Projekto lyginamasis variantas
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymas 2014m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama asmeniui (-ims), turinčiam (-tiems) teisę į šią išmoką, pagal jo (jų) prašymą (-us) dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo, kuris (-ie) pateikiamas (-i) ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesių kreipimosi terminui nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Kai per šį terminą nė vienas iš asmenų, turinčių teisę į šią išmoką, nesikreipė, ši išmoka skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką, jeigu jis kreipėsi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu. Tuo atveju, jei kreipiamasi dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo po apdraustojo mirties gimusiam jo vaikui, kuris gimė po nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu dienos, prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 25 STRAIPSNIO
įstatymas
pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama asmeniui (asmenims), turinčiam (turintiems) teisę į šią išmoką, pagal jo (jų) prašymą (prašymus) dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo, kuris (kurie) pateikiamas (pateikiami) ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesių kreipimosi terminui nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Kai per šį terminą nė vienas iš asmenų, turinčių teisę į šią išmoką, nesikreipė, ši išmoka skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką, jeigu jis kreipėsi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu dienos. Tuo atveju, kai kreipiamasi dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo po apdraustojo mirties gimusiam jo vaikui, kuris gimė po nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu dienos, prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2013 m. gruodžio
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) 25 straipsnio 5 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 103.5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) 27 straipsnio 1 daliai“. KT konstatavo, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 5 dalies nuostata „kai per šį terminą nei vienas iš asmenų, turinčių teisę į šią išmoką, nesikreipė, ši išmoka skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką, jeigu jis kreipėsi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Įgyvendinant KT 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą, taip pat įvertinant, kad asmenys, turintys teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, turėtų pakankamai laiko apie ją sužinoti, prašymo pateikimo terminas nustatomas ne vėliau kaip 3 mėnesiai po nelaimingo atsitikimo darbe pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu. Taip pat įvertinę tą aplinkybę, kad gali būti kreipiamasi dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus skyrimo, kai yra negimęs apdraustojo vaikas, nustatoma, kad tuo atveju, jei kreipiamasi dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo po apdraustojo mirties gimusiam jo vaikui, kuris gimė po nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu dienos, prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos. Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti KT nutarimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą koordinavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius (tel. 870664208, el. p. [email protected]). Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė Asta Aranauskienė, tel. 870668100, el. p. [email protected]) Socialinio draudimo skyriaus (vedėjas Vaidotas Kalinauskas, tel.
870664215, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Ona Stravinskaitė, tel. 870668115, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančio Įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos, o kai per šį terminą nė vienas iš asmenų, turinčių teisę į šią išmoką, nesikreipė, ši išmoka skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką, jeigu jis kreipėsi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma patikslinti Įstatymo nuostatas, KT pripažintas prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai: nustatyti, kad vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama asmeniui (-ims), turinčiam (-iems) teisę į šią išmoką ir pateikusiam (-iems) prašymą (-mus) ne vėliau kaip per 3 mėnesius po nelaimingo atsitikimo darbe pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu. Tuo atveju jei kreipiamasi dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo po apdraustojo mirties gimusiam jo vaikui, kuris gimė po nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu dienos, prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos. Priėmus Įstatymo projektą, bus įgyvendintas KT 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimas, užtikrintos lygios mirusiojo šeimos narių teisės. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 36 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte. Įstatymo projektu įgyvendinant KT 2013 m. gruodžio
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai priimtas įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslui ir jo plėtrai priimtas įstatymas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Reikės parengti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų skyrimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nėra naujai apibrėžiamų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos reglamentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengs 8 punkte numatytą nutarimo projektą ir pateiks jį tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų bei papildomai nebus sutaupyta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Socialinė apsauga“, „nelaimingas atsitikimas darbe“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509
2014-11-05 Nr. XIIP-2447 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad „Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama asmeniui (-ims), turinčiam (-tiems) teisę į šią išmoką, pagal jo (jų) prašymą (-us) dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo, kuris (-ie) pateikiamas (-i) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu. Tuo atveju, jei kreipiamasi dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo po apdraustojo mirties gimusiam jo vaikui, kuris gimė po nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu dienos, prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) 25 straipsnio 5 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr.
profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 103.5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) 27 straipsnio 1 daliai“. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą Konstitucinio Teismo
kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekte siūloma nustatyti 3 mėnesių kreipimosi dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus skyrimo terminą, tačiau toks terminas yra įtvirtintas ir šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, todėl iš esmės naujos taisyklės nebūtų nustatytos.
Antra, pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnį, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus yra fiksuoto dydžio, t.y. lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį ir išmokama lygiomis dalimis kiekvienam mirusiojo šeimos nariui, taip pat ir po jo mirties gimusiems vaikams, todėl neaišku, kaip šios išmokos dalys būtų nustatytos ir išmokėtos, ypač įvertinus tai, kad pagal Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą, 3 mėnesių kreipimosi terminas nėra naikinamasis terminas (Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „Įstatymų leidėjas negali nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, kad asmenys, praleidę kreipimosi dėl socialinės paramos – vienkartinės draudimo išmokos skyrimo terminus, neturėtų galimybės esant objektyvioms aplinkybėms prašyti juos atnaujinti“). Trečia, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad moralinės priedermės šeimos nariams suponuoja pareigą, įgyvendinant įstatyme nustatytą teisę į socialinę paramą – vienkartinę draudimo išmoką, šeimos narių atžvilgiu elgtis sąžiningai, <...> teisę į socialinę paramą įgyvendinantis šeimos narys <...> negali tikėtis didesnės naudos dėl to, kad kiti asmenys dėl objektyvių aplinkybių negalėjo nustatytais terminais įgyvendinti savo teisės. Tačiau įstatymo projekte šeimos narių pareigos šeimos narių atžvilgiu įgyvendinant teisę į socialinę paramą – vienkartinę draudimo išmoką, nėra apibrėžtos ar kaip nors kitaip siūlomos reguliuoti. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymo projekto pavadinime žodis ,,ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiroje eilutėje ir centre. 3.
įstatymais tvirtinamų statutų, kuriuose reguliuojami savo esme analogiškų vienkartinių išmokų mokėjimo teisiniai santykiai, pakeitimų įstatymų projektai, antraip tie patys teisiniai santykiai atskiroms asmenų grupėms bus sureguliuoti skirtingai nesant tam objektyvių priežasčių. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
Vilnius
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509
2014-11-24 Nr. XIIP-2447(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad „Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama asmeniui (-ims), turinčiam (-tiems) teisę į šią išmoką, pagal jo (jų) prašymą (-us) dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo, kuris (-ie) pateikiamas (-i) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu. Tuo atveju, jei kreipiamasi dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo po apdraustojo mirties gimusiam jo vaikui, kuris gimė po nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu dienos, prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos.“ Teisės departamentas laikosi nuomonės, išsakytos 2014 m. lapkričio 5 d. išvadoje, kad pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą Konstitucinio Teismo
kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekte siūloma nustatyti 3 mėnesių nuo nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu kreipimosi dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo terminą. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2014 m. lapkričio 19 d. išvadoje (toliau – Komiteto išvada), be kita ko, nurodyta, kad „įvykio pripažinimas draudiminiu gali trukti nuo pusės metų iki 2 ir daugiau“.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 52 straipsnį, konstitucinį teisinės valstybės principą nustatyti asmens kreipimosi dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo terminą yra įstatymų leidėjo diskrecija, tačiau nustatant terminą privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo reikalavimų: terminas negali būti nei pernelyg trumpas – toks, per kurį asmuo nespėtų kreiptis dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo (mokėjimo), nei pernelyg ilgas – toks, per kurį, nesant objektyvių priežasčių, asmuo negalėtų nepagrįstai ilgą laiką įgyvendinti savo teisės gauti vienkartinę draudimo išmoką. Antra, įstatymo projekte nenustatyta kas ir kokia tvarka turi informuoti asmenis apie tai, kad įvykis pripažintas draudiminiu, nors šis juridinis faktas svarbus taikant 3 mėnesių kreipimosi terminą, todėl praktikoje gali kilti nesklandumų dėl šių nuostatų įgyvendinimo. Komiteto išvadoje taip pat nurodyta, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų skyrimo nuostatuose bus nustatytas Sodrai įpareigojimas patikrinti šeimos narius Gyventojų registre, o asmenims, kurie teikia prašymus dėl išmokos skyrimo, pateikti jiems žinomą informaciją apie turinčius teisę į išmoką šeimos narius. Tačiau įstatymo projekte šeimos narių pareigos šeimos narių atžvilgiu įgyvendinant teisę į socialinę paramą – vienkartinę draudimo išmoką, nėra apibrėžtos ar kaip nors kitaip siūlomos reguliuoti. Pažymėtina, kad pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, asmenų teisės, pareigos ir atsakomybė turi būti nustatyta įstatymu.
Trečia, pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnį, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus yra fiksuoto dydžio, t.y. lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį ir išmokama lygiomis dalimis kiekvienam mirusiojo šeimos nariui, taip pat ir po jo mirties gimusiems vaikams, todėl reguliavimas, apibūdintas Komiteto išvadoje, kad „Neišmokėta dalis, dėl kurios nesikreipė turintis teisę į šią išmoką šeimos narys, liks neišmokėta“ pažeistų teisę į proporcingai didesnę išmoką. 2. Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiami kitų įstatymų ir įstatymais tvirtinamų statutų, kuriuose reguliuojami savo esme analogiškų vienkartinių išmokų mokėjimo teisiniai santykiai, pakeitimų įstatymų projektai, nes įstatymo projekte ir Komiteto išvadoje nurodytas numatomas teisinis reguliavimas iš esmės skiriasi nuo šiuo metu galiojančio reguliavimo, todėl tie patys teisiniai santykiai atskiroms asmenų grupėms bus sureguliuoti skirtingai nesant tam objektyvių priežasčių. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO
posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė; komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys:
V. Kalinauskas - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, G. Klimavičius – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, E. Radišauskienė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotoja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
pakeisti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad
„Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama asmeniui (-ims), turinčiam
(-tiems) teisę į šią išmoką, pagal jo (jų) prašymą (-us) dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo, kuris (-ie) pateikiamas (-i) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu.
Tuo atveju, jei kreipiamasi dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo po apdraustojo mirties gimusiam jo vaikui, kuris gimė po nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu dienos, prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) 25 straipsnio 5 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 103.5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) 27 straipsnio 1 daliai“. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimas nebūtų tinkamai įgyvendintas dėl kelių priežasčių.
Pirma, įstatymo projekte siūloma nustatyti 3 mėnesių kreipimosi dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus skyrimo terminą, tačiau toks terminas yra įtvirtintas ir šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, todėl iš esmės naujos taisyklės nebūtų nustatytos. Antra, pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnį, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus yra fiksuoto dydžio, t.y. lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį ir išmokama lygiomis dalimis kiekvienam mirusiojo šeimos nariui, taip pat ir po jo mirties gimusiems vaikams, todėl neaišku, kaip šios išmokos dalys būtų nustatytos ir išmokėtos, ypač įvertinus tai, kad pagal Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą, 3 mėnesių kreipimosi terminas nėra naikinamasis terminas (Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „Įstatymų leidėjas negali nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, kad asmenys, praleidę kreipimosi dėl socialinės paramos – vienkartinės draudimo išmokos skyrimo terminus, neturėtų galimybės esant objektyvioms aplinkybėms prašyti juos atnaujinti“). Trečia, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad moralinės priedermės šeimos nariams suponuoja pareigą, įgyvendinant įstatyme nustatytą teisę į socialinę paramą – vienkartinę draudimo išmoką, šeimos narių atžvilgiu elgtis sąžiningai, <...> teisę į socialinę paramą įgyvendinantis šeimos narys <...> negali tikėtis didesnės naudos dėl to, kad kiti asmenys dėl objektyvių aplinkybių negalėjo nustatytais terminais įgyvendinti savo teisės. Tačiau įstatymo projekte šeimos narių pareigos šeimos narių atžvilgiu įgyvendinant teisę į socialinę paramą – vienkartinę draudimo išmoką, nėra apibrėžtos ar kaip nors kitaip siūlomos reguliuoti.
Nepritarti Galiojančiame Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme yra nustatyta, kad prašymai pateikiami ne anksčiau kaip per tris mėnesius nuo įvykio įvykimo dienos. Įstatymo projekte numatome, kad prašymai teikiami per tris mėnesius nuo įvykio pripažinimo draudiminiu įvykiu dienos. 3 mėnesių kreipimosi terminas nustatomas nuo įvykio pripažinimo draudiminiu įvykiu dienos, o galiojančiame Įstatyme yra nustatyta, kad prašymai pateikiami per 3 mėnesius nuo įvykio įvykimo dienos, taip pat yra nustatytas trijų metų laikotarpis, kurie nespėjo pateikti prašymų per tris mėnesius. 3 metų laikotarpis naikinamas, o įvykio pripažinimas draudiminiu gali trukti nuo pusės metų iki 2 ir daugiau. Taip pat Įstatymo projekte yra nustatoma, kad tuo atveju, jei kreipiamasi dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo po apdraustojo mirties gimusiam jo vaikui, kuris gimė po nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu dienos, prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos. Keičiant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų skyrimo nuostatus, kuriuose bus numatytas Sodrai įpareigojimas patikrinti šeimos narius Gyventojų registre, o asmenims, kurie teikia prašymus dėl išmokos skyrimo, pateikti jiems žinomą informaciją apie turinčius teisę į išmoką šeimos narius. Neišmokėta dalis, dėl kurios nesikreipė turintis teisę į šią išmoką šeimos narys, liks neišmokėta. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymo projekto pavadinime žodis ,,ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiroje eilutėje ir centre. Pritarti 3.
projektu turėtų būti teikiami kitų įstatymų ir įstatymais tvirtinamų statutų, kuriuose reguliuojami savo esme analogiškų vienkartinių išmokų mokėjimo teisiniai santykiai, pakeitimų įstatymų projektai, antraip tie patys teisiniai santykiai atskiroms asmenų grupėms bus sureguliuoti skirtingai nesant tam objektyvių priežasčių. Nepritarti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą. KT konstatavo, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostata „kai per šį terminą nei vienas iš asmenų, turinčių teisę į šią išmoką, nesikreipė, ši išmoka skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką, jeigu jis kreipėsi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Įstatymuose ir įstatymais patvirtintuose statutuose, kuriuose reguliuojami savo esme analogiškų vienkartinių išmokų mokėjimo teisiniai santykiai, Konstitucijai prieštaraujančios analogiškos nuostatos nėra, todėl ir statutų pakeitimas šiuo aspektu nėra tikslingas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. PRIDEDAMA: įstatymo
projektas ir įstatymo projekto lyginamasis variantas Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė