Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
dalimi: „15.Perleidžiamoji žvejybos teisė - ūkio subjektui suteikta atšaukiama teisė į Lietuvos Respublikos nustatytų žvejybos galimybių dalį jūrų vandenyse (procentais) , kurią jis gali perleisti kitam ūkio subjektui. Šią teisę įgyja ūkio subjektai turėję juridinę teisę užsiimti žvejybos verslu iki 2014m. sausio mėn. 01d. ir/arba atėję nauji ūkio subjektai“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 55 dalį ir ją išdėstyti taip: „55.Žvejybos pajėgumas - žvejybos laivo talpa, išreiškiama bendrąja talpa (GT), ir žvejybos laivo galia, išreiškiama kilovatais (kW) priklausantys nuosavybės teise fiziniams ar juridiniams asmenims. Tam tikrų žvejybos rūšių žvejybos pajėgumas gali būti išreiškiamas žvejybos įrankių kiekiu ir (arba) dydžiu, esantys ūkio subjektų nuosavybė. Siekiant išsaugoti atviros Baltijos jūros geografinio žvejybos regiono išteklius, teisę šiame žvejybos regione vykdyti žūklę gali tik laivai, kurių pagrindinio variklio galia yra didesnė nei 110kW bei neviršija 700 kW ir kurie buvo įregistruoti LR žvejybinio laivų rejestre iki 2014-01-01. Teisę įvesti naują žvejybinį laivą šiame geografiniame žvejybos regione turi tik tie fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie išregistravo jų nuosavybėje buvusius žvejybinius laivus iš LR žvejybinio laivų registro po 2013-01-01.“ 3.Buvusias
straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 1.Pakeisti 6 straipsnio 4dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.
Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 14²straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse skyrimo ir perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo tvarką nustato šio įstatymo 6¹ straipsnis. Individualių žvejybos galimybių paskirstymą ir perleidžiamųjų žvejybos teisių suteikimą nustato šio įstatymo 6¹ straipsnis.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir priekrantėje žvejybą vykdantiems ūkio subjektams kvotų skyrimo tvarka nustatoma šio įstatymo 6¹ straipsnyje, o verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.“
dalimi: „8. Vyriausybė steigia perleidžiamųjų žvejybos teisių žinybinį registrą, patvirtina registro nuostatus ir paskiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija kontroliuoja perleidžiamųjų žvejybos teisių registrą, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos dalis.“
Papildyti Įstatymą 6¹ straipsniu: „ 6¹ straipsnis.
Perleidžiamoji žvejybos teisė 1.Perleidžiamoji žvejybos teisė ūkio subjektams suteikiama vadovaujantis šio įstatymo sąvoka- Perleidžiamoji žvejybos teisė – šią teisę įgyja ūkio subjektai turėję juridinę teisę užsiimti žvejybos verslu iki 2014m. sausio mėn. 1d. 2.Perleidžiamom žvejybos teisėm ūkio subjektam suformuoti skiriamas 3 metų pereinamasis laikotarpis (2015m. sausio mėn., 1d. - 2017m. gruodžio mėn., 31d.). Šiam laikotarpiui perleidžiamoji žvejybos teisė yra nustatomos taip- Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių dalis Baltijos jūros vandenyse pagal žuvų rūšis paskirstomai sekančiai: 2.1. Priekrantei:
Menkė -------10% nuo visų Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių. Bretlingis ------ 0,5%nuo visų Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių. Strimelė -------10%nuo visų Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių. Lašiša, šlakis -----150vnt., nuo visų Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių. 2.2.Jūrų vandenyse (Baltijos jūra) ūkio subjektui skiriama dalis, nuo visų Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių atimama Priekrantei skirta dalis, ir ši dalis yra paskirstoma ūkio subjektams proporcingai jų valdomų šiame geografiniame žvejybos regione turinčių teisę vykdyti žūklę laivų skaičiui ir teisių įvesti naują žvejybinį laivą šiame žvejybos regione skaičiui. 2.3.Ūkio subjektas turi teisę neišnaudoti iki 5 procentų jam skirtų perleidžiamųjų žvejybos teisių. Ūkio subjektui neišnaudojus daugiau nei 5 procentus jam skirtų perleidžiamųjų žvejybos teisių - ūkio subjektas sumoka į Lietuvos Respublikos biudžetą 15 procentų mokestį nuo vidutinės metinės nepagautos žuvies rinkos kainos, kuri viršija leidžiamas nesugavimų ribas.
2.4.Ūkio subjektas matydamas, kad gali neišnaudoti jam skirtų perleidžiamų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių turi teisę atsisakyti nuo dalies perleidžiamų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių, bet ne vėliau, kaip per du mėnesius nuo perleidžiamų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių paskyrimo ūkio subjektui. Mėnesio bėgyje šios grąžintos perleidžiamos žvejybos teisės yra perskirstomos padavusiems prašymus ūkio subjektams proporcingai nuo jų žvejybos rodiklių intensyvumo. 2.5.Ūkio subjektas negali naudoti vien tik vienos rūšies perleidžiamų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių. Atsisakydamas vienos rūšies perleidžiamų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių, proporcingai netenka kitos rūšies perleidžiamų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių. 2.6.Nenusižengiant sąžiningos konkurencijos normoms ir proporcingai per šį laikotarpį sugautos žuvies kiekiui, ūkio subjektams yra skiriamos perleidžiamosios žvejybos teisės. Šiuo būdu įsigyta perleidžiamoji žvejybos teisė yra paveldinama ir/arba suteikiama netrumpesniam, kaip 15 m. laikotarpiui. 3.Jeigu ūkio subjektams yra suteiktos perleidžiamosios žvejybos teisės , kiekvienais metais individualios žvejybos galimybės jūrų vandenyse apskaičiuojamos pagal perleidžiamąsias žvejybos teises. Jei perleidžiamosios žvejybos teisės žvejybai tam tikrame geografiniame žvejybos rajone arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybai nesuteikiamos, individualios žvejybos galimybės skiriamos vieneriems metams. 4.Ūkio subjekto įsigyta perleidžiamoji žvejybos teisė arba individualios žvejybos galimybė gali būti perleidžiamos tik valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą ūkio subjektams.
Ši nuostata niekaip neapriboja Lietuvos Respublikos teisės keistis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. 5.Perleidžiamoji žvejybos teisė arba individualios žvejybos galimybės gali būti perleidžiamos kitam ūkio subjektui, jei pastarasis valdo Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, kuris turi teisę atviros Baltijos jūros geografinio žvejybos regione vykdyti žūklę. Prieš perleisdamas kitam ūkio subjektui, perleidžiamųjų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių turėtojas, paveldėtojas (valdytojas) privalo pranešti apie tai Asociacijai, kuriai priklauso, ir Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai. Perleidžiamos žvejybos teisės negali perleisti ūkio subjektas, jei tais kalendoriniais metais savo individualias žvejybos galimybes yra viršijęs daugiau kaip 15 proc. ir jei ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už sunkų pažeidimą – kol nebus priimtas nutarimas ir nesumokėta paskirta bauda. 6.Naujų žuvų rūšių arba tuose geografiniuose žvejybos rajonuose, kuriuose anksčiau Lietuvos Respublikos žvejybos laivai nežvejojo, individualios žvejybos galimybės arba perleidžiamoji žvejybos teisė paskirstomos aukciono būdu. Aukciono būdą ir tvarką suderinusi su asocijuotomis struktūromis ruošia ir rengia Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija. 7.Draudžiama Žemės ūkio ministerijai arba jos įgaliotoms institucijoms, ūkio subjektams, nesuderinus su asocijuotomis struktūromis, daryti apsikeitimus su Europos Sąjungos valstybėmis arba ūkio subjektais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė darydama apsikeitimus su Europos sąjungos valstybėmis arba trečiosiomis valstybėmis apsikeitimo sąlygas aptaria ir suderina su asocijuotomis struktūromis.
8.Perleidžiamoji žvejybos teisė arba individuali žvejybos galimybė atšaukiama iš ūkio subjekto jei yra bent viena iš šių sąlygų: 8.1.ūkio subjektas trejus kalendorinius metus iš eilės nepanaudojo daugiau kaip 30 proc. turimų individualių žvejybos galimybių, išskyrus tuos atvejus, kai buvo pritaikytos žvejybos reglamentavimo priemonės, dėl kurių jis negalėjo žvejoti; 8.2.ūkio subjektas viršijo turimas žvejybos galimybes arba perleidžiamąsias žvejybos teises daugiau, kaip 0, 3%, jeigu buvo viršyta Lietuvos Respublikai nustatyta žvejybos galimybė; 8.3.galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo žvejybos laivo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę, arba ūkio subjekto valdomas Lietuvos Respublikos Žvejybos laivas įtraukiamas į neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą 2010m. gegužės 28d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 468/ 2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL 2010 L 131, p. 22 ) priede. Tokiais atvejais atšaukiama perleidžiamosios žvejybos teisės dalis, pagal kurią apskaičiuotas individualias žvejybos galimybes naudojo žvejybos laivas;
ūkio subjekto prašymu. 9.Priekrantės žvejybos kvotos ūkio subjektams gali būti neskirstomos. Apie kvotų skirstymą arba neskirstymą priima sprendimą priekrantės žvejų asocijuotos struktūros. Ūkio subjektui, valdančiam Lietuvos žvejybos laivą, jei nebus viršytas Žemės ūkio ministerijos nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas priekrantės žvejybos rajone, priskiriamas priekrantės žvejybos baras, atsižvelgiant į laikotarpį vykdytos priekrantės žvejybos vietą.
10.Likę nepriskirti priekrantės žvejybos barai gali būti, suderinus su priekrantės asocijuotomis struktūromis, Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos tvarka išskirstomi aukciono būdu ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą arba buvęs žvejas užsiimantis rekreacine veikla, jei nebus viršytas Žemės ūkio ministerijos nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas priekrantės žvejybos zonoje. 11.Ūkio subjektai gali vykdyti priekrantės žvejybą tik priskirtame priekrantės žvejybos bare arba leidžiant techninėm galimybėm ir jūrų vandenyse. 4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą išdavus Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas išduodamas įtraukus žvejybos laivą į Lietuvos Respublikos žvejybinių laivų duomenų sistemą, pagal atitinkamuose geografiniuose žvejybos rajonuose taikomus pajėgumo ribojimus. Žvejybos laivų įtraukimo tvarką į žvejybinių laivų duomenų sistemą nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija suderinusi su asocijuotomis struktūromis. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija.“
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.Ūkio subjekto valdomas žvejybos laivas įtraukiamas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą ir ūkio subjektui išduodamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, jeigu ūkio subjektas atitinka visus šioje dalyje nustatytus reikalavimus.“
straipsnio pakeitimas
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka nėra atimta teisė žvejoti tuo Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, ir nėra sustabdytas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išduoto tam pačiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivui eksploatuoti, galiojimas, o kai skirta bauda už padarytą verslinės žvejybos taisyklių pažeidimą – ji sumokėta ir žuvų ištekliams padaryta žala atlyginta.“ 2.Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, neįtrauktas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL 2010 L 131, p. 22) (toliau – Reglamentas (ES) Nr.
468/2010), priede.“ 3.Papildyti 18straipsnio 3dalį 6punktu: „6) ūkio subjektas Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, suderinta su asocijuotomis struktūromis, mokslinėmis įstaigomis, yra pateikęs ekonominius ir biologinius duomenis bei informaciją apie žuvų išteklių naudojimą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas.“ 4.Papildyti 18 straipsnio 7dalį 5punktu: „ 5) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka atimama teisė užsiimti versline žvejyba.“ 5.Papildyti 18straipsnio 8 dalį 5 punktu: „ 5) pasibaigus teisės užsiimti versline žvejyba atėmimo laikotarpiui.“
subjektui teisės aktų nustatyta tvarka atimama teisė užsiimti versline žvejyba;
dalies 3,4,5,6 ir 7 punktus atitinkamai lakyti 2,3,4,5 ir 6 punktais. 7 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.Visais žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo, laikymo, vežimo ir realizavimo etapais žuvininkystės produktų kilmę, saugą, kokybę ir atsekamumą nuo žuvų sugavimo iki galutinio vartotojo kontroliuoja (prižiūri) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o atsekamumą nuo žuvų sugavimo iki galutinio vartotojo – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Žuvininkystės tarnyba.“
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1, 2 straipsnius ir 3 straipsnio 3, 4, 5, 6 ,7 ,8, 9, 10, 11 punktus, įsigalioja 2015m. sausio mėn. 1d. 2. Šio įstatymo 1, 2 straipsniai ir 3 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 ,8, 9, 10, 11 punktai įsigalioja 2017m. liepos mėn., 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Vytautas Kamblevičius
projekto tikslai ir uždaviniai
ministro įsakymu Nr. 3D-197 „Dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kvotų skyrimo taisyklės) buvo patvirtintos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės. Jau kurį laiką kvotų skirstymas Baltijos jūroje žvejojantiems žvejams vyksta gana sudėtingai. Kvotų skyrimo taisyklės sukėlė sumaištį bei nepasitenkinimą tarp žvejų, kadangi sudarė skirtingas sąlygas užsiimti versline žvejyba Baltijos jūroje vykdantiems bei tik besiruošiantiems ją vykdyti ūkio subjektams. Kilus žvejų nepasitenkinimui buvo kreiptasi į įvairias institucijas. Kvotų skyrimo antikorupcinį vertinimą atliko Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, taip pat 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) pripažino, kad Kvotų skyrimo taisyklių 19 punktas tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007-2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis ne didesnis nei naudotojui skirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007-2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui. Itin svarbu tai, jog LVAT savo sprendime konstatavo, jog buvo nustatytos esminės ūkinės veiklos ribojimo sąlygos. Poįstatyminiame teisė akte buvo nustatyti nauji, įstatyme nenustatyti kriterijai, pagal kuriuos skirstomos kvotos žuvų išteklių naudotojams, ir kuriais buvo esmingai paveikiama ir ribojama konstitucinė ūkinės veiklos laisvė. 2014 m. liepos 16 d.
tarnyba (toliau – Konkurencijos tarnyba) nagrinėjo klausimą dėl minėtų Kvotų skyrimo taisyklių atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Nors Kvotų skyrimo taisyklės buvo pakeistos ir išdėstytos nauja redakcija žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-886, tačiau nuostatos dėl kurių buvo atliekamas tyrimas liko nepakeistos. Tyrimo metu buvo vertinama, ar neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams Kvotų skyrimo taisyklių nuostatos, kurios nustatė žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo atvejus naujiems ūkio subjektams, reglamentuojančios kvotų apskaičiavimo tvarką verslinę žvejybą Baltijos jūroje vykdantiems ūkio subjektams bei nustatančioms maksimalią žvejybos kvotų, skiriamų vienam ūkio subjektui, ribą. Vertindama Kvotų skyrimo taisyklių nuostatas, reglamentuojančias kvotų skyrimo tvarką naujiems ūkio subjektams, Konkurencijos tarnyba nustatė, jog naujiems ūkio subjektams, norintiems gauti žvejybos kvotas Baltijos jūroje, taikomi papildomi reikalavimai lyginant su jau verslinę žvejybą Baltijos jūroje vykdančiais ūkio subjektais. Kvotų skyrimo taisyklėse numatytos sąlygos naujiems ūkio subjektams pretenduoti į žvejybos kvotas Baltijos jūroje yra priklausomos ne nuo objektyvių kriterijų, kadangi verslinę žvejybą jau vykdantys ūkio subjektai turi galimybę daryti įtaką naujų ūkio subjektų patekimui į atitinkamą rinką. Tokiu būdu buvo sudarytos nevienodos konkurencijos sąlygos naujiems ūkio subjektams (pretenduojantiems į žvejybos kvotas pirmą kartą) rinkoje jau veikiančių bei žvejybos kvotas gaunančių ūkio subjektų atžvilgiu.
Konkurencijos tarnyba vertindama Kvotų skyrimo taisyklių nuostatas, susijusias su kvotų apskaičiavo tvarka, verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams nustatė, jog Kvotų skyrimo taisyklėse numatyta perleidžiamosios žvejybos teisės dydžio apskaičiavimo tvarka, kai nustatant kvotų dydį buvo atsižvelgiama į istorinius ūkio subjektų žuvų sugavimo rodiklius, ribojo konkurenciją atitinkamoje verslinės žvejybos Baltijos jūroje rinkoje ir sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas tarp atitinkamoje rinkoje veikiančių bei galinčių joje veikti ūkio subjektų. Analizuodama didžiausią ūkio subjektui skiriamą kvotų dydį Konkurencijos tarnyba nustatė, kad Kvotų skyrimo taisyklėse buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog kvotos buvo skirstomos ne konkurencingos procedūros metu, o vadovaujantis tik ūkio subjektų istoriniais žuvų sugavimų rodikliais. Tokiu būdu buvo apribotos galimybės ūkio subjektams veiksmingai konkuruoti tarpusavyje dėl skiriamų kvotų dydžio. Nustatytas maksimalus kvotų dydis lemia tai, jog viešojo administravimo subjekto sprendimu, vadovaujantis ne konkurencinga procedūra, o istoriniais žuvų sugavimo rodikliais, vienam ūkio subjektui gali būti skiriama beveik visa Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos kvotų dalis, tuo tarpu kiti ūkio subjektai galėtų gauti tik likusią nedidelę kvotų dalį arba išvis jų negautų.
Atsižvelgiant į tai, jog pagal LVAT sprendimą kvotų skyrimo principai turi būti nustatyti įstatyme bei sistemiškai išanalizavus Konkurencijos tarybos nutarimą, šiuo įstatymo projektu yra siekiama užtikrinti teisėtus žvejų interesus, garantuoti įstatymo viršenybės principą, ištaisyti situaciją, kai administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų nustatymu, nėra pagrįsti įstatymais, sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas ūkio subjektams. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus yra svarbu įstatymo lygmeniu suformuluoti tokias sąvokas kaip Perleidžiamoji žvejybos teisė. Taip pat nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus bei tvarką. Tai panaikins galimybę atsirasti korupcijai skirstant žvejybos kvotas, sumažins priešpriešą tarp ūkio subjektų, bus sudaryta galimybė sąžiningai konkuruoti, vykdyti bei plėtoti verslą vienodomis sutartinėmis sąlygomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Tarptautinė žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacija „Baltijos vienybė“, Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kamblevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme nėra nustatyti kvotų skyrimo principai, nėra aiškiai apibrėžta, kas yra perleidžiamoji žvejybos teisė, kvotos yra skirstomos vadovaujantis tik ūkio subjektų istoriniais žuvų sugavimų rodikliais. 4.
rezultatų laukiama Siūloma aiškiai apibrėžti, kas yra perleidžiamoji žvejybos teisė, nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus, detalizuoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, panaikinimo, leidimų galiojimo panaikinimo tvarką, nustatyti institucijas, kurios kontroliuos žuvininkystės produktų atsekamumą. Priėmus naujas teisinio reguliavimo nuostatas bus sumažintos korupcijos galimybės žuvininkystės sektoriuje, sudarytos sąlygos sąžiningam, konkurencingam ir skaidriai vykdomam žuvininkystės verslui. Taip pat bus pateisinti teisėti žvejų lūkesčiai, neberibojama konstitucinė ūkinės veiklos teisė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas turės teigiamą įtaką, kadangi bus išvengta antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kai įstatyminių nuostatų ir jų įgyvendinimo konkretinimas paliekamas vien tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei, išvengiama situacijų, kai ydingai interpretuojamos nuostatos ir sudaroma galimybė tuo piktnaudžiauti. Bus užtikrintas žvejybos kvotų skyrimo proceso aiškumas, skaidrumas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms atsilieps teigiamai. Bus palengvintas kelias naujiems ūkio subjektams patekti į verslinės žvejybos Baltijos jūroje rinką. Ūkio subjektams bus sudarytos sąlygos sąžiningai konkuruoti, tuo pačiu veikti efektyviau bei kurti ekonominę gerovę. Padidės galimybės įvykdyti Lietuvai paskirtas kvotas, bus suteikta galimybė visoms įmonėms plėtoti verslą. 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą keisti ar panaikinti kitų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015m. liepos mėn. 1d. patvirtina perleidžiamų žvejybos teisių žinybinio registro nuostatus. Žinybinio registro nuostatų rengimą derina su žuvininkystės asocijuotomis struktūromis. Kitos institucijos iki 2014m. gruodžio mėn. 31d. parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projekto žodžiai: „žuvininkystė“, „žvejybos leidimas“, „perleidžiamoji žvejybos teisė“, „perleidžiamų žvejybos teisių žinybinis registras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Teikia: Seimo narys Vytautas Kamblevičius
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-01- Nr. Į 2014-10-07 Nr. XIIP-2351 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 10, 13, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2351 (toliau
Teisės departamento 2014 m. spalio 28 d. dėl Projekto pateiktoms pastaboms. Ypač atkreipiame dėmesį į toliau nurodomus pastabų aspektus bei teikiame papildomų pastabų ir pasiūlymų:
(taip pat ir esminių) Projekto sąvokų ir nuostatų reikšmė, tikslai ir loginiai jų tarpusavio ryšiai.[1] Toks reguliavimas galėtų lemti įvairų siūlomų nuostatų aiškinimą ir sukelti prielaidas skirtingam jo supratimui ir aiškinimui praktikoje. Minėti elementai yra esminės svarbos ir siekiant identifikuoti Projekto atitiktį ES bei nacionalinei teisei, nustatyti, ar jie atitinka pagrindinius teisės principus (itin atkreiptinas dėmesys į proporcingumo principą). Todėl išsamią ir visapusišką išvadą dėl Projekto būtų galima pateikti tik jį patikslinus. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, todėl sąvokos įstatyme turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę“. 2.
nuostatas, darytina išvada, kad pagal Projektu siūlomą reguliavimą perleidžiamąsias žvejybos teises bei individualias žvejybos galimybes jūrų vandenyse įgyti ar vykdyti priekrantės žvejybą iš esmės galėtų tik atitinkamai tokią teisę ar tokias galimybes iki 2014 m. sausio 1 d. jau turėję ūkio subjektai. Naujai šią veiklą norintiems pradėti vykdyti ūkio subjektams perleidžiamoji žvejybos teisė, individualios žvejybos galimybės ar teisė vykdyti priekrantės žvejybą galėtų būti suteikiamos tik išimtiniais Projektu į Žuvininkystės įstatymą įterpiamo 6¹ straipsnio 5, 6 ir 10 dalyse nurodytais atvejais. Mūsų nuomone, tokiu reguliavimu nebūtų tinkamai atsižvelgta į Projekto aiškinamajame rašte minimus 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimą administracinėje byloje Nr. I⁴⁹²-4/2014 bei 2014 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą, o priešingai – būtų galimai pažeidžiami juose nurodyti principai. Kaip priminė LVAT, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimu, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima tik įstatymu. Todėl visi pagal perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą atsirandantys ar galintys atsirasti ūkio subjektų teisės vykdyti žvejybos jūrų vandenyse veiklą ribojimai turėtų būti numatyti ir aiškiai apibrėžti Projekte. Šiuo atžvilgiu taip pat atkreiptinas dėmesys į Projektu į Žuvininkystės įstatymą įterpiamo 6¹ straipsnio 2 dalį, kurioje nėra nustatyti aiškūs ūkio subjektų vertinimo kriterijai, kuriais remiantis jiems būtų suteikiama perleidžiamoji žvejybos teisė ar atsisakoma ją suteikti. Minėtame 2014 m. liepos 16 d.
Minėtame
žvejybos kvotas Baltijos jūroje turėtų būti sudarytos vienodos galimybės į jas pretenduot, tiek verslinę žvejybą vykdantiems, tiek naujiems ūkio subjektams, pašalinant bet kokią jau verslinę žvejybą vykdančių ūkio subjektų įtaką naujų ūkio subjektų galimybėms dalyvauti skirstant žvejybos kvotas“ (83 punktas). Vis dėlto, Projektu tokios lygios galimybės nėra nustatomos, nes teisė į perleidžiamąsias žvejybos teisės bei individualias žvejybos galimybes iš esmės yra suteikiama tik rinkoje iki 2014 m. sausio 1 d. veikusiems subjektams. Tiek, kiek tai susiję su Projektu, į Žuvininkystės įstatymą įterpiamo 6¹ straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata („proporcingai per šį laikotarpį sugautos žuvies kiekiui, ūkio subjektams yra skiriamos perleidžiamosios žvejybos teisės“) bei šio straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata („proporcingai nuo jų žvejybos rodiklių intensyvumo“), atkreipiame dėmesį į Konkurencijos tarybos nutarimo 89 punktą, kuriame konstatuojama, kad „[t]okia perleidžiamosios žvejybos teisės dydžio, nuo kurio priklauso ūkio subjektui skiriamų žvejybos kvotų Baltijos jūroje dydis, apskaičiavimo tvarka, kai remiamasi tik konkretaus ūkio subjekto istoriniais žuvų sugavimo rodikliais, negali būti objektyvi“, ji privilegijuoja tuos ūkio subjektus, kurie nesiekia veikti efektyviau ir gauti didesnio kiekio žvejybos kvotų, ir diskriminuoja ūkio subjektus, neturinčius istorinių žuvų sugavimo rodiklių, bei ūkio subjektus, kurie norėtų gauti didesnį žvejybos kvotų kiekį (96 punktas). Toks reguliavimas lemia skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymą (99 punktas), o veiksmingos konkurencijos ribojimas, ypač kai tam nėra objektyvių priežasčių, negali būti pateisinamas (97 punktas). Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte tokių objektyvių priežasčių, pagrindžiančių Projektu siekiamas įtvirtinti riboti konkurenciją galinčias nuostatas, nenurodoma.
Mūsų nuomone, nesant tokių pagrindų, ūkinės veiklos laisvė neturėtų būti ribojama. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Konkurencijos tarybos nuomone, verslinė žvejyba nepasižymi tokia išskirtine specifika, kad šioje rinkoje konkurencija dėl galimybės gauti žvejybos kvotas negalėtų vykti įgyvendinant konkurencingą procedūrą (111 punktas). Be to, atkreipiame Jūsų dėmesį į 2014 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete Nr. 1K-1695 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 14¹, 14², 14³, 14⁴ straipsniais įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ (šiuo įstatymu siekta įtvirtinti savo pobūdžiu į Projektu siūlomus pakeitimus panašų perleidžiamųjų žvejybos teisių vidaus vandenyse reguliavimą) nurodytas šio įstatymo grąžinimo priežastis. Dekreto 1 straipsnio
laisvės ribojimais negalima paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. Taip pat pažymime, kad 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (toliau
Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsnyje valstybėms narėms nustatomas įpareigojimas turimas žvejybos galimybes paskirstyti taikant skaidrius ir objektyvius kriterijus. Paminėtina ir Reglamento Nr. 1380/2013
bendrą žuvininkystės politiką turėtų būti sudaromos sąlygos ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir sausumoje vykdomai su žvejyba susijusiai veiklai. Manytina, kad valstybės narės neturėtų pažeisti šių Reglamente Nr. 1380/2013 nustatytų įpareigojimų bei bendrųjų tikslų, naudodamosi joms suteikiama teise nustatyti perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą ir savo nuožiūra paskirstyti žvejybos galimybes, kurioms ši sistema netaikoma. Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį į Reglamento Nr. 1380/2013 pasiūlymo[2] poveikio vertinime SEK(2011) 891 galutinis (toliau – poveikio vertinimas) pateiktą su perleidžiamosiomis žvejybos teisėmis susijusią informaciją. Poveikio vertinime nurodoma, kad iš esmės visose šalyse, kuriose yra taikoma perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema, ji apima tokius bendrus elementus: nustatymą, kuriems žvejybos ištekliams bei kuriems ūkio subjektams ši sistema taikoma, perleidžiamųjų žvejybos teisių paskirstymą, metinių žvejybos galimybių (kvotų) paskirstymą perleidžiamųjų žvejybos teisių turėtojams bei užtikrinimą, kad šias teises būtų galima perleisti (išskyrus nustatytus apribojimus).[3] Taip pat pažymima, kad be minėtų bendrų elementų visoms perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemoms yra būdingos tam tikros apsaugos priemonės (pavyzdžiui, didžiausia vienam laivui galimų suteikti teisių riba, didžiausia vienam ūkio subjektui galimų suteikti teisių riba ar pan.). Vis dėlto, Projekte tokios apsaugos priemonės, esančios neatskiriamu perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemų elementu, nėra reglamentuojamos.
Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, siūlytume atitinkamai pakeisti ir patikslinti perleidžiamąsias žvejybos teises bei individualias žvejybos galimybės jūrų vandenyse bei jų paskirstymą reglamentuojančias Projekto nuostatas. 3. Tiek, kiek tai susiję su individualių žvejybos galimybių paskirstymu, kai perleidžiamosios žvejybos teisės nėra suteikiamos, atkreipiame Jūsų dėmesį į Reglamento Nr. 1380/2013
informuoti Europos Komisiją. 4. Siūlytume tarpusavyje suderinti Projekto 1 straipsnio 1 dalies sąvoką „perleidžiamoji žvejybos teisė“ ir šiuo metu galiojančios Žuvininkystės įstatymo redakcijos 2 straipsnio 15 dalies sąvoką „perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą“ bei, jei įmanoma, panašai formuluoti jų apibrėžimus. 5. Europos Sąjungos ar kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse įsteigtos įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje gali veikti užsienyje registruotos įmonės padalinys, kuris pagal Civilinį kodeksą nėra laikomas juridiniu asmeniu. Todėl Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūlytina „juridinio asmens“ sąvoką keisti į žodžių junginį „juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai“. Šiuo aspektu taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto 1 straipsnio 2 dalies nesuderinamumą su šiuo metu galiojančios Žuvininkystės įstatymo redakcijos 11 straipsniu. Pagal šią nuostatą teisė į žvejybos pajėgumą gali priklausyti ne tik fiziniams ir juridiniams asmenims, bet ir kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso.
Papildomai pažymime, kad taip patikslinus Projekto 1 straipsnio 2 dalyje vartojamą terminą
„fiziniai ir juridiniai asmenys“, jis savo apimtimi iš esmės atitiktų šiuo metu
galiojančios Žuvininkystės įstatymo redakcijos 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtintą sąvoką „ūkio subjektas“. Todėl svarstytina, ar Projekto 1 straipsnio
asmenys“, jį pakeičiant į „ūkio subjektai“ (ypač atsižvelgiant į tai, kad pastaroji sąvoka vartojama ir kitose Projekto nuostatose). 6. Neaiškus Projektu keičiamos Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 4 dalies pirmojo ir antrojo sakinių tarpusavio santykis. 7. Siūlytume patikslinti Projektu į Žuvininkystės įstatymą įterpiamą 6¹ straipsnį, jame aiškiai įtvirtinant subjektus atsakingus už sprendimų, susijusių su perleidžiamosiomis žvejybos teisėmis bei individualiomis žvejybos galimybėmis, priėmimą (kas šias teises suteikia, sprendžia dėl paskirstymo, jas atšaukia ir pan.). 8. Iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kuo remiantis Projektu į Žuvininkystės įstatymą įterpiamo 6¹ straipsnio
riba. Analogiškas klausimas kyla ir dėl 6¹ straipsnio 8 dalyje numatytų 30 proc. ir 0,3 proc. ribų. 9. Pažymime, kad administracinio teisės pažeidimo bylos tam tikram asmeniui pradėjimo faktas automatiškai nesuponuoja asmens kaltės ir jo administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, siūlytume patikslinti Projektu į Žuvininkystės įstatymą įterpiamo 6¹ straipsnio
atsakomybėn už sunkų pažeidimą traukiamo asmens teisė perleisti perleidžiamąsias žvejybos teises. 10.
5 dalies antruoju sakiniu iš esmės yra preziumuojama, kad visi asmenys, siekiantys perleisti perleidžiamąsias žvejybos teises ar individualias žvejybos galimybes, priklauso tam tikrai asociacijai. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnį laisvas jungimasis į asociacijas yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl niekas negali būtų verčiamas priklausyti kokiai nors asociacijai. Be to, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmuo gali būti kelių asociacijų nariu. Siūlytume patikslinti įstatymo projektą atsižvelgiant į minėtas Konstitucijos ir Asociacijų įstatymo nuostatas. 11. Iš Projektu siūlomos formuluotės nėra aišku, ar Projektu į Žuvininkystės įstatymą įterpiamo 6¹ straipsnio 5 dalies paskutiniajame sakinyje nurodytos perleidžiamosios žvejybos teisės perleidimo ribojimo sąlygos yra kumuliatyvios ar alternatyvios. 12. Manytume, jog būtų tikslinga Projekte numatyti pagrindus ar kriterijus, kuriais remiantis pagal Projektu į Žuvininkystės įstatymą įterpiamo 6¹ straipsnio 6 dalį aukciono būdu būtų paskirstomos individualios žvejybos galimybės ir perleidžiamosios žvejybos teisės. Analogiškai siūlytume patikslinti ir Projektu į Žuvininkystės įstatymą įterpiamo 6¹ straipsnio
Konkurencijos tarybos nutarime aptariami tokių kriterijų nustatymo ypatumai. 13. Projektu į Žuvininkystės įstatymą įterpiamo 6¹ straipsnio 7 dalies antruoju sakiniu iš esmės yra siekiama pagal Reglamento Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 16 straipsnio 8 dalį Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms suteiktą teisę savo nuožiūra spręsti dėl žvejybos galimybių apsikeitimo su kitomis valstybėmis narėmis padaryti priklausomą nuo „asocijuotų struktūrų“ nuomonės šiuo klausimu. Nėra aiški šioje Projekto nuostatoje vartojamų terminų „nesuderinus“ ir „suderina“ reikšmė.
Jeigu jie reiškia privalomumą atsižvelgti į „asocijuotų struktūrų“ pateiktą nuomonę, siūlytume apsvarstyti, ar iš tikrųjų tikslinga šį esminį valstybės politikos žuvininkystės srityje sprendimą padaryti priklausomą nuo viešaisiais įgaliojimais nedisponuojančių ir ne visos visuomenės, o tik atskirų jos grupių interesams atstovaujančių subjektų. Analogiškas klausimas kyla ir dėl Projektu į Žuvininkystės įstatymą įterpiamo 6¹ straipsnio
jos įgaliotų institucijų daromi apsikeitimai, 6¹ straipsnio 9 dalies, kiek ja „asocijuotoms struktūroms“ suteikiama teisė priimti sprendimą dėl priekrantės žvejybos kvotų skirstymo arba neskirstymo, bei 6¹ straipsnio
būti paskirstomi tik suderinus su priekrantės „asocijuotomis struktūromis“. Taip pat kyla abejonių dėl to, ar Projektu į Žuvininkystės įstatymą įterpiamo 6¹ straipsnio
daromi apsikeitimai, nėra nepagrįstai ribojama šių subjektų teisė į nuosavybė. 14. Projektu į Žuvininkystės įstatymą įterpiamo 6¹ straipsnio
žvejybos galimybė atšaukiamos esant dviem kumuliacinėms sąlygoms: 1) turima teisė arba galimybė viršijama daugiau nei 0,3 proc.;
2) viršyta Lietuvos Respublikai nustatyta žvejybos galimybė. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pastaroji sąlyga iš esmės priklauso ne nuo vieno, o bent nuo kelių ūkio subjektų veiksmų. Todėl kyla klausimas, ar pagrįsta tam tikro ūkio subjekto turimų perleidžiamųjų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių atšaukimą padaryti priklausomą nuo to, ar ir kokia apimtimi kiti ūkio subjektai viršys jiems suteiktas teises ar galimybes. 15.
įstatymą įterpiamo 6¹ straipsnio 8 dalį „atšauktos“ perleidžiamosios žvejybos teisės ir individualios žvejybos galimybės. 16. Atsižvelgdami į tai, kad Projekto 6 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis ribojama ūkinės veiklos laisvė (tiksliau – teisė gauti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą), siūlytume patikslinti ir aiškiau išdėstyti šias nuostatas. Nėra aiški žodžių „ekonominiai ir biologiniai duomenys“,
„informacija apie žuvų išteklių naudojimą“, „verslinės žvejybos taisyklių
pažeidimas“ reikšmė ir apimtis. Šiuo aspektu atkreipiame Jūsų dėmesį į šios išvados 1 punkte nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimą. 17. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Projekto 7 straipsniu į Žuvininkystės įstatymo 32 straipsnio 2 dalį įterpiama nuostata savo apimtimi iš dalies sutampa su šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje jau įtvirtinta nuostata (t. y. abiem atvejais nustatomas atsekamumą nuo žuvų sugavimo iki galutinio vartotojo kontroliuojantis subjektas). 18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi teisės akte, kuriuo derinamos ir įgyvendinamos ES teisės aktų nuostatos, turi būti nurodyti šie teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekte numatyti nuostatą, pagal kurią Reglamentas Nr. 1380/2013 būtų įtrauktas į Žuvininkystės įstatymo priedą „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Aistė Svinkūnaitė, tel.
[1] Ypač atkreipiame dėmesį į sąvokas „juridinė teisė“, „nauji ūkio subjektai“, „perleidžiamųjų žvejybos teisių suformavimas“, „leidžiamos nesugavimų ribos“, „geografinis žvejybos regionas“, „asocijuotos struktūros“, „suderinus su asocijuotomis struktūromis“, „žvejybos rodiklių intensyvumas“, „Asociacija“,
„Lietuvos Respublikos žvejybinių laivų duomenų sistema“ bei Projekto 3 straipsnio
nuostatas [2] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos COM(2011) 425 galutinis. [3] Poveikio vertinimo SEK(2011) 891 galutinis 12 priedas.
DĖL
2014-10-28 Nr. XIIP-2351 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
centre. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „perleidžiamoji žvejybos teisė“, kuri būtų suprantama, kaip „ūkio subjektui suteikta atšaukiama teisė į Lietuvos Respublikos nustatytų žvejybos galimybių dalį jūrų vandenyse (procentais), kurią jis gali perleisti kitam ūkio subjektui. Šią teisę įgyja ūkio subjektai turėję juridinę teisę užsiimti žvejybos verslu iki 2014 m. sausio 1 d. ir/arba atėję nauji ūkio subjektai“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „Lietuvos Respublikos nustatytų žvejybos galimybių dalį“, t. y., nėra aišku, ar žvejybos galimybes jūros vandenyse nustato Lietuvos Respublika (šiuo atveju reikėtų įvardinti konkretų subjektą, kuris tai nustatytų), ar vis dėlto, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, žvejybos galimybės nustatomos Lietuvos Respublikai. Antra, nėra aišku, kodėl žvejybos galimybių dalis turi būti išreiškiama tik procentais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalies 2.3. punktą žvejybos galimybių dalis (pavyzdžiui, lašišoms ir šlakiams) paskirstoma vienetais. Trečia, nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl perleidžiamąją žvejybos teisę įgyja tik ūkio subjektai turėję juridinę teisę užsiimti žvejybos verslu iki 2014 m. sausio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 8 straipsnio 2 dalį šios projekto nuostatos įsigaliotų tik 2017 m. liepos 1 d., todėl, visiškai nėra aišku, ar ūkio subjektai turėję teisę užsiimti „žvejybos verslu“ po 2014 m. sausio 1 d., ir žvejoję iki šių projekto nuostatų įsigaliojimo, turėtų teisę įgyti perleidžiamąją žvejybos teisę. Be to, pažymėtina, kad teisės normos yra skirtos reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie atsiranda po teisės normos įsigaliojimo. Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nepažeistų įstatymo negaliojimo atgal principo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokų
„juridinė teisė“, „užsiimti žvejybos verslu“, „atėję nauji ūkio subjektai“
turinys. Be to, šiose projekto nuostatose nurodytą datą reikėtų išdėstyti pagal raštvedybos taisykles. Ketvirta, siūlytume projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatose antrąjį sakinį braukti kaip perteklinį, nes įstatymo nuostatose, apibrėžiančiose sąvokas, paprastai pateikiamas tik šių sąvokų turinys, tačiau nuostatų, nustatančių detalesnį teisinį reglamentavimą, tame tarpe ir subjektų teises ir pareigas, neturėtų būti. Be to, beveik analogiško turinio nuostatos yra išdėstytos projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹straipsnio 1 dalyje. 3.
reglamentuoja žvejybos pajėgumo nuosavybės teisių klausimus, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalies pirmoje pastraipoje siūlomi pakeitimai nėra pertekliniai. Be to, šios projekto nuostatos nedera su minėtomis keičiamo įstatymo nuostatomis nuosavybės teisės subjektų atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aiškus projekto santykis su 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, nuostatomis, kuriose atitinkamai apibrėžiamos projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 ir 55 dalyse pateikiamos „perleidžiamosios žvejybos teisės“ ir „žvejybos pajėgumų“ sąvokos, bei numatoma galimybė valstybėms narėms nustatyti perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą. 4. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalies antroje pastraipoje išdėstytos nuostatos nėra susijusios ar patikslinančios šios dalies pirmoje pastraipoje apibrėžtą sąvoką, todėl jos turi būti perkeltos į tuos keičiamo įstatymo straipsnius, kurie reglamentuoja panašaus turinio santykius.
Be to, šios projekto nuostatos dėl jose vartojamų keičiamame įstatyme neapibrėžtų sąvokų bei neaiškių formuluočių: pavyzdžiui „vykdyti žūklę“, „geografinis žvejybos regionas“, „siekiant išsaugoti <...> išteklius“ (neaišku, kokie ištekliai turimi omeny), „pagrindinis variklis“; „laivai, kurie buvo įregistruoti LR žvejybinio laivų rejestre iki 2014-01-01“ (nėra aišku, kokie laivai, koks rejestras turimi omeny, kodėl nustatoma tokia data),
„“išregistravo <...> laivus iš LR žvejybinio laivų registro po
2013-01-01“ (nėra aišku, koks registras turimas omeny, kodėl nustatoma tokia data) - nėra suprantamos. Be to, šiose projekto nuostatose nurodytas datas reikėtų išdėstyti pagal raštvedybos taisykles. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatų antrojo sakinio reikėtų atsisakyti kaip perteklinio. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio pavadinimo nėra aišku, kad šis straipsnis nustato ir individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse skyrimo tvarką. Kita vertus, visiškai neaišku, kodėl projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatose keičiamas reglamentavimas, susijęs su versline žvejyba vidaus vandenyse. Pakeitus minėtas įstatymo nuostatas, lieka neaišku, koks subjektas nustato teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo vidaus vandenyse tvarką; koks subjektas suteikia teisę į žvejybos kvotą vidaus vandenyse; kokia yra Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotos suteikimo komisijos sudėtis.
Be to, nelieka šiose keičiamo įstatymo nuostatose pateikto Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimo trumpinio. 6. Iš projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas nustato verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką ir koks subjektas minėtas kvotas skiria. 7. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatos nėra aiškios santykyje su keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis žuvininkystės duomenų valstybės informacines sistemas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigalios keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, susijusios su žinybinio Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas registro steigimu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar aptariamų projektų nuostatų nereikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 5 straipsnį. Be to, diskutuotina, ar būtina steigti du žinybinius Perleidžiamųjų žvejybos teisių ir Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas registrus, juolab, kad šių registrų valdytoja būtų viena institucija – Žemės ūkio ministerija. 8. Projekto 3 straipsniu siūloma keičiamą įstatymą papildyti 6¹ straipsniu, kuriame būtų reglamentuojama perleidžiamoji žvejybos teisė. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnis nustato teisėkūros principus, kuriais vadovaujantis turi būti rengiami įstatymai ir kiti teisės aktai.
Vienais iš tokių principų laikytini aiškumo principas, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; bei sistemiškumo principas, reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Tačiau minėtos projekto nuostatos nėra aiškios, suprantamos, nuoseklios, todėl yra diskutuotinos dėl šių priežasčių:
Be to, jų turinys nėra suprantamas (čia ir toliau tekste - citatų kalba netaisyta): pavyzdžiui, iš formuluotės „perleidžiamom žvejybos teisėm ūkio subjektam suformuoti skiriamas 3 metų pereinamasis laikotarpis <...>“ nėra aišku, kam skiriamas 3 metų pereinamasis laikotarpis: ar ūkio subjektams suformuoti, ar perleidžiamoms žvejybos teisėms suformuoti. Taip pat nėra aišku, kaip vyktų pats „suformavimo“ procesas (kokie subjektai tame procese dalyvautų, kas skirstytų žvejybos galimybes ir pan.). Nėra suvokiama ir šių projekto nuostatų formuluotė „Šiam laikotarpiui perleidžiamoji žvejybos teisė yra nustatomos taip“, t. y., nėra aišku, jei skiriamas 3 metų laikotarpis perleidžiamosioms žvejybos teisėms suformuoti, tai, vadinasi tokios teisės gali atsirasti tik pasibaigus šiam laikotarpiui, o kol tokių teisių nėra suformuotų, jos negali būti ir nustatomos. 8.4. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2.1. punkto nuostatų adresatas. 8.5. Keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2.2. punkto nuostatose nėra aiškus vartojamų sąvokų „dalis“, „turinčių teisę vykdyti žūklę laivų“, „žvejybinis laivas“ turinys. Taip pat nėra suprantama projekto nuostata, kad „ši dalis yra paskirstoma ūkio subjektams proporcingai jų valdomų <...> laivų skaičiui ir teisių įvesti naują žvejybinį laivą šiame žvejybos regione skaičiui“. Atkreiptinas dėmesys, kad „teisių įvesti naują žvejybinį laivą“ nereglamentuoja nei keičiamo įstatymo, nei teikiamo projekto nuostatos. 8.6. Iš keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, kada ūkio subjektui skiriama žvejybos galimybių dalis (2 dalis ir šios dalies 2.1. punktas), kada skiriamos perleidžiamosios žvejybos teisės (2 dalies 2.3 punktas), o kada
nustatyti, kad „ūkio subjektui neišnaudojus daugiau nei 5 procentus jam skirtų perleidžiamųjų žvejybos teisių – ūkio subjektas sumoka į Lietuvos Respublikos biudžetą 15 procentų mokestį nuo vidutinės metinės nepagautos žuvies rinkos kainos, kuri viršija leidžiamas nesugavimų ribas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsniu, kuris įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo minėtas straipsnis projektu siūlomo mokesčio nenumato. Be to, iš projekto nuostatų nėra aiškios nei tokio mokesčio mokėtojo teisės ir pareigos, nei tokio mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka, nei kiti su tokio mokesčio administravimu susiję klausimai. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą buvo konstatavęs, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Todėl atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projektu yra nustatomas tam tikras mokestis, kuris butų mokamas į valstybės biudžetą atitinkamai turėtų būti nustatomi ir visi kiti šio mokesčio esminiai elementai. Taip pat šiose projekto nuostatose nėra aiškus termino „leidžiamos nesugavimų ribos“ turinys. 8.8. Keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalies 2.4. punkte siūloma nustatyti, kad ūkio subjektas turi teisę atsisakyti nuo dalies individualių žvejybos galimybių, tačiau nėra nustatyta, kas toliau būtų daroma su ta atsisakyta dalimi (pvz., ši dalis suteikiama kitam subjektui ar kt.). Taip pat šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „žvejybos rodiklių intensyvumas“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad nei keičiamame įstatyme, nei projekte ši sąvoka nėra apibrėžta.
Nėra aiškus ir termino, apibrėžiančio laikotarpį“ -
„mėnesio bėgyje“ - turinys bei atskaitos taškas, nuo kurio šis terminas
skaičiuojamas. 8.9. Keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalies 2.5. punkto nuostatos, kad
„Ūkio subjektas negali naudoti tik vienos rūšies perleidžiamųjų žvejybos teisių
arba individualių žvejybos galimybių. Atsisakydamas vienos rūšies perleidžiamųjų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių, proporcingai netenka kitos rūšies perleidžiamųjų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių.“ nėra suprantamos, nes nėra aišku, apie kokias perleidžiamųjų žvejybos teisų arba individualių žvejybos galimybių rūšis yra kalbama. 8.10. Keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalies 2.6. punkto nuostatos: „Nenusižengiant sąžiningos konkurencijos normoms ir proporcingai per šį laikotarpį sugautos žuvies kiekiui, ūkio subjektams yra skiriamos perleidžiamosios žvejybos teisės. Šiuo būdu įsigyta perleidžiamoji žvejybos teisė yra paveldima ir/arba suteikiama netrumpesniam, kaip 15 m. laikotarpiui.“ nėra suprantamos, nes nėra aiškus formuluotės „sąžiningos konkurencijos normos“ turinys; nėra aiškus kriterijaus
„proporcingai per šį laikotarpį sugautos žuvies kiekiui“ pagal kurį ūkio
subjektams būtų skiriamos perleidžiamosios žvejybos teisės turinys; nėra aišku, koks subjektas skirtų (suteiktų) perleidžiamąsias žvejybos teises ūkio subjektams, kokia būtų tokių teisių skyrimo (suteikimo) tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nustačius vienintelį kriterijų (sugautų žuvų kiekį), pagal kurį ūkio subjektai įgytų perleidžiamąją žvejybos teisę, nauji (norintys pradėti verslinės žvejybos veiklą jūrų vandenyse) ūkio subjektai gauti perleidžiamąją žvejybos teisę galėtų tik jei tokią teisę jam perleistų ūkio subjektas, kuriam ši teisė yra suteikta (keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 5 dalis), arba aukciono būdu, jei būtų nustatomos naujos žvejybos vietos ir naujos žuvų rūšys (keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 6 dalis). Be to, šiose projekto nuostatose siūloma nustatyti, kad perleidžiamoji žvejybos teisė yra paveldima. Tokios projekto nuostatos galimai ribotų naujų ūkio subjektų atėjimą į verslinės žvejybos jūrų vandenyse rinką. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog toks projektu siūlomas reguliavimas galimai pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą, suvaržytų asmenų ūkinės veiklos laisvę ir konkurenciją žuvininkystės rinkoje, kadangi būtų apribojamos galimybės ūkio subjektams, norintiems pradėti vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą bei anksčiau nevykdžiusiems verslinės žvejybos, gauti perleidžiamąją žvejybos teisę jūrų vandenyse. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę.
konstitucines nuostatas, pabrėžė, kad „konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją“. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas“, o „asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes“. Be to, 2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad „pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kada ūkio subjekto įsigyta perleidžiamoji žvejybos teisė būtų paveldima, o kada suteikiama netrumpesniam kaip 15 metų laikotarpiui. 8.11. Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio ir kitų projektų nuostatų nėra aišku, kada ūkio subjektams jūrų vandenyse suteikiamos perleidžiamosios žvejybos teisės, kada individualios žvejybos galimybės, ir koks santykis yra tarp perleidžiamosios žvejybos teisės ir individualios žvejybos galimybės.
Iš projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateiktos sąvokos „perleidžiamosios žvejybos teisė“ turinio darytina išvada, kad perleidžiamoji žvejybos teisė yra ūkio subjektui suteikta teisė į individualią žvejybos galimybę. Jei taip, tai tada nėra suprantamos keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nustato, kad „jei perleidžiamosios žvejybos teisės žvejybai tam tikrame geografiniame žvejybos rajone arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybai nesuteikiamos, individualios žvejybos galimybės skiriamos vieneriems metams“. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų apskaičiuojamos individualios žvejybos galimybės, jei ūkio subjektams nebūtų suteiktos perleidžiamosios žvejybos teisės. 8.12. Iš keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio nuostatų nėra aišku, kokiuose jūros vandenyse (tik Baltijos jūroje ar ir kituose jūrų vandenyse) žvejojantiems ūkio subjektams suteikiamos perleidžiamosios žvejybos teisės arba individualios žvejybos galimybės. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 5 dalies nuostatos, nustatančios, kad „perleidžiamoji žvejybos teisė arba individualios žvejybos galimybės gali būti perleidžiamos kitam ūkio subjektui, jei pastarasis valdo Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, kuris turi teisę atviros Baltijos jūros geografinio žvejybos regione vykdyti žūklę“ nėra aiškios tuo aspektu, ar perleidžiamosios žvejybos teisės ir individualios žvejybos galimybės gali būti perleidžiamos ūkio subjektui, kuris vykdo žvejybą toliau nei Baltijos jūra esančiuose geografiniuose žvejybos rajonuose. 8.13.
dalyje nėra aiškus sąvokų ‚ geografinis žvejybos regionas“, „turi teisę vykdyti žūklę“, „paveldėtojas (valdytojas)“, „Asociacijai, kuriai priklauso“ turinys. Taip pat nėra aiški formuluotė „traukiamas administracinėn atsakomybėn už sunkų pažeidimą“ tuo aspektu, kad neaišku, koks „sunkus pažeidimas“ turimas omeny. 8.14. Keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 6 dalyje nėra aiškus sąvokos „asocijuotos struktūros“ turinys ir, kodėl šioms struktūroms suteikiami tokie įgalinimai, kad su jomis suderinusi Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija „ruošia ir rengia aukciono būdą ir tvarką“. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „Aukciono būdą ir tvarką suderinusi su asocijuotomis struktūromis ruošia ir rengia Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija“ tuo aspektu, kad nesuprantama, ką – patį aukcioną ar jo tvarką - rengia minėtos institucijos. 8.15. Nėra suprantamos keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 7 dalies nuostatos:
„Draudžiama Žemės ūkio ministerijai arba jos įgaliotoms institucijoms, ūkio subjektams,
nesuderinus su asocijuotomis struktūromis, daryti apsikeitimus su Europos Sąjungos valstybėmis arba ūkio subjektais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė darydama apsikeitimus su Europos Sąjungos valstybėmis arba trečiosiomis valstybėmis apsikeitimo sąlygas aptaria ir suderina su asocijuotomis struktūromis.“. Taigi, nėra aišku, kokie „apsikeitimai“ turimi omeny; kodėl vienu atveju „apsikeitimus daro“ Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliotos institucijos, ūkio subjektai (pirmasis sakinys), o kitu atveju – Vyriausybė (antrasis sakinys); nėra aiškus sąvokos „asocijuotos struktūros“ turinys ir, kodėl šioms struktūroms suteikiami tokie įgalinimai, kad su jomis Vyriausybė turėtų „aptarti ir suderinti apsikeitimo“ sąlygas; nėra aiškus sąvokos
„trečiosios valstybės“ turinys, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje
yra apibrėžta sąvoka „užsienio valstybė“. 8.16.
8.16. Iš keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 8 dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas atšaukia perleidžiamąją žvejybos teisę arba individualią žvejybos galimybę. 8.17. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 8 dalies 8.3. punkto nuostatų, nustatančių, kad perleidžiamoji žvejybos teisė arba individuali žvejybos galimybė atšaukiama iš ūkio subjekto, jei „galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo žvejybos laivo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/ 2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę“ santykis su keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 ir 10 dalies nuostatomis, kuriose nustatyti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimo panaikinimo pagrindai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos keičiamo įstatymo nuostatos projekte nustatyto žvejybos laivo liudijimo galiojimo panaikinimo pagrindo nenumato. 8.18. Nėra suprantamos keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 8 dalies 8.3. punkto nuostatos: „Tokiais atvejais atšaukiama perleidžiamosios žvejybos teisės dalis, pagal kurią apskaičiuotas individualias žvejybos galimybes naudojo žvejybos laivas.“, nes iš projekto nuostatų nėra aišku, kas yra „perleidžiamosios žvejybos teisės dalis“. Pažymėtina, kad projekto nuostatos nereglamentuoja atvejų, kada atšaukiama visa perleidžiamoji žvejybos teisė, o kada jos dalis. 8.19.
šiais aspektais: šios projekto nuostatos reglamentuoja žvejybos kvotų skirstymą, todėl nėra aiškus jų santykis su keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio pavadinimu; nėra aiškus objektyvūs pagrindai, kuriais vadovaujantis ūkio subjektams gali būti skirstomos arba neskirstomos „priekrantės žvejybos kvotos“; nėra aiškus sąvokų „priekrantės žvejų asocijuotos struktūros“ (9 dalis) ir „priekrantės asocijuotos struktūros“ (10 dalis) turinys; atsižvelgiant į keičiamame įstatyme apibrėžtas sąvokas, tikslintina sąvoka
„Lietuvos žvejybos laivas“; neaišku, koks subjektas priskirtų priekrantės
žvejybos barus ar vykdytų laisvų priekrantės žvejybos barų aukcioną; taip pat neaiškus priekrantės žvejybos barų priskyrimo kriterijus „atsižvelgiant į laikotarpį vykdytos priekrantės žvejybos vietą“; nėra aiškus formuluotės „buvęs žvejas užsiimantis rekreacine veikla“ turinys bei neaišku, kodėl „buvusiam žvejui užsiimančiam rekreacine veikla“ turėtų būti skiriami priekrantės žvejybos barai. Be to, šiose projekto nuostatose vartojamos tarpusavyje nesuderintos sąvokos „priekrantės žvejybos baras“, „priekrantės žvejybos vieta“, „priekrantės žvejybos zona“. 8.20 Nesuprantamos keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 11 dalies nuostatos „ūkio subjektai gali vykdyti priekrantės žvejybą tik priskirtame priekrantės žvejybos bare arba leidžiant techninėm galimybėm ir jūrų vandenyse“. Neaišku, ar šias projekto nuostatas reikėtų suprasti taip, kad, jei ūkio subjektas turi
„technines galimybes“, jis gali vykdyti žvejybą jūrų vandenyse nesilaikydamas
įstatymo nustatytų reikalavimų žvejybai jūrų vandenyse. Be to, nėra aiškus ir sąvokos „techninės galimybės“ turinys. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus neaiškumus, manytume, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio nuostatos neatitinka minėtų teisėkūros principų, todėl jose nustatyto teisinio reguliavimo visa apimtimi įvertinti neįmanoma.
Projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos, nuosekliai jas išdėstant keičiamo įstatymo penktajame skirsnyje, reglamentuojančiame verslinę žvejybą jūrų vandenyse. 9. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas išduodamas įtraukus žvejybos laivą į Lietuvos Respublikos žvejybinių laivų duomenų sistemą, pagal atitinkamuose geografiniuose žvejybos rajonuose taikomus pajėgumo ribojimus. Žvejybos laivų įtraukimo tvarką į žvejybinių laivų duomenų sistemą nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija suderinusi su asocijuotomis struktūromis. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, nėra aiškus formuluotės „Lietuvos Respublikos žvejybinių laivų duomenų sistema“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 3 dalyse (projektu nekeičiamos) nustatoma, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivas turi būti įtrauktas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą. Be to, šios projekto nuostatos nedera su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi. Antra, nėra aiškus sąvokų „pajėgumas“ bei „asocijuotos struktūros“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje yra apibrėžta tik sąvoka
„Tarpšakinė žuvininkystės organizacija“. Siūlytume projekto nuostatas
patikslinti arba atskleisti šių sąvokų turinį. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie žvejybos laivai – visi ar tik Lietuvos Respublikos – turėtų būti įtraukiami į minėtą duomenų sistemą.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo trečiasis skirsnis reglamentuoja teisinius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos žvejybos laivais, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta sąvoka „Lietuvos Respublikos žvejybos laivas“. Ketvirta, projekto nuostatos, kurios nustato, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija, nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, kurioje nustatyta, kad minėtą liudijimą išduoda tik Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. 10. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti formuluote, kad „Ūkio subjekto valdomas žvejybos laivas įtraukiamas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą (pabraukta mūsų) <...> jeigu ūkio subjektas atitinka visus šioje dalyje nustatytus reikalavimus“. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnyje reglamentuojami teisiniai santykiai susiję su Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimu, jo galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, liudijimo pakeitimu ir liudijimo galiojimo panaikinimu, projektu papildžius keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį aukščiau nurodyta nuostata tampa neaiškus šios dalies santykis su projektu keisti nesiūlomais liekančiais galioti atitinkamai 13 straipsnio 1 dalies punktais bei to paties straipsnio dalimis. 11.
punkto formuluotė „už padarytą verslinės žvejybos taisyklių pažeidimą“ nėra aiški tuo aspektu, kad neaišku, koks pažeidimas turimas omeny – Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas verslinės žvejybos jūrų vandenyse nuostatų pažeidimas (kodekso 87³ straipsnio 3 dalis), kiti minėtame kodekse numatyti administraciniai teisės pažeidimai (pavyzdžiui, 87⁵-87¹² straipsniai), ar keičiamo įstatymo 53 numatyti sunkūs pažeidimai. 12. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma išbraukti pilną Reglamento (ES) Nr. 468/2010 pavadinimą, nurodytą jo oficialų paskelbimo lietuvių kalba šaltinį, paliekant nurodytą tik Reglamento (ES) Nr. 468/2010 trumpinį, siūlome šiuo trumpiniu papildyti projekto 6¹ straipsnio 8 dalies 8.3. punkto nuostatas. 13. Projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 punkto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais: nėra aiškus sąvokos „asocijuotos struktūros“ turinys ir, kodėl su jomis bei mokslinėmis įstaigomis turi būti suderinta Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; neaišku, kokius „ekonominius ir biologinius duomenis“ turi pateikti ūkio subjektas. 14. Siūlytume atsisakyti projekto 6 straipsnio 7 dalies nuostatų, nes pagal teisės technikos taisykles pripažinus netekusiu galios straipsnio dalies punktą, po jų einančių punktų pernumeruoti nereikia. 15. Pagal teisės technikos taisykles tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2 ir 8 dalių punktų numeracija. 16. Projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse žodžiai „punktus“, „punktai“ keistini žodžiais „dalis“, „dalys“ bei brauktina santrumpa „mėn.,“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnis turi tik vieną struktūrinę dalį, todėl tikslintina šiame straipsnyje vartojama formuluotė „3 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 punktus (punktai)“. 17.
turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, todėl projekto 8 straipsnyje siūlytume nustatyti kokios institucijos ir iki kokios datos turėtų priimti minėtus teisės aktus. Taip pat, reikėtų nustatyti išimtį dėl šio įpareigojimo įsigaliojimo. 18. Kadangi projektu siūloma naujai reglamentuoti žvejybos kvotų skyrimą jūrų vandenyse bei kitus su versline žvejyba jūrų vandenyse susijusius klausimus, o pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės nuomonės. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė I. Jarukaitienė