Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams),
auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 400 litų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD).“
Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Remigijus Šimašius
Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
8Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams),
auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 60 116 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau –
įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 metų ir
vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Remigijus Šimašius
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 patvirtintoje Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programoje numatytas siekis didinti šalies gyventojų skaičių, t.y., kad šeimos norėtų ir galėtų išlaikyti ir deramai išugdyti kuo daugiau vaikų. Taip pat numatytas siekis užtikrinti, kad vaikų gimimas nemažintų šeimos pajamų, neribotų abiejų tėvų profesinių siekių, mokymosi, karjeros galimybių, jų kultūrinių interesų ir gyvenimo kokybės bei siekiama nukreipti lėšas šeimos paramai bei palengvinti vaikus auginantiems asmenims derinti šeimos ir darbo pareigas. Papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – PNPD) taikymo už kiekvieną auginamą vaiką tikslas suteikti papildomų paskatų tėvams auginti vaikus ir kompensuoti su vaikų auginimu susijusias išlaidas. Visgi šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ) numatytas PNPD dydis negali suteikti tinkamų garantijų šeimoms, kadangi suteikia tik nežymią finansinę paramą. Įvertinus Vyriausybės programos nuostatas ir nuolatinį valstybės siekį remti šeimas bei skatinti demografinės padėties gerėjimą, siūlome peržiūrėti taikomą PNPD dydį, kadangi PNPD gali būti viena iš priemonių, kuri galėtų realiai prisidėti prie finansinės paramos šeimai bei padėtų užtikrintų tiek dirbančių tėvų, tiek ir vaikų interesus. Projekto tikslas – siūloma padidinti PNPD. Projekto uždaviniai – užtikrinti realią finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Teikiamas įstatymo projektas susijęs su 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2381. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Remigijus Šimašius.
Projekto rengėjas yra Seimo narys Remigijus Šimašius. 2. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Įstatymo 20 straipsnio 8 dalis numato, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 litų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD). Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma padidinti taikomą PNPD, t. y. numatyti, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 400 litų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus projektą esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nebus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, keisti jau galiojančių ar priimti naujų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektais parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis, 2014 m. pradžioje gyventojų skaičius 0-17 metų grupėje sudarė 532 647. Taigi padidinus PNPD 200 litų už kiekvieną vaiką ir darant prielaidą, kad bent 400 000 vaikų tėvai turėjo apmokestinamųjų pajamų, valstybės biudžetas netektų apie 12 mln. litų pajamų per mėnesį (144 mln. litų per metus).
Valstybės biudžeto pajamų netekimą visiškai kompensuoja pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šilumos energijai ir karštam vandeniui atsisakymas, dėl kurio valstybės biudžetas papildomai gaus
įstatymo projektas susijęs su 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2381. Be to, padidėjus gyventojų pajamoms ir išaugus gyventojų vartojimui, prognozuojamos papildomos biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir pridėtinės vertės mokesčių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Remigijus Šimašius
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 patvirtintoje Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programoje numatytas siekis didinti šalies gyventojų skaičių, t.y., kad šeimos norėtų ir galėtų išlaikyti ir deramai išugdyti kuo daugiau vaikų. Taip pat numatytas siekis užtikrinti, kad vaikų gimimas nemažintų šeimos pajamų, neribotų abiejų tėvų profesinių siekių, mokymosi, karjeros galimybių, jų kultūrinių interesų ir gyvenimo kokybės bei siekiama nukreipti lėšas šeimos paramai bei palengvinti vaikus auginantiems asmenims derinti šeimos ir darbo pareigas. Papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – PNPD) taikymo už kiekvieną auginamą vaiką tikslas suteikti papildomų paskatų tėvams auginti vaikus ir kompensuoti su vaikų auginimu susijusias išlaidas. Visgi šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ) numatytas PNPD dydis negali suteikti tinkamų garantijų šeimoms, kadangi suteikia tik nežymią finansinę paramą. Įvertinus Vyriausybės programos nuostatas ir nuolatinį valstybės siekį remti šeimas bei skatinti demografinės padėties gerėjimą, siūlome peržiūrėti taikomą PNPD dydį, kadangi PNPD gali būti viena iš priemonių, kuri galėtų realiai prisidėti prie finansinės paramos šeimai bei padėtų užtikrintų tiek dirbančių tėvų, tiek ir vaikų interesus. Projekto tikslas – siūloma padidinti PNPD. Projekto uždaviniai – užtikrinti realią finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Teikiamas įstatymo projektas susijęs su 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2381. 2.
atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Remigijus Šimašius. Projekto rengėjas yra Seimo narys Remigijus Šimašius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Atsižvelgiant į numatomą euro įvedimą Lietuvos Respublikoje, nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 13-1, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1129, kurio 4 straipsnyje numatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki
programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas
dydis (toliau – PNPD). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma padidinti taikomą PNPD, t. y. numatyti, kad nuo 2015 m. sausio
gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 116 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis. Pažymėtina, kad keičiamas būtent Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 13¹, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.
XII-1129, įsigaliosiantis 2015-01-01, kadangi siūloma, kad projekto nuostatos taip pat įsigaliotų 2015-01-01 ir būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus projektą esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nebus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, keisti jau galiojančių ar priimti naujų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektais parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis, 2014 m. pradžioje gyventojų skaičius 0-17 metų grupėje sudarė 532 647. Taigi padidinus PNPD iki 116 Eur už kiekvieną vaiką ir darant prielaidą, kad bent 400 000 vaikų tėvai turėjo apmokestinamųjų pajamų, valstybės biudžetas netektų apie 12 mln. litų pajamų per mėnesį (144 mln. litų per metus). Valstybės biudžeto pajamų netekimą visiškai kompensuoja pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šilumos energijai ir karštam vandeniui atsisakymas, dėl kurio valstybės biudžetas papildomai gaus
įstatymo projektas susijęs su 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2381. Be to, padidėjus gyventojų pajamoms ir išaugus gyventojų vartojimui, prognozuojamos papildomos biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir pridėtinės vertės mokesčių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Remigijus Šimašius
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-10-31 2014-11-04
Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2443 ir lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nr. IX‑1007 9, 13¹, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo nr. xii-1129 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-2443(2) atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas 2014 m. spalio 31 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo gavo derinimui Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2443, o 2014 m. lapkričio 5 d. gavo derinimui Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 13¹, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1129 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2443(2). Atsižvelgdami į tai, kad projektas Nr. XIIP-2443(2) patikslina anksčiau atsiųstą derinti projektą Nr. XIIP-2443, įvertinome tik projekto Nr. XIIP-2443(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei. Pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl projekto Nr. XIIP-2443(2) atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
2014-11-04 Nr. XIIP-2443(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
yra nurodyta, kad „Teikiamas įstatymo projektas susijęs su 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2381“. Atkreiptinas dėmesys, kad šis įstatymo projektas nebuvo pateiktas kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-2381, todėl planuojant 2015 metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų pajamas bei asignavimus siūloma mokesčio lengvata nebuvo įvertinta. Atsižvelgiant į tai, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 2. Pažymėtina, kad šis įstatymo projektas nebuvo pateiktas kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-2381, todėl jam taikytinos Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčio administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos, įstatymo projekto nuostatos pildytinos aiškiai nustatant, siūlomų nuostatų įsigaliojimo terminą. 3. Atsižvelgiant į tai, kad LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 13¹, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1129 5 straipsnyje jau yra nustatytas šio įstatymo įsigaliojimas ir taikymas, įstatymo projekto 2 straipsnis vertintinas kaip perteklinis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
REIKALŲ IR DARBO komitetas
posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė - komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: J. Lisauskienė – Finansų ministerijos Mokesčių departamento Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, A. Miknevičienė – Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Planavimo ir analizės skyriaus vedėja, T. Milevičius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos skyriaus vedėjo pavaduotojas, A. Šešelgis - Socialinės apsaugos ir darbo viceministras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-05 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-05 Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „Teikiamas įstatymo projektas susijęs su 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2381“. Atkreiptinas dėmesys, kad šis įstatymo projektas nebuvo pateiktas kartu su įstatymo projektu Nr.
XIIP-2381, todėl planuojant 2015 metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų pajamas bei asignavimus siūloma mokesčio lengvata nebuvo įvertinta. Atsižvelgiant į tai, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta 2015 m. sausio 8 d. (2015-01-07, Vyriausybės nutarimo Nr. 8). 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-05 Pažymėtina, kad šis įstatymo projektas nebuvo pateiktas kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-2381, todėl jam taikytinos Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčio administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys< ...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos, įstatymo projekto nuostatos pildytinos aiškiai nustatant, siūlomų nuostatų įsigaliojimo terminą. Nesvarstyti. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-05 Atsižvelgiant į tai, kad LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 13¹, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1129 5 straipsnyje jau yra nustatytas šio įstatymo įsigaliojimas ir taikymas, įstatymo projekto 2 straipsnis vertintinas kaip perteklinis. Nesvarstyti. 2. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-11-24 Europos teisės departamentas 2014 m. spalio 31 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo gavo derinimui Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2443, o 2014 m. lapkričio 5 d. gavo derinimui Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 13¹, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1129 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2443(2).
XIIP-2443(2). Atsižvelgdami į tai, kad projektas Nr. XIIP-2443(2) patikslina anksčiau atsiųstą derinti projektą Nr. XIIP-2443, įvertinome tik projekto Nr. XIIP-2443(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei. Pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl projekto Nr. XIIP-2443(2) atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Nesvarstyti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybės išvada (2015-01-07, Vyriausybės nutarimo Nr. 8). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-842 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 13¹, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1129 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2443(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2443(2), nes jeigu Įstatymo projekto Nr. XIIP-2443(2) nuostatos būtų priimtos, nacionalinis biudžetas netektų daug pajamų (apie 28,96 mln. eurų). 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2011 L 306, p. 12), nurodoma, kad jeigu vidutinės trukmės tikslas biudžeto rodikliui nėra pasiektas (taip yra Lietuvos atveju), šalis privalo užtikrinti, kad esant diskreciniams pajamų netekimams (nagrinėjamu atveju – 28,96 mln. eurų), būtų atitinkamai mažinamos valdžios sektoriaus išlaidos ir (ar) didinamos kitos pajamos.
Drauge turi būti tenkinama sąlyga, kad metinis išlaidų augimas neviršytų vidutinio laikotarpio potencialaus bendrojo vidaus produkto augimo lygio, nebent viršijimas kompensuojamas papildomas pajamas generuojančiomis priemonėmis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. gruodžio 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymą, pagal kurį lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui, nustatytas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte, taikomas iki 2015 m. liepos 1 d.; be to, Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme pajamos nurodytos jau atsižvelgiant į tai, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvata šilumos energijai ir karštam vandeniui nuo 2015 m. liepos 1 d. panaikinama, todėl tai negali būti laikoma papildomu pajamų šaltiniu, kaip teigiama Įstatymo projekto Nr. XIIP-2443(2) aiškinamajame rašte. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Komiteto sprendimas: pritarti LR Vyriausybės 2015 m. sausio 7 d. išvadai (nutarimo Nr. 8) dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2443(2) ir siūlyti įstatymo projektą atmesti. 6.2.
Vyriausybei: atsižvelgiant į Vyriausybės 2012 – 2016 metų programos šeimos politikos tikslus, siūlyti Vyriausybei planuojant 2016 metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų pajamas skirti daugiau lėšų numatytiems programoje šeimos politikos tikslams pasiekti bei pateikti Seimui svarstyti įstatymų projektus dėl palankesnės mokestinės politikos šeimoms, auginančioms vaikus. 7. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 2 – prieš. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kristina Miškinienė. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetas
I
DĖL
2015 m. balandžio 15 d. Nr. 109-P-12
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Andrius Palionis, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Kęstutis Daukšys (pavaduojantis Vitaliją Vonžutaitę). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-04 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „Teikiamas įstatymo projektas susijęs su 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2381“. Atkreiptinas dėmesys, kad šis įstatymo projektas nebuvo pateiktas kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-2381, todėl planuojant 2015 metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų pajamas bei asignavimus siūloma mokesčio lengvata nebuvo įvertinta. Atsižvelgiant į tai, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Pritarti
nutarimas Nr. 8
Teisės departamentas,
šis įstatymo projektas nebuvo pateiktas kartu su įstatymo projektu Nr.
XIIP-2381, todėl jam taikytinos Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčio administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos, įstatymo projekto nuostatos pildytinos aiškiai nustatant, siūlomų nuostatų įsigaliojimo terminą. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
Teisės departamentas,
tai, kad LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 13¹,
nustatytas šio įstatymo įsigaliojimas ir taikymas, įstatymo projekto 2 straipsnis vertintinas kaip perteklinis. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
departamentas 2014-10-31 Europos teisės departamentas 2014 m. spalio 31 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo gavo derinimui Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2443, o 2014 m. lapkričio 5 d. gavo derinimui Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 13¹, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1129 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2443(2). Atsižvelgdami į tai, kad projektas Nr. XIIP-2443(2) patikslina anksčiau atsiųstą derinti projektą Nr. XIIP-2443, įvertinome tik projekto Nr. XIIP-2443(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei. Pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl projekto Nr. XIIP-2443(2) atitikties Europos
pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-01-07 (nutarimas Nr. 8) Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 13¹, 17 ir
pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2443(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2443(2), nes jeigu Įstatymo projekto Nr. XIIP-2443(2) nuostatos būtų priimtos, nacionalinis biudžetas netektų daug pajamų (apie 28,96 mln. eurų). 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2011 L 306, p. 12), nurodoma, kad jeigu vidutinės trukmės tikslas biudžeto rodikliui nėra pasiektas (taip yra Lietuvos atveju), šalis privalo užtikrinti, kad esant diskreciniams pajamų netekimams (nagrinėjamu atveju – 28,96 mln. eurų), būtų atitinkamai mažinamos valdžios sektoriaus išlaidos ir (ar) didinamos kitos pajamos. Drauge turi būti tenkinama sąlyga, kad metinis išlaidų augimas neviršytų vidutinio laikotarpio potencialaus bendrojo vidaus produkto augimo lygio, nebent viršijimas kompensuojamas papildomas pajamas generuojančiomis priemonėmis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. gruodžio 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.
IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymą, pagal kurį lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui, nustatytas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte, taikomas iki
Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme pajamos nurodytos jau atsižvelgiant į tai, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvata šilumos energijai ir karštam vandeniui nuo 2015 m. liepos 1 d. panaikinama, todėl tai negali būti laikoma papildomu pajamų šaltiniu, kaip teigiama Įstatymo projekto Nr. XIIP-2443(2) aiškinamajame rašte. Pritarti
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2015-03-26 6.1. Komiteto sprendimas: pritarti LR Vyriausybės 2015 m. sausio 7 d. išvadai (nutarimo Nr. 8) dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2443(2) ir siūlyti įstatymo projektą atmesti. Pritarti
Respublikos Vyriausybei: atsižvelgiant į Vyriausybės 2012 – 2016 metų programos šeimos politikos tikslus, siūlyti Vyriausybei planuojant 2016 metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų pajamas skirti daugiau lėšų numatytiems programoje šeimos politikos tikslams pasiekti bei pateikti Seimui svarstyti įstatymų projektus dėl palankesnės mokestinės politikos šeimoms, auginančioms vaikus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-01-07 nutarime Nr. 8 nurodytas nepritarimo Projektui priežastis.
Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas