Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 225 straipsnio pakeitimas Pakeisti 225 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios
Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų išskaitos negalimos, o iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, tačiau išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą.“ Pakeisti 225 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darant išskaitas Iiš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitos negalimos, o darant išskaitas iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama ne mažiau kaip penkiasdešimt aštuoniasdešimt procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, tačiau išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, darbuotojui turi būti paliekama ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą.“225 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios. „3.
„3. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios
Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Naglis Puteikis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projektas parengtas siekiant apsaugoti vieną socialiai pažeidžiamiausių Lietuvos piliečių grupių – pilnu darbo krūviu dirbančius, tačiau ties skurdo riba ar net gerokai žemiau šios ribos gyvenančius žmones. Tokioje padėtyje atsiduria iš darbo užmokesčio gyvenantys asmenys, jei pusė jų atlyginimo ar dar didesnė jo dalis yra išskaitoma dėl įvairių įsiskolinimų, pvz., už komunalines paslaugas (šildymą, vandens, elektros tiekimą, kt.). Ypač kritinė tokiais atvejais tampa vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą gaunančių dirbančiųjų materialinė padėtis. Nuostatos, įtvirtintos Civilinio proceso kodekso 736 ir Darbo kodekso 225 straipsniuose, leidžia pagal kelis vykdomuosius dokumentus išskaityti skolų padengimui penkiasdešimt procentų iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Atskaičius iš minimalios mėnesinės algos (1000 Lt) mokesčius, o iš likusios sumos išskaičius
asmuo, gaunantis minimalų atlyginimą, gyvena vienas, jam lieka 422,75 Lt, jei vienas augina vaiką - 437,75 Lt. Šios sumos yra akivaizdžiai nepakankamos pragyvenimui ir ženkliai mažesnės už oficialią skurdo rizikos ribą: 2013 m. paskelbtais Statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos riba 2012 m. buvo 749 litai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui.
Situacija, kai dirbantis asmuo gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, yra visiškai nepriimtina socialinio teisingumo požiūriu, nesuderinama su Lietuvos ratifikuotoje Europos socialinėje chartijoje įtvirtintomis teisėmis (pvz., „Kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę savo laisvai pasirinktu darbu užsidirbti pragyvenimą“, „Kiekvienas žmogus turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties“), naikina motyvaciją dirbti ir gali paskatinti dalį įsiskolinusiųjų pasirinkti gyvenimą iš pašalpų. Išieškant įsiskolinimus pagal dabartinį reglamentavimą, labai sunkioje, o neretai ir tiesiog žlugdančioje padėtyje atsiduria ir tie dirbantieji, kurių atlyginimas yra gerokai didesnis už minimalų. Pagal Civilinio proceso kodekso 736 ir Darbo kodekso 225 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios minimalią algą, išskaitoma 70 procentų. Pavyzdžiui, jei vienas gyvenantis asmuo gauna 2000 Lt atlyginimą, iš kurio yra išieškomas įsiskolinimas pagal kelis vykdomuosius raštus, jam lieka 676,4 Lt – t. y., mažiau, nei jau minėta skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui (iš atlyginimo dalies, neviršijančios minimalios algos, išskaičius 50 procentų, lieka 422,75 Lt; iš atlyginimo dalies, viršijančios minimalią algą, išskaičius 70 procentų, lieka 253,65 Lt). Net ir tuo atveju, jei asmuo gauna dabartiniame šalies kontekste palyginti didelį 3000 Lt atlyginimą, po išskaitymų pagal kelis vykdomuosius raštus jam lieka 892,7 Lt – nedaug daugiau už oficialią skurdo rizikos ribą (iš atlyginimo dalies, neviršijančios minimalios algos, išskaičius 50 procentų, lieka 422,75 Lt; iš atlyginimo dalies, viršijančios minimalią algą, išskaičius 70 procentų, lieka 469,95Lt).
Kitaip tariant, dirbantis, tačiau įsiskolinimų turintis žmogus iš esmės yra žlugdomas ir stumiamas į bankrotą. Todėl šią iš esmės ydingą padėtį būtina kuo skubiau keisti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Inicijuoti įstatymo projektą paskatino Seimo nario Naglio Puteikio gauti piliečių laiškai ir skundai, jį rengiant talkino Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas Paulius Markevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. LIETUVOS RESPUBLIKOS Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo ĮSTATYMAS
dydžio apribojimas
minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. 2. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. 3. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-188, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą,
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;
3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. 2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. 3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma pakeisti Darbo kodekso 225 straipsnį, nustatant, kad iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitos negalimos, o iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, tačiau išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą. Taip pat siūloma nustatyti, kad darant išskaitas iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama ne mažiau kaip aštuoniasdešimt procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, išskyrus atvejus, kai išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas - šiais atvejais leidžiama išieškoti iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą. Paraleliai su šiuo projektu teikiamas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti analogišką reglamentavimą.
Teigiami rezultatai, kurių tikimasi įgyvendinus šiais projektais siūlomą reglamentavimą: dalies dirbančių, tačiau giliame skurde gyvenančių piliečių gyvenimas taps oresnis; skolų turintys žmonės turės didesnę motyvaciją dirbti. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto pataisos, kurios sumažins dalies Lietuvos piliečių skurdo gylį, turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes akivaizdu, kad skurdas yra vienas iš veiksnių, didinančių socialinės rizikos šeimų skaičių ir bloginančių kriminogeninę situaciją. Korupcijai projektas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įgyvendinus projektu siūlomą reglamentavimą, verslo sąlygos pagerės, nes minimalią mėnesinę algą gaunantys ir įsiskolinimų turintys darbuotojai, turėdami galimybę oriai pragyventi, bus labiau suinteresuoti sąžiningai dirbti, nei tuo atveju, jei dirbdami vis tiek gyvena giliame skurde. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Analogiškas nuostatas būtina įtvirtinti ir Civilinio proceso kodekse, todėl kartu su šiuo projektu teikiamas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo projektas. 9.
kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas ne tik neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, bet ir sudaro sąlygas labiau užtikrinti Lietuvos ratifikuotoje Europos Socialinėje chartijoje įtvirtintas teises. 11. jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Minimalioji mėnesinė alga, skurdo rizikos lygis, išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio, Europos socialinė chartija
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO Nr. IX-926 225 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2014-09-24 Nr. XIIP-2286 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Darbo kodekso 225 straipsnį ir nustatyti naujas išskaitų iš darbo užmokesčio taisykles. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, Darbo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos išskaitos negalimos“. Taigi, minimalią mėnesinę algą gaunantis skolininkas būtų neribotam laikui (kol jo pajamos nepasikeis) atleistas nuo pareigos atlyginti kitiems asmenims padarytą žalą. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas, kuriuo asmenys imperatyviai, neribotam laikui atleidžiami nuo pareigos atlyginti kitiems asmenims padarytą žalą, nuostolius vien tik dėl to, kad jų darbo užmokestis neviršija Vyriausybės nustatytos MMA, pažeidžia kitų asmenų teises, nėra pakankamai pagrįstas ar proporcingas siekiamam tikslui, todėl galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms, kad įstatymui visi asmenys lygūs, taip pat 30 straipsnio nuostatoms dėl asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo. Antra, Darbo kodekso 225 straipsnio 1 dalies formuluotė nenuosekli, siūlomos taisyklės tarpusavyje nedera. Darbo kodekso 225 straipsnio 2 dalies formuluotė „darant išskaitas <...> išskaitos negalimos“ taisytina bendrinės kalbos požiūriu. Trečia, Darbo kodekso 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti išskaitų dydžiai, iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, nesuprantami. 2.
nuostatos tarpusavyje derintinos su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-743 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-2085) nuostatomis, reguliuojančiomis išskaitas pagal kelis vykdomuosius dokumentus. 3. Neaišku, kodėl projektu siūloma panaikinti teismo diskreciją, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, šalių turtinę padėtį, nustatyti kitokį išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį nei nustatytas Darbo kodekse. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną: „ <...> Vykdymo proceso teisėtumui užtikrinti turi būti įtvirtinta veiksminga teisminė vykdymo proceso kontrolė (gali būti įvairios tokios kontrolės formos), kurią vykdydamas teismas galėtų spręsti visus vykdymo procese kylančius klausimus (ginčus). Tokios kontrolės pagrindinis tikslas – užtikrinti vykdymo proceso teisėtumą, veiksmingumą, operatyvumą, asmens pažeistų teisių gynimą. <...> Teisėkūros subjektai, reguliuodami su vykdymo procesu susijusius santykius, turi paisyti konstitucinio tinkamo teisinio proceso reikalavimo, inter alia turi būti užtikrinta teisminė vykdymo proceso kontrolė, taip pat asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą imperatyvas.“ (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas). 5. Projektas taisytinas, atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles: 5.1. Projekto pavadinimas dėstytinas taip:
ĮSTATYMO PROJEKTAS“. 5.2. Projektu keičiamas Darbo kodekso 225 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes siūlomos keisti visos šio straipsnio dalys. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Jadvyga Andriuškevičiūtė Daina Petrauskaitė
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-09-19 Nr. XIIP-2286 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-926 225 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2286, pažymime, kad įstatymo projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisė tiesiogiai netaikoma. Kita vertus, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2014 m. rugsėjo 24 d. išvadoje pateiktoms pastaboms, kad įstatymo projekto nuostatos svarstytinos dėl jų atitikties proporcingumo principui, derintinos su galiojančiomis kitų įstatymų nuostatomis, taip pat galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 30 straipsniuose įtvirtintoms žmogaus teisėms, pagal kurias įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs (negalima asmenims teikti privilegijų dėl jų socialinės padėties), taip pat įstatymu turi būti užtikrinama, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos gali kreiptis į teismą, o jam padaryta materialinė ir moralinė žala bus atlyginama. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]