VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS Projekto lyginamasis variantas
11², 11³, 11⁴, 11⁵, 11⁶,
2014 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 11 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 24 punkto, 10 dalies 3 punkto pakeitimas ir 13 dalies 3 punkto papildymas
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras:
1) valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka bei yra Administratorių rūmų narys (toliau – fizinis asmuo, įgijęs teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka);
2) valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis, turintis pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kai šią teisę pripažinus šio įstatymo 11⁸ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teisė teikti bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje suteikta laikinai arba vienkartinai (toliau – fizinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai);
3) valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis, įsisteigęs Lietuvos Respublikoje, turintis pagal kitos valstybės narės ar Šveicarijos Konfederacijos teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kai ši teisė pripažinta šio įstatymo 11⁹ straipsnyje nustatyta tvarka bei yra Administratorių rūmų narys (toliau – fizinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įsisteigęs Lietuvos Respublikoje);
4) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka bei yra Administratorių rūmų narys (toliau – juridinis asmuo, įgijęs teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka);
5) valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, taip pat jų padalinys (toliau – juridinis asmuo), neįsisteigęs Lietuvos Respublikoje, turintis pagal įsisteigimo valstybės narės teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kai šią teisę pripažinus šio įstatymo 11⁸ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje suteikta laikinai arba vienkartinai (toliau – juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai).“ 2.
Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras:
1) valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka bei yra Administratorių rūmų narys (toliau – fizinis asmuo, įgijęs teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka);
2) valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis, turintis pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kai šią teisę pripažinus šio įstatymo 11⁸ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teisė teikti bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje suteikta laikinai arba vienkartinai (toliau – fizinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai);
3) valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis, įsisteigęs Lietuvos Respublikoje, turintis pagal kitos valstybės narės ar Šveicarijos Konfederacijos teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kai ši teisė pripažinta šio įstatymo 11⁹ straipsnyje nustatyta tvarka bei yra Administratorių rūmų narys (toliau – fizinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įsisteigęs Lietuvos Respublikoje);
4) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka bei yra Administratorių rūmų narys (toliau – juridinis asmuo, įgijęs teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka);
5) valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, taip pat jų padalinys (toliau – juridinis asmuo), neįsisteigęs Lietuvos Respublikoje, turintis pagal įsisteigimo valstybės narės teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kai šią teisę pripažinus šio įstatymo 11⁸ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje suteikta laikinai arba vienkartinai (toliau – juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai).“
straipsnio 5 dalies 24 punktą ir jį išdėstyti taip: „24) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po dienos, kai sužinojo, kad jis nebeatitinka šio įstatymo 11² straipsnio 3 arba 5 dalyje nurodytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, apie tai praneša šio įstatymo 11 straipsnio
rūmams, pateikdamas prašymą dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir jo išbraukimo iš šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo bei Administratorių rūmų narių (jeigu administratorius – fizinis asmuo) arba prašymą dėl jo išbraukimo iš šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo bei Administratorių rūmų narių (jeigu administratorius – juridinis asmuo);“ 3.
Pakeisti 11 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto
administravimo paslaugas. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos Administratorių rūmų pranešimo apie tai, kad administratorius neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas, gavimo dienos priima nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo iš visų jo administruojamų įmonių, į kurias šis teismas jį buvo paskyręs, ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria kitą
(kitus) administratorių (administratorius);“
punktą šias žodžiais „(per kiekvienus vienus metus dalyvauti ne mažiau kaip 40 valandų Administratorių rūmų organizuojamuose mokymuose)“ ir šį punktą išdėstyti taip: „3) nuolat tobulinti kvalifikaciją (per kiekvienus vienus metus dalyvauti ne mažiau kaip 40 valandų Administratorių rūmų organizuojamuose mokymuose) “
papildymas Papildyti 11¹ straipsnio 1 dalį šiais žodžiais „bei yra Administratorių rūmų narys“ ir šią dalį išdėstyti taip: „1.
Administratoriaus padėjėjas – fizinis asmuo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę dirbti administratoriaus padėjėju ir sudaręs darbo sutartį su administratoriumi dėl darbo administratoriaus padėjėju bei yra Administratorių rūmų narys.“
Papildyti 11²straipsnio 4 dalį šiuo sakiniu „Šioje dalyje nurodytą teisę taip pat turi turėti nemažiau kaip 85 procentai juridinio asmens dalyvių (akcininkų, narių, dalininkų ir pan.), kurie turi teisę į juridinio asmens turtą.“ ir šią dalį išdėstyti taip: “ 4. Juridinis asmuo, siekiantis šio įstatymo nustatyta tvarka įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti bent vieną darbuotoją, įgijusį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka, ir (ar) darbuotoją, kuriam, pripažinus jo profesinę kvalifikaciją 11⁸ straipsnio 1 dalyje ir (ar) 11⁹ straipsnyje nustatyta tvarka, teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikta laikinai arba įsisteigus Lietuvos Respublikoje. Šioje dalyje nurodytą teisę taip turėti nemažiau kaip 85 procentų juridinio asmens dalyvių (akcininkų, narių, dalininkų ir pan.), kurie turi teisę į juridinio asmens turtą.“ Pastaba. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo 11² straipsnio 4 dalies paskutinio sakinio nuostata taikoma juridiniams asmenims siekiantiems įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Juridiniai asmenys, kuriems ši teisė suteikta iki šio Įstatymo įsigaliojimo ne vėliau kaip per trejus metus turi atitikti šios nuostatos reikalavimus. 4 straipsnis. 11³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 11³straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 11³ straipsnis. Kvalifikacijos egzaminas 1.
egzaminą – fizinio asmens, siekiančio įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka ar teisę dirbti administratoriaus padėjėju, žinių patikrinimą – rengia Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija (toliau – Komisija). Kvalifikacijos egzaminas rengiamas pagal Komisijos patvirtintas administratorių ir administratorių padėjėjų atestavimo programas. Kvalifikacijos egzaminas laikomas valstybine lietuvių kalba. Fizinis asmuo, neišlaikęs kvalifikacijos egzamino arba neatvykęs jo laikyti, gali jį dar kartą laikyti ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Fizinis asmuo, dėl pateisinamų priežasčių (ligos ar kitų dokumentais įrodomų faktų ir aplinkybių, kurių fizinis asmuo negalėjo numatyti) neatvykęs laikyti egzamino, gali prašyti Komisijos leisti jį laikyti pakartotinai nepraėjus 3 mėnesių laikotarpiui ir pateikti paaiškinimą apie neatvykimo laikyti kvalifikacijos egzamino priežastis. Komisija, pripažinusi fizinio asmens neatvykimo laikyti kvalifikacijos egzamino priežastis svarbiomis, tokį fizinio asmens prašymą tenkina ir leidžia jam laikyti kvalifikacijos egzaminą nepraėjus 3 mėnesių laikotarpiui. Kvalifikacijos egzamino perlaikymų skaičius neribojamas. “11³ straipsnis. Kvalifikacijos egzaminas
ne rečiau kaip tris kartus per kalendorinius metus. Administratorių rūmai, suderinę raštu su Ūkio ministerija:
1) tvirtina kvalifikacijos egzaminų laikymo tvarką;
2) nustato mokesčio už kvalifikacijos egzamino dydį.“
straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 11⁴ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Komisija sudaroma iš 5
institucijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir dviejų šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir dviejų Administratorių rūmų atstovų.
Visi Komisijos nariai privalo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 Komisijos nariai privalo turėti socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), Administratorių rūmų atstovai turi turėti ne mažesnį kaip trejų metų administratoriaus darbo patirtį.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bankroto administratoriaus ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda 11 straipsnio
rūmai.“
straipsnio 6 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
„6. Bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas šio
straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais panaikinamas, jeigu šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija Administratorių rūmai, raštu įspėjusi įspėję administratorių dėl galimo pažymėjimo galiojimo panaikinimo, per 15 darbo dienų nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos negauna naujos informacijos ir dokumentų, dėl kurių pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas galėtų būti grąžinamas Komisijai Administratorių rūmams nagrinėti iš naujo.“
straipsnio 8 dalį netekusia galios 8.
Už asmenų, siekiančių įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar teisę dirbti administratoriaus padėjėju, egzamino laikymą, perlaikymą ir už bankroto administratoriaus ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimų ir jų dublikatų išdavimą imama valstybės rinkliava. 7 straipsnis. 11⁶straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių pakeitimas ir papildymas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Administratorių rūmai sudaro asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą (toliau – Sąrašas). Į Sąrašą įrašyti fiziniai ir juridiniai asmenys įgyja teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas nuo įrašymo į Sąrašą dienos.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Į Sąrašą įrašomi:
1) fiziniai asmenys, kuriems šio įstatymo 11⁵ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas ir yra prisiekę šio įstatymo nustatyta tvarka;
2) juridiniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 11² straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir yra Administratorių rūmų narys.“ 3.Pakeisti 11⁶ straipsnio 3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Sprendimą įrašyti į Sąrašą fizinį ir (ar) juridinį asmenį ne vėliau
kaip per 10 darbo dienų nuo bankroto administratoriaus pažymėjimo išdavimo fiziniam asmeniui dienos ir (ar) juridinio asmens dokumentų, patvirtinančių atitiktį 11² straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, pateikimo dienos priima šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija Administratorių rūmai ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.“
dalyje vietoj žodžių „Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija“ įrašyti žodžius „Administratorių rūmai“ ir šią dalį išdėstyti taip: „4.
Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija Administratorių rūmai turi atsisakyti įrašyti juridinį asmenį į Sąrašą ir apie tai motyvuotu raštu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo dienos pranešti registruotu laišku juridiniam asmeniui, jeigu juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 11² straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. 5. 11⁶ straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija“ įrašyti žodžius „Administratorių rūmai“, papildyti 6 ir 7 punktais ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta
Vyriausybės įgaliota institucija Administratorių rūmai šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis išbraukia iš Sąrašo, kai:
1) to prašo pats juridinis ar fizinis asmuo;
2) panaikinamas fizinio asmens bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas;
3) juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla ar bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka, iškeliama restruktūrizavimo byla ar jis yra likviduojamas;
4) paaiškėja, kad siekdamas būti įrašytas į Sąrašą juridinis asmuo pateikė neteisingus duomenis;
5) juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 11² straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
6) fizinis asmuo kalendorinių metų bėgyje nėra įvykdęs 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto reikalavimų;
7) fizinis ar juridinis asmuo yra išbrauktas iš Administratorių rūmų narių sąrašo.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Juridinis asmuo išbraukiamas iš Sąrašo šio straipsnio 5 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nurodytais atvejais, jeigu šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija Administratorių rūmai, raštu įspėjusi juridinį asmenį dėl galimo išbraukimo iš Sąrašo, per
ir dokumentų, dėl kurių juridinis asmuo neturėtų būti išbraukiamas iš Sąrašo.“
11⁷ straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Ūkio ministerijai“ įrašyti žodžius „Administratorių rūmams ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota
institucija, nustačiusi, kad asmuo turi dvi galiojančias nuobaudas ir (ar) neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, turi kreiptis į Komisiją dėl siūlymo panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą ir (ar) išbraukti asmenį iš Sąrašo. Komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali priimti sprendimą nesiūlyti Ūkio ministerijai Administratorių rūmams panaikinti asmens, turinčio dvi galiojančias nuobaudas, pažymėjimo galiojimą, jeigu nustato, kad pažymėjimo galiojimo panaikinimas yra neproporcingas nustatytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes.“
dalyje vietoj žodžių „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“ įrašyti žodžius „Administratorių rūmų“ ir šią dalį išdėstyti taip: „1.
Valstybės narės piliečio, kito fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ir Šveicarijos Konfederacijos piliečio, turinčio pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir siekiančio teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai, profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Administratorių rūmų nustatyta tvarka.“
dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai“ įrašyti žodžius „Administratorių rūmams“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Fizinis asmuo, siekiantis teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai, privalo šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai Administratorių rūmams pateikti kitos valstybės narės ar Šveicarijos Konfederacijos kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, leidimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų atitiktį patvirtinančius ir kitus įstatyme nurodytus dokumentus šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai Administratorių rūmams asmuo gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip jis apibrėžtas Paslaugų įstatyme, arba kreipdamasis tiesiogiai į šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytą Vyriausybės įgaliotą instituciją Administratorių rūmus.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Įmonių bankroto administravimo paslaugų teikimo laikinumą (vienkartiškumą) pagal laikinumo (vienkartiškumo) vertinimo kriterijus vertina šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija Administratorių rūmai. Vertinimo kriterijus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Administratorių rūmai.“
straipsnio pakeitimas Įstatymo 11⁹ straipsnyje vietoj žodžių „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“ įrašyti „Administratorių rūmų“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: „Valstybės narės piliečio, kito fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ir Šveicarijos Konfederacijos piliečio, turinčio pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir siekiančio teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įsisteigus Lietuvos Respublikoje, profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Administratorių rūmų nustatyta tvarka. Šiems asmenims taikomi šio įstatymo 11⁸straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Asmenys, kurie dokumentais, patvirtinančiais jų kvalifikaciją ar išsilavinimą, negali įrodyti, kad jie išmano Lietuvos Respublikos teisę, privalo išlaikyti profesinio tinkamumo testą.“
skirsniu Papildyti Įstatymą trečiuoju ²skirsniu:
11¹¹ straipsnis. Administratorių rūmai
3.Kiekvienas administratorius yra Administratorių rūmų narys. 4. Administratorių rūmų veikla finansuojama iš administratorių mokamų įmokų. Jų dydį nustato administratorių susirinkimas. 11¹²straipsnis. Administratorių rūmų funkcijos Administratorių rūmų funkcijos yra šios:
1) koordinuoti administratorių veiklą;
2) atstovauti administratorių interesams valstybės valdžios institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;
3) rengti teisės aktų projektus restruktūrizavimo ir bankroto procesų klausimais ir teikti juos Ūkio ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms;
4) rengti kvalifikacijos egzaminus;
5) organizuoti ir vykdyti pagal Administratorių rūmų narių susirinkimo patvirtintas kvalifikacijos kėlimo programas administratorių ir administratorių padėjėjų kvalifikacijos kėlimą. 11¹³straipsnis. Administratorių rūmų narių susirinkimas
narių susirinkimą šaukia Administratorių rūmų prezidiumo pirmininkas. Administratorių rūmų narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinis Administratorių rūmų narių susirinkimas turi būti sušauktas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis visų narių. 2. Administratorių rūmų narių susirinkimas:
1) renka Administratorių rūmų prezidiumo narius ir pirmininką;
2) renka tris Administratorių garbės teismo narius;
3) išklauso Administratorių rūmų prezidiumo veiklos ataskaitą;
4) tvirtina Administratorių rūmų prezidiumo darbo reglamentą;
5) priima ir keičia Administratorių rūmų įstatus, Administratorių garbės teismo nuostatus, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių profesinės etikos kodeksą, kurį ūkio ministras skelbia Teisės aktų registre. Ūkio ministras gali atsisakyti skelbti Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių profesinės etikos kodeksą, jeigu jis prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams.
Ūkio ministro atsisakymas skelbti Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių profesinės etikos kodeksą gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
6) tvirtina administratoriaus ir jo padėjėjo kvalifikacijos egzaminų programas;
tvirtina nario įmokų Administratorių rūmams, taip pat įmokų už egzamino laikymą, perlaikymą ir už bankroto administratoriaus ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimų ir jų dublikatų išdavimą dydį;
pažymėjimų išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo taisykles;
9) sprendžia kitus su administratorių veikla susijusius klausimus. 3. Administratorių rūmų narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų administratorių. Administratorių rūmų narių susirinkimui pirmininkauja Administratorių rūmų prezidiumo pirmininkas arba jo pavedimu kitas Prezidiumo narys. Sprendimai Administratorių rūmų narių susirinkime priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma. Administratorių rūmų narių susirinkimo protokolus pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. 11¹⁴straipsnis. Administratorių rūmų prezidiumas
prezidiumas yra Administratorių rūmų valdymo organas. Jį sudaro devyni nariai, įskaitant Prezidiumo pirmininką, kuriuos iš administratorių ketveriems metams išrenka administratorių susirinkimas. Administratorių rūmų prezidiumo nariu, įskaitant Prezidiumo pirmininką, administratorius gali būti išrinktas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Administratorių rūmų prezidiumo pirmininkas atstovauja Administratorių rūmams. 2. Šis Įstatymas bei Administratorių rūmų prezidiumo darbo reglamentas nustato Prezidiumo įgaliojimus ir darbo tvarką. 3.
prezidiumas, atlikdamas Administratorių rūmams priskirtas funkcijas:
1) tikrina administratorių ir jų padėjėjų darbo organizavimą;
2) teikia pasiūlymus Administratorių rūmų narių susirinkimui administratorių veiklos klausimais;
4) organizuoja mokymus (kursus, seminarus ir kt.) administratorių ir administratorių padėjėjų kvalifikacijai kelti;
5) gali reikalauti iš administratorių informacijos, reikalingos Administratorių rūmų funkcijoms atlikti;
6) atlieka kitas šiame įstatyme, Administratorių rūmų įstatuose bei Administratorių rūmų prezidiumo darbo reglamente nustatytas funkcijas. 4. Administratorių rūmų prezidiumas teikia ūkio ministrui paskelbti administratorių rūmų narių susirinkimo priimtus Administratorių rūmų įstatus. Ūkio ministras gali atsisakyti skelbti įstatus, jeigu jie prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Ūkio ministro atsisakymas skelbti įstatus gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 11¹⁵straipsnis. Administratorių garbės teismas
teismą sudaro septyni nariai, iš kurių trys renkami Administratorių rūmų narių susirinkime, du skiria ūkio ministras, vieną – teisingumo ministras ir vieną – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. 2. Administratorių garbės teismas veikia vadovaudamasis
3Susirinkę į pirmąjį posėdį,
Administratorių garbės teismo nariai renka teismo pirmininką ir teismo sekretorių. 4. Visi Administratorių garbės teismo posėdžiai yra protokoluojami. 5. Administratorių garbės teismo nariai skiriami trejiems metams. Administratorių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ar skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 6. Administratorių garbės teismas gali veikti, jeigu yra išrinkti ar paskirti bent penki nariai. 7.
turi teisę iškelti administratoriui drausmės bylą Administratorių rūmų siūlymu ir ją išnagrinėjęs, skirti nuobaudas už Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių etikos kodekso nuostatų pažeidimą. Administratorių garbės teismas turi teisę skirti tokias nuobaudas:
1) pareikšti įspėjimą;
2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Administratorių rūmų internetiniame puslapyje. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos nuobaudos galioja vienus metus nuo jų skyrimo dienos. 9. Administratorių garbės teismas, nustatęs Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių etikos kodekso pažeidimus, turi teisę siūlyti Administratorių rūmams panaikinti administratoriaus pažymėjimo galiojimą. 10. Priėmus sprendimą skirti šio straipsnio 6 dalyje nustatytas nuobaudas, apie tai ne vėliau kaip per tris darbo dienas Administratorių rūmai informuoja Valstybės įgaliotą instituciją. 11¹⁶ straipsnis. Administratoriaus priesaika
pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, administratorius (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, dorai ir sąžiningai atlikti administratoriaus pareigas. Tepadeda man Dievas“. 2) „Aš, administratorius (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, dorai ir sąžiningai atlikti administratoriaus pareigas.“. 2. Administratoriaus priesaiką priima Ūkio ministras. 3. Perskaitęs priesaikos tekstą, administratorius jį pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas administratoriaus asmens byloje Administratorių rūmuose. 4. Asmuo, išlaikęs kvalifikacijos egzaminus, bet neprisiekęs į Sąrašą neįrašomas. 11¹⁷ straipsnis. Administratorių rūmų lėšų šaltiniai 1.
Administratorių rūmų lėšų šaltiniai yra:
1) Administratorių rūmų narių susirinkimo nustatytos įmokos;
2) negrąžintinai gautos lėšos;
3) kitos lėšos.“
straipsnio 1 dalyje ir sudarytą iki šio įstatymo įsigaliojimo, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija perduoda Administratorių rūmams ne vėliau kaip per 5 darbo dienų nuo nurodytų rūmų prašymo perduoti šį sąrašą dienos. 2. Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 13 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo organizuoja Administratorių rūmų įkūrimą ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir atlieka kitus veiksmus, būtinus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Remigijus Žemaitaitis Stasys Šedbaras Julius Sabatauskas
11³, 11⁴, 11⁵, 11⁶, 11⁷,
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvoje iki šiol nėra organizacijos, kuri apjungtų restruktūrizavimo ir bankroto administratorių bendruomenę, kuri būtų lyderis juridinių ir fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo klausimais, skleistų gerą restruktūrizavimo ir bankroto procesų praktiką tarp administratorių, palengvintų informacijos ir idėjų mainus apie tarptautinę gerąją nemokumo procesų praktiką ir sudarytų realias prielaidas didelę praktiką turintiems administratoriams dalyvauti moksliniuose tyrimuose nemokumo problemų sprendimo klausimais. Lietuvoje teisė kontroliuoti bankroto administratorių veiklą suteikta nemažam skaičiui subjektų – valstybės institucijoms (Ūkio ministerijai, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos ir kreditoriams (tarp jų, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bankams ir kt.), tuo tarpu bankroto administratorių teises ir teisėtus interesus atstovauti iš esmės nėra kam, nes administratorių bendruomenė yra susiskaldžiusi. Suprantama, tai kad bankroto administratorių bendruomenė yra susiskaldžiusi yra naudinga kontroliuojančioms organizacijoms ir įvairiems subjektams pasiekti, kad teisės aktai, reguliuojantys bankroto procedūras, būtų tikslinami jiems norima linkme, neatsižvelgiant į bankroto procesų atlikimo praktiką. Pažymėtina, kad kontroliuojančios organizacijos visiškai neskiria dėmesio bankroto administratorių kvalifikacijos kėlimui.
Jos neskleidžia jokios geros tarptautinės praktikos nemokumo klausimais, bankroto įstatymo keitimai niekada nebūna pagrįsti tarptautiniu mastu pripažintais teisės aktais, nesimokoma iš kitų šalių patirties. Neatsimenama, kada buvo pakviesti į Lietuvą pripažinti pasaulyje bankroto problemų specialistai ir su jų žiniomis būtų supažindinti administratoriai. Manytina, kad archajiškas kvalifikacijos egzamino laikymo organizavimo būdas neužtikrina, kad bankroto procesus atliktų tinkamai tam pasirengę asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad nuo bankroto administratoriaus profesionalumo labai priklauso bankroto proceso kokybė, siūloma Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyti būtiną bankroto administratorių dalyvavimą savivaldos organe – Administratorių rūmuose. Administratorių rūmai turėtų perimti dalį šiuo metu valstybės vykdomų funkcijų – kvalifikacijos egzaminų organizavimas, bankroto administratorių pažymėjimų išdavimas ir jų galiojimo panaikinimas, bankroto administratorių sąrašo sudarymas ir jo viešas skelbimas, nuolatinio bankroto administratorių kvalifikacijos kėlimo mokymų organizavimas. Teikiamu įstatymo projektu siekiama užtikrinti bankroto administratorių teisių ir teisėtų interesų ginimą, pakelti bankroto administratorių profesionalumą, atskirti priežiūros funkciją, kurią vykdo valstybės institucija, nuo funkcijų (kurias taip pat vykdo nurodyta institucija), susijusių su bankroto administratoriaus pažymėjimo išdavimo ir galiojimo panaikinimo, nuobaudų skyrimu už Bankroto ir restruktūrizavimo etikos kodekso nuostatų pažeidimą ir su įrašymu į Sąrašą, bei su išbraukimu iš šio Sąrašo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti asmenys) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, administratorių veiklos priežiūra, bankroto administratoriaus pažymėjimo išdavimas ir jų galiojimo panaikinimas, Sąrašo formavimas, išbraukimas iš šio sąrašo yra valstybės prerogatyva. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti ĮBĮ trečiuoju (2) skirsniu Administratorių rūmai. Šiame skirsnyje siūloma nustatyti, kad Administratorių rūmai, turėtų būti įsteigti pagal Asociacijų įstatymo nuostatas, kaip viešasis juridinis asmuo. Administratorių pagrindinis tikslas suvienijus visus administratorius, tinkamai atstovauti jų teises ir teisėtus interesus. Administratorių rūmų veikla turėtų būti finansuojama iš administratorių mokamų įmokų (jų dydį turėtų nustatyti administratorių susirinkimas). Pagrindinės Administratorių rūmų funkcijos siūlomos šios: koordinuoti administratorių veiklą, atstovauti administratorių interesams valstybės valdžios institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose; rengti teisės aktų projektus restruktūrizavimo ir bankroto procesų klausimais ir teikti juos Ūkio ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms, rengti ir organizuoti kvalifikacijos egzaminus bei vykdyti pagal Administratorių rūmų narių susirinkimo patvirtintas kvalifikacijos kėlimo programas administratorių ir administratorių padėjėjų kvalifikacijos kėlimą. Pagrindinis Administratorių valdymo organas – Administratorių rūmų narių susirinkimas ir Administratorių rūmų prezidiumas. Įstatymo projekte aptariama Administratorių rūmų narių susirinkimo ir Administratorių rūmų prezidiumo teisės ir pareigos. Šiame skirsnyje taip pat siūloma nustatyti Administratorių garbės teismo sukūrimo ir jo veiklos principus.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti Administratorių garbės teismo sudėtį, suteikti teisę Administratorių garbės teismui iškelti administratoriui drausmės bylą ir ją išnagrinėjus, skirti už Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių etikos kodekso nuostatų nesilaikymą tokias nuobaudas:pareikšti įspėjimą, pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Administratorių rūmų internetiniame puslapyje bei siūlyti Administratorių rūmams panaikinti administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Manytina, kad administratoriaus priesaikos instituto sukūrimas turės nemenką įtaką administratoriams atliekant savo pareigas būti garbingu, teisingu ir nešališku. Administratorių rūmų išlaidos turėtų būti apmokamos pačių administratorių, valstybės biudžeto lėšos neturėtų būti šiam tikslui naudojamos. Siūloma, kad Ūkio ministerijai būtų pavesta atlikti organizacinį darbą įsteigiant nurodytus rūmus. Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma papildyti ĮBĮ 11
(2) straipsnio 4 dalį nuostata, kad juridinio asmens, kuriam suteikta teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, nemažiau kaip 85 procentai jo dalyvių (akcininkų, narių, dalininkų ir pan.), kurie turi teisę į juridinio asmens turtą, turėti bankroto administratoriaus pažymėjimą. Manytina, kad ši nuostata padės apsaugoti bankroto administratorių, tiesiogiai atliekantį bankroto administravimo procedūras, nuo jo darbdavio – juridinio asmens interesų, kurie ne visada gali atitikti kreditorių lūkesčius. Atsižvelgiant į tai, siūloma suteikti ne trumpesnį kaip trejų metų terminą, kad juridiniai asmenys, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas iki šio įstatymo įsigaliojimo, galėtų persitvarkyti pagal Įstatymo projekto nuostatas. Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Administratorių rūmai ne rečiau kaip tris kartus per metus pagal Ūkio ministerijos patvirtintą tvarką turi rengti kvalifikacijos egzaminą.
Už egzamino laikymą Administratorių rūmams turėtų būti sumokėtas rūmų nustatyto dydžio mokestis. Atitinkamai siūloma pripažinti 11(5) straipsnio 8 dalį (dėl žyminio mokesčio nustatymo) netekusia galios Manytina, kad tinkamai įvertinti asmens, siekiančio gauti bankroto administratoriaus pažymėjimą, žinias kvalifikacijos egzamino laikymo metu be bankroto procedūrų atlikimo praktikų neįmanoma, todėl siūloma papildyti ĮBĮ 11
(4) straipsnio 2 dalį nuostata, kad kvalifikacijos egzaminų komisijos sudėtyje turi būti du Administratorių rūmų atstovai, kurie turi ne mažesnę kaip trejų metų administratoriaus darbo patirtį. ĮBĮ 11 (5) straipsnyje vietoj dabar esančios tvarkos, kad bankroto administratoriaus ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimus išduoda Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, siūloma, kad tai atliktų Administratorių rūmai. ĮBĮ 11(6) straipsnyje siūloma nustatyti, kad asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą (toliau – Sąrašas) formuoja ir skelbia ne Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos savo internetiniame puslapyje, bet visa tai atlieka Administratorių rūmai. Įstatymo projekto 7 straipsnyje siūloma ĮBĮ 11(6) straipsnio 2 dalyje be jau šioje dalyje nustatytų reikalavimų dėl įrašymo į Sąrašą papildomai nustatyti, kad fiziniai asmenys į Sąrašą įrašomi, kai yra prisiekę ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka,o juridiniai asmenys – yra Administratorių rūmų nariai. Įstatymo projekte numatoma, kad asmenys, turintys įmonių bankroto administravimo paslaugų teikimo laikinumą (vienkartiškumą), neprivalo būti Administratorių rūmų nariais.
Taip pat siūloma minėto ĮBĮ straipsnio 10 dalį papildyti nuostatomis: kai fizinis asmuo kalendorinių metų bėgyje yra dalyvavęs mažiau kaip 40 valandų Administratorių rūmų organizuojamuose mokymuose ir kai fizinis ar juridinis asmuo yra išbrauktas iš Administratorių rūmų narių sąrašo jis yra išbraukiamas Sąrašo. ĮBĮ 11(8) straipsnyje siūloma nustatyti, kad Valstybės narės piliečio, kito fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ir Šveicarijos Konfederacijos piliečio, turinčio pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir siekiančio teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įsisteigus Lietuvos Respublikoje, profesinė kvalifikacija pripažįstama ne Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, o Administratorių nustatyta tvarka, kartu siūloma, kad pripažinimo procedūrą atliks Administratorių rūmai o ne Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatoma, kad Įstatymo projekto nuostatos padės užtikrinti, kad bankroto procedūras bus vykdomos efektyviau, panaudojant visos bankroto administratorių bendruomenės žinias. Įstatymo projektas užtikrintų, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybės būtų tinkamai ginamos administratorių teisės ir tinkamai atstovaujami jų teisėti interesus, būtų išvengta populistinių sprendimų sprendžiant administratorių skyrimo ir jų darbo apmokėjimo klausimus. 6.
Bankroto administratorių vieningos savivaldos sukūrimas padidintų bankroto procedūrų skaidrumą, sustiprintų visuomenės pasitikėjimą bankroto administratorių profesionalumu. Tikimasi, kad administratoriaus priesaikos instituto sukūrimas padės administratoriams išvengti neteisingų sprendimų, kai to „prašo“ bankrutavusių įmonių savininkai ar kreditoriai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimo atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai. Racionalus, aiškus, greitas bankroto procedūrų atlikimas skatins investicijas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintus Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatus, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtintą Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksą ir pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 4-519 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 4-281 „Dėl restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo išdavimo ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo taisyklių bei bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavimo ir įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų ar jas įvardijančių terminų įstatymo projekte nėra. 10. Ar įstatymo projekto atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo nuostatų įgyvendinimui nebus reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Projektu siūlomas teisinis reguliavimas nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma dalį šiuo metu Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos Įstatymo projekto vykdomų funkcijų perduoti Administratorių rūmams, valstybės biudžeto lėšos skiriamos šiam departamentui turėtų sumažėti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Administratorių rūmai“, „Garbės teismas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia Seimo nariai: Remigijus Žemaitaitis Stasys Šedbaras Julius Sabatauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-10-16 Nr. XIIP-2380 Lietuvos Respublikos Seimui
11³, 11⁴, 11⁵, 11⁶, 11⁷,
Išnagrinėję 2014 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 11, 11(1), 11(2), 11(3), 11(4), 11(5),11(6), 11(7), 11(8) ir 11(9) straipsnių pakeitimo ir papildymo trečiuoju (2) skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2380 (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Pritardami siūlomo Projekto tikslui – įsteigti bankroto administratorių savivaldos modelį, norėtume taip pat atkreipti įstatymo leidėjo dėmesį į toliau pateiktas aplinkybes, pateikti atitikties vertinimo motyvus, pastabas ir pasiūlymus. Projekto 1 straipsniu bankroto administratoriui keliamas reikalavimas būti Administratorių rūmų nariu. Šį siūlymą tikslinga įvertinti dviem aspektais. Pirma, ar reikalavimas priklausyti Administratorių rūmams neriboja asmens teisės laisvai jungtis į asociacijas. Antra, ar reikalavimas būti Administratorių rūmų nariu suderinamas su paslaugų teikimo laisvės ir laisvųjų profesijų veiklos teisiniu reguliavimu.
1.1.Taigi, vertindami reikalavimą bankroto administratoriui būti Administratorių rūmų nariu, bendrąja prasme – kaip įstatyminį imperatyvą dėl privalomo dalyvavimo asociacijoje ir jos veikloje, norėtume pažymėti, kad toks įpareigojimas, mūsų nuomone, nevaržytų asmens teisės laisvai jungtis į asociacijas, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 11 straipsnyje. Šios nuomonės laikomės, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje[1] yra ne kartą pažymėjęs, kad įvairių formų organizacijos, įkurtos (angl. founded) remiantis viešąja teise, kitaip tariant, remiantis specialiaisiais valstybės įstatymais, paprastai, nelaikomos asociacijomis, kaip jos suprantamos pagal Konvencijos 11 straipsnį. Minėtoje EŽTT praktikoje yra nurodoma, kad tokiais atvejais organizacijos, įkurtos remiantis valstybės įstatymuose nustatytu pavedimu, siekiant bendrojo intereso[2], laikytinos patenkančiomis į Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį dėl įstatymais ribojamos asociacijų laisvės siekiant apsaugoti kitų asmenų teises. Be to, aplinkybė, kad šių organizacijų steigimo procese jau yra vadovaujamasi tais pačiais įstatymais kaip ir steigiant privačias asociacijas, nėra reikšminga[3].
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūloma įsteigti Administratorių rūmus remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (subsidiariai bendrosioms asociacijų veiklos taisyklėms, įtvirtintoms Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme) bei jame apibrėžiamos pagrindinės šios organizacijos funkcijos, tam tikri organizacijos valdžios organų veiklos organizavimo principai, o taip pat, atsižvelgiant į tokios organizacijos įsteigimo motyvus, manytume, kad privalomo dalyvavimo šioje organizacijoje sąlyga, subjektų užsiimančių bankroto administravimo veikla atžvilgiu, neriboja asmenų teisės laisvai jungtis į asociacijas, įtvirtintos Konvencijos 11 straipsnyje. Papildomai, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad EŽTT taip pat yra pasisakęs konkrečiai dėl laisvųjų profesijų reguliavimo organizacijų (angl. regulatory bodies of the liberal professions). Remiantis šio teismo praktika, pastarosios organizacijos nelaikytinos asociacijomis, kaip jos suprantamos pagal Konvencijos 11 straipsnį[4]. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-486 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašo 5 punkte bankroto administratorius, įvardijamas kaip Lietuvos Respublikoje reglamentuojama profesija, manytume, kad bankroto administratoriaus veikla turėtų būti suprantama kaip laisvoji profesija Konvencijos 11 straipsnio prasme. Tai reiškia, kad organizacija jungianti šios profesijos atstovus, nėra laikytina asociacija, kaip ji suprantama pagal Konvencijos 11 straipsnį, bei sąlyga dėl privalomo dalyvavimo, taip pat laikytina neprieštaraujančia Konvencijos 11 straipsniui.
1.2.Nepaisant to, kad privalomos narystės Administratorių rūmuose sąlyga neriboja asmenų teisės laisvai jungtis į asociacijas, kaip jos suprantamos pagal Konvencijos 11 straipsnį, kaip minėta anksčiau šis reikalavimas taip pat vertintinas paslaugų teikimo laisvės ir laisvųjų profesijų veiklos reglamentavimo kontekste. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 56 straipsniu, Europos Sąjungoje draudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai. Be to, SESV 57 straipsnio d punkte nurodoma, kad laisvųjų profesijų veiklai taip pat taikytinos paslaugų laisvės nuostatos. Tai reiškia, kad bankroto administratoriaus paslaugų laisvas teikimas, kaip laisvosios profesijos veikla ir Lietuvos Respublikoje reglamentuojama profesija, neturėtų būti ribojamas. Projekto nuostatomis įtvirtinamas reikalavimas dėl privalomos narystės Administratorių rūmuose, be kita ko, taikomas fiziniams asmenims, kurie yra ES valstybės narės piliečiai ir naudojasi ES teisės aktais jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. Kitaip tariant, kitų valstybių narių piliečiams, teikiantiems bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai, taikomas reikalavimas būti Administratorių rūmų nariu. Svarstytina, ar šis reikalavimas pagrįstas, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų laikiną pobūdį bei, ar neriboja, ypatingai lyginant su Lietuvoje veikiančiais bankroto administratoriais, paslaugų teikimo laisvės. Tuo atveju, jeigu įstatymo leidėjas vis tik manytų, kad narystės sąlyga minėtų fizinių asmenų atžvilgiu yra būtina, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į sekantį aspektą, kuris mūsų nuomone, turėtų atsispindėti taip pat ir įstatyme. Vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau – Direktyva 2005/36/EB) 6 straipsniu, valstybė narė kitoje valstybėje narėje įsisteigusius paslaugų teikėjus atleidžia nuo reikalavimų, kuriuos ji taiko savo teritorijoje įsisteigusiems specialistams, susijusių su profesinės organizacijos ar institucijos suteikiamu leidimu, registracija ar naryste joje. Tačiau šiai taisyklei galioja išimtis, jog valstybės narės gali numatyti automatinę laikinąją registraciją arba pro forma narystę tokioje profesinėje organizacijoje ar institucijoje, su sąlyga, kad tokia registracija ar narystė niekaip neuždelsia ir neapsunkina paslaugų teikimo ir nesudaro jokių papildomų išlaidų paslaugos teikėjui. Remiantis šia Direktyvos 2005/36/EB nuostata, siūlytume, Projekto 1 straipsniu įtvirtinamą reikalavimą būti Administratorių rūmų nariu, tiek kiek jis taikomas ES valstybių narių piliečių, teikiančių paslaugas laikinai, atžvilgiu, apibrėžti kaip pro forma, atleidžiant tokius asmenis nuo papildomų administracinių procedūrų ir narystės mokesčio. Kitas alternatyvus sprendimas – įtvirtinti įstatyme, kad kitų valstybių narių piliečiams, teikiantiems bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai, narystė Administratorių rūmuose neprivaloma. Manytume, kad tokia išimtis galėtų būti pateisinama remiantis tuo, kad narystė profesinėje organizacijoje, pagal savo esmę, siejama su ilgalaike, nuolatine, aktyvia veikla Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kitų valstybių narių piliečiai, teikiantys paslaugas laikinai, neatitiktų šių požymių, o privalomu narystės reikalavimu būtų sukuriamos papildomos administracinės ir finansinės kliūtys, ribojančios paslaugų teikimo laisvę vidaus rinkoje.
Analogiškos pastabos, pateiktoms 1.2. punkte, taikytinos ir Projekto 2 straipsniui, kadangi reikalavimas būti Administratorių rūmų nariu, bankroto administratoriaus padėjėjo atžvilgiu, mūsų nuomone, turėtų būti tokios pat apimties kaip ir pačiam bankroto administratoriui. Analogiškos pastabos, pateiktoms 1.2. punkte, taikytinos ir Projekto 7 straipsniui, dėl būtinybės būti įrašytam į Administratorių rūmų sudaromą asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas. Manytume, kad tok įrašymas anksčiau aptartiems asmenims, teikiantiems paslaugas laikinai, taip pat turėtų būti pro forma pobūdžio. Analogiškos pastabos, pateiktoms 1.2. punkte, taikytinos Projekto 7 straipsnio 5 daliai, dėl 6 punkte įtvirtinto reikalavimo nuolat tobulinti kvalifikaciją. Remiantis anksčiau išdėstytu principu, kad kitų valstybių narių piliečiams, teikiantiems bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai, neturėtų būti taikomas privalomos narystės reikalavimas ir/ar įtraukimas į sąrašą, manytume, kad reikalavimas dėl kvalifikacijos tobulinimo taip pat yra perteklinis. Projekto 3 straipsniu siūloma nustatyti, kad juridiniai asmenys siekiantys įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, tiek laikinai, tiek nuolat, o taip pat visos įmonės jau teikiančios tokias paslaugas per 3 metų laikotarpį, privalo užtikrinti, kad ne mažiau kaip 85 procentai juridinio asmens dalyvių (akcininkų, narių, dalininkų, ir pan.), kurie turi teisę į juridinio asmens turtą, turėtų bankroto administratoriaus pažymėjimą. Ši Projekto 3 straipsnio nuostata, mūsų nuomone vertintina dviem aspektais. Pirma, kaip nuostata varžanti konstitucinį asmens ūkinės veiklos laisvės principą.
Antra, kaip nuostata ribojanti laisvą paslaugų judėjimą. 2.1.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija[5], šis principas, be kita ko, turėtų būti suprantamas, kaip suteikiantis teisę laisvai pasirinkti verslą, sudarinėti sutartis, o taip pat teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Akivaizdu, kad Projekto 3 straipsniu siūloma įstatymu apriboti asmenų teisę priimti savarankiškai įmonei reikšmingus sprendimus dėl įmonės savininkų ir darbuotojų skaičiaus ir jiems keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Mūsų nuomone, toks įstatyminis reguliavimas sukuria neproporcingai ribojantį poveikį asmens ūkinės veiklos ir iniciatyvos laisvei. Jeigu, įstatymo leidėjas manytų, kad tokie ribojimai yra būtini, mūsų nuomone, privalu išsamiai aiškinamajame rašte pagrįsti tokio ribojimo būtinumą, pagrįsti kokias Konstitucijoje įtvirtintas vertybes siekiama apsaugoti, pagrįsti, ar tokiu ribojimu nebus paneigta teisė užsiimti atitinkama ūkine veikla, iš esmės, o taip pat įvertinti, ar yra laikomasi proporcingumo principo. 2.2.Vadovaujantis SESV
draudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai. Pažymėtina, kad 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva 2006/123/EB) nuostatomis buvo apibrėžti draudžiami ir vertintini reikalavimai, kuriais siekiama apriboti paslaugų teikimo laisvę. Direktyvos 2006/123/EB 15 straipsnio 2 dalies c punkte minimi reikalavimai susiję su bendrovių akcijų paketais.
Pažymėtina, kad Europos Komisijos vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato parengto „Paslaugų direktyvos įgyvendinimo vadovo“ 6.3.3. punkte pateikiama nuomonė, jog vertintinas suderinamumas su paslaugų laisve, kuomet pavyzdžiui, valstybė narė reikalauja, kad visa arba atitinkama įmonės, teikiančios reglamentuojamos profesijos paslaugas, kapitalo dalis tiesiogiai priklausytų tos profesijos atstovams. Reikalavimai turėti tam tikrą kvalifikaciją akcijų kapitalui turėti kai kuriais atvejais negali būti pateisinami, nes tą patį tikslą (pavyzdžiui, apsaugoti vartotojų teises) galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, prievole pateikti garantiją, ar pasirašyti draudimo sutartį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje[6], šiuo klausimu, taip pat yra pažymėta, kad gerą paslaugų kokybę ir profesionalumą dažnai galima užtikrinti mažiau įsisteigimo ir paslaugų laisves ribojančiomis priemonėmis. Remdamiesi pateiktais argumentais, manytume, kad Projekto 3 straipsniu siūlomas privalomas kvalifikacijos turėjimas 85 procentams juridinio asmens dalyvių, kurie turi teisę į juridinio asmens turtą, nėra vienintelė galima priemonė siekiant Projekto aiškinamajame rašte išdėstytų tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad toks reikalavimas patenka į Direktyvos 2006/123/EB vertintinų kriterijų sąrašą bei vertintinas paslaugų laisvės nuostatų kontekste, manytume, kad būtina detaliau išanalizuoti alternatyvias priemones. Be to, pažymėtina, kad aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių argumentų, kodėl pasirinktas tam tikras procentinis dydis. Jeigu įstatymo leidėjas vis tik manytu, kad Projekto 3 straipsniu siūlomas reikalavimas yra būtinas, prašytume, pagrįsti tokio reikalavimo būtinumą bei įvertinti jo proporcingumą.
Be to, vadovaujantis Direktyvos 2006/123/EB 15 straipsnio 7 dalimi apie vertintinų reikalavimų nustatymą nacionaliniuose teisės aktuose privalu pranešti Europos Komisijai bei pateikti reikalavimus pateisinančias priežastis. Projekto 11 straipsniu, be kita ko, Įstatymas papildomas 11(15) straipsniu, kurio 7 straipsnyje nustatoma, kad Administratorių garbės teismas turi teisę iškelti administratoriui drausmės bylą ir ją išnagrinėjęs, skirti nuobaudas už Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių etikos kodekso nuostatų pažeidimą. Vadovaudamasis šia teise Administratorių garbės teismas gali pareikšti įspėjimą arba viešą įspėjimą. Svarstytina, ar teisė pareikšti skirtingos formos įspėjimą, nesant įstatyme aptartiems pagrindams, kokie Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių etikos kodekso pažeidimai ir kokiais atvejais laikytini viešinamais, užtikrina teisiškai apibrėžtą mechanizmą, nesuteikia pernelyg neapibrėžtą diskreciją. Mūsų nuomone, esant tokiam neapibrėžtumui kyla rizika, kad tam tikrais atvejais skirtingos formos įspėjimai bus taikomi panašiais atvejais, o tai, reikštu, skirtingos atsakomybės taikymą už vienodą pažeidimą. Be to, manytume, kad tokiu teisiniu reguliavimu ribojama vartotojų teisė į būtiną informaciją apie paslaugų teikėjus. Svarstytina, ar informacija apie paslaugų teikėjo pažeidimus, dėl profesinės etikos pažeidimų, neturėtų būti vieša visais atvejais, siekiant apsaugoti vartotojų interesus. Remiantis tuo kas išdėstyta, siūlytume, apibrėžti skirtingos formos įspėjimų pareiškimo pagrindus arba atsisakyti įspėjimo formų skirstymo, vartotojų teisės susipažinti su informacija apie paslaugų teikėją naudai. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel.
8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Pavyzdžiui, 1999 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Chassagnou and Others v. France, applications nos. 25088/94, 28331/95, 28443/95; 1981 m. birželio 23 d. sprendimas byloje Le Compte, Van Leuven and De Meyere v. Belgium, application nos. 6878/75, 7238/75; [2] Pavyzdžiui, kaip priemonė užtikrinti atitinkamos srities viešąją kontrolę, taip užtikrinant asmenų, besinaudojančių atitinkama paslauga teisėtus interesus. Žiūrėti, pavyzdžiui, 1981 m. birželio 23 d. sprendimą byloje Le Compte, Van Leuven and De Meyere v. Belgium, application no. 6878/75, 7238/75; [3] Supra note, sprendimas byloje Chassagnou and Others v. France; [4] Pavyzdžiui, 1983 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Albert and Le Compte v. Belgium, application no. 7299/75, 7496/76, o taip pat Revert and Legallais v. France (o taip pat sprendimus panašiose bylose A. and Others v. Spain (1990); Barthold v. Germany (1985);
O.V. R. v. Russia (2001). [5] Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1996 m. birželio 18 d. nutarimas, 1999 m. spalio 6 d. nutarimas, [6] Žiūrėti, pavyzdžiui, 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Komisija prieš Portugaliją, C-171/02, EU:C:2004:270; 2006 m. sausio 26 d. sprendimą byloje Komisija prieš Ispaniją, C-514/03, EU:C:2006:63; sprendimą byloje Inspire Art, C-167/01, EU:C:2003:512;
11, 11¹, 11², 11³, 11⁴, 11⁵, 11⁶, 11⁷, 11⁸IR 11⁹
2014-10-23 Nr. XIP-2380 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, jog juridinio asmens, kuriam suteikta teisė teikti bankroto administravimo paslaugas, nemažiau kaip 85 procentai dalyvių turi būti bankroto administratoriai. Šio pasiūlymo kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas analogišką Farmacinės veiklos įstatymo nuostatą, kurioje buvo nustatyta, jog vaistinės, išskyrus valstybines, valstybines akcines ir labdaros organizacijų vaistines, gali priklausyti nuosavybės teise tik turintiems aukštąjį farmacinį išsilavinimą fiziniams asmenims arba fizinių asmenų grupėms, kuriose daugiau kaip pusė vaistinės (vaistinės dalies) įstatinio kapitalo priklauso asmenims, turintiems aukštąjį ar specialųjį vidurinį farmacinį išsilavinimą, 2002 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, jog farmacinės veiklos įstatymo nuostata „<...> ta apimtimi, kuria ribojama fizinių asmenų, neturinčių aukštojo farmacinio išsilavinimo, taip pat fizinių asmenų grupių teisė turėti nuosavybės teise vaistinių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai ir 48 straipsnio 1 daliai.“ Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog siūloma įstatymo nuostata, pagal kurią juridinio asmens, teikiančio bankroto administravimo paslaugas, nemažiau kaip 85 procentai dalyvių turi būti bankroto administratoriais, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai ir 48 straipsnio 1 daliai.
Šio pasiūlymo kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas analogišką Farmacinės veiklos įstatymo nuostatą, kurioje buvo nustatyta, jog vaistinės, išskyrus valstybines, valstybines akcines ir labdaros organizacijų vaistines, gali priklausyti nuosavybės teise tik turintiems aukštąjį farmacinį išsilavinimą fiziniams asmenims arba fizinių asmenų grupėms, kuriose daugiau kaip pusė vaistinės (vaistinės dalies) įstatinio kapitalo priklauso asmenims, turintiems aukštąjį ar specialųjį vidurinį farmacinį išsilavinimą, 2002 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, jog farmacinės veiklos įstatymo nuostata „<...> ta apimtimi, kuria ribojama fizinių asmenų, neturinčių aukštojo farmacinio išsilavinimo, taip pat fizinių asmenų grupių teisė turėti nuosavybės teise vaistinių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai ir 48 straipsnio 1 daliai.“ Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog siūloma įstatymo nuostata, pagal kurią juridinio asmens, teikiančio bankroto administravimo paslaugas, nemažiau kaip 85 procentai dalyvių turi būti bankroto administratoriais, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai ir 48 straipsnio 1 daliai. Be to, aptariama straipsnio dalis pildoma pastraipa, prasidedančia sakiniu „Pastaba.“ Pažymėtina, jog įstatymo straipsniai negali turėti tokios struktūrinės dalies kaip pastraipa, ar pastaba. Pagal aptariamos pastabos turinį, nuostata turėtų būti įtvirtinta savarankiška numeruotina straipsnio dalimi įstatymo projekto 12 straipsnyje. 2. Projekto
administratoriumi gali būti tik asmuo, kuris yra Administratorių rūmų narys, t.y. įstatymo projektu siekiama nustatyti privalomą visų administratorių narystę Administratorių rūmuose.
Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, kurioje pažymėta, kad „Konstitucijoje laiduojama teisė laisvai vienytis į įvairias bendrijas, politines partijas, asociacijas reiškia, jog asmuo šią konstitucinę teisę realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Tai - konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia - pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia“ (2000 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Kita vertus, paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutarime konstatavo, jog egzistuoja tokios profesijos, kurių atstovai vykdo funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti. Šių funkcijų vykdymo užtikrinimas – viešasis interesas ir valstybės priedermė, t.y. jog kalbama apie valstybės kontroliuojamą profesiją, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos.
Aptartų argumentų kontekste svarstytina, ar bankroto administratoriaus profesija tikrai yra valstybės kontroliuojama profesija, ar yra teisinis pagrindas teigti, kad bankroto administratorių vykdomos veiklos pobūdis suponuoja tokią šios profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri privalomai apimtų visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis). Aptartame kontekste keltinas siūlomo teisinio reguliavimo proporcingumo klausimas, t.y., ar tikrai egzistuoja konstituciškai pagrįsta būtinybė uždrausti bankroto administratoriams veikti nepriklausant Administratorių rūmams. Be to, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, ta apimtimi, kuria joje siūloma nustatyti, jog joje įvardinti subjektai be kitų reikalavimų privalėtų būti Lietuvos Respublikoje įsteigtų Administratorių rūmų nariais nedera su Paslaugų įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, kuriame įtvirtinta, kad, siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, teisės aktuose negali būti nustatytas reikalavimas, kad asmuo, siekiantis teikti paslaugas ar paslaugų teikimo metu, būtų daugiau negu vienos valstybės narės profesinių organizacijų ar asociacijų nariu. Taigi, tuo atveju, kai vertinamojoje projekto nuostatoje paminėti asmenys jau būtų kitos valstybės narės profesinės organizacijos ar asociacijos nariais, jie neturėtų kartu būti ir Lietuvos Respublikoje įsteigtos bankroto administratorių asociacijos – Administratorių rūmų nariais. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tobulintina 3.
Projekto
dalį, o įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, kurios redakcija įsigalios 2015-01-01. Situacija vertintina kaip teisiškai ydinga, nes siekiant pakeisti teisės normos redakciją, kuri įsigalios 2015-01-01, turėtų būti pateiktas ne galiojančio įstatymo pakeitimo projektas, o įstatymo, kuriuo nustatomas normos galiojimas nuo 2015-01-01, pakeitimo projektas, t.y. 2013-03-28 įstatymo Nr. XII-208 pakeitimo projektas. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl įstatymo projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalių, 7 straipsnio, 8 straipsnio. 4. Projekto 1 straipsnio 4 dalyje pateikta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto nuostata ,,per kiekvienus vienus metus“ taikant įstatymą gali būti skirtingai aiškinama, nes nėra aišku, ar administratoriai per kiekvienus kalendorinius metus privalėtų dalyvauti ne mažiau kaip 40 valandų mokymuose, ar per kiekvienus metus, pradedant skaičiuoti nuo tos dienos, kai jie įgijo teisę teikti administravimo paslaugas. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalyje pateiktame administratoriaus padėjėjo sąvokos apibrėžime siūloma nustatyti, kad administratoriaus padėjėjas turi būti Administratorių rūmų nariu. Atkreipiame dėmesį, kad ši nuostata nedera su projekto 11 straipsnyje pateikta keičiamo įstatymo 11¹¹ straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Administratorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, kurio paskirtis vienyti administratorius, bet ne administratorių padėjėjus. Be to, nėra aišku, kokias sąlygas turėtų atitikti administratorių padėjėjai, kad jie būtų priimti į Administratorių rūmų narius, nėra aiški jų priėmimo bei pašalinimo iš rūmų tvarka. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 6. Projekto 4 straipsniu siūloma keisti įstatymo 11³straipsnį.
Pastebėtina, jog keičiant šį straipsnį eliminuojama galiojančio įstatymo nuostata, aptarianti sąvokos „Komisija“ prasmę ir reikšmę. Tačiau minėta sąvoka įstatymo tekste ir toliau vartojama. Šia prasme siūlomas įstatymo pakeitimas vertintinas kaip teisiškai ydingas. Siūlytina pakeitimo atsisakyti arba atskirai aptarti sąvokos reikšmę. 7. Projekto 4 straipsniu siūloma keisti įstatymo 11³straipsnio 1 dalį nustatant, jog „1. Kvalifikacijos egzaminus rengia Administratorių rūmai ne rečiau kaip tris kartus per kalendorinius metus. Administratorių rūmai, suderinę raštu su Ūkio ministerija: 1) tvirtina kvalifikacijos egzaminų laikymo tvarką; 2) nustato mokesčio už kvalifikacijos egzamino dydį.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatos dalis prasidedanti žodžiais „Administratorių rūmai, suderinę“ yra savarankiška teisės norma, todėl turi būti dėstoma atskira straipsnio dalimi. Antra, aptariama nuostatos dalis išdėstyta kaip Administratorių rūmų funkcijos, o ne kaip teisės normos įtvirtinančios Kvalifikacijos egzamino reikalavimus. Siūlytina nuostatas perkelti į įstatymo projekto 11 straipsniu siūlomą įstatymo 11¹² straipsnį, arba jas išdėstyti kaip teisės normas, įtvirtinančias Kvalifikacijos egzamino reikalavimus. Trečia, manytina, jog egzaminų laikymo tvarka yra per mažai teisiškai reikšminga, kad ji turėtų būti suderinta su tam tikra ministerija. Šiame kontekste, pažymėtina, jog su ministerija turėtų būti derinama ne egzaminų laikymo tvarka, o administratoriaus ir jo padėjėjo kvalifikacijos egzamino programa, kuri yra teisiškai reikšminga. Be to, pastebėtina, jog tuo atveju, jei bankroto administratoriaus profesiją laikyti valstybės kontroliuojama profesija (o to, įstatymo projektu aiškiai siekiama), neabejotina tai, jog valstybė turi turėti galimybę įtakoti šiai profesijai taikomus standartus ir kvalifikacijos reikalavimus.
Pažymėtina, jog notarų, advokatų ir antstolių egzaminų programas tvirtina valstybės įgaliotos institucijos. Siūlytina koreguoti aptartą nuostatą, o kartu ir susijusią teikiamą įstatymo 11¹³ straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą. Ketvirta, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma atsisakyti detalaus asmenų teisių reglamentavimo laikant egzaminą (teisės nustatytais terminais perlaikyti egzaminą, jo neišlaikius, ar teisės laikyti egzaminą kitu laiku, dėl pateisinamų priežasčių neatvykus į egzamino laikymą nustatyta data ir pan.). Manytume, kad asmenų, siekiančių laikyti bankroto administratoriaus egzaminą teisės turėtų būti įtvirtintos įstatyme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 8. Projekto 5 straipsniu siūloma keisti įstatymo 11⁴straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog siūlomas pakeitimas galiotų tik iki 2015-01-01, kadangi nuo šios datos įsigaliotų nauja 11⁴straipsnio 2 dalies redakcija, priimta 2013-03-28 įstatymu Nr. XII-208. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 6 straipsnio 2 dalies, kuria keičiama įstatymo 11⁵ straipsnio 6 dalis. 9. Projekto 6 straipsnio 3 dalimi siūloma pripažinti įstatymo 11⁵ straipsnio 8 dalį netekusia galios. Pažymėtina, jog įstatymo 11⁵ straipsnio 8 dalis jau negalioja nuo 2014-07-01. Projektas taisytinas atsisakant projekto 6 straipsnio 3 dalies. 10. Projekto 7 straipsnio 5 dalyje pateiktame keičiamo įstatymo 11⁶ straipsnio 5 dalies 6 punkte, siekiant teisinio aiškumo, vietoj žodžio ,,bėgyje“ įrašytinas žodis ,,laikotarpyje“. 11.
pateiktame keičiamo įstatymo 11⁶ straipsnio 5 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad Administratorių rūmai iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo išbraukia fizinius ir juridinius asmenis, kurie yra išbraukti iš Administratorių rūmų narių sąrašo. Atkreipiame dėmesį, kad ši nuostata derintina su projekto 11 straipsnyje pateikto keičiamo įstatymo 11¹¹ straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kiekvienas administratorius yra Administratorių rūmų narys, o projekte nėra reglamentuojamas Administratorių rūmų narių išbraukimas iš Administratorių rūmų narių sąrašo. Pažymėtina, kad paprastai teisės aktuose yra reglamentuojamas narių pašalinimas iš narių tarpo, bet ne jų išbraukimas iš narių sąrašo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant minėtus neaiškumus. 12. Projekto 11 straipsnyje pateiktame keičiamo įstatymo 11¹¹ straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti Administratorių rūmų – viešojo juridinio asmens teisinę formą. 13. Projekto 11 straipsnyje pateiktame keičiamo įstatymo 11¹² straipsniu siūloma reglamentuoti Administratorių rūmų narių susirinkimo sušaukimą, jo kompetenciją bei susirinkimo kvorumą. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 11 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 11¹⁵straipsnio 3 dalyje naudojama kiek kitokia sąvoka - visuotinis Administratorių rūmų narių susirinkimas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar visuotinis Administratorių rūmų susirinkimas ir Administratorių rūmų narių susirinkimas yra šaukiami ta pačia tvarka, jiems taikomos tos pačios kvorumo taisyklės, o sprendimams priimti reikalinga tokia pati balsų dauguma, ar jiems būtų taikomi skirtingi reikalavimai. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti pašalinant šiuos neaiškumus. 14.
atskirais sakiniais išdėstytos nuostatos vertintinos kaip savarankiškos, todėl turėtų būti dėstomos ne vienos straipsnio dalies sakiniais, bet atskiromis straipsnio dalimis arba straipsnio dalimi su punktais. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl teikiamų: 11¹³straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies, 11¹⁴ straipsnio 1, 4 dalių. 15. Projekto
punkto nuostatos susijusios su Ūkio ministro teise atsisakyti skelbti tam tikrus dokumentus ir teise tokį atsisakymą skųsti teismui, sistemiškai nedera su teikiamo straipsnio pavadinimu ir esme. Siūlytina aptartas nuostatas išdėstyti deramoje įstatymo vietoje. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl 11¹⁴ straipsnio 4 dalies. Be to, vertinamoji projekto nuostata , kad Administratorių rūmų narių susirinkimo priimtas Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių profesinės etikos kodeksas skelbiamas Teisės aktų registre nedera su Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nurodyti Teisės aktų registro objektai. Pažymėtina, kad pagal pastarojo straipsnio 2 dalies 17 punktą registro objektai yra tik asociacijų, įgaliotų atlikti viešąjį administravimą, valdymo organų priimti norminiai teisės aktai. Atkreipiame dėmesį, kad Administratorių rūmų narių visuotinis susirinkimas nėra valdymo organas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 16. Projekto
vartojamas terminas „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių profesinės etikos kodeksas“, o projekto
vartojamas terminas „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių etikos kodeksas“. Jei nuostatose kalbama apie tą patį dokumentą, nuostatų turinys tikslintinas vienodinant sąvokų vartojimą. 17.
siūloma nustatyti, kad Administratorių rūmų narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų administratorių. Atkreiptinas dėmesys, kad iš straipsnio pavadinimo seka, kad šio straipsnio paskirtis yra reglamentuotų Administratorių rūmų narių, bet ne administratorių susirinkimą. Pagal projekto 7 straipsnio 5 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 11⁶ straipsnio 5 dalies nuostatas administratoriai gali būti išbraukti iš rūmų narių sąrašo, bet dar gali būti neišbraukti iš administratorių sąrašo. Pagal vertinamąją projekto nuostatą pastarieji galėtų dalyvauti Administratorių rūmų narių susirinkime. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, susirinkimo kvorumas neturėtų būti nustatomas atsižvelgiant į jame dalyvaujančių Administratorių rūmų narių skaičių, o ne administratorių skaičių. 18. Projekto
nurodytina kur ir kokiu būdu turi būti paskelbti Administratorių rūmų įstatai. Be to, nėra aišku, kokias argumentais remiantis siūloma skelbti Administratorių rūmų įstatus bei kokios teisinės pasekmės kiltų, jeigu Ūkio ministras atsisakytų juos paskelbti . Pažymėtina, kad visų juridinių asmenų įstatai (tame tarpe ir asociacijų) turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui. Civilinio kodekso 2.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registre kaupiami juridinių asmenų dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša. Kiekvienas asmuo, vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.72 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę gauti bet kokius registro duomenis, registre saugomų dokumentų ar informacijos kopijas. Atkreiptinas dėmesys, kad galima situacija, kai Administratorių rūmų įstatai būtų įregistruoti Juridinių asmenų registre, kaip atitinkantys įstatymo reikalavimus. Tuo tarpu Ūkio ministras atsisakytų juos skelbti, nes jo manymu, įstatai jiems prieštarautų.
Pažymėtina, kad tretieji asmenys pagrįstai turėtų teisę vadovautis rūmų įstatais, įregistruotais Juridinių asmenų registre, nepriklausomai nuo to, ar Ūkio ministras tokius įstatus paskelbė, ar ne. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar Administratorių rūmų įstatų paskelbimo, kurį atliktų Ūkio ministras, nereikėtų atsisakyti, nes nėra aiškus jo pagrįstumas ir teisinės pasekmės. 19. Projekto
įtvirtinti Administratorių garbės teismo institutą. Šio straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog „Administratorių garbės teismas turi teisę iškelti administratoriui drausmės bylą Administratorių rūmų siūlymu ir ją išnagrinėjęs, skirti nuobaudas už Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių etikos kodekso nuostatų pažeidimą. <...>“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog pagal aptariamą normą siūlomo steigti garbės teismo kompetencija būtų itin siaura. Garbės teismas nagrinėtų tik Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių etikos kodekso nuostatų pažeidimus. Į šio garbės teismo kompetenciją nepatektų net Administratorių rūmų tvirtinamų dokumentų vykdymo kontrolė, pavyzdžiui, Administratorių rūmų įstatų laikymosi kontrolė. Antra, pažymėtina, jog neaišku, kas turima omenyje siūlant nustatyti, jog drausmės byla gali būti iškelta tik Administratorių rūmų siūlymu. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei omenyje turimi Administratorių rūmai kaip juridinis asmuo, nuostatos turinys taptų visiškai neaiškus ir nelogiškas. Tuo atveju, jei omenyje turimas Administratorių rūmų narių susirinkimas, nuostata tikslintina. Tačiau iš šiuo atveju liktų nesuprantama kodėl drausmės bylos iškėlimas taip sureikšminamas, kad dėl jos iškėlimo turėtų balsuoti Administratorių rūmų narių susirinkimas. Trečia, aptartame kontekste kyla ir kitokių klausimų, pavyzdžiui, drausmės pažeidimo senaties.
Administratorių rūmų narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus, taigi gali būti atvejų, kai drausmės byla bus iškelta praėjus dvejiems metams nuo pažeidimo. Manytina, jog aptarta situacija yra nelogiška ir neproporcinga. Taip pat teigtina, jog siūlomas reguliavimas yra nepakankamas. Siūlytina keisti drausmės bylos iškėlimo pagrindus ir įtvirtinti nuostatas susijusias su pažeidimo senatimi. Ketvirta, vertinant garbės teismui suteikiamos kompetencijos apimtis, svarstytina, ar į tokio teismo sudarymą turėtų būti įtraukiami ūkio ministras, teisingumo ministras, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Manytina, jog tokio pobūdžio ir tokios siauros kompetencijos teismą galėtų sudaryti ir vien Administratorių rūmų nariai. Penkta, 11¹⁵straipsnio
dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad Administratorių garbės teismo nariai ne tik skiriami, bet ir renkami. Šešta, 11¹⁵ straipsnio 10 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 6 dalyje nustatytas nuobaudas tikslintina, nes 6 dalyje nėra nurodytos jokios nuobaudos. Be to, nėra aišku, kokiais tikslais ir kuriai konkrečiai ,,Valstybės įgaliotai institucijai“ būtų pranešama apie administratoriams paskirtas nuobaudas, nes projektu siūloma administratorių veiklos kontrolę perduoti administratorių savivaldos institucijai – Administratorių rūmams. 20. Kelia abejonių projekto 11 straipsnio, kuriuo įstatymas pildomas 11¹⁶straipsniu nuostatos dėl bankroto administratoriaus priesaikos. Pažymėtina, jog, pavyzdžiui, antstoliai ir notarai yra laikomi valstybės įgaliotais asmeninis, todėl jiems taikomas priesaikos valstybei institutas. Atsižvelgiant į bankroto administratorių atliekamas funkcijas kyla abejonių, ar jie galėtų būti laikomi valstybės įgaliotais asmenimis, kurie turėtų prisiekti valstybei. Svarstytina galimybė atsisakyti priesaikos instituto. 21.
12 ir 13 straipsniai turi po vieną struktūrinę dalį, kurios pažymėtos numeriu. Projektą tobulinant juridinės technikos požiūriu, šių straipsnių vienintelių dalių žymėjimo numeriu reikėtų atsisakyti. 22. Projekto
dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys turėtų teisę dalyvauti steigiamajame Administratorių rūmų susirinkime, kokie reikalavimai būtų keliami tokio susirinkimo kvorumui, nėra aišku ir kokia balsų dauguma būtų priimami tokio susirinkimo sprendimai. Manytume, kad projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šiuos neaiškumus. 23. Projekto
nuostatas reikėtų patikslinti, nes nėra aišku, kuriuos rūmus sąvoka ,,nurodyti rūmai“ apimtų. 24. Projekto
,,išskyrus 13 straipsnį“. Tokiu atveju Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turėtų teisinį pagrindą pradėti organizuoti rūmų įkūrimą ir rengti bei priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 25. Sistemiškai vertinant teikiamo įstatymo projekto nuostatas pastebėtina, jog siūlomi įstatymo pakeitimai nėra konceptualiai apgalvoti. Siūlant steigti bankroto administratorių rūmus projektu siekiama bankroto administratoriams suteikti daugiau savarankiškumo, tačiau pastebėtina, jog savarankiškumas suponuoja ir atsakomybę, tačiau atsakomybės perkėlimo įstatymo projektas stokoja. Projektu iš esmės siekiama Administratorių rūmams suteikti daugiau simbolines funkcijas, nenustatant teisiškai reikšmingų funkcijų. Pažymėtina, jog net pradėjus veikti Administratorių rūmams daugybę funkcijų, susijusių su administratorių veikla, atliktų įstatyme nurodoma „Vyriausybės įgaliota institucija“.
Aptartame kontekste svarstytina, ar pagrįsta siūlomu būdu keisti įstatymą, nustatant privalomą administratorių narystę Administratorių rūmuose, kuriems nepavedama praktiškai jokių teisiškai reikšmingų funkcijų. Aptartame kontekste pastebėtina, jog šiuo metu egzistuoja dvejopas tam tikros profesijos atstovų rūmų modelis. Vieno modelio atstovais galėtų būti laikomi advokatai, notarai, antstoliai, kurių rūmai vykdo teisiškai reikšmingas funkcijas, kito modelio atstovais laikytini Architektų rūmai, kuriuose narystė yra savanoriška ir šie rūmai vykdo, pavyzdžiui, architektų atestavimo funkciją, bet neturi garbės teismo, veiklos kontrolės ir panašių funkcijų. Pagal projekte siūlomų Administratorių rūmų funkcijų apimtį, šie rūmai labiau sietini su savanoriškos narystės pagrindais steigtinais rūmais. Svarstytina galimybė projektą tobulinti pasirenkant aiškią koncepciją ir ją derinant su galiojančiu teisiniu reguliavimu
į tai, kad teikiamu įstatymo projektu dalį galiojančiame įstatyme valstybės institucijai priskirtų administratorių veiklos priežiūros funkcijų siūloma perduoti Administratorių rūmams, o pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktą Vyriausybė tvarko krašto reikalus, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.Zebleckis S. Švedas