Projekto Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo NR. I-552 2, 19,
įstatymas 2014 m d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 19 dalimi:
„19. Gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas – asmens gaivinimas ir kitos
skubios medicininės pagalbos priemonės, taikomi atsiradus ūminei jo gyvybei ar sveikatai pavojingai kritinei būklei, pasireiškiančiai sunkiu kvėpavimo, kraujotakos, galvos smegenų veiklos ar kitų svarbių organizmo sistemų funkcijų išnykimu arba pavojingu sutrikimu, ir skirti svarbių organizmo sistemų autonomiškam funkcionavimui atkurti.“
Papildyti Įstatymą 18¹ straipsniu: „18¹ straipsnis. Paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, ypatumai
greitosios medicinos pagalbos paslaugos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugos. 2. Paslaugas, skirtas gyvybei gelbėti ir išsaugoti, gali teikti tik teisės aktų nustatytus tokių paslaugų teikimo reikalavimus atitinkančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. 3. Paslaugos, skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti, finansuojamos vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Būtinoji medicinos pagalba ir jos teikimo ypatumai
1Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama:
apsaugos ministerija. 3. Būtinajai medicinos pagalbai, teikiamai šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, nepriskiriamos paslaugos, nurodytos 18¹ straipsnyje. 4.
4Asmenims, nurodytiems šio įstatymo 49 straipsnio 1¹dalyje, būtinosios medicinos pagalbos mastą, atsižvelgdama
į 49 straipsnį 1¹ dalį, nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 5 3. Gelbstint asmenų, kuriems dėl nelaimingo atsitikimo, avarijų, ekologinių ir gaivalinių nelaimių arba dėl ūmaus susirgimo yra būtina medicinos pagalba, gyvybę, pirmąją medicinos pagalbą privalo nedelsiant suteikti sveikatos priežiūros, farmacijos specialistai bei kiti asmenys, buvę kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar gyvybei pavojingo ūmaus susirgimo vietose. Sveikatos priežiūros, farmacijos specialistų bei kitų asmenų, privalančių suteikti pirmąją medicinos pagalbą, sąrašą ir kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Būtinąją medicinos pagalbą privalo nedelsiant suteikti sveikatos priežiūros, farmacijos specialistai bei kiti asmenys. Sveikatos priežiūros, farmacijos specialistų bei kitų asmenų, privalančių suteikti pirmąją medicinos pagalbą, sąrašą ir kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos ministerija.“
Papildyti 47 straipsnio 2 dalį 1¹ punktu :
„1¹) paslaugos, skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti;“
1Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos
priežiūrą turi Lietuvos Respublikos, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje (toliau – nuolatiniai gyventojai). Būtinoji medicinos pagalba, paslaugos, skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti, LNSS įstaigose teikiama nemokamai visiems nuolatiniams gyventojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat neatsižvelgiant į paciento apsilankymų įstaigoje per kalendorinius metus skaičių ir jo gyvenamąją vietą.
Užsienio šalių piliečiams, asmenims, neturintiems pilietybės, nepriskiriamiems prie nuolatinių gyventojų, LNSS įstaigos teikia būtinąją medicinos pagalbą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, jei kitaip nenustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.“
2Papildyti 49 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Užsienio šalių piliečiams, asmenims, neturintiems
pilietybės, nepriskiriamiems prie nuolatinių gyventojų, LNSS įstaigos teikia būtinąją medicinos pagalbą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, jei kitaip nenustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Sveikatos apsaugos ministras iki 2014 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo NR. I-552 2, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18¹ straipsniu įstatymas
pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 19 dalimi:
„19. Gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas – asmens gaivinimas ir kitos
skubiosios medicinos pagalbos priemonės, skirtos svarbių organizmo sistemų autonomiškam funkcionavimui atkurti, atsiradus gyvybei ar sveikatai pavojingai kritinei būklei, pasireiškiančiai kvėpavimo, kraujotakos, galvos smegenų veiklos ar kitų svarbių organizmo sistemų funkcijų pavojingu sutrikimu arba joms išnykus.“
Papildyti įstatymą 18¹ straipsniu: „18¹ straipsnis. Paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, ypatumai
paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, priskiriamos greitosios medicinos pagalbos paslaugos, atitinkančios šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodytus požymius (toliau – paslaugos, skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti). 2. Paslaugos, skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti, finansuojamos vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymu.“
pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama:
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Sveikatos apsaugos ministerija iki 2014 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas (3) Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo NR. I-552
įstatymas
1Papildyti 2 straipsnį 19 dalimi:
„19. Būtinoji medicinos pagalba – pirmoji medicinos
pagalba ir skubioji medicinos pagalba.“
2Papildyti 2 straipsnį 20 dalimi:
„20. Greitosios medicinos pagalbos paslaugos – greitosios medicinos pagalbos įstaigų teikiamos asmens sveikatos
priežiūros paslaugos, siekiant laiku suteikti pacientui reikalingą medicinos pagalbą jo buvimo vietoje ir prireikus transportuoti sergantį ar sužeistą pacientą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Greitosios medicinos pagalbos paslaugos laikomos paslaugomis, skirtomis gyvybei gelbėti ir išsaugoti.“
3Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi:
„21. Pirmoji medicinos pagalba – svarbiausi tikslingi
veiksmai, skirti padėti kitų asmenų ar savo sveikatai ir gyvybei panaudojant turimas medicinos ir (ar) kitokias priemones ir medžiagas iki tol, kol nukentėjusiajam (pacientui) bus pradėta teikti skubioji medicinos pagalba arba jo būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis.“
4Papildyti 2 straipsnį 22 dalimi:
„22. Skubioji medicinos pagalba – institucinė
(stacionarinė ar nestacionarinė) medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių, nustatytų sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.“
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) institucinė (nestacionarinė ar stacionarinė) skubi skubioji medicinos
pagalba.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2.
apsaugos ministras iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo NR. I-552 2, 19, 47, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18¹ straipsniu įstatymO PROJEKTO
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 19, 47, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą (toliau – Nutarimas) dėl gyvybės gelbėjimui ir išsaugojimui priskiriamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įgyvendinimo. Projekto tikslai ir uždaviniai – nustatyti, atsižvelgiant į Nutarimo nuostatas, sąvokos
„Gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“ apibrėžtį bei gyvybės gelbėjimui ir
išsaugojimui priskiriamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įgyvendinimo principus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Tai naujas teisinių santykių reguliavimas. Šiuo metu nėra tokių gyvybės gelbėjimui ir išsaugojimui priskiriamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kategorijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Nutarime nustatyta, kad:
„<...> Kaip minėta, Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti aiškinamos neatsižvelgiant inter alia į jų sąsają su Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga saugoti žmogaus gyvybę; teisė į gyvybės išsaugojimą ir gelbėjimą, kai jai kyla pavojus, yra neatsiejama, pamatinė prigimtinės žmogaus teisės į kuo geresnę sveikatą dalis. Šis konstitucinių vertybių ryšys implikuoja tai, kad nemokama medicinos pagalba visiems piliečiams privalo būti užtikrinta tokia apimtimi, kokia ji yra būtina žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti.
Nustačius siauresnę šios pagalbos apimtį, t. y. neužtikrinus nė minimalios, gyvybiškai svarbios nemokamos medicinos pagalbos, konstitucinė jos garantija apskritai netektų prasmės, kartu būtų pažeisti ir konstituciniai valstybės įsipareigojimai saugoti žmogaus gyvybę ir rūpintis žmonių sveikata. Pabrėžtina, kad piliečiams garantuota nemokama medicinos pagalba privalo atitikti sveikatos priežiūros paslaugoms keliamus prieinamumo ir kokybės reikalavimus, ji turi būti teikiama tokiomis sąlygomis ir tvarka, kad būtų paisoma žmogaus orumo.“
<...>
Taigi, įgyvendindamas savo diskreciją formuoti valstybės sveikatos politiką ir pasirinkti sveikatos priežiūros finansavimo modelį, įstatymų leidėjas negali nepaisyti to, kad tam tikra sveikatos priežiūros paslaugų dalis, būtent piliečiams garantuota nemokama medicinos pagalba, privalo būti finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.“
<...>
Pažymėtina, kad valstybė gali prisiimti ir didesnius finansinius įsipareigojimus, negu implikuoja konstitucinė nemokamos medicinos pagalbos piliečiams garantija, tačiau, kaip minėta, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į valstybės finansines galimybes – kurios nėra ir negali būti beribės – ir paisoma konstitucinių vertybių pusiausvyros, socialinės darnos, atsakingo valdymo, kitų konstitucinių imperatyvų. Valstybės biudžetui negali būti užkraunama valstybės finansinių galimybių neatitinkanti našta, dėl kurios valstybė negalėtų įgyvendinti kitų savo funkcijų arba jai taptų daug sunkiau jas vykdyti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą nuostatą, Projektu nustatoma gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo sąvokos apimtis.
Gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas yra asmens gaivinimas ir kitos skubios medicininės pagalbos priemonės, taikomi atsiradus ūminei jo gyvybei ar sveikatai pavojingai kritinei būklei, pasireiškiančiai sunkiu kvėpavimo, kraujotakos, galvos smegenų veiklos ar kitų svarbių organizmo sistemų funkcijų išnykimu arba pavojingu sutrikimu, ir skirti svarbių organizmo sistemų autonomiškam funkcionavimui atkurti. Projektu nustatomos paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, ypatumai. Paslaugoms, skirtoms gyvybei gelbėti ir išsaugoti, priskiriamos greitosios medicinos pagalbos paslaugos (toliau – GMP), reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugos. Minėtų paslaugų rūšis, pasirinkta atsižvelgiant į Valstybės finansines galimybes ir valstybės galimus skirti biudžeto asignavimus minėtai paslaugų rūšiai apmokėti. GMP paslaugas pasiūlyta finansuoti kaip paslaugas, priskiriamas gyvybei gelbėti ir išsaugoti, nes pati GMP tarnyba egzistuoja būtent paslaugų gyvybei gelbėti ir išsaugoti teikimo užtikrinimui. Pastebėtina, kad ne visos GMP tarnybos teikiamos paslaugos atitinka gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo sampratą, bet jų teikimas yra neišvengiamas siekiant pagrindinio tikslo – gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo. GMP tarnyba egzistuoja kaip institucijų (GMP stočių) visuma, todėl gali būti finansuojama instituciniu principu. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugas pasiūlyta finansuoti kaip paslaugas, priskiriamas gyvybei gelbėti ir išsaugoti, nes šių paslaugų pobūdis ir teikiamų paslaugų apimtys labiausiai susijusios su medicininiu paciento gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo užtikrinimu bei sąvokų gyvybės gelbėjimas ir užsaugojimu. Paslaugas, skirtas gyvybei gelbėti ir išsaugoti, galės teikti tik teisės aktų nustatytus tokių paslaugų teikimo reikalavimus atitinkančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
Dėl Projekto 3 straipsnyje dėstomų keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 ir 4 dalių, pastebėtina, kad jomis yra siekiama, atsižvelgiant į Nutarimo nuostatas, aiškiai atskirti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas ir paslaugas, skirtas gyvybei gelbėti ir išsaugoti. Pagal Nutarimą „nemokama medicinos pagalba visiems piliečiams privalo būti užtikrinta tokia apimtimi, kokia ji yra būtina žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti“ ir „kad valstybė gali prisiimti ir didesnius finansinius įsipareigojimus, negu implikuoja konstitucinė nemokamos medicinos pagalbos piliečiams garantija, tačiau, kaip minėta, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į valstybės finansines galimybes“, akivaizdu, kad visiems asmenims nemokama medicinos pagalba (tik valstybės biudžeto lėšomis finansuojama) dėl valstybės ribotų finansinių galimybių negalės būti užtikrinama. Siekiant iš esmės nekeisti jau nustatytų paslaugų teikimo esminių principų, siūloma, kad nuolatiniam gyventojui (kaip jis šiuo metu apibrėžtas įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje), būtinoji medicinos pagalba susidėtų iš pirmosios medicinos pagalbos ir institucinės (nestacionarinė ar stacionarinė) skubios medicinos pagalbos (išskyrus paslaugas, skirtas gyvybės gelbėjimui ir išsaugojimui, kurios pagal prigimtį gali būti panašios į būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), o kitiems subjektams (nenuolatiniams gyventojams) būtinosios medicinos pagalbos apimtis būtų nustatyta pagal tarptautines sutartis ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą mastą (nenuolatiniams gyventojams būtinosios medicinos pagalbos mastas lyginant su dabar esančiu neturėtų keistis), ir jų teikimo išlaidos būtų apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Nuolatiniams gyventojams paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, teikimas būtų apmokamas vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymu iš valstybės biudžeto lėšų. Aukščiau paminėtu reglamentavimu būtų įgyvendinta Nutarimo nuostata, kad asmenims teikiamos paslaugos, skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto (vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymu). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Projektas yra susijęs su Lietuvos Respublikos 2015 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 8, 15, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Projektui įgyvendinti reikės parengti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įgyvendinant Nutarimo nuostatas dėl medicinos pagalbos užtikrinimo tokiu mastu, koks yra būtinas žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti, numatoma skirti 2896 tūkst. Eur (10 000 tūkst. Lt), t. y. tą sumą, kuria didėja 2015 m.
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų PSDF biudžetui suma, palyginti su 2014 m., skirti naujai funkcijai vykdyti – apmokėti bent dalį gyvybę gelbstinčios ir išsaugančios pagalbos paslaugų išlaidų (iš viso lėšų poreikis šioms paslaugoms
žodžiai: paslaugos, priskiriamos gyvybei gelbėti ir išsaugoti. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo NR. I-552 2, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18¹ straipsniu įstatymO PROJEKTO
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 19 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą (toliau – Nutarimas) dėl gyvybės gelbėjimui ir išsaugojimui priskiriamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įgyvendinimo. Projekto tikslai ir uždaviniai – nustatyti, atsižvelgiant į Nutarimo nuostatas, sąvokos
„Gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“ apibrėžtį bei gyvybės gelbėjimui ir
išsaugojimui priskiriamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įgyvendinimo principus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Tai naujas teisinių santykių reguliavimas. Šiuo metu nėra tokių gyvybės gelbėjimui ir išsaugojimui priskiriamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kategorijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Nutarime nustatyta, kad:
„<...> Kaip minėta, Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti aiškinamos neatsižvelgiant inter alia į jų sąsają su Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga saugoti žmogaus gyvybę; teisė į gyvybės išsaugojimą ir gelbėjimą, kai jai kyla pavojus, yra neatsiejama, pamatinė prigimtinės žmogaus teisės į kuo geresnę sveikatą dalis. Šis konstitucinių vertybių ryšys implikuoja tai, kad nemokama medicinos pagalba visiems piliečiams privalo būti užtikrinta tokia apimtimi, kokia ji yra būtina žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti.
Nustačius siauresnę šios pagalbos apimtį, t. y. neužtikrinus nė minimalios, gyvybiškai svarbios nemokamos medicinos pagalbos, konstitucinė jos garantija apskritai netektų prasmės, kartu būtų pažeisti ir konstituciniai valstybės įsipareigojimai saugoti žmogaus gyvybę ir rūpintis žmonių sveikata. Pabrėžtina, kad piliečiams garantuota nemokama medicinos pagalba privalo atitikti sveikatos priežiūros paslaugoms keliamus prieinamumo ir kokybės reikalavimus, ji turi būti teikiama tokiomis sąlygomis ir tvarka, kad būtų paisoma žmogaus orumo.“
<...>
Taigi, įgyvendindamas savo diskreciją formuoti valstybės sveikatos politiką ir pasirinkti sveikatos priežiūros finansavimo modelį, įstatymų leidėjas negali nepaisyti to, kad tam tikra sveikatos priežiūros paslaugų dalis, būtent piliečiams garantuota nemokama medicinos pagalba, privalo būti finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.“
<...>
Pažymėtina, kad valstybė gali prisiimti ir didesnius finansinius įsipareigojimus, negu implikuoja konstitucinė nemokamos medicinos pagalbos piliečiams garantija, tačiau, kaip minėta, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į valstybės finansines galimybes – kurios nėra ir negali būti beribės – ir paisoma konstitucinių vertybių pusiausvyros, socialinės darnos, atsakingo valdymo, kitų konstitucinių imperatyvų. Valstybės biudžetui negali būti užkraunama valstybės finansinių galimybių neatitinkanti našta, dėl kurios valstybė negalėtų įgyvendinti kitų savo funkcijų arba jai taptų daug sunkiau jas vykdyti.“ Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą nuostatą, Projektu nustatoma gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo sąvokos apimtis.
Gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas yra asmens gaivinimas ir kitos skubiosios medicinos pagalbos priemonės, skirtos svarbių organizmo sistemų autonomiškam funkcionavimui atkurti, atsiradus gyvybei ar sveikatai pavojingai kritinei būklei, pasireiškiančiai kvėpavimo, kraujotakos, galvos smegenų veiklos ar kitų svarbių organizmo sistemų funkcijų pavojingu sutrikimu arba joms išnykus. Projektu nustatomos paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, ypatumai. Paslaugoms, skirtoms gyvybei gelbėti ir išsaugoti, priskiriamos greitosios medicinos pagalbos paslaugos, atitinkančios gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo sąvokos apibrėžtyje nurodytus požymius (toliau – GMP). GMP paslaugas pasiūlyta finansuoti kaip paslaugas, priskiriamas gyvybei gelbėti ir išsaugoti, nes pati GMP tarnyba egzistuoja būtent paslaugų gyvybei gelbėti ir išsaugoti teikimo užtikrinimui. Pastebėtina, kad ne visos GMP tarnybos teikiamos paslaugos atitinka gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo sampratą, bet jų teikimas yra neišvengiamas siekiant pagrindinio tikslo – gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo. GMP tarnyba egzistuoja kaip institucijų (GMP stočių) visuma, todėl gali būti finansuojama instituciniu principu. Projektu paslaugoms, priskiriamoms gyvybei gelbėti ir išsaugoti, yra nurodomos tik GMP. Pažymėtina, kad minėtų paslaugų rūšis pasirinkta atsižvelgiant į ateinančių metų valstybės finansines galimybes ir valstybės galimus skirti biudžeto asignavimus minėtai paslaugų rūšiai apmokėti (Nutarimo nuostata, kad „valstybė gali prisiimti finansinius įsipareigojimus <...>, tačiau, kaip minėta, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į valstybės finansines galimybes – kurios nėra ir negali būti beribės <...>“).
Paslaugos, skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti, yra būtinosios medicinos pagalbos paslaugų dalis. Tiek būtinosios medicinos pagalbos paslaugos, tiek paslaugos, skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti, teiktinos tam pačiam asmenų ratui (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), tačiau jų finansavimo šaltiniai skirtingi. Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų apmokėjimo šaltiniai yra šie:
būtinosios medicinos pagalbos paslaugos teikiamos privalomuoju sveikatos draudimu nedraustiems asmenimis;
pagalbos paslaugos teikiamos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenimis. Tuo tarpu paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, apmokėjimo šaltinis būtų tik valstybės biudžeto lėšos, skirtos Privalomojo sveikatos draudimo fondui, nepriklausomai nuo asmens, kuriam šios paslaugos būtų teikiamos, draustumo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Projektas yra susijęs su Lietuvos Respublikos 2015 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Projektui įgyvendinti reikės parengti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įgyvendinant Nutarimo nuostatas dėl medicinos pagalbos užtikrinimo tokiu mastu, koks yra būtinas žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti, numatoma skirti 2896 tūkst. Eur (10 000 tūkst. Lt), t. y. tą sumą, kuria didėja 2015 m.
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų PSDF biudžetui suma, palyginti su 2014 m., skirti naujai funkcijai vykdyti – apmokėti bent dalį gyvybę gelbstinčios ir išsaugančios pagalbos paslaugų išlaidų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų Projekto rengimo metu negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai
žodžiai: paslaugos, priskiriamos gyvybei gelbėti ir išsaugoti. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2014-11-05 Nr. XIIP-2428 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, teikiamu projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3-5 dalyse bei 49 straipsnio 1¹ dalyje vietoj žodžių “Sveikatos apsaugos ministerija” įrašytini žodžiai “sveikatos apsaugos ministras“. 2. Siekiant teisės akto glaustumo siūlome atsisakyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies kaip perteklinės, nes šios dalies nuostata projektu yra įtvirtinama ir keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1¹ dalyje. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis
2014-12-01 Nr. XIIP-2428(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas tvirtina ministras, o ne ministerija, teikiamo projekto 4 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių “Sveikatos apsaugos ministerija” įrašytini žodžiai “sveikatos apsaugos ministras“, o žodžiai „parengia ir“ brauktini kaip pertekliniai. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
2014-12-04 Nr. XIIP-2428(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis. 2. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu pildomos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje apibrėžta sąvoka „greitosios medicinos pagalbos paslaugos“ keičiamame Sveikatos sistemos įstatyme vėliau nevartojama, todėl svarstytina, ar tam tikros šios sąvokos apibrėžtyje išdėstytos nuostatos neturėtų būti suformuluojamos atskirame straipsnyje. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
REIKALŲ komitetas
ĮSTATYMO NR. I- 552 2, 19, 47, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-2428)
pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: V. M. Čigriejienė, K. Kuzminskas, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, I. Paukštytė, V. Valainytė, padėjėja S. Dulevičiūtė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Sveikatos apsaugos viceministras E. Mačiūnas, sveikatos apsaugos ministro patarėjos J. Kumpienė, R. Navickienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, L. Vaičiulienė, N. Stasiulienė, R. Cicėnienė, K. Rušinskas, Vyriausybės kanceliarijos patarėja A. Urbonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-05 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, teikiamu projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3-5 dalyse bei
apsaugos ministerija” įrašytini žodžiai “sveikatos apsaugos ministras“. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-11-05 2.
Siekiant teisės akto glaustumo siūlome atsisakyti keičiamo įstatymo
yra įtvirtinama ir keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1¹ dalyje. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti Įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Komiteto pasiūlymus. Argumentai: 1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 19, 47, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-2428 (toliau
ir išsaugojimas“, o projekto 2 straipsniu siūlomame keičiamo įstatymo 18(1) straipsnyje nurodomos konkrečios paslaugų grupės, kurios priskiriamos prie paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti. Manytina, kad ne visos paslaugos, nurodytos 18(1) straipsnio 1 dalyje (pvz., greitosios medicinos pagalbos paslaugos), atitiks sąvokos „gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“ apibrėžtyje išdėstytus požymius.
Atsižvelgiant į tai, svarstytinas paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, apibrėžimo tiek per sąvokoje išdėstytus šių skubios medicininės pagalbos priemonių požymius, tiek atskirai išdėstant šių paslaugų grupes, tikslingumas, t. y., abejotina, ar apskritai reikalinga apibrėžti sąvoką „gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“, jei išskiriamos konkrečios paslaugų grupės, kurios savo turiniu nevisiškai atitinka sąvokoje išdėstytus požymius. Be to, vadovaujantis, Terminų banko įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, teisės aktuose vartojami arba siūlomi vartoti terminai aprobuojami Lietuvių kalbos komisijos. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu Nr. XIIP-2428 siūlomas terminas „gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“ nėra įvertintas ir aprobuotas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Kaip pastebima ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarime konstatuota, kad: 1) tam tikra sveikatos priežiūros paslaugų dalis (būtent piliečiams garantuota nemokama medicinos pagalba) privalo būti finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų; 2) nemokama medicinos pagalba visiems piliečiams privalo būti užtikrinta tokia apimtimi, kokia ji yra būtina žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti. Kartu pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog „valstybė gali prisiimti ir didesnius finansinius įsipareigojimus, negu implikuoja konstitucinė nemokamos medicinos pagalbos piliečiams garantija, tačiau, kaip minėta, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į valstybės finansines galimybes“. Be to, iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos medicinos pagalbos apimtį turi nustatyti įstatymų leidėjas.
Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad paslaugų, priskirtinų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, rūšys pasirinktos, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, tačiau vertinant kartu teikiamo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 8, 15, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2388 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2388) nuostatas, kuriomis nurodoma, kad paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidos apmokamos ne tik valstybės biudžeto, bet ir PSDF biudžeto lėšomis (Įstatymo projekto Nr. XIIP-2388 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalis), bei Įstatymo projektų Nr. XIIP-2428 ir Nr. XIIP-2388 aiškinamųjų raštų 12 punktų nuostatas, pagal kurias iš viso lėšų poreikis greitosios medicinos pagalbos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugoms sudaro 96 924 tūkst. Eur arba 334 660 tūkst. Lt, nors 2015 m. sveikatos priežiūros paslaugoms gyvybei gelbėti ir išsaugoti numatoma skirti 2896 tūkst. Eur arba 10 000 tūkst. Lt, akivaizdu, kad valstybės finansinės galimybės šiuo metu nėra pakankamos valstybės biudžeto lėšomis finansuoti medicinos pagalbą, skirtą gyvybei gelbėti ir išsaugoti, tokia apimtimi, kuria yra siūloma, Įstatymo projekte Nr. XIIP-2428 pateikiant sąvoką „gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“ ar išdėstant paslaugoms, skirtoms gyvybei gelbėti ir išsaugoti, priskiriamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų grupes. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Įstatymų projektais Nr. XIIP-2428 ir Nr. XIIP-2388 siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo suformuotai konstitucinei doktrinai.
Svarstytina, ar įstatymu tam tikram, konkrečia data apibrėžtam, pereinamajam laikotarpiui (kol valstybės finansinės galimybės leis finansuoti didesnę sveikatos priežiūros paslaugų dalį), neturėtų būti aiškiai apibrėžta siauresnė medicinos pagalbos, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, apimtis, kas leistų tinkamai įgyvendinti Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, kad iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos medicinos pagalbos apimtį, atsižvelgdamas į valstybės finansines galimybes, turi nustatyti įstatymų leidėjas. 3. Pagal Įstatymo projekto Nr. XIIP-2428 nuostatas nėra aiškus paslaugų, priskiriamų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, ir būtinosios medicinos pagalbos santykis. Kaip pastebima ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-2428 aiškinamajame rašte, paslaugos, skirtos gyvybės gelbėjimui ir išsaugojimui, pagal prigimtį gali būti panašios į būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, tačiau vienu atveju jos bus finansuojamos iš PSDF, kitu atveju – iš valstybės biudžeto lėšų. Siūlytina įvertinti, ar yra tikslingas formalus šių paslaugų (jų sąvokų) atskyrimas. 4. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2428 aiškinamasis raštas nepagrindžia daugelio naujų numatomo teisinio reguliavimo nuostatų tikslingumo, todėl siūlome aiškinamąjį raštą papildyti. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teisėkūroje turi būti vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
REIKALŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto
pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, I. Rozova. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, I. Paukštytė, V. Valainytė, padėjėja S. Dulevičiūtė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja A. Mečėjienė, finansų viceministras E. Žilevičius, sveikatos apsaugos ministro patarėjos J. Kumpienė, R. Navickienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai J. Iždonienė, L. Vaičiulienė, N. Stasiulienė, K. Rušinskas, Valstybinės ligonių kasos atstovai G. Kacevičius, V. Zaksas, V. Griškova, L. Puidokienė, S. Adamkevičiūtė, L. Bušinskaitė, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas S. Gendvilis, Lietuvos ligoninių asociacijos vadovas D. Vaiginas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų atstovės D. Jankauskienė, D. Maniušienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-01 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas tvirtina ministras, o ne ministerija, teikiamo projekto 4 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
“Sveikatos apsaugos ministerija” įrašytini žodžiai “sveikatos apsaugos
ministras“, o žodžiai „parengia ir“ brauktini kaip pertekliniai. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2428(3). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2014-12-031 Argumentai: įstatymo projektu siūlomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžta sąvoka „gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“, o projekto 2 straipsniu siūlomame keičiamo įstatymo 18(1) straipsnyje nurodoma, kad prie paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, priskiriamos greitosios medicinos pagalbos paslaugos, atitinkančios šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodytus požymius.
Manytina, kad paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, apibrėžimo tiek per sąvokoje išdėstytus šių paslaugų požymius, tiek atskirai nurodant, kokios paslaugos laikomos paslaugomis gyvybei gelbėti ir išsaugoti, netikslinga. Be to, neaišku, kaip praktikoje bus atskiriamos konkrečios greitosios medicinos pagalbos paslaugos, kurios bus laikomos, skirtomis gyvybei gelbėti ir išsaugoti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti sąvokos „gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“, aiškiai nurodant, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos laikomos paslaugomis, skirtomis gyvybei gelbėti ir išsaugoti. Taip pat siūloma projektu apibrėžti sąvokas „būtinoji medicinos pagalba“, „greitosios medicinos pagalbos paslaugos“, „pirmoji medicinos pagalba“ ir „skubioji medicinos pagalba“, kurios vartojamos keičiamame įstatyme, tačiau jame nėra apibrėžtos. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnio 1 dalį, papildyti 1 straipsnį 2, 3 ir 4 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 19 dalimi:
„19. Gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas –
asmens gaivinimas ir kitos skubiosios medicinos pagalbos priemonės, skirtos svarbių organizmo sistemų autonomiškam funkcionavimui atkurti, atsiradus gyvybei ar sveikatai pavojingai kritinei būklei, pasireiškiančiai kvėpavimo, kraujotakos, galvos smegenų veiklos ar kitų svarbių organizmo sistemų funkcijų pavojingu sutrikimu arba joms išnykus.“ „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 19 dalimi:
„19.
Būtinoji medicinos pagalba – pirmoji ir skubioji medicinos pagalba.“
2Papildyti 2 straipsnį 20 dalimi:
„20. Greitosios medicinos pagalbos paslaugos – greitosios medicinos pagalbos įstaigų teikiamos asmens sveikatos
priežiūros paslaugos, siekiant laiku suteikti pacientui reikalingą medicinos pagalbą jo buvimo vietoje ir prireikus transportuoti sergantį ar sužeistą pacientą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Greitosios medicinos pagalbos paslaugos laikomos paslaugomis, skirtomis gyvybei gelbėti ir išsaugoti.“
3Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi:
„21. Pirmoji medicinos pagalba – svarbiausi tikslingi veiksmai,
skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir /ar kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam / pacientui bus pradėta teikti skubioji medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis.“
4Papildyti 2 straipsnį 22 dalimi:
„22. Skubioji medicinos pagalba – institucinė (stacionarinė ar
nestacionarinė) medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių, nustatytų sveikatos apsaugos ministro, gresia pavojus paciento ir /ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.“
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2014-12-032 Argumentai: atsižvelgiant į 1 pasiūlymą, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo pildymo 18(1) straipsniu. Pasiūlymas: išbraukti 2 straipsnį. „2 straipsnis. Įstatymo papildymas 18¹ straipsniu Papildyti įstatymą 18¹ straipsniu: „18¹ straipsnis. Paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, ypatumai
1Prie paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti,
priskiriamos greitosios medicinos pagalbos paslaugos, atitinkančios šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodytus požymius (toliau – paslaugos, skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti). 2.
2Paslaugos, skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti,
finansuojamos vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymu.“
3Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2014-12-032 Argumentai: nėra aiškūs paslaugų gyvybei gelbėti ir išsaugoti ir skubios medicinos pagalbos atskyrimo kriterijai. Šiuo metu galiojanti skubios medicinos pagalbos apibrėžtis ir siūlomas gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo apibrėžimas savo turiniu iš esmės sutampa (pagal siūlomą 2 straipsnio 19 dalį gyvybės gelbėjimu ir išsaugojimu laikoma asmens gaivinimas ir kitos skubiosios medicinos pagalbos priemonės.) Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti formalaus paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išskyrimo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančiame būtinosios medicinos pagalbos apimtį. Pasiūlymas: 3 straipsnį laikyti 2 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip:
„3 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti
taip:
„1. Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama:
1) pirmoji medicinos pagalba;
2) paslaugos, skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti;
3) 2) institucinė (nestacionarinė ar stacionarinė) skubi skubioji medicinos pagalba.“
4Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2014-12-033 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslintinos įstatymo įgyvendinimo nuostatos. Pasiūlymai: 4 straipsnį laikyti 3 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
ministras iki 2014 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė