Projekto lyginamasis variantas
5, 6, 8,
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Vyriausybės, Vyriausybės įstaigų, ministerijų, prie jų įsteigtų departamentų ir kitų įstaigų ar jos įgaliotų institucijų kompetencija reglamentuojant produktų saugą Vyriausybė, Vyriausybės įstaigos, ministerijos, prie jų įsteigti departamentai ir kitos įstaigos ar jos įgaliotos institucijos joms priskirtose valstybės valdymo srityse pagal savo kompetenciją nustato privalomus produktų saugos bei ženklinimo reikalavimus, suderintus su Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais, ir patvirtinimo, kad jie atitinka nustatytus reikalavimus, tvarką.“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo koordinavimas
įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių produktų saugą, įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Taryba Tarnyba). 2. Tarybos kompetenciją, juridinį statusą, jos sudarymo tvarką, jos narių paskyrimo ir atšaukimo pagrindus bei šiems nariams keliamus reikalavimus, jų kadencijos trukmę, sprendimų priėmimo tvarką ir lėšų, iš kurių Taryba būtų išlaikoma, šaltinius nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5) sužinojęs, kad gaminys pavojingas, nedelsdamas informuoti apie tai vartotojus, Tarybą Tarnybą bei atitinkamos srities kontrolės institucijas, pašalinti jį iš rinkos, ir, jei būtina, gaminį susigrąžinti;“. 4 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) sužinojęs, kad gaminys pavojingas, nedelsdamas nutraukti gaminio pateikimą į rinką, informuoti gamintoją, vartotojus, Tarybą Tarnybą bei atitinkamos srities kontrolės instituciją ir imtis kitų tinkamų veiksmų rizikai vartotojams pašalinti;“. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) sužinojęs, kad suteikta paslauga pavojinga, nedelsdamas nutraukti paslaugos teikimą ir informuoti vartotoją, Tarybą bei Tarnybą ir atitinkamos srities kontrolės instituciją, jei būtina imtis vartotojų saugą užtikrinančių kitų veiksmų;“. 6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,11 straipsnis. Visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų Vartotojų asociacijų teisės ir mokslo komitetų vaidmuo produktų saugos srityje
vartotojų teisių gynimo organizacijų Vartotojų asociacijų teises produktų saugos srityje nustato Vartotojų teisių gynimo Vartotojų teisių apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai. 2. Kad rinkos ribojimo klausimais būtų kompetentingai bendradarbiaujama su Europos Komisija ir suinteresuotoms Lietuvos Respublikos institucijoms dėl pavojingų produktų (produktų saugos ir vartotojų sveikatos klausimais) būtų teikiamos moksliškai pagrįstos rekomendacinės išvados, prie ministerijų gali būti steigiami mokslo komitetai. Mokslo komitetų sudėtį ir darbą reglamentuoja nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti nuostatai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) produktų saugos kontrolės duomenų analizė ir informacijos Tarybai Tarnybai periodinis teikimas.“
Pakeisti 15 straipsnį jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Informacijos prieinamumas visuomenei 1.
Tarybos Tarnybos ir kontrolės institucijų turima informacija apie produktų keliamą riziką vartotojų sveikatai ir saugai turi būti prieinama visuomenei nepažeidžiant taikomų apribojimų. Visuomenė gali susipažinti su informacija apie produktų identifikavimą, rizikos pobūdį ir jiems taikomas priemones. 2. Taryba Tarnybos ir kontrolės institucijos imasi būtinų priemonių, kad jų pareigūnai ir atstovai būtų įpareigoti neatskleisti šio įstatymo įgyvendinimo tikslams gautos informacijos, kuriai pagal jos pobūdį taikomos komercinės paslapties nuostatos, išskyrus informaciją apie gaminių saugą, kuri turi būti paskelbta, kad būtų galima apsaugoti vartotojų sveikatą ir saugą. 3. Komercinės paslapties saugojimas netrukdo kompetentingoms institucijoms skleisti informaciją, svarbią rinkos stebėsenos ir priežiūros veiksmingumui užtikrinti. Institucijos, gaunančios informaciją, kuriai taikomos komercinės paslapties nuostatos, užtikrina jos slaptumą. 4. Komercine paslaptimi negali būti šie produkto duomenys:
1) produkto pavadinimas ir identifikavimo duomenys;
2) galimi produkto pakeitimo į saugų būdai ir priemonės;
3) produkto poveikio vartotojų sveikatai atliktų tyrimų rezultatai;
4) detoksikacijos ir (ar) saugaus sunaikinimo metodai;
5) produkto tyrimo metodai;
6) potencialiai pavojingos produkto sudedamosios dalys;
7) su paslaugos teikimu susiję potencialiai pavojingi veiksniai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Taryba Tarnyba ar kontrolės institucijos gali taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad produktas yra pavojingas vartotojų sveikatai ir saugai, nors produktas ir atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus.“10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Rinkos ribojimo priemonės 1.
straipsnyje nurodytais rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindais turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti šias rinkos ribojimo priemones:
1) reikalauti, kad bet koks produktas, kuris konkrečiomis aplinkybėmis gali kelti riziką, būtų paženklintas valstybine kalba surašytais tinkamais, aiškiais ir lengvai suprantamais įspėjimais apie galimą su gaminiu susijusią riziką; nustatyti išankstines produkto prekybos sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti jo saugą;
2) nurodyti, kad apie bet kokio produkto, kuris gali kelti riziką konkretiems asmenims, keliamą riziką šie asmenys būtų laiku ir tinkamai, įskaitant ir specialių įspėjimų paskelbimą, įspėti;
3) laikinai, kol bus atlikti įvairūs saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, uždrausti tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti bet kokį produktą, dėl kurio yra pagrįstai įtariama, kad jis gali būti pavojingas;
4) uždrausti bet kokio pavojingo produkto pardavimą ir toliau imtis priemonių, kurios užtikrintų tokio draudimo laikymąsi;
5) nurodyti nedelsiant pašalinti iš rinkos bet kokį jau rinkoje esantį pavojingą produktą arba organizuoti tokį pašalinimą ir įspėti vartotojus apie su tokiu produktu susijusią riziką; nurodyti arba koordinuoti, arba prireikus kartu su gamintojais ir platintojais organizuoti, kad šis produktas būtų susigrąžintas iš vartotojų ir sunaikintas atitinkamomis sąlygomis. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose išvardytos priemonės taikomos gamintojui, platintojui atsižvelgiant į jo veiklą, bet kokiam kitam asmeniui, kai tai yra būtina bendradarbiavimui siekiant išvengti produkto keliamo pavojaus. 3. Visi sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti. Apie šiuos sprendimus būtina skubiai pranešti asmenims, kuriems jie yra taikomi. Jei yra galimybė, šiems asmenims leidžiama pareikšti savo nuomonę prieš priimant sprendimą.
Jei dėl sprendimo vykdymo skubos tai nebuvo padaryta iš anksto, tokia galimybė suteikiama jau priėmus sprendimą. 4. Jei kontrolės institucija pati pašalina iš rinkos pavojingą produktą, jos patirtos išlaidos Tarybos Tarnybos nutarimu išieškomos iš gamintojo, platintojo ir paslaugos teikėjo ne ginčo tvarka. 5. Taryba Tarnyba ir kontrolės institucijos privalo užtikrinti galimybę vartotojams ir suinteresuotiems asmenims pateikti skundus dėl produkto saugos bei priežiūros, dėl kontrolės veiksmų ir į tuos skundus tinkamai reaguoti. Jos turi informuoti vartotojus ir suinteresuotus asmenis apie skundų pateikimo procedūrą. 6. Taryba Tarnyba ar kontrolės institucijos privalo informuoti platintojus, vartotojus bei visuomenines vartotojų teisių gynimo organizacijas apie sprendimus produktus pašalinti iš rinkos, siekiant paskatinti juos prisidėti prie tokių sprendimų įgyvendinimo. 7. Tarybos Tarnybos nutarimai arba kontrolės institucijų sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti skelbiami atitinkamai Tarybos Tarnybos arba kontrolės institucijų interneto svetainėse. 8. Gamintojai, platintojai ir paslaugų teikėjai privalo vykdyti Tarybos Tarnybos nutarimus arba kontrolės institucijų sprendimus nuo jų gavimo momento, jeigu sprendimas ar nutarimas nenustato vėlesnės datos.“11 straipsnis. 22 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 22 straipsnį. 22 straipsnis. Asmenys, kuriems taikomos baudos už šio įstatymo pažeidimus Baudos už šio įstatymo pažeidimus taikomos produkto gamintojui, platintojui ar paslaugos teikėjui. 12 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Baudos ir įspėjimas už šio įstatymo pažeidimus“. 2. Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį
ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims, nevykdantiems Tarybos Tarnybos ar kontrolės institucijų reikalavimų pašalinti pavojingus produktus iš rinkos ar juos sunaikinti, skiriama nuo 5 000 1448 iki 20 000 litų 5792 eurų bauda.“
dalimi: „8. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas Tarnybos nutarime.“
dalimi: „9. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma žalos šio įstatymo saugomiems interesams arba padaryta žala labai nedidelė, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos.“
laikyti 10 dalimi. 13 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės 1.
Nesaugaus produkto gamintojas, pardavėjas ar paslaugos teikėjas neatsako už nesaugaus produkto pateikimą į rinką, jei jis įrodo, kad:
1) nesaugus produktas nebuvo pateiktas į rinką;
2) produktas tapo nesaugus vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai (neatsargiai) transportuojant ar saugant (sandėliuojant) produktą ar kitų priežasčių;
3) tuo metu, kai nesaugus produktas buvo pateiktas į rinką, mokslinės ir techninės žinios nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą pavojų;
4) vartotojas naudojosi produktu pažeisdamas jo naudojimosi taisykles, atsargumo priemones bei saugumo reikalavimus ir dėl to jam buvo padaryta žala;
5) produkto nesaugias savybes nulėmė nenumatytos (force majeure) aplinkybės. 2. Nustatydama baudos dydį, Taryba Tarnyba atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3. Skiriant baudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmenys, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, bendradarbiavo su Tarnyba ir (ar) kontrolės institucijomis tyrimo metu, jį pašalino, gera valia atlygino vartotojams nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą, ir kitos reikšmingos aplinkybės. 4. Skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo pakartotinai per vienerius metus nuo ankstesnio pažeidimo padarė tos pačios rūšies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Tarybos Tarnybos ar kontrolės institucijų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams nuostolius ir (ar) padarytą žalą.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Baudų ar įspėjimo skyrimo terminas Šio įstatymo 23 straipsnyje numatytos baudos ar įspėjimas gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo jo išaiškėjimo dienos.
Ši nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo ir baudų ar įspėjimo taikymo tvarka
nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas nurodytus pažeidimus ir nutarimu skiria numatytas baudas ar įspėjimus. Bylų parengimo Pažeidimų nagrinėjimo ir baudų ar įspėjimo skyrimo tvarką nustato šis įstatymas ir Vyriausybės tvirtinami Tarybos nuostatai bei Tarybos priimtas reglamentas. Produktų saugos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklės, tvirtinamos Tarnybos direktoriaus įsakymu. 2. Pažeidimo nagrinėjimas pradedamas Tarnybos ar kontrolės institucijų institucijos darbuotojai dėl šio įstatymo pažeidimo surašo protokolą ir kartu su reikalingais dėl šio įstatymo pažeidimo surašyto protokolo pagrindu įrodymais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoda Tarybai. Tais atvejais, kai įstatymo pažeidimo protokolą surašo ne Tarnyba, o kontrolės institucija, jis kartu su surinktais įrodymais perduodamas Tarnybai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos. 3. Nagrinėjant bylą pažeidimą, dalyvauja medžiagą pateikusios kontrolės institucijos atstovas, taip pat turi būti informuotas ir gali dalyvauti pats pažeidėjas ir (ar) jo atstovas. Pažeidėjas ir (ar) jo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus.
Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo, jeigu jis laiku informuotas apie bylos registruotu paštu ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki pažeidimo nagrinėjimo Tarnyboje dienos buvo informuotas apie galimus šio įstatymo pažeidimus, pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat apie galimybę susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija bei raštu pateikti paaiškinimus, neatvykimas į bylos pažeidimo nagrinėjimą nekliudo ją jo nagrinėti. 4. Pažeidimai Tarnyboje nagrinėjami rašytinio ar žodinio proceso tvarka. Pažeidimą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, Tarnyba posėdį ar jo dalį gali skelbti uždaru, kai tai būtina apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį, komercinę paslaptį arba užtikrinti vartotojo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. 4. 5. Išnagrinėjusi bylą pažeidimą, Taryba Tarnyba priima nutarimą skirti šio įstatymo nustatytas baudas ar įspėjimą, atsisakyti skirti baudas ar įspėjimą ir (arba) išieškoti kontrolės institucijos patirtas išlaidas iš gamintojo, platintojo ar paslaugų teikėjo ne ginčo tvarka. Nutarime nurodoma: priėmusios nutarimą institucijos pavadinimas, bylos pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, pažeidėjo paaiškinimai ir jų vertinimas, Produktų saugos šio įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą, priimtas sprendimas, jo įvykdymo tvarka, apskundimo terminai ir tvarka. 6. Tarnybos nutarimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos registruotu paštu išsiunčiami asmenims, dėl kurių jie priimami.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Kontrolės institucijų sprendimų ir Tarybos Tarnybos nutarimų apskundimas 1.
Gamintojas, platintojas ir paslaugos teikėjas Tarybos Tarnybos nutarimus arba kontrolės institucijų sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo bei Tarybos ir Tarnybos nutarimus dėl baudų ar įspėjimo skyrimo per 20 dienų nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo ar sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Baudų išieškojimas Nutarimų vykdymas
šio įstatymo 23 straipsnyje, į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos paskyrimo. 2. Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Nesumokėtos baudos išieškomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tarnybos nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek, kokiam laikui teismo sprendimu buvo sustabdytas Tarnybos nutarimo skirti baudą vykdymas.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
5, 6, 8,
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Vyriausybės, Vyriausybės įstaigų, ministerijų, prie jų įsteigtų departamentų ir kitų įstaigų ar jos įgaliotų institucijų kompetencija reglamentuojant produktų saugą Vyriausybė, Vyriausybės įstaigos, ministerijos, prie jų įsteigti departamentai ir kitos įstaigos ar jos įgaliotos institucijos joms priskirtose valstybės valdymo srityse pagal savo kompetenciją nustato privalomus produktų saugos bei ir ženklinimo reikalavimus, suderintus su Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais, ir patvirtinimo, kad jie produktai atitinka nustatytus reikalavimus, tvarką.“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo koordinavimas
įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių produktų saugą, įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Taryba Tarnyba). 2. Tarybos kompetenciją, juridinį statusą, jos sudarymo tvarką, jos narių paskyrimo ir atšaukimo pagrindus bei šiems nariams keliamus reikalavimus, jų kadencijos trukmę, sprendimų priėmimo tvarką ir lėšų, iš kurių Taryba būtų išlaikoma, šaltinius nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5) sužinojęs, kad gaminys pavojingas, nedelsdamas informuoti apie tai vartotojus, Tarybą Tarnybą bei ir atitinkamos srities kontrolės institucijas, pašalinti jį iš rinkos ir, jei būtina, gaminį susigrąžinti;“. 4 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) sužinojęs, kad gaminys pavojingas, nedelsdamas nutraukti gaminio pateikimą į rinką, informuoti gamintoją, vartotojus, Tarybą Tarnybą bei ir atitinkamos srities kontrolės instituciją ir imtis kitų tinkamų veiksmų rizikai vartotojams pašalinti;“. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) sužinojęs, kad suteikta paslauga pavojinga, nedelsdamas nutraukti paslaugos teikimą ir informuoti vartotoją, Tarybą bei Tarnybą ir atitinkamos srities kontrolės instituciją, jei būtina, imtis vartotojų saugą užtikrinančių kitų veiksmų;“. 6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,11 straipsnis. Visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų Vartotojų asociacijų teisės ir mokslo komitetų vaidmuo produktų saugos srityje
vartotojų teisių gynimo organizacijų Vartotojų asociacijų teises produktų saugos srityje nustato Vartotojų teisių gynimo Vartotojų teisių apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai. 2. Kad rinkos ribojimo klausimais būtų kompetentingai bendradarbiaujama su Europos Komisija ir suinteresuotoms Lietuvos Respublikos institucijoms dėl pavojingų produktų (produktų saugos ir vartotojų sveikatos klausimais) būtų teikiamos moksliškai pagrįstos rekomendacinės išvados, prie ministerijų gali būti steigiami mokslo komitetai. Mokslo komitetų sudėtį ir darbą reglamentuoja nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti nuostatai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) produktų saugos kontrolės duomenų analizė ir informacijos Tarybai Tarnybai periodinis teikimas.“
15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tarybos Tarnybos ir kontrolės institucijų turima informacija apie produktų keliamą riziką vartotojų sveikatai ir saugai turi būti prieinama visuomenei nepažeidžiant taikomų apribojimų. Visuomenė gali susipažinti su informacija apie produktų identifikavimą, rizikos pobūdį ir jiems taikomas priemones.“
15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Taryba Tarnybos ir kontrolės institucijos imasi būtinų priemonių, kad jų pareigūnai ir atstovai būtų įpareigoti neatskleisti šio įstatymo įgyvendinimo tikslams gautos informacijos, kuriai pagal jos pobūdį taikomos komercinės paslapties nuostatos, išskyrus informaciją apie gaminių saugą, kuri turi būti paskelbta, kad būtų galima apsaugoti vartotojų sveikatą ir saugą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Taryba Tarnyba ar kontrolės institucijos gali taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad produktas yra pavojingas vartotojų sveikatai ir saugai, nors produktas jis ir atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus.“10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Rinkos ribojimo priemonės 1.
straipsnyje nurodytais rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindais turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti šias rinkos ribojimo priemones:
1) reikalauti, kad bet koks produktas, kuris konkrečiomis aplinkybėmis gali kelti riziką, būtų paženklintas valstybine kalba surašytais tinkamais, aiškiais ir lengvai suprantamais įspėjimais apie galimą su gaminiu juo susijusią riziką; nustatyti išankstines produkto prekybos sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti jo saugą;
2) nurodyti, kad apie bet kokio produkto, kuris gali kelti riziką konkretiems asmenims, keliamą riziką šie asmenys būtų laiku ir tinkamai, įskaitant ir specialių įspėjimų paskelbimą, įspėti;
3) laikinai, kol bus atlikti įvairūs saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, uždrausti tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti bet kokį produktą, dėl kurio yra pagrįstai įtariama, kad jis gali būti pavojingas;
4) uždrausti bet kokio pavojingo produkto pardavimą ir toliau imtis priemonių, kurios užtikrintų tokio šio draudimo laikymąsi;
5) nurodyti nedelsiant pašalinti iš rinkos bet kokį jau rinkoje esantį pavojingą produktą arba organizuoti tokį jo pašalinimą ir įspėti vartotojus apie su tokiu produktu susijusią riziką; nurodyti arba koordinuoti, arba prireikus kartu su gamintojais ir platintojais organizuoti, kad šis produktas būtų susigrąžintas iš vartotojų ir sunaikintas atitinkamomis sąlygomis. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose išvardytos nurodytos priemonės taikomos gamintojui, platintojui atsižvelgiant į jo veiklą, bet kokiam kitam asmeniui, kai tai yra būtina bendradarbiavimui siekiant išvengti produkto keliamo pavojaus. 3. Visi sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti. Apie šiuos sprendimus būtina skubiai pranešti asmenims, kuriems jie yra taikomi. Jei yra galimybė, šiems asmenims leidžiama pareikšti savo nuomonę prieš priimant sprendimą.
Jei dėl sprendimo vykdymo skubos tai nebuvo padaryta iš anksto, tokia galimybė suteikiama jau priėmus sprendimą. 4. Jei kontrolės institucija pati pašalina iš rinkos pavojingą produktą, jos patirtos išlaidos Tarybos Tarnybos nutarimu išieškomos iš gamintojo, platintojo ir paslaugos teikėjo ne ginčo tvarka. 5. Taryba Tarnyba ir kontrolės institucijos privalo užtikrinti galimybę vartotojams ir suinteresuotiems asmenims pateikti skundus dėl produkto saugos bei ir priežiūros, dėl kontrolės veiksmų ir į tuos skundus tinkamai reaguoti. Jos turi informuoti vartotojus ir suinteresuotus asmenis apie skundų pateikimo procedūrą. 6. Taryba Tarnyba ar kontrolės institucijos privalo informuoti platintojus, vartotojus bei ir visuomenines vartotojų teisių gynimo organizacijas apie sprendimus produktus pašalinti iš rinkos, siekiant paskatinti juos prisidėti prie tokių sprendimų įgyvendinimo. 7. Tarybos Tarnybos nutarimai arba kontrolės institucijų sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti skelbiami atitinkamai Tarybos Tarnybos arba kontrolės institucijų interneto svetainėse. 8. Gamintojai, platintojai ir paslaugų teikėjai privalo vykdyti Tarybos Tarnybos nutarimus arba kontrolės institucijų sprendimus nuo jų gavimo momento, jeigu sprendimas ar nutarimas nenustato vėlesnės datos.“11 straipsnis. 22 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 22 straipsnį. 22 straipsnis. Asmenys, kuriems taikomos baudos už šio įstatymo pažeidimus Baudos už šio įstatymo pažeidimus taikomos produkto gamintojui, platintojui ar paslaugos teikėjui. 12 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Baudos ir įspėjimas už šio įstatymo pažeidimus
1Gamintojui, platintojui,
pateikusiems į rinką pavojingų gaminių, skiriama nuo 144 iki 1 448 eurų bauda. 2.
2Gamintojui, platintojui,
pateikusiems į rinką pavojingų gaminių po įpareigojimo nutraukti jų realizavimą, skiriama nuo 868 iki 4 344 eurų bauda. 3. Suteikusiam ar teikiančiam pavojingas paslaugas paslaugos teikėjui skiriama nuo 144 iki 724 eurų bauda. 4. Suteikusiam ar teikiančiam pavojingą paslaugą po įpareigojimo nutraukti jos teikimą paslaugos teikėjui skiriama nuo 579 iki 2 896 eurų bauda. 5. Šio įstatymo 2220 straipsnyje nurodytiems asmenims, nevykdantiems Tarybos Tarnybos ar kontrolės institucijų reikalavimų pašalinti pavojingus produktus iš rinkos ar juos sunaikinti, skiriama nuo 1448 iki 5792 eurų bauda. 6. Pateikusiems į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, šio įstatymo 2220 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo 1 448 iki 11 584 eurų bauda. 7. Pateikusiems į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai sukėlė vartotojo mirtį, šio įstatymo 2220 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo 5 792 iki 23 169 eurų bauda. 8. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas Tarnybos nutarime. 9. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma žalos šio įstatymo saugomiems interesams arba padaryta žala labai nedidelė, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. 810.
taikymas neatleidžia nuo pareigos atlyginti vartotojams padarytą žalą.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės ir aAtsakomybę
lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
gamintojas, pardavėjas ar paslaugos teikėjas neatsako už nesaugaus produkto pateikimą į rinką, jei jis įrodo, kad:
1) nesaugus produktas nebuvo pateiktas į rinką;
2) produktas tapo nesaugus vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai (neatsargiai) transportuojant ar saugant (sandėliuojant) produktą ar kitų priežasčių;
3) tuo metu, kai nesaugus produktas buvo pateiktas į rinką, mokslinės ir techninės žinios nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą pavojų;
4) vartotojas naudojosi produktu pažeisdamas jo naudojimosi taisykles, atsargumo priemones bei ir saugumo reikalavimus ir dėl to jam buvo padaryta žala;
5) produkto nesaugias savybes nulėmė nenumatytos aplinkybės (force majeure). 2. Nustatydama baudos dydį, Taryba Tarnyba atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3. Skiriant baudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmenysuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, tyrimo metu bendradarbiavo su Tarnyba ir (ar) kontrolės institucijomis, jį pašalino, gera valia atlygino vartotojams nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą, ir kitos reikšmingos aplinkybės. 4. Skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo pakartotinai per vienerius metus nuo ankstesnio pažeidimo padarė tos pačios rūšies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Tarybos Tarnybos ar kontrolės institucijų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams nuostolius ir (ar) padarytą žalą.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis.
Baudų ar įspėjimo skyrimo terminas Šio įstatymo 23 straipsnyje numatytos baudos ar įspėjimas gali būti skiriamosi ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniamo pažeidimuio atvejais – nuo jo išaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo ir baudų ar įspėjimo taikymo tvarka
nagrinėja šiameo įstatymeo nurodytas bylas pažeidimus ir nutarimu skiria šiame įstatyme numatytas nustatytas baudas ar įspėjimus. Bylų parengimo Pažeidimų nagrinėjimo ir baudų ar įspėjimų skyrimo tvarkąa nustatoyta šisame įstatymase ir Vyriausybės tvirtinami Tarybos nuostatai bei Tarybos priimtas reglamentas. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Tarnybos direktorius įsakymu. 2. Pažeidimo nagrinėjimas pradedamas Tarnybos ar kontrolės institucijų institucijos darbuotojai dėl šio įstatymo pažeidimo surašo protokolą ir kartu su reikalingais dėl šio įstatymo pažeidimo surašyto protokolo pagrindu įrodymais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoda Tarybai. Kontrolės institucijos surašytas šio įstatymo pažeidimo protokolas kartu su surinktais įrodymais perduodamas Tarnybai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos. 3. Nagrinėjant bylą pažeidimą, dalyvauja medžiagą pateikusios kontrolės institucijos atstovas, taip pat turi būti informuotas ir gali dalyvauti pats pažeidėjas ir (ar) jo atstovas. Pažeidėjas ir (ar) jo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus.
Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo, jeigu jise buvo laiku informuotas apie bylos registruotu paštu ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki pažeidimo nagrinėjimo Tarnyboje dienos buvo informuoti apie galimus šio įstatymo pažeidimus, pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat apie galimybę susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija ir raštu pateikti paaiškinimus, neatvykimas į bylos pažeidimo nagrinėjimą nekliudo ją jo nagrinėti. 4. Pažeidimai Tarnyboje nagrinėjami rašytine ar žodine tvarka. Pažeidimą nagrinėjant žodine tvarka, Tarnyba posėdį ar jo dalį gali skelbti uždarą, kai būtina apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį, komercinę paslaptį arba užtikrinti vartotojo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. 4. 5. Išnagrinėjusi bylą pažeidimą, Taryba Tarnyba priima nutarimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas ar įspėjimą, atsisakyti skirti baudas ar įspėjimą ir (arba) iš gamintojo, platintojo ar paslaugų teikėjo ne ginčo tvarka išieškoti kontrolės institucijos patirtas šio įstatymo
nutarimą institucijos pavadinimas, bylos pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, pažeidėjo paaiškinimai ir jų vertinimas, Produktų saugos šio įstatymo straipsnis, kuriame numatantisyta atsakomybęė už šio įstatymo pažeidimą, priimtas sprendimas, jo įvykdymo tvarka, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. 6. Tarnybos nutarimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos registruotu paštu išsiunčiami asmenims, dėl kurių jie priimami.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Kontrolės institucijų sprendimų ir Tarybos Tarnybos nutarimų apskundimas 1.
Gamintojas, platintojas ir paslaugos teikėjas Tarybos Tarnybos nutarimus arba kontrolės institucijų sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo bei Tarybos ir Tarnybos nutarimus dėl baudų ar įspėjimo skyrimo per 20 dienų nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo ar sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Baudų išieškojimas Tarnybos nutarimų vykdymas
šio įstatymo 23 straipsnyje, į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo Tarnybos nutarimą dėl baudos paskyrimo. 2. Nesumokėtos baudos išieškomos Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tarnybos nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek, kokiam laikui teismo sprendimu buvo sustabdytas Tarnybos nutarimo skirti baudą vykdymas.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
5, 6, 8, 9 10, 11, 13,
2014-10-28 Nr. XIIP-2411 Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma įstatymo 27 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, joje nustatant, jog „Pažeidimai Tarnyboje nagrinėjami rašytinio ar žodinio proceso tvarka“. Pastebėtina, jog neaišku, apie kokį procesą šioje nuostatoje kalbama, nes pagal aptariamo straipsnio 1 dalį pažeidimai nagrinėjami pagal tam tikras taisykles, o ne pagal neįvardintas procesines normas. Siūlytina projekte aiškiai nurodyti, kokio proceso normos turimos omenyje, arba vartoti su įstatymo tekstu suderintą terminologiją. 2. Projekto 15 straipsniu siūloma įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyti, jog „Išnagrinėjusi pažeidimą, Tarnyba priima nutarimą <...> ir (arba) išieškoti kontrolės institucijos patirtas išlaidas iš gamintojo, platintojo ar paslaugų teikėjo ne ginčo tvarka“. Projekte atskleistina, kokios kontrolės institucijos patirtos išlaidos turimos omenyje. Tuo atveju, jei kalbama apie įstatymo 17 straipsnyje minimas išlaidas, aptariama nuostata tikslintina, joje pateikiant blanketinę nuorodą į minėtą straipsnį. Tuo atveju, jei aptariamoje nuostatoje norėta pasakyti, jog gali būti išieškomos ir kitos išlaidos, būtina tokias išlaidas aiškiai išvardinti, nurodyti jų pobūdį. 3. Projekto 17 straipsniu siūloma keisti įstatymo 29 straipsnio 2 dalį nustatant, jog „Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Nesumokėtos baudos išieškomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“.
Atsižvelgiant į aptariamų nuostatų kontekstą ir loginę prasmę bei į tai, jog vykdomieji dokumentai yra vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o ne išieškomi, siūlytina aptariamą konstrukciją pakeisti į „Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“ Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
5, 6, 8, 9 10, 11, 13,
2015-06-22 Nr. XIIP-2411(2) Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected];
žmogaus teisių komitetas
5, 6, 8, 9
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Leonard Talmont, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Vytautas Antanas Matulevičius, Marija Aušrinė Pavilionienė, Gintaras Tamošiūnas, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis ir Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento atstovai Aurelija Giedraitytė ir Algis Baležentis; Ūkio viceministras Gediminas Onaitis ir Verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Jolita VanOtterlo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Maisto produktų, turizmo ir rekreacinių paslaugų departamento direktorė Neringa Ulbaitė ir Teisės ir personalo vedėja Audronė Kaušylienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės departamentas 2014-10-29 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma įstatymo 27 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, joje nustatant, jog „Pažeidimai Tarnyboje nagrinėjami rašytinio ar žodinio proceso tvarka“.
Pastebėtina, jog neaišku, apie kokį procesą šioje nuostatoje kalbama, nes pagal aptariamo straipsnio 1 dalį pažeidimai nagrinėjami pagal tam tikras taisykles, o ne pagal neįvardintas procesines normas. Siūlytina projekte aiškiai nurodyti, kokio proceso normos turimos omenyje, arba vartoti su įstatymo tekstu suderintą terminologiją. Pritarti
įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyti, jog „Išnagrinėjusi pažeidimą, Tarnyba priima nutarimą <...> ir (arba) išieškoti kontrolės institucijos patirtas išlaidas iš gamintojo, platintojo ar paslaugų teikėjo ne ginčo tvarka“. Projekte atskleistina, kokios kontrolės institucijos patirtos išlaidos turimos omenyje. Tuo atveju, jei kalbama apie įstatymo 17 straipsnyje minimas išlaidas, aptariama nuostata tikslintina, joje pateikiant blanketinę nuorodą į minėtą straipsnį. Tuo atveju, jei aptariamoje nuostatoje norėta pasakyti, jog gali būti išieškomos ir kitos išlaidos, būtina tokias išlaidas aiškiai išvardinti, nurodyti jų pobūdį. Pritarti
dokumentas. Nesumokėtos baudos išieškomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į aptariamų nuostatų kontekstą ir loginę prasmę bei į tai, jog vykdomieji dokumentai yra vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o ne išieškomi, siūlytina aptariamą konstrukciją pakeisti į
„Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka.“
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2411. Siūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
L. Talmont, M. Adomėnas Komiteto pirmininkas Leonard Talmont
teisės ir teisėtvarkos komitetas
5, 6, 8, 9
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Artūras Skardžius, Teisingumo viceministras Julius Pagojus, Ūkio viceministras Gediminas Onaitis, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas, Teisės ir personalo vedėja Audronė Kaušylienė, Vartojimo prekių ir paslaugų skyrius vedėja Rasa Pupienienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės departamentas 2014-10-2915 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma įstatymo 27 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, joje nustatant, jog „Pažeidimai Tarnyboje nagrinėjami rašytinio ar žodinio proceso tvarka“.
Pastebėtina, jog neaišku, apie kokį procesą šioje nuostatoje kalbama, nes pagal aptariamo straipsnio 1 dalį pažeidimai nagrinėjami pagal tam tikras taisykles, o ne pagal neįvardintas procesines normas. Siūlytina projekte aiškiai nurodyti, kokio proceso normos turimos omenyje, arba vartoti su įstatymo tekstu suderintą terminologiją. Pritarti Patikslinta sąvoka, kad pažeidimai nagrinėjami rašytine arba žodine tvarka. 2. Seimo Teisės departamentas
įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyti, jog „Išnagrinėjusi pažeidimą, Tarnyba priima nutarimą <...> ir (arba) išieškoti kontrolės institucijos patirtas išlaidas iš gamintojo, platintojo ar paslaugų teikėjo ne ginčo tvarka“. Projekte atskleistina, kokios kontrolės institucijos patirtos išlaidos turimos omenyje. Tuo atveju, jei kalbama apie įstatymo 17 straipsnyje minimas išlaidas, aptariama nuostata tikslintina, joje pateikiant blanketinę nuorodą į minėtą straipsnį. Tuo atveju, jei aptariamoje nuostatoje norėta pasakyti, jog gali būti išieškomos ir kitos išlaidos, būtina tokias išlaidas aiškiai išvardinti, nurodyti jų pobūdį. Pritarti
blanketinę nuorodą į Produktų saugos įstatymo 17 straipsnio 4 dalį. 3. Seimo Teisės departamentas
dokumentas. Nesumokėtos baudos išieškomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“.
Atsižvelgiant į aptariamų nuostatų kontekstą ir loginę prasmę bei į tai, jog vykdomieji dokumentai yra vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o ne išieškomi, siūlytina aptariamą konstrukciją pakeisti į
„Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka.“ Pritarti
Rita Karpavičiūtė 2015-06-038 Kadangi Įstatymo 15 straipsnio keičiamos tik 2 dalys, tai tikslinga keisti tik 1 ir 2 dalis, neperdėstant viso straipsnio. Pritarti
2015-06-0312 Tikslinga dėstyti Įstatymo 23 straipsnį nauja redakcija, nes dar papildomai reikia keisti ir šio straipsnio 6 ir 7 dalis, kuriose minimas 22 straipsnis (jis pripažįstamas projekte netekusius galios) ir vietoje jo-nurodyti 20 straipsnį, taip pat ir 5 dalyje vietoje 22 straipsnio reikia nurodyti 20 straipsnį. Pritarti
įsigaliojimo datą vietoje 2015 metų liepos 1 d. numatyti 2016 metų sausio
su Įstatymo įsigaliojimu susijusius terminus reikėtų nurodyti konkrečia data, todėl koreguotina ir 18 straipsnio 2 dalis. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos darbuotojų profesinė sąjunga 2015-03-10 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos ūkio ministras pasirašė įsakymą dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau - Inspekcija) ir Lietuvos metrologijos inspekcijos reorganizavimo prijungimo būdu prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau - Tarnyba) įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo.
Įsakymas prasideda žodžiais:
„Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto
posėdžio 2014 m. rugsėjo 22 d. protokolo Nr. 10 „Dėl vartotojų saugos srities ūkio veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo“ 3 punktą“. Atkreiptinas dėmesys, kad yra du Vyriausybės strateginio komiteto posėdžio protokolai pasirašyti Ministro Pirmininko su skirtingomis 2 punkto išvadomis. Viename protokole nurodytas anksčiau minėtų trijų valstybės institucijų reorganizavimas sujungimo būdu, kitame protokole - prijungimo būdu. Teisingumo ir ūkio ministro įsakyme už pagrindą priimtas antrasis protokolas ir institucijos reorganizuojamos prijungimo būdu. Nei analizės, ne ekonominio pagrindimo, kodėl reorganizacija vykdoma prijungimo, o ne sujungimo būdu, nėra. Reorganizavimo pasirinkimo būdas iš esmė keičia visų reorganizuojamų institucijų darbuotojų teisinę padėtį ir sudaro vienai institucijai - Tarnybai - išskirtines sąlygas. Kodėl Inspekcija prie Tarnybos prijungiama, o ne sujungiamos institucijos? Atsižvelgdami į Ūkio subjektų veiklos priežiūros konsolidavimo komisijos posėdžio 2014 m. liepos 25 d. protokolo Nr. 5 1 klausimo 1 nutarimą, kuris numato formuoti konsoliduotą priežiūros instituciją, buvo siūloma formuoti konsoliduotą rinkos priežiūros instituciją trijų institucijų - Inspekcijos, Lietuvos metrologijos inspekcijos ir Tarnybos - sujungimo būdu, konsolidavimo proceso metu ją įvardijant kaip Konsoliduota rinkos priežiūros institucija.
Reorganizavus institucijas sujungimo būdu, būtų steigiamas naujas juridinis asmuo, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos. Sujungus ir įsteigus visiškai naują juridinį asmenį būtų užtikrintas nuoseklus reorganizuotų institucijų funkcijų vykdymas, būtų nuosekliau išdėstyta administracinių ir funkcinių padalinių struktūra. Reorganizavus institucijas prijungimo būdu, jos prijungiamos prie vienos jau veikiančios institucijos, kuriai pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos, tačiau tokiu atveju sudaromos prielaidos prijungtų institucijų funkcijoms tapti epizodinėmis ir nereikšmingomis konsoliduotos institucijos misijoje, strateginiuose planuose, nebelieka prijungtos institucijos bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų poreikio. Inspekcijos darbuotojų Profesinė sąjunga nesutinka su tokiu vykdomu Inspekcijos, Lietuvos metrologijos inspekcijos ir Tarnybos reorganizavimu prijungimo būdu ir prašo, kad reorganizavimas, jei jis būtinas, nes nėra nei ekonominio, nei administracinės naštos verslui mažinimo pagrindimo, vyktų institucijų sujungimo būdu. Sujungimo būdas vyktų lygiateisiai visų sujungiančių institucijų atžvilgiu, o ne viena institucija būtų išskirtinė (Tarnyba) ir būtų užtikrintos darbuotojų socialinės garantijos. Atkreiptinas dėmesys, kad konsolidavimo esmė - sumažinti valstybės institucijų (priežiūros institucijų) skaičių, siekiant pašalinti funkcijų dubliavimąsi ir tuo pačiu sumažinti administracinę naštą verslui. Neabejotinas ir konsolidavimo siekis sumažinti biudžeto sąnaudas viešojo administravimo sektoriuje.
Teisės aktų projektų paketu (Produktų saugos, Vartotojų teisių apsaugos ir kt.) numatyta sujungti prijungimo būdu 3 valstybės institucijas - Inspekciją, Lietuvos metrologijos inspekciją ir Tarnybą, kurios atlieka savarankiškas funkcijas ir kurių dubliavimosi funkcijų nėra nustatyta. 1. Rinkos priežiūros srityje Rinkos priežiūros politikos formavimas ir sistemos kūrimas ES teisės aktais nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas ne maisto ir maisto gaminiams bei jų saugai. Rinkos priežiūros sistema Lietuvoje nėra centralizuota ir aiški. Pirmiausia turi būti išspręstas klausimas, kuriai ministerijai - Ūkio ar Teisingumo - turi būti priskirta produktų saugos ir rinkos priežiūros politikos formavimo ir atitinkamai koordinavimo klausimai. Šiai ministerijai turėtų būti priskirtos ir rinkos priežiūros sistemos sisteminės funkcijos. Reikia atkreipti dėmesį ir įvertinti ir tą aplinkybę, kad Inspekcija ir Tarnyba yra priskirtos skirtingų ministerijų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra aiškios rinkos priežiūros politiką formuojančios institucijos (ministerijos), tikslinga būtų pirmiausia rinkos priežiūros koordinavimo funkciją priskirti vienai koordinuojančiai institucijai - ministerijai (įstatymų leidėjui nusprendžiant, kas šias funkcijas turėtų vykdyti Ūkio ar Teisingumo ministerija). Atitinkamos nuostatos turėtų būti tiesiogiai įtvirtintos įstatymo lygmeniu ir reikštų, kad ministerija formuoja politiką rinkos priežiūros srityje ir koordinuoja Lietuvos rinkos priežiūros sistemą politikos formavimo lygmeniu. Atitinkamai priskyrus įstatyminiu lygmeniu rinkos priežiūros politikos formavimo ministeriją, turi būti aiškiai nustatyta, kokios institucijos laikomos LR rinkos priežiūros politiką įgyvendinančios institucijos ir kaip jos dalyvauja rinkos priežiūros procesuose, kokių gaminių ir paslaugų saugą prižiūri, kokias teises ir kokius įgalinimus turi.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2009 m. gruodžio 30 d. Europos Komisijai notifikuotas rinkos priežiūros institucijų, įgyvendinančių Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) 339/93, sąrašas neatitinka esamos situacijos, tikslinga įtvirtinti baigtinį rinkos priežiūros institucijų sąrašą ir pateikti Europos Komisijai atnaujintą institucijų, įgyvendinančių minėtą Reglamentą Nr. 765, sąrašą. Dėl pramoninių gaminių patikros Atkreiptinas dėmesys, kad Produktų saugos įstatymas taikomas tik vartojimo gaminiams. Atskirų ne vartojimo (profesionaliųjų) produktų sauga reguliuojama specialiaisiais įstatymais ir jų priežiūrą vykdo Inspekcija. Nesvarstytas ne vartojimo (profesionaliųjų) gaminių rinkos priežiūros klausimas, sujungus Inspekciją su Tarnyba, t. y. tam tikrų produktų saugos priežiūra šalyje gali būti iš viso nevykdoma. Siūlytina:
Suteikti Inspekcijai atitinkamus įgaliojimus ir ne vartojimo (profesionaliųjų) produktų srityje, praplečiant Inspekcijos kompetenciją ir sritims ir gaminiams, kurių kontrolė nepriskirta konkrečiai institucijai. (RAPEX sistema) ES sukurtos (Lietuva yra prie jų prisijungusi) dvi skubaus keitimosi informacijos apie pavojingus produktus sistemos: RAPEX (ne maisto produktų) ir RASFF (maisto ir pašarų). RASFF sistemą Lietuvoje valdo (paskirtas nacionalinis taškas) ir šios srities rinkos priežiūrą vykdo viena institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Inspekcija, gavusi per Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą pranešimą iš RASFF, atlieka rinkos ribojimo veiksmus ir teikia minėtai tarnybai informaciją pagal kompetenciją. Tuo tarpu informaciją Europos Komisijai per RAPEX sistemą teikia paskirtas nacionalinis taškas - Tarnyba, gavusi informaciją iš Inspekcijos. 2009 m. Valstybės kontrolė, išanalizavusi RAPEX sistemos veiklą Lietuvoje, nustatė, kad Tarnyba
„atlieka tarpininko vaidmenį, informacijos perdavimas pailgėja ne mažiau kaip
vykdoma rinkos priežiūra“ ir padarė išvadą, kad Tarnybos „veikla šioje sistemoje yra perteklinė“. Siūlytina: Tarnybos funkciją organizuoti ir atlikti keitimąsi informacija su Europos Bendrijos Komisija ir valstybėmis narėmis (RAPEX sistema) perduoti Inspekcijai, paskiriant ją RAPEX nacionaliniu kontaktiniu tašku, kadangi Inspekcijai persiunčiamas neproporcingai didžiausias (lyginant su kitomis) kiekis RAPEX pranešimų iš kitų šalių, be to, Inspekcija pati rengia tokius pranešimus Perdavus šią funkciją Inspekcijai papildomai nei žmogiškųjų nei finansinių išteklių skirti nereikės. 2.Vartotojų teisių apsaugos srityje Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnyje numatytas vartotojų ir verslininkų ginčų nagrinėjimo dvi pakopos bei Inspekcijos funkcijų dubliavimas su Tarnyba. Inspekcija, ištiria vartotojo skundą ir, pripažinusi vartotojo pretenziją pagrįsta, siūlo verslo subjektui vykdyti vartotojo reikalavimą. Jei verslo subjektas nevykdo Inspekcijos siūlymo, Inspekcija pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas, perduoda tyrimo medžiagą Tarnybai formaliam neteisminiam ginčo nagrinėjimui, kurios sprendimai taip pat rekomendacinio pobūdžio. Inspekcijos perduoti skundai sudaro 4-9 procentus nuo visų Inspekcijos ištirtų skundų per metus.
Pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra aiškiai numatytas Inspekcijos vaidmuo vartotojų ir verslininkų ginčų sprendimo procese. Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nustato, kad šiuo metu vartotojų ir pardavėjų paslaugų teikėjų ginčus ne teismo tvarka nagrinėja 5 valstybės institucijos (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Draudimo priežiūros komisija, Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas Inspekcija formaliai nėra ginčus nagrinėjanti institucija, tačiau iš esmės Inspekcija atlieka šią funkciją:
Pirma, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 str. 1-3 dalyse numatyta speciali vartotojų prašymų nagrinėjimo tvarka, kuri lemia tai, kad dauguma vartotojų reikalavimų yra išsprendžiami Inspekcijoje jau šioje stadijoje. Inspekcijoje skundai nagrinėjami efektyviai ir dauguma pateiktų Inspekcijos siūlymų verslo subjektams yra įgyvendinami. Todėl galima daryti išvadą, jog jau šioje stadijoje yra išsprendžiama 90-96 procentai visų ginčų. Antra, Inspekcija ne tik pateikia išvadą dėl daikto nekokybiškumo, bet ir aiškinasi aplinkybes, susijusias su prekės pirkimu, informacijos suteikimu apie prekės savybes, jos naudojimą. Taigi praktikoje Inspekcija atlieka ginčus nagrinėjančios institucijos funkcijas, tai yra aiškinasi ginčo aplinkybes. Siūlytina:
Supaprastinti vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką ir suteikti Inspekcijai teisę nagrinėti vartotojų ir verslininkų ginčus dėl ne maisto prekių ne teismo tvarka, t.y. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme panaikinti 21 straipsnį, numatantį dvipakopį vartotojų skundų nagrinėjimą, ir pakeisti 22 straipsnį, nustatant vienos pakopos vartotojų teisių gynimo mechanizmą.
Perdavus šią funkciją Inspekcijai papildomai nei žmogiškųjų nei finansinių išteklių skirti nereikės. Iš dalies atsižvelgti Pasirinktas reorganizavimo modelis, kai prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prijungiama Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Lietuvos metrologijos inspekcija lieka prie Ūkio ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad keliami klausimai dėl Reglamento Nr. 765/2008 įgyvendinimo nėra tiesiogiai susiję su teikiamu įstatymų projektu. Už Reglamento Nr. 765/2008 įgyvendinimą yra atsakinga Ūkio ministerija, kuriai ir turėtų būti teikiami siūlymai. Teisingumo ministerijos žiniomis, Ūkio ministerija yra pradėjusi rengti Produktų saugos įstatymo pakeitimus, tačiau buvo nuspręsta projekto rengimą atidėti, atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija buvo pateikusi naujas iniciatyvas dėl produktų saugos ir rinkos priežiūros produktų saugos srityje. Kartu pastebėtina, kad Ūkio ministerija yra atsakinga už rinkos priežiūros koordinavimą, tačiau rinkos priežiūros sistema negali būti visiškai centralizuota ir priskirta tik vienai ministerijai, nes ji apima 16 institucijų veiklą, kuri neapsiriboja vien tik produktų saugos klausimais. Teikiamu įstatymo projektu nenumatoma susiaurinti šiuo metu atliekamų VNMPI funkcijų, nauja įstaiga užtikrins ir ne vartojimo (profesionaliųjų) gaminių priežiūrą. Sujungus institucijas, bus išspręstas klausimas dėl funkcijų dubliavimo ne tik organizuojant informacijos keitimąsi per RAPEX, nagrinėjant vartojimo ginčus, bet ir taikant atsakomybę už Produktų saugos įstatymo pažeidimus, vykdant vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, taip pat tiriant kitus vartotojų teisių pažeidimus.
Dėl vartojimo ginčų sprendimo sistemos tobulinimo Teisingumo ministerija yra parengusi teisės aktų pakeitimus, perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gegužės 21 d. direktyvą 2013/11/ES dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo. Pažymėtina, kad minėtais teisės aktų pakeitimais yra iš esmės peržiūrima vartojimo ginčų sprendimo ne teismo tvarka sistema. Dėl VNMPI vaidmens pastebėtina, kad šiuo metu VNMPI teikia ekspertinę išvadą sprendžiant ginčus dėl pagal jai priskirtą kompetenciją prekių ir paslaugų kokybės, tačiau neatlieka ginčo nagrinėjimo, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtintais principais. 2. Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija 2015
Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 10, 12, 19, 21 straipsnių pakeitimo įstatymą teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
matome neatitikimą tarp Vyriausybės strateginio komiteto posėdžio nutarimo,
atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo 2 punkto, kuris numatė „įsteigti iki 2015 -07-01 vartotojų teisių gynimo instituciją, sujungiant Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, valstybinę ne maisto produktų inspekciją, Metrologijos inspekciją...“ bei vėlesniuose dokumentuose jau siūlomo ne sujungimo, bet prijungimo būdo ir tai prieštarauja minėtam nutarimui. Teisingumo ministras, pristatydamas Seime šį dokumentų paketą, taip pat atsižvelgdamas į Vyriausybės nutarimą, informavo Seimo narius, jog minėtos trys institucijos bus „sujungtos“. (Seimo posėdis Nr.
197 (2014-11-13, vakarinis). Kadangi minėtas Vyriausybės strateginio komiteto posėdžio nutarimas (toliau - Nutarimas) nėra oficialiai paskelbtas negaliojančiu, jis laikomas galiojančiu. (Pridedame). Manome, kad Nutarime buvo pasirinktas teisingas konsolidavimo būdas sujungiant institucijas ir įsteigiant naują instituciją. Siūlome: Vykdyti Nutarimą bei konsolidaciją atlikti sujungimo būdu įsteigiant naują instituciją. 2. Europos Sąjungoje tiek vartotojų reikalų, tiek ir rinkos priežiūros institucijos daugiausiai yra prie Ekonomikos ministerijų. Prie Teisingumo ministerijų yra tik keletoje šalių, tačiau ir jose vartotojų reikalai (consumer affairs) yra priskirti kelioms ministerijoms, Teisingumo ministerijai paliekant tik vartotojų teisių gynimo kompetenciją (informacija apie priklausymą ministerijoms pridėta). Kodėl dauguma ES šalių pasirinko būtent Ekonomikos ministerijas? Todėl, kad vartotojų interesų tinkamas atstovavimas yra svarbesnis uždavinys (kaip minima ES Vartotojų strategijoje), nei tik vartotojų teisės, kurios yra pasekmė blogai ginamų vartotojų interesų. Atkreipkite dėmesį, jog kitose Europos Sąjungos šalyse vartotojų institucijos vadinamos „vartotojų reikalų“ ir pan. Lietuvoje yra Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kurios veikla nukreipta ne į vartotojų interesų (reikalų) stiprinimą, bet į vartotojų problemų sprendimą (dėl nutarimų rekomendacinio pobūdžio, nepakankamų teisės aktų ginančių vartotojus įmonių bankroto atvejais, el. prekyba ir t.t. šios teisės ginamos neefektyviai). Lietuvoje yra LR Ūkio ministeriją, kurios nuostatuose įrašytą, jog ji dalyvauja įgyvendinant vartotojų politiką. Šiuo metu darbdaviai akcentuoja, jog negali didinti darbuotojams atlyginimo, nes yra nepakankamas vartojimas.
Taigi, verslo ekonominės veiklos užsakovas yra vartotojas, todėl svarbu, kad LR Ūkio ministerija dirbtų ne tik verslo, bet ir vartotojų interesų stiprinimo bei jų derinimo linkme. Pateikiame pavyzdį, jog Danijoje yra Ekonomikos ir verslo reikalų ministerija, kurios kompetencijoje yra vartotojų reikalų koordinavimas. 3. Siūlome, sekant daugumos ES šalių pavyzdžiu, naujai įsteigtą „Vartotojų (ir rinkos) reikalų departamentą“ prijungti prie LR Ūkio ministerijos arba po konsolidacijos įsteigta nauja institucija turėtų būti pavaldi Vyriausybei (Lenkijoje). Galimi ir kiti variantai: Europos Komisija šalis, kuriose vartotojų ir konkurencijos politikas įgyvendina viena institucija, minimos tarpe gerųjų pavyzdžių. Šiais metais tokia institucija buvo įkurta Airijoje (Department of Enterprise, Trade and Innovation, Competition and Consumer Policy). 4. Jei, nepaisant kitų ES šalių praktikos, vis dėlto, konsoliduota Vartotojų teisių apsaugos tarnyba bus palikta prie LR Teisingumo ministerijos, LR Ūkio ministerijoje turėtų atsirasti Vartotojų reikalų skyrius, nes vidinės rinkos, konkurencijos, standartų, metrologijos, turizmo politikų įgyvendinimas, tiesiogiai susijęs su vartotojų politika, lieka LR Ūkio ministerijos kompetencijoje. Siūlome: LR Ūkio ministerijoje (esant aukščiau aprašytoms aplinkybėms) įkurti Vartotojų reikalų skyrių. Neatsižvelgti Pasirinktas reorganizavimo modelis, kai prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prijungiama Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Lietuvos metrologijos inspekcija lieka prie Ūkio ministerijos. Dėl reorganizavimo būdo, informacija buvo pateikta įstatymų paketo aiškinamajame rašte, kuriame aiškiai nurodyta, kad institucijos bus reorganizuojamos prijungimo būdu.
Dėl valdymo sričių priskyrimo konkrečioms ministerijoms, paminėtina, kad toks skirstymas dažnai remiasi konkrečioje valstybėje egzistuojančia tradicija ir negalima teigti, kad dėl vienokio ar kitokio priskyrimo nukenčia vartotojų interesai. Be to, ši praktika yra kintanti ir daugėja pavyzdžių, kai vartotojų teisių apsaugos sritis priskiriama teisingumo sričiai. Pavyzdžiui, Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuo 2013 m. veikia Teisingumo ir vartotojų apsaugos ministerija. ES lygmeniu nuo 2014 m. paskirtas komisaras, atsakingas už Teisingumą, vartotojus ir lyčių lygybę. Pastebėtina, kad vartotojų interesų gynimas yra viena iš įstatymu įtvirtintų vartotojų teisių, todėl negalima teigti, kad vartotojų teisių įgyvendinimą užtikrinančių institucijų veikla nukreipta tik į vartotojų pažeidimų nagrinėjimą. Klausimas dėl Vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Konkurencijos tarybos galimo konsolidavimo jau buvo svarstytas, tačiau tam nebuvo pritarta, atsižvelgiant į tai, kad neaiškus reformos rezultatas dėl sujungtų skirtingos (negiminingos) orientacijos funkcijų, atskirų teisės šakų institutų jungimo, taip pat įvertinus ankstesnę Lietuvos patirtį. Be to, nors kai kuriose šalyse vartotojų apsaugos ir konkurencijos sritys yra sujungtos (2009 m. duomenimis, 5 ES šalyse buvo tokios institucijos), kai kuriose iš jų taip pat buvo vykdomas funkcijų atskyrimas, pavyzdžiui, Maltoje. Klausimas dėl Ūkio ministerijos struktūros nėra susijęs su teikiamais įstatymų projektais.. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d.
Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2015-04-09 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2411. Siūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas. Pritarti Komitete patobulintam įstatymo projektui XIIP-2411(2). Atkreiptinas dėmesys, kad pasirinktas reorganizavimo modelis, kai prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prijungiama Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, o Lietuvos metrologijos inspekcija lieka prie Ūkio ministerijos. 8. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu
Sabatauskas, Stasys Šedbaras. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIP-2411(2), įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas