Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Papildyti 6 straipsnį nauju 43 punktu:
„43) socialinės pašalpos ir kompensacijų,
nustatytos nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas;“. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 7 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) socialinių išmokų ir kompensacijų, išskyrus socialinę
pašalpą ir kompensacijas, nustatytą nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, skaičiavimas ir mokėjimas;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Papildyti 6 straipsnį nauju 43 punktu:
„43) socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytos nustatytų
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas;“.“
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 7 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) socialinių išmokų ir kompensacijų, išskyrus socialinę pašalpą ir
kompensacijas, nustatytą nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, skaičiavimas ir mokėjimas;“.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NR. IX-1675 4, 8, 10, 12, 17, 21, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1773 1, 2
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4, 8, 10, 12, 17, 21, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1773 1, 2 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas Nr.
2) projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti:
nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija turi įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją visose savivaldybėse įgyvendinimo perspektyvas ir prireikus parengti atitinkamų teisės aktų, susijusių su piniginės socialinės paramos teikimo vienodu teisiniu reguliavimu visose savivaldybėse, pakeitimus;
įstatymo (toliau – Įstatymas), kuriuo nuo 2012 m. sausio 1 d. pradėta piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams pertvarka, įgyvendinimo stebėseną, atsižvelgiant į tarpinstitucinės darbo grupės piniginės socialinės paramos teikimo, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, visose savivaldybėse įgyvendinimo perspektyvoms vertinti (toliau – tarpinstitucinė darbo grupė), sudarytos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 17 d. įsakymu Nr.
2) projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti:
nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija turi įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją visose savivaldybėse įgyvendinimo perspektyvas ir prireikus parengti atitinkamų teisės aktų, susijusių su piniginės socialinės paramos teikimo vienodu teisiniu reguliavimu visose savivaldybėse, pakeitimus;
įstatymo (toliau – Įstatymas), kuriuo nuo 2012 m. sausio 1 d. pradėta piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams pertvarka, įgyvendinimo stebėseną, atsižvelgiant į tarpinstitucinės darbo grupės piniginės socialinės paramos teikimo, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, visose savivaldybėse įgyvendinimo perspektyvoms vertinti (toliau – tarpinstitucinė darbo grupė), sudarytos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės piniginės socialinės paramos teikimo vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją visose savivaldybėse įgyvendinimo perspektyvoms vertinti sudarymo“, pateiktas rekomendacijas;
rezultatus, gavėjų skaičiaus mažėjimo ir lėšų panaudojimo tendencijas bandomosiose savivaldybėse (Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybės), teikiančiose piniginę socialinę paramą, t. y. socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas (toliau – kompensacijos), vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, bei 41 savivaldybės pateiktus siūlymus dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisinio reguliavimo.
2013 metais, palyginti su 2012 metais, šalyje vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 14,4 proc. (nuo 221,9 iki 190,0 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 15,2 proc. (nuo 599,5 iki 508,2 mln. litų). Tuo laikotarpiu bandomosiose savivaldybėse socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo 18,7 proc. (nuo 15,5 iki 12,6 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 26,8 proc. (nuo 38,1 iki 27,9 mln. litų). 2014 metų I pusmetį, palyginti su 2013 metų I pusmečiu, socialinės pašalpos gavėjų skaičius šalyje sumažėjo 26,1 proc. (nuo 215,6 iki 159,2 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 28,0 proc. (nuo 289,9 iki 208,8 mln. litų). Tuo pačiu laikotarpiu bandomosiose savivaldybėse socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo 23,4 proc. (nuo 14,4 iki 11,0 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 26,0 proc. (nuo 16,4 iki 12,2 mln. litų).
2013 metais, palyginti su 2012 metais, šalyje vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavusių asmenų skaičius išaugo 2,8 proc. (nuo 199,4 iki 204,9 tūkst. asmenų), o išlaidos kompensacijoms mokėti sumažėjo 10,2 proc. (nuo 169,5 iki 152,2 mln. litų). Tuo pačiu laikotarpiu bandomosiose savivaldybėse kompensacijų gavėjų skaičius sumažėjo 8,4 proc. (nuo 11,9 iki 10,9 tūkst. asmenų), o išlaidos kompensacijoms mokėti sumažėjo 19,0 proc. (nuo 8,4 iki 6,8 mln. litų). 2014 metų I pusmetį, palyginti su 2013 metų I pusmečiu, kompensacijų gavėjų skaičius šalyje sumažėjo 3,0 proc. (nuo 203,1 iki 197,0 tūkst. asmenų), o išlaidos kompensacijoms mokėti sumažėjo 34,3 proc. (nuo 114,1 iki 75,0 mln. litų). Tuo pačiu laikotarpiu bandomosiose savivaldybėse kompensacijų gavėjų skaičius sumažėjo 12,1 proc. (nuo 10,8 iki 9,5 tūkst. asmenų), o išlaidos kompensacijoms mokėti sumažėjo 26,3 proc. (nuo 4,9 iki 3,6 mln. litų);
Įstatymų projektų pagrindinis tikslas – siekiant didinti piniginės socialinės paramos tikslingumą ir veiksmingumą, 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigus bandomajam projektui, nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatyti vienodą piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir kompensacijų) teikimo modelį visose savivaldybėse. Svarbiausi Įstatymų projektų uždaviniai: 1.
Atsižvelgiant į penkių bandomųjų savivaldybių piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo gerąją praktiką ir rezultatus vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją bei tarpinstitucinės darbo grupės pateiktas rekomendacijas, kad socialinė pašalpa ir kompensacijos savivaldybių gyventojams taikliau ir veiksmingiau gali būti skiriamos suteikiant savarankiškumą savivaldybių taryboms, nuo 2015 m. sausio 1 d. perduoti kompensacijų teikimą savarankiškajai savivaldybių funkcijai taip sudarant teisinį pagrindą nustatyti visose savivaldybėse vienodą piniginės socialinės paramos teikimo modelį, kai socialinė pašalpa ir kompensacijos nepasiturintiems gyventojams būtų teikiamos vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją. 2. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, atlikti atskirų Įstatymo nuostatų pakeitimus. Kartu teikiamas Įstatymo projektas Nr. 2 yra įgyvendinamasis Įstatymo projekto Nr. 1 teisės aktas, kuris įteisina kompensacijų nepasiturintiems gyventojams teikimo įgyvendinimą vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą koordinavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, tel. 266 4202, el. p. [email protected]. Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento (direktorė – Violeta Toleikienė, tel. 266 4269, el. p. [email protected]) Piniginės paramos skyrius (vedėja – Svetlana Kulpina, tel. 266 4264, el. p. [email protected]; tiesioginė rengėja – vyriausioji specialistė Kristina Tumienė, tel. 266 4224, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
gyventojams teikimo bei skirtingas šios paramos finansavimo modelis.
2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, buvo sudarytas teisinis pagrindas 5 bandomosiose Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybėse piniginę socialinę paramą, t. y. socialinę pašalpą ir kompensacijas, nepasiturintiems gyventojams teikti vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, finansuojamą iš savivaldybių biudžetų lėšų. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, 55 nebandomosios savivaldybės teikia socialinę pašalpą vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų, o kompensacijas – valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją, kuri finansuojama iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams. Bandomosioms savivaldybėms lėšų piniginei socialinei paramai finansuoti 2012–2014 metams skiriama 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtinto valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lygio suma. 55 nebandomosioms savivaldybėms 2014 metams socialinei pašalpai finansuoti skiriama 2012 metais socialinei pašalpai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotų valstybės biudžeto lėšų dydžio lėšų suma. Kompensacijos finansuojamos ir Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje numatytas kreditas ir palūkanos apmokami iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams. Kompensacijoms administruoti valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją vykdančioms savivaldybėms iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriama nuo 2 iki 4 procentų kompensacijoms skirtų lėšų. Konkretų kompensacijoms administruoti skiriamų lėšų procento dydį iki biudžetinių metų pradžios nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Savivaldybės, vykdančios valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją, teikdamos kompensacijas, vadovaujasi Įstatymo nuostatomis. Bandomosios savivaldybės, vykdančios savarankiškąją savivaldybių funkciją, teikdamos piniginę socialinę paramą, taip pat 55 nebandomosios savivaldybės, teikdamos socialinę pašalpą vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, vadovaujasi Įstatymu tiek, kiek minėtos paramos teikimo nereglamentuoja Įstatymo specialiosios teisės normos ir jų pagrindu savivaldybės tarybos patvirtinti teisės aktai (Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas, Socialinės pašalpos teikimo tvarkos aprašas, Lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodika ir kt.). Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 34 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje numatytas vienintelis atvejis – valstybės institucijų priimti sprendimai, kai yra tikslinami valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymai bei iš valstybės ar savivaldybių biudžetų yra kompensuojamos pajamos ar išlaidos. 2. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama, jei būsto šildymo išlaidos viršija 20 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio. Įstatymas nenumato būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo išimčių tais atvejais, kai išlaidos už būsto šildymą yra mažesnės, negu nustatyta Įstatyme, tačiau asmens (šeimos) materialinė, socialinė situacija yra sudėtinga ir parama yra būtina. 3.
dirbantys asmenys, taip pat ne savo artimuosius giminaičius slaugantys ir (ar) prižiūrintys asmenys, kreipdamiesi piniginės socialinės paramos, turi atitikti vieną iš Įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Dažniausiai minėti asmenys, nors vykdo ūkinę veiklą ir (ar) prižiūri kitą asmenį, siekdami gauti piniginę socialinę paramą, registruojasi teritorinėje darbo biržoje, nors nesiekia susirasti darbo, todėl registracija minėtoje institucijoje tampa fiktyvi. 4. Įstatyme nustatyti atvejai, kai auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys Įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, turi teisę į piniginę socialinę paramą, tačiau nagrinėjant bylą dėl tėvystės nustatymo, teismui nusprendus byloje paskirti ekspertizę giminystės ryšiui nustatyti ir sustabdžius bylos nagrinėjimą, minėti asmenys, tuo atveju, kai neatitinka kitų Įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, neturi teisės gauti piniginės socialinės paramos. 5.
projektas buvo pradėtas ar nepradėtas įgyvendinti, tuo atveju, jei daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ateinantį šildymo sezoną jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, iki bus įgyvendintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus, įskaitant atvejį, kai dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. 6. Įstatyme nėra įvardytas terminas, per kurį asmuo, siekdamas gauti papildomą socialinės pašalpos dalį, mokamą įsidarbinus, turi pateikti prašymą-paraišką. 7. Apskaičiuojant asmenų, besikreipiančių dėl piniginės socialinės paramos, gaunamas pajamas, Įstatyme numatytais atvejais, atitinkamos pajamų rūšys gali būti įskaitomos arba į mėnesio, kada jos buvo paskirtos, arba į mėnesio, kada išmokėtos, pajamas. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo yra įskaitomos į asmenų pajamas tų mėnesių, kada jos buvo paskirtos, o alimentai (išlaikymas) – į mėnesių, kada jie buvo išmokėti, pajamas, nors šios pajamų rūšys savo prigimtimi yra vienodos paskirties, t. y. užtikrinti vaiko išlaikymą. 8.
kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, piniginė socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruoti Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Ši nuostata netaikoma, kai piniginės socialinės paramos gavėjas įsidarbina, tačiau Įstatyme nėra numatyta, kokį laikotarpį asmuo turi dirbti, todėl praktikoje pasitaiko atvejų, kai paramos gavėjas, siekdamas išvengti minėtos nuostatos taikymo, įsidarbina kelioms dienoms taip įgydamas teisę gauti piniginę socialinę paramą. Be to, Įstatyme nėra nustatytas terminas, kiek laiko gali būti taikoma nurodyta sankcija tais atvejais, kai asmuo pakartotinai nesikreipia dėl piniginės socialinės paramos. 9. Savivaldybės administracija turi teisę: 9.1. patikrinusi asmenų gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai kartu su asmenimis, kurie turi teisę gauti kompensacijas, būste faktiškai gyvena ir asmenys, kurie šiame būste nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba jo nesinuomoja, tačiau naudojasi būstui teikiamu šildymu bei vandeniu; 9.2.
teikimą darbingo amžiaus darbingam vienam gyvenančiam asmeniui arba darbingiems bendrai gyvenantiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir (ar) nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Dauguma Įstatymo nuostatų yra taikomos savarankiškai dirbantiems asmenims, tačiau minėta nuostata taikytina tik vienai iš savarankiškai dirbančiais asmenimis laikomų asmenų grupei – asmenims, vykdantiems individualią veiklą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma:
teikimas buvo priskirtas savarankiškajai savivaldybių funkcijai, praktiką bei nustačius, kad šiose savivaldybėse piniginė socialinė parama buvo teikiama veiksmingiau: skiriama tiems, kam iš tiesų jos labiausiai reikia, taikomos efektyvios priemonės užkertant kelią galimiems piktnaudžiavimams, sudarant sąlygas didinti nepasiturinčių gyventojų integraciją į darbo rinką, racionaliau naudojamos tam skiriamos lėšos, nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatyti teisinį pagrindą visoms savivaldybėms teikti kompensacijas vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, finansuojamą iš savivaldybių biudžetų lėšų.
2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigus bandomajam projektui Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybėse, nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliotų vienodas piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams modelis: tiek socialinę pašalpą, tiek kompensacijas visos 60 savivaldybių teiktų vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, finansuojamą iš savivaldybių biudžetų lėšų. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2014 m. balandžio 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo
Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad „<...> Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios teisę į socialinį aprūpinimą, kartu įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones (inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. balandžio 20 d., 2010 m. gruodžio 14 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 7 d. nutarimai). Valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).
Konstitucijos
įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais, kurie nustatyti įstatymais (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. balandžio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Atskiros socialinės paramos rūšys, asmenys, kuriems skiriama socialinė parama, socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai gali būti nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2005 m. vasario 7 d., 2008 m. balandžio 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimai).“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinant tai, jog piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams, t. y. socialinė pašalpa ir kompensacijos, yra socialinė parama, kuri skiriama tam, kad būtų remiami asmenys, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, siūloma, kad teikdamos piniginę socialinę paramą, savivaldybių tarybos patvirtintų Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustatytų minėtos paramos teikimo procedūras. Užtikrinant savivaldybėms sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę teikiant socialinę paramą, nustatyti, kad savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir pagrindais savivaldybės galėtų teikti ir kitą Įstatyme nenumatytą socialinę paramą. 3. Priskyrus piniginės socialinės paramos teikimą savarankiškajai savivaldybių funkcijai, šią paramą siūloma finansuoti iš savivaldybės biudžeto lėšų.
Atsižvelgiant į Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus bei Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos 2014 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. VN-62, Įstatymo projektas Nr. 1 patikslintas siūlant, kad savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti kasmet būtų skiriama nekintanti per 2011–2013 metus faktiškai panaudota vidutinė metinė piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti lėšų suma. Įvertinus Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybių dalyvavimą bandomajame projekte bei jų pasiektus rezultatus, siūloma, kad minėtoms savivaldybėms 2015–2017 metais piniginei socialinei paramai finansuoti būtų skiriama 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintos valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lygio lėšų suma, t. y. tokio paties dydžio lėšų suma kaip ir bandomojo projekto metu, tačiau nuo 2018 metų šioms savivaldybėms, kaip ir kitoms penkiasdešimt penkioms savivaldybėms, piniginei socialinei paramai finansuoti būtų skiriama per 2011–2013 metus faktiškai panaudota vidutinė metinė piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti lėšų suma. 4.
tik valstybės institucijų priimti sprendimai, bet ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai (nedarbas, demografiniai pokyčiai, ekonomikos cikliškumas, kuro (žaliavų) kainos rinkose, savivaldybių regioniniai ypatumai, atsirandantys dėl, pavyzdžiui, vietinių įmonių bankroto ir pan.), kuriems valstybės institucijos negali daryti tiesioginės įtakos, siekiant užtikrinti tinkamą valstybės įsipareigojimų įgyvendinimą ir nepasiturinčių gyventojų, kuriems reikalinga socialinė parama, teises, kai savivaldybėms dėl objektyvių priežasčių piniginės socialinės paramos tinkamam teikimui užtikrinti gali prireikti daugiau lėšų, negu skirta vieneriems biudžetiniams metams, siūloma nustatyti, kad ne tik Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės biudžeto ir
(ar) savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai teikiant piniginę socialinę paramą, bet taip pat esant ekonominei krizei šalyje, regioniniams socialinės ekonominės raidos pokyčiams savivaldybėse ir (ar) padidėjus energijos ir (ar) kuro (žaliavos), naudojamų būstui šildyti ar karštam vandeniui ruošti, kainoms rinkoje, savivaldybių vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka peržiūri lėšų poreikį piniginei socialinei paramai finansuoti. Nepakankant pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį skirtų lėšų piniginei socialinei paramai teikti, papildoma lėšų suma piniginei socialinei paramai finansuoti savivaldybėms būtų skiriama iš valstybės biudžeto. 5.
reguliavimas taptų aiškesnis ir taiklesnis: 5.1. supaprastinti sąlygas, kurioms esant nepasiturintys asmenys turi teisę gauti piniginę socialinę paramą, t. y. nustatyti, kad piniginė socialinė parama, įvertinus pajamas ir turtą, teikiama asmenims, kurie: 5.1.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis ir iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį; 5.1.2. slaugo, prižiūri kitą asmenį ir (ar) yra paskirti kito asmens globėjais ar rūpintojais. Dažniausiai minėti asmenys, nors vykdo ūkinę veiklą ir (ar) prižiūri kitą asmenį, siekdami gauti piniginę socialinę paramą, registruojasi teritorinėje darbo biržoje, nors nesiekia susirasti darbo, todėl pritarus pateiktam siūlymui, bus išvengta fiktyvios registracijos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo įstaigoje; 5.2. nustatyti, kad bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius), turi teisę gauti piniginę socialinę paramą ir bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo laikotarpiu, kai teismas paskiria ekspertizę įrodyti giminystės ryšį; 5.3. siekiant su būsto atnaujinimu (modernizavimu) susijusių Įstatymo nuostatų praktinio taikymo aiškumo, taip pat užtikrinant nepasiturinčių gyventojų teises, nustatyti, kad Įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje įtvirtintos neigiamos pasekmės asmenims kiltų tik tuo atveju, kai daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, ir būsto šildymo kompensacija būtų pradėta mažinti nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija.
5.4. nustatyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo įsidarbinimo, per kurį asmuo turi pateikti prašymą-paraišką papildomai socialinės pašalpos daliai, mokamai įsidarbinus; 5.5. atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuojant asmenų gaunamas pajamas, alimentai yra įskaitomi į pajamas tų mėnesių, kada jie buvo išmokėti, o išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo pagal prigimtį yra tapačios alimentams, nes mokamos tais atvejais, kai asmuo nemoka alimentų, patikslinti asmenų, besikreipiančių dėl piniginės socialinės paramos, gaunamų pajamų apskaičiavimą nurodant, kad išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kada jos buvo išmokėtos; 5.6. nustatyti, kad Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta nuostata nebūtų taikoma, kai asmuo įsidarbina ar pradeda dirbti savarankiškai ir dirba ne trumpiau kaip
mėnesiams po paskutinio piniginės socialinės paramos gavimo laikotarpio; 5.7. siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, mažinti socialinę atskirtį, piktnaudžiavimo pinigine socialine parama galimybę bei atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėse, priklausomai nuo šildymo būdų, šilumos kainos skiriasi, suteikti savivaldybių administracijai teisę: 5.7.1. patikrinus asmenų gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu numatyta galiojančiame Įstatyme, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio; 5.7.2. patikrinus asmenų gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių); 5.7.3. patikrinus asmenų gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jei kartu su gyvenamąją vietą būste deklaravusiu ir (ar) būstą nuomojančiu vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) būste nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos arba jo nesinuomoja; 5.7.4. taikyti Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punktą ne tik asmenims, vykdantiems individualią veiklą, bet visiems savarankiškai dirbantiems asmenims.
5.4. nustatyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo įsidarbinimo, per kurį asmuo turi pateikti prašymą-paraišką papildomai socialinės pašalpos daliai, mokamai įsidarbinus; 5.5. atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuojant asmenų gaunamas pajamas, alimentai yra įskaitomi į pajamas tų mėnesių, kada jie buvo išmokėti, o išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo pagal prigimtį yra tapačios alimentams, nes mokamos tais atvejais, kai asmuo nemoka alimentų, patikslinti asmenų, besikreipiančių dėl piniginės socialinės paramos, gaunamų pajamų apskaičiavimą nurodant, kad išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kada jos buvo išmokėtos; 5.6. nustatyti, kad Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta nuostata nebūtų taikoma, kai asmuo įsidarbina ar pradeda dirbti savarankiškai ir dirba ne trumpiau kaip
mėnesiams po paskutinio piniginės socialinės paramos gavimo laikotarpio; 5.7. siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, mažinti socialinę atskirtį, piktnaudžiavimo pinigine socialine parama galimybę bei atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėse, priklausomai nuo šildymo būdų, šilumos kainos skiriasi, suteikti savivaldybių administracijai teisę: 5.7.1. patikrinus asmenų gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu numatyta galiojančiame Įstatyme, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio; 5.7.2. patikrinus asmenų gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių); 5.7.3. patikrinus asmenų gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jei kartu su gyvenamąją vietą būste deklaravusiu ir (ar) būstą nuomojančiu vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) būste nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos arba jo nesinuomoja; 5.7.4. taikyti Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punktą ne tik asmenims, vykdantiems individualią veiklą, bet visiems savarankiškai dirbantiems asmenims. 6.
nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją socialinė pašalpa, o bandomosiose savivaldybėse – socialinė pašalpa ir kompensacijos – teikiamos taikant Įstatymo nuostatas tiek, kiek minėtos paramos teikimo nereglamentuoja atitinkamai Įstatymo straipsnio 4 straipsnio 1 dalies ir Devintojo skirsnio nuostatos, kurios savivaldybėms suteikia teisę savivaldybių tarybų patvirtintuose tvarkos aprašuose nustatyti pagrindus, kuriems esant nurodyta parama gali būti mažinama, savivaldybės gali nustatyti kitus socialinės pašalpos mažinimo terminus ir dydžius, negu nurodyti Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, todėl siekiant užtikrinti vienodą Įstatymo nuostatų taikymą, Įstatymo projekte taip pat siūloma numatyti Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo taisyklę įsigaliojus Įstatymų projektams. 7. Numatyti Įstatymo įsigaliojimą 2015 m. sausio 1 d. Siūlomi piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo sistemos pakeitimai nustatys vienodą piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo modelį visose savivaldybėse, padidins savivaldos vaidmenį, išplės jos teises ir atsakomybę už piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo taiklumą ir veiksmingumą, skatins tarpinstitucinį bendradarbiavimą, aktyvins vietos bendruomenes, sudarys sąlygas efektyviau ir socialiai teisingiau teikti piniginę socialinę paramą, taip pat spręs piniginės socialinės paramos finansavimo problemas, užtikrins socialinį teisingumą bei efektyvų ir racionalų finansinių išteklių panaudojimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes Įstatymų projektais numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su socialinės pašalpos ir kompensacijų teikimu iš savivaldybių biudžetų. Atlikus Įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizika nenustatyta. Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, reikės pakeisti:
apsaugos ir darbo ministro 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. A1-387 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų specialioms tikslinėms dotacijoms socialinėms išmokoms, kompensacijoms, socialinei paramai mokiniams ir socialinėms paslaugoms administruoti, naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. A1-193 ,,Dėl Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymų projektams įgyvendinti turės būti parengti teisės aktai, nurodyti šio aiškinamojo rašto 8 punkte. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Atsižvelgiant į 2011–2013 metais piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotų lėšų sumą bei Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybėms 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintą valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lygio lėšų sumą, perdavus kompensacijų teikimą vykdyti savarankiškajai savivaldybių funkcijai, kasmet 2015–2017 metais iš valstybės biudžeto reikės skirti apie 782,9 mln. litų (iš jų 72,6 mln. litų penkioms Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybėms, 710,3 mln. litų kitoms penkiasdešimt penkioms savivaldybėms), o kasmet nuo 2018 metų – apie 758,7 mln. litų (iš jų socialinei pašalpai – 597,1 mln. litų, kompensacijoms – 161,6 mln. litų). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, buvo organizuotas pasitarimas, kuriame dalyvavo Finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat raštu kreipėsi į visas savivaldybes prašydama pateikti siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo. Pasiūlymus pateikė 41 savivaldybė. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra
„piniginė socialinė parama“, „socialinė pašalpa“, „kompensacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Būtina skelbti rusų ir anglų kalbomis.
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
1, 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2014-10-30 Nr. XIIP-2435 Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė A. Megrelishvili I. Šambaraitė
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
NR. XI-1773 1, 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2014-11-25 Nr. XIIP-2435(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
TEISĖTVARKOS komitetas
SAVIVALDOS ĮSTATYMO 6, 7, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1773 1, 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO NR. XIIP-2435
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: SADM viceministras Algirdas Šešelgis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-31 Įstatymo projektas atitinka
reikalavimus. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių parengtam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1773 1, 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2435. 7. Balsavimo rezultatai: „už“- bendru sutarimu. 8 . Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Svetlana Kulpina, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos piniginės paramos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-30) Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2014-11-17) Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-06-16 d. Valdybos posėdyje išsamiai išnagrinėjo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX- 1675 4, 8, 10, 12, 17, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1, 2, 4 straipsnių pakeitimo įstatymų projektus ir jiems iš esmės pritarė.
Norime taip pat pažymėti, kad sekdama šios pertvarkos eigą, LSA 2014 m. spalio mėnesį atliko savivaldybių apklausą, kuri parodė, kad piniginės socialinės paramos pradėtą pertvarką savivaldybės vertina teigiamai. Ši pertvarka pasiteisina tiek 5 –iose bandomosiose savivaldybėse, tiek ir kitose 55 –iose savivaldybėse, kurios nuo 2014 metų sausio mėn. socialinę pašalpą pradėjo mokėti kaip savarankiškąją savivaldybių funkciją. Vykdomos pertvarkos rezultatai išryškino tai, kad suteikus daugiau teisių ir atsakomybės savivaldybėms, išaugo jų motyvacija. Socialinių pašalpų mokėjimui savivaldybės skiria daugiau pastangų ir administracinio darbo, kas 2014 m. savivaldybėse sąlygoja beveik trečdaliu sumažėjusį socialinių pašalpų gavėjų skaičių. Savivaldybėse pašalpų gavėjai įtraukiami į visuomenei naudingą veiklą, kas padeda mažinti nelegalaus darbo mastus. Aktyviai dirba naujai sudarytos Socialinių reikalų komisijos, ko pasėkoje mažėja piktnaudžiavimo pašalpomis atvejų, didėja socialinių pašalpų „taiklumas“. Pastebimos ir kitos teigiamos tendencijos: žmonės ir bendruomenės tampa labiau aktyvūs ir pilietiški - savivaldybės sulaukia nemažai pranešimų iš bendruomenės žmonių dėl galimų piktnaudžiavimo parama atvejų. Veiksmingo darbo dėka savivaldybėse atsirado galimybė socialinėms pašalpoms nepanaudotas lėšas nukreipti kitai aktyviai paramos formai-socialinėms paslaugoms, taip pat kitiems gyventojų poreikiams tenkinti ir jų gyvenimui gerinti. Atsižvelgiant į pradėtos piniginės paramos pertvarkos rezultatus ir tinkamas derinamų įstatymų projektų nuostatas, Lietuvos savivaldybių asociacija pritaria Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr.
IX- 1675 4, 8, 10, 12, 17, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos
papildymo įstatymo 1, 2, 4 straipsnių pakeitimo įstatymų projektams. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2435. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
V.V. Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
FINANSŲ komitetas
DĖL
2014 m. lapkričio 19 d. Nr. 109-P-53
komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-30 Nr. XIIP-2435 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta
sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Rita Tamašunienė Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 6, 7, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1773 1, 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO
komiteto pirmininkė, komiteto nariai: A. Dumbrava, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja - E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos - D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; komiteto biuro padėjėja - D. Šimienė; kviestieji asmenys: A. Kriūka – Finansų ministerijos Biudžeto departamento Savivaldybių biudžetų skyriaus vedėjo pavaduotojas, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, A. Misevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, A. Šešelgis - Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, K. Tumienė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-30 Išvada dėl įstatymo projekto: Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Išvados dėl įstatymo projekto: Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarti. 2. LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2014-11-19 Išvados dėl įstatymo projekto: Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių parengtam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1773 1, 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2435. Pritarti. 3. LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-11-19 Nr. 113-P-35 Išvados dėl įstatymo projekto:
Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2435. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kristina Miškinienė arba Rimantas Jonas Dagys. PRIDEDAMA:
Suredaguotas komiteto patobulintas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė