Projekto lyginamasis variantas
2014 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį nauja 12 dalimi:
„12. Sekimas – žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektą.“ 2 straipsnis. 13 straipsnio 1 dalies pakeitimas Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) sekimas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
DĖL
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta, jog informacijos, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, rinkimo būdai, kuriais gali būti suvaržomos asmens teisės ar laisvės turi būti sankcionuotos apygardų teismų. Tačiau dabar galiojantis Žvalgybos įstatymas leidžia vykdyti sekimą nesankcionuotai, o tai galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 3 daliai, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Sekant asmenį neabejotinai surenkama informacija ir apie privatų asmens gyvenimą. Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė į privatumą apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, žmogaus fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. ir kt. nutarimai). Byloje P.G. ir J.H. prieš Jungtinę Karalystę (25/12/2001) Europos Žmogaus Teisių teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, kad sistemingas, ilgai trunkantis konkretaus asmens stebėjimas ir informacijos rinkimas patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio „Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“ sritį net jei nėra naudojami įsiskverbiantys ar slapti metodai. Kitose bylose (A. prieš Prancūziją (23/11/1993), M.M. prieš Olandiją (24/09/2003)) EŽTT yra konstatavęs teisės į privatų asmens gyvenimą pažeidimus situacijose, kai pokalbiai buvo įrašinėjami vieno iš pokalbyje dalyvavusio asmens iniciatyva ar sutikimu nesilaikant įstatymuose numatytos privalomos teisminės sankcionavimo tvarkos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Kriminalinės žvalgybos įstatyme yra numatyta, jog sekimą kriminalinės žvalgybos subjektai gali atlikti jei yra gauta prokuroro ar teismo sankcija, o tam tikrais atvejais sekimą iki 3 dienų leidžiama atlikti sankcionavus kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka. Jeigu sekimas atliekamas daugiau kaip 3 dienas, tačiau ne daugiau kaip 3 mėnesius, tęsti sekimą galima tik sankcionavus prokurorui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
iniciavo ir parengė Seimo nariai – Artūras Paulauskas ir Darius Petrošius
teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti santykiai: Šiuo metu galiojančiame Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio pirmojoje dalyje išvardinti veiksmai žvalgybos informacijai rinkti dėl kurių reikalinga gauti apygardos teismo nutartį, tačiau minėto straipsnio 1 dalyje sekimas yra neįtvirtintas kaip veiksmas, kuriam reikalinga apygardos teismo nutartis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Žvalgybos įstatymo 2 straipsnis pildomas nauja 12 dalimi siekiant įtvirtinti sekimo sąvoką Žvalgybos įstatyme nustatant, jog sekimas - žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektą. 13 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad sekimas žvalgybinei informacijai rinkti būtų atliekamas tik gavus apygardos teismo nutartį. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamieji ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus teikiamą įstatymą papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13.
metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai projekto žodžiai – žvalgyba, sekimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
2014-09-29 Nr. XIIP–2310 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sąvokos. Sąvoka „Sekimas“ įstatyme bus naudojama vienintelį kartą – 13 straipsnyje. Abejotina, ar tokią įstatymo sąvoką galima pavadinti „pagrindine“. Be to, keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nėra apibrėžiami ir kiti 13 straipsnyje numatyti teismo sankcionuojami veiksmai. 2. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje išbrauktinas žodis „nauja“.3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnyje sąvokos dėstomos abėcėlės tvarka. 4. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos iš didžiųjų raidžių mažosiomis raidėmis. 5. Atsižvelgiant į sekimo veiksmų atlikimo būdus ir surenkamos informacijos pobūdį, manytina, kad tiek Žvalgybos, tiek Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatyti sekimo veiksmų sankcionavimo principai turėtų būti vienodi. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-09-26 Nr. XIIP-2310 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2310 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2310 (toliau – Projektas) informuojame, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]