Projekto lyginamasis variantas
Papildyti Įstatymą 3¹ straipsniu:
„3¹straipsnis. Profesinių sąjungų reprezentatyvumas
Atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis nacionaliniu lygiu pripažįstamos tokios profesinės sąjungos, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:
1) įregistruotos kaip profesinių sąjungų susivienijimai ir veikiančios ne mažiau kaip 5 metus;
2) turi padalinius ne mažiau kaip dešimtadalyje Lietuvos Respublikos savivaldybių arba jungia ne mažiau kaip 5 skirtingų ekonominės veiklos sektorių susivienijimus;
3) jungia ne mažiau kaip 10 procentų Lietuvos profesinių sąjungų narių;
4) yra europinių arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narės. Atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis šakos lygiu pripažįstamos tokios profesinės sąjungos, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:
1) įsteigtos kaip ekonominės veiklos profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų susivienijimai;
2) turi padalinius arba jungia narius daugiau nei vienoje Lietuvos Respublikos savivaldybėje;
3) jungia ne mažiau kaip 5 procentus atstovaujamo sektoriaus darbuotojų arba veikia ne mažiau kaip 5 procentuose atstovaujamojo sektoriaus įmonių;
4) yra europinių arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narės.
Atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis teritoriniu lygiu pripažįstamos tokios profesinės sąjungos, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:
1) tiesiogiai ar per savo padalinius veikia konkrečioje teritorijoje (apskrityje, savivaldybėje ar kt.);
2) jungia ne mažiau kaip 5 procentus atstovaujamos teritorijos ar atstovaujamojo sektoriaus darbuotojų konkrečioje teritorijoje; Jei nėra organizacijų, atitinkančių 1 dalies 3 punkte, 2 dalies 3 punkte ir 3 dalies 2 punkte nurodytus kriterijus, atstovaujančia atitinkamo lygio organizacija pripažįstama ta, kuri atitinka kitus jos lygio atstovaujančiai profesinei sąjungai keliamus kriterijus bei jungia daugiausiai narių.“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6 straipsnį nauja 3 dalimi:
„Steigiant profesinės sąjungos padalinį įmonėje
būtina, kad jis turėtų šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą steigėjų skaičių. Profesinės sąjungos padaliniai turi visas profesinės sąjungos teises ir garantijas.“. 2. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį, ją atitinkamai laikyti 4 dalimi ir išdėstyti taip:
„Profesinė sąjunga ar jos padalinys laikomas įsteigtau
nuo tos dienos, kai įvykdytos šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos sąlygos.“. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Profesinės sąjungos turi teisę jungtis į įvairius susivienijimus.
Profesinių sąjungų susivienijimą sudaro ne mažiau kaip 5 profesinės sąjungos ar profesinės sąjungos padaliniai skirtingose įmonėse, įstaigose, organizacijose.“. 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) profesinės sąjungos padalinių, filialų ir atstovybių
steigimo ir jų veiklos nutraukimo tvarka;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys ALGIRDAS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino nesureguliuotas profesinių sąjungų reprezentatyvumo nustatymas, kai vyksta derybos dėl šakos, teritorinės ar nacionalinės kolektyvinės sutarties. Praktika rodo, kad paprastai derybose pareiškia norą dalyvauti įvairios profesinės sąjungos, taip pat ir tos, kurios neatstovauja darbuotojų daugumos valiai. Nesant reprezentatyvumo kriterijų teisės aktuose, tokios profesinės sąjungos stabdo kolektyvines derybas ir nesiekia konstruktyvaus dialogo. Projekto tikslas - nustatyti sąžiningas ir adekvačias profesinių sąjungų reprezentatyvumo taisykles, pagal kurias būtų nustatomos labiausiai atstovaujančios organizacijos, su kuriomis būtų deramasi dėl kolektyvinės sutarties. Projekto uždaviniai:
1) Profesinių sąjungų įstatyme numatyti konkrečius kriterijus, kuriuos atitinkančios profesinės sąjungos galėtų būti pripažintos atstovaujančiomis nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygiu;
2) patikslinti profesinių sąjungų susivienijimo sąvoką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Projekto teikėjas - Seimo narys Algirdas Sysas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme nenustatyta jokių profesinių sąjungų reprezentatyvumo kriterijų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnis nustato, kad „Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises“.
Konstitucines teises detalizuoja įstatymai, todėl profesinių sąjungų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, kuriame kol kas nėra nustatyti kriterijai, apibrėžiantys labiausiai atstovaujančias organizacijas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti konkrečius kriterijus, kuriuos turėtų atitikti profesinės sąjungos, kad būtų pripažintos atstovaujančiomis. Tai paskatintų kolektyvinių derybų dėl šakos, teritorinių, nacionalinių kolektyvinių sutarčių pagausėjimą, ypač biudžetiniame sektoriuje. Pavyzdžiui, pastaruosius kelerius metus stringa kolektyvinės derybos dėl socialinių darbuotojų darbo sąlygų vien todėl, kad nerandamas sutarimas tarp profesinių sąjungų. Reprezentatyvumo kriterijai padėtų išspręsti nesutarimus tarp profesinių sąjungų ir nustatyti labiausiai atstovaujančias organizacijas ir kituose sektoriuose, o tai paskatintų kolektyvines derybas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Įstatymo nuostatų pakeitimo teigiamas poveikis būtų akivaizdus kolektyvinių derybų lygmenyje, kai būtų konkrečiai žinoma, kas gali jose dalyvauti. Tai sukurtų profesinėms sąjungoms prielaidą jungtis į organizacijas ir taip siekti bendrų tikslų, o ne veikti pavieniui. Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir /ar korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymą, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Darbuotojų atstovavimas, profesinė sąjunga, profesinių sąjungų teisės. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas ALGIRDAS
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-09-23 Nr. XIIP-2298 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nr. I-2018 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2298, pažymime, kad projektui pastabų ar pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto nurodome, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui teiktoms pastaboms ir, visų pirma, pastabai, jog reguliavimas, kuriuo siūloma diferencijuoti profesinių sąjungų teises, priklausomai nuo to, ar jos atitinka tam tikrus kriterijus, vertintinas kaip galimai neatitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio normų, pagal kurias profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, visos profesinės sąjungos turi lygias teises. Kartu manome, kad siūlomas reguliavimas prieštarautų ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsnio pirmai pastraipai, kurioje įtvirtinta, kad „Profesinės sąjungos Lietuvos Respublikoje veikia laisvai ir savarankiškai. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises <...>“. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
ĮSTATYMO PAPILDYMO 3¹ STRAIPSNIU įstatymo
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Vytautas Gapšys, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Gintarė Morkūnienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Jadvyga Andriuškevičiūtė, Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovė Eglė Užmiškytė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai Nerijus Kasiliauskas, Ilona Petrovė ir Evelina Šilinytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Profesinių sąjungų įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 3¹ straipsniu ir nustatyti profesinių sąjungų reprezentatyvumo nacionaliniu, šakos ir teritoriniu lygiu kriterijus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Projekto rengimą paskatino nesureguliuotas profesinių sąjungų reprezentatyvumo nustatymas, kai vyksta derybos dėl šakos, teritorinės ar nacionalinės kolektyvinės sutarties.
Praktika rodo, kad paprastai derybose pareiškia norą dalyvauti įvairios profesinės sąjungos, taip pat ir tos, kurios neatstovauja darbuotojų daugumos valiai. Nesant reprezentatyvumo kriterijų teisės aktuose, tokios profesinės sąjungos stabdo kolektyvines derybas ir nesiekia konstruktyvaus dialogo. Projekto tikslas - nustatyti sąžiningas ir adekvačias profesinių sąjungų reprezentatyvumo taisykles, pagal kurias būtų nustatomos labiausiai atstovaujančios organizacijos, su kuriomis būtų deramasi dėl kolektyvinės sutarties.“ Keičiamo įstatymo 3¹ straipsnyje siūlomos nuostatos ir įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto rengimą paskatinę motyvai svarstytini dėl kelių priežasčių. Įstatymo projekte siūloma nustatyti tam tikrus profesinių sąjungų reprezentatyvumo nacionaliniu, šakos ir teritoriniu lygiu kriterijus, kas reikštų, kad tik visus tuos kriterijus atitinkančios profesinės sąjungos turėtų išimtines teises atstovauti savo narius tam tikru lygiu. Reguliavimas, kuriuo siūloma diferencijuoti profesinių sąjungų teises, priklausomai nuo to, ar jos atitinka tam tikrus kriterijus, vertintinas kaip galimai neatitinkantis Konstitucijos
veikia savarankiškai, visos profesinės sąjungos turi lygias teises. 2. Keičiamo įstatymo 3¹ straipsnyje siūlomi profesinių sąjungų reprezentatyvumo kriterijai taip pat vertintini kaip galimai pažeidžiantys Konstitucijos 50 straipsnio normas, pagal kurias profesinės veikia savarankiškai, o visos profesinės sąjungos turi lygias teises. Profesinių sąjungų reprezentatyvumo nacionaliniu, šakos ir teritoriniu lygiu kriterijus siūloma nustatyti tikslu atrinkti profesines sąjungas derėtis dėl kolektyvinės sutarties.
Pažymėtina, kad derybos dėl kolektyvinės sutarties sudarymo yra tik vienas iš kolektyvinių santykių elementų, todėl neaišku kaip turėtų būti sprendžiami ginčai, kylantys dėl nacionalinės, šakos ar teritorinės kolektyvinės sutarties sudarymo, kas būtų atsakingas už jų pasekmes. Pagal Konstituciją, profesinių sąjungų veikla įstatymu reguliuotina tiek, kiek reikia jų, kaip juridinių asmenų, steigimui. Profesinių sąjungų atstovavimo teisinis institutas apima dvejopo pobūdžio atstovavimą – profesinių sąjungų, kaip juridinių asmenų, ir profesinių sąjungų, kaip savo narių ir dirbančiųjų teisių gynėjų, atstovavimą. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas reikštų, kad tik visus tuos kriterijus atitinkančios profesinės sąjungos turėtų išimtines teises atstovauti ne tik savo, bet ir kitų profesinių sąjungų narius, nors tokia valia nebūtų išreikšta. Keičiamo įstatymo 3¹ straipsnyje siūlomi nustatyti profesinių sąjungų reprezentatyvumo kriterijai kelia abejonių dėl jų įgyvendinimo galimybių. Pavyzdžiui, pagal Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas) ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą, Lietuvos Respublikos prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybės institucija, o prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas. Taigi, prokuratūros sistemoje veikianti profesinė sąjunga neatitiktų nei nacionaliniu, nei šakos lygiu pripažįstamos atstovaujančia profesinės sąjungos statuso, todėl neaišku, kas pagal keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 4 dalyje nurodytas taisykles atstovautų tokios profesinės sąjungos narių interesus ir kodėl atstovavimas, apskritai, turi būti perduotas.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 4 dalį, „Jei nėra organizacijų, atitinkančių 1 dalies 3 punkte, 2 dalies 3 punkte ir 3 dalies 2 punkte nurodytus kriterijus, atstovaujančia atitinkamo lygio organizacija pripažįstama ta, kuri atitinka kitus jos lygio atstovaujančiai profesinei sąjungai keliamus kriterijus bei jungia daugiausiai narių.“ Pagal šią formuluotę „nereprezentatyvios“ profesinės sąjungos teisė „reprezentatyviai“ profesinei sąjungai būtų perduota įstatymu, o ne „nereprezentatyvios“ profesinės sąjungos valia, todėl neaišku, kokią ir kieno valią reikštų
„reprezentatyvi“ profesinė sąjunga. Pažymėtina,
kad profesinių sąjungų, kaip atstovų, veikimo galia priklauso ne nuo tam tikrų formalių kriterijų atitikties, o nuo jų gebėjimo veikti taip, kad kita šalis negalėtų išvengti derybų bei susitarimų ir būtų priversta juos tinkamai vykdyti. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta aplinkybė, kad paprastai derybose pareiškia norą dalyvauti įvairios profesinės sąjungos, taip pat ir tos, kurios neatstovauja darbuotojų daugumos valiai, nėra pagrįsta priežastis nustatyti siūlomą teisinį reguliavimą, nes kita derybų šalis gali neakceptuoti keliamų reikalavimų.
Pažymėtina, kad profesinių sąjungų reprezentatyvumo kriterijai taip pat kelia abejonių, nes neaišku kaip juos patikrinti (pavyzdžiui reikalavimas jungti ne mažiau kaip 5 procentus atstovaujamo sektoriaus darbuotojų arba veikti ne mažiau kaip 5 procentuose atstovaujamojo sektoriaus įmonių), neaišku, kuriuo metu tuos kriterijus turi atitikti profesinė sąjunga, - steigimosi, tam tikru tęstiniu laikotarpiu ar pareiškusi norą derėtis. <...> Nepritarti Reprezentatyvumo kriterijų nustatymas profesinių sąjungų atžvilgiu yra įtvirtintas Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijose. Taip pat profesinių sąjungų reprezentatyvumo kriterijus yra nustačiosios daugelis ES valstybių (Prancūzija, Belgija, Austrija, Čekija, Bulgarija, Graikija, Airija, Vengrija, Ispanija ir kt.) Atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą ir reguliuojamų teisinių santykių (derybų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo) ypatumus, Konstitucijoje įtvirtintas profesinių sąjungų lygybės principas neturėtų būti laikomas absoliučiu. Pažymėtina, kad kiekviena profesinė sąjunga, įvykdžiusi įstatyme siūlomus nustatyti reprezentatyvumo reikalavimus, turėtų teisę naudotis jai suteiktomis papildomomis teisėmis ir įgaliojimais. Profesinių sąjungų lygių teisių principas būtų pažeistas tuo atveju, jei kuri nors profesinė sąjunga būtų nepagrįstai valstybės institucijų diskriminuojama arba jei vienai iš lygiaverčių profesinių sąjungų būtų suteikiama daugiau teisių nei kitai. 3.
Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnis, kuriuo siūloma papildyti Profesinių sąjungų įstatymą 3¹ straipsniu ir nustatyti profesinių sąjungų reprezentatyvumo nacionaliniu, šakos ir teritoriniu lygiu kriterijus, neprieštarauja Konstitucijos 50 straipsniui. 4. Balsavimo rezultatai: 6 – „už“ (1 balsavime nedalyvavo). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas