Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais principais, turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą.“
2Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Paviršinių nuotekų tvarkytojų teikiamų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su paviršinių nuotekų tvarkymo veikla ir paslaugų organizavimu abonentams, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. Paviršinių nuotekų tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina vykdomos veiklos paviršinių nuotekų tvarkymo sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.“
Pakeisti 34 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) atsižvelgiant į šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatoma protingumo kriterijų atitinkanti ne didesnė kaip 2,5 procento investicijų grąža;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia: Seimo narys Kęstutis Daukšys
IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 33 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮSTATYMO XI-2053 5
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Energijos rinkos (šilumos ūkio, elektros energijos, gamtinių dujų, suskystintų naftos dujų) taip pat geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo ypatumus ir teisinio reglamentavimo specifiką lemia šių rinkų produktų išskirtinės savybės. Specifinė, brangi infrastruktūra, dideli gamybos įrenginiai. Energija yra transportuojama vamzdynais, tinklais, ji negali būti saugoma, arba išimtiniais atvejais (suskystintų naftos dujų, geriamojo vandens ar gamtinių dujų atveju) saugojimas galimas, tačiau laikymo sąnaudos didelės. Energijos srautų judėjimas priklauso nuo fizikos dėsnių. Atsižvelgiant į reikalingas dideles investicijas šiems sektoriams palaikyti bei plėtoti, atitinkamai visuose minėtuose sektoriuose didžioji dalis įmonių istoriškai yra valdomos valstybės (centralizuotai arba savivaldybių lygmeniu), jų veikla monopolinė, todėl saugant visuomenės, ypač buitinių vartotojų interesus, yra reguliuojama valstybės. Be to, įgyvendinant Europos Sąjungos III energetikos paketą elektros energetikos ir gamtinių dujų sektoriuose pastaraisiais metais buvo vykdomas funkcinis, teisinis ir nuosavybės atskyrimas tarp infrastruktūrinių perdavimo ir komercinių gamybos bei teikimo veiklų.
Elektros energetikos sektoriuje de jure atskyrimas įvykdytas 2013 m. rugsėjo mėn., o gamtinių dujų sektoriuje de facto atskyrimas bus baigtas 2014 m. spalio 31 d. Abiejuose sektoriuose perdavimo sistemos operatoriai, taip pat skirstymo veiklą vykdančios įmonės yra netiesiogiai valdomi valstybės. Gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriuje perdavimo sistemos operatoriai LITGRID AB ir AB „Amber Grid“ yra valdomi UAB EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų patikėjimo teise valdo Energetikos ministerija. Elektros ir gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriai AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ yra kontroliuojami UAB „Lietuvos energija“, kurios 100 proc. akcijų patikėjimo teise priklauso Finansų ministerijai. Atsižvelgiant į tai, kad energetikos bei geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo veiklą vykdo valstybei ar savivaldybėms priklausančios įmonės, taip pat jų veiklų pastovumas, atitinkamai nedidelis rizikingumas, galimybės skolintis tampa vienas iš veiksnių, užtikrinančių šių veiklų stabilumą. Be to, įvertinus tai, kad energetikos bei geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektoriaus veiklos iš esmės yra monopolinės, monopolinėje rinkoje veikiančioms įmonėms nėra konkurencijos, todėl išlieka stabilus ir nekintantis vartotojų skaičius, lemiantis pastovias pajamas įmonėms. Taip pat gamtinių dujų, elektros energijos, centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų, šilumos, karšto vandens bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos – jas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, todėl tokią veiklą vykdančių įmonių veiklos rizika tampa minimali, auga galimybės skolintis už palankias palūkanas iš finansinių įstaigų.
Valstybės reguliuojamos kainos būtų taikomos ir tuo atveju, jei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pripažintų elektros energijos gamybos ar tiekimo, bei gamtinių dujų tiekimo veiklą vykdančias įmones, turinčiomis didelę įtaką atitinkamose rinkose, todėl šių įmonių veiklos rizika būtų minimizuota. Įvertinus aukščiau minėtas priežastis, tikslinga aiškiai ir skaidriai apibrėžti įmonėms nustatomą investicijų grąžą, siekiant mažinti vartotojams finansinę naštą mokant už energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Atitinkamai verslo srityse, kuriose veiklos kaštai už gamtinių dujų, elektros energijos, centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų, šilumos, karšto vandens bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas sudaro didelę dalį produkto gamybos kaštų, sumažėtų tokio produkto kainos mažmeninėje ir didmeninėje rinkose, o tai turėtų visuminį teigiamą poveikį finansams tiek verslo, tiek namų ūkių segmente. Dėl minėtų priežasčių įstatymų projektai parengti siekiant sukurti kuo patrauklesnes ir paprastesnes sąlygas energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektoriuose veikiančioms įmonėms, kad joms būtų užtikrinta stabili investicinė aplinka. Be to, įstatymų projektais, apribojant investicijų grąžos normą, siekiama sukurti teisines ir reguliacines prielaidas sumažinti energijos, geriamojo vandens kainas galutiniams vartotojams.
Atsižvelgiant į tai, optimali, monopolinėje rinkoje pagrįsta ir mažiausią naštą vartotojams sukurianti investicijų grąžos norma sudarytų 2,5 procento, todėl šiais projektais atitinkamai siūloma apriboti investicijos grąžą iki 2,5 procento. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
reglamentavimas
Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 7 punkte, 19 straipsnio
kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų, įskaitant centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų paslaugas, sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. 2. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas kainas nustato reikalavimus gamtinių dujų įmonėms teikti paslaugas kainomis, pagrįstomis sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, ir turi teisę pareikalauti, kad gamtinių dujų įmonės įrodytų kainų pagrindimą sąnaudomis. 3. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1-4 dalyse nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama įpareigojimus, tinkamai atsižvelgia į asmens, turinčio didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjo ir (ar) visuomeninio tiekėjo teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.
Be to, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, apskaičiuodama protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, atsižvelgia į Lietuvos banko nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų metinę palūkanų normą, Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų metinę palūkanų normą, valstybės kreditingumo riziką, asmens, kurio atžvilgiu apskaičiuojama protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, kapitalo struktūrą ir kitus ekonominius veiksnius, darančius tiesioginę įtaką protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos apskaičiavimui. Tuo atveju, kai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų veiklos elektros energetikos sektoriuje saugumui ir patikimumui, pagerinami veiklos efektyvumo rodikliai, palyginti su šiame įstatyme numatyta tvarka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais įpareigojimais, tokią veiklą vykdantis asmuo turi teisę į didesnę investicijų grąžą per atitinkamą reguliavimo periodą. 4. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalies
įvertinama ir diskonto norma (t.y. investicijų grąža). 5.
Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. 6. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo
vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, taip pat paviršinių nuotekų tvarkytojų teikiamų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina ir tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. 7. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, reikalingos terminalo veiklai užtikrinti, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Įvertinus Aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytas priežastis, jog šiuo metu energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektoriuje veiklą didžiąja dalimi vykdo valstybės valdomos įmonės, jų veikla monopolinė, kainos reguliuojamos ir atitinkamai veiklos rizika minimali, aukščiau nurodytose įstatymų normose koreguotinas protingumo kriterijų atitinkančios investicijos grąžos apibrėžimas. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai 1.
Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 7 punkto, 19 straipsnio
siūloma nurodyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų, įskaitant centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų paslaugas, sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. 2. Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktą, nurodant, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato reikalavimus gamtinių dujų įmonėms teikti paslaugas kainomis, pagrįstomis sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. 3. Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1-4 dalių pakeitimo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1-4 dalis, nurodant, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama įpareigojimus, tinkamai atsižvelgia į asmens, turinčio didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjo ir (ar) visuomeninio tiekėjo teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. 4. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalies
fiksuotus tarifus gamintojams, turi būti įvertinama ir diskonto norma (t.y. investicijų grąža), kuri ne didesnė kaip 2,5 procento. 5.
Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektu siūloma nurodyti, kad šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. 6. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo
projektu siūloma nurodyti, kad geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, taip pat paviršinių nuotekų tvarkytojų teikiamų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina ir tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. 7. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektu siūloma nurodyti, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, reikalingos terminalo veiklai užtikrinti, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos.
Šie pakeitimai leis užtikrinti teisinį aiškumą bei nustatys konkrečias protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos ribas bei sumažins energijos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas galutiniams vartotojams. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų įgyvendinimas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektoriuje. Įstatymų projektais atitinkamuose sektoriuose aiškiai nustačius energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių investicinės grąžos normą, bus užtikrinamas reguliacinis skaidrumas bei investicinės aplinkos stabilumas. Tai taip pat turės teigiamą įtaką galutiniams vartotojams
aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus Šiuo metu Įstatymų projektais aptarti klausimai reglamentuoti:
2) Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu;
4) Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu;
7)Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 640;
8) Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 889. Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti reikės pakeisti:
dujų sektoriuje nustatymo principų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 640;
metodikos principų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 889
3) Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. O3-139;
4) Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ir jos viršutinės ribos nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. O3-199;
nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr.
O3-229;
patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. O3-106;
7) Šilumos kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96;
nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-233;
patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-230;
10) Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. spalio 3 d. Nr. O3-432;
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. O3-107;
12) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. O3-92. 9. Įstatymų projektų rengimas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų nėra įvedama. 10.
pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai Priėmus Įstatymų projektus, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turės parengti šiuos teisės aktų projektus:
1) Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 640, pakeitimo projektą (projektą turi teikti Vyriausybei);
2) Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 889, pakeitimo projektą (projektą turi teikti Vyriausybei);
3) Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. O3-139, pakeitimo projektą;
4) Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ir jos viršutinės ribos nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. O3-199, pakeitimo projektą;
5) Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229, pakeitimo projektą;
6) Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. O3-106, pakeitimo projektą;
7) Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr.
O3-96, pakeitimo projektą;
8) Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius išteklius, tarifų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-233, pakeitimo projektą;
9) Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-230, pakeitimo projektą;
10) Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. spalio 3 d. Nr. O3-432, pakeitimo projektą;
11) Gamtinių dujų tiekimo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. O3-107, pakeitimo projektą;
12) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. O3-92, pakeitimo projektą. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingos biudžeto lėšos Įstatymų nuostatoms įgyvendinti biudžeto lėšos nebus reikalingos. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „investicijų grąža“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo narys Kęstutis Daukšys
TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 33 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-10-08 Nr. XIIP-2348 Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas atsižvelgti į investicijų grąžą, kuri negali būti didesnė kaip 2,5 procento. Projekto nuostatos diskutuotinos. Projekto aiškinamajame rašte konstatuojama, kad „optimali, monopolinėje rinkoje pagrįsta ir mažiausią naštą vartotojams sukurianti investicijų grąžos norma sudarytų 2,5 procento“, taip pat nurodoma, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, „įstatymų nuostatoms įgyvendinti biudžeto lėšos nebus reikalingos“, tačiau nepateikiami jokie tokias išvadas leidžiantys padaryti duomenys. Todėl kažin ar galima vienareikšmiškai įvertinti, kad siūlomos projekto nuostatos turės tik teigiamą įtaką geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklai, jų investicijų planams, investicinei aplinkai ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms galutiniams vartotojams, ar jas įgyvendinant bus galima tinkamai prižiūrėti ir, esant reikalui, atnaujinti infrastruktūrą, teikti kokybiškas paslaugas vartotojams, užtikrinti geriamojo vandens tiekimo patikimumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad turėtų būti atliktas Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir jų analize. Nesant tokio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, negalima tinkamai įvertinti projekto atitikimo Konstitucijai.
Tuo atveju, jeigu teisinio reguliavimo poveikio vertinimas patvirtintų projekto aiškinamajame rašte pateiktas išvadas, vis tik reikėtų įstatyme nustatyti bent minimalius kriterijus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi nustatant atitinkamai įmonei konkrečią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. Siūlytina įstatyme neatsisakyti nuorodos į protingumo kriterijų. 2. Projektas neatitinka juridinės technikos taisyklių - projekto nuostatos dėstomos ant dar neįsigaliojusios Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijos (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymas Nr. XII-939, kuriuo keičiamas įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, įsigalios 2014 m. lapkričio 1 d.). 3. Atsižvelgiant į tai, jog Vyriausybė formuoja ir įgyvendina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo politiką, dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 4. Atsižvelgiant į tai, jog įgyvendinant projekto nuostatas būtina keisti poįstatyminius teisės aktus, projekte reikia nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-10-07 Nr. XIIP-2342 -
Lietuvos Respublikos Seimui
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2342, GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 9 STRAIPSNIO
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2347, GERIAMOJO
Išnagrinėję 2014 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo kartu pateiktus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2347, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2348 (toliau kartu – Projektai), teikiame pastabas. Projektų aiškinamajame rašte, mūsų nuomone, nėra argumentų, pagrindžiančių kodėl nustatomas vienodas investicinės grąžos normos apribojimas visuose Projektuose minimų paslaugų tiekimo sektoriuose. Manytume, kad poreikis investicijoms skirtingose sektoriuose turėtų būti įvertintas individualiai, ypač turint omenyje investicijas energetikos sektoriuje. Dėl šių priežasčių, pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktam pasiūlymui remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, pagrįstą objektyviais duomenimis ir jų analize. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Aplinkos apsaugos komitetaS
dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen; Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimantas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: MP patarėja Jūratė Juozaitienė, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Mikalonis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius ir teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-10-10 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma reguliuojant geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas atsižvelgti į investicijų grąžą, kuri negali būti didesnė kaip 2,5 procento. Projekto nuostatos diskutuotinos. Projekto aiškinamajame rašte konstatuojama, kad
„optimali, monopolinėje rinkoje pagrįsta ir mažiausią naštą vartotojams
sukurianti investicijų grąžos norma sudarytų 2,5 procento“, taip pat nurodoma, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, „įstatymų nuostatoms įgyvendinti biudžeto lėšos nebus reikalingos“, tačiau nepateikiami jokie tokias išvadas leidžiantys padaryti duomenys.
Todėl kažin ar galima vienareikšmiškai įvertinti, kad siūlomos projekto nuostatos turės tik teigiamą įtaką geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklai, jų investicijų planams, investicinei aplinkai ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms galutiniams vartotojams, ar jas įgyvendinant bus galima tinkamai prižiūrėti ir, esant reikalui, atnaujinti infrastruktūrą, teikti kokybiškas paslaugas vartotojams, užtikrinti geriamojo vandens tiekimo patikimumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad turėtų būti atliktas Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir jų analize. Nesant tokio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, negalima tinkamai įvertinti projekto atitikimo Konstitucijai. Tuo atveju, jeigu teisinio reguliavimo poveikio vertinimas patvirtintų projekto aiškinamajame rašte pateiktas išvadas, vis tik reikėtų įstatyme nustatyti bent minimalius kriterijus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi nustatant atitinkamai įmonei konkrečią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. Siūlytina įstatyme neatsisakyti nuorodos į protingumo kriterijų. Pritarti
nuostatos dėstomos ant dar neįsigaliojusios Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijos (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymas Nr. XII-939, kuriuo keičiamas įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, įsigalios 2014 m. lapkričio 1 d.). Pritarti 3.
valstybės šilumos ūkio finansinę padėtį ir galimai finansinį stabilumą bei į Vyriausybės teises ir pareigas energetikos iš šilumos ūkio sektoriuose, dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada
projekto nuostatas būtina keisti poįstatyminius teisės aktus, projekte reikia nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti
departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2014-10-23 Išnagrinėję
Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2347, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764
Projektai), teikiame pastabas. Projektų aiškinamajame rašte, mūsų nuomone, nėra argumentų, pagrindžiančių kodėl nustatomas vienodas investicinės grąžos normos apribojimas visuose Projektuose minimų paslaugų tiekimo sektoriuose. Manytume, kad poreikis investicijoms skirtingose sektoriuose turėtų būti įvertintas individualiai, ypač turint omenyje investicijas energetikos sektoriuje.
Dėl šių priežasčių, pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktam pasiūlymui remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, pagrįstą objektyviais duomenimis ir jų analize. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 nutarimas Nr. 316 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1306
„Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 1–7 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2347 ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2348 (toliau – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
galiojančiuose energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose nustatyta, kad investicijų grąžos nustatymo komponenčių vertinimas ir konkrečios investicijų grąžos normos nustatymas priskiriamas nepriklausomos reguliavimo institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) – kompetencijai, ir juose vartojamos formuluotės, susijusios su investicijų grąža („protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža“), atitinka kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką ir principus. Komisija, nustatydama investicijų grąžos normą, vadovaujasi aiškiais, skaidriais, nediskriminuojančiais kriterijais, nustatytais Investicijų grąžos normos nustatymo metodikoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Metodikoje naudojami investicijų grąžos normos nustatymo kriterijai, nustatyti atsižvelgiant į konkrečios rinkos ir ūkio šakos parametrus, potencialiems investuotojams, priimantiems investicinius sprendimus, suteikia skaidrumo ir užtikrina teisėtus lūkesčius. Apribojusi investicijų grąžos normą 2,5 procento dydžiu, Lietuva išsiskirtų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių kaip valstybė, nesilaikanti metodinių nuostatų. Pritarti 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 nutarimas Nr. 316 2.
316
siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, mažinti energijos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas ir gerinti verslo sąlygas, tačiau siūlomas teisinis reguliavimas turėtų priešingą poveikį – fiksuotas investicijų grąžos procentas neatitiktų įmonių veiklos finansavimo sąnaudų, būtų iš esmės žalingas reguliuojamoms įmonėms ir blogintų verslo sąlygas, nes kliudytų įmonėms užsitikrinti finansinį stabilumą. Be to, fiksuoto investicijų grąžos dydžio nustatymas energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose turėtų ir kitokios neigiamos įtakos šiems sektoriams – nustačius maksimalų investicijų grąžos dydį, kuris visais atvejais negalės viršyti 2,5 procento, energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonėms gali būti sunku investuoti į infrastruktūros plėtrą, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimą. Nustačius maksimalų 2,5 procento investicijų grąžos dydį, valstybės reguliuojamą veiklą vykdančios įmonės mažintų ir (ar) ribotų investicijas į infrastruktūrą, nes tai, kad lėšos, reikalingos strateginiams plėtros projektams įgyvendinti, bus gautos, iš dalies užtikrina objektyvi reguliavimo aplinka ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąžos norma. Nevykdant reikiamų projektų, ilgainiui smarkiai sumažėtų paslaugų teikimo patikimumas ir saugumas, nes energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonės neturėtų galimybės išlaikyti ir atkurti vartotojams būtino eksploatuojamo turto kokybiškai paslaugai teikti. Pritarti 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 nutarimas Nr. 316 3.
316
tvarkymo sektorius reguliuojantys įstatymai Komisijai suteikia teisę Komisijos tvirtinamų kainų viršutinių ribų nustatymo metodikų ir Metodikos nustatyta tvarka kasmet nustatyti investicijų grąžos dydį, atsižvelgiant į įmonių ekonominius rodiklius ir į tai, ar pagerinti įmonių teikiamų paslaugų ir veiklos efektyvumo rodikliai per reguliavimo periodą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų veiklos elektros energetikos sektoriuje saugumui ir patikimumui, pagerinami veiklos efektyvumo rodikliai, palyginti su šiame įstatyme numatyta tvarka Komisijos nustatytais įpareigojimais, tokią veiklą vykdantis asmuo turi teisę į didesnę investicijų grąžą per atitinkamą reguliavimo periodą). Taigi konkrečios investicinės grąžos normos nustatymas neskatintų įmonių didinti veiklos efektyvumo. Pritarti 6.Komiteto sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2348 grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: 7 - „už“, 1 - „prieš“, 1 - „susilaikė“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Arūnas Dudėnas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
Ekonomikos komitetas
DĖL
2016-09-28
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Dovilė Kapačinskaitė, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas Mindaugas Stonkus, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjas Egidijus Purlys, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-13 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūloma reguliuojant geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas atsižvelgti į investicijų grąžą, kuri negali būti didesnė kaip 2,5 procento. Projekto nuostatos diskutuotinos. Projekto aiškinamajame rašte konstatuojama, kad „optimali, monopolinėje rinkoje pagrįsta ir mažiausią naštą vartotojams sukurianti investicijų grąžos norma sudarytų 2,5 procento“, taip pat nurodoma, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, „įstatymų nuostatoms įgyvendinti biudžeto lėšos nebus reikalingos“, tačiau nepateikiami jokie tokias išvadas leidžiantys padaryti duomenys. Todėl kažin ar galima vienareikšmiškai įvertinti, kad siūlomos projekto nuostatos turės tik teigiamą įtaką geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklai, jų investicijų planams, investicinei aplinkai ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms galutiniams vartotojams, ar jas įgyvendinant bus galima tinkamai prižiūrėti ir, esant reikalui, atnaujinti infrastruktūrą, teikti kokybiškas paslaugas vartotojams, užtikrinti geriamojo vandens tiekimo patikimumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad turėtų būti atliktas Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir jų analize. Nesant tokio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, negalima tinkamai įvertinti projekto atitikimo Konstitucijai. Tuo atveju, jeigu teisinio reguliavimo poveikio vertinimas patvirtintų projekto aiškinamajame rašte pateiktas išvadas, vis tik reikėtų įstatyme nustatyti bent minimalius kriterijus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi nustatant atitinkamai įmonei konkrečią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą.
įstatyme neatsisakyti nuorodos į protingumo kriterijų. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
neatitinka juridinės technikos taisyklių - projekto nuostatos dėstomos ant dar neįsigaliojusios Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijos (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo
įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, įsigalios 2014 m. lapkričio 1 d.). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
įgyvendina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo politiką, dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, jog įgyvendinant projekto nuostatas būtina keisti poįstatyminius teisės aktus, projekte reikia nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-10-23 Išnagrinėję 2014 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo kartu pateiktus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2347, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2348 (toliau kartu – Projektai), teikiame pastabas. Projektų aiškinamajame rašte, mūsų nuomone, nėra argumentų, pagrindžiančių kodėl nustatomas vienodas investicinės grąžos normos apribojimas visuose Projektuose minimų paslaugų tiekimo sektoriuose. Manytume, kad poreikis investicijoms skirtingose sektoriuose turėtų būti įvertintas individualiai, ypač turint omenyje investicijas energetikos sektoriuje. Dėl šių priežasčių, pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktam pasiūlymui remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, pagrįstą objektyviais duomenimis ir jų analize. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos pieno ūkių asociacija, 2014-10-20 Gerb. Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininke A. Salamakinai, atkreipiame Jūsų dėmesį, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo santykiai turi būti reglamentuoti vadovaujantis šiais principais ir nuostatomis:
Pirma. „Nuotekų tvarkytojams“ turi būti suteiktas vienintelio „monopolisto“ statusas. Antra. Prieš įsigaliojant naujam „Nuotekų tvarkymo įsakymui“ būtina:
valymo įrengimų projektinius pajėgumus, įvertinant: 1.
valymo įrengimams rekonstruoti panaudojimo auditas;
planas, pagal jų panaudojimo paskirtį ir tikslus; Trečia. Nuotekų tvarkymas ir geriamojo vandens tiekimas turi būti reguliuojamas valstybės institucijų neleidžiant „Nuotekų tvarkytojams“ susikurti „šiltnamio“ sąlygų; Ketvirta. Verslo ir „Nuotekų tvarkytojų“ santykius kurti ne „baudimo ir gąsdinimo“, bet partneryste „siekiant bendrų Lietuvai naudingų tikslų“ grįstais principais;
Penkta. „Nuotekų tvarkytojai“ turi būti kasmet audituojami (pripažintų, kvalifikuotų audito kompanijų) bei audito išvados turi būti vertinamos valstybės institucijų, pvz. Valstybės kontrolės. Šešta. Jau dabar sukurtą teisinę bazę „galimai permokai“ suskaičiuoti ir patvirtinta
„permokėtų lėšų“ (2013-2014 m.m. Gazprom atvejis) verslui grąžinimo Tvarka. Septinta. „Nuotekų tvarkytojo veiklos“ skaidrumo ir viešinimo užtikrinimas. „Monopolistui“, t.y. „Nuotekų tvarkytojui“ nereikėtų remti „savo įmonių“
asociacijų, pirkti prabangias tarnybines mašinas ir pan. Tikime
principus. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr.
SV-S-1306 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 1–7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2347 ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2348 (toliau – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
galiojančiuose energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose nustatyta, kad investicijų grąžos nustatymo komponenčių vertinimas ir konkrečios investicijų grąžos normos nustatymas priskiriamas nepriklausomos reguliavimo institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) – kompetencijai, ir juose vartojamos formuluotės, susijusios su investicijų grąža („protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža“), atitinka kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką ir principus.
Komisija, nustatydama investicijų grąžos normą, vadovaujasi aiškiais, skaidriais, nediskriminuojančiais kriterijais, nustatytais Investicijų grąžos normos nustatymo metodikoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Metodikoje naudojami investicijų grąžos normos nustatymo kriterijai, nustatyti atsižvelgiant į konkrečios rinkos ir ūkio šakos parametrus, potencialiems investuotojams, priimantiems investicinius sprendimus, suteikia skaidrumo ir užtikrina teisėtus lūkesčius. Apribojusi investicijų grąžos normą 2,5 procento dydžiu, Lietuva išsiskirtų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių kaip valstybė, nesilaikanti metodinių nuostatų. 2. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, mažinti energijos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas ir gerinti verslo sąlygas, tačiau siūlomas teisinis reguliavimas turėtų priešingą poveikį – fiksuotas investicijų grąžos procentas neatitiktų įmonių veiklos finansavimo sąnaudų, būtų iš esmės žalingas reguliuojamoms įmonėms ir blogintų verslo sąlygas, nes kliudytų įmonėms užsitikrinti finansinį stabilumą.
Be to, fiksuoto investicijų grąžos dydžio nustatymas energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose turėtų ir kitokios neigiamos įtakos šiems sektoriams – nustačius maksimalų investicijų grąžos dydį, kuris visais atvejais negalės viršyti 2,5 procento, energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonėms gali būti sunku investuoti į infrastruktūros plėtrą, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimą. Nustačius maksimalų 2,5 procento investicijų grąžos dydį, valstybės reguliuojamą veiklą vykdančios įmonės mažintų ir (ar) ribotų investicijas į infrastruktūrą, nes tai, kad lėšos, reikalingos strateginiams plėtros projektams įgyvendinti, bus gautos, iš dalies užtikrina objektyvi reguliavimo aplinka ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąžos norma. Nevykdant reikiamų projektų, ilgainiui smarkiai sumažėtų paslaugų teikimo patikimumas ir saugumas, nes energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonės neturėtų galimybės išlaikyti ir atkurti vartotojams būtino eksploatuojamo turto kokybiškai paslaugai teikti. 3.
pažymėti ir tai, kad energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojantys įstatymai Komisijai suteikia teisę Komisijos tvirtinamų kainų viršutinių ribų nustatymo metodikų ir Metodikos nustatyta tvarka kasmet nustatyti investicijų grąžos dydį, atsižvelgiant į įmonių ekonominius rodiklius ir į tai, ar pagerinti įmonių teikiamų paslaugų ir veiklos efektyvumo rodikliai per reguliavimo periodą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų veiklos elektros energetikos sektoriuje saugumui ir patikimumui, pagerinami veiklos efektyvumo rodikliai, palyginti su šiame įstatyme numatyta tvarka Komisijos nustatytais įpareigojimais, tokią veiklą vykdantis asmuo turi teisę į didesnę investicijų grąžą per atitinkamą reguliavimo periodą). Taigi konkrečios investicinės grąžos normos nustatymas neskatintų įmonių didinti veiklos efektyvumo. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2016-04-21 Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2348 grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
2Seimo Aplinkos apsaugos komitetas,
2016-05-04 Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2348 grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti įstatymo projektą iniciatoriui patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą (2016-03-30 nutarimas Nr. 316), Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir kitas pastabas, kurioms pritarė Komitetas. 7.2. Pasiūlymai:-
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Birutė Vėsaitė, Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
I
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Eligijus Masiulis, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys Kviestieji asmenys: Vilma Adomavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja; Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos ūkio skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-08 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma reguliuojant geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas atsižvelgti į investicijų grąžą, kuri negali būti didesnė kaip 2,5 procento. Projekto nuostatos diskutuotinos. Projekto aiškinamajame rašte konstatuojama, kad „optimali, monopolinėje rinkoje pagrįsta ir mažiausią naštą vartotojams sukurianti investicijų grąžos norma sudarytų 2,5 procento“, taip pat nurodoma, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, „įstatymų nuostatoms įgyvendinti biudžeto lėšos nebus reikalingos“, tačiau nepateikiami jokie tokias išvadas leidžiantys padaryti duomenys.
Todėl kažin ar galima vienareikšmiškai įvertinti, kad siūlomos projekto nuostatos turės tik teigiamą įtaką geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklai, jų investicijų planams, investicinei aplinkai ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms galutiniams vartotojams, ar jas įgyvendinant bus galima tinkamai prižiūrėti ir, esant reikalui, atnaujinti infrastruktūrą, teikti kokybiškas paslaugas vartotojams, užtikrinti geriamojo vandens tiekimo patikimumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad turėtų būti atliktas Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir jų analize. Nesant tokio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, negalima tinkamai įvertinti projekto atitikimo Konstitucijai. Tuo atveju, jeigu teisinio reguliavimo poveikio vertinimas patvirtintų projekto aiškinamajame rašte pateiktas išvadas, vis tik reikėtų įstatyme nustatyti bent minimalius kriterijus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi nustatant atitinkamai įmonei konkrečią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. Siūlytina įstatyme neatsisakyti nuorodos į protingumo kriterijų. Pritarti
neatitinka juridinės technikos taisyklių - projekto nuostatos dėstomos ant dar neįsigaliojusios Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijos (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymas Nr. XII-939, kuriuo keičiamas įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, įsigalios 2014 m. lapkričio 1 d.).
Pritarti
įgyvendina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo politiką, dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada pateikta 2016-03-30 nutarimu Nr. 316
į tai, jog įgyvendinant projekto nuostatas būtina keisti poįstatyminius teisės aktus, projekte reikia nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-10-0717 Išnagrinėję
Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2347, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr.
X-764
Projektai), teikiame pastabas. Projektų aiškinamajame rašte, mūsų nuomone, nėra argumentų, pagrindžiančių kodėl nustatomas vienodas investicinės grąžos normos apribojimas visuose Projektuose minimų paslaugų tiekimo sektoriuose. Manytume, kad poreikis investicijoms skirtingose sektoriuose turėtų būti įvertintas individualiai, ypač turint omenyje investicijas energetikos sektoriuje. Dėl šių priežasčių, pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktam pasiūlymui remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, pagrįstą objektyviais duomenimis ir jų analize. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 nutarimas Nr. 316 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1306
„Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 1–7 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr.
XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2347 ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir
projektai) dėl šių priežasčių:
energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose nustatyta, kad investicijų grąžos nustatymo komponenčių vertinimas ir konkrečios investicijų grąžos normos nustatymas priskiriamas nepriklausomos reguliavimo institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) – kompetencijai, ir juose vartojamos formuluotės, susijusios su investicijų grąža („protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža“), atitinka kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką ir principus. Komisija, nustatydama investicijų grąžos normą, vadovaujasi aiškiais, skaidriais, nediskriminuojančiais kriterijais, nustatytais Investicijų grąžos normos nustatymo metodikoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Metodikoje naudojami investicijų grąžos normos nustatymo kriterijai, nustatyti atsižvelgiant į konkrečios rinkos ir ūkio šakos parametrus, potencialiems investuotojams, priimantiems investicinius sprendimus, suteikia skaidrumo ir užtikrina teisėtus lūkesčius. Apribojusi investicijų grąžos normą 2,5 procento dydžiu, Lietuva išsiskirtų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių kaip valstybė, nesilaikanti metodinių nuostatų. Pritarti 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 nutarimas Nr. 316 2.
316
aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, mažinti energijos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas ir gerinti verslo sąlygas, tačiau siūlomas teisinis reguliavimas turėtų priešingą poveikį – fiksuotas investicijų grąžos procentas neatitiktų įmonių veiklos finansavimo sąnaudų, būtų iš esmės žalingas reguliuojamoms įmonėms ir blogintų verslo sąlygas, nes kliudytų įmonėms užsitikrinti finansinį stabilumą. Be to, fiksuoto investicijų grąžos dydžio nustatymas energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose turėtų ir kitokios neigiamos įtakos šiems sektoriams – nustačius maksimalų investicijų grąžos dydį, kuris visais atvejais negalės viršyti 2,5 procento, energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonėms gali būti sunku investuoti į infrastruktūros plėtrą, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimą. Nustačius maksimalų 2,5 procento investicijų grąžos dydį, valstybės reguliuojamą veiklą vykdančios įmonės mažintų ir (ar) ribotų investicijas į infrastruktūrą, nes tai, kad lėšos, reikalingos strateginiams plėtros projektams įgyvendinti, bus gautos, iš dalies užtikrina objektyvi reguliavimo aplinka ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąžos norma. Nevykdant reikiamų projektų, ilgainiui smarkiai sumažėtų paslaugų teikimo patikimumas ir saugumas, nes energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonės neturėtų galimybės išlaikyti ir atkurti vartotojams būtino eksploatuojamo turto kokybiškai paslaugai teikti. Pritarti 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 nutarimas Nr. 316 3.
316
tai, kad energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojantys įstatymai Komisijai suteikia teisę Komisijos tvirtinamų kainų viršutinių ribų nustatymo metodikų ir Metodikos nustatyta tvarka kasmet nustatyti investicijų grąžos dydį, atsižvelgiant į įmonių ekonominius rodiklius ir į tai, ar pagerinti įmonių teikiamų paslaugų ir veiklos efektyvumo rodikliai per reguliavimo periodą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų veiklos elektros energetikos sektoriuje saugumui ir patikimumui, pagerinami veiklos efektyvumo rodikliai, palyginti su šiame įstatyme numatyta tvarka Komisijos nustatytais įpareigojimais, tokią veiklą vykdantis asmuo turi teisę į didesnę investicijų grąžą per atitinkamą reguliavimo periodą). Taigi konkrečios investicinės grąžos normos nustatymas neskatintų įmonių didinti veiklos efektyvumo. Pritarti 6.1. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2348 grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas