Projektas Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 9 straipsnį 18 dalimi: ,,
gamtinių dujų tiekimo sutarties, sudarytos su iš trečiųjų valstybių kilusiu ir į Lietuvos Respublikos teritoriją gamtines dujas tiekiančiu užsienio subjektu, sąlygoms, lėmusioms į ankstesniais laikotarpiais nebuitiniams vartotojams taikytose gamtinių dujų kainose įskaičiuotos gamtinių dujų pirkimo (importo) kainos mažėjimą, faktinės ir į tiekimo kainą įskaičiuotos gamtinių dujų pirkimo (importo) kainos skirtumą gamtinių dujų tiekimo įmonės grąžina nebuitiniams vartotojams atlikdamos tiesioginius mokėjimus ar taikydamos įskaitą į ateinančių laikotarpių mokėjimus arba kitais Civilinio kodekso šeštosios knygos IX skyriuje numatytais prievolės pasibaigimo būdais. Konkretus būdas nustatomas abipusiu gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties šalių susitarimu. Šioje dalyje nurodytą reikalavimą gamtinių dujų tiekimo įmonės privalo įvykdyti iki einamųjų metų, kuriais buvo sudarytas susitarimas dėl esminių importuojamų gamtinių dujų pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo, pabaigos. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Kęstutis Daukšys
DĖL
1Projektų rengimą paskatinusios priežastys,
pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektus Šio projekto rengimą paskatino 2014 m. gegužės mėn. pasiektas susitarimas tarp AB
„Lietuvos dujos“ ir OAO ,,Gazprom“ dėl gamtinių dujų importo kainos sumažinimo
nuo 2013 m. sausio 1 d. Pagal susitarimo sąlygas už praėjusį laikotarpį (tai yra nuo 2013 m. sausio 1 d. iki
grąžinamas gamtinių dujų tiekimo įmonei įskaitymo būdu, tai yra bus dengiami būsimi AB ,,Lietuvos dujos“ mokėjimai už importuotas gamtines dujas 2014 ir
sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kaip turėtų būti grąžintos nebuitinių vartotojų permokėtos lėšos dėl sumažintos dujų importo kainos. Gamtinių dujų įstatymo nuostata dėl gamtinių dujų tiekimo kainos reguliavimo neteko galios 2011 m. rugpjūčio
įstatymui (Nr. XI-1564), todėl nuo minėtos datos gamtinių dujų tiekimo kaina nėra reguliuojama. Gamtinių dujų tiekimo kaina yra reguliuojama, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos pagal Gamtinių dujų įstatymo 11 straipsnį atliekamo rinkos tyrimo metu yra nustatoma, kad dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo asmuo taiko pernelyg dideles kainas, tai yra palyginamosios analizės metodu įvertintas vidutines kainas, viršijančias gamtinių dujų ir gamtinių dujų tiekimo paslaugos kainas, arba naudoja kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams (įstatymo 9 straipsnio
gamtinių dujų tiekimo kainų reguliavimo, nėra teisinio mechanizmo, užtikrinančio nebuitinių gamtinių dujų vartotojų teisės į tiekimo įmonių turimą nuolaidą įsigytoms gamtinėms dujoms įgyvendinimą.
Siekiant aiškiai ir nepažeidžiant kitų įstatymo nuostatų reglamentuoti minėtus teisinius santykius, būtinas Gamtinių dujų įstatymo pakeitimas. 2. Parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Siekiant užtikrinti lygias visų gamtinių dujų vartotojų (ne tik buitinių) teises į grąžintinas dėl importo kainų pokyčio susidariusias permokas ir sukurti teisingą, nediskriminacinį bei skaidrų kompensavimo mechanizmą, buvo parengtas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo papildomos įstatymo nuostatos dėl kainodaros gamtinių dujų sektoriuje reguliavimo. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai Šiuo metu Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas numato, jog gamtinių dujų sektoriuje reguliuojamos perdavimo, skirstymo, skystinimo, laikymo ir garantinio tiekimo paslaugų kainos (9 straipsnio 1 dalis); gamtinių dujų sistemos balansavimo ir buitinių vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos paslaugų kainos (9 straipsnio 2 dalis). Gamtinių dujų įstatymo nuostata dėl gamtinių dujų tiekimo kainos reguliavimo neteko galios 2011 m. rugpjūčio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymui (Nr. XI-1564), todėl nuo minėtos datos gamtinių dujų tiekimo kaina nėra reguliuojama. Pagal dabartinę įstatymo redakciją gamtinių dujų tiekimo kaina nėra reguliuojama, todėl nėra teisinio mechanizmo, užtikrinančio nebuitinių gamtinių dujų vartotojų teisės į tiekimo įmonių turimą nuolaidą įsigytoms gamtinėms dujoms įgyvendinimą. 4.
reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte numatyta, kad pasikeitus esminėms gamtinių dujų tiekimo sutarties, sudarytos su iš trečiųjų valstybių kilusiu ir į Lietuvos Respublikos teritoriją gamtines dujas tiekiančiu užsienio subjektu, sąlygoms, lėmusioms į ankstesniais laikotarpiais nebuitiniams vartotojams taikytose gamtinių dujų kainose įskaičiuotos gamtinių dujų pirkimo (importo) kainos mažėjimą, skirtumą tarp faktinės ir į tiekimo kainą įskaičiuotos gamtinių dujų pirkimo (importo) kainos gamtinių dujų tiekimo įmonės grąžina nebuitiniams vartotojams tiesioginiu mokėjimu arba taikant įskaitymą ateinančių laikotarpių mokėjimų atžvilgiu arba kitais Civilinio kodekso šeštos knygos IX skyriuje numatytais prievolės pasibaigimo būdais. Konkretus būdas nustatomas abipusiu gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties šalių susitarimu. Šį reikalavimą gamtinių dujų tiekimo įmonės privalėtų įvykdyti iki einamųjų metų, kuriais buvo sudarytas susitarimas dėl esminių importuojamų gamtinių dujų pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo, pabaigos. Pritarus įstatymo projektui, būtų sukurta galimybė užtikrinti teisingą ir objektyvų dėl importo kainų pokyčių susidariusių permokų grąžinimo nebuitiniams vartotojams mechanizmą ir nediskriminuoti atskirų vartotojų grupių. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacija ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės tiesioginės reikšmės verslo sąlygoms ir jo plėtrai: pagerins šiuo metu egzistuojančias verslo sąlygas, panaikins diskriminacinių sąlygų taikymo galimybę atskirų verslo subjektų grupių atžvilgiu. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą priimti kitų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl jie nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymo įgyvendinimui teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Papildomos valstybės biudžeto lėšos įstatymo įgyvendinimui nebus reikalingos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14.
grupė, iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Kęstutis Daukšys. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „ gamtinių dujų pirkimo (importo) kaina “, „ nebuitiniai vartotojai
“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo narys Kęstutis Daukšys
2014-10-23 Nr. XIIP-2404 Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nauja 18 dalimi nustatant, jog „ Pasikeitus esminėms gamtinių dujų tiekimo sutarties, sudarytos su iš trečiųjų valstybių kilusiu ir į Lietuvos Respublikos teritoriją gamtines dujas tiekiančiu užsienio subjektu, sąlygoms, lėmusioms į ankstesniais laikotarpiais nebuitiniams vartotojams taikytose gamtinių dujų kainose įskaičiuotos gamtinių dujų pirkimo (importo) kainos mažėjimą, faktinės ir į tiekimo kainą įskaičiuotos gamtinių dujų pirkimo (importo) kainos skirtumą gamtinių dujų tiekimo įmonės grąžina nebuitiniams vartotojams atlikdamos tiesioginius mokėjimus ar taikydamos įskaitą į ateinančių laikotarpių mokėjimus arba kitais Civilinio kodekso šeštosios knygos IX skyriuje numatytais prievolės pasibaigimo būdais. Konkretus būdas nustatomas abipusiu gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties šalių susitarimu. Šioje dalyje nurodytą reikalavimą gamtinių dujų tiekimo įmonės privalo įvykdyti iki einamųjų metų, kuriais buvo sudarytas susitarimas dėl esminių importuojamų gamtinių dujų pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo, pabaigos“. Siūlomos nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog siūloma straipsnio dalis sistemiškai nedera su keičiamo straipsnio pavadinimu ir reguliavimo objektu, nes siūlomas pakeitimas nėra tiesiogiai susijęs su kainų reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, jog siūloma nuostata yra susijusi su vienu konkrečiu atveju, manytina, jog siūloma nuostata galėtų būti pateikta atskiru įstatymu. Be to, manytina, jog nuostatoje derėtų vartoti terminą kompensacija, apie kurią, iš esmės, ir kalbama.
Kita vertus, svarstytina, ar būtina įstatymu nustatyti gamtinių dujų tiekimo įmonės pareigą kompensuoti gamtinių dujų pirkimo (importo) kainos skirtumą nebuitiniams vartotojams, t.y. įsiterpti į privačius sutartinius santykius. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „ Energetikos sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kaip turėtų būti grąžintos nebuitinių vartotojų permokėtos lėšos dėl sumažintos dujų importo kainos“, tačiau pastebėtina, kad gamtinių dujų tiekimo sutartys yra civilinės sutartys, o jų šalys turi teisę naudotis Civiliniame kodekse nurodytais teisių gynimo būdais, įskaitant ir reikalavimą pakeisti sutartis, jeigu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (gamtinių dujų pirkimo (importo) kainos sumažėjimo) susidarė šalių gaunamos naudos disbalansas. Be to, galiojančiame Gamtinių dujų įstatyme yra įtvirtintos priemonės, kurių turi imtis Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, jeigu gamtinių dujų tiekėjas taiko pernelyg dideles kainas. Antra, pastebėtina, jog nuostatoje vartojamas jokiu aiškiu ir konkrečiu laiko tarpu neapibrėžtas terminas „ankstesniais laikotarpiais“. Toks termino vartojimas gali sudaryti klaidingą įspūdį, jog kompensacija turėtų būti mokama už visus ankstesnius laikotarpius, kuriais vyko dujų pirkimas ir pardavimas. Atsižvelgiant į tai, jog teikiamas įstatymo projektas sietinas su konkrečiu ir aiškiai žinomu laikotarpiu, prasidedančiu 2013-01-01 ir pasibaigiančiu 2014-04-30, manytina, jog toks laikotarpis ir turėtų būti konkrečiai nurodytas teikiamoje nuostatoje. Trečia, pastebėtina, jog kelia abejonių nuostatoje siūlomi įtvirtinti kompensacijų būdai – t iesioginiai mokėjimai, įskaitos taikymas į ateinančių laikotarpių mokėjimus arba kiti Civilinio kodekso šeštosios knygos IX skyriuje numatyti prievolės pasibaigimo būdai.
Pažymėtina, jog pagal projekto aiškinamajame rašte minimą
,,Gazprom“ dėl gamtinių dujų importo kainos sumažinimo nuo 2013 m. sausio 1 d., AB „Lietuvos dujos“ jokių tiesioginių išmokų negaus, o už minėtą laikotarpį pritaikyta nuolaida laikoma avansiniu mokėjimu už gamtines dujas, importuojamas 2014 ir 2015 metais. Atsižvelgiant į šią aplinkybę svarstytina, ar įstatyme įtvirtinti teisę nebuitiniams dujų vartotojams reikalauti tiesioginių mokėjimų būtų proporcinga ir teisinga AB „Lietuvos dujos“ atžvilgiu. Atskirai pažymėtina, jog siūlymas į kompensacijų mokėjimo mechanizmų sąrašą įtraukti Civilinio kodekso šeštosios knygos IX skyriuje numatytus prievolių pasibaigimo būdus neturi teisinės logikos, nes neegzistuoja prievolė, kuri turėtų pasibaigti pagal minėtas Civilinio kodekso nuostatas. Ketvirta, nuostatos pradžioje kalbama apie „gamtinių dujų tiekimo sutarties“ pasikeitimus, o nuostatos pabaigoje kalbama apie „importuojamų gamtinių dujų pirkimo sutarties“ pasikeitimus. Iš nuostatos turinio neaišku, ar šiuo atveju kalbama apie ta pačią sutartį. Siūlytina tikslinti nuostatos turinį. Penkta, pažymėtina, jog nuostatos imperatyvas „reikalavimą gamtinių dujų tiekimo įmonės privalo įvykdyti iki einamųjų metų , kuriais buvo sudarytas susitarimas dėl esminių importuojamų gamtinių dujų pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo, pabaigos“, kelia abejonių dėl jo proporcingumo ir objektyvumo.
Pastebėtina, jog sutartis gali būti pakeista ir einamųjų metų pabaigoje, taigi abejotina, ar tokiu atveju būtų praktiškai įmanoma įgyvendinti nustatomą imperatyvą, o ypač tuo atveju, jei būtų pasirinktas pagrįstas įskaitų taikymo į ateinančių laikotarpių mokėjimus kompensacijos metodas. Be to, neaišku, koks „reikalavimas“ turimas omenyje – išmokėti kompensaciją ar susitarti dėl kompensavimo būdą. 2. Atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintą Vyriausybės kompetenciją energetikos sektoriuje, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-10-20 Nr. XIIP-2404 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2404 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau norėtume pažymėti, jog kritiškai vertiname Projektu siūlomą formuluotę. Šios nuomonės laikomės dėl toliau pateiktų priežasčių. Pirma , Projekto nuostata formuluojama kaip bendroji taisyklė, o tai reiškia, kad siūlomas teisinis reguliavimas taikytinas ne tik konkrečiai atvejui dėl OAO „Gazprom“ susidariusio grąžintino gamtinių dujų kainų skirtumo, bet ir kitiems atvejams. Taigi svarstytina, ar Projektu siūloma taisyklė, neribos ūkio subjektų kainodaros laisvės ir konkurencijos gamtinių dujų rinkoje, ypatingai turint omenyje, kad pagal Projekto formuluotę, kainų skirtumo atsiradimas kompensuotinas visais atvejais nepaisant to dėl kokių priežasčių susidaro atitinkamas kainų skirtumas (pavyzdžiui, ar toks skirtumas teisėtas, ar atsirado dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi). Antra , Projekto nuostata formuluojama retrospektyviai. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, gamtinių dujų tiekėjai įpareigojami grąžinti kainų skirtumą, už ankstesniais laikotarpiais tiektas gamtines dujas, jeigu dujų kaina už šiuos laikotarpius sumažėjo jau po dujų tiekimo.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra nuostatos, jog įstatymo pakeitimas taikomas tik po jo įsigaliojimo atsiradusiems santykiams, manytina, kad siūloma nuostata galėtų būti taikoma neapibrėžtam sandorių skaičiui, kurie buvo sudaryti iki Projektu siūlomo įstatymo pakeitimo. Todėl svarstytina, ar Projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Siūlytume, apibrėžti Projekto nuostatos taikymą, nurodant, kad nuostata taikoma tik po įstatymo pakeitimo įsigaliojimo įvykusiems sandoriams. Trečia , kaip ir pažymėta Projekto aiškinamajame rašte Gamtinių dujų įstatymas nenumato gamtinių dujų tiekimo kainų reguliavimo. Todėl siekiant Projektu nustatyti atitinkamą reguliavimo taisyklę, mūsų nuomone, turėtų būti taip pat apibrėžtas jos įgyvendinimo mechanizmas. Pavyzdžiui, svarstytina, ar neturėtų būti įstatyme aptarta kokia institucija ir pagal kokią tvarką konstatuos Projekte apibūdinamus atvejus ir nustatys pareigą dėl kompensavimo. Manytume, kad dabartinė Projektu siūloma formuluotė palieka teisę nuspręsti dėl kainų skirtumo kompensavimo pačiai gamtinių dujų tiekimo bendrovei. Svarstytina, ar toks mechanizmas užtikrintų objektyvų situacijos įvertinimą ir, ar nebūtų sukuriamos prielaidos teisminiams ginčams dėl minimų situacijų nustatymo. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 9
kovo 18 d. Nr. 108-P-3 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai : Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Jurgis Razma, Arvydas Mockus, Remigijus Šimašius, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro patarėjai : Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos : Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys:
Energetikos viceministras Rokas Baliukovas, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Vygantas Vaitkus, Seimo Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Nemunas Biknius, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas Pijus Ralys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-311 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūloma papildyti įstatymo 9 straipsnį nauja 18 dalimi nustatant, jog „ Pasikeitus esminėms gamtinių dujų tiekimo sutarties, sudarytos su iš trečiųjų valstybių kilusiu ir į Lietuvos Respublikos teritoriją gamtines dujas tiekiančiu užsienio subjektu, sąlygoms, lėmusioms į ankstesniais laikotarpiais nebuitiniams vartotojams taikytose gamtinių dujų kainose įskaičiuotos gamtinių dujų pirkimo (importo) kainos mažėjimą, faktinės ir į tiekimo kainą įskaičiuotos gamtinių dujų pirkimo (importo) kainos skirtumą gamtinių dujų tiekimo įmonės grąžina nebuitiniams vartotojams atlikdamos tiesioginius mokėjimus ar taikydamos įskaitą į ateinančių laikotarpių mokėjimus arba kitais Civilinio kodekso šeštosios knygos IX skyriuje numatytais prievolės pasibaigimo būdais. Konkretus būdas nustatomas abipusiu gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties šalių susitarimu. Šioje dalyje nurodytą reikalavimą gamtinių dujų tiekimo įmonės privalo įvykdyti iki einamųjų metų, kuriais buvo sudarytas susitarimas dėl esminių importuojamų gamtinių dujų pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo, pabaigos“. Siūlomos nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog siūloma straipsnio dalis sistemiškai nedera su keičiamo straipsnio pavadinimu ir reguliavimo objektu, nes siūlomas pakeitimas nėra tiesiogiai susijęs su kainų reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, jog siūloma nuostata yra susijusi su vienu konkrečiu atveju, manytina, jog siūloma nuostata galėtų būti pateikta atskiru įstatymu. Be to, manytina, jog nuostatoje derėtų vartoti terminą kompensacija, apie kurią, iš esmės, ir kalbama.
Kita vertus, svarstytina, ar būtina įstatymu nustatyti gamtinių dujų tiekimo įmonės pareigą kompensuoti gamtinių dujų pirkimo (importo) kainos skirtumą nebuitiniams vartotojams, t.y. įsiterpti į privačius sutartinius santykius. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „ Energetikos sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kaip turėtų būti grąžintos nebuitinių vartotojų permokėtos lėšos dėl sumažintos dujų importo kainos“, tačiau pastebėtina, kad gamtinių dujų tiekimo sutartys yra civilinės sutartys, o jų šalys turi teisę naudotis Civiliniame kodekse nurodytais teisių gynimo būdais, įskaitant ir reikalavimą pakeisti sutartis, jeigu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (gamtinių dujų pirkimo (importo) kainos sumažėjimo) susidarė šalių gaunamos naudos disbalansas. Be to, galiojančiame Gamtinių dujų įstatyme yra įtvirtintos priemonės, kurių turi imtis Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, jeigu gamtinių dujų tiekėjas taiko pernelyg dideles kainas. Antra, pastebėtina, jog nuostatoje vartojamas jokiu aiškiu ir konkrečiu laiko tarpu neapibrėžtas terminas „ankstesniais laikotarpiais“. Toks termino vartojimas gali sudaryti klaidingą įspūdį, jog kompensacija turėtų būti mokama už visus ankstesnius laikotarpius, kuriais vyko dujų pirkimas ir pardavimas. Atsižvelgiant į tai, jog teikiamas įstatymo projektas sietinas su konkrečiu ir aiškiai žinomu laikotarpiu, prasidedančiu 2013-01-01 ir pasibaigiančiu 2014-04-30, manytina, jog toks laikotarpis ir turėtų būti konkrečiai nurodytas teikiamoje nuostatoje. Trečia, pastebėtina, jog kelia abejonių nuostatoje siūlomi įtvirtinti kompensacijų būdai – t iesioginiai mokėjimai, įskaitos taikymas į ateinančių laikotarpių mokėjimus arba kiti Civilinio kodekso šeštosios knygos IX skyriuje numatyti prievolės pasibaigimo būdai.
Pažymėtina, jog pagal projekto aiškinamajame rašte minimą 2014 m. gegužės mėn. susitarimą tarp AB „Lietuvos dujos“ ir OAO ,,Gazprom“ dėl gamtinių dujų importo kainos sumažinimo nuo 2013 m. sausio 1 d., AB „Lietuvos dujos“ jokių tiesioginių išmokų negaus, o už minėtą laikotarpį pritaikyta nuolaida laikoma avansiniu mokėjimu už gamtines dujas, importuojamas 2014 ir 2015 metais. Atsižvelgiant į šią aplinkybę svarstytina, ar įstatyme įtvirtinti teisę nebuitiniams dujų vartotojams reikalauti tiesioginių mokėjimų būtų proporcinga ir teisinga AB
„Lietuvos dujos“ atžvilgiu. Atskirai pažymėtina, jog siūlymas į
kompensacijų mokėjimo mechanizmų sąrašą įtraukti Civilinio kodekso šeštosios knygos IX skyriuje numatytus prievolių pasibaigimo būdus neturi teisinės logikos, nes neegzistuoja prievolė, kuri turėtų pasibaigti pagal minėtas Civilinio kodekso nuostatas. Ketvirta, nuostatos pradžioje kalbama apie
„gamtinių dujų tiekimo sutarties“ pasikeitimus, o nuostatos pabaigoje kalbama
apie „importuojamų gamtinių dujų pirkimo sutarties“ pasikeitimus. Iš nuostatos turinio neaišku, ar šiuo atveju kalbama apie ta pačią sutartį. Siūlytina tikslinti nuostatos turinį. Penkta, pažymėtina, jog nuostatos imperatyvas
„reikalavimą gamtinių dujų tiekimo įmonės
privalo įvykdyti iki einamųjų metų , kuriais buvo sudarytas susitarimas dėl esminių importuojamų gamtinių dujų pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo, pabaigos“, kelia abejonių dėl jo proporcingumo ir objektyvumo.
Pastebėtina, jog sutartis gali būti pakeista ir einamųjų metų pabaigoje, taigi abejotina, ar tokiu atveju būtų praktiškai įmanoma įgyvendinti nustatomą imperatyvą, o ypač tuo atveju, jei būtų pasirinktas pagrįstas įskaitų taikymo į ateinančių laikotarpių mokėjimus kompensacijos metodas. Be to, neaišku, koks „reikalavimas“ turimas omenyje – išmokėti kompensaciją ar susitarti dėl kompensavimo būdą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-10-31 Išnagrinėję 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2404 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau norėtume pažymėti, jog kritiškai vertiname Projektu siūlomą formuluotę. Šios nuomonės laikomės dėl toliau pateiktų priežasčių. Pirma , Projekto nuostata formuluojama kaip bendroji taisyklė, o tai reiškia, kad siūlomas teisinis reguliavimas taikytinas ne tik konkrečiai atvejui dėl OAO „Gazprom“ susidariusio grąžintino gamtinių dujų kainų skirtumo, bet ir kitiems atvejams.
Taigi svarstytina, ar Projektu siūloma taisyklė, neribos ūkio subjektų kainodaros laisvės ir konkurencijos gamtinių dujų rinkoje, ypatingai turint omenyje, kad pagal Projekto formuluotę, kainų skirtumo atsiradimas kompensuotinas visais atvejais nepaisant to dėl kokių priežasčių susidaro atitinkamas kainų skirtumas (pavyzdžiui, ar toks skirtumas teisėtas, ar atsirado dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi). Antra , Projekto nuostata formuluojama retrospektyviai. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, gamtinių dujų tiekėjai įpareigojami grąžinti kainų skirtumą, už ankstesniais laikotarpiais tiektas gamtines dujas, jeigu dujų kaina už šiuos laikotarpius sumažėjo jau po dujų tiekimo. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra nuostatos, jog įstatymo pakeitimas taikomas tik po jo įsigaliojimo atsiradusiems santykiams, manytina, kad siūloma nuostata galėtų būti taikoma neapibrėžtam sandorių skaičiui, kurie buvo sudaryti iki Projektu siūlomo įstatymo pakeitimo. Todėl svarstytina, ar Projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Siūlytume, apibrėžti Projekto nuostatos taikymą, nurodant, kad nuostata taikoma tik po įstatymo pakeitimo įsigaliojimo įvykusiems sandoriams. Trečia , kaip ir pažymėta Projekto aiškinamajame rašte Gamtinių dujų įstatymas nenumato gamtinių dujų tiekimo kainų reguliavimo. Todėl siekiant Projektu nustatyti atitinkamą reguliavimo taisyklę, mūsų nuomone, turėtų būti taip pat apibrėžtas jos įgyvendinimo mechanizmas. Pavyzdžiui, svarstytina, ar neturėtų būti įstatyme aptarta kokia institucija ir pagal kokią tvarką konstatuos Projekte apibūdinamus atvejus ir nustatys pareigą dėl kompensavimo.
Manytume, kad dabartinė Projektu siūloma formuluotė palieka teisę nuspręsti dėl kainų skirtumo kompensavimo pačiai gamtinių dujų tiekimo bendrovei. Svarstytina, ar toks mechanizmas užtikrintų objektyvų situacijos įvertinimą ir, ar nebūtų sukuriamos prielaidos teisminiams ginčams dėl minimų situacijų nustatymo. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. AB „Lietuvos dujos“,
2014 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto darbotvarkėje numatyta svarstyti klausimą dėl Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2404 (toliau – Projektas ). Įvertinę Projektą, norime atkreipti dėmesį į tai, kad AB „Lietuvos dujos“, vykdydama teisės aktų reikalavimus 2014 m. spalio 31 d. užbaigė gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo veiklų atskyrimą - įmonės dalies pirkimo-pardavimo sutartimi naujai įsteigtai UAB "Lietuvos dujų tiekimas" buvo perleista gamtinių dujų tiekimo veikla su visu jai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis. Toks tiekimo veiklos atskyrimo būdas buvo suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (
dujų kainos nuolaidą išsiderėjo ir gavo AB „Lietuvos dujos“, šiuo metu ji nebevykdo gamtinių dujų tiekimo veiklos, o visas sutartis, susijusias su tiekimo veikla, toliau vykdo UAB "Lietuvos dujų tiekimas". Nepaisant to, Projektas aiškiai nenustato, kuriam subjektui atsirastų nustatytos pareigos ir taip sukuria teisinio netikrumo ir neapibrėžtumo situaciją .
Pažymėtina taip pat ir tai, kad Projektu siūlomas nuolaidos grąžinimo nebuitiniams vartotojams būdas konkrečiu atveju - OAO
„Gazprom“ gautos gamtinių dujų kainos nuolaidos grąžinimo atveju būtų
neįgyvendinamas dėl prieštaravimo mokesčius ir apskaitą reglamentuojantiems teisės aktams . Įstatymo projekte nustatytas gautos gamtinių dujų kainos nuolaidos grąžinimas nebuitiniams vartotojams galėtų būti realizuotas nebuitiniams vartotojams, ankstesniais laikotarpiais pirkusiems gamtines dujas, išrašant kreditines PVM sąskaitas – faktūras. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, kreditinį (patikslinantį) dokumentą (PVM sąskaitą – faktūrą) privalo išrašyti subjektas, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą įforminantį dokumentą, t.y. šiuo atveju - AB „Lietuvos dujos“, be to, bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo (šiuo atveju – AB “Lietuvos dujos) PVM apskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad AB
„Lietuvos dujos“ nebevykdo gamtinių dujų tiekimo veiklos, Projekto nuostatų
įgyvendinimas neatitiktų mokestinius ir buhalterinės apskaitos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Taip pat pažymime, kad pritariame Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie LR teisingumo ministerijos pateiktoms pastaboms Projektui, todėl papildomai analogiškų pastabų neteikiame. Pritarti
2UAB „Lietuvos dujų tiekimas“,
2014-12-17
darbotvarkėje numatyta svarstyti klausimą dėl Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2404 (toliau – Projektas ). Įvertinę Projektą, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo teisinio reglamentavimo. 1.
kainos klausimai jau sureguliuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė ) ar jos įgaliota institucija, įgyvendindama šį įstatymą ir laikydamasi šio įstatymo reikalavimų, formuoja ir įgyvendina valstybės politiką gamtinių dujų sektoriuje, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip įgyvendinama valstybės politika gamtinių dujų sektoriuje, nustato veiklos rūšių Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriuje teisinius pagrindus ir sąlygas, taip pat prižiūri ir kontroliuoja tokią veiklą. Įgyvendindama savo funkcijas gamtinių dujų srityje, Vyriausybė 2014 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1121 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1276 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, skystinimo ir laikymo įmonių licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų patvirtinimo“ ir jį keitusio nutarimo pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas ) nustatė tvarką ir sąlygas tikslinti (mažinti) ateities laikotarpių gamtinių dujų kainas, atsižvelgiant į importuojamų gamtinių dujų kainų pokytį ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi, Nutarimu gauta gamtinių dujų importo kainos nuolaida yra įvertinama ateityje taikomose gamtinių dujų kainose. Tuo tarpu Projektu siūloma minėtą nuolaidą taikyti už praeities laikotarpius, t.y. grąžinant gamtinių dujų pirkimo (importo) kainos skirtumą nebuitiniams vartotojams tiesiogiai ir kitais Projekte numatytais būdais.
Įvertinus tai, kad Nutarimas yra priimtas 2014 m. spalio 20 d., manytina, kad iš esmės skirtingo teisinio reglamentavimo įtvirtinimas Projektu sukurs teisinį neapibrėžtumą rinkos dalyviams ir neatitiks Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme įtvirtintų gamtinių dujų sektoriaus veiklos reguliavimo skaidrumo ir teisinio tikrumo principų. Papildomai pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnį teisėkūroje turi būti vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas ir nuoseklus, taip pat sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Todėl siūlytina tobulinti Projektą atsižvelgiant į galiojančio Nutarimo priėmimo tikslus ir pasirinktą jų įgyvendinimo būdą. 2. Projektu siūlomas reguliavimas neužtikrins gamtinių dujų vartotojų teisės į grąžintinas dėl importo kainų pokyčio susidariusias permokas. Projekto Aiškinamajame rašte yra numatoma, kad pakeitimai parengti siekiant užtikrinti lygias visų gamtinių dujų vartotojų (ne tik buitinių) teises į grąžintinas dėl importo kainų pokyčio susidariusias permokas ir sukurti teisingą, nediskriminacinį bei skaidrų kompensavimo mechanizmą. Projektu siekiama nustatyti teisinį mechanizmą, užtikrinantį nebuitinių gamtinių dujų vartotojų teises į tiekimo įmonių turimą nuolaidą įsigytoms gamtinėms dujoms įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Projektu siūloma įtvirtinti gamtinių dujų tiekimo įmonių gautos nuolaidos grąžinimo tvarka neužtikrins siekiamų skaidrumo ir nediskriminavimo tikslų.
Pagal Projektą gamtinių dujų tiekimo įmonių gautos nuolaidos bus atlygintos nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams, tačiau nėra įtvirtinama papildomų priemonių, kurios užtikrintų, kad grąžinamos nuolaidos poveikį kiek įmanoma patirtų galutiniai vartotojai. Pavyzdžiui, nustačius Projektu siūlomą tvarką, šilumos tiekėjai, kurių veikla yra reguliuojama, gautų kompensavimą už gamtinių dujų tiekimo įmonės gautą nuolaidą, tačiau pagal nustatytą reguliavimą toks kompensavimas nebūtų įvertinamas nustatant šilumos kainas vartotojams. Tokia situacija susidarytų todėl, kad teisės aktai nenustato gautų kompensacijų panaudojimo tvarkos. Todėl Projektas sudaro sąlygas padidinti nebuitinių gamtinių dujų vartotojų pelną, o ne nediskriminaciniais pagrindais grąžinti gautą nuolaidą vartotojams. Todėl siūlytina tobulinti Projektą užtikrinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme įtvirtintus nediskriminavimo, skaidrumo ir teisinio tikrumo principus. 3. Projektu siūloma tvarka apsunkina bendrovės finansinę padėtį. Projektu yra siūloma faktinės ir į tiekimo kainą įskaičiuotos gamtinių dujų pirkimo (importo) kainos skirtumą grąžinti nebuitiniams vartotojams atliekant tiesioginius mokėjimus ar taikant įskaitą į ateinančių laikotarpių mokėjimus arba kitais Civilinio kodekso šeštosios knygos IX skyriuje numatytais prievolės pasibaigimo būdais. Pabrėžtina, kad AB „Lietuvos dujos“ atžvilgiu pritaikyta nuolaida yra laikoma avansiniu mokėjimu už ateityje importuojamas gamtines dujas, todėl tiesioginių išmokų, susijusių su nuolaidos taikymu, įmonė negavo.
Siūloma tvarka, pagal kurią nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams lėšos turėtų būti grąžinamos darant išmokas, sukeltų grėsmę bendrovės (ar gamtinių dujų tiekimo veiklos teisių perėmėjos UAB "Lietuvos dujų tiekimas") finansinių srautų stabilumui, gamtinių dujų tiekimo veiklos vykdymui bei galimai padidintų finansinę naštą Lietuvos gamtinių dujų vartotojams. Įvertinus šias aplinkybes, siūlytina tobulinti Projektą numatant gamtinių dujų pirkimo (importo) kainos skirtumo įvertinimą nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams ateityje taikomose gamtinių dujų kainose. Tokiu būdu būtų užtikrintas siūlomos tvarkos skaidrumas, teisinis apibrėžtumas ir tinkamas gamtinių dujų tiekimo veiklos vykdymas. Manytina, kad Projektas turėtų būti tobulinamas, atsižvelgiant į Nutarime įtvirtintą modelį, pagal kurį gamtinių dujų kainų pokytis įtraukiamas į nebuitinių gamtinių dujų vartotojų gamtinių dujų kainą, taikomą ateities laikotarpiu pagal skaidrią ir nediskriminacinę kainodaros nustatymo tvarką. 4. Siūlomas Projektas įtvirtina neapibrėžtumą nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams ir tiekimo įmonėms. Projektu siūloma tvarka suponuoja tai, kad gamtinių dujų tiekimo įmonė turės su kiekvienu nebuitiniu gamtinių dujų vartotoju individualiai suderinti kainų skirtumo grąžinimo tvarką, sąlygas ir terminus. Taip sudaromos galimybės skirtingiems subjektams derėtis ir/ar reikalauti skirtingų sąlygų. Atkreipiame dėmesį, kad jau šiuo metu UAB "Lietuvos dujų tiekimas" yra gavusi skirtingų atskirų įmonių reikalavimų. Kitaip tariant toks siūlomas reguliavimas nenustato bendrųjų nediskriminacinių ir skaidrių sumažintos gamtinių dujų kainos taikymo principų.
Be to, tokių atskirų susitarimų sudarymas nepagrįstai sukels bendrovei didelę administracinę naštą ir sąnaudas, t.y. bendrovė turės sudaryti atskirus susitarimus su apytikriai 6 500 rinkos dalyvių, kas savaime sąlygos neproporcingai dideles sąnaudas. Toks teisinis reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintam efektyvumo principui, pagal kurį teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projektu numatyti bendrai visiems nebuitiniams vartotojams taikomas sąlygas, nesudarant individualių susitarimų su kiekvienu nebuitiniu gamtinių dujų vartotoju. 5. Nėra aišku, kuriam subjektui būtų taikomas šis Projektas ir kaip Projekto nuostatas įgyvendinti mokestinių teisės aktų prasme. Atkreipiame dėmesį, kad vykdydama teisės aktų reikalavimus, 2014 m. spalio 31 d. AB „Lietuvos dujos“ užbaigė gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo veiklų atskyrimą: pagal įmonės dalies pirkimo-pardavimo sutartį naujai įsteigtai UAB "Lietuvos dujų tiekimas" buvo perleista gamtinių dujų tiekimo veikla su visu jai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis. Toks tiekimo veiklos atskyrimo būdas buvo suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (
išsiderėjo ir gavo AB „Lietuvos dujos“, šiuo metu ji nebevykdo gamtinių dujų tiekimo veiklos, o visas sutartis, susijusias su tiekimo veikla, toliau vykdo UAB "Lietuvos dujų tiekimas". Nepaisant to, Projektas aiškiai nenustato, kuriam subjektui atsirastų nustatytos pareigos ir taip sukuria teisinio netikrumo ir neapibrėžtumo situaciją.
Todėl galimos situacijos, kai rinkos dalyviai, pavyzdžiui, kreipsis į abi bendroves reikalaudami kainų sumažinimo ar kitokių kompensacijų. Be to, siūlomas nuolaidos grąžinimo nebuitiniams vartotojams būdas būtų neįgyvendinamas dėl prieštaravimo mokesčius ir apskaitą reglamentuojantiems teisės aktams. Projekte nustatytas gautos gamtinių dujų kainos nuolaidos grąžinimas nebuitiniams vartotojams galėtų būti realizuotas nebuitiniams vartotojams, ankstesniais laikotarpiais pirkusiems gamtines dujas aukštesne kaina, išrašant kreditines PVM sąskaitas – faktūras. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas kreditinį (patikslinantį) dokumentą (PVM sąskaitą – faktūrą) privalo išrašyti subjektas, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą įforminantį dokumentą, t.y. AB
„Lietuvos dujos“. Tačiau AB „Lietuvos dujos“, kaip nurodyta aukščiau,
gamtinių dujų tiekimo veiklą, kartu su šiai veiklai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis, pardavė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“. Kadangi AB „Lietuvos dujos“ nevykdo gamtinių dujų tiekimo veiklos, ji neturėtų nei finansinių, nei techninių galimybių grąžinti nuolaidą nebuitiniams vartotojams. 6. Projektas tobulintinas dėl atitikimo teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms. Įvertinus tai, kad dėl Projekto atitikimo Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms pastabas pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ir Europos teisės departamentas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, taip pat pritariame pateiktoms pastaboms ir papildomai analogiškų Projekto tobulinimo pasiūlymų neteikiame. Pritarti
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-02-27 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Nepritarti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2404 (toliau – Įstatymo projektas) dėl toliau nurodytų priežasčių. Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas, kuriuo siekiama sudaryti teisines sąlygas grąžinti nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams gamtinių dujų tiekimo įmonių retrospektyviu būdu gautos gamtinių dujų importo kainos nuolaidą. Tačiau santykiai, susiję su gamtinių dujų importo kainos pokyčio naudojimu (grąžinimu nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams), jau reglamentuojami poįstatyminiuose teisės aktuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, įgyvendindama Įstatymą ir laikydamasi Įstatymo reikalavimų, formuoja ir įgyvendina valstybės politiką gamtinių dujų sektoriuje, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip įgyvendinama valstybės politika gamtinių dujų sektoriuje, nustato veiklos rūšių Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriuje teisinius pagrindus ir sąlygas, taip pat prižiūri ir kontroliuoja tokią veiklą. Atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas, 2014 m. spalio 20 d. ir 2014 m. gruodžio 23 d. priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, keičiantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimą Nr.
sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1276 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, skystinimo ir laikymo įmonių licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų patvirtinimo“ ir jį keitusio nutarimo pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“. Šiais nutarimais, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, papildytas Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 640 (toliau – Aprašas), ir nustatyti gamtinių dujų tiekimo įmonių (arba įmonių, kurios perėmė tokių įmonių gamtinių dujų tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis) retrospektyviu būdu gautos nuolaidos įtraukimo į gamtinių dujų tiekimo įmonių ateities laikotarpių kainodarą, taikomą nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams, gamtines dujas perkantiems vartojimo Lietuvos Respublikoje (ne pardavimo ar perpardavimo) tikslams, ir sistemų operatoriams, gamtines dujas naudojantiems technologinėms reikmėms, pagrindiniai principai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas ateities laikotarpių gamtinių dujų kainų sumažinimo nebuitiniams vartotojams ir sistemų operatoriams modelis užtikrins, kad gamtinių dujų importo kainų nuolaida tiesiogiai pasieks Lietuvos Respublikos vartotojus. Įgyvendindama minėtas Aprašo nuostatas, UAB
„Lietuvos dujų tiekimas“ parengė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015–2016 m.
taikomos gamtinių dujų kainodaros nebuitiniams vartotojams ir sistemų operatoriams tvarką, kurią Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija derino 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr.
O3-964 „Dėl UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015–2016 m. taikomos gamtinių dujų kainodaros nebuitiniams vartotojams ir sistemų operatoriams tvarkos“. Laikydamasi šios tvarkos „UAB
„Lietuvos dujų tiekimas“ nuo 2015 m. sausio 1 d. prekiauja gamtinėmis dujomis
su nebuitiniais vartotojais ir sistemų operatoriais. Atsižvelgiant į tai, kad gamtinių dujų įmonių, nebuitinių gamtinių dujų vartotojų ir sistemų operatorių santykiai, susiję su gamtinių dujų importo kainos pokyčio naudojimu (grąžinimu nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams), reglamentuoti Apraše, skirtingas teisinis reglamentavimas, siūlomas Įstatymo projekte, sukurtų teisinį neapibrėžtumą ir neatitiktų Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatytų gamtinių dujų sektoriaus veiklos reguliavimo skaidrumo ir teisinio tikrumo principų. Reikia pažymėti, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagal 2014 metų gegužės mėnesio susitarimo tarp AB
„Lietuvos dujos“ ir OAO ,,Gazprom“ dėl gamtinių dujų importo kainos
sumažinimo nuo 2013 m. sausio 1 d. sąlygas susidaręs praėjusį laikotarpį (tai yra nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.) gamtinių dujų importo kainų skirtumas bus grąžinamas gamtinių dujų tiekimo įmonei įskaitymo būdu, tai yra bus dengiami būsimi AB „Lietuvos dujos“ mokėjimai už importuotas gamtines dujas 2014 ir 2015 metais. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, Įstatymo projekte siūloma nustatyti teisė nebuitiniams dujų vartotojams reikalauti tiesioginių mokėjimų nebūtų proporcinga ir teisinga AB „Lietuvos dujos“. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos
nėra
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Birutė Vėsaitė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis