostata, jog komisija ,,nustato šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus dėl visų gamintojo valdomų gamybos įrenginių“, nėra pakankamai aiški. Pirma, jeigu turimi omenyje ne bet kokie gamintojo valdomi įrenginiai, bet gamybos įrenginiai, skirti elektros energijos gamybai, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti.
Antra, pagal projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatas Komisija gamintojams, teikiantiems šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas paslaugas, nustatytų įpareigojimus, susijusius su jų teikiamų paslaugų kainų nustatymu, taip pat įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, todėl lieka neaišku, kokius konkrečiai įpareigojimus apimtų Komisijos įpareigojimai, teikiami ,,dėl visų gamintojo valdomų gamybos įrenginių“: ar tai būtų įpareigojimai gamintojui nustatyti elektros energijos, pagamintos atskirai kiekvienu jo valdomu elektros gamybos įrenginiu, kainas ir kiekvienu įrenginiu pagamintos elektros energijos sąnaudas, ar turimas omenyje vienas įpareigojimas, apimsiantis visus elektros gamybos įrenginius. Siekiant aiškumo, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, nėra aiškus projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomos keičiamo įstatymo 67 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio sąvokos ,,remtina elektros energijos gamyba“ turinys. Tokia sąvoka galiojančiame įstatyme nėra naudojama ir apibrėžta. Manytume, kad siekiant aiškumo, reikėtų apibrėžti šios sąvokos turinį arba ją patikslinti. Kartu, pažymėtina, kad nėra aiški nuostata ,,komisija, nustatydama lėšas gamintojui“, nes Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos funkcijos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo srityje yra nustatytos keičiamo įstatymo 9 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalies 7 ir 8 punktuose įtvirtinta, kad minėtoji komisija tvirtina viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančių paslaugų kainų skaičiavimo metodiką, nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainas ir atlieka viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo priežiūrą.
Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio
įmonėms teikti viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančias paslaugas skiria Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų suderinti su keičiamame įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
dalį „Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamosi šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais ir viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje.“ Taip pat pažymėtina, jog pagal Vyriausybės 2013-11-20 nutarimo Nr. 1051 nuostatas keičiamo įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėju yra paskirtas „Lietuvos energijos gamyba“, AB padalinys „Lietuvos elektrinė“. Taigi, aptartame kontekste teigtina, jog siūlomos įstatymo 67 straipsnio 3 dalies nuostatos reiškia tiesioginį įpareigojimą šioje dalyje nurodytam gamintojui taikyti kryžminį subsidijavimą tarp gamintojo valdomų gamybos įrenginių, kai nuostoliai, susidarę remtinuose elektros energijos gamybos įrenginiuose būtų dengiami pelnu, gautu neremtinuose elektros gamybos įrenginiuose. Aptartas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo proporcingumo.
Aptartame kontekste taip pat pažymėtina, jog neaišku kodėl iš įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau - VIAP) teikėjų yra pasirinktas tik vienas konkrečių VIAP teikėjas, kodėl analogiškas teisinis reguliavimas nebūtų taikomas kitiems teikėjams, teikiantiems kitas VIAP, ar tokia situacija neturėtų būti vertinama kaip diskriminacinė vieno teikėjo atžvilgiu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, nustatant, jog „Komisija asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat gamintojams, teikiantiems šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas paslaugas, elektros energijos perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjams ir (ar) visuomeniniam tiekėjui: 1) nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą; 2) nustato įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti; 3) įpareigoja pakeisti taikomas paslaugų kainas arba nustato viršutinę reguliuojamų paslaugų kainų ribą.“ Vertinant pasiūlymą pastebėtina, jog nuostatą derėtų vertinti kaip diskriminacinę vieno VIAP teikėjo atžvilgiu, nes nustatant šio VIAP teikėjo veiklos reikalavimus, siūloma jį de facto prilyginti asmeniui, turinčiam didelę įtaką rinkoje ir šia įtaka piktnaudžiaujančiam, su tiesioginėmis pasekmėmis, t.y. su sankcijų taikymu, įskaitant ir reguliuojamas kainas. Aptariama situacija vertintina atsižvelgiant ir į tai, jog įstatymo 69 straipsnis, reguliuojantis perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainas, teikiamu įstatymo projektu nėra keičiamas.
Pažymėtina, jog priėmus įstatymo projektą taptų neaiškus pakeisto įstatymo 68 straipsnio ir įstatymo
taisyklių VIAP teikėjui. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-11-20 Išnagrinėję 2014 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Toliau teikiame bendrojo pobūdžio pastabą dėl Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo atitikties konstituciniam ūkinės veiklos laisvės principui. Remiantis Elektros energetikos įstatymo 74 straipsniu elektros energetikos sektoriuje ūkio subjektams gali būti nustatomas įpareigojimas teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau – VIAP), o už šių paslaugų teikimą ūkio subjektams yra atlyginama. Šios paslaugos teikimu siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą. Taigi, šių paslaugų teikimas yra susijęs su specialių viešuosius interesus atitinkančių funkcijų atlikimu bei taikomas specialus teisinis reglamentavimas. Tačiau, įpareigojimas teikti VIAP neturėtų riboti ūkio subjekto ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ta apimtimi, kiek jo veikla nėra tiesiogiai susijusi su VIAP paslaugomis.
Taigi manytume, kad Projekto pasiūlymas energetikos sektoriuje veikiančio ūkio subjekto, vykdančio be VIAP paslaugų taip pat kitas elektros energetikos gamybos paslaugas, kuris disponuoja keliais energijos gamybos įrenginiais, atžvilgiu taikyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų varžoma paslaugų tiekimo kainodaros sudarymo laisvė atsižvelgiant į kiekvieną iš vykdomų veiklų, būtų ribojama šio ūkio subjekto laisvė verstis kita (ne VIAP paslaugų teikimo) ūkine veikla savo nuožiūra. Remiantis Konstitucinio Teismo doktrina[1], valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, ypač kai įsikišimo priemonėmis paneigiamos esminės šio principo teisės ir laisvės. Jeigu įstatymo leidėjas manytų, kad šios priemonės yra būtinos, jos turėtų būti pateisintos objektyviais pagrindais. Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta objektyvių duomenų, kad būtent siūlomu teisiniu reguliavimu bus pasiektas tikslas sumažinti vartotojams finansinę naštą už elektros energijos paslaugas. Pastebėtina, kad Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 5 dalyje jau yra įtvirtintas imperatyvas, kuriuo reikalaujama, nustatant įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, vadovautis ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2016-05-26 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SV-S-1291
„Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 ir
šių konkrečių priežasčių:
pakeisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 (toliau – Įstatymas)
energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) kai kuriems viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiantiems asmenims, tai yra gamintojams, teikiantiems Įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą viešuosius interesus atitinkančią paslaugą (elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti), turėtų teisę nustatyti Įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus: teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą; susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti; pakeisti taikomas paslaugų kainas arba nustatyti viršutinę reguliuojamų paslaugų kainų ribą. Tačiau toks siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitiktų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto proporcingumo principo, nes Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose nepagrindžiama, kodėl būtent tokia teisinio reglamentavimo priemonė geriausiai padėtų pasiekti norimą reguliavimo tikslą.
Be to, siūlomas teisinis reguliavimas gali būti diskriminacinis, nes nepagrįstai nustato įpareigojimus tik vieną viešuosius interesus atitinkančią paslaugą teikiančiam asmeniui, bet netaikomas kitiems asmenims, teikiantiems kitas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūloma pakeisti Įstatymo 67 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad Komisija, nustatydama viešuosius interesus atitinkančios paslaugos lėšas gamintojui, teikiančiam Įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą paslaugą, įvertina pelną, gautą elektros energijos gamybos veikloje, naudojant remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamus gamybos įrenginius. Kitaip tariant, siūloma įpareigoti Komisiją, nustatant Įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą viešuosius interesus atitinkančios paslaugos kainą asmeniui (ūkio subjektui), teikiančiam šią paslaugą, įvertinti pelną, gautą vykdant nereguliuojamąją energetikos veiklą, kuriai naudojami kiti, ne viešuosius interesus atitinkančiai paslaugai teikti, priskirti elektros energijos gamybos įrenginiai. Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje teigiama, kad tokie Įstatymo pakeitimai užtikrintų reguliacinį skaidrumą, turėtų teigiamą įtaką galutiniams vartotojams dėl to, kad mažėtų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų.
Tačiau būtina pažymėti, kad nei Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai, nei galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato teisinių pagrindų Komisijai gauti informaciją apie viešuosius interesus atitinkančios paslaugos teikėjo vykdomas kitas veiklas, kurių priežiūros Komisija neatlieka, todėl Įstatymo projekte siūlomos nuostatos dėl energetikos įmonių patirtų sąnaudų ir gauto pelno vykdant nereguliuojamą energetikos veiklą bus neįgyvendinamos. 3. Taip pat reikėtų pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d. nutarimas ir 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas), imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Todėl įpareigojimas ūkio subjektui, kuris, be viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, teikia ir kitas elektros energijos gamybos paslaugas, teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas neturėtų riboti jo ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos teikti ir kitas elektros energijos gamybos paslaugas (šiuo atveju – komercinio pobūdžio). Būtina pabrėžti, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kodėl toks ūkinės veiklos ribojimas yra pagrįstas arba, ribojimo nesant, – kodėl Įstatymo projekte siūlomas teisinis reglamentavimas ūkinės veiklos ribojimo nesukuria. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): atmesti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas ir išdėstytus argumentus. 7.2. Pasiūlymai:- nėra. 8. Balsavimo rezultatai: „už“ -4; „prieš“ – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Birutė Vėsaitė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis