Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d., Nr. Vilnius
straipsnio papildymas
straipsnio 7 dalį nauju 5 punktu ir ją išdėstyti taip:
„7. Individuali veikla – savarankiška veikla,
kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:
1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius;
2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla;
3) savarankiška sporto veikla;
4) savarankiška atlikėjo veikla.;
5) sporto paslaugų veikla“. 2. Papildyti 2 straipsnį nauja 32 dalimi: „32. Sporto paslaugų veikla – uždarose patalpose gyventojo, fizinio asmens, turinčio nuosavus sporto įrenginius teikiamos sporto paslaugos pagal individualios veiklos pažymą arba įsigijus verslo liudijimą.“
dalis laikyti 33-39 dalimis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Dangutė Mikutienė Vilija Filipovičienė Vida Marija Čigriejienė Ona Valiukevičiūtė Kazimieras Kuzminskas Antanas Matulas Sergejus Jovaiša Paulius Saudargas Raimundas Markauskas Larisa Dmitrijeva Rokas Žilinskas Vincė Vaidevutė Margevičienė Gediminas Jakavonis Jonas Kondrotas Petras Čimbaras Ričardas Sargūnas Dalius Ulickas Raimundas Paliukas Zita Žvikienė Viktoras Fiodorovas Valdas Skarbalius Audronė Pitrėnienė Sergej Ursul Vytautas Gapšys Saulius Bucevičius Valentinas Bukauskas Vitalija Vonžutaitė Mečislovas Zasčiurinskas Algimantas Dumbrava Artūras Paulauskas Irina Rozova Michal Mackevič Rita Tamašunienė Rima Baškienė Povilas Urbšys Vanda Kravčionok Leonard Talmont Vytautas Antanas Matulevičius Povilas Gylys Aurelija Stancikienė Valdas Vasiliauskas Andrius Mazuronis Kęstutis Bartkevičius Stasys Šedbaras Irena Degutienė Eligijus Masiulis Dalia Teišerskytė Vitalijus Gailius Valerijus Simulik
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo IX-1007 2 straipsnio pakeitimu siekiama sveikos gyvensenos tikslų, sudarant palankias sąlygas gyventojams gauti sporto paslaugas arčiau savo gyvenamosios vietos. Pagrindinė problema, kurią siūloma išspręsti – tai padidinti sporto paslaugų prieinamumą visiems norintiems sportuoti gyventojams. Didieji sporto klubai paprastai sporto paslaugas teikia didžiuosiuose miestuose, todėl mažesnių miestelių ar kaimo vietovių gyventojams šios sporto paslaugos nėra pasiekiamos. Siekiant įgyvendinti šį tikslą siūloma įstatyme nustatyti teisę fiziniams asmenims vykdyti individualią veiklą teikiant sporto paslaugas. Galiojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad gyventojas, fizinis asmuo, gali teikti sporto paslaugas. Priėmus įstatymą ir fiziniai asmenys turintys nuosavybės teise sporto įrengimus galės teikti sporto paslaugas. Padaugės sporto paslaugų teikimo vietų, sumažės paslaugų teikimo kaina, o gyventojai turės platesnį pasirinkimą tiek atstumo tiek paslaugų kokybės bei kainos atžvilgiu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą siūlo Seimo narė Dangutė Mikutienė ir kiti Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Įstatymuose nėra nustatyta, kad gyventojas, fizinis asmuo, gali teikti sporto paslaugas. Tačiau, kad fizinis asmuo gali teikti sporto paslaugas matyti iš Sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Lietuvos higienos normos HN 123:2013 „Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ 2013 m. gegužės 27 d. Nr. V-551 apibrėžtos sąvokos „Sporto klubo paslaugos“.
Minėtame įsakyme nustatyta, kad
"Sporto klubo paslaugos – uždarose patalpose ar jų komplekse juridinių ar
fizinių asmenų vykdoma ūkinė komercinė veikla, atlygintinai teikiamos paslaugos, skirtos paslaugų vartotojams mankštintis, fiziniam aktyvumui palaikyti."
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio nuostatą, papildant, kad individualiai besiverčiantis gyventojas, fizinis asmuo, galėtų teikti sporto paslaugas. Taip pat siūloma apibrėžti, kad "Sporto paslaugų veikla – uždarose patalpose gyventojo, fizinio asmens, turinčio nuosavus sporto įrenginius teikiamos sporto paslaugos pagal individualios veiklos pažymą arba įsigijus verslo liudijimą.“
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą Vyriausybė turės papildyti veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui biudžeto lėšų nereikės, o padidėjus individualia veikla užsiimančių asmenų skaičiui padidės mokesčių įplaukos tiek į savivaldybių tiek ir į valstybės biudžetus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Sporto paslaugų veikla ", "individuali veikla", "verslo liudijimas". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia Seimo nariai Dangutė Mikutienė Vilija Filipovičienė Vida Marija Čigriejienė Ona Valiukevičiūtė Kazimieras Kuzminskas Antanas Matulas Sergejus Jovaiša Paulius Saudargas Raimundas Markauskas Larisa Dmitrijeva Rokas Žilinskas Vincė Vaidevutė Margevičienė Gediminas Jakavonis Jonas Kondrotas Petras Čimbaras Ričardas Sargūnas Dalius Ulickas Raimundas Paliukas Zita Žvikienė Viktoras Fiodorovas Valdas Skarbalius Audronė Pitrėnienė Sergej Ursul Vytautas Gapšys Saulius Bucevičius Valentinas Bukauskas Vitalija Vonžutaitė Mečislovas Zasčiurinskas Algimantas Dumbrava Artūras Paulauskas Irina Rozova Michal Mackevič Rita Tamašunienė Rima Baškienė Povilas Urbšys Vanda Kravčionok Leonard Talmont Vytautas Antanas Matulevičius Povilas Gylys Aurelija Stancikienė Valdas Vasiliauskas Andrius Mazuronis Kęstutis Bartkevičius Stasys Šedbaras Irena Degutienė Eligijus Masiulis Dalia Teišerskytė Vitalijus Gailius Valerijus Simulik
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-09-25 Nr. XIIP-2306 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nr. iX-1007
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2306, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu manytume, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nauja sąvoka, papildanti galiojančio įstatymo 2 straipsnį 32 dalimi, yra taisytina. Neaišku, kodėl siūloma sporto paslaugų veiklą apriboti paslaugomis, teikiamomis tik uždarose patalpose. Sportuoti galima naudojant įvairų inventorių ar sporto įrenginius ne tik uždarose patalpose. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad šio įstatymo kontekste gyventojas ir yra fizinis asmuo (žr. galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2-4 dalis), todėl brauktini žodžiai „fizinio asmens“. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]
2014-10-06 Nr. XIIP-2306 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisę fiziniams asmenims vykdyti individualią veiklą, teikiant sporto paslaugas. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad priėmus įstatymą fiziniai asmenys, turintys nuosavybės teise sporto įrenginius, galės teikti sporto paslaugas. Pažymėtina, kad gyventojai gali verstis bet kokio pobūdžio individualia veikla (komercine, gamybine, kūrybine, profesine ir kitokia), jei tokioms veikloms teisės aktai nenumato reikalavimo įsteigti juridinio asmens. Individuali veikla pagal pažymą ar su verslo liudijimu tik parodo, kokia forma bus mokamas gyventojų pajamų mokestis, t.y. ar jis bus mokamas metams pasibaigus nuo gautų pajamų, ar bus mokamas tam tikras fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Įvertinus tai, jog teisės aktai šiai veiklos formai nenumato reikalavimo įsteigti juridinį asmenį, fiziniai asmenys šią veiklą šiuo metu gali vykdyti pasirinkdami atitinkamą veiklos rūšį, numatytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (toliau –EVRK), kuris yra patvirtintas 2007 m. spalio 31 d. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. DĮ-226, bei užsiregistruodami kaip asmenys, vykdantys individualią veiklą, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad EVRK numato šias sporto paslaugų veiklos rūšis: 93.11 - sporto įrenginių eksploatavimas; 93.12 - sporto klubų veikla; 93.13 - kūno rengybos centrų veikla, 85.51 - sportinis ir rekreacinis švietimas. Pažymėtina, kad po šiais EVRK kodais pateiktos veiklų rūšys apima gan platų sporto paslaugų veiklos spektrą.
Be to, tam tikrą veiklą pagal EVRK galima vykdyti ir su verslo liudijais, pavyzdžiui, trenerių veiklą, jei asmuo nėra sudaręs sporto veiklos sutarties (kontrakto). Pažymėtina, kad veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas yra patvirtintas 2002 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1797. Taigi, norint praplėsti galimybę gyventojams teikti sporto paslaugas su verslo liudijimais, atitinkamomis veiklos rūšimis turėtų būti pildomas aukščiau paminėtas Vyriausybės nutarimas, o ne keičiamas įstatymas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu teisinis reguliavimas suteikia teisę vykdyti sporto paslaugų veiklą, neplečiant individualios veiklos sampratos, teikiamos nuostatos vertintinos kaip perteklinės. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ,,gyventojas“ yra fizinis asmuo, t.y. nuolatinis arba nenuolatinis gyventojas, todėl sporto paslaugų veiklos apibrėžtyje žodžiai ,,fizinio asmens“ vertintini kaip pertekliniai. Trečia, pagal pateiktą sampratą sporto paslaugų veikla būtų laikoma tik tokia veikla, kuri vykdoma uždarose patalpose. Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų susiaurinta sporto paslaugų veiklos apibrėžtis, t.y. pagal EVRK nustatytus veiklos kodus fiziniai asmenys gali teikti sporto paslaugas ne tik uždarose patalpose, bet ir lauke (pavyzdžiui, stadionuose, tam tikrų lauko aikštelių su atitinkama sporto įranga nuomojimas ir pan.)
įstatymo projekto nuostatos galėtų įsigalioti einamaisiais biudžetiniais metais, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog 2015 metų valstybės biudžetas pradėtas planuoti, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos ir planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Teikiamos įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo.
Siūlytina įstatymo projektų įsigaliojimo datą susieti su mokestinių metų pradžia. Pirma, atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Antra, pažymėtina, kad vidury mokestinio laikotarpio įsigaliojusios nuostatos galėtų sukelti tam tikrų jos taikymo problemų, nes gyventojų pajamų mokestis vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą yra apskaičiuojamas ir mokamas už visus kalendorinius metus. Trečia, priėmus įstatymo projektą atitinkamai reikės papildyti 2002 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimą Nr. 1797 praplečiant Veiklų, kurioms gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą. Todėl reikia tam tikro laiko pasirengti šių nuostatų įgyvendinimui. 4. Įstatymo projekto nuostatos koreguotinos juridinės technikos požiūriu:
žodžio „ĮSTATYMO“ įrašytinas trumpinys „NR.“, o žodis „PAPILDYMO“ keistinas žodžiu
pavadinime esantis žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“;
dalimi keičiant įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją tai turėtų atsispindėti įstatymo projekto lyginamajame variante. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
FINANSŲ komitetas
2015 m. rugsėjo 16 d. Nr. 109-P-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckas,
Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2014-10-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
individualią veiklą, teikiant sporto paslaugas. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad priėmus įstatymą fiziniai asmenys, turintys nuosavybės teise sporto įrenginius, galės teikti sporto paslaugas. Pažymėtina, kad gyventojai gali verstis bet kokio pobūdžio individualia veikla (komercine, gamybine, kūrybine, profesine ir kitokia), jei tokioms veikloms teisės aktai nenumato reikalavimo įsteigti juridinio asmens. Individuali veikla pagal pažymą ar su verslo liudijimu tik parodo, kokia forma bus mokamas gyventojų pajamų mokestis, t.y. ar jis bus mokamas metams pasibaigus nuo gautų pajamų, ar bus mokamas tam tikras fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
Įvertinus tai, jog teisės aktai šiai veiklos formai nenumato reikalavimo įsteigti juridinį asmenį, fiziniai asmenys šią veiklą šiuo metu gali vykdyti pasirinkdami atitinkamą veiklos rūšį, numatytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (toliau –EVRK), kuris yra patvirtintas 2007 m. spalio 31 d. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. DĮ-226, bei užsiregistruodami kaip asmenys, vykdantys individualią veiklą, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad EVRK numato šias sporto paslaugų veiklos rūšis:
kūno rengybos centrų veikla, 85.51 - sportinis ir rekreacinis švietimas. Pažymėtina, kad po šiais EVRK kodais pateiktos veiklų rūšys apima gan platų sporto paslaugų veiklos spektrą. Be to, tam tikrą veiklą pagal EVRK galima vykdyti ir su verslo liudijais, pavyzdžiui, trenerių veiklą, jei asmuo nėra sudaręs sporto veiklos sutarties (kontrakto). Pažymėtina, kad veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas yra patvirtintas 2002 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1797. Taigi, norint praplėsti galimybę gyventojams teikti sporto paslaugas su verslo liudijimais, atitinkamomis veiklos rūšimis turėtų būti pildomas aukščiau paminėtas Vyriausybės nutarimas, o ne keičiamas įstatymas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu teisinis reguliavimas suteikia teisę vykdyti sporto paslaugų veiklą, neplečiant individualios veiklos sampratos, teikiamos nuostatos vertintinos kaip perteklinės. Pritarti 2.
išvada,
2 Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ,,gyventojas“ yra fizinis asmuo, t.y. nuolatinis arba nenuolatinis gyventojas, todėl sporto paslaugų veiklos apibrėžtyje žodžiai ,,fizinio asmens“ vertintini kaip pertekliniai. Pritarti
išvada,
2 Trečia, pagal pateiktą sampratą sporto paslaugų veikla būtų laikoma tik tokia veikla, kuri vykdoma uždarose patalpose. Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų susiaurinta sporto paslaugų veiklos apibrėžtis, t.y. pagal EVRK nustatytus veiklos kodus fiziniai asmenys gali teikti sporto paslaugas ne tik uždarose patalpose, bet ir lauke (pavyzdžiui, stadionuose, tam tikrų lauko aikštelių su atitinkama sporto įranga nuomojimas ir pan.)
išvada,
įstatymo projekto nuostatos galėtų įsigalioti einamaisiais biudžetiniais metais, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog 2015 metų valstybės biudžetas pradėtas planuoti, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos ir planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
išvada,
paskelbimo. Siūlytina įstatymo projektų įsigaliojimo datą susieti su mokestinių metų pradžia. Pirma, atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.
Antra, pažymėtina, kad vidury mokestinio laikotarpio įsigaliojusios nuostatos galėtų sukelti tam tikrų jos taikymo problemų, nes gyventojų pajamų mokestis vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą yra apskaičiuojamas ir mokamas už visus kalendorinius metus. Trečia, priėmus įstatymo projektą atitinkamai reikės papildyti 2002 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimą Nr. 1797 praplečiant Veiklų, kurioms gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą. Todėl reikia tam tikro laiko pasirengti šių nuostatų įgyvendinimui. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
išvada, 2014-10-06
4Įstatymo projekto nuostatos koreguotinos juridinės technikos požiūriu:
4.1. įstatymo projekto pavadinime po žodžio „ĮSTATYMO“ įrašytinas trumpinys „NR.“, o žodis „PAPILDYMO“ keistinas žodžiu „PAKEITIMO“; 4.2. įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime esantis žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“; 4.3. įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiant įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją tai turėtų atsispindėti įstatymo projekto lyginamajame variante. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
7Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2306, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.
Kartu manytume, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nauja sąvoka, papildanti galiojančio įstatymo 2 straipsnį 32 dalimi, yra taisytina. Neaišku, kodėl siūloma sporto paslaugų veiklą apriboti paslaugomis, teikiamomis tik uždarose patalpose. Sportuoti galima naudojant įvairų inventorių ar sporto įrenginius ne tik uždarose patalpose. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad šio įstatymo kontekste gyventojas ir yra fizinis asmuo (žr. galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2-4 dalis), todėl brauktini žodžiai „fizinio asmens“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos sporto federacijų sąjunga, 2015-10-151 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo IX-1007 2 straipsnio papildymas, numatant, kad sporto paslaugų veiklos paslaugas galėtų teikti individualiai besiverčiantis gyventojas, fizinis asmuo, Lietuvos sporto federacijų sąjungos nuomone, nėra tinkamas. Pagal šiuo metu galiojančias teisines nuostatas kūno kultūros ir sporto paslaugas teikiantys asmenys turi turėti specialųjį kūno kultūros ir sporto išsilavinimą arba atitinkamą licenciją (leidimą). Licencijų išdavimo tvarką nustato ir jas išduoda Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus
leidimai suteikia teisę dirbti sporto teorinį ir praktinį darbą, susijusį su kūno kultūra arba su viena konkrečia sporto šaka.
Tokiu būdu yra užtikrinama, jog kūno kultūros ir sporto paslaugas teikiantys asmenys turi reikalingą kvalifikaciją ir kompetencijas teikti tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinama, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos, yra įgyvendinamas priežiūros ir monitoringo mechanizmas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą papildžius siūlomomis nuostatomis, jog fizinio asmens, turinčio nuosavus sporto įrenginius teikiamos paslaugos pagal individualios veiklos pažymą arba įsigijus verslo liudijimą bus apibūdinami kaip sporto paslaugų veikla gali turėti neigiamos įtakos sveikos gyvensenos tikslams, kadangi teikiamos sporto paslaugos bus nekokybiškos, neturint teorinių ir praktinių įgūdžių jų teikimui. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
2Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija,
atsižvelgti į Kūno kultūros ir sporto įstatyme įtvirtintą nuostatą, kad sporto paslaugas gali teikti tik aukštąjį sporto srities išsilavinimą arba kūno kultūros ir sporto departamento leidimą turintys asmenys. Šiuo metu LSKA (Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija ypatingą dėmesį skiria klubuose dirbančių specialistų kvalifikacijos užtikrinimui, asociacijos narių sutarimu ir remiantis europiniais standartais yra kuriamas sveikatingumo specialistų registras. Tad ir fiziniams asmenims, norintiems teikti sporto klubų paslaugas, turi būti taikomi analogiški reikalavimai kvalifikacijai ir kompetencijoms. 2. Sporto ir sveikatingumo centrams yra keliami aukšti higienos, saugos, sporto įrenginių sertifikavimo, pirmosios pagalbos teikimo reikalavimai, vykdoma nuolatinė kontrolė. Balsuojant už šį projektą būtina atsakyti į klausimą, kaip tai bus užtikrinta teikiant sporto paslaugas sportui nepritaikytose erdvėse. 3.
klubų, kurie šiuo metu dirba UAB įmonių statusu, gali pereiti prie fizinių asmenų veiklos, šiuo atveju valstybė surinktų mažiau mokesčių, nes nebebūtų mokamas PVM, pelno ir kiti mokesčiai, kuriuos moka uždaros akcinės bendrovės. Šie pokyčiai gali destabilizuoti sporto ir sveikatingumo klubų rinką, kas galėtų priversti kai kurias įmones užsidaryti, nes vykdant klubų veiklą kaip fiziniam asmeniui, būtų žymiai palankesnės sąlygos šiam verslui, o tai vėlgi mažintų mokesčius mokamus valstybei. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kūno kultūros ir sporto departamentas 2014-10-141 Kūno kultūros ir sporto departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau departamentas) išnagrinėtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-
įstatymo projektas). Pažymime, kad iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. spalio 6 d. išvadoje Nr. XIIP-2306 ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 2 d. išvadoje Nr. 2306 nurodytoms pastaboms. Taip pat papildomai teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
asmens teikiamos paslaugos būtų laikomos tik tuo atveju, jei jos būtų teikiamos uždarose patalpose. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažos dalies sporto šakų uždarose patalpose net neįmanoma kultivuoti, pvz., dviračių, orientavimosi, irklavimo, buriavimo, automobilių ir pan., nors joms reikalingą įrangą ir (ar) inventorių (dviračius, jachtas, kanojas, baidares, kartingus ar pan.) asmuo gali turėti.
Be to, mėgėjiškai sportuoti (mankštintis) daugeliu atvejų taip pat galima ir atviroje erdvėje: stadionuose, vandens telkiniuose, parkuose ir pan. Pagal siūlomą apibrėžimą sporto paslaugomis nebūtų laikoma ir pvz., lauko teniso kortus turinčio fizinio asmens vykdoma veikla pastarajam komerciniais tikslais eksploatuojant šiuos teniso kortus. Taip pat nesuprantama, kodėl tik nuosavus sporto įrenginius turinčio fizinio asmens teikiamos sporto paslaugos būtų pripažįstamos sporto paslaugų veikla. Esant tokiai formuluotei sporto paslaugų veikla nebūtų laikoma fizinio asmens vykdoma individuali veikla, kurios vykdymui asmuo naudojasi, pvz., išsinuomotais ar patikėjimo teise valdomais sporto įrenginiais. Be to, abejotina, ar tokiu atveju tarpusavyje derėtų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatos, nes pvz., Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad kūno kultūros ir sporto specialistas su organizacijomis, kuriose vykdo kūno kultūros ir sporto pratybas, gali pasirašyti darbo sutartį arba vykdyti individualių veiklą‘, 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad treneris su organizacijomis gali pasirašyti darbo sutartį arba vykdyti individualių veiklų; 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas gali vykdyti individualių veiklų. Kuo, jeigu ne sporto paslaugų veikla, tokiu atveju reikėtų laikyti išvardintų subjektų veiklą?
Atkreiptinas dėmesys, kad šios veiklos vykdymui atskirais atvejais apskritai nereikalinga jokia įranga, pvz., krepšinio treneris sudaro kontraktą su atitinkama organizacija dėl krepšininkų komandos treniravimo, o visu treniruotėms reikalingu inventoriumi ir įranga aprūpina pati organizacija. 2. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kūno kultūros ir sporto pratybas gali vykdyti tik kūno kultūros ir sporto specialistai. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kūno kultūros arba sporto specialistas – sporto krypties aukštąjį išsilavinimą arba kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą turintis asmuo. Atsižvelgdami į tai, manome, jog apibrėžiant sporto paslaugų veiklą būtų tikslinga jos vykdymą sieti ne tik su atitinkama vieta ir įrenginiais
turėjimu. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
Lietuvos sporto universitetas teikia tokias pastabas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo IX-1007 2 straipsnio papildymo įstatymui:
apibrėžtį, nurodant, kad sporto paslaugų veikla -tai uždarose patalpose arba lauke gyventojo, fizinio asmens, turinčio nuosavus sporto įrenginius arba sporto inventorių teikiamos sporto paslaugos pagal individualios veiklos pažymėjimą arba įsigijus verslo liudijimą. 2. Teikiant įstatymo projektą svarstymui, būtina atsižvelgti, į Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 ir 25 str. įtvirtintą nuostatą, kad sporto paslaugas gali teikti tik aukštąjį sporto srities išsilavinimą arba kūno kultūros ir sporto departamento leidimą turintys asmenys. 3.
aukšti higienos, saugos, sporto įrenginių sertifikavimo, pirmosios pagalbos teikimo reikalavimai įtvirtinti įvairiuose LR teisės aktuose, vykdoma nuolatinė šios veiklos kontrolė. Balsuojant už šį projektą būtina atsakyti į klausimą, kaip tai bus užtikrinta teikiant sporto paslaugas sportui nepritaikytose erdvėse ir neturint tinkamo išsilavinimo. 4. Tam tikrų profesijų, dirbančių su žmonėmis, atstovams būtinas privalomas civilinės atsakomybės draudimas. Tvirtinant įstatymo pataisą reikia atsakyti į klausimą - kas atlygins žalą ligonių kasoms, jei kliento sveikatai būtų pakenkta? Kas atlygins žalą žmogui, jei sveikata būtų nepataisomai sugadinta? 5. Lietuvos sporto universitetas informuoja, kad sporto paslaugų negalima prilyginti atlikėjo, kūrybinėms, gamybos ar mokslo veikloms, kadangi sporto veikla yra glaudžiai susijusi su žmogaus fizine sveikata ir jos pokyčiais. Neteisingai dozuojamas fizinis krūvis gali veikti taip pat žalojančiai kaip neteisingai dozuojami vaistai. Asmens fizinio pajėgumo testavimas, fizinio krūvio dozavimas ir treniruočių proceso valdymas yra profesionalių kompetencijų reikalaujanti veikla. Fizinio krūvio skyrimas vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, žmonėms sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, specialiųjų poreikių turintiems asmenims, neįgaliesiems yra specialaus išsilavinimo reikalaujanti sritis, kuriai būtinas šios srities išsilavinimas. Valstybė skatina žmonių fizinį aktyvumą, tačiau būtina užtikrinti, kad šalyje sporto paslaugos būtų teikiamos profesionaliai ir socialiai atsakingai. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-791
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2306 (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių:
gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarka (1 straipsnio 1 dalis), tačiau nėra suteikiama ar kaip nors ribojama teisė gyventojams verstis tam tikra veikla. 2. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą pajamos iš sporto paslaugų veiklos priskiriamos individualios veiklos pajamoms, kurioms taikomos individualios veiklos apmokestinimo taisyklės, tai yra tokios pajamos apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, mokamu įsigyjant verslo liudijimą, jeigu tokia veikla įtraukta į Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 ,,Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“, pavyzdžiui, tam tikra trenerių veikla, arba joms nustatytas 5 procentų pajamų mokesčio tarifas, taikomas iš veiklos gautų pajamų ir vykdant tokią veiklą turėtų išlaidų skirtumui. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Jaunimo ir sporto reikalų komisija, 2014-10-22 Nr. 116-P-5 Nepritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
pasiūlymai:
atmesti, atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2015-01-07 nutarime Nr. 7 išdėstytus argumentus bei Teisės departamento išvadą, kuriems Komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronius Bradauskas, Andrius Kubilius. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
REIKALŲ komitetas
2015 m. birželio 10 d. Nr. (Posėdžio data)
pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: R. Ačas, V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai: K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja S. Dulevičiūtė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministrai J. Zinkevičiūtė, V. Gavrilov, Sveikatos apsaugos ministro patarėja J. Kumpienė, Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja N.Kundotienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai: J. Kumpienė, J. Iždonienė, N. Stasiulienė, Finansų ministerijos atstovai: J. Laveikėnaitė, A. Misiūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2014-10-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
individualią veiklą, teikiant sporto paslaugas. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad priėmus įstatymą fiziniai asmenys, turintys nuosavybės teise sporto įrenginius, galės teikti sporto paslaugas.
Pažymėtina, kad gyventojai gali verstis bet kokio pobūdžio individualia veikla (komercine, gamybine, kūrybine, profesine ir kitokia), jei tokioms veikloms teisės aktai nenumato reikalavimo įsteigti juridinio asmens. Individuali veikla pagal pažymą ar su verslo liudijimu tik parodo, kokia forma bus mokamas gyventojų pajamų mokestis, t.y. ar jis bus mokamas metams pasibaigus nuo gautų pajamų, ar bus mokamas tam tikras fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Įvertinus tai, jog teisės aktai šiai veiklos formai nenumato reikalavimo įsteigti juridinį asmenį, fiziniai asmenys šią veiklą šiuo metu gali vykdyti pasirinkdami atitinkamą veiklos rūšį, numatytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (toliau –EVRK), kuris yra patvirtintas 2007 m. spalio 31 d. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. DĮ-226, bei užsiregistruodami kaip asmenys, vykdantys individualią veiklą, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad EVRK numato šias sporto paslaugų veiklos rūšis:
kūno rengybos centrų veikla, 85.51 - sportinis ir rekreacinis švietimas. Pažymėtina, kad po šiais EVRK kodais pateiktos veiklų rūšys apima gan platų sporto paslaugų veiklos spektrą. Be to, tam tikrą veiklą pagal EVRK galima vykdyti ir su verslo liudijais, pavyzdžiui, trenerių veiklą, jei asmuo nėra sudaręs sporto veiklos sutarties (kontrakto). Pažymėtina, kad veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas yra patvirtintas 2002 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1797.
paslaugas su verslo liudijimais, atitinkamomis veiklos rūšimis turėtų būti pildomas aukščiau paminėtas Vyriausybės nutarimas, o ne keičiamas įstatymas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu teisinis reguliavimas suteikia teisę vykdyti sporto paslaugų veiklą, neplečiant individualios veiklos sampratos, teikiamos nuostatos vertintinos kaip perteklinės. Siūlyti svarstyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui
išvada, 2014-10-0612 Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ,,gyventojas“ yra fizinis asmuo, t.y. nuolatinis arba nenuolatinis gyventojas, todėl sporto paslaugų veiklos apibrėžtyje žodžiai ,,fizinio asmens“ vertintini kaip pertekliniai. Pritarti
išvada, 2014-10-0612 Trečia, pagal pateiktą sampratą sporto paslaugų veikla būtų laikoma tik tokia veikla, kuri vykdoma uždarose patalpose. Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų susiaurinta sporto paslaugų veiklos apibrėžtis, t.y. pagal EVRK nustatytus veiklos kodus fiziniai asmenys gali teikti sporto paslaugas ne tik uždarose patalpose, bet ir lauke (pavyzdžiui, stadionuose, tam tikrų lauko aikštelių su atitinkama sporto įranga nuomojimas ir pan.)
išvada, 2014-10-06
įstatymo projekto nuostatos galėtų įsigalioti einamaisiais biudžetiniais metais, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog 2015 metų valstybės biudžetas pradėtas planuoti, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos ir planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
išvada, 2014-10-06
paskelbimo. Siūlytina įstatymo projektų įsigaliojimo datą susieti su mokestinių metų pradžia.
Pirma, atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Antra, pažymėtina, kad vidury mokestinio laikotarpio įsigaliojusios nuostatos galėtų sukelti tam tikrų jos taikymo problemų, nes gyventojų pajamų mokestis vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą yra apskaičiuojamas ir mokamas už visus kalendorinius metus. Trečia, priėmus įstatymo projektą atitinkamai reikės papildyti 2002 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimą Nr. 1797 praplečiant Veiklų, kurioms gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą. Todėl reikia tam tikro laiko pasirengti šių nuostatų įgyvendinimui. Pritarti
išvada, 2014-10-06
4Įstatymo projekto nuostatos koreguotinos juridinės technikos požiūriu:
4.1. įstatymo projekto pavadinime po žodžio „ĮSTATYMO“ įrašytinas trumpinys „NR.“, o žodis „PAPILDYMO“ keistinas žodžiu „PAKEITIMO“; 4.2. įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime esantis žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“; 4.3. įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiant įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją tai turėtų atsispindėti įstatymo projekto lyginamajame variante. Pritarti
7Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2306, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.
Kartu manytume, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nauja sąvoka, papildanti galiojančio įstatymo 2 straipsnį 32 dalimi, yra taisytina. Neaišku, kodėl siūloma sporto paslaugų veiklą apriboti paslaugomis, teikiamomis tik uždarose patalpose. Sportuoti galima naudojant įvairų inventorių ar sporto įrenginius ne tik uždarose patalpose. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad šio įstatymo kontekste gyventojas ir yra fizinis asmuo (žr. galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2-4 dalis), todėl brauktini žodžiai „fizinio asmens“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos sporto federacijų sąjunga, 2015-10-151 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo IX-1007 2 straipsnio papildymas, numatant, kad sporto paslaugų veiklos paslaugas galėtų teikti individualiai besiverčiantis gyventojas, fizinis asmuo, Lietuvos sporto federacijų sąjungos nuomone, nėra tinkamas. Pagal šiuo metu galiojančias teisines nuostatas kūno kultūros ir sporto paslaugas teikiantys asmenys turi turėti specialųjį kūno kultūros ir sporto išsilavinimą arba atitinkamą licenciją (leidimą). Licencijų išdavimo tvarką nustato ir jas išduoda Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V -620 kūno kultūros ir sporto veiklos leidimai suteikia teisę dirbti sporto teorinį ir praktinį darbą, susijusį su kūno kultūra arba su viena konkrečia sporto šaka.
Tokiu būdu yra užtikrinama, jog kūno kultūros ir sporto paslaugas teikiantys asmenys turi reikalingą kvalifikaciją ir kompetencijas teikti tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinama, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos, yra įgyvendinamas priežiūros ir monitoringo mechanizmas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą papildžius siūlomomis nuostatomis, jog fizinio asmens, turinčio nuosavus sporto įrenginius teikiamos paslaugos pagal individualios veiklos pažymą arba įsigijus verslo liudijimą bus apibūdinami kaip sporto paslaugų veikla gali turėti neigiamos įtakos sveikos gyvensenos tikslams, kadangi teikiamos sporto paslaugos bus nekokybiškos, neturint teorinių ir praktinių įgūdžių jų teikimui. Atsižvelgti
sveikatingumo klubų asociacija, 2015-10-221
svarstymui, būtina atsižvelgti į Kūno kultūros ir sporto įstatyme įtvirtintą nuostatą, kad sporto paslaugas gali teikti tik aukštąjį sporto srities išsilavinimą arba kūno kultūros ir sporto departamento leidimą turintys asmenys. Šiuo metu LSKA (Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija ypatingą dėmesį skiria klubuose dirbančių specialistų kvalifikacijos užtikrinimui, asociacijos narių sutarimu ir remiantis europiniais standartais yra kuriamas sveikatingumo specialistų registras. Tad ir fiziniams asmenims, norintiems teikti sporto klubų paslaugas, turi būti taikomi analogiški reikalavimai kvalifikacijai ir kompetencijoms. 2. Sporto ir sveikatingumo centrams yra keliami aukšti higienos, saugos, sporto įrenginių sertifikavimo, pirmosios pagalbos teikimo reikalavimai, vykdoma nuolatinė kontrolė. Balsuojant už šį projektą būtina atsakyti į klausimą, kaip tai bus užtikrinta teikiant sporto paslaugas sportui nepritaikytose erdvėse. 3.
ir sveikatingumo klubų, kurie šiuo metu dirba UAB įmonių statusu, gali pereiti prie fizinių asmenų veiklos, šiuo atveju valstybė surinktų mažiau mokesčių, nes nebebūtų mokamas pvm, pelno ir kiti mokesčiai, kuriuos moka uždaros akcinės bendrovės. Šie pokyčiai gali destabilizuoti sporto ir sveikatingumo klubų rinką, kas galėtų priversti kai kurias įmones užsidaryti, nes vykdant klubų veiklą kaip fiziniam asmeniui, būtų žymiai palankesnės sąlygos šiam verslui, o tai vėlgi mažintų mokesčius mokamus valstybei. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kūno kultūros ir sporto departamentas, 2014-10-141 Kūno kultūros ir sporto departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau departamentas) išnagrinėtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2306 (toliau – įstatymo projektas). Pažymime, kad iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. spalio 6 d. išvadoje Nr. XIIP-2306 ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 2 d. išvadoje Nr. 2306 nurodytoms pastaboms. Taip pat papildomai teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
asmens teikiamos paslaugos būtų laikomos tik tuo atveju, jei jos būtų teikiamos uždarose patalpose. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažos dalies sporto šakų uždarose patalpose net neįmanoma kultivuoti, pvz., dviračių, orientavimosi, irklavimo, buriavimo, automobilių ir pan., nors joms reikalingą įrangą ir (ar) inventorių (dviračius, jachtas, kanojas, baidares, kartingus ar pan.) asmuo gali turėti.
Be to, mėgėjiškai sportuoti (mankštintis) daugeliu atvejų taip pat galima ir atviroje erdvėje: stadionuose, vandens telkiniuose, parkuose ir pan. Pagal siūlomą apibrėžimą sporto paslaugomis nebūtų laikoma ir pvz., lauko teniso kortus turinčio fizinio asmens vykdoma veikla pastarajam komerciniais tikslais eksploatuojant šiuos teniso kortus. Taip pat nesuprantama, kodėl tik nuosavus sporto įrenginius turinčio fizinio asmens teikiamos sporto paslaugos būtų pripažįstamos sporto paslaugų veikla. Esant tokiai formuluotei sporto paslaugų veikla nebūtų laikoma fizinio asmens vykdoma individuali veikla, kurios vykdymui asmuo naudojasi, pvz., išsinuomotais ar patikėjimo teise valdomais sporto įrenginiais. Be to, abejotina, ar tokiu atveju tarpusavyje derėtų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatos, nes pvz., Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad kūno kultūros ir sporto specialistas su organizacijomis, kuriose vykdo kūno kultūros ir sporto pratybas, gali pasirašyti darbo sutartį arba vykdyti individualių veiklą‘, 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad treneris su organizacijomis gali pasirašyti darbo sutartį arba vykdyti individualių veiklų; 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas gali vykdyti individualių veiklų. Kuo, jeigu ne sporto paslaugų veikla, tokiu atveju reikėtų laikyti išvardintų subjektų veiklą?
Atkreiptinas dėmesys, kad šios veiklos vykdymui atskirais atvejais apskritai nereikalinga jokia įranga, pvz., krepšinio treneris sudaro kontraktą su atitinkama organizacija dėl krepšininkų komandos treniravimo, o visu treniruotėms reikalingu inventoriumi ir įranga aprūpina pati organizacija. 2. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kūno kultūros ir sporto pratybas gali vykdyti tik kūno kultūros ir sporto specialistai. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kūno kultūros arba sporto specialistas – sporto krypties aukštąjį išsilavinimą arba kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą turintis asmuo. Atsižvelgdami į tai, manome, jog apibrėžiant sporto paslaugų veiklą būtų tikslinga jos vykdymą sieti ne tik su atitinkama vieta ir įrenginiais
turėjimu. Pritarti
universitetas, 2014-10-151 Lietuvos sporto universitetas teikia tokias pastabas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo IX-1007 2 straipsnio papildymo įstatymui:
paslaugų veiklos apibrėžtį, nurodant, kad sporto paslaugų veikla -tai uždarose patalpose arba lauke gyventojo, fizinio asmens, turinčio nuosavus sporto įrenginius arba sporto inventorių teikiamos sporto paslaugos pagal individualios veiklos pažymėjimą arba įsigijus verslo liudijimą. 2. Teikiant įstatymo projektą svarstymui, būtina atsižvelgti, į Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 ir
sporto srities išsilavinimą arba kūno kultūros ir sporto departamento leidimą turintys asmenys. 3. Sporto ir sveikatingumo centrams yra keliami aukšti higienos, saugos, sporto įrenginių sertifikavimo, pirmosios pagalbos teikimo reikalavimai įtvirtinti įvairiuose LR teisės aktuose, vykdoma nuolatinė šios veiklos kontrolė.
Balsuojant už šį projektą būtina atsakyti į klausimą, kaip tai bus užtikrinta teikiant sporto paslaugas sportui nepritaikytose erdvėse ir neturint tinkamo išsilavinimo. 4. Tam tikrų profesijų, dirbančių su žmonėmis, atstovams būtinas privalomas civilinės atsakomybės draudimas. Tvirtinant įstatymo pataisą reikia atsakyti į klausimą - kas atlygins žalą ligonių kasoms, jei kliento sveikatai būtų pakenkta? Kas atlygins žalą žmogui, jei sveikata būtų nepataisomai sugadinta? 5. Lietuvos sporto universitetas informuoja, kad sporto paslaugų negalima prilyginti atlikėjo, kūrybinėms, gamybos ar mokslo veikloms, kadangi sporto veikla yra glaudžiai susijusi su žmogaus fizine sveikata ir jos pokyčiais. Neteisingai dozuojamas fizinis krūvis gali veikti taip pat žalojančiai kaip neteisingai dozuojami vaistai. Asmens fizinio pajėgumo testavimas, fizinio krūvio dozavimas ir treniruočių proceso valdymas yra profesionalių kompetencijų reikalaujanti veikla. Fizinio krūvio skyrimas vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, žmonėms sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, specialiųjų poreikių turintiems asmenims, neįgaliesiems yra specialaus išsilavinimo reikalaujanti sritis, kuriai būtinas šios srities išsilavinimas. Valstybė skatina žmonių fizinį aktyvumą, tačiau būtina užtikrinti, kad šalyje sporto paslaugos būtų teikiamos profesionaliai ir socialiai atsakingai. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos Vyriausybė, 2015-01-071 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-791 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007
Projektas) dėl šių priežasčių:
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarka (1 straipsnio 1 dalis), tačiau nėra suteikiama ar kaip nors ribojama teisė gyventojams verstis tam tikra veikla. 2. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą pajamos iš sporto paslaugų veiklos priskiriamos individualios veiklos pajamoms, kurioms taikomos individualios veiklos apmokestinimo taisyklės, tai yra tokios pajamos apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, mokamu įsigyjant verslo liudijimą, jeigu tokia veikla įtraukta į Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 ,,Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“, pavyzdžiui, tam tikra trenerių veikla, arba joms nustatytas 5 procentų pajamų mokesčio tarifas, taikomas iš veiklos gautų pajamų ir vykdant tokią veiklą turėtų išlaidų skirtumui. Pritarti iš dalies Siūloma iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam
pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems pritarė Sveikatos reikalų komitetas. 6.2. Pasiūlymai: negauta. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Filipovičienė, A. Matulas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė