Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šilumos ir
(ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis, įskaitant ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamos ar sąnaudos įvertinamos skaičiuojant šilumos kainas Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Kęstutis Daukšys
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-10-10 Nr. XIIP-2345 Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vandens kainas atsižvelgti investicijų grąžą, kuri negali būti didesnė kaip 2,5 procento. Projekto nuostatos diskutuotinos. Projekto aiškinamajame rašte konstatuojama, kad „optimali, monopolinėje rinkoje pagrįsta ir mažiausią naštą vartotojams sukurianti investicijų grąžos norma sudarytų 2,5 procento“, taip pat nurodoma, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, „įstatymų nuostatoms įgyvendinti biudžeto lėšos nebus reikalingos“, tačiau nepateikiami jokie tokias išvadas leidžiantys padaryti duomenys. Todėl kažin ar galima vienareikšmiškai įvertinti, kad siūlomos projekto nuostatos turės tik teigiamą įtaką šilumos tiekėjų veiklai, jų investicijų planams, investicinei aplinkai ir šilumos bei karšto vandens kainoms galutiniams vartotojams, ar jas įgyvendinant bus galima tinkamai prižiūrėti ir, esant reikalui, atnaujinti infrastruktūrą, teikti kokybiškas paslaugas vartotojams, užtikrinti šilumos tiekimo saugumą ir patikimumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad turėtų būti atliktas Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir jų analize. Nesant tokio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, negalima tinkamai įvertinti projekto atitikimo Konstitucijai. Tuo atveju, jeigu teisinio reguliavimo poveikio vertinimas patvirtintų projekto aiškinamajame rašte pateiktas išvadas, vis tik reikėtų įstatyme nustatyti bent minimalius kriterijus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi nustatant atitinkamam šilumos tiekėjui konkrečią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą.
Siūlytina įstatyme neatsisakyti nuorodos į protingumo kriterijų. 2. Atsižvelgiant į tai, jog projekto nuostatos įtakos valstybės šilumos ūkio finansinę padėtį ir galimai finansinį stabilumą bei į Vyriausybės teises ir pareigas energetikos iš šilumos ūkio sektoriuose, dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada
poįstatyminius teisės aktus, projekte reikia nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-10-07 Nr. XIIP-2342 -
Lietuvos Respublikos Seimui
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2342, GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 9 STRAIPSNIO
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2347, GERIAMOJO
Išnagrinėję 2014 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo kartu pateiktus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2347, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2348 (toliau kartu – Projektai), teikiame pastabas. Projektų aiškinamajame rašte, mūsų nuomone, nėra argumentų, pagrindžiančių kodėl nustatomas vienodas investicinės grąžos normos apribojimas visuose Projektuose minimų paslaugų tiekimo sektoriuose. Manytume, kad poreikis investicijoms skirtingose sektoriuose turėtų būti įvertintas individualiai, ypač turint omenyje investicijas energetikos sektoriuje. Dėl šių priežasčių, pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktam pasiūlymui remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, pagrįstą objektyviais duomenimis ir jų analize. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Ekonomikos komitetas
DĖL
2016-09-28
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Dovilė Kapačinskaitė, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas Mindaugas Stonkus, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjas Egidijus Purlys, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-13 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma reguliuojant šilumos ir karšto vandens kainas atsižvelgti investicijų grąžą, kuri negali būti didesnė kaip 2,5 procento. Projekto nuostatos diskutuotinos.
Projekto aiškinamajame rašte konstatuojama, kad „optimali, monopolinėje rinkoje pagrįsta ir mažiausią naštą vartotojams sukurianti investicijų grąžos norma sudarytų 2,5 procento“, taip pat nurodoma, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, „įstatymų nuostatoms įgyvendinti biudžeto lėšos nebus reikalingos“, tačiau nepateikiami jokie tokias išvadas leidžiantys padaryti duomenys. Todėl kažin ar galima vienareikšmiškai įvertinti, kad siūlomos projekto nuostatos turės tik teigiamą įtaką šilumos tiekėjų veiklai, jų investicijų planams, investicinei aplinkai ir šilumos bei karšto vandens kainoms galutiniams vartotojams, ar jas įgyvendinant bus galima tinkamai prižiūrėti ir, esant reikalui, atnaujinti infrastruktūrą, teikti kokybiškas paslaugas vartotojams, užtikrinti šilumos tiekimo saugumą ir patikimumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad turėtų būti atliktas Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir jų analize. Nesant tokio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, negalima tinkamai įvertinti projekto atitikimo Konstitucijai. Tuo atveju, jeigu teisinio reguliavimo poveikio vertinimas patvirtintų projekto aiškinamajame rašte pateiktas išvadas, vis tik reikėtų įstatyme nustatyti bent minimalius kriterijus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi nustatant atitinkamam šilumos tiekėjui konkrečią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. Siūlytina įstatyme neatsisakyti nuorodos į protingumo kriterijų. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
valstybės šilumos ūkio finansinę padėtį ir galimai finansinį stabilumą bei į Vyriausybės teises ir pareigas energetikos iš šilumos ūkio sektoriuose, dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-13 3.
Atsižvelgiant į tai, jog įgyvendinant projekto nuostatas būtina keisti poįstatyminius teisės aktus, projekte reikia nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-10-23 Išnagrinėję 2014 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo kartu pateiktus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2347, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2348 (toliau kartu – Projektai), teikiame pastabas. Projektų aiškinamajame rašte, mūsų nuomone, nėra argumentų, pagrindžiančių kodėl nustatomas vienodas investicinės grąžos normos apribojimas visuose Projektuose minimų paslaugų tiekimo sektoriuose. Manytume, kad poreikis investicijoms skirtingose sektoriuose turėtų būti įvertintas individualiai, ypač turint omenyje investicijas energetikos sektoriuje.
Dėl šių priežasčių, pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktam pasiūlymui remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, pagrįstą objektyviais duomenimis ir jų analize. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2014-10-23 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (toliau - Asociacija) išnagrinėjusi LR Seimo nario Kęstučio Daukšio pateiktą šilumos ūkio įstatymo
pasiūlymu įstatymu apibrėžti fiksuotą investicijų grąžos didį, nes:
investicijų grąžos normos nustatymą, vienu iš argumentų yra tai, kad energetikos įmonės yra užsitikrinusios realizaciją ir joms nėra konkurencinio spaudimo. Tai būdinga įmonėms valdančioms tik monopolines infrastruktūras. Tačiau taip nėra įmonėse, valdančiose ir gamybos šaltinius. Šilumos rinkoje atsiranda nepriklausomi šilumos gamintojai ir to dėka atsiranda konkurencinis spaudimas. Taip pat šilumos tiekimo įmonėse, valdančiose kogeneracines elektrines yra dvejopas spaudimas ir iš šilumos rinkos ir iš elektros rinkos. Todėl įmonėse, valdančiose ir infrastruktūrą, ir šilumos ir/ar elektros gamybos įrenginius, situacija yra skirtinga nei įmonėse, valdančiose tik infrastruktūrą. 2.
investiciniai projektai yra derinami su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ir tik jos aprobuotų investicinių projektų realizavimo kaštai gali būti įvertinti nustatant įmonių būtinąsias sąnaudas. 3. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencijai priskirtuose šilumos kainodarą nustatančiuose teisės aktuose įtvirtintas principas, kad investiciniai projektai turi būti realizuojami taip, kad jų įgyvendinimo rezultate nekiltų kainos šilumos vartotojams. 4. Vertinant tai, kad šilumos ūkyje šiuo metu labai sparčiai plėtojami projektai keičiant gamtines dujas į biokurą, o taip pat tai, kad biokurą deginančių įrenginių realus tarnavimo laikas reikšmingai mažesnis nei gamtines dujas naudojančių įrenginių, atitinkamai reikšmingai skiriasi atsiperkamumo rodikliai. Todėl nustatant fiksuotą ir pakankamai mažą investicijų grąžą kiltų rizika įgyvendinti biokuro platesnio panaudojimo projektus. 5. Pakankamai dinamiškai kintanti situacija ekonomikoje įtakoja besikeičiančią situaciją ir skolinimosi rinkoje, todėl fiksuotos investicijų grąžos normos nustatymas įstatyminiame lygmenyje ir apimantis ne konkrečius investicinius projektus, ne konkrečius įrenginius, bet bendrus įmonės rodiklius gali kelti riziką užblokuoti kai kurių projektų ar įrenginių plėtrą, jų atstatymą. Ryšium su tuo, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai suteikti pakankamai platūs įgaliojimai kontroliuoti šilumos tiekimo įmonių rodiklius, nustatyti šių rodiklių gerinimo uždavinius, derinti konkrečius investicinius planus, siūlome tokią šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio redakciją: „2.
Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, kurią nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamos ar sąnaudos įvertinamos skaičiuojant šilumos kainas Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka.“
įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1306 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 1–7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.
IX-884 8, 19 ir 19¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2347 ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2348 (toliau – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
galiojančiuose energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose nustatyta, kad investicijų grąžos nustatymo komponenčių vertinimas ir konkrečios investicijų grąžos normos nustatymas priskiriamas nepriklausomos reguliavimo institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) – kompetencijai, ir juose vartojamos formuluotės, susijusios su investicijų grąža („protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža“), atitinka kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką ir principus. Komisija, nustatydama investicijų grąžos normą, vadovaujasi aiškiais, skaidriais, nediskriminuojančiais kriterijais, nustatytais Investicijų grąžos normos nustatymo metodikoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr.
O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Metodikoje naudojami investicijų grąžos normos nustatymo kriterijai, nustatyti atsižvelgiant į konkrečios rinkos ir ūkio šakos parametrus, potencialiems investuotojams, priimantiems investicinius sprendimus, suteikia skaidrumo ir užtikrina teisėtus lūkesčius. Apribojusi investicijų grąžos normą 2,5 procento dydžiu, Lietuva išsiskirtų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių kaip valstybė, nesilaikanti metodinių nuostatų. 2. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, mažinti energijos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas ir gerinti verslo sąlygas, tačiau siūlomas teisinis reguliavimas turėtų priešingą poveikį – fiksuotas investicijų grąžos procentas neatitiktų įmonių veiklos finansavimo sąnaudų, būtų iš esmės žalingas reguliuojamoms įmonėms ir blogintų verslo sąlygas, nes kliudytų įmonėms užsitikrinti finansinį stabilumą. Be to, fiksuoto investicijų grąžos dydžio nustatymas energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose turėtų ir kitokios neigiamos įtakos šiems sektoriams – nustačius maksimalų investicijų grąžos dydį, kuris visais atvejais negalės viršyti 2,5 procento, energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonėms gali būti sunku investuoti į infrastruktūros plėtrą, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimą.
Nustačius maksimalų 2,5 procento investicijų grąžos dydį, valstybės reguliuojamą veiklą vykdančios įmonės mažintų ir (ar) ribotų investicijas į infrastruktūrą, nes tai, kad lėšos, reikalingos strateginiams plėtros projektams įgyvendinti, bus gautos, iš dalies užtikrina objektyvi reguliavimo aplinka ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąžos norma. Nevykdant reikiamų projektų, ilgainiui smarkiai sumažėtų paslaugų teikimo patikimumas ir saugumas, nes energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonės neturėtų galimybės išlaikyti ir atkurti vartotojams būtino eksploatuojamo turto kokybiškai paslaugai teikti. 3. Būtina pažymėti ir tai, kad energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojantys įstatymai Komisijai suteikia teisę Komisijos tvirtinamų kainų viršutinių ribų nustatymo metodikų ir Metodikos nustatyta tvarka kasmet nustatyti investicijų grąžos dydį, atsižvelgiant į įmonių ekonominius rodiklius ir į tai, ar pagerinti įmonių teikiamų paslaugų ir veiklos efektyvumo rodikliai per reguliavimo periodą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų veiklos elektros energetikos sektoriuje saugumui ir patikimumui, pagerinami veiklos efektyvumo rodikliai, palyginti su šiame įstatyme numatyta tvarka Komisijos nustatytais įpareigojimais, tokią veiklą vykdantis asmuo turi teisę į didesnę investicijų grąžą per atitinkamą reguliavimo periodą).
Taigi konkrečios investicinės grąžos normos nustatymas neskatintų įmonių didinti veiklos efektyvumo. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, 2016-05-04 Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-2347 grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti įstatymo projektą iniciatoriui patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą (2016-03-30 nutarimas Nr.
316), Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir kitas pastabas, kurioms pritarė Komitetas. 7.2. Pasiūlymai:-
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Birutė Vėsaitė, Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
I
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda
Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Eligijus Masiulis, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys Kviestieji asmenys: Vilma Adomavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja; Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos ūkio skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-10 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma reguliuojant šilumos ir karšto vandens kainas atsižvelgti investicijų grąžą, kuri negali būti didesnė kaip 2,5 procento. Projekto nuostatos diskutuotinos. Projekto aiškinamajame rašte konstatuojama, kad „optimali, monopolinėje rinkoje pagrįsta ir mažiausią naštą vartotojams sukurianti investicijų grąžos norma sudarytų 2,5 procento“, taip pat nurodoma, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, „įstatymų nuostatoms įgyvendinti biudžeto lėšos nebus reikalingos“, tačiau nepateikiami jokie tokias išvadas leidžiantys padaryti duomenys.
Todėl kažin ar galima vienareikšmiškai įvertinti, kad siūlomos projekto nuostatos turės tik teigiamą įtaką šilumos tiekėjų veiklai, jų investicijų planams, investicinei aplinkai ir šilumos bei karšto vandens kainoms galutiniams vartotojams, ar jas įgyvendinant bus galima tinkamai prižiūrėti ir, esant reikalui, atnaujinti infrastruktūrą, teikti kokybiškas paslaugas vartotojams, užtikrinti šilumos tiekimo saugumą ir patikimumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad turėtų būti atliktas Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir jų analize. Nesant tokio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, negalima tinkamai įvertinti projekto atitikimo Konstitucijai. Tuo atveju, jeigu teisinio reguliavimo poveikio vertinimas patvirtintų projekto aiškinamajame rašte pateiktas išvadas, vis tik reikėtų įstatyme nustatyti bent minimalius kriterijus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi nustatant atitinkamam šilumos tiekėjui konkrečią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. Siūlytina įstatyme neatsisakyti nuorodos į protingumo kriterijų. Pritarti
įtakos valstybės šilumos ūkio finansinę padėtį ir galimai finansinį stabilumą bei į Vyriausybės teises ir pareigas energetikos iš šilumos ūkio sektoriuose, dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada Pritarti Vyriausybės išvada pateikta 2016-03-30 nutarimu Nr. 316 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-10 3.
Atsižvelgiant į tai, jog įgyvendinant projekto nuostatas būtina keisti poįstatyminius teisės aktus, projekte reikia nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-10-0717 Išnagrinėję
Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2347, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764
Projektai), teikiame pastabas. Projektų aiškinamajame rašte, mūsų nuomone, nėra argumentų, pagrindžiančių kodėl nustatomas vienodas investicinės grąžos normos apribojimas visuose Projektuose minimų paslaugų tiekimo sektoriuose.
Manytume, kad poreikis investicijoms skirtingose sektoriuose turėtų būti įvertintas individualiai, ypač turint omenyje investicijas energetikos sektoriuje. Dėl šių priežasčių, pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktam pasiūlymui remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, pagrįstą objektyviais duomenimis ir jų analize. Pritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 nutarimas Nr. 316 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1306
„Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 1–7 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2347 ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir
projektai) dėl šių priežasčių:
energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose nustatyta, kad investicijų grąžos nustatymo komponenčių vertinimas ir konkrečios investicijų grąžos normos nustatymas priskiriamas nepriklausomos reguliavimo institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) – kompetencijai, ir juose vartojamos formuluotės, susijusios su investicijų grąža („protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža“), atitinka kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką ir principus. Komisija, nustatydama investicijų grąžos normą, vadovaujasi aiškiais, skaidriais, nediskriminuojančiais kriterijais, nustatytais Investicijų grąžos normos nustatymo metodikoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Metodikoje naudojami investicijų grąžos normos nustatymo kriterijai, nustatyti atsižvelgiant į konkrečios rinkos ir ūkio šakos parametrus, potencialiems investuotojams, priimantiems investicinius sprendimus, suteikia skaidrumo ir užtikrina teisėtus lūkesčius. Apribojusi investicijų grąžos normą 2,5 procento dydžiu, Lietuva išsiskirtų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių kaip valstybė, nesilaikanti metodinių nuostatų. Pritarti 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 nutarimas Nr. 316 2.
316
aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, mažinti energijos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas ir gerinti verslo sąlygas, tačiau siūlomas teisinis reguliavimas turėtų priešingą poveikį – fiksuotas investicijų grąžos procentas neatitiktų įmonių veiklos finansavimo sąnaudų, būtų iš esmės žalingas reguliuojamoms įmonėms ir blogintų verslo sąlygas, nes kliudytų įmonėms užsitikrinti finansinį stabilumą. Be to, fiksuoto investicijų grąžos dydžio nustatymas energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose turėtų ir kitokios neigiamos įtakos šiems sektoriams – nustačius maksimalų investicijų grąžos dydį, kuris visais atvejais negalės viršyti 2,5 procento, energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonėms gali būti sunku investuoti į infrastruktūros plėtrą, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimą. Nustačius maksimalų 2,5 procento investicijų grąžos dydį, valstybės reguliuojamą veiklą vykdančios įmonės mažintų ir (ar) ribotų investicijas į infrastruktūrą, nes tai, kad lėšos, reikalingos strateginiams plėtros projektams įgyvendinti, bus gautos, iš dalies užtikrina objektyvi reguliavimo aplinka ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąžos norma. Nevykdant reikiamų projektų, ilgainiui smarkiai sumažėtų paslaugų teikimo patikimumas ir saugumas, nes energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonės neturėtų galimybės išlaikyti ir atkurti vartotojams būtino eksploatuojamo turto kokybiškai paslaugai teikti. Pritarti 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 nutarimas Nr. 316 3.
316
tai, kad energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojantys įstatymai Komisijai suteikia teisę Komisijos tvirtinamų kainų viršutinių ribų nustatymo metodikų ir Metodikos nustatyta tvarka kasmet nustatyti investicijų grąžos dydį, atsižvelgiant į įmonių ekonominius rodiklius ir į tai, ar pagerinti įmonių teikiamų paslaugų ir veiklos efektyvumo rodikliai per reguliavimo periodą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų veiklos elektros energetikos sektoriuje saugumui ir patikimumui, pagerinami veiklos efektyvumo rodikliai, palyginti su šiame įstatyme numatyta tvarka Komisijos nustatytais įpareigojimais, tokią veiklą vykdantis asmuo turi teisę į didesnę investicijų grąžą per atitinkamą reguliavimo periodą). Taigi konkrečios investicinės grąžos normos nustatymas neskatintų įmonių didinti veiklos efektyvumo. Pritarti 6.1. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2345 grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Aplinkos apsaugos komitetaS
A
dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen; Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimantas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: MP patarėja Jūratė Juozaitienė, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Mikalonis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius ir teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-10-10 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma reguliuojant šilumos ir karšto vandens kainas atsižvelgti investicijų grąžą, kuri negali būti didesnė kaip 2,5 procento. Projekto nuostatos diskutuotinos. Projekto aiškinamajame rašte konstatuojama, kad
„optimali, monopolinėje rinkoje pagrįsta ir mažiausią naštą vartotojams
sukurianti investicijų grąžos norma sudarytų 2,5 procento“, taip pat nurodoma, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, „įstatymų nuostatoms įgyvendinti biudžeto lėšos nebus reikalingos“, tačiau nepateikiami jokie tokias išvadas leidžiantys padaryti duomenys.
Todėl kažin ar galima vienareikšmiškai įvertinti, kad siūlomos projekto nuostatos turės tik teigiamą įtaką šilumos tiekėjų veiklai, jų investicijų planams, investicinei aplinkai ir šilumos bei karšto vandens kainoms galutiniams vartotojams, ar jas įgyvendinant bus galima tinkamai prižiūrėti ir, esant reikalui, atnaujinti infrastruktūrą, teikti kokybiškas paslaugas vartotojams, užtikrinti šilumos tiekimo saugumą ir patikimumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad turėtų būti atliktas Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir jų analize. Nesant tokio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, negalima tinkamai įvertinti projekto atitikimo Konstitucijai. Tuo atveju, jeigu teisinio reguliavimo poveikio vertinimas patvirtintų projekto aiškinamajame rašte pateiktas išvadas, vis tik reikėtų įstatyme nustatyti bent minimalius kriterijus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi nustatant atitinkamam šilumos tiekėjui konkrečią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. Siūlytina įstatyme neatsisakyti nuorodos į protingumo kriterijų. Pritarti
valstybės šilumos ūkio finansinę padėtį ir galimai finansinį stabilumą bei į Vyriausybės teises ir pareigas energetikos iš šilumos ūkio sektoriuose, dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada Pritarti 3.
Atsižvelgiant į tai, jog įgyvendinant projekto nuostatas būtina keisti poįstatyminius teisės aktus, projekte reikia nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti
departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2014-10-23 Išnagrinėję
Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2347, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764
Projektai), teikiame pastabas. Projektų aiškinamajame rašte, mūsų nuomone, nėra argumentų, pagrindžiančių kodėl nustatomas vienodas investicinės grąžos normos apribojimas visuose Projektuose minimų paslaugų tiekimo sektoriuose. Manytume, kad poreikis investicijoms skirtingose sektoriuose turėtų būti įvertintas individualiai, ypač turint omenyje investicijas energetikos sektoriuje.
Dėl šių priežasčių, pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktam pasiūlymui remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, pagrįstą objektyviais duomenimis ir jų analize. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 nutarimas Nr. 316 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1306
„Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 1–7 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2347 ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2348 (toliau – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
galiojančiuose energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose nustatyta, kad investicijų grąžos nustatymo komponenčių vertinimas ir konkrečios investicijų grąžos normos nustatymas priskiriamas nepriklausomos reguliavimo institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) – kompetencijai, ir juose vartojamos formuluotės, susijusios su investicijų grąža („protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža“), atitinka kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką ir principus. Komisija, nustatydama investicijų grąžos normą, vadovaujasi aiškiais, skaidriais, nediskriminuojančiais kriterijais, nustatytais Investicijų grąžos normos nustatymo metodikoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Metodikoje naudojami investicijų grąžos normos nustatymo kriterijai, nustatyti atsižvelgiant į konkrečios rinkos ir ūkio šakos parametrus, potencialiems investuotojams, priimantiems investicinius sprendimus, suteikia skaidrumo ir užtikrina teisėtus lūkesčius. Apribojusi investicijų grąžos normą 2,5 procento dydžiu, Lietuva išsiskirtų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių kaip valstybė, nesilaikanti metodinių nuostatų. Pritarti 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 nutarimas Nr. 316 2.
316
siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, mažinti energijos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas ir gerinti verslo sąlygas, tačiau siūlomas teisinis reguliavimas turėtų priešingą poveikį – fiksuotas investicijų grąžos procentas neatitiktų įmonių veiklos finansavimo sąnaudų, būtų iš esmės žalingas reguliuojamoms įmonėms ir blogintų verslo sąlygas, nes kliudytų įmonėms užsitikrinti finansinį stabilumą. Be to, fiksuoto investicijų grąžos dydžio nustatymas energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose turėtų ir kitokios neigiamos įtakos šiems sektoriams – nustačius maksimalų investicijų grąžos dydį, kuris visais atvejais negalės viršyti 2,5 procento, energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonėms gali būti sunku investuoti į infrastruktūros plėtrą, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimą. Nustačius maksimalų 2,5 procento investicijų grąžos dydį, valstybės reguliuojamą veiklą vykdančios įmonės mažintų ir (ar) ribotų investicijas į infrastruktūrą, nes tai, kad lėšos, reikalingos strateginiams plėtros projektams įgyvendinti, bus gautos, iš dalies užtikrina objektyvi reguliavimo aplinka ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąžos norma. Nevykdant reikiamų projektų, ilgainiui smarkiai sumažėtų paslaugų teikimo patikimumas ir saugumas, nes energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonės neturėtų galimybės išlaikyti ir atkurti vartotojams būtino eksploatuojamo turto kokybiškai paslaugai teikti. Pritarti 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 nutarimas Nr. 316 3.
316
tvarkymo sektorius reguliuojantys įstatymai Komisijai suteikia teisę Komisijos tvirtinamų kainų viršutinių ribų nustatymo metodikų ir Metodikos nustatyta tvarka kasmet nustatyti investicijų grąžos dydį, atsižvelgiant į įmonių ekonominius rodiklius ir į tai, ar pagerinti įmonių teikiamų paslaugų ir veiklos efektyvumo rodikliai per reguliavimo periodą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų veiklos elektros energetikos sektoriuje saugumui ir patikimumui, pagerinami veiklos efektyvumo rodikliai, palyginti su šiame įstatyme numatyta tvarka Komisijos nustatytais įpareigojimais, tokią veiklą vykdantis asmuo turi teisę į didesnę investicijų grąžą per atitinkamą reguliavimo periodą). Taigi konkrečios investicinės grąžos normos nustatymas neskatintų įmonių didinti veiklos efektyvumo. Pritarti 6.Komiteto sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2345 grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: 7 - „už“, 1 - „prieš“, 1 - „susilaikė“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Arūnas Dudėnas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas