Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) naftos ir dujų angliavandenilių išteklių mokestis;“2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio Įstatymo 13 straipsnio 6, 7, 8 ir 24 punktuose išvardytus išvardintus mokesčius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčių Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą, Naftos ir dujų Angliavandenilių išteklių mokesčio bei Miškų įstatymus. Ar šio Įstatymo 13 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodyti mokesčiai teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, patikrina, taip pat konsultacijas šių mokesčių mokėjimo klausimais teikia tik Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-2390 lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) naftos ir dujų angliavandenilių išteklių mokestis;“. 2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio Įstatymo 13 straipsnio 6, 7, 8 ir 24 punktuose išvardytus mokesčius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčių Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą, Naftos ir dujų Angliavandenilių išteklių mokesčio bei Miškų įstatymus. Ar šio Įstatymo 13 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodyti mokesčiai teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, patikrina, taip pat konsultacijas šių mokesčių mokėjimo klausimais teikia tik Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektu) siekiama nustatyti tinkamą ir ekonomiškai pagrįstą mokesčio už išgaunamus angliavandenilių išteklius dydį, kuris užtikrintų racionalų ir ekonomiškai naudingą tradicinių angliavandenilių, taip pat ir išsklaidytųjų, naudojimą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 16 straipsniai yra keičiami tiek, kiek tai susiję su apmokestinamojo objekto sąvokos suderinimu su Žemės gelmių įstatyme įtvirtinta šių išteklių sąvoka. Žemės gelmių įstatyme naftos ir dujų ištekliai įvardijami kaip tradiciniai ir išsklaidytieji angliavandeniliai už kuriuos ir turėtų būti nustatytas išteklių mokestis. Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatyme nustatytas mokesčio tarifas nuo 2 iki 20 proc. už naftos ir dujų išteklius, išgaunamus sausumos telkiniuose, vienodai taikomas tiek tradiciniams, tiek ir netradiciniams (išsklaidytiesiems) naftos ir dujų ištekliams, neatsižvelgiant į skirtingas jų gavybos sąlygas ir technologiją. Išsklaidytųjų naftos ir dujų išteklių gavybos atveju sudėtingiau identifikuoti telkinio ribas, kurios būtinos taikant dabar nustatytą bazinį mokesčio tarifą pagal metinę gavybos iš telkinio apimtį.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra vykdoma išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių paieška ir planuojama skelbti pakartotinį angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą, skirtą pradėti išsklaidytųjų ir tradicinių angliavandenilių paiešką ir žvalgybą naujame Šilutės – Tauragės plote, o jame radus produktyvius telkinius, ir šių išteklių gavybą, taip pat įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 625 „Dėl Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-276, Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP – 277, Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 9 straipsnio ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP – 471 ir Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir įstatymo priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-491“ 4 punktą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio komiteto 2014 m. balandžio 10 d. posėdžio protokolą Nr. 5 „Dėl naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifo nustatymo“, Aplinkos ministerija išanalizavo verslo atstovų pateiktus argumentus ir siūlymus ir įvertinusi juos parengė Įstatymo pakeitimo projektą. Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – užtikrinti saugų ir racionalų išteklių eksploatavimą, sukurti stabilią mokestinę aplinką ir gauti adekvačias išteklių vertei pajamas už valstybės naudojamus išteklius.
Siekiant šių tikslų būtina aiškiai ir tinkamai reglamentuoti angliavandenilių išteklių, įskaitant išsklaidytųjų, apmokestinimo bazę ir nustatyti tinkamą ir ekonomiškai pagrįstą bazinį mokesčio tarifą už valstybei priklausančių išteklių naudojimą. Tinkamas angliavandenilių išteklių mokesčio reglamentavimas leistų pritraukti investicijas į išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių žvalgymą ir gavybą. Tai būtų naudinga valstybei ir jos piliečiams tiek dėl gaunamų įplaukų per mokesčių mokėjimą, tiek ir dėl naujų darbo vietų kūrimo ir ekonominės regiono plėtros siekiant energetinio nepriklausomumo. Įstatymų projektų pagrindinis uždavinys – gauti įplaukas už valstybei priklausančio turto naudojimą, supaprastinti apmokestinimo ir kontrolės sistemą, siekiant užtikrinti tinkamą šio mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą, nustatyti pastovų mokesčio tarifo dydį ir mokesčius mokėti pagal faktiškai išgautą naftos ir dujų išteklių kiekį. Įvertinus tai, kad planuojama kiek galima greičiau paskelbti pakartotinį angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą Šilutės-Tauragės plote, būtina iki jo paskelbimo pradžios sutvarkyti teisinę bazę, įskaitant ir mokesčio netradiciniams išsklaidytiesiems naftos ir dujų ištekliams tarifo nustatymą, kuris užtikrintų stabilias valstybės pajamas ir patrauklią aplinką investicijoms į šį verslą Lietuvoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento (direktorė Vilija Augutavičienė, tel. 8 706 63523, el. p. [email protected]) Ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kalesinskienė (tel. 8 706 63528, el. p. [email protected]). 3.
santykiai Šiuo metu galiojančiame Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 3 straipsnyje mokestis už išgaunamus naftos ir dujų išteklius yra mokamas nuo šių išteklių pardavimo kainos už išgautą naftos ar dujų toną gavybos vietoje. Nors apskaita yra vykdoma kubiniais metrais, tačiau mokant mokestį jis yra perskaičiuojamas už toną gavybos vietoje. Pagal Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį naftos ir dujų išteklių bazinis mokesčio tarifų dydis, nustatytas Įstatymo priedėlyje, diferencijuojamas pagal telkinio buvimo vietą ir metinę gavybos iš telkinio apimtį. Priklausomai nuo metinės naftos ir dujų išteklių gavybos apimties bazinio tarifo dydis gali kisti nuo 2 iki 20 proc. – sausumos telkiniams ir nuo 2-16 proc. – jūros telkiniams. Pagal 2012-2013 metų gavybos duomenis vidutinis įmonių taikomas tarifo dydis yra 10 - 12 proc. Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 5 str. numato, kad ketvirtinis mokesčio dydis yra apskaičiuojamas nuo ¼ per kalendorinius metus numatomo išgauti išteklių kiekio, bet ne mažesnio negu praėjusiais metais išgauto naftos ir dujų kiekio. Mokestis mokamas kas ketvirtį pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį ir šį gavybos lygį atitinkantį bazinį mokesčio tarifą. Kalendoriniams metams pasibaigus mokesčio mokėtojas turi pateikti kalendorinių metų naftos ir dujų išteklių mokesčio deklaraciją, kurioje mokesčio suma perskaičiuota pagal faktiškai per metus išgautą naftos ir dujų kiekį. Pagal galiojančias įstatymo 6 straipsnio nuostatas mokesčio apskaičiavimo kontrolę vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kartu su Aplinkos ministerija ir Lietuvos geologijos tarnyba, tačiau šio mokesčio deklaracijos yra teikiamos tik VMI. Duomenų teikimas aplinkos apsaugos pareigūnams, vykdantiems šio mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumo kontrolę, nenumatytas.
Įstatymo
lėšų, gaunamų iš šio mokesčio, savivaldybei, kurios teritorijoje išgaunami ištekliai. Įstatymo
baudą Mokesčių administravimo nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Mokesčių administravimo įstatymas nustato visų mokesčių, įskaitant Naftos ir dujų išteklių mokesčio administravimo procedūras. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti dabar nustatytus bazinius mokesčio tarifus tradiciniams naftos ir dujų ištekliams ir nustatyti naują bazinį mokesčio tarifą išsklaidytiesiems angliavandeniliams. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad mokestis būtų skaičiuojamas taikant nustatyto dydžio mokesčio tarifą nuo angliavandenilių naftos ir dujų išteklių kainos už kubinį metrą gavybos vietoje. Tuo siekiama, kad įmonėms, vykdančios išteklių gavybą, apskaičiuojant mokestį nebereikėtų perskaičiuoti išgaunamo išteklių kiekio iš kubinių metrų į tonas. Įstatymo projekte tradiciniams angliavandenilių ištekliams siūloma atsisakyti bazinio mokesčio tarifo diferencijavimo pagal gavybos vietą ir metinę gavybos iš telkinio apimtį, nustatant vieną bazinį mokesčio tarifą tradiciniams angliavandeniliams vietoje dabar taikomo bazinio mokesčio tarifo nuo 2 iki 20 proc. – sausumos telkiniams ir nuo 2 iki 16 proc. – jūros telkiniams ir kitą – išsklaidytiesiems angliavandeniliams. Tradiciniams angliavandeniliams nustatant vidutinį dabar naftą išgaunančių įmonių taikomą 12 proc. bazinį mokesčio tarifą, o išsklaidytiesiems angliavandeniliams – 15 proc. bazinį mokesčio tarifą.
Toks apmokestinimo principas buvo taikomas nuo 1992 metu iki 2003 metų, kai visiems išgaunamiems naftos ir dujų ištekliams buvo nustatytas 20 proc. bazinis mokesčio tarifas nuo išteklių pardavimo kainos. Įstatymo projektu siūloma, kad išsklaidytiesiems angliavandeniliams 3 metus nuo 2015 metų būtų taikomas 1 procento mokesčio tarifas. Sudarius palankesnę mokestinę aplinką ir taip sušvelninus žvalgybos stadijoje, o vėliau ir gavybos pradžioje patiriamas išlaidas, būtų pritrauktos į Lietuvą investicijos ir paspartinta šių išteklių paieška. Todėl siekiant pagrindinio tikslo - pritraukti į Lietuvą investicijas ir paspartinti šių išteklių paiešką, o valstybei gauti bent minimalias įplaukas už šių išteklių naudojimą, pirmuosius 3 metus nuo leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. sausio 1 d., taikyti minimalų 1 proc. tarifą. Minimalus mokesčio tarifas buvo pasiūlytas įvertinus šias aplinkybes (sąlygas): išsklaidytųjų angliavandenilių ištekliai valstybės neišžvalgyti, todėl nėra jokių garantijų, kad bus rasti produktyvūs šių išteklių plotai iš kurių apsimokės išgauti išteklius, be to, tai yra naujas gavybos būdas, gavybos technologija yra sudėtingesnė ir brangesnė, lyginant su naudojamą tradicinių išteklių gavybai, todėl šių išteklių gavybai reikalingos didelės pradinės investicijos, tiek susijusios su išteklių žvalgyba ir gavyba, tiek su infrastruktūros sukūrimu ir šalutinių produktų saugiu utilizavimu. Jei būtų rasti ir pradėti eksploatuoti išsklaidytųjų angliavandenilių ištekliai, jų gavybai būtų taikomas 1 proc. tarifo dydžio mokestis, kuris leistų valstybei gauti bent minimalias pajamas į biudžetą, o įmonei (verslui) kompensuoti žvalgymo ir tyrimo išlaidas nesėkmingiems gręžiniams padengti.
Vadovaujantis turimais duomenimis ir ekspertų suformuluotomis išvadomis dėl Lenkijoje planuojamos šių išteklių žvalgybos ir gavybos, daroma prielaida, kad tik kas 6 gręžinys galėtų būti sėkmingas, tokiu atveju vieno gręžinio išlaidos sudarytų apie 10 mln. USD. Dėl minimalaus mokesčio tarifo taikymo valstybė 3 metus nuo leidimo naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius, bet ne ilgiau kaip iki 2020 metų antrojo ketvirčio gautų mažesnes įplaukas už šių išteklių naudojimą ir gavybą, jei šių išteklių gavyba būtų vykdoma. Įvertinus Lietuvos geologijos tarnybos parengtus ir pateiktus pasaulinės išsklaidytųjų angliavandenilių gavybos apžvalgos duomenis, per pirmuosius eksploatacijos metus išgaunama apie 65 - 80 proc. gręžinyje esamo dujų kiekio, o vėliau išgavimo apimtis labai greitai krenta, dėl to valstybė gautų atitinkamai 3 – 4 kartus mažesnes įplaukas į biudžetą už išgautus gręžinyje esančius išteklius, nei tuo atveju, kai 15 proc. tarifas būtų pradedamas taikyti nuo Įstatymo įsigaliojimo ir nuo išteklių gavybos pradžios. Šias lėšas įmonė investuos į išteklių paiešką. Gręžinių, eksploatuojamų minimaliu išgavimo režimu, laikotarpis siekia iki 10-25 metų, jei tai įmonei ekonomiškai naudinga. Priėmus įstatymo projektus bus supaprastinta mokesčio apskaita ir kontrolė, užtikrintos stabilios įplaukos į valstybės biudžetą už tą patį išgautą išteklių kiekį. Mokestis būtų mokamas už faktinį išgautų išteklių kiekį, taikant bazinį mokesčio tarifą, kuris nesiejamas su metine gavybos iš telkinio apimtimi. Mokestį bus paprasta administruoti ir apskaičiuoti, neliks galimybės dirbtinai reguliuoti išteklių gavybą iš telkinio, siekiant palankesnio ir mažesnio mokesčio tarifo.
Numačius, kad VMI teikia informaciją apie deklaracijoje esamus duomenis šį mokestį kontroliuojančioms institucijoms, įskaitant Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją ir vykdo šio mokesčio kontrolę pagal aiškiai reglamentuotą tvarką, bus užtikrintas pastovus informacijos ir duomenų gavimas apie įmonių deklaruojamus mokesčius, o tai leis užtikrinti geresnį šio mokesčio administravimą. Įstatymo projekte siūloma 10 proc. mokesčio už angliavandenilių išteklius nukreipti į savivaldybių biudžetus, dalį gaunamų įplaukų panaudojant bendruomenės poreikiams, t. y. bendrosios ir viešosios paskirties pastatų statybai ir modernizavimui, viešųjų ir rekreacinių erdvių įrengimui, savivaldybės planavimo dokumentų rengimui ir jų įgyvendinimui, viešojo intereso paslaugų infrastruktūros savivaldybės teritorijoje įgyvendinimui, taip didinant patrauklumą vystant šį verslą ir formuojant pozityvų gyventojų požiūrį. Kitą dalį skiriant aplinkosauginėms priemonėms finansuoti pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nuostatas. Priėmus šiuos Įstatymo pakeitimus, mokesčio mokėtojams, pasibaigus kalendoriniams metams, nebereikėtų perskaičiuoti mokesčio dydžio pagal faktinį gavybos kiekį, taikant gavybos lygį atitinkantį tarifo dydį, nes mokestis būtų mokamas už faktinį per ketvirtį išgaunamą angliavandenilių kiekį. Mažėjant tradicinių naftos išteklių gavybai, mokestinės įplaukos mažėtų, tačiau šis mažėjimas būtų ne toks staigus kaip taikant diferencijuotą mokesčio tarifą pagal gavybos apimtis. Prognozuojama, jei naftos ir dujų pardavimo kainos išliktų dabartiniame lygmenyje, pirmaisiais tarifų įsigaliojimo metais, įvertinus laipsnišką išteklių mažėjimo dinamiką, valstybės biudžeto įplaukos, palyginus su 2013 metais, apytiksliai padidėtų 4 mln. Lt.
Lt. Naftos gavybai krentant ir toliau, įplaukų į biudžetą mažėjimas būtų ne toks didelis. Be to, būtų sukurta stabili ir aiški mokestinė bazė verslui, įskaitant užsienio kapitalo ir investicijų pritraukimą į Lietuvą iš anksto žinant mokestinę aplinką ir aplinkosauginius reikalavimus bei prievoles. Mažo mokesčio tarifo taikymas 3 metus nuo leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo dienos, bet ne ilgiu kaip iki 2020 m. sausio 1 d., sudarytų dar palankesnes sąlygas pritraukti vidaus ir užsienio investicijas į išsklaidytųjų angliavandenilių paiešką, žvalgymą ir gavybą Lietuvoje. Siekiant suderinti Mokesčio administravimo įstatymo nuostatas, keičiamas Įstatymo 7 straipsnis, atsisakant delspinigių už priskaičiuotas baudas taikymo. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 16 straipsniai yra keičiami tik tiek, kiek tai susiję su šio Įstatymo projekto pavadinimu, kuris yra keičiamas iš naftos ir dujų išteklių mokesčio į angliavandenilių išteklių mokestį taip siekiant suderinti šiame įstatyme ir Žemės gelmių įstatyme naudojamas sąvokas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomu teisiniu reguliavimu siekiama sukurti stabilią mokestinę aplinką, skatinančią racionalų išteklių naudojimą ir gaunant tinkamas įplaukas už valstybei priklausančio turto naudojimą, taip pat pritraukti investicijas į šį verslo sektorių. Įteisinus siūlomą teisinį reguliavimą, bendrovėms, išgaunančioms naftos ir dujų išteklius, supaprastės šių išteklių apskaita, kadangi nebereikės išgautų dujų ir naftos kiekio, apskaitomo kubiniais metrais, perskaičiuoti į tonas. Be to, išsklaidytųjų angliavandenilių gavybos apmokestinimui nustatomas pereinamasis laikotarpis, kai 3 metus, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. sausio 1 d., nuo leidimo išdavimo naudoti išsklaidytųjų angliavandenilių išteklius būtų taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
Tačiau net ir taikant 1 procento mokesčio tarifą įmonės turės deklaruoti gavybos kiekį ir teikti duomenis šį mokestį kontroliuojančioms institucijoms. Todėl priėmus įstatymų projektus neigiamų siūlomo teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą supaprastės apskaita, nes nebereikės išgauto ir realizuoto naftos ir dujų kiekio iš kubinių metrų perskaičiuoti į tonas, be to, metinė gavybos apimtis neturės įtakos bazinio mokesčio tarifo taikymui, dėl ko kalendoriniams metams pasibaigus nebereikės perskaičiuoti mokesčio dydžio pagal faktinę gavybos apimtį ir teikti metinę deklaraciją. Mokesčio deklaravimas pagal faktinį gavybos kiekį ir pastovų bazinį mokesčio tarifą leis įmonėms geriau planuoti savo veiklą ir išlaidas, sumažės teikiamų deklaracijų ir mokesčio perskaičiavimų atvejų. Be to, Įstatymas, kurio projektas teikiamas, sudarys sąlygas verslo investicijoms į šią sritį, planuojant išsklaidytųjų angliavandenilių žvalgybą ir gavybą Lietuvoje. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, kurio projektas teikiamas, ir siekiant suderinti šiame Įstatymo projekte naudojamas sąvokas su Žemės gelmių įstatyme pateiktomis sąvokomis, pakeitus naftos ir dujų išteklių mokesčio pavadinimą į angliavandenilių išteklių mokestį, parengtas Mokesčių administravimo įstatymo Nr.
IX-2112 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris teikiamas kartu su Įstatymo projektu. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra apibrėžiamos naujos sąvokos ir atitinkamai jas įvardijantys terminai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymų projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą turės būti parengtas Aplinkos ministerijos įsakymo projektas dėl Angliavandenilių išteklių mokesčio apskaičiavimo ir jo kontrolės tvarkos aprašo, suderintas su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir sutarties projektas dėl keitimosi angliavandenilių išteklių mokesčio informacija.
Įsakymo projektą turėtų parengti Aplinkos ministerija suderinusi su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o sutarties projektą – Aplinkos ministerija su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taip pat turės būti pakeistos: 1) naftos ir dujų išteklių mokesčio kalendorinių metų ketvirčio deklaracijos FR0566 forma; 2) naftos ir dujų išteklių mokesčio metinės deklaracijos FR0567 forma; 3) Naftos ir dujų išteklių mokesčio kalendorinių metų ketvirčio deklaracijos FR0566 formos bei Naftos ir dujų išteklių mokesčio metinės deklaracijos FR0567 formos užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-232 „Dėl Naftos ir dujų išteklių mokesčio kalendorinių metų ketvirčio deklaracijos FR0566 formos bei Naftos ir dujų išteklių mokesčio metinės deklaracijos FR0567 formos ir šių formų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymo pakeitimus turėtų parengti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir suderinti su Aplinkos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekte visiems Lietuvos teritorijoje ir jos kontinentiniame šelfe išgaunamiems tradiciniams angliavandenilių ištekliams nustačius vieną bazinį mokesčio tarifą – 12 proc., kuris įsigaliotų 2015 m., ir netradiciniams – 15 proc., kuris būtų taikomas vėliausiai nuo 2020 m. sausio 1 d., valstybės biudžeto įplaukos per pirmuosius įsigaliojimo metus padidės apie
tarifui už išsklaidytuosius angliavandenilius, mokesčio įplaukos į biudžetus padidėtų dar daugiau, jei šie ištekliai bus pradėti eksploatuoti pramoniniu būdu. Įplaukų padidėjimas priklausys nuo to, kokio produktyvumo telkiniai bus surasti ir kiek per metus bus išgaunama šių išteklių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad netradiciniams naftos ir dujų ištekliams 3 metus taikant 1 proc. mokesčio tarifą, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. biudžetas šių išteklių gavybos atveju 3 metus, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gaus mažesnes įplaukas už valstybės išteklių naudojimą. Remiantis kaimyninės šalies Lenkijos preliminariu vertinimu, kuri pereinamuoju laikotarpiu planuoja taikyti nulinį mokesčio tarifą už išgaunamus naftos ir dujų išteklius, šios šalies valstybės biudžetas dėl paminėtos lengvatos taikymo per metus negautų apie 0,5 mlrd. Lt įplaukų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas skelbiamas TAIS (teisės aktų informacinėje sistemoje).
Projektas derintas su Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Energetikos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „mokestis“, „naftos ir dujų ištekliai“, „ekonominiai instrumentai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2014-10-20 Nr. XIIP-2390 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad šis įstatymo projektas yra teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2389, kurio įsigaliojimo data neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, kuriose numatyta, jog Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčio tarifus bei mokesčio lengvatą turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, todėl pakoregavus minėto įstatymo projekto įsigaliojimo datą, turi būti koreguojama ir šio įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatyta įsigaliojimo data. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė N. Azguridienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė N. Azguridienė
Aplinkos apsaugos komitetaS
A
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Rimantas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento direktorė Vilija Augutavičienė ir vyr.specialistė Virginija Kalesinskienė, Geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, Šilalės ir Tauragės bendruomenių atstovai Antanas Bukauskis, Petras Kleinaitis, Rimantas Jaruškevičius, Jonas Nairanauskas, Jolanta Vaitiekenė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-10-20 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad šis įstatymo projektas yra teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-2389, kurio įsigaliojimo data neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, kuriose numatyta, jog Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčio tarifus bei mokesčio lengvatą turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, todėl pakoregavus minėto įstatymo projekto įsigaliojimo datą, turi būti koreguojama ir šio įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatyta įsigaliojimo data. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-2390 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadoje pateiktą pastabą. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Arūnas Dudėnas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
FINANSŲ komitetas
2014 m. lapkričio 19 d. Nr. 109-P-53
komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-10-20 Nr. XIIP-2390 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad šis įstatymo projektas yra teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2389, kurio įsigaliojimo data neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, kuriose numatyta, jog Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčio tarifus bei mokesčio lengvatą turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, todėl pakoregavus minėto įstatymo projekto įsigaliojimo datą, turi būti koreguojama ir šio įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatyta įsigaliojimo data.
Atsižvelgti Šį Įstatymo projektą siūlome Seimui svarstyti ir priimti kartu su 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
įstaigų pasiūlymai: Negauta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Aplinkos apsaugos komitetas 2014-11-19 Nr. 107-P-38 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-2390 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadoje pateiktą pastabą. Iš dalies pritarti Šį Įstatymo projektą siūlome Seimui svarstyti ir priimti kartu su 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymu. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Pritarti iniciatorių pateiktam bei Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2390(2) ir išvadoms. Įstatymo projektą Nr. XIIP-2390(2) siūlome svarstyti ir priimti kartu su 2015 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už - 7; prieš - 2; susilaikė - 1. 9.
Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-2390(2), įstatymo projekto lyginamasis variantas Nr. XIIP-2390(2). Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas