Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 75¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 75¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Tarpininką pasirenka kolektyvinio darbo ginčo šalys bendru sutarimu iš socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinto tarpininkų sąrašo per tris darbo dienas nuo darbdavio pranešimo apie sprendimą dėl gautų reikalavimų gavimo dienos. Šalims nesusitarus dėl tarpininko paskyrimo, jį burtais ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo vienos iš kolektyvinio darbo ginčo šalių kreipimosi parenka Trišalės tarybos sekretoriatas pirmininkas.“2 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas Papildyti 98 straipsnį 3 dalimi: ,,3. Nustačius, kad asmuo dirbo nelegalų darbą, darbdavys privalo jam sumokėti atlyginimą už darbą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį už minimaliąją mėnesinę algą, nustatytą pagal Darbo kodekso 187 straipsnio reikalavimus, ir ne mažiau kaip už tris mėnesius (nebent įrodyta, kad nelegalus darbas buvo atliekamas kitokį laiką). Ginčai tarp asmens, kuris dirbo nelegalų darbą, ir darbdavio dėl atlyginimo mokėjimo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Kodekso XIX skyrius).“
Pakeisti 268 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„268 straipsnis. Darbdavių ir jų atstovų atestavimas
1Kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens (įmonės,
įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovo ar fizinio asmens) žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašą tvirtina Vyriausybė.“
Pakeisti 287 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Darbo ginčų komisijos veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Darbo ginčų komisija sudaroma iš trijų narių – darbo ginčų komisijos pirmininko bei darbuotojų ir darbdavių atstovų, skiriamų iš Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių veiklos teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų valdymo organų sprendimu. Darbuotojų ir darbdavių atstovų sąrašus sudaro Trišalės tarybos sekretoriatas pirmininkas. Darbo ginčų komisijos narius tvirtina ir keičia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Darbo ginčų komisijos narių dalyvavimas darbo ginčų komisijos posėdyje yra privalomas. Jeigu darbo ginčų komisijos narys (nariai) neatvyksta į posėdį, darbo ginčų komisijos pirmininkas sprendžia, ar atidėti posėdį, ar nagrinėti prašymą iš esmės savo nuožiūra. Darbo ginčų komisijos sudarymo tvarka nustatoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintuose Darbo ginčų komisijos nuostatuose. Darbo ginčų komisijos darbo reglamentą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“5 straipsnis. 288 straipsnio pakeitimas Pakeisti 288 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Darbo ginčų komisiją aptarnauja sekretorius, paskirtas iš Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų.
Sekretorius priima ir registruoja prašymus, susijusius su individualaus darbo ginčo nagrinėjimu, darbo ginčų komisijos pirmininko pavedimu išreikalauja iš atitinkamų tarnybų ir asmenų prašymui išnagrinėti individualų darbo ginčą reikalingus dokumentus, taip pat praneša apie posėdžio laiką, vietą ir darbo ginčų komisijos sudėtį, rašo fiksuoja darbo ginčų komisijos posėdžio eigą garso įrašu protokolą, siunčia sprendimus, persiunčia bylą teismui ir atlieka kitus darbo ginčų komisijos pirmininko pavedimus.“
Pakeisti 293 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7. Darbo ginčų komisijos posėdis yra protokoluojamas fiksuojamas garso įrašu, kuris laikomas darbo ginčų komisijos posėdžio protokolu.“
Pripažinti netekusiu galios 301 straipsnį. 301 straipsnis. Piniginių reikalavimų tenkinimas Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 75¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 75¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Tarpininką pasirenka kolektyvinio darbo ginčo šalys bendru sutarimu iš socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinto tarpininkų sąrašo per tris darbo dienas nuo darbdavio pranešimo apie sprendimą dėl gautų reikalavimų gavimo dienos. Šalims nesusitarus dėl tarpininko paskyrimo, jį burtais ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo vienos iš kolektyvinio darbo ginčo šalių kreipimosi parenka Trišalės tarybos sekretoriatas pirmininkas.“2 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas Papildyti 98 straipsnį 3 dalimi: ,,3. Nustačius, kad asmuo dirbo nelegalų darbą, darbdavys privalo jam sumokėti atlyginimą už darbą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį už minimaliąją mėnesinę algą, nustatytą pagal Darbo kodekso 187 straipsnio reikalavimus, ir ne mažiau kaip už tris mėnesius (nebent įrodyta, kad nelegalus darbas buvo atliekamas kitokį laiką). Ginčai tarp asmens, kuris dirbo nelegalų darbą, ir darbdavio dėl atlyginimo mokėjimo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Kodekso XIX skyrius).“
Pakeisti 268 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„268 straipsnis. Darbdavių ir jų atstovų atestavimas žinių
tikrinimas
darbdaviui atstovaujančio įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašą tvirtina Vyriausybė.“
Pakeisti 287 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Darbo ginčų komisijos veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Darbo ginčų komisija sudaroma iš trijų narių – darbo ginčų komisijos pirmininko bei darbuotojų ir darbdavių atstovų, skiriamų iš Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių veiklos teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų valdymo organų sprendimu. Darbuotojų ir darbdavių atstovų sąrašus sudaro Trišalės tarybos sekretoriatas pirmininkas. Darbo ginčų komisijos narius tvirtina ir keičia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Darbo ginčų komisijos narių dalyvavimas darbo ginčų komisijos posėdyje yra privalomas. Jeigu darbo ginčų komisijos narys (nariai) neatvyksta į posėdį, darbo ginčų komisijos pirmininkas sprendžia, ar atidėti posėdį, ar nagrinėti prašymą iš esmės savo nuožiūra. Darbo ginčų komisijos sudarymo tvarka nustatoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintuose Darbo ginčų komisijos nuostatuose. Darbo ginčų komisijos darbo reglamentą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“5 straipsnis. 288 straipsnio pakeitimas Pakeisti 288 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Darbo ginčų komisiją aptarnauja Valstybinė darbo inspekcija sekretorius, paskirtas iš Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų.
Sekretorius Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus skiriamas Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas priima ir registruoja prašymus, susijusius su individualaus darbo ginčo nagrinėjimu, darbo ginčų komisijos pirmininko pavedimu išreikalauja iš atitinkamų tarnybų ir asmenų prašymui išnagrinėti individualų darbo ginčą reikalingus dokumentus, taip pat praneša apie posėdžio laiką, vietą ir darbo ginčų komisijos sudėtį, rašo fiksuoja darbo ginčų komisijos posėdžio eigą garso įrašu protokolą, siunčia sprendimus, persiunčia bylą teismui ir atlieka kitus darbo ginčų komisijos pirmininko pavedimus.“
Pakeisti 293 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7. Darbo ginčų komisijos posėdis yra protokoluojamas fiksuojamas garso įrašu, kuris laikomas darbo ginčų komisijos posėdžio protokolu.“
Pripažinti netekusiu galios 301 straipsnį. 301 straipsnis. Piniginių reikalavimų tenkinimas Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. gruodžio 1 d. 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Vilnius
2014-11-05 Nr. XIIP-2449 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 268 straipsnio nuostatas tarpusavyje derinti su kartu teikiamo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2451 2 straipsniu keičiamo įstatymo
dalimi, kadangi jose skirtingai reglamentuojamos darbdavių atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais sąlygos. Be to, šiuose įstatymų projektuose skirtingai apibrėžiamos darbdavių, darbdaviui atstovaujančių asmenų sampratos, todėl nevisiškai aišku, kokiems subjektams kokios taisyklės turėtų būti taikomos. Pagal Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalį, joje nurodytų subjektų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai būtų tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, taigi, gali būti tokių atvejų, kai darbdavių žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities daugiau tikrinamos nebūtų. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas leis tinkamai įgyvendinti Darbo kodekso XVIII skyriuje ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 3 ir kituose straipsniuose įtvirtintas garantijas. 2. Įstatymo projekte siūlytina tikslinti vartojamą terminiją, pavyzdžiui Darbo kodekso 268 straipsnyje reguliuojama darbdavių atestacija, tuo tarpu kartu teikiamo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2451 2 straipsniu keičiamo įstatymo
dalyje kalbama apie žinių tikrinimą, nors šio straipsnio 5 dalyje, kurios keisti nesiūloma, yra reguliuojamas žinių patikrinimas (atestacija). 3.
projekto 5 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 288 straipsnio 3 dalyje siūlytina atsisakyti konkrečios sekretoriaus pareigybės įvardinimo ir jos pareiginių funkcijų apibrėžimo, nes toks teisinis reguliavimas nedera su Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis pareigybių aprašymus ir sąrašus. Įtvirtinus konkrečios pareigybės pavadinimą ir funkcijas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas negalėtų tų funkcijų pavesti kitas pareigas einančiam asmeniui net esant būtinumui (pavyzdžiui, ligos, atostogų atveju). Antra, formuluotė „aptarnauja“ gali būti suprantama plačiau, kaip apimanti ne tik šioje dalyje paminėtų funkcijų, bet ir finansinių bei materialinių išteklių naudojimą, todėl Darbo kodekso 288 straipsnio 3 dalyje siūlytina nustatyti, kad darbo ginčų komisiją aptarnaują Valstybinė darbo inspekcija. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
301 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS įstatymo PROJEKTO 2014-12-05 Nr. XIIP-2449(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 301 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS įstatymo PROJEKTO (NR.XIIP-2449)
dalyvavo: K. Miškinienė - komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja - E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos
R. Guobaitė-Kirslienė - Prezidento kanceliarijos patarėja, R. Juknevičius - Lietuvos profesinės Darbo saugos specialistų darbdavių asociacijos Tarybos narys, G. Klimavičius – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, L. Lapinskas - Lietuvos profesinės Darbo saugos specialistų darbdavių asociacijos prezidentas, G. Laškovas - Lietuvos profesinės Darbo saugos specialistų darbdavių asociacijos narys, A. Lupeika –Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, A. Misevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, A. Sabaitienė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotoja, J. Šlaustas – Profesinės saugos lygos valdybos narys, V. Trečiokas – Darbo partijos frakcijos referentas, G. Vitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Siūlytina įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 268 straipsnio nuostatas tarpusavyje derinti su kartu
teikiamo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2451 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, kadangi jose skirtingai reglamentuojamos darbdavių atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais sąlygos. Be to, šiuose įstatymų projektuose skirtingai apibrėžiamos darbdavių, darbdaviui atstovaujančių asmenų sampratos, todėl nevisiškai aišku, kokiems subjektams kokios taisyklės turėtų būti taikomos. Pagal Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalį, joje nurodytų subjektų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai būtų tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, taigi, gali būti tokių atvejų, kai darbdavių žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities daugiau tikrinamos nebūtų. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas leis tinkamai įgyvendinti Darbo kodekso XVIII skyriuje ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 3 ir kituose straipsniuose įtvirtintas garantijas. Iš dalies pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnį siūlome išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 268 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„268 straipsnis. Darbdavių ir jų atstovų atestavimas žinių tikrinimas
asmens ar jo įgalioto asmens darbdaviui atstovaujančio įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašą tvirtina Vyriausybė.“3 2.
Įstatymo projekte siūlytina tikslinti vartojamą terminiją, pavyzdžiui Darbo kodekso 268 straipsnyje reguliuojama darbdavių atestacija, tuo tarpu kartu teikiamo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2451 2 straipsniu keičiamo įstatymo
žinių tikrinimą, nors šio straipsnio 5 dalyje, kurios keisti nesiūloma, yra reguliuojamas žinių patikrinimas (atestacija). Pritarti5
straipsniu keičiamo Darbo kodekso 288 straipsnio 3 dalyje siūlytina atsisakyti konkrečios sekretoriaus pareigybės įvardinimo ir jos pareiginių funkcijų apibrėžimo, nes toks teisinis reguliavimas nedera su Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis pareigybių aprašymus ir sąrašus. Įtvirtinus konkrečios pareigybės pavadinimą ir funkcijas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas negalėtų tų funkcijų pavesti kitas pareigas einančiam asmeniui net esant būtinumui (pavyzdžiui, ligos, atostogų atveju). Antra, formuluotė „aptarnauja“ gali būti suprantama plačiau, kaip apimanti ne tik šioje dalyje paminėtų funkcijų, bet ir finansinių bei materialinių išteklių naudojimą, todėl Darbo kodekso 288 straipsnio 3 dalyje siūlytina nustatyti, kad darbo ginčų komisiją aptarnaują Valstybinė darbo inspekcija. Pritarti Siūlome projekto 5 str. išdėstyti taip:5 straipsnis. 288 straipsnio pakeitimas Pakeisti 288 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Darbo ginčų komisiją aptarnauja Valstybinė darbo inspekcija sekretorius, paskirtas iš Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų.
Sekretorius Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus skiriamas Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas priima ir registruoja prašymus, susijusius su individualaus darbo ginčo nagrinėjimu, darbo ginčų komisijos pirmininko pavedimu išreikalauja iš atitinkamų tarnybų ir asmenų prašymui išnagrinėti individualų darbo ginčą reikalingus dokumentus, taip pat praneša apie posėdžio laiką, vietą ir darbo ginčų komisijos sudėtį, rašo fiksuoja darbo ginčų komisijos posėdžio eigą garso įrašu protokolą, siunčia sprendimus, persiunčia bylą teismui ir atlieka kitus darbo ginčų komisijos pirmininko pavedimus.“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Darbo saugos specialistų darbdavių asociacija, 2014-11-113 Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnis nurodo, kad „Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais“. Žiūrint į VDI ataskaitą apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę už 2013 metus, matome, kad bendras sunkių ir mirtinų atsitikimų dažnumas 100.000 dirbančiųjų mirtinų nelaimingų atsitikimų dažnumas yra 18,1. Tai kyla teisėtas klausimas, kokie materialiniai nuostoliai patiriami Respublikos mastu? Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-724/V-1284 p.
A1-724/V-1284 p. 5 nurodoma: „Darbuotojai, kuriems nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad galėtų saugiai dirbti, prieš pradėdami dirbti ar perkelti į kitą darbą, darbdaviui ar darbdaviui atstovaujančiam asmeniui nustačius tokių darbuotojų mokymo ir profesinių įgūdžių lavinimo poreikius bei mokymo trukmę, mokomi darbo vietose, įmonėse, seminaruose arba juos moko profesinio mokymo teikėjai darbdavio ar darbdaviui atstovaujančio asmens nustatyta darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo ir vertinimo tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nenumatytas reikalavimas net Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas kelti kvalifikaciją. Dar prieš
nuolatinis žinių priminimas. H. Ebbinghaus tyrimai parodė, kad po 20 minučių studentai prisiminė 58,2% informacijos, po 1 valandos – 44,2%; po 9 valandų – 35,8%; po 1 dienos 33,7%; po 2 dienų 27,8%; po 6 dienų – 25,4%; po mėnesio vos 21%. Negi galvojama, kad Lietuvos įmonės darbdavius atstovaujantys asmenys visus darbų saugos reikalavimus puikiai atsimins visą gyvenimą? Ar neperlenkiame lazdos, naikindami Darbo kodekso 268 straipsnyje nustatytą periodiškumą, mažindami naštą verslui žmonių sveikatos ir gyvybės sąskaita bei didindami išlaidų, skirtų žmonių gydymui dydį bei patirdami nuostolius dėl žuvusių darbingų žmonių? Įvertinti Darbdavio ar jam atstovaujančio asmens (toliau – darbdavys) pirminis žinių patikrinimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais užtikrina bendrąsias žinias apie darbuotojų saugą ir sveikatą.
Šių žinių pakanka įmonėje organizuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, t.y. paskirti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistą ar įsteigti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar šioms funkcijoms atlikti sudaryti sutartį su fiziniu asmeniu arba įstaiga, teikiančiais darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas. Visi teisės aktai yra skelbiami Teisės aktų registre, todėl kiekvienas darbdavys gali pakartotinai peržiūrėti ar susipažinti su naujomis teisės aktų nuostatomis. Jei darbdaviui kyla klausimų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo, jis gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri konsultuoja darbdavius šiais klausimais. Valstybinė darbo inspekcija kiekvienais metais organizuoja seminarus darbdaviams ir darbuotojams darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, kurių metu pristato ir aptaria naujus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Taigi, darbdaviams yra sudarytos sąlygos tiek susipažinti ar pakartotinai peržiūrėti teisės aktų nuostatas, tiek konsultuotis jas įgyvendinant. Darbdavio pakartotinis atestavimas kelia neproporcingą ir nepagrįstą naštą darbdaviams, ypač atsižvelgiant į tai, kad darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas atlieka darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai. O tai atvejais, kai darbdavys pats atlieka darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, jis privalo būti išmokytas ir atestuotas kaip darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, t. y. pagal darbdavio, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymo programą, kurios mokymo trukmė 48–68 val. (darbdavio mokymo programos trukmė – 16 val.).
Todėl šiuo metu yra teisinė kolizija, nes visų darbdavių, taip pat ir tų, kurie atlieka darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas įmonėse ir yra išmokyti pagal žymiai platesnę darbdavio, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymo programą, žinios turi būti tikrinamos kas 5 metus pagal darbdavio mokymo programą. Todėl būtina pakeisti Darbo kodekso nuostatas, atsisakant privalomo pakartotinio žinių patikrinimo. 2. UAB „Saugotyra“ 2014-12-01 Europos saugos (ES) ir sveikatos darbe agentūra atliko tyrimą „Kaip dirbantieji visoje Europoje vertina savo darbo sąlygas”, kuris parodė, kad Lietuvos atsilikimas nuo ES vidurkio yra nerimą keliantis faktas, rodantis, kad pagal rodiklius esame ko gero paskutinėje vietoje, palyginti su kitomis ES šalimis. Tarybos Direktyvos 89/391/EEB „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo” įgyvendinimo 4 straipsnis nustato, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog darbdaviai laikytųsi teisinių nuostatų, būtinų šiai direktyvai įgyvendinti. Tuo tarpu LR Vyriausybė 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1184 siūlo LR Seimui skubos tvarka svarstyti LR darbo kodekso (DK) 268 str., ir numato pakeisti darbdavių atestavimo tvarką. DK 268 str. nurodo, kad darbdaviai ir jų įgalioti asmenys kas penki metai privalo ne rečiau kaip kas penkeri metai pasitikrinti žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities. LR Vyriausybės siūlymu periodinė atestacija naikinama. Mūsų nuomone, esant tokiai saugos darbe norminių aktų kaitai, darbdaviams bus padaryta „meškos” paslauga.
Juk vien per paskutinius penkerius metus pakeista ko ne pusė saugos darbe norminių aktų. Ir įvykus nelaimingam atsitikimui darbe dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. nevykdymo, kuris nurodo, kad
„Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai
nekenksmingas darbo sąlygas” darbdaviui teks stoti prieš teismą, išmokėti dideles kompensacijas žuvusių šeimoms. O juk mokymas ir periodinis žinių atnaujinimas yra vienas iš prioritetinių saugos darbe prevencijos priemonių. Taigi lieka neaišku, kodėl esant tokiam dideliam sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičiui, LR Vyriausybė siekia pabloginti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją, panaikindama darbdavių ar jų įgaliotų asmenų periodinę atestaciją? Atkreiptinas dėmesys, kad Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nenumatytas reikalavimas nei darbdavio nei darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas periodinis kvalifikacijos kėlimas? Siūlome nekeisti LR DK 268 straipsnio ir nustatyti darbdavio, darbdavio atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens vykdomų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, periodinį kvalifikacijos kėlimą. Įvertinti Žiūrėti komentarą dėl Darbo saugos specialistų darbdavių asociacijos rašto. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7. 1. Sprendimas: pritarti
komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7. 2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1 Pakeisti projekto 8 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. gruodžio 1 d. 2015 m. sausio 1 d.“
rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Raminta Popovienė. PRIDEDAMA: įstatymo projektas ir įstatymo projekto lyginamasis variantas Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė