Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi:
„12. Gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos
įstatyme.“
Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokėtas
asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), suteiktas asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka teritorinei ligonių kasai Už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, nelaikomiems apdraustaisiais, mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis.“
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:
1) apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei ir už juos mokamos įmokos;
2) valstybės biudžeto įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;
3) institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos; valstybės biudžeto asignavimai, skiriami:
a) valstybės funkcijoms, priskirtoms Valstybinei ligonių kasai, įskaitant ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą, vykdyti,
b) šio Įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse bei 8 straipsnio 5 dalyje nurodytoms sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti,
c) šio Įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms išlaidoms apmokėti,
d) paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti;
4) papildomi valstybės biudžeto asignavimai institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;
5) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;
6) valstybės biudžeto asignavimai ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą:
a) iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas, už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones,
b) iš vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už juos pateiktas apmokėti sąskaitas,
c) iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą;
7) iš sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas ar neteisėtai pateiktas apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai išrašytus, išduotus ar pateiktus apmokėti vaistus ir medicinos pagalbos priemones; vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su Valstybine ligonių kasa;
8) įstatymų nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų; kitos teisėtai gautos pajamos.“ 2.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:
1) apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei ir už juos mokamos įmokos;
2) valstybės biudžeto įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;
3) institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos; valstybės biudžeto asignavimai, skiriami:
a) valstybės funkcijoms, priskirtoms Valstybinei ligonių kasai, įskaitant ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą, vykdyti,
b) šio Įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse bei 8 straipsnio 5 dalyje nurodytoms sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti,
c) šio Įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms išlaidoms apmokėti,
d) paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti;
4) papildomi valstybės biudžeto asignavimai institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;
5) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;
6) valstybės biudžeto asignavimai ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą:
a) iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas, už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones,
b) iš vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už juos pateiktas apmokėti sąskaitas,
c) iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą;
7) iš sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas ar neteisėtai pateiktas apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai išrašytus, išduotus ar pateiktus apmokėti vaistus ir medicinos pagalbos priemones; vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su Valstybine ligonių kasa;
8) įstatymų nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų; kitos teisėtai gautos pajamos.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Seimas gali įstatymu patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skiriamus papildomus valstybės biudžeto asignavimus, jei dėl Fondo biudžeto tvirtinimo metu nenumatytų priežasčių padidėja jo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos arba sumažėja šio biudžeto pajamos ir dėl to Fondo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio Įstatymo nustatytų įpareigojimų.“
3Papildyti 15 straipsnį 4 dalimi:
„4. Jeigu vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą gaunama viršplaninių pajamų ir einamųjų metų šio biudžeto rezervas sudaro ne mažiau kaip 10 procentų praėjusiais metais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervestų pajamų, gautos viršplaninės pajamos einamaisiais metais gali būti naudojamos šio Įstatymo II skyriuje nurodytoms išlaidoms, viršijančioms Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu joms numatytas einamųjų metų lėšų sumas, kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„7) išlaidos Valstybinio socialinio draudimo
fondo sąnaudoms, skirtoms susidarančioms dėl sveikatos draudimo įmokoms surinkti ir pervesti įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, apmokėti padengti;.“. 2. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 8 punktu: „8) paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidų apmokėjimas valstybės biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
1.
1Papildyti 30 straipsnį nauju 8 punktu:
„8) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis užtikrina paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidų apmokėjimą valstybės biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudžeto lėšomis per teritorines ligonių kasas;“. 2. Papildyti 30 straipsnį nauju 9 punktu:
„9) sudaro gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo
sutartis su vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją;“. 3. Buvusį 8 punktą laikyti 10 punktu:
„810) kitas šio Įstatymo, Valstybinės ligonių kasos
nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
punkto d papunktis, 4 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis galioja iki tos dienos, kai už visas paslaugas, skirtas gyvybei gelbėti ir išsaugoti, bus mokama tik valstybės biudžeto lėšomis. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi:
„12. Gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos
įstatyme.“
Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokėtas
asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), suteiktas asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka teritorinei ligonių kasai Už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, nelaikomiems apdraustaisiais, mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis.“
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:
1) apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei ir už juos mokamos įmokos;
2) valstybės biudžeto įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;
3) institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos; valstybės biudžeto asignavimai, skiriami:
a) Privalomojo sveikatos draudimo fondui priskirtoms valstybės funkcijoms vykdyti (ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti, kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti bei Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti),
b) šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti,
c) šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytoms sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti,
d) šio Įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms išlaidoms apmokėti;
4) papildomi valstybės biudžeto asignavimai institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;
5) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;
6) valstybės biudžeto asignavimai ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą:
a) iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas, už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones,
b) iš vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už juos pateiktas apmokėti sąskaitas,
c) iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą;
7) iš sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas ar neteisėtai pateiktas apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai išrašytus, išduotus ar pateiktus apmokėti vaistus ir medicinos pagalbos priemones; vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su Valstybine ligonių kasa;
8) įstatymų nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų; kitos teisėtai gautos pajamos.“ 2.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:
1) apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei ir už juos mokamos įmokos;
2) valstybės biudžeto įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;
3) institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos; valstybės biudžeto asignavimai, skiriami:
a) Privalomojo sveikatos draudimo fondui priskirtoms valstybės funkcijoms vykdyti (ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti, kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti bei Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti),
b) šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti,
c) šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytoms sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti,
d) šio Įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms išlaidoms apmokėti;
4) papildomi valstybės biudžeto asignavimai institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;
5) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;
6) valstybės biudžeto asignavimai ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą:
a) iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas, už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones,
b) iš vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už juos pateiktas apmokėti sąskaitas,
c) iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą;
7) iš sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas ar neteisėtai pateiktas apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai išrašytus, išduotus ar pateiktus apmokėti vaistus ir medicinos pagalbos priemones; vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su Valstybine ligonių kasa;
8) įstatymų nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų; kitos teisėtai gautos pajamos.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Seimas gali įstatymu patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skiriamus papildomus valstybės biudžeto asignavimus, jei dėl Fondo biudžeto tvirtinimo metu nenumatytų priežasčių padidėja jo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos arba sumažėja šio biudžeto pajamos ir dėl to Fondo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio Įstatymo nustatytų įpareigojimų.“
3Papildyti 15 straipsnį 4 dalimi:
„4. Jeigu vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą gaunama viršplaninių pajamų ir einamųjų metų šio biudžeto rezervas sudaro ne mažiau kaip 8 procentus praėjusiais metais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervestų pajamų, gautos viršplaninės pajamos einamaisiais metais gali būti naudojamos šio Įstatymo II skyriuje nurodytoms išlaidoms, viršijančioms Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu joms numatytas einamųjų metų lėšų sumas, kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„7) išlaidos Valstybinio socialinio draudimo
fondo sąnaudoms, skirtoms susidarančioms dėl sveikatos draudimo įmokoms surinkti ir pervesti įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, apmokėti padengti;.“. 2. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 8 punktu: „8) paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidų apmokėjimas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
1Papildyti 30 straipsnį nauju 8 punktu:
„8) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis užtikrina paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidų apmokėjimą per teritorines ligonių kasas;“. 2.
2Papildyti 30 straipsnį nauju 9 punktu:
„9) sudaro gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo
sutartis su vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją;“. 3. Buvusį 8 punktą laikyti 10 punktu:
„810) kitas šio Įstatymo, Valstybinės ligonių kasos
nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (3)
2014 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokėtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), suteiktas asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka teritorinei ligonių kasai Už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, nelaikomiems apdraustaisiais, mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:
1) apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei ir už juos mokamos įmokos;
2) valstybės biudžeto įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;
3) institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos; valstybės biudžeto asignavimai, skiriami:
a) Privalomojo sveikatos draudimo fondui priskirtoms valstybės funkcijoms atlikti (ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti, kompensacijoms kraujo donorams ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti bei Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti);
b) šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti;
c) šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytoms sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti;
d) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais;
4) papildomi valstybės biudžeto asignavimai institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;
5) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;
6) valstybės biudžeto asignavimai ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą:
a) iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas, už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones;
b) iš vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už juos pateiktas apmokėti sąskaitas;
c) iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą;
7) iš sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas ar neteisėtai pateiktas apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai išrašytus, išduotus ar pateiktus apmokėti vaistus ir medicinos pagalbos priemones; vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su Valstybine ligonių kasa;
8) įstatymų nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų; kitos teisėtai gautos pajamos.“ 2.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:
1) apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei ir už juos mokamos įmokos;
2) valstybės biudžeto įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;
3) institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos; valstybės biudžeto asignavimai, skiriami:
a) Privalomojo sveikatos draudimo fondui priskirtoms valstybės funkcijoms atlikti (ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti, kompensacijoms kraujo donorams ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti bei Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti);
b) šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti;
c) šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytoms sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti;
d) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais;
4) papildomi valstybės biudžeto asignavimai institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;
5) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;
6) valstybės biudžeto asignavimai ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą:
a) iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas, už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones;
b) iš vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už juos pateiktas apmokėti sąskaitas;
c) iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą;
7) iš sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas ar neteisėtai pateiktas apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai išrašytus, išduotus ar pateiktus apmokėti vaistus ir medicinos pagalbos priemones; vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su Valstybine ligonių kasa;
8) įstatymų nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų; kitos teisėtai gautos pajamos.“
ir ją išdėstyti taip: „2.
Seimas gali įstatymu patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skiriamus papildomus valstybės biudžeto asignavimus, jei dėl Fondo biudžeto tvirtinimo metu nenumatytų priežasčių padidėja jo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos arba sumažėja šio fondo biudžeto pajamos ir dėl to Fondo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio Įstatymo nustatytų įpareigojimų.“
dalimi: „4. Jeigu vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą gaunama viršplaninių pajamų ir einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas sudaro ne mažiau kaip 5 procentus praėjusiais metais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervestų pajamų, gautos viršplaninės pajamos einamaisiais metais gali būti naudojamos šio Įstatymo II skyriuje nurodytoms išlaidoms, viršijančioms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme šioms išlaidoms numatytas einamųjų metų lėšų sumas, kompensuoti sveikatos apsaugos ministro sprendimu.“
pakeitimas
išdėstyti taip: „7) išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo sąnaudoms, skirtoms susidarančioms dėl sveikatos draudimo įmokoms surinkti ir pervesti įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, apmokėti padengti;.“. 2. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 8 punktu: „8) paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidų apmokėjimas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
pakeitimas
punktu: „8) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis užtikrina paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidų apmokėjimą per teritorines ligonių kasas;“. 2.
punktu: „9) sudaro gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis su vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją;“. 3. Buvusį 30 straipsnio 8 punktą laikyti 10 punktu: „810) kitas šio Įstatymo, Valstybinės ligonių kasos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 8, 15, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės
įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, priimto byloje Nr. 47/2009-131/2010, nuostatas dėl medicinos pagalbos užtikrinimo tokiu mastu, koks yra būtinas žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti. Įstatymo projektu taip pat atliekami kiti pakeitimai, kurie išsamiau paaiškinami kituose šio aiškinamojo rašto punktuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Įstatymo projektą parengė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento Biudžeto planavimo skyriaus vedėja Simona Adamkevičiūtė, tel. (8 5) 236 4181, el. p. [email protected]. Įstatymo projekto rengimą koordinavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Lina Puidokienė, tel. (8 5) 236 4100, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nėra įtvirtintos nuostatos dėl gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo, kurios yra nurodytos minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime.
Taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nenustatyta galimybė einamaisiais metais gautas viršplanines Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto pajamas naudoti tais pačiais metais. Be to, šiame įstatyme nėra nuosekliai reglamentuota, kokiems tikslams PSDF biudžetui skiriami valstybės biudžeto asignavimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad gyvybę gelbstinčios ir išsaugančios pagalbos paslaugų išlaidos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skiriamomis PSDF biudžetui, ir PSDF biudžeto lėšomis iki tol, kol šios išlaidos bus visiškai apmokamos tik valstybės biudžeto lėšomis. Šiuo projektu taip pat siekiama nustatyti galimybę einamaisiais metais gautas viršplanines PSDF biudžeto pajamas naudoti tais pačiais metais. Be to, siekiama nuosekliai įvardinti tikslus, kuriems PSDF biudžetui skiriamos valstybės biudžeto lėšos, bei detaliai įvardinti PSDF biudžeto pajamas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, turės būti keičiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas nesusijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis bei neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. turėtų pakeisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“. Šiose taisyklėse turėtų būti reglamentuota viršplaninių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų naudojimo tvarka. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Informacija apie papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikį ateinantiems 3 biudžetiniams metams pateikiama 2015–2017 metais prognozuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų, išlaidų ir lėšų likučių paaiškinamuose. Atskirai paminėtina, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo, priimto byloje Nr. 47/2009-131/2010, nuostatas dėl medicinos pagalbos užtikrinimo tokiu mastu, koks yra būtinas žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti, numatoma skirti 2896 tūkst. Eur (10 000 tūkst. Lt), t. y. tą sumą, kuria didėja 2015 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų PSDF biudžetui suma, palyginti su 2014 m., skirti naujai funkcijai vykdyti – apmokėti bent dalį gyvybę gelbstinčios ir išsaugančios pagalbos paslaugų išlaidų (iš viso lėšų poreikis šioms paslaugoms – greitosios medicinos pagalbos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugoms – sudaro 96 924 tūkst. Eur, arba 334 660 tūkst. Lt). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projekto žodžiai: „sveikatos draudimas“, „biudžetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
projekto tikslai ir uždaviniai Patobulintas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 8, 15, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės
įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, priimto byloje Nr. 47/2009-131/2010, nuostatas dėl medicinos pagalbos užtikrinimo tokiu mastu, koks yra būtinas žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti. Įstatymo projektu taip pat atliekami kiti pakeitimai, kurie išsamiau paaiškinami kituose šio aiškinamojo rašto punktuose. Rengiant patobulintą Įstatymo projektą buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2014 m. lapkričio 19 d. išvadoje Nr. XIIP-2388 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 8, 15, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XIIP-2388)“ (toliau – Išvada) pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Įstatymo projektą parengė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento Biudžeto planavimo skyriaus vedėja Simona Adamkevičiūtė, tel. (8 5) 236 4181, el. p. [email protected].
Įstatymo projekto rengimą koordinavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Lina Puidokienė, tel. (8 5) 236 4100, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nėra įtvirtintos nuostatos dėl paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, kurios yra nurodytos minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime. Taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nenustatyta galimybė einamaisiais metais gautas viršplanines Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto pajamas naudoti tais pačiais metais. Be to, šiame įstatyme nėra nuosekliai reglamentuota, kokiems tikslams PSDF biudžetui skiriami valstybės biudžeto asignavimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skiriamomis PSDF biudžetui. Šiuo projektu taip pat siekiama nustatyti galimybę einamaisiais metais gautas viršplanines PSDF biudžeto pajamas naudoti tais pačiais metais. Be to, siekiama nuosekliai įvardinti tikslus, kuriems PSDF biudžetui skiriamos valstybės biudžeto lėšos, bei detaliai įvardinti PSDF biudžeto pajamas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, turės būti keičiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas nesusijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis bei neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. turėtų pakeisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr.
fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“. Šiose taisyklėse turėtų būti reglamentuota viršplaninių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų naudojimo tvarka. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) 2015 m. PSDF biudžeto projekte nurodytos valstybės biudžeto lėšos numatytos atsižvelgiant į šalies finansines galimybes. Papildomų lėšų PSDF biudžetui 2015 m. nenumatoma skirti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projekto žodžiai: „sveikatos draudimas“, „biudžetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Išvadoje buvo pateiktas pasiūlymas reglamentuoti, kad einamųjų metų viršplaninės PSDF biudžeto pajamos būtų naudojamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad PSDF biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr.
draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, viršplaninių PSDF biudžeto pajamų naudojimo tvarka taip pat turėtų būti numatyta šiame teisės akte. Tai yra, šios lėšos būtų naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje tvarkoje būtų apibrėžta, kas priimtų sprendimą dėl šių lėšų panaudojimo. Atsižvelgdami į Išvadą, pateikiame papildomą informaciją apie gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis. Gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutarčių sudarymas yra labai svarbus ir reikalingas, nes pradėjus kompensuoti naujų vaistų įsigijimo išlaidas dažnai kyla įvairių neaiškumų: kiek bus gydoma pacientų, ar vaistai bus tokie efektyvūs, kaip nustatyta klinikiniuose tyrimuose. Šiomis sutartimis susitariama gerinti gydymo atitinkamu vaistu prieinamumą pacientams, valdyti PSDF biudžeto išlaidas, vertinti ir stebėti gydymo vaistu efektyvumą ir pagal pasiektus klinikinius rezultatus įvykdyti prisiimtus kiekvienos sutarties šalies įsipareigojimus. Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) yra sudariusi 78 gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis su 27 vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, dėl 58 bendrinių pavadinimų vaistų. Šis vaistų finansavimo modelis Europoje pradėtas naudoti nuo 2006 m., bendrai žinomas kaip rizikos pasidalinimo schemos (angl. risk-sharing schemes), pacientų prieinamumo schemos (angl. patient acces schemes).
Tokių sutarčių tikslas – planuoti ir valdyti PSDF biudžeto išlaidas kompensuojamiesiems vaistams, gerinti inovatyvių ir efektyvių vaistų prieinamumą apdraustiesiems. Šios sutartys taip pat svarbios PSDF biudžeto stabilumui užtikrinti, nustatant numatomą gydymo efektyvumo ar finansinį rezultatą ir susitariant pasidalyti finansinę riziką ar prisiimti kitus sutartus sutarties šalių įsipareigojimus pagal pasiektus gydymo efektyvumo ar finansinius rezultatus. Vaistinių preparatų gamintojų ir Valstybinės ligonių kasos sutartys sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka – Gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutarčių tarp Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir vaistinių preparatų gamintojų sudarymo ir vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-726 „Dėl Gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutarčių tarp Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir vaistinių preparatų gamintojų sudarymo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Valstybinė ligonių kasa gali iš PSDF biudžeto kompensuoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančių vaistų įsigijimo išlaidas. Vykdydamas sutartį, vaistų gamintojas įsipareigoja sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti grąžintiną lėšų sumą.
Grąžintinos lėšos – lėšos, kurias vaistinio preparato gamintojas įsipareigoja grąžinti į PSDF biudžetą, jei viršijama sutartyje nustatyta prognozuojamų PSDF biudžeto išlaidų suma šio gamintojo vaistiniam preparatui, išduodamam (parduodamam) apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu per sutartyje nustatytą laikotarpį, arba jei sutartyje su vaistinio preparato gamintoju yra nustatyta grąžintina į PSDF biudžetą vaistinio preparato kainos dalis (procentais), arba nustatyta lėšų suma, kurią vaistinio preparato gamintojas pagal sutartyje numatytas sąlygas privalo grąžinti (atitinkamo laikotarpio gydymo išlaidos, išlaidos dėl viršytos vidutinės dienos (paros) gydymo dozės, gydymo efektyvumo ir kt.). Planuojama, kad 2015 m. vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervedamos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su Valstybine ligonių kasa, sudarys 11 585 tūkst. Eur (40 000 tūkst. Lt). Iš jų 20 mln. Lt numatoma skirti inovatyvių vaistų kompensavimui ir 20 mln. Lt kreditoriniam įsiskolinimui mažinti. Numatoma, kad
tūkst. eurų. Pažymėtina, kad iki šiol šios pajamos buvo apskaitomos pagal PSDF biudžeto pajamų straipsnį
„Kitos pajamos“. Nuo 2015 m. planuojama šias lėšas apskaityti pagal atskirą
pajamų straipsnį.
2014-10-20 Nr. XIIP-2388 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnis pildomas nauja 12 dalimi, kurioje apibrėžiama sąvoka „Gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“, darant nuorodą į Sveikatos sistemos įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame įstatyme tokia sąvoka nėra apibrėžta. Taip pat nėra aišku, ar ši sąvoka apima įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje minimas būtinąsias medicinos pagalbos paslaugas. 2. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, skiriami „valstybės funkcijoms, priskirtoms Valstybinei ligonių kasai, įskaitant ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą, vykdyti“. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 30 straipsnio turinį, kuriame apibrėžtos Valstybinės ligonių kasos funkcijos, svarstytina, ar ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo nederėtų išskirti į atskirą papunktį. 3. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas yra skaidomas į keturis papunkčius, kuriuose nurodyta valstybės biudžeto asignavimų (išlaidų) paskirtis. Svarstytina, ar kartu teikiamame Lietuvos Respublikos 2015 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-2387 taip pat neturėtų būti nurodomi tarpusavyje suderinti išlaidų kodai. 4.
dalyje nurodyta, kad tam tikri šiuo pakeitimo įstatymu keičiami straipsniai
„galioja iki tos dienos, kai už visas paslaugas, skirtas gyvybei gelbėti ir
išsaugoti, bus mokama tik valstybės biudžeto lėšomis“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 25 punkte yra nurodyta, jog
„Teisės akto įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorine data ar su
oficialiu jo paskelbimu“, nes priešingu atveju galėtų kilti praktinių teisės akto taikymo problemų, neaišku kas ir kada konstatuos normų galiojimui reikšmingą faktą, todėl siūlytina tikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė R. Dirgėlienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 2, 8, 15, 21 IR 30
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė R. Dirgėlienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 8, 15, 21 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-12-04 Nr. XIIP-2388(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė R. Dirgėlienė
REIKALŲ komitetas
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 2, 8, 15, 21 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-2388)
pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: V. M. Čigriejienė, K. Kuzminskas, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, I. Paukštytė, V. Valainytė, padėjėja S. Dulevičiūtė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Sveikatos apsaugos viceministras E. Mačiūnas, sveikatos apsaugos ministro patarėjos J. Kumpienė, R. Navickienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, L. Vaičiulienė, N. Stasiulienė, R. Cicėnienė, K. Rušinskas, Vyriausybės kanceliarijos patarėja A. Urbonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-201 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pildomas nauja 12 dalimi, kurioje apibrėžiama sąvoka „Gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“, darant nuorodą į Sveikatos sistemos įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame įstatyme tokia sąvoka nėra apibrėžta. Taip pat nėra aišku, ar ši sąvoka apima įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
paslaugas. Pritarti iš dalies Sąvoka „gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“ apibrėžiama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr.
I-552 2, 19, 47, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-2428 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2428) siūlomoje 2 straipsnio 19 dalyje, tačiau pagal Įstatymo projekto Nr. XIIP-2428 nuostatas nėra aiškus paslaugų, priskiriamų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, ir būtinosios medicinos pagalbos santykis – paslaugos, skirtos gyvybės gelbėjimui ir išsaugojimui, pagal prigimtį gali būti panašios į būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, tačiau vienu atveju jos bus finansuojamos iš PSDF, kitu atveju – iš valstybės biudžeto lėšų. 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, skiriami „valstybės funkcijoms, priskirtoms Valstybinei ligonių kasai, įskaitant ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą, vykdyti“. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 30 straipsnio turinį, kuriame apibrėžtos Valstybinės ligonių kasos funkcijos, svarstytina, ar ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo nederėtų išskirti į atskirą papunktį. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalies 3 punktas yra skaidomas į keturis papunkčius, kuriuose nurodyta valstybės biudžeto asignavimų (išlaidų) paskirtis. Svarstytina, ar kartu teikiamame Lietuvos Respublikos 2015 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-2387 taip pat neturėtų būti nurodomi tarpusavyje suderinti išlaidų kodai. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 4.
Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tam tikri šiuo pakeitimo įstatymu keičiami straipsniai „galioja iki tos dienos, kai už visas paslaugas, skirtas gyvybei gelbėti ir išsaugoti, bus mokama tik valstybės biudžeto lėšomis“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 25 punkte yra nurodyta, jog „Teisės akto įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorine data ar su oficialiu jo paskelbimu“, nes priešingu atveju galėtų kilti praktinių teisės akto taikymo problemų, neaišku kas ir kada konstatuos normų galiojimui reikšmingą faktą, todėl siūlytina tikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai A. Matulas, D. Mikutienė, V.M. Čigriejienė, K. Komskis,
3 Argumentai: Kadangi Valstybinė ligonių kasa yra tiesiogiai pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, tai gautas viršplanines PSDF biudžeto pajamas, kurios viršys 5 proc., efektyviau skirstytų Sveikatos apsaugos ministerija, o ne Vyriausybė. Taip operatyviau ir tikslingiau būtų sprendžiamos sveikatos sistemos problemos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį. „3. Papildyti 15 straipsnį 4 dalimi: „4.
Jeigu vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą gaunama viršplaninių pajamų ir einamųjų metų šio biudžeto rezervas sudaro ne mažiau kaip 10 5 procentų praėjusiais metais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervestų pajamų, gautos viršplaninės pajamos einamaisiais metais gali būti naudojamos šio Įstatymo II skyriuje nurodytoms išlaidoms, viršijančioms Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu joms numatytas einamųjų metų lėšų sumas, kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka .“
nariai A. Matulas, D. Mikutienė, V. M. Čigriejienė, K. Komskis,
2 Argumentai: Įstatymo projektas be aiškios įstatymo galiojimo datos reiškia, kad eilę metų gali būti vilkinamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimas, todėl Įstatymo projekte būtina numatyti aiškią datą. Taip pat Teisės departamento išvadoje siūloma tikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį todėl, kad Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 25 punkte yra nurodyta, jog
„Teisės akto įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorine data ar su
oficialiu jo paskelbimu“, nes priešingu atveju galėtų kilti praktinių teisės akto taikymo problemų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį. „2.
„2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto d papunktis, 4 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis galioja iki tos dienos 2017 m gruodžio 31 d., kai už visas paslaugas, skirtas gyvybei gelbėti ir išsaugoti, bus mokama tik valstybės biudžeto lėšomis.“ Pritarti iš dalies Siūlytina ne tik nustatyti konkrečią atitinkamų nuostatų galiojimo datą, bet ir spręsti dėl paslaugų gyvybei gelbėti ir išsaugoti apimties, Įstatymo projektą Nr. XIIP-2388 atitinkamai papildžius nuostatomis, įsigaliosiančiomis, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Audito komitetas, 2014-11-13 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 8, 15, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2388 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Nepritarti Komitetas siūlo grąžinti Įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti Įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių ir Komiteto pasiūlymus. Argumentai: 1. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 8, 15, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2388 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2388) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis pildomas nauja 12 dalimi, kurioje apibrėžiama sąvoka
„gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“, darant nuorodą į Lietuvos Respublikos sveikatos
sistemos įstatymą. Kartu teikiamu Įstatymo projektu Nr.
XIIP-2428 siūlomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžta sąvoka „gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“, tačiau minėtame projekte taip pat nurodomos ir konkrečios paslaugų grupės, kurios priskiriamos prie paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti. Manytina, kad ne visos paslaugos, nurodytos 18(1) straipsnio
„gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“ apibrėžtyje išdėstytus požymius. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir
išsaugoti, apibrėžimo tiek per sąvokoje išdėstytus šių skubios medicininės pagalbos priemonių požymius, tiek atskirai išdėstant šių paslaugų grupes, tikslingumas, t. y., abejotina, ar apskritai reikalinga apibrėžti sąvoką
„gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“, jei išskiriamos konkrečios paslaugų
grupės, kurios savo turiniu nevisiškai atitinka sąvokoje išdėstytus požymius. Be to, Įstatymo projektu Nr. XIIP-2428 siūlomas terminas „gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“ nėra įvertintas ir aprobuotas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Konstitucinio Teismo
priežiūros paslaugų dalis (būtent piliečiams garantuota nemokama medicinos pagalba) privalo būti finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų;
2) nemokama medicinos pagalba visiems piliečiams privalo būti užtikrinta tokia apimtimi, kokia ji yra būtina žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti. Kartu pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog „valstybė gali prisiimti ir didesnius finansinius įsipareigojimus, negu implikuoja konstitucinė nemokamos medicinos pagalbos piliečiams garantija, tačiau, kaip minėta, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į valstybės finansines galimybes“. Be to, iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos medicinos pagalbos apimtį turi nustatyti įstatymų leidėjas. Nors kartu teikiamo Įstatymo projekto Nr.
XIIP-2428 aiškinamajame rašte nurodoma, kad paslaugų, priskirtinų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, rūšys pasirinktos, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, tačiau vertinant Įstatymo projekto Nr. XIIP-2388 nuostatas, kuriomis nurodoma, kad paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidos apmokamos ne tik valstybės biudžeto, bet ir PSDF biudžeto lėšomis (4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalis), taip pat ir Įstatymų projektų Nr. XIIP-2428 ir Nr. XIIP-2388 aiškinamųjų raštų 12 punktų nuostatas, pagal kurias iš viso lėšų poreikis greitosios medicinos pagalbos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugoms sudaro 96 924 tūkst. Eur arba 334 660 tūkst. Lt, nors 2015 m. sveikatos priežiūros paslaugoms gyvybei gelbėti ir išsaugoti numatoma skirti tik 2896 tūkst. Eur arba 10 000 tūkst. Lt, akivaizdu, kad valstybės finansinės galimybės šiuo metu nėra pakankamos valstybės biudžeto lėšomis finansuoti medicinos pagalbą, skirtą gyvybei gelbėti ir išsaugoti, tokia apimtimi, kuria yra siūloma, Įstatymo projekte Nr. XIIP-2428 pateikiant sąvoką „gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“ ar išdėstant paslaugoms, skirtoms gyvybei gelbėti ir išsaugoti, priskiriamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų grupes. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Įstatymo projekto Nr. XIIP-2388 nuostatos, nurodančios, kad paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidos apmokamos ne tik valstybės biudžeto, bet ir PSDF biudžeto lėšomis, neprieštarauja Konstitucinio Teismo suformuotai konstitucinei doktrinai.
Svarstytina, ar įstatymu tam tikram, konkrečia data apibrėžtam, pereinamajam laikotarpiui (kol valstybės finansinės galimybės leis finansuoti didesnę sveikatos priežiūros paslaugų dalį), neturėtų būti aiškiai apibrėžta siauresnė medicinos pagalbos, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, apimtis, kas leistų tinkamai įgyvendinti Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, kad iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos medicinos pagalbos apimtį, atsižvelgdamas į valstybės finansines galimybes, turi nustatyti įstatymų leidėjas. 3. Kaip pastebi Seimo kanceliarijos teisės departamentas, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų
kalendorine data ar su oficialiu jo paskelbimu“, nes priešingu atveju galėtų kilti praktinių teisės akto taikymo problemų, neaišku kas ir kada konstatuos normų galiojimui reikšmingą faktą. Papildomai pastebėtina, kad net ir nustačius konkrečią datą, iki kurios galiotų Įstatymo projekto Nr. XIIP-2388 6 straipsnio
nebeliktų nuostatų apie paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidų apmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ne tik nustatyti konkrečią atitinkamų nuostatų galiojimo datą, bet ir, įvertinus 2 pastabą, spręsti dėl paslaugų gyvybei gelbėti ir išsaugoti apimties, Įstatymo projektą Nr. XIIP-2388 atitinkamai papildžius nuostatomis, įsigaliosiančiomis, pasibaigus minėtam pereinamajam laikotarpiui. 4. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2388 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas įstatymo 15 straipsnis, siūloma patikslinti PSDF biudžeto pajamas, jas detaliai įvardijant.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte dėstomos valstybės biudžeto asignavimų, skiriamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, rūšys. Minėtos dalies a) papunktyje nurodytos ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimas priskirtinas ne Valstybinės ligonių kasos funkcijoms, kaip nurodoma projekte, o valstybės funkcijoms, priskirtoms PSDF. Atsižvelgiant į tai, bei tai, kad pateikiamas valstybės funkcijų, priskirtų PSDF, sąrašas nėra išsamus, siūlytina jį patikslinti. Atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo
papunktis. 5. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2388 aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama nustatyti galimybę einamaisiais metais gautas viršplanines PSDF biudžeto pajamas naudoti tais pačiais metais. Remiantis Įstatymo projekto Nr. XIIP-2388 3 straipsnio 3 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, viršplaninės pajamos galėtų būti naudojamos tik tuomet, kai einamųjų metų PSDF biudžeto rezervas viršija 10 procentų praėjusiais metais į PSDF biudžetą pervestų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomu reguliavimu įstatymo projekto tikslas (galimybė naudoti einamųjų metų viršplanines pajamas) greičiausiai nebus pasiektas, nes nustatomi per dideli reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlome pritarti Seimo narių A. Matulo, D. Mikutienės, V. M. Čigriejienės ir K. Kuzminsko pasiūlymui Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 8, 15, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (dėl 3 straipsnio 3 dalies). 6. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-2388 aiškinamasis raštas nepagrindžia daugelio naujų numatomo teisinio reguliavimo nuostatų tikslingumo, todėl siūlome aiškinamąjį raštą papildyti (pvz., visiškai nepateikiama informacija apie gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis). 7. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teisėkūroje turi būti vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO AUDITO komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 2, 8, 15, 21 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėjos: Lina Milonaitė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento direktorė Albina Radzevičiūtė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento patarėjas Gediminas Kibilda, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Jolanta Indriulienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Algis Sasnauskas, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja valdymui ir darbo organizavimui Neringa Bernotienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Lina Puidokienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento Biudžeto planavimo skyriaus vedėja Simona Adamkevičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Vitalija Griškova, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Martyna Smatavičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento direktorė Jūratė Iždonienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento Sveikatos draudimo skyriaus vedėja Laima Vaičiulienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Nerija Stasiulienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir teisės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Storpirštienė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-10-211 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis pildomas nauja 12 dalimi, kurioje apibrėžiama sąvoka „Gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas“, darant nuorodą į Sveikatos sistemos įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame įstatyme tokia sąvoka nėra apibrėžta. Taip pat nėra aišku, ar ši sąvoka apima įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje minimas būtinąsias medicinos pagalbos paslaugas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, skiriami „valstybės funkcijoms, priskirtoms Valstybinei ligonių kasai, įskaitant ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą, vykdyti“. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 30 straipsnio turinį, kuriame apibrėžtos Valstybinės ligonių kasos funkcijos, svarstytina, ar ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo nederėtų išskirti į atskirą papunktį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas yra skaidomas į keturis papunkčius, kuriuose nurodyta valstybės biudžeto asignavimų (išlaidų) paskirtis. Svarstytina, ar kartu teikiamame Lietuvos Respublikos 2015 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr.
nurodomi tarpusavyje suderinti išlaidų kodai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
projekto 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tam tikri šiuo pakeitimo įstatymu keičiami straipsniai „galioja iki tos dienos, kai už visas paslaugas, skirtas gyvybei gelbėti ir išsaugoti, bus mokama tik valstybės biudžeto lėšomis“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 25 punkte yra nurodyta, jog „Teisės akto įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorine data ar su oficialiu jo paskelbimu“, nes priešingu atveju galėtų kilti praktinių teisės akto taikymo problemų, neaišku kas ir kada konstatuos normų galiojimui reikšmingą faktą, todėl siūlytina tikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 8, 15, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2388 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Naglis Puteikis. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
REIKALŲ komitetas
2014 m. gruodžio 3 d. Nr. (Posėdžio data)
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, I. Rozova. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, I. Paukštytė, V. Valainytė, padėjėja S. Dulevičiūtė. Kviestieji asmenys: Finansų viceministras E. Žilevičius, Ministro pirmininko tarnybos patarėjas A.Vinkus, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja A. Mečėjienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai J. Kumpienė, R. Navickienė, J. Iždonienė, L. Vaičiulienė, N. Stasiulienė, K. Rušinskas, Valstybinės ligonių kasos atstovai G. Kacevičius, V Zaksas, L. Puidokienė, S. Adamkevičiūtė, V. Griškova, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas S. Gendvilis, Lietuvos ligoninių asociacijos vadovas D. Vaiginas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų atstovės D. Jankauskienė, D. Maniušienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-01 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį
taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai A. Matulas, V. M. Čigriejienė, K. Kuzminskas, 2014-12-021 Argumentai: Neapdraustiems iš valstybės biudžeto asmenims, pagal Įstatymo projekte Nr. XIIP-2388(2) 2 straipsnyje keičiamą Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, būtų apmokama visa būtinoji pagalba, į kurią įeina pirma ir skubi pagalba. Apdraustiems asmenims, pagal Įstatymo projekte Nr. XIIP-2388(2) 3 straipsnyje keičiamą Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktį, iš valstybės biudžeto būtų apmokamos paslaugos, skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti, o tai yra žymiai mažiau nei nedraustiems asmenims. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.Už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, šio Įstatymo
kasai. Už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, reikalingas gyvybei gelbėti ir išsaugoti, suteiktas nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, nelaikomiems apdraustaisiais, mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis.“ Nepritarti Argumentai: Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir skubioji medicinos pagalba (Sveikatos draudimo įstatymo 19 str. 1 dalis). Šios paslaugos priskiriamos valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai (Sveikatos sistemos įstatymo 47 str. 2 dalis) ir LNSS įstaigose teikiama nemokamai visiems nuolatiniams gyventojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis).
Būtinosios medicinos pagalbos paslaugos nedraustiems asmenims finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Seimo narių siūlymu siūloma susiaurinti būtinosios medicinos pagalbos, teikiamos nedraustiems asmenims, kuri finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, apimtį. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-05-16 nutarime pažymėjo, kad už sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas privalomuoju sveikatos draudimu neapdraustiems (neapsidraudusiems) asmenims, iš šio draudimo lėšų negali būti apmokama, neaišku, iš kokių lėšų būtų finansuojama likusi būtinosios pagalbos dalis (į kurios neapimtų paslaugos, skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti). 2. Seimo nariai A. Matulas, V. M. Čigriejienė, K. Kuzminskas, 2014-12-0223 Argumentai:
Kadangi Valstybinė ligonių kasa yra tiesiogiai pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, tai gautas viršplanines PSDF biudžeto pajamas, kurios viršys 5 proc., efektyviau skirstytų Sveikatos apsaugos ministerija, o ne Vyriausybė. Taip operatyviau ir tikslingiau būtų sprendžiamos sveikatos sistemos problemos. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį. 3. Papildyti 15 straipsnį 4 dalimi: „4.
Jeigu vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą gaunama viršplaninių pajamų ir einamųjų metų šio biudžeto rezervas sudaro ne mažiau kaip 8 5 procentus praėjusiais metais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervestų pajamų, gautos viršplaninės pajamos einamaisiais metais gali būti naudojamos šio Įstatymo II skyriuje nurodytoms išlaidoms, viršijančioms Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu joms numatytas einamųjų metų lėšų sumas, kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 15 straipsnį 4 dalimi: „4. Jeigu vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą gaunama viršplaninių pajamų ir einamųjų metų šio biudžeto rezervas sudaro ne mažiau kaip 8 5 procentus praėjusiais metais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervestų pajamų, gautos viršplaninės pajamos einamaisiais metais gali būti naudojamos šio Įstatymo II skyriuje nurodytoms išlaidoms, viršijančioms Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu joms numatytas einamųjų metų lėšų sumas, kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sveikatos apsaugos ministro sprendimu.“
komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2014-12-03 * Argumentai:
Sveikatos draudimo įstatymo nr. i-1343 2, 8, 15,
įstatymo projektas teikiamas kartu su Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 19 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektu, kuriame Komitetas siūlo nenustatyti „gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo“ sąvokos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina išbraukti projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: išbraukti įstatymo 1 straipsnį:
straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi: „12. Gyvybės gelbėjimas ir išsaugojimas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme.“
13 Argumentai: Siekiant aiškumo, siūloma patikslinti 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Taip pat, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pirmąjį pasiūlymą, patikslinti šio straipsnio numeraciją. Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:
1) apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir už juos mokamos įmokos;
2) valstybės biudžeto įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;
3) valstybės biudžeto asignavimai, skiriami:
a) Privalomojo sveikatos draudimo fondui priskirtoms valstybės funkcijoms vykdyti (ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti, kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti bei Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti),
b) šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti,
c) šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytoms sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti,
d) šio Įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms išlaidoms apmokėti nurodytais atvejais;
4) institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;
5) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;
6) išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą:
a) iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas, už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones,
b) iš vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už juos pateiktas apmokėti sąskaitas,
c) iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą;
7) vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su Valstybine ligonių kasa;
8) kitos teisėtai gautos pajamos.“ Pritarti 8.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:
1) apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir už juos mokamos įmokos;
2) valstybės biudžeto įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;
3) valstybės biudžeto asignavimai, skiriami:
a) Privalomojo sveikatos draudimo fondui priskirtoms valstybės funkcijoms vykdyti (ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti, kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti bei Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti),
b) šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti,
c) šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytoms sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti,
d) šio Įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms išlaidoms apmokėti nurodytais atvejais;
4) institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;
5) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;
6) išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą:
a) iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas, už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones,
b) iš vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už juos pateiktas apmokėti sąskaitas,
c) iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą;
7) vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su Valstybine ligonių kasa;
8) kitos teisėtai gautos pajamos.“
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“.
9Komiteto paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė