Projekto Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis) (jų pasirinkimu), išauginę ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų ir gerai juos visus išauklėję iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas);“. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „Asmenims, kurie po pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos nemokamos. Ši nuostata netaikoma ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms šio įstatymo 4 straipsnio trečiosios dalies 1 punkte nurodytoms motinoms gavėjams daugiavaikiams motinai arba tėvui, garbės donorams. Apie draudžiamųjų pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo šių pajamų atsiradimo dienos.
Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios – Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir valdymo institucijų, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Taip pat komisija nagrinėja savivaldybių administracijų teikimus skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas šio įstatymo 4 straipsnio trečiosios dalies 1 punkte nurodytoms motinoms daugiavaikiams motinai arba tėvui. Teikimai skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją pateikiami Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.“
6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „Komisija turi teisę priimti sprendimą skirti nuo 2005 m. sausio 1 d. antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikei motinai, jeigu daugiavaikė motina 2005 m. sausio 1 d. atitiko šios pensijos skyrimo sąlygas ir jeigu Komisija gavo savivaldybės administracijos teikimą su visais būtinais nurodytai pensijai skirti dokumentais ne vėliau kaip iki 2005 m. liepos 1 d. Daugiavaikių motinų motinos pagimdytų (įvaikintų) arba tėvo ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų daugiavaikių motinos arba tėvo elgesio vertinimo kriterijų ir sąlygų teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašą tvirtina Vyriausybė.
Šiuo aprašu privalo vadovautis savivaldybių administracijos, teikdamos pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms daugiavaikiams motinai arba tėvui, taip pat Komisija, priimdama sprendimus dėl šių motinų asmenų teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Savivaldybių administracijos, kurių teikimu šios pensijos buvo paskirtos motinoms, neatitinkančioms daugiavaikiams motinai arba tėvui, neatitinkantiems antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui žalą, padarytą iki šios pensijos mokėjimo nutraukimo.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos daugiavaikiams motinai arba tėvui, jeigu daugiavaikei motinai iki 2015 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai. 3. Daugiavaikiams motinai arba tėvui pasinaudojus teise į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kitam iš jų ši pensija neskiriama. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis) (atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus), išauginę ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų ir gerai juos visus išauklėję iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas);“. 2.
2Papildyti 4 straipsnį 6 dalimi:
„Daugiavaikiai motina arba tėvas taip pat nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams jų vaikai (įvaikiai), augdami socialinės rizikos šeimoje, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, patiria ar patyrė socialinę riziką;
įstatymų nustatyta tvarka yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa
(rūpyba) (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta dėl asmens sveikatos būklės, neleidžiančios jam atlikti savo pareigų) ar jie įvaikinami (išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis);
3) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus (įvaikius), piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais (įvaikiais), žalingos įtakos jiems savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinimo jais šiam asmeniui teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „Asmenims, kurie po pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos nemokamos.
Ši nuostata netaikoma ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms šio įstatymo 4 straipsnio trečiosios dalies 1 punkte nurodytoms motinoms gavėjams daugiavaikiams motinai arba tėvui, garbės donorams. Apie draudžiamųjų pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo šių pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“
dalimi: „Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama, tik nesant motinos, jeigu motina atsisako kreiptis dėl šios pensijos arba neatitinka nepriekaištingos reputacijos ar kitų šiuo įstatymu nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų, Notariškai patvirtintas atsisakymas kreiptis dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos pateikiamas savivaldybės administracijai, teikiančiai Komisijai pasiūlymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiams tėvams.“
straipsnio pakeitimas 1.
6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios – Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir valdymo institucijų, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Taip pat komisija nagrinėja savivaldybių administracijų teikimus skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas šio įstatymo 4 straipsnio trečiosios dalies 1 punkte nurodytoms motinoms daugiavaikiams motinai arba tėvui. Teikimai skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją pateikiami Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.“
6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Komisija turi teisę priimti sprendimą skirti nuo 2005 m. sausio 1 d.
antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikei motinai, jeigu daugiavaikė motina 2005 m. sausio 1 d. atitiko šios pensijos skyrimo sąlygas ir jeigu Komisija gavo savivaldybės administracijos teikimą su visais būtinais nurodytai pensijai skirti dokumentais ne vėliau kaip iki 2005 m. liepos 1 d. Daugiavaikių motinų pagimdytų (įvaikintų) ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijų ir sąlygų teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašą tvirtina Vyriausybė. Šiuo aprašu privalo vadovautis savivaldybių administracijos, teikdamos pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms, taip pat Komisija, priimdama sprendimus dėl šių motinų teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Savivaldybių administracijos, kurių teikimu šios antrojo laipsnio valstybės pensijos buvo paskirtos motinoms, neatitinkančioms daugiavaikiams motinai arba tėvui, neatitinkantiems antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui žalą, padarytą iki šios pensijos mokėjimo nutraukimo.”
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos daugiavaikiams motinai arba tėvui, jeigu daugiavaikei motinai iki 2015 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai. 3. Daugiavaikiams motinai arba tėvui pasinaudojus teise į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kitam iš jų ši pensija neskiriama. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,1) motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis) išauginę ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas)“. 2.
2Papildyti 4 straipsnį 6 dalimi:
„Daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė
pensija neskiriama, jeigu:
1) dėl jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo), vaikas (įvaikis) auga ar augo socialinės rizikos šeimoje, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme;
2) bent vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje, išskyrus atvejus, kai vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas, išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis, ir (ar) jai (jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.);
3) ji (jis) buvo nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne;
4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo);
5) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo.)“
Papildyti 4 straipsnį 6 dalimi:
„Daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė
pensija neskiriama, jeigu:
1) dėl jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo), vaikas (įvaikis) auga ar augo socialinės rizikos šeimoje, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme;
2) bent vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje, išskyrus atvejus, kai vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas, išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis, ir (ar) jai (jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.);
3) ji (jis) buvo nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne;
4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo);
5) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo.)“
straipsnio pakeitimas 1.
5 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „Asmenims, kurie po pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos nemokamos. Ši nuostata netaikoma ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms šio įstatymo 4 straipsnio trečiosios dalies 1 punkte nurodytoms motinoms gavėjams daugiavaikiams motinai arba tėvui, garbės donorams. Apie draudžiamųjų pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo šių pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“
dalimi: „Daugiavaikiam tėvui (įtėviui) antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės) arba kai daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios – Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir valdymo institucijų, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Taip pat komisija nagrinėja savivaldybių administracijų teikimus skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas šio įstatymo 4 straipsnio trečiosios dalies 1 punkte nurodytoms motinoms daugiavaikiams motinai arba tėvui. Teikimai skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją pateikiami Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Komisija turi teisę priimti sprendimą skirti nuo 2005 m. sausio 1 d. antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikei motinai, jeigu daugiavaikė motina 2005 m. sausio 1 d. atitiko šios pensijos skyrimo sąlygas ir jeigu Komisija gavo savivaldybės administracijos teikimą su visais būtinais nurodytai pensijai skirti dokumentais ne vėliau kaip iki 2005 m. liepos 1 d. Daugiavaikių motinų pagimdytų (įvaikintų) ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijų ir sąlygų teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašą tvirtina Vyriausybė. Šiuo aprašu privalo vadovautis savivaldybių administracijos, teikdamos pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms, taip pat Komisija, priimdama sprendimus dėl šių motinų teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Savivaldybių administracijos, kurių teikimu šios antrojo laipsnio valstybės pensijos buvo paskirtos motinoms, neatitinkančioms daugiavaikiams motinai arba tėvui, neatitinkantiems antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui žalą, padarytą iki šios pensijos mokėjimo nutraukimo.”
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos daugiavaikiams motinai arba tėvui jeigu daugiavaikei motinai iki
Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai. 3. Daugiavaikiams motinai arba tėvui pasinaudojus teise į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kitam iš jų ši pensija neskiriama. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,1) motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis) išauginę (vaikų mirties atveju - ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas)“. 2.
2Papildyti 4 straipsnį 6 dalimi:
„Daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė
pensija neskiriama, jeigu:
1) dėl jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo), vaikas (įvaikis) auga ar augo socialinės rizikos šeimoje, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme;
2) bent vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje, išskyrus atvejus, kai vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas, išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis, ir (ar) jai (jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.);
3) ji (jis) buvo nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne;
4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo);
5) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo.)“
Papildyti 4 straipsnį 6 dalimi:
„Daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė
pensija neskiriama, jeigu:
1) dėl jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo), vaikas (įvaikis) auga ar augo socialinės rizikos šeimoje, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme;
2) bent vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje, išskyrus atvejus, kai vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas, išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis, ir (ar) jai (jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.);
3) ji (jis) buvo nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne;
4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo);
5) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo.)“
straipsnio pakeitimas 1.
5 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „Asmenims, kurie po pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos nemokamos. Ši nuostata netaikoma ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms šio įstatymo 4 straipsnio trečiosios dalies 1 punkte nurodytoms motinoms gavėjams daugiavaikiams motinai arba tėvui, garbės donorams. Apie draudžiamųjų pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo šių pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“
dalimi: „Daugiavaikiam tėvui (įtėviui) antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės) arba kai daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios – Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir valdymo institucijų, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Taip pat komisija nagrinėja savivaldybių administracijų teikimus skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas šio įstatymo 4 straipsnio trečiosios dalies 1 punkte nurodytoms motinoms daugiavaikiams motinai arba tėvui. Teikimai skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją pateikiami Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Komisija turi teisę priimti sprendimą skirti nuo 2005 m. sausio 1 d. antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikei motinai, jeigu daugiavaikė motina 2005 m. sausio 1 d. atitiko šios pensijos skyrimo sąlygas ir jeigu Komisija gavo savivaldybės administracijos teikimą su visais būtinais nurodytai pensijai skirti dokumentais ne vėliau kaip iki 2005 m. liepos 1 d. Daugiavaikių motinų pagimdytų (įvaikintų) ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijų ir sąlygų teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašą tvirtina Vyriausybė. Šiuo aprašu privalo vadovautis savivaldybių administracijos, teikdamos pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms, taip pat Komisija, priimdama sprendimus dėl šių motinų teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Savivaldybių administracijos, kurių teikimu šios antrojo laipsnio valstybės pensijos buvo paskirtos motinoms, neatitinkančioms daugiavaikiams motinai arba tėvui, neatitinkantiems antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui žalą, padarytą iki šios pensijos mokėjimo nutraukimo.”
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos daugiavaikiams motinai arba tėvui jeigu daugiavaikei motinai iki
Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai. 3. Daugiavaikiams motinai arba tėvui pasinaudojus teise į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kitam iš jų ši pensija neskiriama. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lygių galimybių kontrolieriaus 2014 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. (14)-SN-13 išdėstytą siūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (toliau – Valstybinių pensijų įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriuo nustatyta teisė į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, išauginusioms juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms (toliau – daugiavaikės motinos), užtikrinant moterims ir vyrams lygias teises gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, jeigu jie atitinka kitas šio įstatymo nuostatas. Šiuo metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu, neatsižvelgiant į amžių, jis nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne. Antrojo laipsnio valstybinė pensija taip pat neskiriama, kai daugiavaikės motinos vaikas (vaikai) buvo nuteisti už kitą nusikalstamą veiką ir teistumas nėra išnykęs. Nuostatuose nustatyti ir kiti atvejai (vaikų piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis ir t. t.), leidžiantys priimti sprendimą neskirti daugiavaikei motinai antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi.
Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civilinio kodekso 3.160 straipsnyje, kuris apibrėžia tėvų valdžios pabaigą, nustatyta, kad tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, o 3.192¹ straipsnyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės (kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama). Įstatymo projektu siekiama teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir gerą vaikų išauklėjimą susieti su Civiliniame kodekse nustatyta tėvų pareiga rūpintis savo vaikais ir juos auklėti iki jų (vaikų) pilnametystės bei tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės. Įstatymo projektu siekiama pašalinti valstybinių pensijų esmės ir paskirties neatitinkančius daugiavaikių motinų teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją ribojimus, kai daugiavaikės motinos neįgyja minėtos teisės arba jos netenka dėl suaugusio, pilnamečio vaiko (kurio atžvilgiu tėvams yra pasibaigusios Civilinio kodekso nustatytos teisės ir pareigos) padaryto nusikaltimo, viešosios tvarkos pažeidimo, piktnaudžiavimo alkoholiu ar dėl kitų Nuostatuose aprašytų įstatymams ar visuomenės nustatytoms elgesio normoms prieštaraujančių pilnamečio vaiko veiksmų.
Pažymėtina, kad šiuo metu daugiavaikių motinų teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją realizavimas ribojamas nesant pagrįsto būtinumo. Suagusio žmogaus nusikalstami veiksmai, visuomenės nustatytų elgesio normų nesilaikymas dažnai nėra susijęs su jo auklėjimo vaikystėje padariniais. Vienokį ar kitokį žmogaus elgesį gali sąlygoti įvairūs veiksniai, sąlygos, jų tarpusavio santykis – mokykla ar kitas kolektyvas, draugai, įgymtos charakterio savybės, įvairios nekontroliuojamos nesėkmės ir t. t. Todėl nėra tikslinga užkirsti (riboti) galimybę realizuoti aptariamą daugiavaikių motinų teisę dėl nuo jų (motinų) nepriklausančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas teisių ribojimas galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principui. Asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumą demokratinėje visuomenėje galima vertinti vadovaujantis protingumo ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, jis turi atitikti inter alia teisingumo sampratą.
Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Įstatymo projekto tikslas – atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas priežastis pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą, patikslinant asmenų, turinčių teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, grupę bei pašalinant šiuo metu teisės aktuose nustatytą asmenų lygiateisiškumo bei protingumo principui prieštaraujantį daugiavaikių motinų teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ribojimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu, šiuo metu teisę gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybines pensijas turi daugiavaikės motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios. Nuostatai reglamentuoja daugiavaikių motinų pagimdytų (įvaikintų) ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijus ir sąlygas teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti. Nuostatų 25 punkte nustatyta, kad daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu, neatsižvelgiant į amžių, jis nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – nesvarbu, ar teistumas išnykęs ar ne.
Nuostatų 30 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai daugiavaikės motinos vaikas (vaikai) arba (ir) pati daugiavaikė motina buvo nuteisti už nusikalstamą veiką, išskyrus šių Nuostatų
administracijos gali teikti Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai (toliau – Komisija) daugiavaikės motinos prašymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją tik teistumui išnykus. Nuostatų 31 punkte nustatyta, kad Komisija, remdamasi savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, turi teisę neskirti daugiavaikei motinai antrojo laipsnio valstybinės pensijos, jeigu:
(ir) naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą prieš savo vaikus, arba (ir) gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams;
Priėmus Įstatymo projektu siūlomas nuostatas:
Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Priimtas įstatymo projektas esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įgyvendinant Įstatymo projektu siūlomas nuostatas reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo (2015 m. sausio 1 d.) turės priimti nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms įgyvendinti reikės apie 50 tūkst. Lt – 60 tūkst. Lt (14481-17377 Eur) valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
Reikšminiai žodžiai: „antrojo laipsnio valstybinė pensija“, „daugiavaikiai tėvai“ 15.Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai. Šiuo metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu, neatsižvelgiant į amžių, jis nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne. Antrojo laipsnio valstybinė pensija taip pat neskiriama, kai daugiavaikės motinos vaikas (vaikai) buvo nuteisti už kitą nusikalstamą veiką ir teistumas nėra išnykęs. Nuostatuose nustatyti ir kiti atvejai (vaikų piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis ir t. t.), leidžiantys priimti sprendimą neskirti daugiavaikei motinai antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civilinio kodekso 3.160 straipsnyje, kuris apibrėžia tėvų valdžios pabaigą, nustatyta, kad tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam.
Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, o 3.192¹ straipsnyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės (kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama). Įstatymo projektu siekiama teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir gerą vaikų išauklėjimą susieti su Civiliniame kodekse nustatyta tėvų pareiga rūpintis savo vaikais ir juos auklėti iki jų (vaikų) pilnametystės bei tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės. Įstatymo projektu siekiama pašalinti valstybinių pensijų esmės ir paskirties neatitinkančius daugiavaikių motinų (įmočių) ir tėvų (įtėvių) teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją ribojimus, kai daugiavaikės motinos (įmotės) ir tėvai (įtėviai) neįgyja minėtos teisės arba jos netenka dėl suaugusio, pilnamečio vaiko (kurio atžvilgiu tėvams yra pasibaigusios Civilinio kodekso nustatytos teisės ir pareigos) padaryto nusikaltimo, viešosios tvarkos pažeidimo, piktnaudžiavimo alkoholiu ar dėl kitų Nuostatuose aprašytų įstatymams ar visuomenės nustatytoms elgesio normoms prieštaraujančių pilnamečio vaiko veiksmų. Pažymėtina, kad šiuo metu daugiavaikių motinų teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją realizavimas ribojamas nesant pagrįsto būtinumo. Suagusio žmogaus nusikalstami veiksmai, visuomenės nustatytų elgesio normų nesilaikymas dažnai nėra susijęs su jo auklėjimo vaikystėje padariniais.
Vienokį ar kitokį žmogaus elgesį gali sąlygoti įvairūs veiksniai, sąlygos, jų tarpusavio santykis – mokykla ar kitas kolektyvas, draugai, įgymtos charakterio savybės, įvairios nekontroliuojamos nesėkmės ir t. t. Todėl nėra tikslinga užkirsti (riboti) galimybę realizuoti aptariamą daugiavaikių motinų teisę dėl nuo jų (motinų) nepriklausančių aplinkybių. Be to, įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lygių galimybių kontrolieriaus 2014 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. (14)-SN-13 išdėstytą siūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (toliau – Valstybinių pensijų įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriuo nustatyta teisė į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, išauginusioms juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms (toliau – daugiavaikės motinos), užtikrinant moterims ir vyrams lygias teises gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, jeigu jie atitinka kitas šio įstatymo nuostatas. Dėl šios priežasties įstatymo projekte yra numatomi pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad ne tik daugiavaikės motinos (įmotės), bet ir tėvai (įtėviai), kurie išaugino ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų ir gerai juos visus išauklėjo iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės (toliau – daugiavaikis tėvas), būtų suteikta gauti teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas teisių ribojimas galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principui.
Asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumą demokratinėje visuomenėje galima vertinti vadovaujantis protingumo ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, jis turi atitikti inter alia teisingumo sampratą. Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Įstatymo projekto tikslas – atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas priežastis pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą, patikslinant asmenų, turinčių teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, grupę bei pašalinant šiuo metu teisės aktuose nustatytą asmenų lygiateisiškumo bei protingumo principui prieštaraujantį daugiavaikių motinų teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ribojimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu, šiuo metu teisę gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybines pensijas turi daugiavaikės motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios. Nuostatai reglamentuoja daugiavaikių motinų pagimdytų (įvaikintų) ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijus ir sąlygas teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti.
Nuostatų 25 punkte nustatyta, kad daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu, neatsižvelgiant į amžių, jis nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – nesvarbu, ar teistumas išnykęs ar ne. Nuostatų 30 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai daugiavaikės motinos vaikas (vaikai) arba (ir) pati daugiavaikė motina buvo nuteisti už nusikalstamą veiką, išskyrus šių Nuostatų
administracijos gali teikti Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai (toliau – Komisija) daugiavaikės motinos prašymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją tik teistumui išnykus. Nuostatų 31 punkte nustatyta, kad Komisija, remdamasi savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, turi teisę neskirti daugiavaikei motinai antrojo laipsnio valstybinės pensijos, jeigu:
(ir) naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą prieš savo vaikus, arba (ir) gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams;
Įstatymo projektu siūloma nustatyti:
tėvui (įtėviui) (atitinkantiems nurodytiems reikalavimams), išauginusiems ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų ir gerai juos visus išauklėjusiems iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas). Daugiavaikiai motina arba tėvas taip pat nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams jų vaikai (įvaikiai), augdami socialinės rizikos šeimoje, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, patiria ar patyrė socialinę riziką;
įstatymų nustatyta tvarka yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa
(rūpyba) (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta dėl asmens sveikatos būklės, neleidžiančios jam atlikti savo pareigų) ar jie įvaikinami (išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis);
3) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus (įvaikius), piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais (įvaikiais), žalingos įtakos jiems savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinimo jais šiam asmeniui teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia.
Daugiavaikiai motina arba tėvas taip pat nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams jų vaikai (įvaikiai), augdami socialinės rizikos šeimoje, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, patiria ar patyrė socialinę riziką;
įstatymų nustatyta tvarka yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa
(rūpyba) (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta dėl asmens sveikatos būklės, neleidžiančios jam atlikti savo pareigų) ar jie įvaikinami (išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis);
3) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus (įvaikius), piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais (įvaikiais), žalingos įtakos jiems savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinimo jais šiam asmeniui teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia. Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama, tik nesant motinos, jeigu motina atsisako kreiptis dėl šios pensijos arba neatitinka nepriekaištingos reputacijos ar kitų šiuo įstatymu nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų, Notariškai patvirtintas atsisakymas kreiptis dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos pateikiamas savivaldybės administracijai, teikiančiai Komisijai pasiūlymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiams tėvams.
Priėmus Įstatymo projektu siūlomas nuostatas:
Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Priimtas įstatymo projektas esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įgyvendinant Įstatymo projektu siūlomas nuostatas reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimą Nr.
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo (2015 m. sausio 1 d.) turės priimti nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms įgyvendinti reikės apie 50 tūkst. Lt – 60 tūkst. Lt (14481-17377 Eur) valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu negauta.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai žodžiai: „antrojo laipsnio valstybinė pensija“, „daugiavaikiai tėvai“ 15.Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-10-21 Nr. XIIP-2420 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valstybinių pensijų įstatymo nr. i-730 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-2420 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2420 (toliau – Projektas) pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. spalio
kurią teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėtų vienas iš tėvų jų pasirinkimu, leistų susidaryti situacijai, kai daugiavaikiai motina arba tėvas, abu atitinkantys įstatymo sąlygas antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, nesutartų dėl to, kuris iš jų turėtų įgyvendinti teisę į minėtą pensiją, ir tokiu atveju būtų neaišku, kuriam iš tėvų turėtų būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija ir kokiais kriterijais turėtų būti remiamasi skiriant pensiją vienam iš tėvų. Atsižvelgdami į tai siūlytume tobulinti šią Projekto nuostatą. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8
4,
2014-10-27 Nr. XIIP-2420 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir įtvirtinti teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui) (jų pasirinkimu), išauginusiems ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų ir gerai juos visus išauklėjusiems iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lygių galimybių kontrolieriaus 2014 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. (14)-SN-13 išdėstytą siūlymą. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, galiojančiame keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (pagal TSRS 1956 metų liepos 14 dienos Valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnį), moterys, pagimdžiusios 5 arba daugiau vaikų ir išauginusios juos iki aštuonerių metų amžiaus, turėjo teisę gauti senatvės pensiją sukakusios 50 metų ir turėdamos ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą.
Be to, pagal LTSR Darbo įstatymų kodekso 197 straipsnį, iš dalies apmokamos atostogos vaikui prižiūrėti buvo suteikiamos tik moterims iki vaikui sukaks vieneri metai (vėliau šis amžius buvo palaipsniui ilginamas). Antra, 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme penkeriais metais ankstesnis senatvės pensijos amžius motinoms, pagimdžiusioms 5 ar daugiau vaikų ir išauginusioms juos iki aštuonerių metų amžiaus, nebuvo nustatytas, todėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme buvo nustatyta teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją buvo nustatyta ir dėl to, kad iki 2008 m. sausio 1 d., asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas nebuvo įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, todėl, įprastai, motinų, pagimdžiusių 5 ir daugiau vaikų, įgytas socialinio draudimo (darbo) stažas buvo mažesnis, o paskirta pensija santykinai maža, palyginus su kitų asmenų. 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2006, Nr.72-2673) nuostatos, kuriomis vadovaujantis asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą.
Trečia, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra absoliuti, ji nėra pagrįsta valstybinio socialinio draudimo įmokomis ar kitais įnašais. Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, galiojusią iki 2014 m. sausio 1 d., esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėjo motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 7 ir daugiau vaikų. Šios pensijos skyrimo sąlygos ir tvarka leidžia teigti, kad pensija laikytina valstybės nustatyta išmoka už valstybės pripažintus nuopelnus. Todėl svarstant šios pensijos skyrimo sąlygas lyčių lygybės požiūriu, reikėtų įvertinti šios teisės buvimą ir kitais aspektais, pavyzdžiui, draudimo diskriminuoti asmenis dėl jų socialinės, šeiminės padėties, Lietuvos valstybės, kaip socialiai orientuotos valstybės, požiūriu.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2006, Nr.72-2673) nuostatas, asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, svarstytina, ar motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją neturėtų būti nustatyta su sąlyga, kad vaikai yra gimę iki 2008 m. sausio 1 d. 2. Įstatymo projekte įtvirtinta nuostata
„...motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui) (jų pasirinkimu)...“
suponuoja, kad teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją turės vienas iš tėvų. Tačiau galimi atvejai, kai daugiavaikiai motina arba tėvas, abu atitinkantys įstatymo sąlygas antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, nesutartų dėl to, kuris iš jų turėtų įgyvendinti teisę į minėtą pensiją. Taip pat gali būti atvejų, kai tėvų santuoka buvo nutraukta ar vaikai gimė ne santuokoje ar sudarius kelias santuokas. Tokiu atveju būtų neaišku kuriam iš tėvų turėtų būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija ir kokiais kriterijais turėtų būti remiamasi skiriant pensiją vienam iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip neišbaigtas, jį siūlytina tobulinti. 3.
numatyta, kad įstatymo projektu siekiama „teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir gerą vaikų išauklėjimą susieti su Civiliniame kodekse numatyta tėvų pareiga rūpintis savo vaikais ir juos auklėti iki jų (vaikų) pilnametystės...“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat numatyta, kad šiuo metu daugiavaikių motinų teisės į antro laipsnio valstybinę pensiją realizavimas ribojamas nesant pagrįsto būtinumo. Suaugusio žmogaus nusikalstami veiksmai, visuomenės nustatytų elgesio normų nesilaikymas dažnai nėra susijęs su jo auklėjimo vaikystėje padariniais. Pažymėtina, kad valstybinės antrojo laipsnio pensijos motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, yra nustatytos kaip tam tikras valstybės pagarbos motinoms ženklas. Teisė į šias pensijas nėra absoliuti, nes ji grindžiama vadinamuoju „nuopelnų“ principu, todėl siejama ne tik su vaikų pagimdymo ar įvaikinimo faktu, bet ir su jų geru išauklėjimu, kuris yra pagrindas jų doram gyvenimui ir nesibaigia sukakus įstatymo projekte numatytam vaiko amžiui. Be to, sąsajos su Civiliniame kodekse numatyta tėvų pareiga rūpintis savo vaikais ir juos auklėti iki jų pilnametystės kelia abejonių, nes Civiliniame kodekse reguliuojama tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, o skiriant antrojo laipsnio valstybinę pensiją vertinamas vaikų elgesys, t. y. administracinės ir baudžiamosios teisės reguliuojamų veikų padarymas ar nepadarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenys už administracinės ar baudžiamosios teisės pažeidimus gali būti traukiami atsakomybėn ir nebūdami pilnamečiai todėl siūlymas atriboti teisę į valstybinę antrojo laipsnio pensiją nuo vaikų auklėjimo rezultatų jiems sulaukus pilnametystės kelia abejonių. 4. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekto 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 dalyje, siūlytina palikti nuorodą į Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio trečios dalies 1 punktą. 5.
vietoj „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ reikėtų rašyti „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. 6. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu išplečiamas valstybinių pensijų gavėjų ratas, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvada. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė A. Megrelishvili
Vilnius
4, 5, 6,
2016-11-14 Nr. XIIP-2420(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
įstatymo Nr. I-730 (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis) (atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus), išauginę ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų ir gerai juos visus išauklėję iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lygių galimybių kontrolieriaus 2014 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. (14)-SN-13 suformuluotą siūlymą užtikrinti lygias galimybes įgyvendinti teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ne tik daugiavaikei motinai, bet ir tėvui, jeigu jis atitinka kitas šio įstatymo nuostatas. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, galiojančiame keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (pagal TSRS 1956 metų liepos 14 dienos Valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnį), moterys, pagimdžiusios 5 arba daugiau vaikų ir išauginusios juos iki aštuonerių metų amžiaus, turėjo teisę gauti senatvės pensiją sukakusios 50 metų ir turėdamos ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą. Be to, pagal LTSR Darbo įstatymų kodekso 197 straipsnį, iš dalies apmokamos atostogos vaikui prižiūrėti buvo suteikiamos tik moterims iki vaikui sukaks vieneri metai (vėliau šis amžius buvo palaipsniui ilginamas). Antra, 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme penkeriais metais ankstesnis senatvės pensijos amžius motinoms, pagimdžiusioms 5 ar daugiau vaikų ir išauginusioms juos iki aštuonerių metų amžiaus, nebuvo nustatytas, todėl joms Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme buvo nustatyta teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją buvo nustatyta ir dėl to, kad iki 2008 m. sausio 1 d., asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas nebuvo įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, todėl, įprastai, motinų, pagimdžiusių 5 ir daugiau vaikų, įgytas socialinio draudimo (darbo) stažas buvo mažesnis, o paskirta pensija santykinai maža, palyginus su kitų asmenų.
2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2006, Nr.72-2673) nuostatos, kuriomis vadovaujantis asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą. Atsižvelgiant į tai, kad asmenys (motina, tėvas ar kitas vaiką prižiūrintis asmuo), esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, svarstytina, ar motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją neturėtų būti nustatyta su sąlyga, kad vaikai yra gimę iki 2008 m. sausio 1 d. Trečia, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra absoliuti, ji nėra pagrįsta valstybinio socialinio draudimo įmokomis ar kitais įnašais. Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, galiojusią iki 2014 m. sausio 1 d., esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėjo motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 7 ir daugiau vaikų.
Šios pensijos skyrimo sąlygos ir tvarka leidžia teigti, kad pensija laikytina valstybės nustatyta išmoka už valstybės pripažintus nuopelnus. 2. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti kokia daugiavaikė motina arba tėvas nelaikomi nepriekaištingos reputacijos. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą nevisiškai aišku kokiais atvejais šis reikalavimas turėtų būti taikomas. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 4 dalyje teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra siejama su nepriekaištinga reputacija, tačiau pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, teisę į šią pensiją įgytų daugiavaikis tėvas, jeigu motina neatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Be to, įvertinus keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies turinį, neaišku, kaip tų pačių vaikų (įvaikių) tėvas gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, o motina nelaikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu šeima pripažinta socialinės rizikos šeima, vaikams buvo nustatyta laikinoji arba nuolatinė pagalba, dėl vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais ir kitų priežasčių teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia. 3. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta 2015 m. sausio 1 d. data tikslintina atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje numatytą įstatymo įsigaliojimo datą. 4. Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ reikėtų atsisakyti arba nustatyti konkrečią datą, ankstesnę nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, iki kurios Vyriausybė turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5.
būti taikomos šio įstatymo nuostatos tuo atveju, jeigu kartu tėvai turėtų penkis ar daugiau vaikų, tačiau jie nebūtų jų bendri vaikai (įvaikiai). 6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. birželio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2514, kuriam įsigaliojus kečiamo įstatymo 5 straipsnio normos paneigtų įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, todėl kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2514 atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-11-16 Nr. S-2016-7297 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. xiip-2420(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2420(2) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 4, 5 IR 6
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Andrius Kubilius, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-27 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir įtvirtinti teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui) (jų pasirinkimu), išauginusiems ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų ir gerai juos visus išauklėjusiems iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lygių galimybių kontrolieriaus 2014 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. (14)-SN-13 išdėstytą siūlymą.
Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, galiojančiame keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (pagal TSRS 1956 metų liepos 14 dienos Valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnį), moterys, pagimdžiusios 5 arba daugiau vaikų ir išauginusios juos iki aštuonerių metų amžiaus, turėjo teisę gauti senatvės pensiją sukakusios 50 metų ir turėdamos ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą. Be to, pagal LTSR Darbo įstatymų kodekso
suteikiamos tik moterims iki vaikui sukaks vieneri metai (vėliau šis amžius buvo palaipsniui ilginamas). Antra, 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme penkeriais metais ankstesnis senatvės pensijos amžius motinoms, pagimdžiusioms 5 ar daugiau vaikų ir išauginusioms juos iki aštuonerių metų amžiaus, nebuvo nustatytas, todėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme buvo nustatyta teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją buvo nustatyta ir dėl to, kad iki 2008 m. sausio 1 d., asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas nebuvo įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, todėl, įprastai, motinų, pagimdžiusių 5 ir daugiau vaikų, įgytas socialinio draudimo (darbo) stažas buvo mažesnis, o paskirta pensija santykinai maža, palyginus su kitų asmenų. 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2006, Nr.72-2673) nuostatos, kuriomis vadovaujantis asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą. Trečia, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra absoliuti, ji nėra pagrįsta valstybinio socialinio draudimo įmokomis ar kitais įnašais. Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, galiojusią iki
antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėjo motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 7 ir daugiau vaikų. Šios pensijos skyrimo sąlygos ir tvarka leidžia teigti, kad pensija laikytina valstybės nustatyta išmoka už valstybės pripažintus nuopelnus.
Todėl svarstant šios pensijos skyrimo sąlygas lyčių lygybės požiūriu, reikėtų įvertinti šios teisės buvimą ir kitais aspektais, pavyzdžiui, draudimo diskriminuoti asmenis dėl jų socialinės, šeiminės padėties, Lietuvos valstybės, kaip socialiai orientuotos valstybės, požiūriu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2006, Nr.72-2673) nuostatas, asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, svarstytina, ar motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją neturėtų būti nustatyta su sąlyga, kad vaikai yra gimę iki 2008 m. sausio 1 d. Pritarti. 2. Įstatymo projekte įtvirtinta nuostata „...motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui) (jų pasirinkimu)...“ suponuoja, kad teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją turės vienas iš tėvų. Tačiau galimi atvejai, kai daugiavaikiai motina arba tėvas, abu atitinkantys įstatymo sąlygas antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, nesutartų dėl to, kuris iš jų turėtų įgyvendinti teisę į minėtą pensiją. Taip pat gali būti atvejų, kai tėvų santuoka buvo nutraukta ar vaikai gimė ne santuokoje ar sudarius kelias santuokas. Tokiu atveju būtų neaišku kuriam iš tėvų turėtų būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija ir kokiais kriterijais turėtų būti remiamasi skiriant pensiją vienam iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip neišbaigtas, jį siūlytina tobulinti. Pritarti. 3.
projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad įstatymo projektu siekiama „teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir gerą vaikų išauklėjimą susieti su Civiliniame kodekse numatyta tėvų pareiga rūpintis savo vaikais ir juos auklėti iki jų (vaikų) pilnametystės...“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat numatyta, kad šiuo metu daugiavaikių motinų teisės į antro laipsnio valstybinę pensiją realizavimas ribojamas nesant pagrįsto būtinumo. Suaugusio žmogaus nusikalstami veiksmai, visuomenės nustatytų elgesio normų nesilaikymas dažnai nėra susijęs su jo auklėjimo vaikystėje padariniais. Pažymėtina, kad valstybinės antrojo laipsnio pensijos motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, yra nustatytos kaip tam tikras valstybės pagarbos motinoms ženklas. Teisė į šias pensijas nėra absoliuti, nes ji grindžiama vadinamuoju „nuopelnų“ principu, todėl siejama ne tik su vaikų pagimdymo ar įvaikinimo faktu, bet ir su jų geru išauklėjimu, kuris yra pagrindas jų doram gyvenimui ir nesibaigia sukakus įstatymo projekte numatytam vaiko amžiui. Be to, sąsajos su Civiliniame kodekse numatyta tėvų pareiga rūpintis savo vaikais ir juos auklėti iki jų pilnametystės kelia abejonių, nes Civiliniame kodekse reguliuojama tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, o skiriant antrojo laipsnio valstybinę pensiją vertinamas vaikų elgesys, t. y. administracinės ir baudžiamosios teisės reguliuojamų veikų padarymas ar nepadarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenys už administracinės ar baudžiamosios teisės pažeidimus gali būti traukiami atsakomybėn ir nebūdami pilnamečiai todėl siūlymas atriboti teisę į valstybinę antrojo laipsnio pensiją nuo vaikų auklėjimo rezultatų jiems sulaukus pilnametystės kelia abejonių. Pritarti. 4. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekto 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 dalyje, siūlytina palikti nuorodą į Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio trečios dalies 1 punktą. Pritarti.
Pritarti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. Įstatymo projekto lyginamajame variante vietoj „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ reikėtų rašyti „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Pritarti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu išplečiamas valstybinių pensijų gavėjų ratas, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvada. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-03-09 d. nutarimas
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-11-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2420 (toliau – Projektas) pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. spalio 27 d. raštu Projektui pateiktai pastabai, jog Projektu siūloma nuostata, pagal kurią teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėtų vienas iš tėvų jų pasirinkimu, leistų susidaryti situacijai, kai daugiavaikiai motina arba tėvas, abu atitinkantys įstatymo sąlygas antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, nesutartų dėl to, kuris iš jų turėtų įgyvendinti teisę į minėtą pensiją, ir tokiu atveju būtų neaišku, kuriam iš tėvų turėtų būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija ir kokiais kriterijais turėtų būti remiamasi skiriant pensiją vienam iš tėvų. Atsižvelgdami į tai siūlytume tobulinti šią Projekto nuostatą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-09, nutarimas Nr. 208 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1294 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5,
Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projektu siūloma nustatyti teisę gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – valstybinė pensija) vienam iš tėvų (įtėvių) (jų pasirinkimu), jeigu jie yra išauginę ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų ir gerai juos visus išauklėję iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės (toliau – daugiavaikiai tėvai). Tačiau galimi atvejai, kai daugiavaikiai tėvai, abu atitinkantys nustatytas sąlygas skirti valstybinę pensiją, nesutartų, kuriam iš tėvų – motinai ar tėvui – būtų suteikta teisė gauti šią pensiją, arba vaikus užauginę tėvai gali būti nutraukę santuoką, gyventi skirtingose vietose arba užsienyje, nepalaikyti ryšių ir pan.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nėra nustatytų sąlygų ir kriterijų, kuriais vadovaujantis vienam iš daugiavaikių tėvų būtų skiriama valstybinė pensija, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį pensinis aprūpinimas (taip pat ir valstybinės pensijos) garantuojamas tokiais pagrindais bei dydžiais, kokie nustatyti įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl 1939–1990 metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo „1939–1990 metų okupacijų represinės struktūros, tarnybos ir pareigos, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos“ 9 bei 12 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 daliai“ ir 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). 2.
projekto siūlymas nustatyti teisę gauti valstybinę pensiją daugiavaikiams tėvams, jeigu vaikai gerai išauklėti tik iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, sudaro prielaidas, kad valstybinės pensijos kaip valstybės apdovanojimas, kurių skyrimas pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas siejamas su geru vaikų išauklėjimu neapsiribojant jų amžiumi, būtų skiriamos nevertinant, ar daugiavaikių tėvų pilnamečiai vaikai yra atsakingi visuomenės nariai, ar jie vykdo pareigas savo šeimai ir valstybei, t. y. neatsižvelgiant į tai, kad tie asmenys gali būti ne kartą teisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (taip pat nusikaltimus vaikui ir šeimai, žmogaus gyvybei, žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), pripažinti pavojingais recidyvistais ar vis dar atlikti bausmę įkalinimo įstaigose. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. 3. Įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti prireiktų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Įstatymo projekto nuostatai, pagal kurią skiriant valstybines pensijas daugiavaikiams tėvams būtų vertinamas geras vaikų išauklėjimas tik iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, įgyvendinti papildomai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto prireiktų apie 2 227 tūkst. eurų per metus.
Valstybinei pensijai daugiavaikiam tėvui (įtėviui) skirti papildomai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto prireiktų apie 160 tūkst. eurų per metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, taip pat atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus nuo 1 iki 2 procentų didinti įmokas į pensijų fondus už jų dalyvius, kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, šiuo metu būtų tikslinga neprisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems reikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Iš dalies pritarti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą XIIP-2420 grąžinti iniciatoriams tobulinti , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Bartkevičius, Rytas Kupčinskas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: K.Miškinienė (Komiteto pirmininkė), R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R.Popovienė, R. Sargūnas,
A. Sysas, J. Varkala. Komiteto biuras: E. Bulotaitė (vedėja), D. Aleksejūnienė (patarėja), A. Dolmantienė (patarėja), D. Jonėnienė (patarėja), I. Kuodienė (patarėja), I. Žukauskaitė (padėjėja). Kviestieji asmenys: L. Ulevičė (Seimo pirmininko pavaduotojo A. Syso patarėja), G. Klimavičius (socialinės apsaugos ir darbo viceministras), D. Akulavičienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja), I. Kalinauskienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja), S. Kulpina (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja), V. Latvienė (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja), M. Jautakis (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-27 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir įtvirtinti teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui) (jų pasirinkimu), išauginusiems ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų ir gerai juos visus išauklėjusiems iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lygių galimybių kontrolieriaus 2014 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. (14)-SN-13 išdėstytą siūlymą. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, galiojančiame keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (pagal TSRS 1956 metų liepos 14 dienos Valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnį), moterys, pagimdžiusios 5 arba daugiau vaikų ir išauginusios juos iki aštuonerių metų amžiaus, turėjo teisę gauti senatvės pensiją sukakusios 50 metų ir turėdamos ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą. Be to, pagal LTSR Darbo įstatymų kodekso
suteikiamos tik moterims iki vaikui sukaks vieneri metai (vėliau šis amžius buvo palaipsniui ilginamas).
Antra, 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme penkeriais metais ankstesnis senatvės pensijos amžius motinoms, pagimdžiusioms 5 ar daugiau vaikų ir išauginusioms juos iki aštuonerių metų amžiaus, nebuvo nustatytas, todėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme buvo nustatyta teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją buvo nustatyta ir dėl to, kad iki 2008 m. sausio 1 d., asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas nebuvo įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, todėl, įprastai, motinų, pagimdžiusių 5 ir daugiau vaikų, įgytas socialinio draudimo (darbo) stažas buvo mažesnis, o paskirta pensija santykinai maža, palyginus su kitų asmenų. 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2006, Nr.72-2673) nuostatos, kuriomis vadovaujantis asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą. Trečia, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra absoliuti, ji nėra pagrįsta valstybinio socialinio draudimo įmokomis ar kitais įnašais.
Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, galiojusią iki 2014 m. sausio 1 d., esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėjo motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 7 ir daugiau vaikų. Šios pensijos skyrimo sąlygos ir tvarka leidžia teigti, kad pensija laikytina valstybės nustatyta išmoka už valstybės pripažintus nuopelnus. Todėl svarstant šios pensijos skyrimo sąlygas lyčių lygybės požiūriu, reikėtų įvertinti šios teisės buvimą ir kitais aspektais, pavyzdžiui, draudimo diskriminuoti asmenis dėl jų socialinės, šeiminės padėties, Lietuvos valstybės, kaip socialiai orientuotos valstybės, požiūriu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2006, Nr.72-2673) nuostatas, asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, svarstytina, ar motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją neturėtų būti nustatyta su sąlyga, kad vaikai yra gimę iki 2008 m. sausio 1 d. Pritarti
Teisės departamentas,
projekte įtvirtinta nuostata „...motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui) (jų pasirinkimu)...“ suponuoja, kad teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją turės vienas iš tėvų.
Tačiau galimi atvejai, kai daugiavaikiai motina arba tėvas, abu atitinkantys įstatymo sąlygas antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, nesutartų dėl to, kuris iš jų turėtų įgyvendinti teisę į minėtą pensiją. Taip pat gali būti atvejų, kai tėvų santuoka buvo nutraukta ar vaikai gimė ne santuokoje ar sudarius kelias santuokas. Tokiu atveju būtų neaišku kuriam iš tėvų turėtų būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija ir kokiais kriterijais turėtų būti remiamasi skiriant pensiją vienam iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip neišbaigtas, jį siūlytina tobulinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad įstatymo projektu siekiama „teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir gerą vaikų išauklėjimą susieti su Civiliniame kodekse numatyta tėvų pareiga rūpintis savo vaikais ir juos auklėti iki jų (vaikų) pilnametystės...“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat numatyta, kad šiuo metu daugiavaikių motinų teisės į antro laipsnio valstybinę pensiją realizavimas ribojamas nesant pagrįsto būtinumo. Suaugusio žmogaus nusikalstami veiksmai, visuomenės nustatytų elgesio normų nesilaikymas dažnai nėra susijęs su jo auklėjimo vaikystėje padariniais. Pažymėtina, kad valstybinės antrojo laipsnio pensijos motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, yra nustatytos kaip tam tikras valstybės pagarbos motinoms ženklas. Teisė į šias pensijas nėra absoliuti, nes ji grindžiama vadinamuoju „nuopelnų“ principu, todėl siejama ne tik su vaikų pagimdymo ar įvaikinimo faktu, bet ir su jų geru išauklėjimu, kuris yra pagrindas jų doram gyvenimui ir nesibaigia sukakus įstatymo projekte numatytam vaiko amžiui.
Be to, sąsajos su Civiliniame kodekse numatyta tėvų pareiga rūpintis savo vaikais ir juos auklėti iki jų pilnametystės kelia abejonių, nes Civiliniame kodekse reguliuojama tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, o skiriant antrojo laipsnio valstybinę pensiją vertinamas vaikų elgesys, t. y. administracinės ir baudžiamosios teisės reguliuojamų veikų padarymas ar nepadarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenys už administracinės ar baudžiamosios teisės pažeidimus gali būti traukiami atsakomybėn ir nebūdami pilnamečiai todėl siūlymas atriboti teisę į valstybinę antrojo laipsnio pensiją nuo vaikų auklėjimo rezultatų jiems sulaukus pilnametystės kelia abejonių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekto 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 dalyje, siūlytina palikti nuorodą į Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio trečios dalies 1 punktą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto lyginamajame variante vietoj „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ reikėtų rašyti „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
išplečiamas valstybinių pensijų gavėjų ratas, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvada. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-03-09 d. nutarimas
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-11-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-730 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2420 (toliau – Projektas) pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. spalio 27 d. raštu Projektui pateiktai pastabai, jog Projektu siūloma nuostata, pagal kurią teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėtų vienas iš tėvų jų pasirinkimu, leistų susidaryti situacijai, kai daugiavaikiai motina arba tėvas, abu atitinkantys įstatymo sąlygas antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, nesutartų dėl to, kuris iš jų turėtų įgyvendinti teisę į minėtą pensiją, ir tokiu atveju būtų neaišku, kuriam iš tėvų turėtų būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija ir kokiais kriterijais turėtų būti remiamasi skiriant pensiją vienam iš tėvų. Atsižvelgdami į tai siūlytume tobulinti šią Projekto nuostatą. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-09, nutarimas Nr. 208 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1294 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5,
Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti teisę gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – valstybinė pensija) vienam iš tėvų (įtėvių) (jų pasirinkimu), jeigu jie yra išauginę ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų ir gerai juos visus išauklėję iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės (toliau – daugiavaikiai tėvai). Tačiau galimi atvejai, kai daugiavaikiai tėvai, abu atitinkantys nustatytas sąlygas skirti valstybinę pensiją, nesutartų, kuriam iš tėvų – motinai ar tėvui – būtų suteikta teisė gauti šią pensiją, arba vaikus užauginę tėvai gali būti nutraukę santuoką, gyventi skirtingose vietose arba užsienyje, nepalaikyti ryšių ir pan. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nėra nustatytų sąlygų ir kriterijų, kuriais vadovaujantis vienam iš daugiavaikių tėvų būtų skiriama valstybinė pensija, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį pensinis aprūpinimas (taip pat ir valstybinės pensijos) garantuojamas tokiais pagrindais bei dydžiais, kokie nustatyti įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr.
okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo „1939–1990 metų okupacijų represinės struktūros, tarnybos ir pareigos, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos“ 9 bei 12 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 daliai“ ir 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). 2.
projekto siūlymas nustatyti teisę gauti valstybinę pensiją daugiavaikiams tėvams, jeigu vaikai gerai išauklėti tik iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, sudaro prielaidas, kad valstybinės pensijos kaip valstybės apdovanojimas, kurių skyrimas pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas siejamas su geru vaikų išauklėjimu neapsiribojant jų amžiumi, būtų skiriamos nevertinant, ar daugiavaikių tėvų pilnamečiai vaikai yra atsakingi visuomenės nariai, ar jie vykdo pareigas savo šeimai ir valstybei, t. y. neatsižvelgiant į tai, kad tie asmenys gali būti ne kartą teisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (taip pat nusikaltimus vaikui ir šeimai, žmogaus gyvybei, žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), pripažinti pavojingais recidyvistais ar vis dar atlikti bausmę įkalinimo įstaigose. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. 3. Įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti prireiktų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Įstatymo projekto nuostatai, pagal kurią skiriant valstybines pensijas daugiavaikiams tėvams būtų vertinamas geras vaikų išauklėjimas tik iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, įgyvendinti papildomai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto prireiktų apie 2 227 tūkst. eurų per metus.
Valstybinei pensijai daugiavaikiam tėvui (įtėviui) skirti papildomai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto prireiktų apie 160 tūkst. eurų per metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, taip pat atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus nuo 1 iki 2 procentų didinti įmokas į pensijų fondus už jų dalyvius, kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, šiuo metu būtų tikslinga neprisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems reikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Pritarti iš dalies
grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti
6Papildomų komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2016-03-23 Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą XIIP-2420 grąžinti iniciatoriams tobulinti , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos
7Pagrindinio Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas išvadas – siūlome grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 8.
8Balsavimo rezultatai: 9 – už, 1 – prieš, 0 – susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantas Jonas Dagys
Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
Biudžeto ir finansų komitetas
ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Vida Ačienė, Kęstutis Bartkevičius, Aušra Maldeikienė, Viktoras Rinkevičius, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-141 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis) (atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus), išauginę ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų ir gerai juos visus išauklėję iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas).
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lygių galimybių kontrolieriaus 2014 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. (14)-SN-13 suformuluotą siūlymą užtikrinti lygias galimybes įgyvendinti teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ne tik daugiavaikei motinai, bet ir tėvui, jeigu jis atitinka kitas šio įstatymo nuostatas. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, galiojančiame keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (pagal TSRS 1956 metų liepos 14 dienos Valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnį), moterys, pagimdžiusios 5 arba daugiau vaikų ir išauginusios juos iki aštuonerių metų amžiaus, turėjo teisę gauti senatvės pensiją sukakusios 50 metų ir turėdamos ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą. Be to, pagal LTSR Darbo įstatymų kodekso
suteikiamos tik moterims iki vaikui sukaks vieneri metai (vėliau šis amžius buvo palaipsniui ilginamas).
Antra, 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme penkeriais metais ankstesnis senatvės pensijos amžius motinoms, pagimdžiusioms 5 ar daugiau vaikų ir išauginusioms juos iki aštuonerių metų amžiaus, nebuvo nustatytas, todėl joms Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme buvo nustatyta teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją buvo nustatyta ir dėl to, kad iki 2008 m. sausio 1 d., asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas nebuvo įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, todėl, įprastai, motinų, pagimdžiusių 5 ir daugiau vaikų, įgytas socialinio draudimo (darbo) stažas buvo mažesnis, o paskirta pensija santykinai maža, palyginus su kitų asmenų. 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2006, Nr.72-2673) nuostatos, kuriomis vadovaujantis asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą.
Atsižvelgiant į tai, kad asmenys (motina, tėvas ar kitas vaiką prižiūrintis asmuo), esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, svarstytina, ar motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją neturėtų būti nustatyta su sąlyga, kad vaikai yra gimę iki 2008 m. sausio 1 d. Trečia, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra absoliuti, ji nėra pagrįsta valstybinio socialinio draudimo įmokomis ar kitais įnašais. Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, galiojusią iki
antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėjo motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 7 ir daugiau vaikų. Šios pensijos skyrimo sąlygos ir tvarka leidžia teigti, kad pensija laikytina valstybės nustatyta išmoka už valstybės pripažintus nuopelnus. Nepritarti. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikei motinai paskirtis yra valstybės apdovanojimas už nuopelnus – už išaugintus ir gerai išauklėtus vaikus (iki 1995 m. šioms motinoms buvo skiriamos personalinės pensijos).
Įstatymu būtų sudarytos galimybės pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir daugiavaikiui tėvui, taip nepaneigiant tėvo svarbos vaikų auginime ir auklėjime. Įstatymo pataisomis siekiama skatinti gimstamumą ir sudaryti galimybę vaikams augti šeimose, juos įvaikinant. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti kokia daugiavaikė motina arba tėvas nelaikomi nepriekaištingos reputacijos. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą nevisiškai aišku kokiais atvejais šis reikalavimas turėtų būti taikomas. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 4 dalyje teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra siejama su nepriekaištinga reputacija, tačiau pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, teisę į šią pensiją įgytų daugiavaikis tėvas, jeigu motina neatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Be to, įvertinus keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies turinį, neaišku, kaip tų pačių vaikų (įvaikių) tėvas gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, o motina nelaikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu šeima pripažinta socialinės rizikos šeima, vaikams buvo nustatyta laikinoji arba nuolatinė pagalba, dėl vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais ir kitų priežasčių teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia. Pritarti. Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
d. data tikslintina atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje numatytą įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 4.
Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ reikėtų atsisakyti arba nustatyti konkrečią datą, ankstesnę nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, iki kurios Vyriausybė turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reguliavimo neaišku, kaip turėtų būti taikomos šio įstatymo nuostatos tuo atveju, jeigu kartu tėvai turėtų penkis ar daugiau vaikų, tačiau jie nebūtų jų bendri vaikai (įvaikiai). Nepritarti. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis) - vaikai turi būti įvaikinti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2514, kuriam įsigaliojus kečiamo įstatymo 5 straipsnio normos paneigtų įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, todėl kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2514 atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti. 7. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-12-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2420(2) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir šiuos Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas
1 Argumentai: Patikslinti redakciją pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pasiūlymą. Pasiūlymas:
„1. Pakeisti 1 straipsnio 1dalį išdėstyti
taip: ,,1) nepriekaištingos reputacijos motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), (atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus), išauginę ne mažiau kaip iki
arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, (toliau
N Argumentai: Patikslinti 1 straipsnio 3 dalies redakciją ir šią dalį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „3.
Papildyti 4 straipsnį 7 dalimi: Daugiavaikiai motina arba tėvas taip pat nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jų vaikas (įvaikis) auga ar augo vaikai (įvaikiai), augdami socialinės rizikos šeimoje, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, patiria ar patyrė socialinę riziką;
2) daugiavaikės motinos arba tėvo bet vienam vaikams (įvaikiams) ar vienam iš vaikų (įvaikių) įstatymų nustatyta tvarka yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje ar buvo įvaikintas (išskyrus atvejus, kai vaiką (įvaikį) įvaikino daugiavaikės motinos sutuoktinis) ir (ar) daugiavaikei motinai arba tėvui buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (daugiavaikės motinos arba tėvo ligos), taip pat, jeigu vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos asmens sveikatos būklės, neleidžiančios jam atlikti savo pareigų) ar jie įvaikinami (išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis);
3) dėl daugiavaikės motinos arba tėvo vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus (įvaikius), piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais (įvaikiais), žalingos įtakos jiems savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinimo jais šiam asmeniui teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
4) daugiavaikė motina arba tėvas buvo nuteisti už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui ir šeimai padarymą ar nusikaltimo, susijusio su jų vaiko (vaikų) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą – neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas.“ Pritarti.
Papildyti 4 straipsnį 7 dalimi: Daugiavaikiai motina arba tėvas taip pat nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jų vaikas (įvaikis) auga ar augo vaikai (įvaikiai), augdami socialinės rizikos šeimoje, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, patiria ar patyrė socialinę riziką;
2) daugiavaikės motinos arba tėvo bet vienam vaikams (įvaikiams) ar vienam iš vaikų (įvaikių) įstatymų nustatyta tvarka yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje ar buvo įvaikintas (išskyrus atvejus, kai vaiką (įvaikį) įvaikino daugiavaikės motinos sutuoktinis) ir (ar) daugiavaikei motinai arba tėvui buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (daugiavaikės motinos arba tėvo ligos), taip pat, jeigu vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos asmens sveikatos būklės, neleidžiančios jam atlikti savo pareigų) ar jie įvaikinami (išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis);
3) dėl daugiavaikės motinos arba tėvo vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus (įvaikius), piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais (įvaikiais), žalingos įtakos jiems savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinimo jais šiam asmeniui teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
4) daugiavaikė motina arba tėvas buvo nuteisti už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui ir šeimai padarymą ar nusikaltimo, susijusio su jų vaiko (vaikų) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą – neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas.“ Pritarti. 3.
2017-03-15 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto asignavimų, patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2017 8 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos daugiavaikiams motinai arba tėvui, jeigu daugiavaikei motinai iki 2015 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai. 2.3. Daugiavaikiams motinai arba tėvui pasinaudojus teise į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kitam iš jų ši pensija neskiriama. 3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: už –8, prieš –3, susilaikė –0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja A. Brazdilienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-09-27
posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuro patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; kviestieji asmenys: R. Šalaševičiūtė – Seimo narė, R. Laiconienė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja, S. Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus patarėja, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-11-141 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis) (atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus), išauginę ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų ir gerai juos visus išauklėję iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas).
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lygių galimybių kontrolieriaus 2014 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. (14)-SN-13 suformuluotą siūlymą užtikrinti lygias galimybes įgyvendinti teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ne tik daugiavaikei motinai, bet ir tėvui, jeigu jis atitinka kitas šio įstatymo nuostatas. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, galiojančiame keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (pagal TSRS 1956 metų liepos 14 dienos Valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnį), moterys, pagimdžiusios 5 arba daugiau vaikų ir išauginusios juos iki aštuonerių metų amžiaus, turėjo teisę gauti senatvės pensiją sukakusios 50 metų ir turėdamos ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą. Be to, pagal LTSR Darbo įstatymų kodekso
suteikiamos tik moterims iki vaikui sukaks vieneri metai (vėliau šis amžius buvo palaipsniui ilginamas).
Antra, 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme penkeriais metais ankstesnis senatvės pensijos amžius motinoms, pagimdžiusioms 5 ar daugiau vaikų ir išauginusioms juos iki aštuonerių metų amžiaus, nebuvo nustatytas, todėl joms Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme buvo nustatyta teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją buvo nustatyta ir dėl to, kad iki 2008 m. sausio 1 d., asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas nebuvo įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, todėl, įprastai, motinų, pagimdžiusių 5 ir daugiau vaikų, įgytas socialinio draudimo (darbo) stažas buvo mažesnis, o paskirta pensija santykinai maža, palyginus su kitų asmenų. 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2006, Nr.72-2673) nuostatos, kuriomis vadovaujantis asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą.
Atsižvelgiant į tai, kad asmenys (motina, tėvas ar kitas vaiką prižiūrintis asmuo), esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, svarstytina, ar motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją neturėtų būti nustatyta su sąlyga, kad vaikai yra gimę iki 2008 m. sausio 1 d. Trečia, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra absoliuti, ji nėra pagrįsta valstybinio socialinio draudimo įmokomis ar kitais įnašais. Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, galiojusią iki
antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėjo motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 7 ir daugiau vaikų. Šios pensijos skyrimo sąlygos ir tvarka leidžia teigti, kad pensija laikytina valstybės nustatyta išmoka už valstybės pripažintus nuopelnus. Nepritarti. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikei motinai paskirtis yra valstybės apdovanojimas už nuopelnus – už išaugintus ir gerai išauklėtus vaikus (iki 1995 m. šioms motinoms buvo skiriamos personalinės pensijos).
Įstatymu būtų sudarytos galimybės pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir daugiavaikiui tėvui, taip nepaneigiant tėvo svarbos vaikų auginime ir auklėjime. Įstatymo pataisomis siekiama skatinti gimstamumą ir sudaryti galimybę vaikams augti šeimose, juos įvaikinant. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
motina arba tėvas nelaikomi nepriekaištingos reputacijos. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą nevisiškai aišku kokiais atvejais šis reikalavimas turėtų būti taikomas. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 4 dalyje teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra siejama su nepriekaištinga reputacija, tačiau pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, teisę į šią pensiją įgytų daugiavaikis tėvas, jeigu motina neatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Be to, įvertinus keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies turinį, neaišku, kaip tų pačių vaikų (įvaikių) tėvas gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, o motina nelaikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu šeima pripažinta socialinės rizikos šeima, vaikams buvo nustatyta laikinoji arba nuolatinė pagalba, dėl vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais ir kitų priežasčių teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia. Pritarti. Siūlome Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Papildyti 4 straipsnį 6 dalimi: „Daugiavaikiai motina arba tėvas taip pat nelaikomi nepriekaištingos reputacijos.
Daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu:
1) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jų jos
(jo) vaikas (įvaikiai įvaikis), augdami auga ar augo socialinės rizikos šeimoje, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, patiria ar patyrė socialinę riziką;
2) daugiavaikių motinos arba tėvo bent vaikams (įvaikiams) ar vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) įstatymų nustatyta tvarka yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje ar buvo įvaikintas (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta dėl asmens sveikatos būklės, neleidžiančios jam atlikti savo pareigų) ar jie įvaikinami (išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis) ir (ar) jai (jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan., taip pat jeigu vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos;
3) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus (įvaikius), piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais (įvaikiais), žalingos įtakos jiems savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinimo jais šiam asmeniui teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia.
Daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu:
1) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jų jos
(jo) vaikas (įvaikiai įvaikis), augdami auga ar augo socialinės rizikos šeimoje, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, patiria ar patyrė socialinę riziką;
2) daugiavaikių motinos arba tėvo bent vaikams (įvaikiams) ar vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) įstatymų nustatyta tvarka yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje ar buvo įvaikintas (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta dėl asmens sveikatos būklės, neleidžiančios jam atlikti savo pareigų) ar jie įvaikinami (išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis) ir (ar) jai (jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan., taip pat jeigu vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos;
3) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus (įvaikius), piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais (įvaikiais), žalingos įtakos jiems savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinimo jais šiam asmeniui teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia. Ji
nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą – nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne;
4) ji
(jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą – nesvarbu, ar teistumas yra išnykęs ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo);
5) ji (jis) ar bent vienas jo (jos) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už– nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų , nurodytų šio straipsnio 6 dalies
atvejus, kai įvaikiai už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteisti iki įvaikinimo).“ 3.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
numatytą įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2017 8 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos daugiavaikiams motinai arba tėvu, jeigu daugiavaikei motinai (įmotei) iki
paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai. „
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-11-144 3, 4 4.
Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ reikėtų atsisakyti arba nustatyti konkrečią datą, ankstesnę nei nurodyta šio straipsnio
teisės aktus. Pritarti. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalis išdėstyti taip:
„3. Jeigu daugiavaikiai motina arba tėvas pasinaudojo
teise į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kitam iš jų ši pensija neskiriama. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kaip turėtų būti taikomos šio įstatymo nuostatos tuo atveju, jeigu kartu tėvai turėtų penkis ar daugiau vaikų, tačiau jie nebūtų jų bendri vaikai (įvaikiai). Nepritarti. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis) - vaikai turi būti įvaikinti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tai, kad 2016 m. birželio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2514, kuriam įsigaliojus kečiamo įstatymo 5 straipsnio normos paneigtų įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, todėl kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2514 atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti
d. užregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2514 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1125. 7. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-12-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2420(2) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 546 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-207 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5,
Įstatymo projektas) tikslui – teisę į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – valstybinė pensija) susieti su Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tėvų pareiga rūpintis savo vaikais ir juos auklėti iki jų
(vaikų) pilnametystės bei tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, dėl toliau nurodytos priežasties.
Įstatymo projekto siūlymas nustatyti teisę gauti valstybinę pensiją motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), išauginusiems ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų ir gerai juos visus išauklėjusiems iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas), sudarytų sąlygas valstybines pensijas, kaip valstybės apdovanojimą, kurių skyrimas pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas siejamas su geru vaikų išauklėjimu, neapsiribojant jų amžiumi, skirti nevertinant, ar daugiavaikių motinos arba tėvo pilnamečiai vaikai yra atsakingi visuomenės nariai, ar jie vykdo pareigas savo šeimai ir valstybei, tai yra neatsižvelgiant į tai, kad tie asmenys gali būti ne kartą teisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (taip pat nusikaltimus vaikui ir šeimai, žmogaus gyvybei, žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), pripažinti pavojingais recidyvistais ar vis dar atlikti bausmę įkalinimo įstaigose. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Valstybinės pensijos, kaip valstybės padėkos daugiavaikiams motinai arba tėvui išraiška, ir toliau turėtų būti siejamos su šiais esminiais principais. Pritarti 2.
2
nesant motinos (įmotės), jai atsisakius kreiptis dėl valstybinės pensijos skyrimo ar neatitinkant nepriekaištingos reputacijos bei kitų sąlygų valstybinei pensijai gauti, valstybinę pensiją gauti tėvui (įtėviui) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jas patikslinti pagal toliau teikiamus siūlymus:
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 5 dalyje siūloma atsisakyti pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti Daugiavaikių motinų pagimdytų (įvaikintų) ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijų ir sąlygų teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašą, Įstatymo projekte būtų tikslinga nustatyti atvejus, kuriais daugiavaikių motinos arba tėvo vaikai nebūtų laikomi gerai išauklėtais (nustatyti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, 25 punkte). Pritarti
2 2.2.
54612
užtikrinti teisinį aiškumą ir apibrėžtumą, vertėtų atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje vartojamos sąvokos „nepriekaištinga reputacija“ ir nustatyti, kad šios dalies 1–3 punktuose nurodytos sąlygos (papildžius jas sąlyga, kad daugiavaikiai motina arba tėvas yra nuteisti už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus vaikui (įvaikiui) ir šeimai, ar nusikaltimus, susijusius su jų vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, ar kitus sunkius, ar labai sunkius nusikaltimus) – tai sąlygos, kurioms esant valstybinė pensija daugiavaikiams motinai arba tėvui neskiriama. Taip pat atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį – nurodyti, kad daugiavaikiam tėvui (įtėviui) valstybinė pensija skiriama tik nesant motinos (įmotės), jeigu motina (įmotė) atsisako kreiptis dėl šios pensijos arba neatitinka šios pensijos skyrimo sąlygų. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą
2
projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatomi ne reikalavimai daugiavaikiam tėvui (įtėviui), o sąlygos, kurioms esant valstybinė pensija skiriama tėvui. Be to, atsižvelgiant į šio nutarimo
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje bus nustatytos sąlygos, kurioms esant valstybinė pensija neskiriama. Todėl reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte žodžių
„atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus“. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 546 2.4.
546
išvengti skirtingo keičiamo įstatymo nuostatų taikymo, reikėtų suvienodinti jame vartojamas sąvokas: „daugiavaikė motina (įmotė)“, „daugiavaikis tėvas (įtėvis)“ „daugiavaikė motina“, „daugiavaikis tėvas“, „daugiavaikiai tėvai“,
„daugiavaikiai motina arba tėvas“. Pritarti
pensijai daugiavaikiam tėvui (įtėviui) skirti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomai prireiktų apie 160 tūkst. eurų per metus. Kadangi Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatyta skirti papildomų lėšų šiai Įstatymo projekto nuostatai įgyvendinti, tikslinga būtų nustatyti vėlesnę šios nuostatos įsigaliojimo datą – 2018 m. sausio 1 dieną. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
finansų komitetas 2017-03-15 Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir šiuos Komiteto pasiūlymus Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas
1 Argumentai: Patikslinti redakciją pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pasiūlymą. Pasiūlymas: „1.
Pasiūlymas:
„1. Pakeisti 1 straipsnio 1dalį išdėstyti
taip: ,,1) nepriekaištingos reputacijos motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), (atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus), išauginę ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų ir gerai juos visus išauklėję iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas);“. Nepritarti. Siekiant išvengti dviprasmybių dėl nepriekaištingos reputacijos sąvokų bei atsižvelgiant į 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 546 pateiktas Vyriausybės išvadas – siūlome Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1) motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), (atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus), išauginę ne mažiau kaip iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų (įvaikių) ir gerai juos visus išauklėję iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas);“
finansų komitetas
3 Argumentai: Patikslinti 1 straipsnio 3 dalies redakciją ir šią dalį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „3.
Papildyti 4 straipsnį 7 dalimi: Daugiavaikiai motina arba tėvas taip pat nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jų vaikas (įvaikis) auga ar augo vaikai (įvaikiai), augdami socialinės rizikos šeimoje, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, patiria ar patyrė socialinę riziką;
vienam iš vaikų (įvaikių) įstatymų nustatyta tvarka yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje ar buvo įvaikintas (išskyrus atvejus, kai vaiką (įvaikį) įvaikino daugiavaikės motinos sutuoktinis) ir (ar) daugiavaikei motinai arba tėvui buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (daugiavaikės motinos arba tėvo ligos), taip pat, jeigu vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos asmens sveikatos būklės, neleidžiančios jam atlikti savo pareigų) ar jie įvaikinami (išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis);
3) dėl daugiavaikės motinos arba tėvo vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus (įvaikius), piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais (įvaikiais), žalingos įtakos jiems savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinimo jais šiam asmeniui teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
4) daugiavaikė motina arba tėvas buvo nuteisti už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui ir šeimai padarymą ar nusikaltimo, susijusio su jų vaiko (vaikų) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą – neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas.“ Pritarti iš dalies.
Papildyti 4 straipsnį 7 dalimi: Daugiavaikiai motina arba tėvas taip pat nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jų vaikas (įvaikis) auga ar augo vaikai (įvaikiai), augdami socialinės rizikos šeimoje, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, patiria ar patyrė socialinę riziką;
vienam iš vaikų (įvaikių) įstatymų nustatyta tvarka yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje ar buvo įvaikintas (išskyrus atvejus, kai vaiką (įvaikį) įvaikino daugiavaikės motinos sutuoktinis) ir (ar) daugiavaikei motinai arba tėvui buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (daugiavaikės motinos arba tėvo ligos), taip pat, jeigu vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos asmens sveikatos būklės, neleidžiančios jam atlikti savo pareigų) ar jie įvaikinami (išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis);
3) dėl daugiavaikės motinos arba tėvo vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus (įvaikius), piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais (įvaikiais), žalingos įtakos jiems savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinimo jais šiam asmeniui teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
4) daugiavaikė motina arba tėvas buvo nuteisti už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui ir šeimai padarymą ar nusikaltimo, susijusio su jų vaiko (vaikų) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą – neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas.“ Pritarti iš dalies. Siūlome Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Papildyti 4 straipsnį 6 dalimi: „Daugiavaikiai motina arba tėvas taip pat nelaikomi nepriekaištingos reputacijos. Daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu:
1) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jų jos
(jo) vaikas (įvaikiai įvaikis), augdami auga ar augo socialinės rizikos šeimoje, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, patiria ar patyrė socialinę riziką;
2) daugiavaikių motinos arba tėvo bent vaikams (įvaikiams) ar vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) įstatymų nustatyta tvarka yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje ar buvo įvaikintas (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta dėl asmens sveikatos būklės, neleidžiančios jam atlikti savo pareigų) ar jie įvaikinami (išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis) ir (ar) jai
(jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan., taip pat jeigu vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos;
3) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus (įvaikius), piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais (įvaikiais), žalingos įtakos jiems savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinimo jais šiam asmeniui teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia.
Daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu:
1) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jų jos
(jo) vaikas (įvaikiai įvaikis), augdami auga ar augo socialinės rizikos šeimoje, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, patiria ar patyrė socialinę riziką;
2) daugiavaikių motinos arba tėvo bent vaikams (įvaikiams) ar vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) įstatymų nustatyta tvarka yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje ar buvo įvaikintas (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta dėl asmens sveikatos būklės, neleidžiančios jam atlikti savo pareigų) ar jie įvaikinami (išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis) ir (ar) jai
(jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan., taip pat jeigu vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos;
3) dėl daugiavaikių motinos arba tėvo vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus (įvaikius), piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais (įvaikiais), žalingos įtakos jiems savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinimo jais šiam asmeniui teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia. Ji
nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą – nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne;
4) ji
(jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą – nesvarbu, ar teistumas yra išnykęs ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo);
5) ji (jis) ar bent vienas jo (jos) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už– nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų , nurodytų šio straipsnio
nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikiai už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteisti iki įvaikinimo).“ 4.
Biudžeto ir finansų komitetas 2017-03-154 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto asignavimų, patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2017 8 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos daugiavaikiams motinai arba tėvui, jeigu daugiavaikei motinai iki 2015 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai. 2.3.
Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kitam iš jų ši pensija neskiriama. 3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti iš dalies. Įstatymo projekto 4 straipsnį siūlome išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2017 8 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos daugiavaikiams motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), jeigu daugiavaikei motinai (įmotei) iki 2015 2017 m. gruodžio 31 d. sausio 1 d. nebuvo paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai. 3. Jeigu daugiavaikiai motina arba tėvas pasinaudojo teise į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kitam iš jų ši pensija neskiriama. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui, Komiteto išvadoms bei pasiūlymui. Taip pat kartu su šiuo projektu turi būti pateiktas ir plenariniame Seimo posėdyje svarstomas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14,
įstatymo projektas Nr. XIIIP-1125. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas
2 Argumentai: Siekiant įstatymo projekto tikslo – kad tik nesant motinos
(įmotės) arba jai neatitinkant valstybinės pensijos gavimo sąlygų, valstybinę pensiją galėtų gauti daugiavaikis tėvas (įtėvis) – siūlome tikslinti 2 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 5 straipsnį 6 dalimi:
„Daugiavaikiams tėvui (įtėviui) antrojo laipsnio valstybinė
pensija skiriama, tik tuomet tik tuo atveju kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės), jeigu motina atsisako kreiptis dėl šios pensijos arba kai daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka nepriekaištingos reputacijos ar kitų šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų. Notariškai patvirtintas atsisakymas kreiptis dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos pateikiamas savivaldybės administracijai, teikiančiai Komisijai pasiūlymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiams tėvams.“ „. Pritarti
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė