Projekto lyginamasis variantas
patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-281 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
statutą (toliau – Statutas) (pridedama). 2. Šiuo įstatymu patvirtintas Statutas apibrėžia Vilniaus universiteto (toliau – Universitetas) misiją, nustato jo struktūrą ir reglamentuoja jo veiklą bei valdymą. 3. Šio įstatymo nuostatos Vilniaus universitetui taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui. 2 straipsnis. Vilniaus universiteto autonomijos garantijos Universitetas naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šiuo įstatymu patvirtinto Statuto suteikta autonomija, apimančia akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Universiteto autonomija įgyvendinama šiuo įstatymu patvirtintame Statute ir kituose
Universiteto valdymo organų - Universiteto senato, Universiteto tarybos ir Universiteto rektoriaus
senatą netaikomos Statuto 33 straipsnio 6 dalies nuostatos ir Statuto 34 straipsnio 7 dalyje nustatytas 4 mėnesių terminas. 3. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą sudarant Universiteto tarybą netaikomos Statuto 39 straipsnio 12 dalies nuostatos ir Statuto 39 straipsnio 8, 9 ir 11 dalyse nustatyti terminai; šiuos terminus nustato Universiteto senatas, tačiau jie negali būti trumpesni negu vienas mėnuo. 4. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą renkant Universiteto rektorių, netaikomas 44 straipsnio 4 dalyje nustatytas 4 mėnesių terminas. 2.5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryti kiti Universiteto savivaldos organai, išrinkti ar paskirti Universiteto kamieninių akademinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai dirba iki jų kadencijos pabaigos. Prorektorių įgaliojimai nutrūksta, kai šiuo įstatymu patvirtintame Statute nustatyta tvarka bus paskirti nauji prorektoriai. 36. Įsigaliojus šiam įstatymui, ne vėliau kaip per 4 mėnesius turi būti suformuotas Universiteto dalininkų kapitalas įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Universiteto dalininkų kapitalas suformuojamas iš valstybei nuosavybės teise priklausančio ir Universiteto patikėjimo teise valdomo ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto. Šį turtą, jeigu jis nebus investuotas formuojant Universiteto dalininkų kapitalą, Universitetas valdo patikėjimo teise, išskyrus valstybės turtą, kuris buvo valdomas pagal panaudos sutartis. Universiteto dalininkų kapitalas gali būti didinamas ir iš kito valstybei nuosavybės teise priklausančio turto. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos 1990 m. birželio 12 d. Įstatymu Nr.
Įstatymu Nr. I-281 (Lietuvos Respublikos 2014 m. d. įstatymo Nr. redakcija)
Vilniaus universiteto bendruomenė,
karaliaus Stepono Batoro 1579 m. balandžio 1 d. privilegija ir popiežiaus Grigaliaus XIII tų pačių metų spalio 30 d. bule įsteigta ir Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu pavadinta, 1832 m. Rusijos valdžios uždaryta, Lietuvos Valstybės Tarybos 1918 m. gruodžio 5 d. aktu atgaivinta ir Vilniaus universiteto vardą gavusi, okupacijas pergyvenusi ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. birželio 12 d. įstatymu „Dėl Vilniaus universiteto patvirtinimo“ Nr.
I-281 autonomiją atgavusi, šiandien Lietuvai pasaulyje plačiai atstovaujanti seniausia šalies nacionalinės reikšmės mokslo ir studijų institucija visada buvo ir yra tas pats Vilniaus universitetas (toliau – Universitetas);
būtų per amžius gyvuojantis tarptautinis mokslo centras, kad ir kokia būtų visuomenės sankloda, šalies politinė santvarka, vyraujančios idėjos ar kalbos;
universiteto prigimtį išreiškiančiose mokslo ir studijų srityse;
mokslui ir studijoms meta vis intensyvėjantys žmonių, bendruomenių, tautų ir valstybių ryšiai;
institucijų sistemos pertvarką ir būdama įsitikinusi, kad bet kokia šios srities pertvarka turi būti tokia, kad skatintų Lietuvos visuomenės pažangą ir Tautos gerovę, gausintų šalies materialinius ir dvasinius išteklius, pažintines ir kūrybines galias;
atvirumo ir atskaitomybės visuomenei būtinumą;
įstatymais, laiduojančiais Universiteto misijos ir veiklos tęstinumą, aukštųjų mokyklų autonomiją, kultūros, mokslo, tyrinėjimų ir dėstymo laisvę, Universiteto misiją, struktūrą, veiklą ir valdymą grindžia šiuo Vilniaus universiteto statutu (toliau – Statutas). I skyrius
Statutas yra teisės aktas, apibrėžiantis Universiteto misiją, nustatantis jo struktūrą ir reglamentuojantis jo veiklą ir valdymą. 2 straipsnis.
universitetas, lotynų kalba – Universitas Vilnensis, anglų kalba – Vilnius University, prancūzų kalba – Université de Vilnius. 2. Universitetas yra mokslo ir studijų institucija – valstybinė aukštoji mokykla. 3. Universiteto teisinė forma – viešoji įstaiga. 4. Universiteto savininkas yra Lietuvos valstybė. 5. Universiteto buveinės adresas: Universiteto g. 3, LT-01122
1Universitetas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos,
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir šio statuto laiduojamą autonomiją, visais galimais teisėtais būdais ir priemonėmis užtikrina, saugo ir gina kultūros, mokslo, tyrinėjimų ir dėstymo laisvę. 2. Universiteto autonomija apima visų valstybės institucijų pripažįstamą Universiteto akademinių, administracinių, ūkio ir finansų reikalų tvarkymo laisvę, jo teritorijos, valdomų pastatų, istorinės, meninės, bibliografinės ar kitokios kultūrinės vertės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto neliečiamumo teisines garantijas. 3. Universiteto teritorijos ribas, valstybei priklausančių Universiteto pastatų, kultūros paveldo objektų valdytojus keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) Universiteto tarybos (toliau – Taryba) sutikimu, o jeigu Taryba su pakeitimu nesutinka – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas). 4. Universiteto autonomija derinama su atsakomybe Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumu ir atskaitomybe visuomenei. 5.
Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumo ir atskaitomybės visuomenei principai negali būti aiškinami kaip sudarantys pagrindą siaurinti Universiteto autonomiją, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose neįtvirtintais pagrindais riboti kultūros, mokslo, tyrinėjimų ir dėstymo laisvę, Universiteto akademinių, administracinių, ūkio ir finansų reikalų tvarkymo laisvę, panaikinti ar kitaip paneigti Universiteto valdomų pastatų, teritorijos, istorinės, meninės, bibliografinės ar kitokios kultūrinės vertės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto neliečiamumo teisines garantijas. II SKYRIUS
4 straipsnis. Universiteto misija ir veiklos tikslai
iššūkių skatinama ir ateities kartoms perduodama nepaneigiama Universiteto pareiga ir neatimama teisė stiprinti Lietuvos ir pasaulio pažintines ir kūrybines galias, puoselėti akademines ir kitas dvasines ir socialines vertybes, ugdyti aktyvius ir atsakingus Lietuvos valstybės piliečius ir visuomenės lyderius. Ši misija grindžiama akademinės laisvės, Universiteto atsakomybės Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumo ir atskaitomybės visuomenei principais, taip pat suvokimu, kad Universiteto, per šimtmečius tapusio nacionalinės reikšmės mokslo ir kultūros židiniu, statusas sukuria ypatingas priedermes Universiteto bendruomenei ir visuomenei, kurios dalis ši bendruomenė yra. 2.
2Vykdydamas savo misiją, Universitetas:
1) užtikrina akademinės kultūros tęstinumą ir per šimtmečius išsaugotų tradicijų ir naujų idėjų plėtotę;
2) puoselėja minties laisvę ir nuomonių įvairovę, atvirumą pasaulio idėjoms ir inovacijoms, kolegialumo, tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo ir akademinės etikos vertybes;
3) siekia išsaugoti ir stiprinti lyderystę visose klasikinio universiteto prigimtį išreiškiančiose mokslo bei studijų srityse ir skatina tarptautinio lygmens mokslinius ir meno tyrimus;
4) sudaro sąlygas studijuojantiems asmenims įgyti universalų, mokslo ir studijų vienove pagrįstą išsilavinimą ir tapti veikliais, atsakingais specialistais, pasižyminčiais dideliais pažinimo ir profesinio tobulėjimo visą gyvenimą poreikiais ir gebėjimais, aktyviais valstybės veiklos ir visuomenės gyvenimo dalyviais;
5) užtikrina, kad visų formų studijų kokybė atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus ir tenkintų studijuojančiųjų, visuomenės ir valstybės poreikius. 3.
3Universiteto veiklos tikslai yra šie:
meno tyrimus, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros darbus, įtraukiant į juos ir visų pakopų studentus;
studijų programas, ugdančias kūrybingą, kritišką, atsakingą ir nuolat tobulėjančią asmenybę, rengti kompetentingus, plačios erudicijos mokslininkus (tyrėjus), kitus aukštos kvalifikacijos specialistus;
nariams deramai dalyvauti tarptautinėje mokslininkų ir dėstytojų bendradarbiavimo veikloje, būti aktyviais ir atsakingais tarptautinės akademinės bendruomenės nariais;
raidai;
lygį;
6) puoselėti tradicines akademines vertybes, mokslo, meno, dėstymo, mokslo ir meno sklaidos ir kitas Universiteto veiklas grįsti nešališkumo, sąžiningumo, tarptautinio mokslinio bendruomeniškumo ir kitais visuotinai pripažintais garbingos ir etiškos akademinės ir su ja susijusios veiklos principais;
tęsti ir puoselėti humanistines Universiteto tradicijas. 4. Universitetas savo misiją vykdo ir tikslų siekia strateginio planavimo dokumentuose nustatydamas savo veiklos uždavinius ir jų sprendimo būdus. Šie dokumentai rengiami, tvirtinami ir vykdomi Statute ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Universiteto valdymo organų pagal kompetenciją parengtais teisės aktais. 5.
organizaciniai dariniai pagal Universiteto rektoriaus (toliau – rektorius) įgaliojimą užmezga ir palaiko partnerystės ryšius su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, sudaro su jomis atitinkamas sutartis ar kitokius susitarimus. Pavyzdinė socialinės partnerystės tvarka ir Universiteto socialinio partnerio statusas apibrėžiami Vilniaus universiteto socialinės partnerystės nuostatuose (toliau – Universiteto socialinės partnerystės nuostatai), kuriuos rektoriaus teikimu, Universiteto senatui (toliau
1Pagrindinės Universiteto veiklos sritys yra šios:
1) mokslas,
2) menas,
3) studijos,
4) neformalusis švietimas,
5) technologijos,
6) žmogaus sveikata,
7) kita šios dalies 1-5 punktuose nepaminėta švietimo ir kultūros veikla. 2. Pagrindinės Universiteto veiklos rūšys yra šios:
1) visų rūšių moksliniai ir meno tyrimai, eksperimentinė, socialinė, kultūrinė, technologinė plėtra ir meno kūryba;
2) visų pakopų universitetinės studijos;
3) klausytojų kvalifikacijos kėlimas ir kitokia šviečiamoji arba mokymo (dėstymo) veikla;
4) konsultavimo ir ekspertinė veikla;
5) mokslo, meno ir technologijų sklaida ir dalyvavimas sveikatinimo veikloje. 3. Universiteto veikla gali apimti ir kitų sričių bei rūšių veiklas, jeigu tai neprieštarauja Universiteto misijai, veiklos tikslams, uždaviniams ir principams. 4. Statute vartojama sąvoka „akademinė veikla“ apima visas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas veiklos sritis ir rūšis. 5.
Universiteto arba jo vidinių organizacinių darinių veikla, Universiteto akademinės bendruomenės nario veikla atitinka Universiteto misiją, veiklos tikslus, principus ar uždavinius, šiuos klausimus akademinės etikos aspektu nagrinėja ir atitinkamus sprendimus Senatui, Tarybai, rektoriui, Universiteto vidinių organizacinių darinių valdymo (savivaldos) organams (vadovams) ar Universiteto studentų atstovybei (toliau – Studentų atstovybė) arba Universiteto ar jo kamieninių akademinių padalinių studentų organizacijoms pagal kompetenciją priimti siūlo Vilniaus universiteto centrinė akademinės etikos komisija (toliau – Centrinė akademinės etikos komisija) ir kamieninių akademinių padalinių akademinės etikos komisijos. 6 straipsnis. Universiteto veiklos principai
grindžiami šiais svarbiausiais principais:
3) mokslo ir studijų vienovės;
4) visuomenės moralinės, kultūrinės, eksperimentinės, socialinės, ekonominės ir technologinės raidos skatinimo;
5) tarptautinės partnerystės stiprinimo;
6) veiklos kokybės užtikrinimo;
7) bendruomenės narių solidarumo, bendradarbiavimo ir pagarbos;
8) Universiteto vidinių organizacinių darinių interesų derinimo ir bendradarbiavimo;
10) viešumo;
11) skaidrumo paskirstant ir naudojant išteklius bei priimant kitus sprendimus;
12) lygių galimybių ir sąžiningos konkurencijos, kitų visuotinai pripažintų akademinės etikos principų;
laisvės principas ir bet kuris kitas Universiteto veiklos principas negali būti aiškinamas kaip sudarantis teisinį pagrindą Universiteto bendruomenės nariui savo mokslines pažiūras skleisti ar saviraišką įgyvendinti nukrypstant nuo Universiteto misijos, veiklos tikslų, principų ar uždavinių. 3. Nė vienas šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Universiteto veiklos principas negali būti aiškinamas kaip sudarantis teisinį pagrindą kurio nors Universiteto vidinio organizacinio darinio interesus priešinti visos Universiteto bendruomenės interesams. 4. Universiteto valdymo organų veikla be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų svarbiausių Universiteto veiklos principų grindžiama Universiteto atskaitomybe Universiteto bendruomenei. ANTRASIS SKIRSNIS
1Universitete atliekami visų rūšių moksliniai ir meno tyrimai,
vyksta eksperimentinė, socialinė, kultūrinė bei technologinė plėtra ir skatinama meno kūryba, vykdomos visų pakopų ir formų universitetinės studijos pagal laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas. 2. Pagrindines mokslo, meno veiklos ir studijų programų rengimo ir įgyvendinimo vadybos nuostatas įtvirtina, kitus su mokslo, meno veikla ir studijomis Universitete susijusius santykius reguliuoja Senato patvirtintas Mokslo, meno veiklos ir studijų reguliaminas (toliau – Reguliaminas). 3. Vadovaudamiesi Reguliaminu, mokslo, meno veiklą ir studijas koordinuoja ir prižiūri nuolatiniai ir laikinieji komitetai, kuriuos sudaro arba kurių sudėtį tvirtina Senatas. 8 straipsnis. Kvalifikaciniai ir mokslo (meno) laipsniai, diplomai, pažymėjimai
laipsnis, baigusiems magistro studijas – magistro laipsnis. 2.
asmenims Universitetas išduoda suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantį diplomą. Pirmosios pakopos, antrosios pakopos arba vientisųjų studijų programas baigusiems asmenims kartu su diplomu išduodamas ir diplomo priedėlis, kuriame pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį ir gautus studijų dalykų įvertinimus. 3. Studijas pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą baigusiems asmenims Universitetas (Reguliamine numatytais atvejais – jo kamieniniai akademiniai padaliniai) išduoda pažymėjimą, patvirtinantį baigtas studijas ir
(arba) įgytą kvalifikaciją. Reguliamine numatytais atvejais pažymėjime arba jo priede nurodomi studijų turinys ir gauti studijų dalykų įvertinimai. 4. Doktorantūros arba meno aspirantūros studijas baigusiems ir
(arba) disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro arba meno daktaro laipsnis ir išduodamas diplomas, liudijantis įgytą mokslo (meno) laipsnį. 5. Universitetas greta šio straipsnio 1 ir 4 dalyse išvardytų laipsnių Senato nustatyta tvarka gali teikti ir kitus tarptautinės akademinės bendruomenės pripažįstamus laipsnius. 6. Rektorius Senato pritarimu panaikina asmeniui suteiktą kvalifikacinį, mokslo daktaro arba meno daktaro laipsnį (kartu ir atitinkamą diplomą) ar laipsnio nesuteikiančių studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimą (kartu ir atitinkamą pažymėjimą), jeigu tas laipsnis buvo įgytas ar studijos buvo baigtos (kvalifikacija buvo įgyta) asmeniui šiurkščiai pažeidus Lietuvos Respublikos ar Universiteto teisės aktus, tarp jų ir Akademinės etikos kodeksą. 7. Asmeniui suteikto laipsnio (kartu ir atitinkamo diplomo) ar studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimo (kartu ir atitinkamo pažymėjimo) panaikinimo, nurodyto šio straipsnio 6 dalyje, ir su tokiu panaikinimu susijusių ginčų sprendimo tvarka nustatoma Reguliamine. TREČIASIS SKIRSNIS
1Universitetas nuolat kontroliuoja savo veiklos kokybę. 2. Mokslo, meno veiklos ir studijų kokybės užtikrinimo sistema ir
jos veikimo kontrolė apibrėžiamos Reguliamine. 3. Visi Universiteto darbuotojai nuolat kelia savo profesinę kvalifikaciją. Kvalifikacijos kėlimo reikalavimai ir tvarka nustatomi atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose vidaus teisės aktuose. 10 straipsnis. Mokslo ir studijų vienovė
atsižvelgiant į mokslo ir meno laimėjimus ir jų raidos tendencijas. 2. Universiteto studentams pagal jų sugebėjimus laiduojama galimybė dalyvauti Universiteto moksliniuose ir meno tyrimuose, meno kūryboje, Universiteto vykdomoje eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros, mokslo, meno ir technologijų sklaidos veikloje. 3. Universiteto studentų dalyvavimo Universitete atliekamuose moksliniuose ir meno tyrimuose, meno kūryboje, Universiteto vykdomoje eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros, mokslo, meno ir technologijų sklaidos veikloje formos ir tvarka nustatomi Reguliamine. 11 straipsnis. Universiteto veiklos viešumas ir socialinė atskaitomybė
darbus, eksperimentinę, socialinę, kultūrinę, technologinę plėtrą, meno kūrybą ir studijas skelbiama viešai – tiek, kad nebūtų sudaryta prielaidų pažeisti asmens privatumą, intelektinės nuosavybės ar kitas teisės aktų saugomas teises ir teisėtus interesus, atskleisti valstybės, tarnybos, komercinę ar kitą saugomą paslaptį ar informaciją. 2.
informacijos skelbimą Universiteto interneto svetainėje, prireikus – ir Universiteto spaudiniuose ir (arba) kitais būdais Tarybos patvirtintuose Informacijos apie Vilniaus universiteto veiklą teikimo nuostatuose (toliau – Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatai) nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka. 3. Universitetas kiekvienais metais iki kovo 31 d. viešai skelbia ir teikia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), Juridinių asmenų registrui ir steigėjui metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas. 4. Tarybos sprendimai skelbiami viešai Universiteto interneto svetainėje. Remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, viešu paskelbimu laikomas ir toks paskelbimas, kai viešai skelbiama tik ta Tarybos sprendimo dalis, kurią paskelbus nebus pažeistos Universiteto ar kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai. 5. Senato sprendimai skelbiami viešai Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatuose nustatyta tvarka. 6. Taryba prižiūri, kad Universiteto veikla ir valdymas atitiktų Statute ir Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatuose įtvirtintus viešumo reikalavimus. III SKYRIUS
įgyvendinimą užtikrina Universiteto bendruomenė. 2. Universiteto bendruomenė savo savivaldą įgyvendina ir Universiteto reikalus tvarko per Universiteto akademinės bendruomenės sudaromus Universiteto ir jo vidinių organizacinių darinių valdymo (savivaldos) organus. 3.
veiklos klausimai aptariami Universiteto bendruomenės ar jos dalies susirinkimuose (konferencijose) arba atliekant Universiteto bendruomenės ar jos dalies narių apklausas nuotoliniu balsavimu, naudojant elektroninių ryšių priemones. Senatas nustato Universiteto bendruomenės susirinkimų (konferencijų) tvarką ir apklausų organizavimo tvarką, kuria negali būti ribojama Universiteto bendruomenės (ar jos dalies) narių teisė pareikšti savo nuomonę jai rūpimais klausimais. 4. Teisę rinkti Universiteto ir jo vidinių organizacinių akademinių darinių valdymo (savivaldos) organus turi dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai, dirbantys Universitete pagal neterminuotas darbo sutartis, bei dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai, ne trumpiau kaip 3 metus nepertraukiamai dirbantys Universitete pagal terminuotas darbo sutartis, jeigu jų darbo laikas Universitete atitinka Reguliamine apibrėžtą darbo laiko normą, įskaitant ir darbo laiką einant Statuto 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, o Reguliamine nustatytais atvejais ir tvarka – ir darbo laiką Vilniaus universiteto ligoninėse (toliau - Universiteto ligoninės) ir kitose Universiteto įsteigtose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Sudarant Universiteto ir jo vidinių organizacinių darinių valdymo (savivaldos) organus dalyvauja ir Universiteto studentai Lietuvos Respublikos įstatymuose, Statute, Reguliamine ar kituose Universiteto teisės aktuose nustatyta tvarka. 13 straipsnis.
Universiteto bendruomenę sudaro:
1) Universiteto akademinės bendruomenės nariai;
2) Universiteto darbuotojai – ne akademinės bendruomenės nariai;
3) Universiteto alumnai;
4) nė vienai iš šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų grupių nepriklausantys asmenys, kuriems suteiktas Universitetui nusipelniusio asmens garbės vardas (statusas) –Universiteto garbės daktarai, Universiteto garbės profesoriai, Universiteto mecenatai, Universiteto bendruomenės garbės nariai ir kt.;
5) Statuto 39 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti Tarybos nariai. ANTRASIS SKIRSNIS
1Universiteto akademinės bendruomenės narys yra asmuo,
dalyvaujantis Universiteto mokslo, meno, studijų ar dėstymo veikloje. 2. Universiteto akademinę bendruomenę sudaro:
1) Universiteto dėstytojai ir Universiteto mokslo (meno) darbuotojai (įskaitant asocijuotuosius dėstytojus ir mokslininkus, mokslininkus stažuotojus, kviestinius dėstytojus bei mokslo (meno) darbuotojus ir kitus dėstytojus bei mokslo (meno) darbuotojus, Universiteto akademinėje veikloje dalyvaujančius pagal mainų ar bendradarbiavimo programas);
2) Universiteto profesoriai emeritai (toliau – profesoriai emeritai);
3) Universiteto akademinėje veikloje dalyvaujantys asmenys, kuriems suteiktas Universiteto afilijuotojo mokslininko, afilijuotojo profesoriaus ar afilijuotojo menininko vardas (statusas) ir (arba) kitas Universitetui nusipelniusio asmens garbės vardas (statusas);
4) Universiteto studentai ir klausytojai (toliau - studentai ir klausytojai), įskaitant asmenis, studijuojančius pagal mainų ar bendradarbiavimo programas. 15 straipsnis. Universiteto dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai
ir kitos Reguliamine nustatytos dėstytojų pareigybės.
Universiteto mokslo
(meno) darbuotojų pareigybės yra vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas ir kitos Reguliamine nustatytos mokslo (meno) darbuotojų pareigybės. Reguliamine nustatytais atvejais ir tvarka Universiteto dėstytojams ir pedagoginį darbą dirbantiems mokslo (meno) darbuotojams teikiami pedagoginiai Universiteto profesoriaus ir Universiteto docento vardai. 2. Dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas pirmą kartą priimamas į pareigas atitinkamame Universiteto kamieniniame akademiniame padalinyje viešo konkurso būdu 5 metams, išskyrus Statute nustatytas išimtis. Su asmeniu, laimėjusiu konkursą į dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo pareigas, šiam laikotarpiui sudaroma terminuota darbo sutartis. 3. Baigiantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytam 5 metų laikotarpiui, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kadencijos pabaigos gali būti rengiamas viešas konkursas toms pačioms pareigoms eiti. 4. Jeigu dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas antrą kartą laimi konkursą toms pačioms pareigoms eiti, su juo sudaroma neterminuota darbo sutartis. Ši sutartis pasibaigia paskutinę mokslo metų, kuriais tam darbuotojui sukaks 65 metai, dieną. 5. Jeigu su dėstytoju ar mokslo (meno) darbuotoju sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta ar pakeista dėl darbo vietos pasikeitimo nepasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam 5 metų laikotarpiui, dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas, antrą kartą laimėjęs konkursą toms pačioms pareigoms eiti, neįgyja teisės sudaryti su Universitetu neterminuotos darbo sutarties. 6.
akademiniu padaliniu, prijungimas prie kito akademinio padalinio, išskaidymas ar kitoks valdymo struktūros, pavaldumo ar pavadinimo pakeitimas, net jeigu dėl to buvo pakeista su dėstytoju ar mokslo (meno) darbuotoju 5 metams sudaryta darbo sutartis ar buvo sudaryta nauja darbo sutartis, nėra pagrindas laikyti tą mokslo (meno) darbuotoją ar dėstytoją nutraukusiu darbą atitinkamame padalinyje nepasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam 5 metų laikotarpiui ir taikyti jam šio straipsnio 5 dalies nuostatą. Tokiu pagrindu nelaikoma ir tai, kad dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas buvo Statute ir juo grindžiamuose Universiteto teisės aktuose nustatyta tvarka išrinktas į vadovaujamas pareigas Universitete ar jo vidiniame organizaciniame darinyje ir dėl to buvo nutraukta ar pakeista su juo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis Universitete dirbo dėstytoju ar mokslo (meno) darbuotoju. 7. Mokslo darbuotojas, jeigu yra galimybė, gali būti jo paties prašymu nesurengus viešo konkurso perkeltas į lygiavertes dėstytojo, o dėstytojas – į lygiavertes mokslo darbuotojo pareigas, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Tokiu atveju šio straipsnio 5 dalies nuostata jam netaikoma ir laikoma, kad 5 metų laikotarpis nenutrūksta. 8. Į dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo pareigas asmuo rektoriaus sprendimu gali būti priimamas ir nesurengus viešo konkurso pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgiau kaip 2 metams, išskyrus 22 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 9. Dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai, su kuriais yra sudaryta neterminuota darbo sutartis, yra atestuojami kas 5 metai. Pirmoji tokia atestacija rengiama likus ne daugiau kaip 3 mėnesiams iki 5 metų po neterminuotos darbo sutarties sudarymo pabaigos. Jeigu dėstytojas ar mokslo
(meno) darbuotojas nėra atestuojamas, darbo sutartis su juo nutraukiama.
Atsižvelgiant į neatestuoto asmens profesinę kvalifikaciją, dalykines savybes ir kitas svarbias aplinkybes, jam gali būti pasiūlytos kitos dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo pareigos, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai gali dirbti Universitete, jeigu Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu vieną kartą gali būti sudaroma pakartotinai. 10. Reguliamine Universiteto teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti rengiama neeilinė dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo atestacija. Jeigu dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas nėra atestuojamas, darbo sutartis su juo nutraukiama. Atsižvelgiant į neatestuoto asmens profesinę kvalifikaciją, dalykines savybes ir kitas svarbias aplinkybes, jam gali būti pasiūlytos kitos dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo pareigos, bet ne ilgiau kaip 2 metams. 11. Dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas gali būti Statute ir juo grindžiamuose Universiteto teisės aktuose nustatyta tvarka išrinktas arba paskirtas į vadovaujamas pareigas Universitete arba jo vidiniame organizaciniame darinyje. 12. Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai, konkursų į dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų pareigas tvarka, dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų skyrimo be konkurso ir atleidimo iš pareigų tvarka, dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų atestavimo tvarka (apimanti ir neeilinio atestavimo pagrindų nustatymą ir pedagoginių vardų teikimo sąlygas ir tvarką), terminuotų sutarčių su jais sudarymo sąlygos ir tvarka, dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų akademinės karjeros sąlygos ir tvarka nustatoma Reguliamine. 13.
straipsnyje numatytiems mokslininkams (menininkams) stažuotojams, Statuto 18 straipsnyje numatytiems kviestiniams dėstytojams ir mokslo (meno) darbuotojams, taip pat Statuto 19 straipsnyje numatytiems dėstytojams ir mokslo (meno) darbuotojams, kurie Universiteto akademinėje veikloje dalyvauja pagal mainų ar bendradarbiavimo programas ir nėra Statuto 18 straipsnyje numatyti kviestiniai dėstytojai ar mokslo (meno) darbuotojai ir su kuriais nėra sudaroma darbo sutartis. 16 straipsnis. Asocijuotieji dėstytojai ir mokslininkai (menininkai)
gali suteikti asocijuotojo dėstytojo ar mokslininko (menininko) statusą, jeigu dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas laikinai, t. y. ne ilgiau kaip iki su juo sudarytos darbo Universitete sutarties pabaigos, dirba kitur, tačiau palaiko su Universitetu mokslinius ar kitokius akademinius ryšius. 2. Asocijuotasis dėstytojas ar mokslininkas (menininkas), jeigu tam pritaria Senatas, gali be viešo konkurso grįžti į ankstesnes pareigas. Jeigu su asocijuotuoju dėstytoju ar mokslininku (menininku) buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, naujai sudaromos darbo sutarties terminas apibrėžiamas kalendorine data, kuri negali būti vėlesnė už anksčiau su juo sudarytos darbo Universitete sutarties pabaigos datą. 3. Asocijuotojo dėstytojo ar mokslininko (menininko) statusas, jo statuso suteikimo tvarka ir grįžimo į ankstesnes pareigas tvarka nustatoma Reguliamine. 17 straipsnis. Mokslininkai (menininkai) stažuotojai Į Universitetą teisės aktų nustatyta tvarka gali būti priimami mokslininkai (menininkai) stažuotojai. 18 straipsnis. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai
Lietuvos ar užsienio institucijų darbuotojai, be viešo konkurso pakviesti į Universitetą tam tikrą laiką dėstyti ar vykdyti mokslinius ir meno tyrimus. 2.
(meno) darbuotoju sudaroma terminuota darbo sutartis. 3. Kviestinio dėstytojo ir mokslo (meno) darbuotojo statusas, kviestinių dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų priėmimo į pareigas Universitete sąlygos ir tvarka nustatomos Reguliamine. 19 straipsnis. Dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai,
programas
akademinėje veikloje taip pat gali dalyvauti kitų Lietuvos ar užsienio institucijų dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai, kurie nėra Statuto 18 straipsnyje numatyti kviestiniai dėstytojai ar mokslo (meno) darbuotojai ir su kuriais nėra sudaroma darbo sutartis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų statusas, dalyvavimo Universiteto akademinėje veikloje bendrosios sąlygos ir tvarka nustatomos Reguliamine. Universiteto sutartyse su kitomis institucijomis, pagal kurias vykdomi mainai ar bendradarbiavimas, ir Universiteto kamieninių akademinių padalinių aktuose, jų susitarimuose su kitomis (ne Universiteto) institucijomis gali būti numatytos ir kitos tokio dalyvavimo sąlygos ir tvarka. 20 straipsnis. Universiteto profesoriai emeritai ir kiti
nustatytą pensinio amžiaus ribą pasiekusiam ir su Universitetu sudarytą darbo sutartį nutraukiančiam profesoriui, taip pat buvusiam Universiteto profesoriui gali būti suteiktas profesoriaus emerito vardas (statusas). Profesoriaus emerito vardą (statusą) suteikia Senatas. 2. Profesoriui emeritui mokama Tarybos nustatyto dydžio mėnesinė išmoka ir sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto akademinėje ir kitoje veikloje. 3.
pasiekusiems ilgamečiams Universiteto dėstytojams ir mokslo (meno) darbuotojams Senato nustatyta tvarka gali būti suteiktas Universiteto afilijuotojo dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo ir (arba) kitas Universitetui nusipelniusio dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo garbės vardas (statusas). 4. Universiteto afilijuotiesiems dėstytojams ir mokslo (meno) darbuotojams, kitiems Universitetui nusipelniusiems dėstytojams ir mokslo
(meno) darbuotojams sudaromos sąlygos palaikyti su Universitetu mokslinius, pedagoginius ir kūrybinius ryšius. 5. Profesoriaus emerito vardo (statuso) suteikimo sąlygos, tvarka ir dalyvavimo Universiteto akademinėje ir kitoje veikloje garantijos, Universiteto afilijuotojo mokslininko, afilijuotojo profesoriaus ar afilijuotojo menininko garbės vardo (statuso) suteikimo sąlygos ir tvarka bei tokių asmenų mokslinių, pedagoginių ir kūrybinių ryšių su Universitetu palaikymo sąlygos nustatomos Emeritūros, afiliacijos ir garbės vardų nuostatuose. 21 straipsnis. Universiteto studentai ir klausytojai
suteikiančią Universiteto studijų programą, doktorantūroje, meno aspirantūroje arba rezidentūroje. Kitų Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys Universitete pagal mainų ar bendradarbiavimo programas, laikomi visaverčiais Universiteto studentais. 2. Studentui gali būti išduodamas Universiteto studento pažymėjimas. Pažymėjimo forma, išdavimo tvarka ir teisės, kuriomis naudojasi jo turėtojas, Studentų atstovybei pritarus, nustatoma Reguliamine. 3. Universiteto klausytojas – asmuo, studijuojantis pagal Universiteto neformaliojo švietimo programą, kitą laipsnio nesuteikiančią Universiteto studijų programą arba atskirus Universitete dėstomus studijų dalykus (jų grupes, modulius). Klausytojui gali būti išduodamas Universiteto klausytojo pažymėjimas.
Pažymėjimo forma, išdavimo tvarka ir teisės, kuriomis naudojasi jo turėtojas, Studentų atstovybei pritarus, nustatoma Reguliamine. 4. Studentus ir klausytojus į Universitetą priima ir iš Universiteto šalina rektorius, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį. 5. Studentų ir klausytojų priėmimo į Universitetą ir šalinimo iš Universiteto pagrindai ir tvarka nustatoma Reguliamine. Jame gali būti numatyti atvejai, kai klausytojus į Universitetą (jo kamieninį akademinį padalinį) priima ir iš Universiteto (jo kamieninio akademinio padalinio) šalina ne rektorius, bet Universiteto kamieninių akademinių padalinių vadovai. 6. Studentai ir klausytojai turi visas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Reguliamine numatytas teises ir pareigas. Priimant ar keičiant Reguliamino nuostatas, įtvirtinančias studentų ir klausytojų teises ir pareigas, įvertinama Studentų atstovybės nuomonė. Jeigu Reguliamino pataisai negaunama Universiteto atstovybės pritarimo, atitinkamame Senato nutarime turi būti nurodomi tokios pataisos motyvai. 7. Universiteto studentų ir klausytojų registro nuostatus tvirtina rektorius. 8. Visų Universiteto studentų ir klausytojų interesams atstovauja ir jų teises gina Studentų atstovybė – studentų ir klausytojų savivaldos institucija. 9. Studentų atstovybė turi teisę iš Universiteto ir jo vidinių organizacinių darinių gauti informaciją ir paaiškinimus studijų klausimais, gali pareikšti savo nuomonę ir siūlyti apsvarstyti kitus studentams rūpimus klausimus. Studentų atstovybė gali teikti pakartotinai apsvarstyti Universiteto ar jo vidinio organizacinio darinio valdymo (savivaldos) organo priimtus sprendimus studijų ar kitais studentams rūpimais klausimais. 10. Teisę kandidatuoti į Universiteto studentų visuotinės konferencijos delegatus ir teisę rinkti jos delegatus turi kiekvienas Universiteto studentas. 11.
į Universiteto ar jo kamieninio akademinio padalinio valdymo (savivaldos) organus, studentų atstovų rinkimų ir atšaukimo tvarką, išrinktų atstovų atsakomybę ir atskaitomybę studentų bendruomenei nustato Studentų atstovybė. Nustatant studentų atstovavimo kvotas turi būti užtikrintas atstovavimas visų trijų studijų pakopų studentams. 12. Studentų atstovybės veiklai reikalingos organizacinės ir materialinės sąlygos užtikrinamos Statute, Reguliamine, kituose Universiteto teisės aktuose nustatyta tvarka. TREČIASIS SKIRSNIS
bendruomenės nariai
darbuotojai – ne akademinės bendruomenės nariai – užtikrina Universiteto ir jo vidinių organizacinių darinių administravimą (įskaitant darbuotojų ir lankytojų aptarnavimą, ūkinę veiklą, išorės ryšių palaikymą, kitų su administravimu susijusių neakademinių funkcijų vykdymą) ir kitą neakademinę veiklą. Su Universiteto darbuotojų
atlikimu susiję santykiai reguliuojami atitinkamų Universiteto vidinių organizacinių darinių nuostatuose ir šių darbuotojų pareigybių aprašymuose ar kituose Universiteto teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių darinių funkcijas ir veiklą. 2. Jeigu asmens, kuris iki išrinkimo ar paskyrimo į vadovaujamas pareigas Universitete ar jo vidiniame organizaciniame darinyje buvo Universiteto dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas, įgaliojimai Universitete ar jo vidiniame organizaciniame darinyje nutrūksta šalių susitarimu, suėjus terminui, darbuotojo pareiškimu, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių ar darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, šis asmuo turi teisę grįžti į ankstesnes dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo pareigas arba joms lygiavertes pareigas tame pačiame Universiteto kamieniniame akademiniame padalinyje.
Tokiu atveju su juo sudaroma terminuota darbo sutartis 5 metams. Jeigu pasibaigus 5 metų terminui darbuotojas laimi konkursą toms pačioms pareigoms eiti, su juo sudaroma neterminuota darbo sutartis. Vadovaujamų pareigų, į kurias išrinktiems ar paskirtiems asmenims taikoma ši garantija, sąrašą rektoriaus teikimu, Senatui pritarus, tvirtina Taryba. 23 straipsnis. Universiteto alumnai
Universiteto ar jo padalinio alumnų draugijų veikloje. 2. Universiteto ar jo padalinio alumnų draugijos – Universiteto ar jo padalinio auklėtinių organizacijos, siekiančios palaikyti tvirtus Universiteto absolventų tarpusavio ryšius ir ryšius su Alma mater ir talkinti Universitetui vykdant jo misiją. 24 straipsnis. Universiteto garbės daktarai, Universiteto garbės profesoriai, Universiteto mecenatai ir kiti Universitetui nusipelnę asmenys – ne Universiteto akademinės bendruomenės nariai
nuopelnus vykdant veiklą, atitinkančią Universiteto misiją, Senatas gali suteikti Universiteto garbės daktaro, Universiteto garbės profesoriaus, Universiteto bendruomenės garbės nario, Universiteto mecenato, Universiteto garbės alumno ar kitą Universiteto garbės vardą (statusą) arba Statuto 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą garbės vardą (statusą). 2.
nustatomi Senato tvirtinamuose Emeritūros, afiliacijos ir garbės vardų nuostatuose. KETVIRTASIS SKIRSNIS
nagrinėjimas
ir kitų Universiteto bendruomenės narių, išskyrus ginčus dėl akademinės etikos ir ginčus dėl darbo santykių, pagal savo kompetenciją nagrinėja nuolat veikiančios kamieninių akademinių padalinių ginčų nagrinėjimo komisijos ir Centrinė ginčų nagrinėjimo komisija. 2. Ginčus dėl Universiteto akademinės bendruomenės narių etikos pagal savo kompetenciją nagrinėja kamieninių akademinių padalinių akademinės etikos komisijos ir Centrinė akademinės etikos komisija. Šios komisijos pagal kompetenciją taip pat nagrinėja Statuto
nagrinėjimo komisiją sudaro ir jos pirmininką skiria Senatas, kamieninių akademinių padalinių ginčų nagrinėjimo komisijas sudaro ir jų pirmininkus skiria to padalinio taryba. Į atitinkamą komisiją skiriama po lygiai Universiteto ir Studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Komisiją gali sudaryti ne mažiau kaip 4 ir ne daugiau kaip 8 nariai. 4. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, ginčai nagrinėjami uždaruose šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų komisijų posėdžiuose. Komisijosų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžiuio pirmininkaujančio komisijos nario balsas. 5. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos komisijos ginčus sprendžia vadovaudamosi šalių autonomijos, procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, dispozityvumo, konfidencialumo, ekonomiškumo, kooperacijos ir operatyvumo principais. 6.
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos komisijos veikia vadovaudamosi Senato patvirtintais šių komisijų nuostatais. 7. Kamieninių akademinių padalinių ginčų nagrinėjimo komisijų sprendimai gali būti skundžiami Centrinei ginčų nagrinėjimo komisijai, o Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Universitete yra galutinis. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų komisijų sudarymo ir darbo tvarka, įgaliojimai, sprendimų įgyvendinimas, kiek to nereglamentuoja Statutas, nustatomi Senato tvirtinamuose šių komisijų nuostatuose. 58. Ginčai dėl darbo santykių nagrinėjami ir priimti sprendimai įgyvendinami darbo įstatymų ir kitų darbo santykius reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. IV SKYRIUS
Universiteto bendruomenės savivaldą pagal savo kompetenciją įgyvendina Universiteto valdymo organai – Senatas, Taryba ir rektorius. 27 straipsnis. Pareigų nesuderinamumas
nariu. 2. Jeigu Senato narys išrenkamas (paskiriamas) Tarybos nariu, jis iki pirmojo Tarybos posėdžio, kuriame turi dalyvauti, privalo atsistatydinti iš Senato narių, o jeigu Tarybos narys išrenkamas (paskiriamas) Senato nariu, jis iki pirmojo Senato posėdžio, kuriame turi dalyvauti, privalo atsistatydinti iš Tarybos narių. To nepadaręs išrinktasis (paskirtasis) Tarybos narys arba Senato narys nustatyta tvarka netenka ir savo ankstesniųjų pareigų atitinkamai Senate arba Taryboje, ir naujųjų pareigų atitinkamai Taryboje arba Senate. 28 straipsnis. Universiteto vidiniai organizaciniai dariniai
skirstomi į kamieninius ir šakinius padalinius, o pagal funkcijas – į akademinius ir neakademinius padalinius. Universiteto akademiniai padaliniai yra fakultetai, departamentai, institutai, katedros, skyriai ir kiti padaliniai.
Universiteto vidinis organizacinis darinys (padalinys) sui generis yra Vilniaus universiteto biblioteka (toliau - Universiteto biblioteka). Universitetas Statute nustatyta tvarka gali steigti ir kitus sui generis vidinius organizacinius darinius (padalinius), filialus ir atstovybes. 2. Universiteto kamieniniai akademiniai padaliniai yra vidiniai organizaciniai dariniai, kuriuose vykdomos visų rūšių pagrindinės Universiteto veiklos. Šie organizaciniai dariniai turi vidinę autonomiją, kurios ribas nustato Vilniaus universiteto kamieninių akademinių padalinių pavyzdiniai nuostatai (toliau - Pavyzdiniai kamieninių akademinių padalinių nuostatai). Pavyzdinius kamieninių akademinių padalinių nuostatus rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. 3. Pavyzdiniuose kamieninių akademinių padalinių nuostatuose, be kita ko, turi būti nustatyta, kad kamieninio akademinio padalinio kolegialus savivaldos organas yra kamieninio akademinio padalinio taryba, sudaroma
Studentų atstovybės nustatyta tvarka, tiesioginiuose rinkimuose renka Statuto
darbuotojai ir dėstytojai. Ne mažiau kaip penktadalis kamieninio akademinio padalinio tarybos narių turi būti atitinkamo padalinio profesoriai ir vyriausieji mokslo (meno) darbuotojai, ne mažiau kaip penktadalis – docentai ir vyresnieji mokslo (meno) darbuotojai, ne mažiau kaip penktadalis – studentų atstovai. Šakinių akademinių padalinių vadovai gali būti renkami į padalinio tarybą. 4. Vienintelis padalinio tarybos narys pagal pareigas yra kamieninio akademinio padalinio vadovas, renkamas slaptu balsavimu padalinio taryboje ir teikiamas skirti Rektoriui. Kamieninio akademinio padalinio vadovo kadencija
Tas pats asmuo gali būti kamieninio akademinio padalinio vadovu ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai asmuo kamieninio akademinio padalinio vadovu buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų). Kamieninio akademinio padalinio vadovu gali būti skiriamas asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties ir padalinio vadovo pareigų kadencijos pirmąją dieną dar nepasiekęs įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos. Kamieninio akademinio padalinio vadovas negali eiti padalinio tarybos pirmininko pareigų. Padalinio taryba dviejų trečdalių visų padalinio tarybos narių balsų dauguma gali pati pareikšti nepasitikėjimą arba paprasta balsų dauguma pritarti rektoriaus pareikštam nepasitikėjimui kamieninio akademinio padalinio vadovu, kuris tokiu atveju turi nedelsdamas atsistatydinti. 5. Kiekvieno kamieninio akademinio padalinio struktūra, padalinio tarybos narių skaičius ir padalinio tarybos sudarymo tvarka nustatoma to padalinio nuostatuose, kurie turi būti parengti remiantis Pavyzdiniais kamieninių akademinių padalinių nuostatais. Kamieninius akademinius padalinius, įgyvendindamas Universiteto strateginį veiklos planą, steigia ir likviduoja bei jų nuostatus rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Veikiančių kamieninių akademinių padalinių nuostatų pakeitimus Senatas tvirtina rektoriaus teikimu, pritarus kamieninio akademinio padalinio tarybai. Naujai įsteigtų kamieninių akademinių padalinių laikinuosius vadovus skiria ir atleidžia rektorius. Naujai įsteigto kamieninio akademinio padalinio taryba turi būti išrinkta ir teikimas dėl padalinio tarybos išrinkto padalinio vadovo paskyrimo rektoriui turi pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kamieninio akademinio padalinio nuostatų patvirtinimo. 6.
paslaugoms, užtikrinančioms akademinių padalinių veiklą, teikti ir kitoms neakademinėms Universiteto funkcijoms atlikti. Šių organizacinių darinių vieta Universiteto valdymo struktūroje nustatyta Universiteto kamieninių neakademinių padalinių pavyzdiniuose nuostatuose (toliau - Pavyzdiniai kamieninių neakademinių padalinių nuostatai), kuriuos tvirtina rektorius. 7. Kamieninius neakademinius padalinius, įgyvendindamas Universiteto strateginį veiklos planą, steigia, likviduoja ir jų nuostatus tvirtina rektorius. Kiekvieno kamieninio neakademinio padalinio nuostatai turi būti parengti pagal Pavyzdinius kamieninių neakademinių padalinių nuostatus. 29 straipsnis. Vilniaus universiteto biblioteka
organizacinis darinys (padalinys), turintis įstatymu suteiktą valstybinės reikšmės Lietuvos Respublikos bibliotekos statusą ir finansavimo iš valstybės biudžeto garantijas priskirtoms funkcijoms atlikti. 2. Pagrindiniai Universiteto bibliotekos uždaviniai – formuoti ir skleisti informacijos išteklius, atitinkančius akademinės bendruomenės poreikius, kurti aktyvaus mokymo ir mokymosi aplinką, lavinti naudojimosi informacija įgūdžius, kaupti, saugoti ir aktualinti valstybinės reikšmės kultūros paveldą. 3. Biblioteka veikia pagal Senato patvirtintus nuostatus. 30 straipsnis. Universiteto ligoninės
priežiūros paslaugos ir kartu su Universitetu vykdomos visų pakopų medicinos ir sveikatos studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija. 2. Ligoninės pavadinime vartoti Universiteto vardą – teisę vadintis Universiteto ligonine – turi tik tos viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių visuotiniuose dalyvių susirinkimuose Universitetui priklauso ne mažiau kaip 50 procentų visų įstaigos dalyvių balsų. 31 straipsnis. Universiteto filialai ir atstovybės 1.
Universitetas gali steigti savo filialus ir atstovybes. 2. Universiteto filialas yra akademinis Universiteto padalinys, turintis savo buveinę, atskirą atsiskaitomąją sąskaitą ir atliekantis visas arba dalį Universiteto funkcijų. Universiteto filialui mutatis mutandis taikomos kamieninio akademinio padalinio veiklą reguliuojančios teisės normos. 3. Universiteto atstovybė yra neakademinis Universiteto padalinys, turintis savo buveinę ir galintis atstovauti Universiteto interesams, juos ginti, sudaryti sandorius ir atlikti kitus Universiteto atstovybės nuostatuose numatytus veiksmus. Universiteto atstovybei mutatis mutandis taikomos kamieninio neakademinio padalinio veiklą reguliuojančios teisės normos. 4. Universiteto filialus, įgyvendindamas Universiteto strateginės raidos planą, steigia ir likviduoja, jų nuostatus rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Universiteto filialo nuostatai rengiami remiantis Pavyzdiniais kamieninių akademinių padalinių nuostatais. 5. Universiteto atstovybes, įgyvendindamas Universiteto strateginį veiklos planą, steigia ir jų nuostatus tvirtina rektorius. Universiteto atstovybės nuostatai rengiami remiantis Pavyzdiniais kamieninių neakademinių padalinių nuostatais. ANTRASIS SKIRSNIS
Universitete, Universiteto bendrųjų akademinių reikalų ir kitų tiesiogiai su viso Universiteto akademine veikla susijusių klausimų kolegialų aptarimą ir jiems įgyvendinti reikalingų teisės aktų priėmimą ir prižiūri, kad Tarybos ir rektoriaus veikla, taip pat bendruomenės siūlymai Tarybai, rektoriui, Universiteto vidiniams organizaciniams dariniams, kitos iniciatyvos atitiktų Universiteto misiją, veiklos tikslus, uždavinius ir principus, bendruosius akademinius interesus. 2. Vykdydamas savo įgaliojimus, Senatas priima nutarimus. 3.
Statute ir Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatuose nustatyta tvarka. 33 straipsnis. Senato įgaliojimai 1.
1. Senatas:
1) Senato pirmininko teikimu tvirtina Senato darbo reglamentą;
2) Senato pirmininko teikimu, laikydamasis Statuto 34 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, nustato naujos kadencijos Senato narių skaičių, kuris negali būti didesnis kaip 51, ir Senato narių rinkimų tvarką;
3) nustato Statuto 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų Tarybos narių rinkimų ir jų įgaliojimų nutraukimo vienu iš 39 straipsnio 19 dalyje nustatytų pagrindų tvarką;
4) svarsto asmenų, iškėlusių savo kandidatūras į rektoriaus pareigas, kandidatūras ir teikia Tarybai išvadas dėl jų atitikties šioms pareigoms nustatytiems reikalavimams;
5) priima nutarimą dėl Senato nario įgaliojimų, kai šie įgaliojimai pasibaigia vienu iš Statuto 27 straipsnio ar 34 straipsnio 13 dalies 2-9 punktuose nustatytų pagrindų;
6) svarsto Statuto ir jį patvirtinančio įstatymo pataisas (pakeitimus ar papildymus) ir teikia savo nuomonę Tarybai;
7) svarsto teisės aktų projektus dėl Universiteto teritorijos ribų, valstybei priklausančių Universiteto pastatų, kultūros paveldo objektų valdytojų keitimo, Universiteto pertvarkymo, reorganizavimo, dalyvavimo reorganizavime ar likvidavimo (veiklos nutraukimo) ir teikia nuomonę Tarybai;
8) rektoriaus teikimu svarsto Universiteto strateginio veiklos plano projektą ir teikia savo nuomonę Tarybai;
9) rektoriaus teikimu svarsto Universiteto socialinės partnerystės nuostatų projektą ir teikia savo nuomonę Tarybai;
10) rektoriaus teikimu tvirtina mokslinių ir meno tyrimų, meno, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros, studijų programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo;
11) svarsto rektoriaus pateiktus projektus dėl bendro studijų vietų skaičiaus ir dėl Universitete vykdomų mokslinių ir meno tyrimų, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros užsakomųjų darbų netiesioginių išlaidų dalies nustatymo ir teikia savo nuomonę Tarybai;
12) rektoriaus teikimu tvirtina Reguliaminą;
13) Se
nato pirmininko teikimu nustato nuolatinių ir laikinųjų mokslo, meno veiklą ir studijas koordinuojančių ir prižiūrinčių komitetų sudarymo tvarką, funkcijas ir įgaliojimus;
14) Senato pirmininko teikimu sudaro nuolatinius ir laikinuosius mokslo, meno veiklą ir studijas koordinuojančius ir prižiūrinčius komitetus, kurių sudarymas Reguliamine priskirtas Senato kompetencijai, ir tvirtina jų sudėtį;
15) svarsto rektoriaus teikimą panaikinti asmeniui suteiktą kvalifikacinį, mokslo daktaro arba meno daktaro laipsnį (kartu ir atitinkamą diplomą) ar laipsnio nesuteikiančių studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimą (kartu ir atitinkamą pažymėjimą), jeigu tas laipsnis buvo įgytas ar studijos buvo baigtos (kvalifikacija buvo įgyta) asmeniui šiurkščiai pažeidus Lietuvos Respublikos ar Universiteto teisės aktus, tarp jų ir Universiteto akademinės etikos kodeksą, ir teikia savo išvadą rektoriui;
16) rektoriaus teikimu svarsto Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos projektus, iš naujo parengtus Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos projektus ir teikia savo nuomonę Tarybai;
17) kontroliuoja, kaip veikia studijų kokybės užtikrinimo sistema, vertina atliktų mokslinių ir meno tyrimų, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros, studijų rezultatus ir visos Universiteto veiklos kokybę ir lygį;
18) Senato pirmininko teikimu tvirtina Universiteto akademinės etikos kodeksą;
19) Senato pirmininko teikimu tvirtina Universiteto akademinių apeigų protokolą;
20) Senato pirmininko teikimu tvirtina Emeritūros, afiliacijos ir garbės vardų nuostatus;
21) Senato pirmininko teikimu nustato Universiteto bendruomenės ir
(arba) jos dalies susirinkimų (konferencijų) tvarką ir apklausų organizavimo tvarką s
varbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti;
22) šaukia Statuto 12 straipsnio 3 dalyje nurodytus Universiteto bendruomenės susirinkimus (konferencijas);
23) rektoriaus teikimu teikia profesoriaus, docento pedagoginius vardus, profesoriaus emerito vardus (statusą), Universiteto afilijuotojo mokslininko, afilijuotojo profesoriaus, afilijuotojo menininko vardus (statusą), Universitetui nusipelniusio mokslo darbuotojo, menininko ar dėstytojo garbės vardus (statusą), Universiteto garbės daktaro, Universiteto garbės profesoriaus, Universiteto bendruomenės garbės nario, Universiteto mecenato, Universiteto garbės alumno, kitus Universiteto garbės vardus (statusą);
24) rektoriaus teikimu svarsto vadovaujamų pareigų, į kurias išrinktiems ar paskirtiems asmenims taikoma Statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija, sąrašą ir teikia savo nuomonę Tarybai;
25) Senato pirmininko teikimu tvirtina kamieninių akademinių padalinių ginčų nagrinėjimo komisijų ir Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos, kamieninių akademinių padalinių akademinės etikos komisijų ir Centrinės akademinės etikos komisijos, Centrinės rinkimų komisijos, kitų bendrai Universiteto veiklai reikalingų komisijų nuostatus;
26) Senato pirmininko teikimu sudaro Centrinę ginčų nagrinėjimo komisiją, Centrinę akademinės etikos komisiją, Centrinę rinkimų komisiją, kitas bendrai Universiteto veiklai reikalingas komisijas;
27) rektoriaus teikimu tvirtina Pavyzdinius kamieninių akademinių padalinių nuostatus;
28) rektoriaus teikimu, įgyvendindamas Universiteto strateginį veiklos planą, steigia ir likviduoja Universiteto kamieninius akademinius padalinius ir filialus ir tvirtina jų nuostatus; veikiančių kamieninių akademinių padalinių nuostatų pakeitimus Senatas tvirtina rektoriaus teikimu, pritarus kamieninio akademinio padalinio tarybai;
29) rektoriaus teikimu priima nutarimus dėl Universiteto bibliotekos struktūros pertvarkymo, tvirtina Universiteto bibliotekos nuostatus;
30) rektoriaus teikimu svarsto studijų Uni
versitete kainas, įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžius ir kitų Universiteto teikiamų paslaugų kainas, jiems pritaria visiškai ar su išlygomis (pataisomis) arba nepritaria ir teikia šią savo nuomonę Tarybai;
31) rektoriaus teikimu svarsto vyresnių kaip 65 metų dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų prašymus sudaryti terminuotas darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui;
32) vykdo kitus Statute ir kituose teisės aktuose tiesiogiai nenurodytus įgaliojimus, susijusius su Statuto 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžta Senato paskirtimi.
Senatas:
1) Senato pirmininko teikimu tvirtina Senato darbo reglamentą;
2) Senato pirmininko teikimu, laikydamasis Statuto 34 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, nustato naujos kadencijos Senato narių skaičių, kuris negali būti didesnis kaip 51, ir Senato narių rinkimų tvarką;
3) nustato Statuto 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų Tarybos narių rinkimų ir jų įgaliojimų nutraukimo vienu iš 39 straipsnio 19 dalyje nustatytų pagrindų tvarką;
4) svarsto asmenų, iškėlusių savo kandidatūras į rektoriaus pareigas, kandidatūras ir teikia Tarybai išvadas dėl jų atitikties šioms pareigoms nustatytiems reikalavimams;
5) priima nutarimą dėl Senato nario įgaliojimų, kai šie įgaliojimai pasibaigia vienu iš Statuto 27 straipsnio ar 34 straipsnio 13 dalies 2-9 punktuose nustatytų pagrindų;
6) svarsto Statuto ir jį patvirtinančio įstatymo pataisas (pakeitimus ar papildymus) ir teikia savo nuomonę Tarybai;
7) svarsto teisės aktų projektus dėl Universiteto teritorijos ribų, valstybei priklausančių Universiteto pastatų, kultūros paveldo objektų valdytojų keitimo, Universiteto pertvarkymo, reorganizavimo, dalyvavimo reorganizavime ar likvidavimo (veiklos nutraukimo) ir teikia nuomonę Tarybai;
8) rektoriaus teikimu svarsto Universiteto strateginio veiklos plano projektą ir teikia savo nuomonę Tarybai;
9) rektoriaus teikimu svarsto Universiteto socialinės partnerystės nuostatų projektą ir teikia savo nuomonę Tarybai;
10) rektoriaus teikimu tvirtina mokslinių ir meno tyrimų, meno, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros, studijų programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo;
11) svarsto rektoriaus pateiktus projektus dėl bendro studijų vietų skaičiaus ir dėl Universitete vykdomų mokslinių ir meno tyrimų, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros užsakomųjų darbų netiesioginių išlaidų dalies nustatymo ir teikia savo nuomonę Tarybai;
12) rektoriaus teikimu tvirtina Reguliaminą;
13) Senato pirmininko teikim
u nustato nuolatinių ir laikinųjų mokslo, meno veiklą ir studijas koordinuojančių ir prižiūrinčių komitetų sudarymo tvarką, funkcijas ir įgaliojimus;
14) Senato pirmininko teikimu sudaro nuolatinius ir laikinuosius mokslo, meno veiklą ir studijas koordinuojančius ir prižiūrinčius komitetus, kurių sudarymas Reguliamine priskirtas Senato kompetencijai, ir tvirtina jų sudėtį;
15) svarsto rektoriaus teikimą panaikinti asmeniui suteiktą kvalifikacinį, mokslo daktaro arba meno daktaro laipsnį (kartu ir atitinkamą diplomą) ar laipsnio nesuteikiančių studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimą (kartu ir atitinkamą pažymėjimą), jeigu tas laipsnis buvo įgytas ar studijos buvo baigtos (kvalifikacija buvo įgyta) asmeniui šiurkščiai pažeidus Lietuvos Respublikos ar Universiteto teisės aktus, tarp jų ir Universiteto akademinės etikos kodeksą, ir teikia savo išvadą rektoriui;
16) rektoriaus teikimu svarsto Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos projektus, iš naujo parengtus Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos projektus ir teikia savo nuomonę Tarybai;
17) kontroliuoja, kaip veikia studijų kokybės užtikrinimo sistema, vertina atliktų mokslinių ir meno tyrimų, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros, studijų rezultatus ir visos Universiteto veiklos kokybę ir lygį;
18) Senato pirmininko teikimu tvirtina Universiteto akademinės etikos kodeksą;
19) Senato pirmininko teikimu tvirtina Universiteto akademinių apeigų protokolą;
20) Senato pirmininko teikimu tvirtina Emeritūros, afiliacijos ir garbės vardų nuostatus;
21) Senato pirmininko teikimu nustato Universiteto bendruomenės ir
(arba) jos dalies susirinkimų (konferencijų) tvarką ir apklausų organizavimo tvarką svarbiems Universiteto
veiklos klausimams aptarti;
22) šaukia Statuto 12 straipsnio 3 dalyje nurodytus Universiteto bendruomenės susirinkimus (konferencijas);
23) rektoriaus teikimu teikia profesoriaus, docento pedagoginius vardus, profesoriaus emerito vardus (statusą), Universiteto afilijuotojo mokslininko, afilijuotojo profesoriaus, afilijuotojo menininko vardus (statusą), Universitetui nusipelniusio mokslo darbuotojo, menininko ar dėstytojo garbės vardus (statusą), Universiteto garbės daktaro, Universiteto garbės profesoriaus, Universiteto bendruomenės garbės nario, Universiteto mecenato, Universiteto garbės alumno, kitus Universiteto garbės vardus (statusą);
24) rektoriaus teikimu svarsto vadovaujamų pareigų, į kurias išrinktiems ar paskirtiems asmenims taikoma Statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija, sąrašą ir teikia savo nuomonę Tarybai;
25) Senato pirmininko teikimu tvirtina kamieninių akademinių padalinių ginčų nagrinėjimo komisijų ir Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos, kamieninių akademinių padalinių akademinės etikos komisijų ir Centrinės akademinės etikos komisijos, Centrinės rinkimų komisijos, kitų bendrai Universiteto veiklai reikalingų komisijų nuostatus;
26) Senato pirmininko teikimu sudaro Centrinę ginčų nagrinėjimo komisiją, Centrinę akademinės etikos komisiją, Centrinę rinkimų komisiją, kitas bendrai Universiteto veiklai reikalingas komisijas;
27) rektoriaus teikimu tvirtina Pavyzdinius kamieninių akademinių padalinių nuostatus;
28) rektoriaus teikimu, įgyvendindamas Universiteto strateginį veiklos planą, steigia ir likviduoja Universiteto kamieninius akademinius padalinius ir filialus ir tvirtina jų nuostatus; veikiančių kamieninių akademinių padalinių nuostatų pakeitimus Senatas tvirtina rektoriaus teikimu, pritarus kamieninio akademinio padalinio tarybai;
29) rektoriaus teikimu priima nutarimus dėl Universiteto bibliotekos struktūros pertvarkymo, tvirtina Universiteto bibliotekos nuostatus;
30) rektoriaus teikimu svarsto studijų Universitete kainas, įmok
ų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžius ir kitų Universiteto teikiamų paslaugų kainas, jiems pritaria visiškai ar su išlygomis (pataisomis) arba nepritaria ir teikia šią savo nuomonę Tarybai;
31) rektoriaus teikimu svarsto vyresnių kaip 65 metų dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų prašymus sudaryti terminuotas darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui;
32) vykdo kitus Statute ir kituose teisės aktuose tiesiogiai nenurodytus įgaliojimus, susijusius su Statuto 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžta Senato paskirtimi. 2.
Tarybai ir rektoriui dėl kiekvieno iš šių Universiteto valdymo organų kompetencijai priskirto klausimo, taip pat ir dėl rengiamo Tarybos metinės veiklos ataskaitos projekto arba paskelbtos Tarybos metinės veiklos ataskaitos. 3. Senatas dviejų trečdalių visų Senato narių balsų dauguma gali pareikšti nepasitikėjimą rektoriumi dėl priesaikos Universitetui ar kitų teisės ar moralės normų pažeidimo, nederančio su rektoriaus pareigomis. Galutinį sprendimą dėl rektoriaus atleidimo iš pareigų priima Taryba ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareikšto nepasitikėjimo. Pakartotinai svarstyti Senate nepasitikėjimo rektoriui pareiškimo klausimą galima tik praėjus ne mažiau kaip pusei metų nuo prieš tai buvusio tokio pobūdžio svarstymo. 4. Šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems klausimams Senatas pritaria ne mažesne kaip dviejų trečdalių visų Senato narių balsų dauguma. 5. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta išvada, kad asmuo, iškėlęs savo kandidatūrą į rektoriaus pareigas, neatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų, Tarybai gali būti pateikta, jeigu už ją balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai visų dalyvaujančių Senato narių. 6. Ne mažiau kaip vieno trečdalio visų Senato narių siūlymu šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 6–22, 24–30 punktuose nurodyti klausimai prieš Senatui priimant atitinkamą sprendimą pateikiami iš anksto apsvarstyti Universiteto bendruomenei (akademinei bendruomenei) susirinkimuose
dalies susirinkimų (konferencijų) tvarka. 34 straipsnis. Senato sudėtis ir sudarymas
nariai – kamieninių akademinių padalinių atstovai, studentų paskirti (išrinkti) atstovai ir rektorius. 3.
akademinių padalinių atstovus, rinkti Senato narius – kamieninių akademinių padalinių atstovus, taip pat teisę būti išrinktam Senato nariu – kamieninio akademinio padalinio atstovu – turi kiekvienas mokslo (meno) darbuotojas ir dėstytojas, atitinkantis Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teisę kelti šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytus kandidatus į Senato narius taip pat turi kiekvienas atitinkamo kamieninio akademinio padalinio šakinis akademinis padalinys savo dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, atitinkančių Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, susirinkimuose. 4. Studentų atstovų skyrimo (rinkimo) į Senatą ir atšaukimo iš Senato narių tvarką nustato Studentų atstovybė. 5. Rektorius yra vienintelis Senato narys pagal pareigas. Senato nariais negali būti vicerektorius, prorektoriai, kancleris, kamieninių padalinių, Universiteto filialų, atstovybių, įstaigų, įmonių ar organizacijų, kuriose Universitetas visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip po 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai. 6.
6Sudarant Senatą laikomasi šios tvarkos:
1) Senato narių negali būti daugiau kaip 51 ir, neskaičiuojant rektoriaus, šis skaičius turi būti dalus iš penkių;
2) du penktadalius Senato narių (neskaičiuojant rektoriaus) turi sudaryti biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sritims atstovaujantys asmenys, du penktadalius – socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sritims atstovaujantys asmenys ir vieną penktadalį – Universiteto studentų atstovai, paskirti arba išrinkti Studentų atstovybės nustatyta tvarka;
3) kamieniniuose akademiniuose padaliniuose dėstytojų ir mokslo
(meno) darbuotojų, atitinkančių Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, slaptu balsavimu išrenkama tiek Senato narių – kamieninių akademinių padalinių atstovų, kiek jų numatyta pagal šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka patvirtintas atstovavimo kamieniniams akademiniams padaliniams normas, tačiau ne mažiau kaip po vieną Senato narį;
4) ne mažiau kaip pusė išrinktų Senato narių turi būti profesoriai ar vyriausieji mokslo (meno) darbuotojai ir ne mažiau kaip penktadalis – docentai ir vyresnieji mokslo (meno) darbuotojai;
5) rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai rinkimų teisę turinčių padalinio darbuotojų. Išrinktais laikomi kandidatai, surinkę daugiausia, bet ne mažiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu keli kandidatai surenka vienodą balsų skaičių, išrinktu laikomas vyresnio amžiaus kandidatas. Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka daugiau kaip pusės rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, ne vėliau kaip per vieną savaitę rengiamas pakartotinis balsavimas, kurį laimi kandidatai, gavę daugiausia balsų. 7.
pabaigos, kadenciją baigiančios sudėties Senatas, laikydamasis šio straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, Senato pirmininko teikimu nustato naujos kadencijos Senato narių skaičių, akademiniame kamieniniame padalinyje renkamų Senato narių skaičių pagal to padalinio dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, atitinkančių Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, skaičių (atstovavimo kamieniniams akademiniams padaliniams normas) ir Senato narių rinkimų tvarką. Siekiant įvykdyti šio straipsnio 6 dalies 2 punkto reikalavimą, gali būti nustatytos skirtingos atstovavimo normos biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sritims atstovaujantiems kamieniniams akademiniams padaliniams ir socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sritims atstovaujantiems kamieniniams akademiniams padaliniams. 8. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų Senato narių rinkimus organizuoja ir visus išrinktus (paskirtus) naujos kadencijos Senato narius registruoja Centrinė rinkimų komisija. Senato narių – studentų atstovų – rinkimus organizuoja Studentų atstovybė. Centrinės rinkimų komisijos nariai negali būti kandidatais į Senato narius. 9. Naujos kadencijos Senato nariai turi būti išrinkti (paskirti) likus ne mažiau kaip mėnesiui iki kadenciją baigiančio Senato kadencijos pabaigos. 10. Kadenciją baigiančio Senato įgaliojimai pasibaigia, kai naujos kadencijos Senatas susirenka į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kadenciją baigusio Senato kadencijos pabaigos. 11. Naujos kadencijos Senatas laikomas sudarytu, kai yra išrinkta (paskirta) ne mažiau kaip du trečdaliai jo narių, tačiau Senato sudarymas turi būti tęsiamas, kol bus išrinkti (paskirti) visi jo nariai.
Jeigu naujos kadencijos Senatas nebuvo sudarytas nustatytu laiku ar per 5 darbo dienas nuo kadenciją baigusio Senato kadencijos pabaigos naujos kadencijos Senatas nesusirinko į pirmąjį posėdį, kadenciją baigiančio Senato įgaliojimai nepasibaigia iki tol, kol bus išrinkta (paskirta) ne mažiau kaip du trečdaliai naujos kadencijos Senato narių, ir naujos kadencijos Senatas susirinks į pirmąjį posėdį. 12. Kol Senato kadencija nėra pasibaigusi, Senato narių skaičius nėra keičiamas. Naujai įsteigtuose Universiteto kamieniniuose akademiniuose padaliniuose Senato nariai renkami tik į kitos kadencijos Senatą. 13. Senato nario įgaliojimai pasibaigia:
1) pasibaigus Senato kadencijai, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą atvejį;
2) Senato nariui mirus;
3) Senato nariui atsistatydinus;
4) pasibaigus Senato nario – Universiteto dėstytojo arba mokslo
(meno) darbuotojo – darbo sutarčiai su Universitetu arba jeigu šis Senato narys pradeda dirbti Universitete trumpiau negu nurodyta Statuto 12 straipsnio 4 dalyje;
5) išbraukus Senato narį – studentų atstovą – iš Universiteto studentų ir klausytojų registro;
6) pasibaigus Senato nario pagal pareigas darbo sutarčiai su Universitetu;
7) Senato nariui pradėjus eiti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas (išskyrus rektoriaus) pareigas;
8) Senato narį atšaukus šio straipsnio 14 dalyje nustatytais pagrindais;
9) jam praradus Senato nario statusą Statuto 27 straipsnyje nustatytais atvejais. 14.
14Senato narys gali būti atšauktas Senato narį išrinkusio ar paskyrusio subjekto sprendimu dėl
Senato nario padaryto nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo, administracinio teisės pažeidimo, drausminio ar tarnybinio nusižengimo, šiurkštaus Statuto ar Akademinės etikos kodekso pažeidimo ar kito teisės ar moralės normų pažeidimo, nederančio su atsakingomis Senato nario pareigomis. Atitinkamame Senato narį išrinkusio ar paskyrusio subjekto sprendime išsamiai nurodomi įgaliojimų nutraukimo motyvai. Į atšaukto Senato nario vietą arba į Senato nario, kurio įgaliojimai baigėsi šio straipsnio 13 dalies 2–7 punktuose nustatytais pagrindais, vietą likusiam Senato kadencijos laikotarpiui išrenkamas kitas Senato narys ta pačia tvarka, kaip ir Senato narys, kuris buvo atšauktas. Šio Senato nario išrinkimo procedūrai ir įgaliojimų pradžiai mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos. 35 straipsnis. Senato posėdžiai
Senato pirmininkas arba ne mažiau kaip ketvirtadalis Senato narių. 3. Pirmojo naujos kadencijos Senato posėdžio datą nustato kadenciją baigiančio Senato pirmininkas, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki kadenciją baigiančio Senato kadencijos pabaigos, ir iš anksto viešai paskelbia apie šį posėdį. Jeigu pirmasis naujos kadencijos Senato posėdis nebuvo sušauktas per Statuto 34 straipsnio 11 dalyje nurodytą laiką, kitą dieną naujos kadencijos Senato nariai į posėdį renkasi patys, apie tai pranešę rektoriui. 4. Pirmajam naujos kadencijos Senato posėdžiui pirmininkauja Centrinės rinkimų komisijos pirmininko pristatytas vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Senato narys. Pirmiausia šiame posėdyje slaptu balsavimu daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma yra išrenkamas Senato pirmininkas, kuris toliau pirmininkauja posėdžiui. Senato pirmininku negali būti rektorius ir Senato narys – studentų atstovas. 5. Senato pirmininkas gali turėti daugiau kaip vieną pavaduotoją.
Jis (jie) Senato pirmininko teikimu išrenkamas (išrenkami) slaptu balsavimu daugiau kaip pusės Senato posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma. Senato pirmininko pavaduotoju negali būti rektorius. 6. Senato posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų Senato narių. 7. Senato posėdžius gali stebėti bet kuris Universiteto bendruomenės narys, o kiti asmenys – Senato sutikimu. Senato sprendimu atskirų klausimų svarstymas gali būti uždaras. 8. Senato posėdžiuose patariamojo balso teise turi teisę dalyvauti Tarybos pirmininkas, vicerektorius, prorektoriai, kancleris ir kamieninių akademinių padalinių ir Universiteto filialų vadovai. 9. Senato posėdžiui pirmininkauja Senato pirmininkas. Jam nedalyvaujant Senato posėdyje, posėdžiui pirmininkauja Senato pirmininko pavaduotojas (jeigu jų yra daugiau kaip vienas, pirmininkauja vyriausias pagal amžių Senato pirmininko pavaduotojas). Jeigu Senato posėdyje nėra nei Senato pirmininko, nei Senato pirmininko pavaduotojo (pavaduotojų), posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Senato narys. 10. Tais atvejais, kai svarstomu klausimu yra gauta Tarybos, rektoriaus, Studentų atstovybės, kamieninio akademinio padalinio ar Universiteto filialo tarybos nuomonė, Senatas svarsto kiekvieną nuomonės argumentą ir balsuodamas jį priima arba atmeta. Kai Universiteto bendruomenė ir (arba) jos dalis Statuto 33 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatyta tvarka susirinkimuose (konferencijose) pareiškia nuomonę svarstomu klausimu, ši nuomonė turi būti išklausoma. 11. Senato nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma, išskyrus Statute numatytas išimtis. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžiui pirmininkaujančio Senato nario balsas. Ne mažiau kaip penktadalio visų Senato narių prašymu gali būti skelbiamas slaptas balsavimas. 12.
tvarka, klausimų svarstymo Senato posėdžiuose ir Senato nutarimų priėmimo ir įsigaliojimo tvarka nustatoma Senato darbo reglamente, o skelbimo tvarka – Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatuose. 13. Senato veiklai reikiamas materialines ir organizacines sąlygas užtikrina rektorius. 36 straipsnis. Senato pirmininkas
Senatui. 2. Senato pirmininko teisės ir pareigos nustatomos šiame statute ir Senato darbo reglamente. 3. Senato pirmininkas turi teisę dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. 4. Jeigu Senato pirmininkas negali eiti savo pareigų, jas eina Senato pirmininko pavaduotojas (jeigu jų yra daugiau kaip vienas – vyriausias pagal amžių Senato pirmininko pavaduotojas). 5. Senato pirmininko, mutatis mutandis ir Senato pirmininko pavaduotojo įgaliojimai pasibaigia:
1) pasibaigus jo, kaip Senato nario, įgaliojimams bet kuriuo iš Statuto 34 straipsnio 13 dalyje nustatytų pagrindų, išskyrus įgaliojimą nustatyti pirmojo naujos kadencijos Senato posėdžio datą ir apie jį iš anksto viešai paskelbti,
2) jam atsistatydinus iš Senato nario ar Senato pirmininko (Senato pirmininko pavaduotojo) pareigų;
3) Senatui slaptu balsavimu atleidus Senato pirmininką iš šių pareigų. TREČIASIS SKIRSNIS
bendruomenės savivaldą, atitinkančias įgyvendinamus Universiteto ilgalaikius tikslus ir eksperimentinę, socialinę, kultūrinę ir technologinę plėtrą, atsakomybę Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumą ir atskaitomybę visuomenei, kartu su Senatu ir rektoriumi rūpinasi Universiteto veiklos kokybe.
Pagal Statute nustatytą kompetenciją Taryba prižiūri, ar Universiteto veikla ir valdymas atitinka Universiteto misiją, veiklos tikslus, uždavinius ir principus, bendruosius akademinius interesus, Statute nustatytus viešumo ir atskaitomybės visuomenei reikalavimus. 2. Vykdydama savo įgaliojimus, Taryba priima nutarimus. 3. Universiteto bendruomenė informuojama apie Tarybos veiklą Statute ir Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatuose nustatyta tvarka. 38 straipsnis. Tarybos įgaliojimai 1.
1. Taryba:
1) Tarybos pirmininko teikimu tvirtina Tarybos darbo reglamentą;
2) nustato rektoriaus rinkimų tvarką;
3) renka rektorių;
4) atleidžia rektorių iš pareigų vienu iš Statuto 44 straipsnio 21 dalyje nustatytų pagrindų;
5) rektoriaus teikimu vieną iš prorektorių skiria eiti vicerektoriaus pareigas, nustato jo kompetenciją, funkcijas, įgaliojimus, reglamentuoja vicerektoriaus pavadavimą ir atleidimą iš pareigų;
6) Statuto 44 straipsnio 8, 10, 11, 12 ir 23 dalyse nustatytais pagrindais Tarybos pirmininko teikimu skiria vicerektorių arba vieną iš prorektorių laikinai eiti rektoriaus pareigas iki tol, kol įgaliojimus gaus naujas rektorius, laikinai pratęsia kadenciją baigusio rektoriaus paskirtų prorektorių ir kanclerio įgaliojimus iki tol, kol naujasis rektorius paskirs naujus prorektorius ir Kanclerį;
7) konstatuoja, kad Tarybos nario įgaliojimai pasibaigė vienu iš Statuto 39 straipsnio 18 dalies 2-8 punktuose nustatytų pagrindų;
8) įvertinusi atsižvelgusi į Senato nuomonę, teikia Seimui Statuto ir jį patvirtinančio įstatymo pataisas (pakeitimus ar papildymus);
9) rektoriaus teikimu, įvertinusi atsižvelgusi į Senato nuomonę, teikia Vyriausybei Universiteto pritarimą arba nepritarimą dėl Universiteto teritorijos ribų, valstybei priklausančių Universiteto pastatų, kultūros paveldo objektų valdytojų keitimo;
10) rektoriaus teikimu, įvertinusi atsižvelgusi į Senato nuomonę, o šio Statuto nustatytais atvejais įvertinusi ir Universiteto akademinės bendruomenės nuomonę, teikia Seimui sprendimų dėl Universiteto reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo projektus ir priima nutarimus dėl Universiteto dalyvavimo reorganizavime prie jo prijungiant kitus juridinius asmenis;
11) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina Universiteto strateginį veiklos planą;
12) vertina, ar Universiteto veikla atitinka Universiteto misiją ir strateginį veiklos planą, vertina Universiteto veiklos rezultatus;
13) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina Universiteto socialinės partnerystės nuostatus;
14) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, svarsto Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos projektus, iki Statuto 11 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino priima nutarimą dėl Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos patvirtinimo.
Taryba:
1) Tarybos pirmininko teikimu tvirtina Tarybos darbo reglamentą;
2) nustato rektoriaus rinkimų tvarką;
3) renka rektorių;
4) atleidžia rektorių iš pareigų vienu iš Statuto 44 straipsnio 21 dalyje nustatytų pagrindų;
5) rektoriaus teikimu vieną iš prorektorių skiria eiti vicerektoriaus pareigas, nustato jo kompetenciją, funkcijas, įgaliojimus, reglamentuoja vicerektoriaus pavadavimą ir atleidimą iš pareigų;
6) Statuto 44 straipsnio 8, 10, 11, 12 ir 23 dalyse nustatytais pagrindais Tarybos pirmininko teikimu skiria vicerektorių arba vieną iš prorektorių laikinai eiti rektoriaus pareigas iki tol, kol įgaliojimus gaus naujas rektorius, laikinai pratęsia kadenciją baigusio rektoriaus paskirtų prorektorių ir kanclerio įgaliojimus iki tol, kol naujasis rektorius paskirs naujus prorektorius ir Kanclerį;
7) konstatuoja, kad Tarybos nario įgaliojimai pasibaigė vienu iš Statuto 39 straipsnio 18 dalies 2-8 punktuose nustatytų pagrindų;
8) įvertinusi atsižvelgusi į Senato nuomonę, teikia Seimui Statuto ir jį patvirtinančio įstatymo pataisas (pakeitimus ar papildymus);
9) rektoriaus teikimu, įvertinusi atsižvelgusi į Senato nuomonę, teikia Vyriausybei Universiteto pritarimą arba nepritarimą dėl Universiteto teritorijos ribų, valstybei priklausančių Universiteto pastatų, kultūros paveldo objektų valdytojų keitimo;
10) rektoriaus teikimu, įvertinusi atsižvelgusi į Senato nuomonę, o šio Statuto nustatytais atvejais įvertinusi ir Universiteto akademinės bendruomenės nuomonę, teikia Seimui sprendimų dėl Universiteto reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo projektus ir priima nutarimus dėl Universiteto dalyvavimo reorganizavime prie jo prijungiant kitus juridinius asmenis;
11) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina Universiteto strateginį veiklos planą;
12) vertina, ar Universiteto veikla atitinka Universiteto misiją ir strateginį veiklos planą, vertina Universiteto veiklos rezultatus;
13) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina Universiteto
socialinės partnerystės nuostatus;
14) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, svarsto Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos projektus, iki Statuto 11 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino priima nutarimą dėl Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos patvirtinimo. Tais atvejais, kai Taryba nepatvirtina Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ar metinės Universiteto veiklos ataskaitos, ji nustato laiką, per kurį rektorius šiuos dokumentus turi pataisyti ir (arba) patikslinti, juos pakartotinai pateiktus svarsto ir priima atitinkamą nutarimą;
15) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina studijų Universitete kainas, įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžius ir kitų Universiteto teikiamų paslaugų kainas;
16) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
17) rektoriaus teikimu tvirtina Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatus;
18) teisės aktuose nustatyta tvarka teikia aukštųjų mokyklų veiklos kontrolę ir priežiūrą vykdančioms institucijoms informaciją, reikalingą siekiant užtikrinti Universiteto atskaitomybę visuomenei ir palaikyti ryšius su ja;
19) inicijuoja Universiteto finansinį ar veiklos auditą;
20) rektoriaus teikimu nustato bendruosius Universiteto darbuotojų - ne akademinės bendruomenės narių – atrankos, priėmimo ir veiklos vertinimo principus;
21) rektoriaus teikimu tvirtina Vilniaus universiteto darbuotojų tarnybinio atlyginimo, priedų, priemokų ir kitų atlyginimų bei paskatinimų už darbą ir nuopelnus skyrimo tvarkos aprašą (toliau – Da
rbuotojų tarnybinio atlyginimo, priedų, priemokų ir kitų atlyginimų bei paskatinimų už darbą ir nuopelnus skyrimo tvarkos aprašas);
22) rektoriaus teikimu nustato ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų steigimo ir investavimo į juos sąlygas ir tvarką;
23) rektoriaus teikimu tvirtina Universiteto lėšų (įskaitant lėšas, skirtas Universiteto dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, kitų Universiteto darbuotojų – ne akademinės bendruomenės narių – darbo užmokesčiui ir išmokoms kitiems Universiteto bendruomenės nariams) naudojimo ir Universiteto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašą;
24) rektoriaus teikimu tvirtina metinę finansinę atskaitomybę;
25) rektoriaus teikimu, įvertinusi atsižvelgusi į Senato nuomonę, sutinka arba nesutinka, kad tretiesiems asmenims ar valstybės turto valdytojams būtų perduotas valstybei nuosavybės teise priklausantis ir Universiteto patikėjimo teise valdomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytus atvejus;
26) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina vadovaujamų pareigų, į kurias išrinktiems ar paskirtiems asmenims taikoma Statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija, sąrašą;
27) rektoriaus teikimu tvirtina Studentų atstovybės, kitų studentų organizacijų, esamų ir (arba) buvusių Universiteto darbuotojų ir studentų, taip pat akademinių, kultūros, sporto renginių ir kitų Universiteto misiją atitinkančių veiklų rėmimo tvarkos aprašą;
28) rūpinasi parama Universitetui;
29) vykdo kitus, Statute ir kituose teisės aktuose tiesiogiai nenurodytus įgaliojimus, susijusius su Statuto 37 straipsnio 1 dalyje apibrėžta Tarybos paskirtimi.
Tais atvejais, kai Taryba nepatvirtina Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ar metinės Universiteto veiklos ataskaitos, ji nustato laiką, per kurį rektorius šiuos dokumentus turi pataisyti ir (arba) patikslinti, juos pakartotinai pateiktus svarsto ir priima atitinkamą nutarimą;
15) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina studijų Universitete kainas, įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžius ir kitų Universiteto teikiamų paslaugų kainas;
16) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
17) rektoriaus teikimu tvirtina Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatus;
18) teisės aktuose nustatyta tvarka teikia aukštųjų mokyklų veiklos kontrolę ir priežiūrą vykdančioms institucijoms informaciją, reikalingą siekiant užtikrinti Universiteto atskaitomybę visuomenei ir palaikyti ryšius su ja;
19) inicijuoja Universiteto finansinį ar veiklos auditą;
20) rektoriaus teikimu nustato bendruosius Universiteto darbuotojų - ne akademinės bendruomenės narių – atrankos, priėmimo ir veiklos vertinimo principus;
21) rektoriaus teikimu tvirtina Vilniaus universiteto darbuotojų tarnybinio atlyginimo, priedų, priemokų ir kitų atlyginimų bei paskatinimų už darbą ir nuopelnus skyrimo tvarkos aprašą (toliau – Darbuotojų tarnybinio atlyginimo, priedų, priemokų ir kitų atlyginimų bei paskatinimų už darbą ir nuopelnus skyrimo tvarkos aprašas);
22) rektoriaus teikimu nustato ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų steigimo ir investavimo į juos sąlygas ir tvarką;
23) rektoriaus teikimu tvirtina Universiteto lėšų (įskaitant lėšas, skirtas Universiteto dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, kitų Universiteto darbuotojų – ne akademinės bendruomenės narių – darbo užmokesčiui ir išmokoms kitiems Universiteto bendruomenės nariams) naudojimo ir Universiteto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašą;
24) rektoriaus teikimu tvirtina metinę finansinę atskaitomybę;
25) rektoriaus teikimu, įvertinusi atsižvelgusi į Senato nuomonę, sutinka arba nesutinka, kad tretiesiems asmenims ar valstybės turto valdytojams būtų perduotas valstybei nuosavybės teise priklausantis ir Universiteto patikėjimo teise valdomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytus atvejus;
26) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina vadovaujamų pareigų, į kurias išrinktiems ar paskirtiems asmenims taikoma Statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija, sąrašą;
27) rektoriaus teikimu tvirtina Studentų atstovybės, kitų studentų organizacijų, esamų ir (arba) buvusių Universiteto darbuotojų ir studentų, taip pat akademinių, kultūros, sporto renginių ir kitų Universiteto misiją atitinkančių veiklų rėmimo tvarkos aprašą;
28) rūpinasi parama Universitetui;
29) vykdo kitus, Statute ir kituose teisės aktuose tiesiogiai nenurodytus įgaliojimus, susijusius su Statuto 37 straipsnio 1 dalyje apibrėžta Tarybos paskirtimi. 2.
dalies 8–10 punktuose nurodytus nutarimus Taryba priima ne mažesne nei aštuonių Tarybos narių balsų dauguma. Kartu su šio straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nurodytais Tarybos priimtais nutarimais Seimui arba Vyriausybei teikiamas ir Senato nutarimas, priimtas vykdant Statuto 33 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose numatytus įgaliojimus. 3. Tarybos nutarimas nutraukti Rektoriaus įgaliojimus Statuto 44 straipsnio 21 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu gali būti priimtas, jei už nutarimą, grindžiamą gydytojų komisijos išvada, balsuoja ne mažiau nei aštuoni Tarybos nariai. 39 straipsnis. Tarybos sudėtis ir sudarymas
1Taryba sudaroma 5 metams. 2. Tarybą sudaro 11 asmenų – Tarybos narių, kurie renkami tokia tvarka:
darbuotojų – iškeliami ir išrenkami Senato nustatyta tvarka Universiteto akademinės bendruomenės narių, atitinkančių Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus;
Studentų atstovybės nustatyta tvarka;
nustatyta tvarka iškeliami ir išrenkami Universiteto akademinės bendruomenės narių, atitinkančių Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus;
atstovybės nustatyta tvarka. 3. Teisę kelti kandidatus į šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus Tarybos narius ir teisę rinkti šio straipsnio 2 dalies 1 ir
į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus Tarybos narius turi kiekvienas Universiteto akademinės bendruomenės narys, atitinkantis Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus. 4.
narių skyrimo (rinkimo) į Tarybą ir jų įgaliojimų nutraukimo vienu iš šio straipsnio 19 dalyje nustatytų pagrindų tvarką nustato Studentų atstovybė. 5. Kandidatu į Tarybos narius gali būti keliamas ir Tarybos nariu gali būti renkamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, kurio veikla liudija, kad jis suvokia Universiteto misiją, puoselėja Universiteto vertybes, yra motyvuotas rūpintis Universiteto veiklos kokybe ir turi žinių, patirties ir gebėjimų, reikalingų Tarybos nario pareigoms vykdyti. 6. Kandidatuais į Tarybos narius negali būti keliamasi ir Tarybos nariuais negali būti renkamasi asmuo, užimantis pareigas valstybės įstatymų leidžiamosios, vykdomosios, teisminės valdžios institucijoje ar savarankiškoje valstybės institucijoje, nepriskiriamoje valstybės įstatymų leidžiamajai, vykdomajai ar teisminei valdžiai, taip pat vietos savivaldos institucijoje Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Kandidatu į Tarybos narius negali būti keliamas ir Tarybos nariu negali būti renkamas Rektorius, vicerektorius, prorektoriai, kancleris, Centrinės rinkimų komisijos nariai, kamieninių padalinių, Universiteto filialų, atstovybių, įstaigų, įmonių ar organizacijų, kurių visuotiniame dalyvių susirinkime Universitetas turi ne mažiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai bei asmenys, dirbantys ar studijuojantys kurioje nors kitoje Lietuvos Respublikos ar užsienio mokslo ir studijų institucijoje. 7. Tas pats asmuo gali būti Tarybos nariu ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai asmuo Tarybos nariu buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų). 8. Likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki Tarybos kadencijos pabaigos, Senato pirmininkas inicijuoja naujos Tarybos sudarymą. 9.
mažiau kaip 4 mėnesiams iki Tarybos kadencijos pabaigos, Senatas savo nutarimu viešai paskelbia, kad pradedamas kandidatų į Tarybos narius kėlimas. Tokiame Senato nutarime, priimtame Senato pirmininko teikimu, be kita ko, turi būti nustatyta kandidatų į Tarybos narius kėlimo pabaigos laikas ir iškeltų kandidatų į Tarybą, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose, registravimo būdas. 10. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų Tarybos narių rinkimus organizuoja, visus išrinktus ir paskirtus naujos kadencijos Tarybos narius registruoja Centrinė rinkimų komisija; šio straipsnio 2 dalies
atstovybė. 11. Įregistruotų kandidatų į Tarybą sąrašai viešai paskelbiami Universiteto bendruomenei likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki kadenciją baigiančios Tarybos įgaliojimų pabaigos. 12. Naujos kadencijos Tarybos nariai turi būti išrinkti likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki kadenciją baigiančios Tarybos narių įgaliojimų pabaigos. Išrinkus visus naujos kadencijos Tarybos narius, Senato pirmininkas nedelsdamas viešai paskelbia naujos kadencijos Tarybos sudėtį. 13. Kadenciją baigiančios Tarybos įgaliojimai pasibaigia, kai naujos kadencijos Taryba susirenka į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kadenciją baigusios Tarybos įgaliojimų pabaigos. 14. Jeigu naujos kadencijos Taryba nebuvo sudaryta laiku ar per 5 darbo dienas nuo kadenciją baigusios Tarybos įgaliojimų pabaigos nesusirinko į pirmąjį posėdį, kadenciją baigiančios Tarybos įgaliojimai atnaujinami iki tol, kol bus išrinkti visi naujos kadencijos Tarybos nariai ir naujos kadencijos Taryba susirinks į pirmąjį posėdį. 15. Prieš pradėdamas eiti pareigas išrinktasis Tarybos narys iškilmingai perskaito įsipareigojimą Universitetui ir jį pasirašo. Ši nuostata taikoma ir antrajai iš eilės kadencijai išrinktiems Tarybos nariams.
Tarybos narių įsipareigojimą Universitetui priima Senato pirmininkas. 16. Išrinktojo Tarybos nario atsisakymas perskaityti įsipareigojimą Universitetui ar jį pasirašyti, įsipareigojimo Universitetui perskaitymas ar pasirašymas su išlyga reiškia, kad išrinktasis Tarybos narys neįgyja Tarybos nario įgaliojimų ir į jo vietą turi būti renkamas kitas asmuo, mutatis mutandis taikant šio straipsnio nuostatas. 17. Tarybos nario įsipareigojimo Universitetui tekstas ir įsipareigojimo Universitetui prisiėmimo ceremonijos tvarka nustatomi Universiteto akademinių apeigų protokole. 18. Tarybos nario įgaliojimai pasibaigia:
1) pasibaigus Tarybos kadencijai, išskyrus šio straipsnio 14 dalyje nurodytą atvejį;
2) Tarybos nariui mirus;
3) Tarybos nariui atsistatydinus;
4) Tarybos nariui – Universiteto mokslo (meno) darbuotojui arba dėstytojui – pradėjus dirbti Universitete trumpiau negu nurodyta Statuto 12 straipsnio 4 dalyje;
5) išbraukus Tarybos narį – studentų atstovą – iš Universiteto studentų ir klausytojų registro;
6) pasibaigus Tarybos nario – Universiteto dėstytojo arba mokslo
(meno) darbuotojo – darbo sutarčiai su Universitetu;
7) jam praradus Tarybos nario statusą Statuto 27 straipsnyje nustatytais atvejais;
8) atšaukus Tarybos narį šio straipsnio 19 dalyje nustatytais atvejais;
9) kai Tarybos narys nebeatitinka šio straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. 19.
būti nutraukti Tarybos narį išrinkusio ar paskyrusio subjekto sprendimu dėl Tarybos nario padaryto nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo, administracinio teisės pažeidimo, drausminio ar tarnybinio nusižengimo, šiurkštaus Statuto ar Akademinės etikos kodekso pažeidimo ar kito teisės arba moralės normų pažeidimo, nederančio su atsakingomis Tarybos nario pareigomis, taip pat jeigu Tarybos narys nesilaiko įsipareigojimo Universitetui arba jeigu Tarybos narys nebeatitinka šio straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Į Tarybos nario, kurio įgaliojimai buvo nutraukti, vietą likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui išrenkamas kitas Tarybos narys ta pačia tvarka, kaip ir Tarybos narys, kurio įgaliojimai buvo nutraukti. Šio Tarybos nario išrinkimo procedūrai ir įgaliojimų pradžiai mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos. 20. Tarybos pirmininko teikimu Taryba priima nutarimus, konstatuodama, kad Tarybos nario įgaliojimai pasibaigė vienu iš šio straipsnio 18 dalies 2-7 punktuose nustatytų pagrindų. Inicijuoti tokį Tarybos nutarimo priėmimą gali ir bet kuris Tarybos narys. 21. Tarybos nariams už Tarybos nario pareigų vykdymą atlyginama iš Universiteto lėšų pagal faktiškai dirbtą laiką, valandiniam tarnybiniam rektoriaus atlyginimui taikant šiuos koeficientus:
1) Tarybos pirmininkui – 1;
2) Tarybos pirmininko pavaduotojui – 0,85;
3) Tarybos nariui – 0,5. 22. Tarybos nariai negali būti kandidatais į rektoriaus pareigas. 40 straipsnis. Tarybos posėdžiai
Universiteto bendruomenės narys, o kiti asmenys – Tarybos sutikimu. Tarybos sprendimu atskirų klausimų svarstymas gali būti uždaras. 2. Tarybos posėdžius šaukia Tarybos pirmininkas arba ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai. 3.
likus ne mažiau kaip 2 savaitėm iki kadenciją baigiančios Tarybos kadencijos pabaigos ir apie jį iš anksto paskelbia viešai. Jeigu pirmasis naujos kadencijos Tarybos posėdis nebuvo sušauktas per Statuto 39 straipsnio 14 dalyje nurodytą laiką, kitą darbo dieną naujos kadencijos Tarybos nariai į posėdį renkasi patys, apie tai pranešę rektoriui. 4. Pirmajam naujos kadencijos Tarybos posėdžiui pirmininkauja Centrinės rinkimų komisijos pirmininko pristatytas vyriausias posėdyje dalyvaujantis Tarybos narys. Pirmajame Tarybos posėdyje pirmiausia slaptu balsavimu iš Statuto 39 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų Tarybos narių visų Tarybos narių balsų dauguma išrenkamas Tarybos pirmininkas, kuris toliau pirmininkauja posėdžiui. Tarybos pirmininko teikimu Taryba slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma išrenka Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininko pavaduotoju negali būti Statuto 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas Tarybos narys. 5. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip aštuoni Tarybos nariai, išskyrus Statuto 44 straipsnio 8 ir 22 dalyse numatytus atvejus, kai Tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip devyni Tarybos nariai. 6. Rektorius, Senato pirmininkas ir Studentų atstovybės prezidentas (jeigu jis nėra Tarybos narys) turi teisę dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. 7. Tarybos posėdžiui pirmininkauja Tarybos pirmininkas. Jeigu jis negali dalyvauti Tarybos posėdyje, posėdžiui pirmininkauja Tarybos pirmininko pavaduotojas. Jeigu Tarybos posėdyje nėra nei Tarybos pirmininko, nei Tarybos pirmininko pavaduotojo, posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Tarybos narys. 8.
atstovybės arba kamieninio akademinio padalinio ar Universiteto filialo tarybos nuomonė, taip pat kai svarstomu klausimu nuomonę Senato nustatyta Universiteto bendruomenės ir (arba) jos dalies susirinkimų (konferencijų) tvarka susirinkimuose (konferencijose) yra pareiškusi Universiteto bendruomenė ar jos dalis, Taryba svarsto kiekvieną nuomonės argumentą ir balsuodama jį priima arba atmeta. 9. Tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus Statute numatytas išimtis. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas. 10. Tarybos veiklai reikiamas materialines ir organizacines sąlygas užtikrina rektorius. 11. Tarybos įgaliojimų vykdymas, posėdžių periodiškumas ir sušaukimo tvarka, klausimų svarstymo Tarybos posėdžiuose ir Tarybos nutarimų priėmimo ir įsigaliojimo tvarka nustatoma Tarybos darbo reglamente, o skelbimo tvarka – Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatuose. 41 straipsnis. Tarybos pirmininkas
1Tarybos pirmininkas organizuoja Tarybos darbą ir atstovauja Tarybai. 2. Tarybos pirmininko teisės ir pareigos nustatomos šiame statute ir Tarybos darbo
reglamente. 3. Tarybos pirmininkas turi teisę dalyvauti Senato posėdžiuose patariamojo balso teise. 4. Jeigu Tarybos pirmininkas negali eiti šių pareigų, jas eina Tarybos pirmininko pavaduotojas. 5. Tarybos pirmininko, mutatis mutandis ir Tarybos pirmininko pavaduotojo įgaliojimai pasibaigia:
straipsnio 18 dalyje nustatytu pagrindu;
Tarybos pirmininko (pavaduotojo) pareigų;
pirmininką iš šių pareigų. KETVIRTASIS SKIRSNIS
1.
Rektorius yra vienasmenis Universiteto valdymo organas ir Universiteto vadovas. 2. Į rektorių oficialiai kreipiamasi „Magnificencija“. 3. Rektorius veikia Universiteto vardu ir jam atstovauja. 4. Rektorius atsako už darbų, atliekamų vykdant Statute apibrėžtą Universiteto misiją ir siekiant Universiteto veiklos tikslų, organizavimą ir jų įgyvendinimo kokybę, už efektyvią Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą jais. 5. Rektorius turi teisę dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. 6. Vykdydamas savo įgaliojimus rektorius leidžia įsakymus ir potvarkius, kitus aktus. Jų rūšys ir forma apibrėžiamos rektoriaus tvirtinamame Vilniaus universiteto rektoriaus aktų apraše (toliau – rektoriaus aktų aprašas). 43 straipsnis. Rektoriaus įgaliojimai 1.
1. Rektorius:
prorektorių teikia Tarybai skirti į vicerektoriaus pareigas;
reglamentuoja prorektorių ir kanclerio pavadavimą;
priklausančių Universiteto pastatų, kultūros paveldo objektų valdytojų keitimo, Universiteto pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo (veiklos nutraukimo);
prie jo prijungiant kitus juridinius asmenis;
pataisų (pakeitimų ar papildymų);
veiklos planą;
partnerystės nuostatus;
kultūrinės ir technologinės plėtros, studijų programas;
socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros užsakomųjų darbų netiesioginių išlaidų dalį;
skaičiaus;
suteiktą kvalifikacinį, mokslo daktaro arba meno daktaro laipsnį (kartu ir atitinkamą diplomą) ar laipsnio nesuteikiančių studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimą (kartu ir atitinkamą pažymėjimą), jeigu tas laipsnis buvo įgytas ar studijos buvo baigtos (kvalifikacij
a buvo įgyta) asmeniui pažeidus Lietuvos Respublikos ar Universiteto teisės aktus, tarp jų ir Universiteto akademinės etikos kodeksą;
pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos projektus ir teikia šiuos dokumentus Tarybai tvirtinti; Tarybai patvirtinus metinę Universiteto veiklos ataskaitą, ją viešai skelbia ir pateikia Seimui ir Švietimo ir mokslo ministerijai; jeigu Taryba nepatvirtina Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ar metinės Universiteto veiklos ataskaitos, jas parengia per Tarybos nustatytą laiką, viešai paskelbia ir iš naujo pateikia Tarybai;
nuostatus;
priskirtas Senato ar Tarybos kompetencijai;
veiklos vertinimo principus;
paskatinimus ir (arba) drausmines nuobaudas;
kitų atlyginimų bei paskatinimų už darbą ir nuopelnus skyrimo tvarkos aprašą ir pagal Tarybos patvirtintą tvarkos aprašą, neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų, nustato darbuotojams tarnybinių atlyginimų, priedų, priemokų ir kitų atlyginimų bei paskatinimų už darbą ir nuopelnus dydžius;
afilijuotojo mokslininko, afilijuotojo profesoriaus, afilijuotojo menininko vardų (statuso), Universitetui nusipelniusio mokslo darbuotojo, menininko ar dėstytojo garbės vardų (statuso), Universiteto garbės daktaro, Universiteto garb
ės profesoriaus, Universiteto bendruomenės garbės nario, Universiteto mecenato, Universiteto garbės alumno, kitų Universiteto garbės vardų (statuso) suteikimo;
nuostatus;
išskyrus Statuto 21 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus;
išrinktiems ar paskirtiems asmenims taikoma Statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija, sąrašą;
tvirtina Pavyzdinius kamieninių neakademinių padalinių nuostatus;
steigiamų Universiteto kamieninių akademinių padalinių ir filialų nuostatus;
kamieninius neakademinius padalinius ir atstovybes, tvirtina jų nuostatus;
akademinių padalinių vadovus, skiria ir atleidžia Universiteto filialų vadovus, ne ilgiau kaip 6 mėnesiams skiria naujai įsteigtų kamieninių akademinių padalinių laikinuosius vadovus.
Rektorius:
prorektorių teikia Tarybai skirti į vicerektoriaus pareigas;
reglamentuoja prorektorių ir kanclerio pavadavimą;
priklausančių Universiteto pastatų, kultūros paveldo objektų valdytojų keitimo, Universiteto pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo (veiklos nutraukimo);
prie jo prijungiant kitus juridinius asmenis;
pataisų (pakeitimų ar papildymų);
veiklos planą;
partnerystės nuostatus;
kultūrinės ir technologinės plėtros, studijų programas;
socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros užsakomųjų darbų netiesioginių išlaidų dalį;
skaičiaus;
suteiktą kvalifikacinį, mokslo daktaro arba meno daktaro laipsnį (kartu ir atitinkamą diplomą) ar laipsnio nesuteikiančių studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimą (kartu ir atitinkamą pažymėjimą), jeigu tas laipsnis buvo įgytas ar studijos buvo baigtos (kvalifikacija buvo įgyta) asmeniui paž
eidus Lietuvos Respublikos ar Universiteto teisės aktus, tarp jų ir Universiteto akademinės etikos kodeksą;
pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos projektus ir teikia šiuos dokumentus Tarybai tvirtinti; Tarybai patvirtinus metinę Universiteto veiklos ataskaitą, ją viešai skelbia ir pateikia Seimui ir Švietimo ir mokslo ministerijai; jeigu Taryba nepatvirtina Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ar metinės Universiteto veiklos ataskaitos, jas parengia per Tarybos nustatytą laiką, viešai paskelbia ir iš naujo pateikia Tarybai;
nuostatus;
priskirtas Senato ar Tarybos kompetencijai;
veiklos vertinimo principus;
paskatinimus ir (arba) drausmines nuobaudas;
kitų atlyginimų bei paskatinimų už darbą ir nuopelnus skyrimo tvarkos aprašą ir pagal Tarybos patvirtintą tvarkos aprašą, neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų, nustato darbuotojams tarnybinių atlyginimų, priedų, priemokų ir kitų atlyginimų bei paskatinimų už darbą ir nuopelnus dydžius;
afilijuotojo mokslininko, afilijuotojo profesoriaus, afilijuotojo menininko vardų (statuso), Universitetui nusipelniusio mokslo darbuotojo, menininko ar dėstytojo garbės vardų (statuso), Universiteto garbės daktaro, Universiteto garbės profesoriaus, Universit
eto bendruomenės garbės nario, Universiteto mecenato, Universiteto garbės alumno, kitų Universiteto garbės vardų (statuso) suteikimo;
nuostatus;
išskyrus Statuto 21 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus;
išrinktiems ar paskirtiems asmenims taikoma Statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija, sąrašą;
tvirtina Pavyzdinius kamieninių neakademinių padalinių nuostatus;
steigiamų Universiteto kamieninių akademinių padalinių ir filialų nuostatus;
kamieninius neakademinius padalinius ir atstovybes, tvirtina jų nuostatus;
akademinių padalinių vadovus, skiria ir atleidžia Universiteto filialų vadovus, ne ilgiau kaip 6 mėnesiams skiria naujai įsteigtų kamieninių akademinių padalinių laikinuosius vadovus. Rektoriaus sprendimas nesudaryti darbo sutarties ir (arba) pareikšti nepasitikėjimą ir nutraukti sudarytą darbo sutartį su kamieninio akademinio padalinio vadovu turi būti motyvuotas;
vadovus;
teikia Senatui tvirtinti Universiteto bibliotekos nuostatus;
steigimo, dalyvavimo juose ir investavimo į juos sąlygų ir tvarkos aprašą;
ų ir neturtinių teisių įgyvendinimą;
nesusijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžius ir kitų Universiteto teikiamų paslaugų kainas;
Universiteto dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, kitų darbuotojų – Universiteto ne akademinės bendruomenės narių – darbo užmokesčiui ir išmokoms kitiems Universiteto bendruomenės nariams) naudojimo ir Universiteto nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašą ir, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta tvarka, priima sprendimus dėl Universiteto lėšų naudojimo ir Universiteto nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo;
39) teikia Tarybai tvirtinti Studentų atstovybės, kitų studentų organizacijų, esamų ir (arba) buvusių Universiteto darbuotojų ir studentų, taip pat akademinių, kultūros, sporto renginių ir kitų Universiteto misiją atitinkančių veiklų rėmimo tvarkos aprašą;
susijusius su rektoriaus, kaip vienasmenio Universiteto valdymo organo ir Universiteto vadovo, pareigomis, sprendžia kitus Universiteto valdymo klausimus, jeigu jie nepriskirti Senato ar Tarybos kompetencijai.
Rektoriaus sprendimas nesudaryti darbo sutarties ir (arba) pareikšti nepasitikėjimą ir nutraukti sudarytą darbo sutartį su kamieninio akademinio padalinio vadovu turi būti motyvuotas;
vadovus;
teikia Senatui tvirtinti Universiteto bibliotekos nuostatus;
steigimo, dalyvavimo juose ir investavimo į juos sąlygų ir tvarkos aprašą;
teisių įgyvendinimą;
nesusijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžius ir kitų Universiteto teikiamų paslaugų kainas;
Universiteto dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, kitų darbuotojų – Universiteto ne akademinės bendruomenės narių – darbo užmokesčiui ir išmokoms kitiems Universiteto bendruomenės nariams) naudojimo ir Universiteto nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašą ir, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta tvarka, priima sprendimus dėl Universiteto lėšų naudojimo ir Universiteto nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo;
39) teikia Tarybai tvirtinti Studentų atstovybės, kitų studentų organizacijų, esamų ir (arba) buvusių Universiteto darbuotojų ir studentų, taip pat akademinių, kultūros, sporto renginių ir kitų Universiteto misiją atitinkančių veiklų rėmimo tvarkos aprašą;
susijusius su rektoriaus, kaip vienasmenio Universiteto valdymo organo ir Universiteto vadovo, pareigomis, sprendžia kitus Universiteto valdymo klausimus, jeigu jie nepriskirti Senato ar Tarybos kompetencijai. 2.
iš šių Universiteto valdymo organų kompetencijai priskirto klausimo. 44 straipsnis. Rektoriaus išrinkimas ir įgaliojimų pasibaigimas
vadybinės patirties turintis nepriekaištingos reputacijos asmuo, per pastaruosius 10 metų ne mažiau kaip 5 metus ėjęs profesoriaus pareigas universiteto statusą turinčioje aukštojoje mokykloje, jei Mokslo ir studijų įstatyme nenustatyti kitokie minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Kandidato į rektoriaus pareigas veikla turi rodyti, kad jis suvokia Universiteto misiją, puoselėja Universiteto vertybes, yra motyvuotas rūpintis Universiteto veiklos kokybe ir turi žinių, patirties bei gebėjimų, reikalingų rektoriaus pareigoms vykdyti. Kandidatu į rektoriaus pareigas gali būti ir kandidatūros iškėlimo metu Universitete nedirbantis asmuo. Rektoriumi negali būti renkamas asmuo, kuris yra Tarybos narys arba kuris rektoriaus pareigų kadencijos pirmąją dieną bus pasiekęs įstatymų nustatytą pensinio amžiaus ribą. 2. Rektorius renkamas 5 metams. 3. Rektoriaus pareigoms asmuo renkamas viešo konkurso būdu. Rektoriaus rinkimų tvarką, vadovaudamasi šio statuto nuostatomis, nustato Taryba. 4. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki kadenciją baigiančio rektoriaus įgaliojimų pabaigos. 5. Viešą konkursą Rektoriaus pareigoms eiti ir rinkimus organizuoja (taip pat ir kandidatus į Rektoriaus pareigas registruoja) ir jų rezultatus nustato Centrinė rinkimų komisija. Centrinės rinkimų komisijos nariai negali būti kandidatais į rektoriaus pareigas. 6. Savo kandidatūrą į rektoriaus pareigas asmuo iškelia pats. 7.
kelti kandidatūras į rektoriaus pareigas, Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas pristato Senatui svarstyti visų asmenų, registruotų kandidatais į rektoriaus pareigas, pareiškinius dokumentus. Senatas svarsto šias kandidatūras ir teikia Tarybai išvadas dėl jų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas. Senatui pateikus išvadą, kad asmuo, iškėlęs savo kandidatūrą, netinka eiti rektoriaus pareigas, Taryba privalo ją įvertinti. 8. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip devyniems Tarybos nariams, renka rektorių slaptu balsavimu, išskyrus šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Jeigu iki tol, kol baigiasi kadenciją baigiančio rektoriaus įgaliojimai, naujas rektorius neišrenkamas, taip pat ir kai Tarybos nariai negali susirinkti į teisėtą posėdį dėl ligos ar force majeure aplinkybių, taikomos šio straipsnio 23 dalies nuostatos. 9. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip septyni Tarybos nariai, išskyrus šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse numatytus atvejus. 10. Jeigu rektoriaus rinkimuose dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų Tarybos narių slaptu balsavimu nesurenka šio straipsnio 9 dalyje nustatytos balsų daugumos, šis balsavimas laikomas pirmuoju balsavimo ratu ir rengiamas antrasis balsavimo ratas – pakartotinis balsavimas, kuriame rektorius išrenkamas paprasta balsų dauguma, kiekvienam posėdyje dalyvaujančiam Tarybos nariui balsuojant atvirai už arba prieš pirmajame balsavimo rate dalyvavusius kandidatus. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas. 11.
jų Tarybos narių slaptu balsavimu nesurenka šio straipsnio 9 dalyje nustatytos balsų daugumos, o daugiausia ir vienodai balsų surenka keli kandidatai, šis balsavimas laikomas pirmuoju balsavimo ratu ir rengiamas antrasis balsavimo ratas – pakartotinis slaptas balsavimas, kuriame dalyvauja pirmajame balsavimo rate daugiausia ir vienodai balsų surinkę kandidatai. Jeigu balsuojant pakartotinai nė vienas kandidatas nesurenka šio straipsnio 9 dalyje nustatytos balsų daugumos, rengiamas trečiasis balsavimo ratas, kuriame rektorius išrenkamas ne mažesne kaip penkių balsų dauguma, kiekvienam posėdyje dalyvaujančiam Tarybos nariui balsuojant atvirai už arba prieš vieną iš kelių daugiausia ir vienodai balsų antrajame balsavimo rate surinkusių kandidatų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas. 12. Jeigu rektoriaus rinkimuose dalyvauja trys ar daugiau kandidatų ir Tarybos narių slaptu balsavimu vienas kandidatas surenka daugiausia balsų, tačiau mažiau negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta balsų dauguma, ir antrą pagal dydį balsų skaičių surenka keli kandidatai, šis balsavimas laikomas pirmuoju balsavimo ratu ir rengiamas dviejų etapų antrasis balsavimo ratas – pakartotinis balsavimas, kurio pirmajame etape dalyvauja tik antrą pagal dydį balsų skaičių pirmajame balsavimo rate surinkę kandidatai. Šio etapo metu atrenkamas kandidatas paprasta balsų dauguma, kiekvienam Tarybos nariui balsuojant atvirai už arba prieš vieną iš šiame etape dalyvaujančių kandidatų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas. Antrajame pakartotinio balsavimo etape dalyvauja daugiausia balsų pirmajame balsavimo rate surinkęs kandidatas ir pirmajame pakartotinio balsavimo etape atrinktas kandidatas.
Šiame etape rektorius išrenkamas slaptu balsavimu šio straipsnio 9 dalyje nurodyta balsų dauguma. Jeigu antrajame pakartotinio balsavimo etape nė vienas iš dviejų kandidatų nesurenka šio straipsnio 9 dalyje nurodytos balsų daugumos, rengiamas šio straipsnio 11 dalyje numatytas trečiasis balsavimo ratas. 13. Darbo sutartį su išrinktu rektoriumi Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas. 14. Tas pats asmuo gali būti rektoriumi ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai asmuo rektoriumi buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų), išskyrus laikiną rektoriaus pareigų ėjimą Statute nustatyta tvarka. Ji taikoma ir tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka pakeičiama Universiteto teisinė forma ar pavadinimas. 15. Naujai išrinkto rektoriaus inauguracija rengiama kitą dieną po paskutinės ankstesniojo rektoriaus kadencijos dienos. 16. Prieš pradėdamas eiti pareigas, išrinktasis rektorius iškilmingai prisiekia Universitetui –perskaito rektoriaus priesaiką Universitetui ir ją pasirašo. Ši nuostata taikoma ir kitai kadencijai išrinktam rektoriui. Rektoriaus priesaiką Universitetui priima Senato pirmininkas. 17. Išrinkto rektoriaus atsisakymas žodžiu perskaityti rektoriaus priesaiką Universitetui ar ją pasirašyti, rektoriaus priesaikos Universitetui perskaitymas ar pasirašymas su išlyga reiškia, kad išrinktasis rektorius neįgyja rektoriaus įgaliojimų ir į jo vietą turi būti renkamas kitas asmuo, mutatis mutandis taikant šio straipsnio nuostatas. 18. Rektoriaus priesaikos Universitetui tekstas ir rektoriaus inauguracijos tvarka nustatomi Universiteto akademinių apeigų protokole. 19.
19Rektoriaus įgaliojimai pasibaigia:
nustatytų pagrindų. 20. Senatui pareiškus nepasitikėjimą Rektoriumi, Taryba ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareikšto nepasitikėjimo turi priimti galutinį sprendimą dėl Rektoriaus atleidimo iš užimamų pareigų. Tarybos nutarimas dėl rektoriaus įgaliojimų nutraukimo priimamas ne mažesne kaip septynių Tarybos narių balsų dauguma. 21. Rektoriaus įgaliojimai gali būti nutraukti Tarybos nutarimu:
teisės pažeidimo, drausminio ar tarnybinio nusižengimo, šiurkštaus Statuto ar Akademinės etikos kodekso pažeidimo ar kito teisės ar moralės normų pažeidimo, nederančio su Rektoriaus pareigomis, taip pat jeigu Rektorius nesilaiko priesaikos Universitetui šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Tarybos nutarime išsamiai nurodomi įgaliojimų nutraukimo motyvai;
pajamų ir išlaidų sąmatos, iš naujo pateiktos Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ar Universiteto metinės veiklos ataskaitos;
ir studijų įstatyme ir Statute nustatytais pagrindais. 4) Tarybai konstatavus, kad pagal gydytojų komisijos išvadą Rektoriaus sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų. 22.
straipsnio 21 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais priimami, jeigu Tarybos posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip devyni Tarybos nariai ir už nutarimą balsuoja ne mažiau kaip septyni Tarybos nariai, o šio straipsnio 21 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu – paprasta Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. 2322. Rektoriaus įgaliojimams pasibaigus vienu iš šio straipsnio 19 dalies 2–4 punktuose nustatytų pagrindų arba kitais atvejais pasibaigus darbo sutarčiai, Taryba nedelsdama Tarybos pirmininko teikimu paveda vicerektoriui arba vienam iš prorektorių laikinai, iki tol, kol bus išrinktas rektorius, eiti rektoriaus pareigas. Jeigu Taryba nėra priėmusi nutarimo, kam pavedama laikinai, iki tol, kol bus išrinktas rektorius, eiti rektoriaus pareigas, šias pareigas laikinai eina vicerektorius, o jeigu jo nėra - vyriausias pagal amžių prorektorius. 45 straipsnis. Prorektoriai ir vicerektorius
veiklos ar valdymo sritį. 2. Prorektorius skiria ir atleidžia, jų skaičių, kompetenciją, funkcijas, įgaliojimus nustato ir jų pavadavimą reglamentuoja rektorius. Rektorius gali perduoti prorektoriams vykdyti dalį savo įgaliojimų. 3. Rektoriaus teikimu vieną iš prorektorių Taryba skiria eiti pirmojo prorektoriaus - vicerektoriaus
prorektorių sprendimus. 5. Prorektoriai dalyvauja Senato posėdžiuose patariamojo balso teise. 6. Prorektorių įgaliojimų trukmė susieta su rektoriaus įgaliojimų trukme: išrinkus rektorių, baigiasi kadenciją baigusio rektoriaus paskirtų prorektorių įgaliojimai.
Taryba gali kadenciją baigusio rektoriaus paskirtų prorektorių įgaliojimus laikinai pratęsti tik tol, kol naujas rektorius paskirs naujus prorektorius. 7. Išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą prorektorių įgaliojimų pasibaigimo pagrindą, prorektorių atleidimui iš pareigų taikomi bendri darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. 46 straipsnis. Kancleris
finansus, užtikrinti Universiteto vidaus tvarką ir reikiamas materialines ir organizacines sąlygas Senato ir Tarybos veiklai. 2. Kancleris atskaitingas ir atsakingas rektoriui. Rektorius gali panaikinti kanclerio sprendimus. 3. Kanclerį skiria ir atleidžia, jo kompetenciją, funkcijas, įgaliojimus nustato ir jo pavadavimą reglamentuoja rektorius. Rektorius gali perduoti kancleriui vykdyti dalį savo įgaliojimų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą šios pareigybės paskirtį, taip pat pavesti jam vadovauti atitinkamame rektoriaus įsakyme nurodytoms Universiteto administravimo sritims. 4. Kancleris dalyvauja Senato posėdžiuose patariamojo balso teise. 5. Kanclerio įgaliojimų trukmė susieta su rektoriaus įgaliojimų trukme: išrinkus rektorių, baigiasi kadenciją baigusio rektoriaus paskirto kanclerio įgaliojimai. Taryba gali kadenciją baigusio rektoriaus paskirto kanclerio įgaliojimus laikinai pratęsti tik iki tol, kol naujasis rektorius paskirs naują kanclerį. 6. Išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą kanclerio įgaliojimų pasibaigimo pagrindą, kanclerio atleidimui iš pareigų taikomi bendri darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. 47 straipsnis. Rektoratas ir patariamieji dariniai
1Rektoratas yra rektoriui patarianti kolegija. 2.
2Rektorato nariai pagal pareigas yra vicerektorius, prorektoriai, kancleris,
kamieninių padalinių vadovai, Studentų atstovybės prezidentas ir kiti Rektoriaus paskirti nariai. 3. Rektorato sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina rektorius. 4. Rektorius taip pat gali sudaryti strateginio planavimo ir kitus nuolat ar laikinai jam patariančius darinius. V SKYRIUS
1Universiteto turtą sudaro:
materialusis turtas;
teise, yra šis:
kultūrinės ir technologinės plėtros, ūkinės veiklos ir kitų teikiamų paslaugų, neatsižvelgiant į jų šaltinį;
ir paramos įstatymą;
mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų, kitų intelektinės nuosavybės objektų;
dalyvio ar kitas turtines teises;
negali priklausyti Universitetui nuosavybės teise. 3. Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas Statute nustatyta tvarka valdo, naudoja ir juo disponuoja savarankiškai. Universiteto teisinės formos ar pavadinimo pakeitimas nepanaikina ir nepakeičia Universiteto teisių į turtą, valdytą iki tokio pakeitimo. 4.
civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir (arba) į juos investuoja ir priima kitus su tokiais juridiniais asmenimis susijusius sprendimus, jeigu jie yra susiję su studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų veikla ir yra būtini šiems tikslams pasiekti. Universiteto, kaip juridinių asmenų steigėjo (dalyvio), turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą užtikrina rektorius. 5. Universiteto bendruomenės nariai naudojasi Universiteto turtu, laikydamiesi Universiteto vidaus teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų. 6. Istoriškai susiformavęs Universiteto architektūrinis ansamblis, užimantis Vilniaus senamiesčio kvartalą tarp Universiteto, Šv. Jono, Pilies ir Skapo gatvių, yra UNESCO saugomas kultūros paveldo paminklas ir Universiteto veiklos istorinio tęstinumo simbolis. Jis negali būti perleidžiamas trečiųjų asmenų nuosavybėn. 49 straipsnis. Universiteto lėšos
Tarybos nustatyta tvarka Universiteto misijai, veiklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. 2. Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal Tarybos patvirtintą Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatą. 3. Universiteto disponuojamos lėšos apskaitomos įstatymų ir rektoriaus nustatyta tvarka. 4. Iš Universiteto lėšų Tarybos nustatyta tvarka gali būti remiami esami ir (arba) buvę Universiteto darbuotojai ir studentai, akademiniai, kultūros, sporto renginiai ir kita Universiteto misiją atitinkanti veikla. 50 straipsnis. Parama studentams
būti remiamos kitos studentų organizacijos, studentų akademiniai, kultūros ir sporto renginiai ir suteikiamos Studentų atstovybės ir kitų studentų organizacijų veiklai reikalingos patalpos. 2. Kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki vasario 15 d., Studentų atstovybė ir kitos studentų organizacijos privalo atsiskaityti rektoriui už Universiteto skirtas lėšas.
Šios ataskaitos skelbiamos viešai. 3. Universiteto lėšų dalis gali būti skiriama studentų stipendijoms. VI
Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) numatytais būdais. 2. Sprendimą dėl Universiteto reorganizavimo priima Seimas Tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, atsižvelgęs į Tarybos nuomonę. 3. Sprendimus dėl Universiteto dalyvavimo reorganizavime, kai prie Universiteto prijungiami kiti juridiniai asmenys, priima Seimas Tarybos teikimu arba, esant Civilinio kodekso 2.96 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, gali priimti Taryba rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę pritarimu šiame Statute nustatyta tvarka esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms. Universitetui dalyvaujant reorganizavime Statutas nėra keičiamas ar pildomas. 52 straipsnis. Universiteto pertvarkymas
Universiteto pertvarkymo priima Seimas Tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, atsižvelgęs į Tarybos nuomonę. Kartu su sprendimu pertvarkyti Universitetą tvirtinamas naujas Statutas. 2. Universiteto teisinės formos pasikeitimas negali būti teisėtu pagrindu siaurinti Universiteto autonomijos ribas, pakeisti, panaikinti ar kitaip paneigti Universiteto valdomų pastatų, teritorijos, istorinės, meninės, bibliografinės ar kitokios kultūrinės vertės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto neliečiamumo teisines garantijas. 3. Universitetas negali būti pertvarkytas į privatų juridinį asmenį. 53 straipsnis. Universiteto likvidavimas
kodekse nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. 2.
teikimu gali priimti Taryba , Senatui pritarus priima Seimas Tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, atsižvelgęs į Tarybos nuomonę. Taryba sprendimą dėl teikimo arba nuomonės dėl Universiteto likvidavimo priima tik įvertinusi Senato ir Universiteto akademinės bendruomenės nuomones tik po to, kai šį sprendimą susirinkimuose apsvarsto Universiteto akademinė bendruomenė. 3. Sprendimas dėl Universiteto likvidavimo priimamas įstatymu. 54 straipsnis. Statuto keitimas ir aiškinimas
1Statuto pakeitimus, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šiuo statutu suteiktos
autonomijos, Tarybos teikimu tvirtina Seimas. 2. Tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 8 Tarybos narių balsų dauguma. 32. Nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Statuto garantuota aukštosios mokyklos autonomija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Audronė Pitrėnienė, Edvardas Žakaris, Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Jaroslav Narkevič, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė. Kiti posėdžio dalyviai: laikinai einantis Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas Jūras Banys, prorektorius Juozas Galginaitis, Vilniaus universiteto teisininkė Jūratė Šimėnienė, Studentų atstovybės prezidentas Arminas Varanauskas, Švietimo ir mokslo ministerijos Universitetinių studijų skyriaus vyresnysis specialistas Tomas Pūtys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-12-11 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
taip: „Lietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymas“. Atitinkamai tikslintini ir įstatymo 1 straipsnio pavadinimas bei pakeitimų esmė. Pritarti
dėstomo Lietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ turi būti dėstomas naujos eilutės centre. Pritarti
2013-12-11 3.
Nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymo 2 straipsnyje brauktinas perteklinis žodis “Universiteto”, nes sąvokos
“statutas” santrumpa įvesta šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
redakcija dėstomu įstatymu tvirtinamo Vilniaus universiteto statuto projekto (toliau šioje išvadoje – statuto projektas) 3 straipsnio 2 dalies formuluotė
„viešosios valdžios institucijos“ nėra apibrėžta ir vartojama Lietuvos
Respublikos teisės aktuose. Siūlome šią nuostatą derinti su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Pritarti
5Atsižvelgiant į tai,
kad mokslo ir studijų institucijų valstybinio reguliavimo principai, šių institucijų autonomijos turinys bei ribos nustatomos ne tik Konstitucijoje, bet ir specialiajame Mokslo ir studijų įstatyme, statuto projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio „Konstitucijoje“ įrašytini žodžiai „ir Mokslo ir studijų įstatyme“. Iš dalies pritarti Argumentai:
Institucijų autonomijos ribos gali būti nustatomos ne viename įstatyme, todėl siūloma įrašyti „ir įstatymuose“ Pasiūlymas:
dalyje po žodžio „Konstitucijoje“ įrašyti žodžius „ir įstatymuose“
nustatyta, kad viena iš Universiteto veiklos sričių yra žmogaus sveikata, o 2 dalies 5 punkte - kad viena iš veiklos rūšių yra sveikatinimo veikla. Be to, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šias veiklos sritį ir rūšį apima sąvoka akademinė veikla“. Vertinant šias nuostatas, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, sveikatinimo veikla tai asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti (t.y. užsiimti sveikatinimo veikla) tik turinčios licenciją ir valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre įregistruotos įstaigos. Tuo tarpu aukštųjų mokyklų veiklos prigimtis bei vykdomos funkcijos yra susijusios su studijų, mokslo ir meno organizavimu, o ne su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos Universiteto ligoninėje ar kitame Universiteto klinikinės bazės pagrindu veikiančiame subjekte, tačiau tai yra savarankiški iš valstybės turto įsteigti juridiniai asmenys, su savo žmogiškaisiais ir organizaciniais ištekliais, finansavimu, atskiru specifiniu veiklos reglamentavimu. Kitaip tariant, universiteto ligoninė negali būti traktuojama kaip toks pat struktūrinis Universiteto padalinys, kaip fakultetas, institutas ar laboratorija. Atsižvelgiant į tai, svarstytinos statuto projekto nuostatos, pagal kurias Universitetas užsiima sveikatinimo veikla, kuri suprantama kaip viena iš „akademinės veiklos“ formų. Pritarti Pasiūlymas:
Statuto projekto 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte po žodžio „ir“ įrašyti žodį : „dalyvavimas “
straipsnio 7 dalies nuostatą, kad diplomų, pažymėjimų bei jų priedų forma bei išdavimo tvarka nustatoma Senato tvirtiname Reguliamine, turėtų būti suderinta su Mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad diplomų, diplomo priedėlio (priedo) ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Iš dalies pritarti Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą, Statute nustatyta suteikto laipsnio ar studijų baigimo ir kt. panaikinimo tvarka. Pasiūlymas:
dalį išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 2–4 dalyse nurodytų diplomų, pažymėjimų bei jų priedų forma bei išdavimo tvarka ir aAsmeniui suteikto laipsnio (kartu ir atitinkamo diplomo) ar studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimo (kartu ir atitinkamo pažymėjimo) panaikinimo, nurodyto šio straipsnio 6 dalyje, bei su tokiu panaikinimu susijusių ginčų sprendimo tvarka nustatoma Reguliamine.“
tvirtinti 11 straipsnyje minimus Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatus, t.y subjektą, įgaliotą tvirtinti tam tikrą teisės aktą, siūlome nurodyti pirmą kartą minint šį teisės aktą. Atitinkamai turėtų būti patikslinta statuto projekto 32 straipsnio 3 dalis. Pritarti
straipsnio 3 dalies formuluotė suponuoja reguliavimą, pagal kurį svarbūs Universiteto klausimai, kurie buvo aptarti visos Universiteto bendruomenės, gali būti papildomai aptariami ne tik Universiteto bendruomenės dalies susirinkimuose (konferencijose), bet ir papildomai atliekant ir visos Universiteto bendruomenės ir Universiteto bendruomenės dalies narių apklausas elektroninių ryšių priemonėmis. Svarstytina, ar toks reglamentavimas yra logiškas ir pagrįstas žmogiškųjų ir organizacinių išteklių naudojimo požiūriu.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina šioje dalyje vietoj jungtukų derinio
„ir (arba)“ vartoti jungtuką „arba“. Kitu atveju siūlome apibrėžti principus,
pagal kuriuos tiems patiems klausimams spręsti gali būti naudojamos kelios alternatyvios Universiteto bendruomenės narių nuomonės atsiklausimo formos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad statuto projekto 33 straipsnio 1 dalies 21 punkte nėra numatyti Universiteto bendruomenės dalies susirinkimai (konferencijos) ir Universiteto bendruomenės dalies apklausa. Pritarti
projekto 12 straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „(jo vidiniuose organizaciniuose dariniuose)“, nes Universiteto vidiniai organizaciniai dariniai nėra savarankiški darbo santykių subjektai, savo vardu sudarantys darbo sutartis su Universiteto darbuotojais. Pritarti
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog „Statute, Reguliamine ar kituose Universiteto teisės aktuose numatytais atvejais ir tvarka sudarant Universiteto bei jo vidinių organizacinių darinių valdymo (savivaldos) organus dalyvauja ir Universiteto studentai.“ Pastebėtina, jog siūloma nuostatos formuluotė neatitinka Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų. Minėtame įstatyme imperatyviai įtvirtinama studentų teisė dalyvauti sudarant tam tikrus universiteto valdymo (savivaldos) organus, pavyzdžiui, įstatymo 21 straipsnio 5 dalis, todėl tokios teisės realizavimas Universiteto statute neturi būti įtvirtinamas tik kaip tam tikrų Universiteto vidaus teisės aktų suteikiama galimybė, priklausanti nuo Universiteto organų priimtų teisės aktų turinio. Siūlytina tikslinti aptartą formuluotę. Pritarti
straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „nutraukė darbą“ reikia įrašyti žodžius „nutraukė darbo sutartį“. Pritarti
2013-12-11 13.
Statuto projekto 15 straipsnio 6 ir 7 dalyje reiktų atskleisti kaip vertinamas ir skaičiuojamas nustatytasis privalomasis dėstytojo ar mokslo darbuotojo 5 metų nepertraukiamo darbo laikotarpis, kai šiose dalyje nurodytais pagrindais jo darbo sutartis keičiama, nutraukiama ar kai su juo, perkėlus į kitas pareigas, sudaroma nauja darbo sutartis. Kitaip sakant, siūlome aiškiai apibrėžti, nuo kada ir kaip skaičiuojamas (tęsiamas) minėtasis 5 metų darbo laikotarpis, kuris yra svarbus nustatant, ar su asmeniu, pakartotinai laimėjus viešąjį konkursą, gali būti sudaroma jau ir neterminuota darbo sutartis. Pritarti
projekto tekste, pavyzdžiui, 15 straipsnio 9 ir 10 dalyse, tam tikras metų skaičius nurodomas skaičiais arba žodžiu. Siūlytina vienodinti statuto tekstą ir nuosekliai vartoti metų skaičių nusakantį žymėjimą. Pritarti
projekto 15 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad senato tvirtiname Reguliamine nustatytais atvejais ir tvarka gali būti rengiama neeilinė dėstytojų ar mokslo (meno) darbuotojų atestacija. Ši nuostata prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 6 daliai, pagal kurią mokslo ir studijų institucijų dėstytojams ir mokslo darbuotojams institucijų neeilinė atestacija gali būti rengiama institucijų tarybų nustatyta tvarka Pritarti
projekto 17 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad mokslininkų stažuotojų konkurso organizavimo Universitete tvarka nustatoma senato tvirtiname Reguliamine, derintina su Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 2 metams. Pritarti
2013-12-11 17.
Statuto
mokslininkas (menininkas) gali be viešo konkurso grįžti į ankstesnes pareigas.“ Atkreiptinas dėmesys, jog tokia nuostata neatitinka imperatyvios Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog
„Asocijuotasis mokslininkas, jeigu tam pritaria aukštosios mokyklos
senatas (akademinė taryba) ar mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba, gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos“. Siūlytina koreguoti statuto projekto tekstą, kad jis atitiktų imperatyvią įstatymo nuostatą. Pritarti
straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 4 dalies, 19 straipsnio 3 dalies nuostatas siūlytume reglamentuoti Statuto projekto 15 straipsnyje, numatant kam netaikomos šio straipsnio nuostatos. Pritarti
projektą su Mokslo ir studijų įstatymo 61 straipsnio 1 dalimi, statuto projekto 18 straipsnio 2 dalį siūlome papildyti, nurodant, kad su kviestiniu dėstytoju ar mokslo (meno) darbuotojo sudaroma ne ilgesnė kaip 2 metų terminuota darbo sutartis. Pritarti
straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad profesoriui emeritui mokėtina mėnesinė išmoka nustatoma senato tvirtinamuose Emeritūros, afiliacijos ir garbės vardų nuostatuose, derintina su Mokslo ir studijų įstatymo 63 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatančia, kad profesoriui emeritui mokama aukštosios mokyklos tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka. Pritarti
straipsnio 2 dalis, pagal kurią studento pažymėjimo forma, išdavimo tvarka, universiteto studentų atstovybei pritarus, nustatoma Reguliamine, derintina su Mokslo ir studijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Pritarti
2013-12-11 22.
Statuto projekto 21 straipsnio 5 dalyje siekiama nustatyti, kad studentų ir klausytojų teisės ir pareigos Universitete, atsakomybė nustatomos Reguliamine. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinės Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių studentų teisės ir pareigos įtvirtintos Mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, statuto projekto 21 straipsnio 5 dalis turi būti atitinkamai pildytina. Pritarti
straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad universiteto garbės vardai, jų suteikimo sąlygos ir tvarka nustatomi senato tvirtinamuose Emeritūros, afiliacijos ir garbės vardų nuostatuose, derintina su Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnio
nustatoma pačiame aukštosios mokyklos statute. Pritarti
aiškumo, statuto projekto 25 straipsnio 1 ir 3 dalyse reiktų atskleisti ne tik ginčų pobūdį, nulemiantį ar ginčas būtų nagrinėjamas centrinėje ginčų nagrinėjimo komisijoje ar kamieninių akademinių padalinių ginčių nagrinėjimo komisijoje, tačiau ir kamieninių akademinių padalinių komisijų sprendimų privalomumą bei jų apskundimo galimybę centrinei ginčų nagrinėjimo komisijai. Pritarti
straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje nurodoma, kad ginčų nagrinėjimo komisijos pirmininkas skiriamas senato arba padalinio tarybos sprendimu. Tačiau paskutinis šios dalies sakinys suponuoja tai, kad kiekvienam posėdžiui gali būti ad hoc renkamas (skiriamas) pirmininkaujantis komisijos narys. Šias nuostatas siūlome suderinti tarpusavyje. Pritarti
2013-12-11 26.
Statuto projekto 25 straipsnio 4 dalis, pagal kurią šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų ginčų nagrinėjimo komisijų darbo tvarka, įgaliojimai ir sprendimų įgyvendinimas, kiek to nereglamentuoja Statutas, nustatomi senato tvirtinamuose šių komisijų nuostatuose, nesiderina su Mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnio 8 dalimi, kurioje imperatyviai nurodoma, kad ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas. Pritarti
straipsnio 2 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad universiteto tarybos nario pareigų užėmimo ir jų netekimo sąlygos yra įtvirtintos Mokslo ir studijų įstatyme, kuris nenumato, kad išrinktasis (paskirtasis) tarybos narys, formaliai pats neatsisakęs ankstesnių pareigų senate, netenka ir naujųjų pareigų taryboje. Siūlome nustatyti tokį reglamentavimą, kad išrinktasis į tarybą senato narys, pradėdamas eiti tarybos nario pareigas savaime netenka senato nario statuso. Atkeiptinas dėmesys, kad pats straipsnio pavadinimas – „vėliausio mandato taisyklė“ – suponuoja, kad asmuo, formaliai turintis teisę užimti dvi pareigas, užima tas pareigas, į kurias jis paskirtas (išrinktas) vėliausiai. Pritarti
straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys tikslintinas, nes jos nuostata, pagal kurią vidiniai organizaciniai padaliniai yra pavaldūs rektoriui, yra ydinga. Galbūt norėta pasakyti, kad vidinių organizacinių darinių valdymo organai yra pavaldūs rektoriui. Pritarti
straipsnio 4 dalyje reikėtų atskleisti, ar rektorius gali neskirti jam teikiamos slaptu balsavimu išrinktos kamieninio akademinio padalinio vadovo kandidatūros.
Taip pat siūlome nurodyti, ar su kamieninio akademinio padalinio vadovu sudaroma darbo sutartis dėl šių pareigų užėmimo, tuo pačiu nurodant, ar buvusi darbo sutartis dėl jo užimamų dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigų nutraukiama. Pritarti
aiškumo, statuto projekto 28 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „esamų kamieninių akademinių padalinių nuostatus“ siūlome įrašyti žodžius
„veikiančių kamieninių akademinių padalinių nuostatų pakeitimus“. Taip pat
atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata nesiderina su statuto projekto 33 straipsnio 1 dalies 28 punktu, kuriame nustatyta, kad veikiančių kamieninių akademinių padalinių nuostatus senatas tvirtina rektoriaus teikimu, pritarus kamieninio akademinio padalinio tarybai. Pritarti
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Ligoninės pavadinime naudoti Universiteto vardą – teisę vadintis Universiteto ligonine – turi tik tos viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių visuotiniame dalyvių susirinkime Universitetui priklauso ne mažiau kaip 50 procentų balsų.“ Pastebėtina, jog siūloma nuostata kelia abejonių dėl reguliavimo turinio atitikties reguliavimo tikslui, nes visuotinio dalyvių susirinkimo dalyvių skaičius yra kintantis dydis ir priklauso nuo to, kiek į visuotinį dalyvių susirinkimą atvyksta dalyvių. Manytina, jog, šiuo atveju, turėtų būti kalbama apie tam tikrą procentą nuo visų dalyvių balsavimo teisių. Analogiška pastaba išsakyti ir dėl statuto projekto 34 straipsnio 5 dalies. Pritarti
straipsnio 1 dalies 11 punkte, derinant šį punktą su Mokslo ir studijų įstatymu bei statuto projekto 38 straipsnio 1 dalies 16 punktu, vietoj žodžio
„Rektoriui“ įrašytinas žodis „Tarybai“. Pritarti
2013-12-11 33.
Statuto 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžio „konstatuoja“, atsižvelgiant į šio statuto 27 straipsnį, reikia įrašyti žodžius „priima nutarimą“. Pritarti
aiškumo, statuto projekto 33 straipsnio 1 dalies 31 punkte siūlome nurodyti senato pritarimo su išlygomis prašymams sudaryti terminuotas darbo sutartis ne ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui pasekmes. Pritarti
projekto 33 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią senatui pareiškus nepasitikėjimą rektoriumi pakartotinai, taryba privalo priimti sprendimą atleisti rektorių iš pareigų, atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatymas nenumato valstybinio universiteto rektoriaus atskaitingumo senatui. Pagal įstatymą rektorius yra renkamas ir tiesiogiai atskaitingas pagrindiniam universitetų valdymo organui – Tarybai ir būtent šio valdymo organo kompetencijai priklauso sprendimo dėl rektoriaus atleidimo iš pareigų nesibaigus kadencijai priėmimas. Atsižvelgiant į tai, minėta statuto projekto
studijų įstatyme įtvirtintais rektoriaus atšaukimo iš pareigų principais. Atitinkamai diskutuotina ir statuto projekto 44 straipsnio 20 daliai. Pritarti
aiškumo, statuto projekto 33 straipsnio 4 dalies nuostatas siūlome derinti su to paties straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktais, reglamentuojant atvejus, kada šiuose punktuose nurodytais klausimais senatas priima sprendimus mažesne nei dviejų trečdalių visų senato narių balsų dauguma bei nurodant tokių sprendimų, nesant nustatyto privalomo kvorumo, teisinę galią. Pritarti
straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „turi būti“ įrašytini žodžiai „gali būti“. Pritarti
2013-12-11 38.
Statuto projekto 34 straipsnio 6 dalies 4 punktas turėtų būti suderintas su Mokslo ir studijų įstatymu, nurodant, kad ne mažiau kaip penktadalį senato narių turi sudaryti docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas užimantys asmenys. Pritarti
straipsnio 6 dalies 5 punkte reikėtų reglamentuoti atvejus, kai nei vienas kandidatas negauna daugiau nei pusės rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio punkto paskutinis sakinys savo turiniu yra nelogiškas, nes sistemiškai įvertinus jį su nuostata, kad išrinktu laikomas kandidatas turi gauti ne mažiau nei pusę dalyvavusių rinkimuose balsų, suponuoja, kad keli kandidatai gali gauti daugiau nei pusę rinkikų balsų. Pritarti
straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „pirmąjį naujos kadencijos senato posėdį šaukia“ įrašytini žodžiai „pirmojo naujos kadencijos senato posėdžio datą nustato“. Atitinkamai tikslintinas ir statuto projekto 36 straipsnio 5 dalies
straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj žodžių „nutraukia Rektoriaus įgaliojimus“ įrašytini žodžiai „atleidžia iš pareigų Rektorių“. Pritarti
straipsnio 1 dalies 8-10 ir 25 punktuose nustatyti Tarybos įgaliojimai tikslintini, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintą bendrąjį universitetų valdymo principą, kad Taryba yra pagrindinis universiteto valdymo organas, kuris svarbiausius universiteto valdymo ir veiklos organizavimo klausimus priima įvertinęs senato nuomonę, o ne pritarus senatui. Kitaip sakant, tam tikrų sprendimų priėmimas priklauso išimtinai Tarybos kompetencijai, o senatas atlieka tik patariamąją funkciją. Pritarti
2013-12-11 43.
Statuto projekto 38 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostata, kad Tarybai nepatvirtinus universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos, ji turi būti parengta iš naujo, savo turiniu yra nelogiška ir ydinga, nes praėjusių metų sąmatos įvykdymo ataskaita konstatuoja jau įvykusį faktą (kaip buvo paskirstytos ir išleistos lėšos), kuris negali būti ištaisytas ar patikslintas (nebent sąmatos įvykdymo ataskaita būtų klastojama). Atitinkami tikslintini ir kiti statuto projekto straipsniai, numatantys pakartotinį sąmatos įvykdymo ataskaitos rengimą. Pritarti
straipsnio 2 dalis, kurioje nurodytas minimalus Tarybos narių balsų kvorumas, reikalingas tam, tam tikri klausimai būtų laikom priimtais, nesiderina su Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad Taryba savo sprendimus priima dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Taip pat pažymėtina, kad statuto projekto 38 straipsnio 3 dalis neatitinka Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto principo, kad rektorius gali būti atleidžiamas 7 tarybos narių balsų dauguma (kai Tarybą sudaro 11 narių). Pritarti
straipsnio 6 dalyje nustatytini ir su Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 4 ir 5 dalimis nederantys apribojimai kandidatams į Tarybos narius brauktini, o dalies turinys derintinas su įstatymo tekstu, eliminuojant iš statuto įstatymu nepagrįstus ribojimus. Pritarti
straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki Tarybos kadencijos pabaigos senato pirmininkas inicijuoja naujos Tarybos sudarymą, o 9 dalyje nurodoma, kad likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki tarybos kadencijos pabaigos skelbiama, kad pradedamas kandidatų kėlimas.
Sistemiškai vertinant šias dvi nuostatas, yra neaišku, kokie veiksmai ar procedūros gali būti atliekami nuo Tarybos sudarymo inicijavimo (likus ne mažiau 6 mėnesiams iki kadencijos pabaigos) iki paskelbimo apie kandidatų kėlimą (likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki kadencijos pabaigos). Statuto projekto 40 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią tarybos pirmininkas renkamas paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 8 daliai, nustatančiai, kad Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Pritarti
straipsnio 5 dalį reikėtų tikslinti, nes Mokslo ir studijų įstatymas nenumato kvalifikuotos dalyvaujančiųjų Tarybos narių daugumos, kad posėdis sprendžiant šioje dalyje numatytus klausimus būtų laikomas teisėtu. Pritarti
straipsnio 5 dalies nuostata, suteikianti teisę rektoriui dalį savo įgaliojimų perduoti vykdyti kitiems asmenims derintina su Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, nustatant, jog įstatymo nuostatoje išvardintų funkcijų vykdymas negali būti perduotas jokiems kitiems asmenims. Pritarti
straipsnio 1 dalies 19 punktas, pagal kurį rektorius tvirtina universiteto vidaus tvarkos taisykles, derintinas su Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nustatančiu, kad universiteto vidaus tvarkos taisykles tvirtina universiteto Taryba. Pritarti
2013-12-11 50.
Statuto projekto 43 straipsnio 1 dalies 35 punktas dėstytinas taip: „užtikrina Universiteto, kaip juridinio asmens dalyvio, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą“. Pritarti
būti renkamas asmuo per pastaruosiuos 10 metų ne mažiau kaip penkerius metus ėjęs profesoriaus pareigas universiteto statusą turinčioje mokykloje, nesiderina su Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais minimaliais reikalavimais rektoriaus pareigoms užimti. Svarstytina, ar toks reglamentavimas pagrįstai užkirstų kelią į universiteto rektoriaus pareigas kandidatuoti asmenis, tenkinančius įstatyme įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Pritarti
straipsnio 7 dalies nuostata, nustatanti, kad senatas teikia Tarybai privalomas išvadas dėl asmenų atitikties statuto reikalavimams rektoriaus pareigoms užimti, nesiderina su Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 10 punktu, nustatančiu, kad senatas svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas, t.y. įstatymas numato, kad senatas teikia savo nuomonę dėl kandidato tinkamumo užimti pareigas, o ne dėl jo atitikimo nustatytiems reikalavimams. vadovaujantis bendraisiais viešojo konkurso organizavimo principais, kandidatų atitikimą keliamiems reikalavimams turi įvertinti ir užtikrinti pats konkursą organizuojantis subjektas. Tuo tarpu projekte siūlomas reglamentavimas nesiderina su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintais universiteto veiklos organizavimo principais, pagal kuriuos senatas tam tikrais klausimais (įskaitant ir siūlymus dėl kandidatų tinkamumo užimti rektoriaus pareigas) atlieka tik Tarybos patariamąją funkciją. Pritarti
2013-12-11 53.
Statuto projekto 44 straipsnio 8 dalies nuostata, nustatanti kvalifikuotą dalyvaujančiųjų posėdyje Tarybos narių balsų skaičių renkant rektorių, nesiderina su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta taisykle, kad Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių (t.y. 8 nariai, jeigu Tarybą sudaro 11 narių). Atitinkamai tikslintina ir statuto projekto 44 straipsnio 9 dalis, nustatanti, kad rektorius laikomas išrinktu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 7 tarybos nariai (pagal Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 9 dalį Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma). Pritarti
straipsnio 21 dalyje nustatyti rektoriaus įgaliojimų pasibaigimo prieš terminą pagrindai nesiderina su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintais valstybinių universitetų rektorių atleidimo iš pareigų pagrindais. Manome, kad valstybinių universitetų rektoriai, be Mokslo ir studijų įstatyme su aukštųjų mokyklų veiklos specifika susijusių atleidimo iš pareigų pagrindų, gali būti atleisti iš rektoriaus pareigų vadovaujantis tik bendraisiais darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pagrindais. Pritarti
statuto projekto nuostatas bei atsižvelgiant į statuto projekto 46 straipsnio
santykius reglamentuojantys teisės aktai, svarstytina, kodėl tokia nuostata nenumatyta ir rektoriaus bei prorektorių veiklą reglamentuojančiose statuto projekto nuostatose. Pritarti
straipsnio 2 dalies 4 punkte po žodžio „ištekliai“ įrašytini žodžiai
„išskyrus valstybės biudžeto lėšas“. Pritarti
2013-12-11 57.
Statuto projekto 48 straipsnio 3 dalies sakinys „Universiteto teisinės formos ar pavadinimo pakeitimas nepanaikina ir nepakeičia Universiteto teisių į turtą, valdytą iki tokio pakeitimo“. Brauktinas kaip perteklinis ir neturintis teisinio krūvio, nes jame kalbama apie juridinio asmens pertvarkymą, o teisinius santykius, susijusius su juridinio asmens pertvarkymu bei asmens teises ir pareigas po pertvarkymo reguliuoja Civilinio kodekso 2.104 straipsnis ir kitos nuostatos. Iš dalies pritarti Argumentai:
Statuto projekto 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata neprieštarauja Civilinio kodekso ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms. 58.
straipsnio 4 dalis derintina su Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis valstybinės aukštosios mokyklos gali steigti ir į juos investuoti aukštosios mokyklos tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka tik tuo atveju, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su valstybinės aukštosios mokyklos vykdoma studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų veikla ir būtinas šiems tikslams pasiekti. Pritarti
straipsnio 6 dalies paskutinis sakinys brauktinas, kaip prieštaraujantis bendriesiems valstybės turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo principams, pagal kuriuos valstybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko teises ir pareigas įgyvendinantiems Seimui ir Vyriausybei nėra būtinas valstybės turto valdytojų sutikimas priimant sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ar disponavimu. Pritarti
projekto 51 straipsnio 2 dalies nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymu, šios dalies pirmasis sakinys dėstytinas taip: „2. Seimas sprendimą dėl Universiteto reorganizavimo priima Tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs Tarybos nuomonę“.
Atitinkamai tikslintinas ir 52 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys bei pildytina 53 straipsnio 1 dalis. Pritarti
tikslinti statuto projekto 51 straipsnio 2 dalies ir 52 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Seimas sprendimą dėl reorganizavimo (pertvarkymo) ir naują statutą tvirtina priima laikantis Universiteto statute nustatytų procedūrų, nes Seimas, priimdamas atitinkamus sprendimus dėl reorganizavimo pertvarkymo) vadovautųsi bendraisiais Civiliniame kodekse bei specialiame Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintais juridinių asmenų (aukštųjų mokyklų) reorganizavimo pagrindais ir sąlygomis, o tvirtindamas universiteto statutą – Seimo statute nustatytomis įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimą reglamentuojančiomis normomis. Pritarti
aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Seimas, kaip valstybinio universiteto steigėjas, turi teisę priimti sprendimus ne tik dėl paties Universiteto reorganizavimo, tačiau ir dėl jo dalyvavimo kitų asmenų reorganizavime, svarstytina ar statuto projekto 51 straipsnio 3 dalyje nereikėtų nustatyti, kad sprendimą dėl pritarimo Universiteto dalyvavimui kitų juridinių asmenų reorganizavime priima Seimas. Pritarti
statuto projekto 52 straipsnio, reglamentuojančio Universiteto pertvarkymą, tikslingumas, nes Mokslo ir studijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga. Be to, Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 3 dalis aiškiai nustato, jog viešasis juridinis asmuo, negali būti pertvarkomas į privatųjį juridinį asmenį. Atsižvelgiant į tai, valstybinį universitetą pertvarkyti į kitos teisinės formos juridinį asmenį, nėra teisinio pagrindo, o siūloma nuostata neturi teisinio krūvio.
Iš dalies pritarti Argumentai: Statuto projekto 52 straipsnyje įtvirtinta nuostata neprieštarauja jokiems galiojantiems teisės aktams. Nors dabar Mokslo ir studijų įstatymas neturi teorinės galimybės pertvarkyti instituciją į kitą teisinę formą, tačiau pasikeitus aplinkybėms, tokia galimybė gali atsirasti. 64.
straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti, kad sprendimai dėl universiteto likvidavimo gali būti priimami tik po to, kai juos susirinkimuose yra apsvarsčiusi universiteto akademinė bendruomenė. Šią nuostatą reiktų patikslinti nurodant, kuris universiteto valdymo organas (ar senatas teikdamas siūlymus Tarybai ar Taryba, tvirtindama likvidavimo planus) sprendimą dėl universiteto likvidavimo turi priimti po to, kai šį klausimą susirinkime apsvarsto universiteto akademinė bendruomenė. Pritarti
straipsnio 2 dalyje nustatyta kvalifikuota Tarybos narių balsų dauguma teikiant Seimui tvirtinti universiteto statuto pakeitimus nesiderina su
paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos 2013-02-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-232 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
prezidentas Petras Baršauskas 2014-03-10 Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) du kartus savo posėdžiuose 2011-11-18 ir 2011-12-16 nagrinėjo Seimo Komiteto prašymą pateikti nuomonę dėl Vilniaus universiteto (VU) siekimo patvirtinti savo Statutą LR įstatymu. LURK 2011 lapkričio 18 d. posėdyje buvo svarstomas LURK nutarimo projektas, kurio pirmi du punktai bylojo:
Respublikos Seimo Teisės departamento pastaboms, kad toks „vieno valstybinio universiteto išskyrimas iš viso mokslo ir studijų sistemos neturi teisinio pagrindo.“
Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonei, kad
„konstituciniai aukštųjų mokyklų autonomijos, lygiateisiškumo, sąžiningos
konkurencijos principai reikalauja ne tik visų valstybinių universitetų teisinio statuso vienodumo, bet ir jų statusų teisinės galios, jų tvirtinimo (o ne priėmimo) tvarkos tapatumo.“ Dėl šio teksto posėdyje nebuvo susitarta, nes dalis Rektorių norėjo ir kitos nuostatos įtvirtinimo: Didžioji universitetų chartija skelbia, kad žmonijos kultūros, mokslo ir technikos raidos pamatas yra kuriamas tokiuose kultūros, pažinimo ir tyrimų centruose, kaip universitetai. Kad universitetas galėtų tenkinti šiuolaikinio pasaulio poreikius, jo tiriamasis ir mokslinis darbas turi būti moralės ir intelekto požiūriu nepriklausomas nuo jokios politinės, ideologinės ar ekonominės valdžios. Tai suponuoja ypatingą universiteto statusą valstybėje ir visuomenėje. Todėl siekis visų Lietuvos valstybinių universitetų statutus įteisinti įstatymais yra teigiama siekiamybė. Ją įgyvendinus būtų pakeltas Lietuvos valstybinių universitetų prestižas. Kitame anksčiau minėtame LURK posėdyje VU Rektorius pasakė, kad VU pasiūlymas dėl VU Statuto atsiimtas ir kad „klausimo nebėra“.
Kadangi naujų teisinių nuostatų dėl Universitetų Statutų šalyje nebuvo priimta, manytume, kad ir dabar Rektorių konferencijos nutarimas būtų tas pats – visi valstybiniai universitetai turėtų turėti tą patį teisinį statusą. Nėra formuluotės. Komitetas pritarė Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIIP-231, kuriame įtvirtinta nuostata, kad universitetų statutus tvirtina Seimas, o kolegijų – Vyriausybė. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė A. Pitrėnienė, O. Leputė,
3 N Argumentai: Lietuvos mokslo ir studijų sistemą šiuo metu reglamentuoja 2009 metais priimtas Mokslo ir studijų įstatymas. Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos nustato valstybinį reguliavimą, kokybės užtikrinimo principus, mokslo ir studijų institucijų steigimo, pabaigos ir pertvarkymo teisinius pagrindus, valdymą, veiklos organizavimą priežiūrą, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir studentų teises ir pareigas, finansavimą turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos taikytinos visoms mokslo ir studijų institucijoms. Vilniaus universitetas irgi negali būti išimtis, nors jo statutas tvirtinamas įstatymu. Kitų universitetų statutai - tvirtinami Seimo nutarimais. Susiklosčius istorinėms aplinkybėms, Vilniaus universiteto statutas įstatymu buvo patvirtintas anksčiau, negu buvo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas.
Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos yra ir turėtų būti taikomos ir šiam įstatymo projektui ir turėti viršenybės teisę, kadangi Mokslo ir studijų įstatymas yra sisteminis įstatymas ir jo nuostatos taikomos visai mokslo ir studijų sistemai, o net tik vienam universitetui, arba netaikomos vienam universitetui. Taigi, siekiant teisinio aiškumo, siūloma papildyti Įstatymo projekto1 straipsnį 3 dalimi, kuriame būtų įrašyta nuostata, kad šio įstatymo nuostatos Vilniaus universitetui taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms. Jau egzistuoja panaši patirtis. Tokia nuostata yra įrašyta į Viešųjų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad Įstatymo nuostatos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui. Pasiūlymas:
Siūloma papildyti Įstatymo projektą 1 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 3. Šio įstatymo nuostatos Vilniaus universitetui taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui.“ Pritarti Seimo nariai A. Pitrėnienė O. Leiputė V. Juozapaitis V. Stundys A. Zeltinis 2014-03-123 2, 3, 4 N Argumentai:
LR mokslo ir studijų įstatymo 95 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šio įstatymo VIII skyriaus nuostatos dėl valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo taikomos toms valstybinėms aukštosioms mokykloms, kurios pertvarkytos į viešąsias įstaigas ir kuriose valdymo organai sudaryti (išrinkti), paskirti pagal šio įstatymo nuostatas. Naujų valdymo organų suformavimo klausimas aktualus tiek dėl universiteto valdomo turto klausimų, tiek ir dėl universiteto veiklos tęstinumo užtikrinimo.
Dėl šių priežasčių būtina sudaryti teisines prielaidas, kurioms esant pirmą kartą naujų valdymo organų suformavimas pagal naujai patvirtintą Statutą būtų atliktas per maksimaliai trumpą laiką, neviršijant 3 straipsnio 1 dalyje numatyto 9 mėnesių termino. Pasiūlymas: Siūloma papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnį 2, 3, ir 4 dalimis ir 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
valdymo organų - Universiteto senato, Universiteto tarybos ir Universiteto rektoriaus – įgaliojimai pratęsiami iki tol, kol pagal šį įstatymą ir juo patvirtintą Statutą bus sudaryti nauji Universiteto valdymo organai. Nauji Universiteto valdymo organai turi būti sudaryti ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 2. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą sudarant Universiteto senatą netaikomi Statuto 33 straipsnio 6 dalis ir 34 straipsnio 7 dalyje nustatytas 4 mėnesių terminas. 3. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą sudarant Universiteto tarybą netaikomi Statuto 39 straipsnio 12 dalis ir Statuto 39 straipsnio 8, 9 ir 11 dalyse nustatyti terminai; šiuos terminus nustato Universiteto senatas, tačiau jie negali būti trumpesni nei 1 mėnuo. 4. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą renkant Universiteto rektorių, netaikoma Statuto 44 straipsnio 4 dalis. 2.5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryti kiti Universiteto savivaldos organai, išrinkti ar paskirti Universiteto kamieninių akademinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai dirba iki jų kadencijos pabaigos. Prorektorių įgaliojimai nutrūksta, kai šiuo įstatymu patvirtintame Statute nustatyta tvarka bus paskirti nauji prorektoriai. 3.6.
įstatymui, ne vėliau kaip per 4 mėnesius turi būti suformuotas Universiteto dalininkų kapitalas įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Universiteto dalininkų kapitalas suformuojamas iš valstybei nuosavybės teise priklausančio ir Universiteto patikėjimo teise valdomo ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto. Šį turtą, jeigu jis nebus investuotas formuojant Universiteto dalininkų kapitalą, Universitetas valdo patikėjimo teise, išskyrus valstybės turtą, kuris buvo valdomas pagal panaudos sutartis. Universiteto dalininkų kapitalas gali būti didinamas ir iš kito valstybei nuosavybės teise priklausančio turto.“ Pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgus į tai, kad Statuto 44 straipsnio 4 dalyje yra kelios nuostatos, kurios galėtų būti netaikomos, siūloma patikslinti Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą renkant Universiteto rektorių
netaikomos Statuto 44 straipsnio 4 dalyje nustatytas 4 mėnesių terminas.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas. Pritarti
Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymo Nr. I-281 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-232(3), Komiteto išvadai ir siūlyti šį projektą
sutarimu
paskirti pranešėjai: A. Pitrėnienė Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė