Projekto lyginamasis variantas
NR. I-2721 2, 5¹,10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 51,
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai. Šis apribojimas netaikomas asmeniui, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą už tokio nusikaltimo, kuriuo nėra šiurkščiai pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą.“
Pakeisti 5¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5¹ straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis
yra rinkimų teisę turintis asmuo. Prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai, t. y. nuo Seimo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.“ „2.
Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (politinės partijos ar kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) bei ženkliukų, skirtų politinei partijai ar kandidatui arba asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas. 2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų), pažymėtų politinės partijos, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į Seimo narius, simbolika, deklaruotų Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) jos nustatyta tvarka ir skirtų politinei partijai, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, numatomam kelti ar numatančiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, propaguoti, neatlygintinas platinimas. Redakcija nuo 2015-01-01: 2.
Redakcija nuo 2015-01-01:
programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 1,5 euro), pažymėtų politinės partijos, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į Seimo narius, simbolika, deklaruotų Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) jos nustatyta tvarka ir skirtų politinei partijai, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, numatomam kelti ar numatančiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, propaguoti, neatlygintinas platinimas. 3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Apie nustatytą rinkėjų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.“
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų
skaičių, miestų, rajonų savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.“
2Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Miesto, rajono Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus ir referendumus, prireikus į rinkimų apylinkes mero savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje.“
3Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Meras Savivaldybės administracijos direktoriaus teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną pastato, kuriame yra balsavimo patalpa, adreso koordinates. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.“
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą.
Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas apylinkės rinkimų komisijos nariui, taip pat apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui, turinčiam nepriekaištingo darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir apygardos rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems nepriekaištingo darbo apygardos rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.“
straipsnį nauja 4 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;
neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
4) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.“
1.
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 85 dienoms iki rinkimų.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;“
3Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir meras savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių savivaldybių teritorijų, komisijoje turi būti visų šių savivaldybių administracijose dirbančių karjeros valstybės tarnautojų, pasiūlytų į komisiją šių savivaldybių merų administracijų direktorių.“
4Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba mero savivaldybės administracijos direktoriaus.“
5Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų.
Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų.“
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų (jų koalicijų), turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, meras savivaldybės administracijos direktorius.“
2Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:
1) kiekviena partija ar jų partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
2) partija ar jų partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, tarybos rinkimus gavusi šios tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu partija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.“
3Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Mero Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros negali būti partijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys apygardos rinkimų komisijos nariai apygardos rinkimų komisijos posėdyje, kuriame skiriamas mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas apylinkės rinkimų komisijos narys, prieštarauja mero savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, ši kandidatūra negali būti skiriama komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) iš apygardos rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, partijų atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, praneša apygardos rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;“8 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi elektroninėse informacijos laikmenose elektroninių ryšių priemonėmis sudaromi ir tvarkomi Vyriausiosios rinkimų komisijos kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju.
Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:“9 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,4. Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik Vyriausiajai rinkimų komisijai sutikus. Elektroninis Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas pasibaigus rinkimams yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu terminu ir tvarka.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkimų dieną rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje savo vienmandatės apygardos rinkimų apylinkėje, jei visos abi šios apygardos rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jei bus gautas balsavimo paštu voke, nebus skaičiuojamas.“
1.
1Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, ne vėliau kaip prieš 65 185 dienas dienos iki rinkimų dienos;“
2Papildyti 37 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Partija kelti kandidatus, o asmuo išsikelti kandidatu gali po to, kai yra
įregistruoti politinės kampanijos dalyviu pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą (toliau – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas).“
straipsnio 2 dalį laikyti atitinkamai 3 dalimi šią dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„2 3. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia
pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš jos nustatytos eilės. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų, surašytų iš eilės, sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje turi būti patvirtinti partijos suvažiavimo ar konferencijos. Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas. Partijos, iškeltų kandidatų sąrašą parašais turi paremti ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų.“
straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Jeigu partija kandidatą į Seimo narius kelia vienmandatėje rinkimų apygardoje,
tokio kandidato iškėlimą parašais turi paremti ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų.“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai ir parašų rinkimo lapai
1.
Partija turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose;
2) savo registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą;
4) kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose, sąrašą;
5) kiekvieno keliamo kandidato pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Partija gali turi pateikti kiekvieno kandidato fotonuotraukas, autobiografiją;
6) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi teisę pateikti įgaliojimus atstovauti jai ir jos keliamiems kandidatams apygardų rinkimų komisijose;
7) dokumentą, patvirtinantį, kad partija ar asmuo, keliamas kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje, sumokėjo rinkimų užstatą ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, sąskaita, į kurią bus grąžinamas rinkimų užstatas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalį.
8) jeigu partija paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;
9) (neteko galios nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.);
pateikimo mėnesio 1 dienos gautas ir kasoje bei politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų ir einamojoje banko sąskaitose turimas lėšas. 2. Asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, apygardos rinkimų komisijai turi pateikti:
1) pareiškimą dėl išsikėlimo kandidatu į Seimo narius šioje rinkimų apygardoje;
2) paties pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis.
Asmuo gali turi pateikti savo fotonuotraukas, autobiografiją;
3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, sumokėjo rinkimų užstatą ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvos Respublikoje registruotoje kredito įstaigoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinyje, veikiančios Lietuvos Respublikoje, sąskaita, į kurią bus grąžinamas rinkimų užstatas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalį. Taip pat gali būti pateiktas kandidato įgaliojimas jam atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir tos apygardos rinkimų komisijoje. 4. 3. Kandidato į Seimo narius anketoje pilietis, išsikėlęs arba keliamas kandidatu į Seimo narius, pats turi įrašyti: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas.
Kandidato į Seimo narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti. Kandidatas į Seimo narius taip pat privalo raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, ir jei tokių aplinkybių yra, pateikti kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę patvirtinantį dokumentą, o Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu – Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat atitinkamos formos ir turinio rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidato į Seimo narius turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. 5. 4. Pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 ir baigiamas Pareiškinius dokumentus, neįskaitant užpildytų vardinių parašų rinkimo lapų, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 dienoms ir baigia 17 valandą likus 34 65 dienoms iki rinkimų dienos. Dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais. 6. 5.
pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti asmens išsikėlimą kandidatu ar politinės partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą). 3. 6. Apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, per 3 dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta kandidato vardas ir pavardė, kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Vyriausioji rinkimų komisija partijai, pateikusiai pareiškinius dokumentus, per 3 dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta kandidatų vardai ir pavardės ar partijos keliamo kandidato (jeigu partija kelią kandidatus į Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose) vardas ir pavardė kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka pilietis, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius kandidatai arba tai paveda atlikti kitiems rinkėjams rinkimų teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu arba partijos iškeltų kandidatų sąrašą (kandidatą), pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą) remiantis pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju surašomas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos aktas ir pridedamas prie parašų rinkimo lapo.
Pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą) ir neturintis fizinių trūkumų, kurie jam trukdytų įrašyti savo duomenis, turi tuos duomenis į parašų rinkimo lapą įrašyti pats. Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo ar partijos iškelto kandidatų sąrašo (kandidato) parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus kandidatas, partija turi grąžinti apygardos juos išdavusiai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Gavusi parašų rinkimo lapus, apygardos atitinkama rinkimų komisija ne daugiau kaip per 7 dienas 10 dienų juos patikrina. Apygardos Parašus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą), parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jei įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai piliečio, kuris už to paties asmens išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą) pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad piliečių parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius, o Vyriausioji rinkimų komisija neregistruoja partijos iškelto kandidatų sąrašo (kandidato) Seimo rinkimams. Jeigu parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas šio įstatymo nustatytas parašų skaičius, apygardos rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius. 7.
7Parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
„Aš, rinkėjas, patvirtinu, kad remiu asmenį, išsikėlusį kandidatu/partijos (partijos pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą (kandidatą) Seimo rinkimuose: Eil. Nr. Rinkėjo pavardė, vardas Rinkėjo asmens tapatybės kortelės, paso numeris Gimimo data Gyvenamosios vietos adresas Parašas ir data “
1Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Patikrinusi ir nustačiusi, kad pateikti visi šiame įstatyme numatyti
pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, ir nustačiusi, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas surinko šiame įstatyme nustatytą rinkėjų parašų skaičių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidato (kandidatų sąrašo) registravimo ar atsisakymo registruoti turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.“
2Pakeisti 39 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Jeigu po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako duoti šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą ar pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba pateikia juos klaidingus ar nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį statymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), arba jeigu politinė partija, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalį, arba jeigu kandidatą iškėlusi partija ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą, atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, jei iki rinkimų liko ne mažiau kaip 15 dienų. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų arba po rinkimų dienos, kaip tai nustatyta 91 straipsnio 1 dalyje.“
1Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopijos vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu ir praėjusių kalendorinių metų politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinių vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymu.“
2Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pavėluotai pateikus pareiškinius dokumentus, nesurinkus reikiamo parašų skaičiaus arba atšaukus politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, arba panaikinus kandidato registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Seimo narius šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas negrąžinamas.“
3Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jei yra pateikta atitinkama politinės kampanijos finansavimo ataskaita jeigu:
kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;
nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo;
procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.“
1Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Savo iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei ir finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.“
2Pakeisti 51 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) valstybės ar savivaldybių įmonėms priklausančiose kontroliuojamų įmonių naudojamose viešojo transporto priemonėse ir ant jų, išskyrus atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo transliavimo įrenginiai priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybių įmonės negali daryti tiesioginio ar netiesioginio lemiamo poveikio;“
3Pripažinti 51 straipsnio 9 dalies 7 punktą netekusiu galios. „7) vietose,
kurios nenumatytos šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.“
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą iki
prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.“
Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, Europos Sąjungos ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei ir finansavimo kontrolės įstatymas.“
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus
nuolatinę vaizdinę agitaciją jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa bei pastate, kuriame balsuojama iš anksto arba specialiu paštu. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Respublikos Prezidento rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija ar agitacija dėl referendumo, agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pat, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“19 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Tarptautinius rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda
Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę neregistruoti tarptautinių rinkimų stebėtojų ir neišduoti jiems stebėtojų pažymėjimų, jeigu tokių tarptautinių rinkimų stebėtojų veikla neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir Konstitucijos.
Jeigu tarptautiniai rinkimų stebėtojai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ar Konstituciją, jų registracija gali būti panaikinta, o rinkimų stebėtojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Tarptautiniai rinkimų stebėtojai turi visas teises, kurios yra numatytos šiame įstatyme rinkimų stebėtojams.“
straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 20 straipsnis. 67¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 67¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro bei darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo duomenų tvarkytojų, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro tvarkytojo ir sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.“
1Papildyti 91 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1.
Jeigu partija ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, arba Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą priėmė vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos, bet ne vėliau kaip iki rinkimų rezultatų paskelbimo. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į Seimo narius, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
straipsnio1 ir 2 dalis laikyti atitinkamai 2 ir 3 dalimis. 22 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Pakeisti 92 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Konkrečią pakartotinių rinkimų, pakartotinio balsavimo į Seimą tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad pakartotiniai rinkimai, pakartotinis balsavimas rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama pakartotinių rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų. Į apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi tie šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys piliečiai, kuriems pakartotinių rinkimų dieną sukaks ne mažiau kaip 18 metų, o iš sąrašo išbraukiami tik rinkimų teisę praradę asmenys.
Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus tą atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus), ne šios rinkimų apygardos teritorijoje esančiuose paštuose (išskyrus miestų, rajonų centrinius paštus) nerengiamas.“
Pakeisti 72 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jei buvęs Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, šioje rinkimų apygardoje organizuojami nauji rinkimai. Nauji rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina naujų rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai. Konkrečią naujų rinkimų rengimo tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad nauji rinkimai rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama naujų rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų. Į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys ar apsigyvenę ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravę gyvenamąją vietą piliečiai, kuriems naujų rinkimų dieną bus sukakę 18 metų. Iš rinkėjų sąrašo išbraukiami rinkimų teisę praradę asmenys ir piliečiai, kurie deklaravo gyvenamąją vietą ne šios rinkimų apygardos teritorijoje.
Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami nauji rinkimai, rinkėjų sąrašus), ne šios rinkimų apygardos teritorijoje esančiuose paštuose (išskyrus miestų, rajonų centrinius paštus) nerengiamas;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Virginija Baltraitienė Rima Baškienė Milda Petrauskienė Algis Kašėta Rita Tamašunienė
Projektas
2, 5¹,10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 51,
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 (toliau – Įstatymas) 2, 5¹,10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino: Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. XII-439 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso koncepcijos patvirtinimo“; poreikis atnaujinti Įstatymo nuostatas ir suvienodinti jas su kitais rinkimų įstatymais (Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymu ir kt.); siekis įvykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies (2012 m. kovo 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Įstatymo projekto rengėjai – Seimo valdybos 2013 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. SV-S-68 sudaryta darbo grupė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso projektui parengti. 2. Parengto Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies (2012 m. kovo 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“; atnaujinti Įstatymo nuostatas ir suvienodinti jas su kitais rinkimų įstatymais, nes dabartiniame Įstatyme numatytas reguliavimas neatitinka rinkimų organizavimo poreikių. Siekiant šių tikslų, Projektu siūloma pakeisti Įstatymo nuostatas ir suvienodinti jas su kitais rinkimų įstatymais, kad jos atitiktų rinkimų organizavimo poreikius. 3.
Šiuo metu Įstatymo nuostatos, iš esmės reglamentuojančios tuos pačius procesus, skiriasi nuo Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo. Partijai ar kandidatui, norinčiam atgauti rinkimų užstatą užtenka pateikti politinės kampanijos finansavimo ataskaitą. Neišsamiai reglamentuotas partijos kandidatų kėlimas vienmandatinėse rinkimų apygardose tuo atveju, jeigu partija nekelia kandidatų sąrašo. Neapibrėžtas tarptautinio rinkimų stebėtojo statusas. Sąvokos ir terminai nesuderinti su kitais teisės aktais. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte numatomi teisinio reglamentavimo nuostatos ir pakeitimai:
Tai – užtikrins visų rinkimuose dalyvaujančių subjektų lygiateisiškumą, sudarys galimybes rinkimų subjektams susitikti su rinkėjais ir gauti jų palaikymą parašų rinkimo metu;
Siūlomos nuostatos išplečia rinkimų komisijų darbe naudojamų elektroninių ryšio priemonių panaudojimo galimybes; koreguojami Įstatyme vartojamos sąvokos bei terminai. Šie pakeitimai suvienodina rinkimų įstatymuose esančias panašias rinkimų organizavimo procedūras, užtikrina skaidresnį procesą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus teikiamą projektą kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Vyriausioji rinkimų komisija turės priimti atitinkamus teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Papildomų biudžeto lėšų Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto specialistai nevertino. 14.
14Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Projektą parengė Seimo valdybos 2013 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. SV-S-68 sudaryta darbo grupė. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Seimo rinkimai“, „rinkimų komisija“. Teikia Seimo nariai:
Virginija Baltraitienė Rima Baškienė Milda Petrauskienė Algis Kašėta Rita Tamašunienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-09-17 Nr. XIIP-2277 Lietuvos Respublikos Seimui
11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39,
Išnagrinėję 2014 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5(1), 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 51, 54, 55, 56, 61, 67(1), 91, 92,
pastabas ir pasiūlymus. Dėl Projekto 1 straipsnio Projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą“. Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad šiuo pakeitimu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą. Tačiau norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad minėtame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, taip pat yra konstatavęs, kad vykdydama pareigą vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, Lietuvos Respublika privalo pašalinti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 3 straipsnio nuostatų nesuderinamumą su Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 59 straipsnio 2 dalies ir 74 straipsnio, nuostatomis.
Šiame kontekste pažymime, kad Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) savo 2011 m. sausio 6 d. priimtame sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą [GC], Nr. 34932/04, konstatavo, kad nuolatinis ir negrįžtamas draudimas asmeniui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, būti renkamam Seimo nariu, yra neproporcingas ir dėl to prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio nuostatoms. Taigi, minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas ne tik konstatavo jog Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – Seimo rinkimų įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą pašalino iš užimamų pareigų, panaikino jo Seimo nario mandatą, praėjus ketveriems metams gali būti renkamas Seimo nariu, prieštarauja Konstitucijai, bet ir nurodė, jog įstatymo leidėjui iškyla pareiga suderinti Konstitucijos nuostatas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 3 straipsniu. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas pateikė kompleksinį susiklosčiusios situacijos teisinį vertinimą.
Todėl, mūsų nuomone, įgyvendinti šį Konstitucinio Teismo nutarimą taip pat reikėtų kompleksinėmis priemonėmis, t.y. teikiant teisės aktų pakeitimų projektų paketą, kuriuo būtų, pirma, pašalintas Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 3 straipsnio nuostatų nesuderinamumas, antra, Seimo rinkimų įstatyme apibrėžtas toks ribojimas užimti atitinkamas pareigas, kuris, viena vertus, nebūtų nuolatinis ir negrįžtamas draudimas asmeniui, t.y. būtų proporcingas, taip užtikrinant EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą [GC], Nr. 34932/04 įgyvendinimą, kita vertus, turėtų realų poveikį adekvatų saugomoms konstitucinėms vertybėms apginti, taip užtikrinant Konstitucinio Teismo formuojamos konstitucinės justicijos įgyvendinimą. Priešingu atveju, kaip ir siūloma Projekto 1 straipsniu, įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą tik iš dalies, nebus užtikrintas Konstitucinio Teismo nutarimo vientisumas, taip pat nebus užtikrintas EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą įgyvendinimas bei nepanaikintas Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 3 straipsnio nuostatų nesuderinamumas. Dėl Projekto 2 straipsnio Projekto 2 straipsniu, be kita ko, siūloma papildyti Seimo rinkimų įstatymo 5¹straipsnio 1 dalį rinkėjo sąvoka ir ją išdėstyti taip: „Rinkėjas yra rinkimų teisę turintis asmuo“. Tačiau pažymėtina tai, kad galiojančio Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje jau yra apibrėžta, kokie asmenys turi rinkimų teisę: „Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais”. Taigi, šia nuostata, iš esmės, apibrėžiama rinkėjo sąvoka.
Todėl svarstytinas Projekto 2 straipsniu siūlomas Seimo rinkimų įstatymo 5¹straipsnio 1 dalies papildymo rinkėjo sąvoka tikslingumas. Dėl Projekto 14 straipsnio Projekto
dalį ir numatyti sąlygas, esant kurioms, grąžinamas rinkimų užstatas jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui. Viena iš sąlygų yra ši: „kandidatų sąrašas (kandidatas) rinkimuose surinko ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų“. Pažymėtina, kad nėra aišku ar kandidato įvardijimas skliausteliuose suponuoja tai, jog nustatytas reikalavimas taip pat taikomas ir pavieniams asmenims kandidatams. Jeigu to siekiama, tuomet svarstytina, ar vienodas procentinis slenkstis, siekiant susigrąžinti rinkimų užstatą, tiek politinių partijų sąrašui, tiek pavieniam kandidatui (asmeniui) yra proporcingas, kadangi akivaizdu, jog tikimybė partijų sąrašui surinkti minėtą procentą yra didesnė, nes partijos sąraše yra keli kandidatai, pritraukiantys savo rinkėjų balsus. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹,
2014-09-30 Nr. XIIP-2277 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kampanijos laikotarpiu Seimo rinkimų Žirmūnų vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 4 (Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. Sp - 235). Šiam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimui įsigaliojus, 2014 m. rugsėjo 23 d. prasidėjo Seimo rinkimų politinė kampanija ir jos dalyvių (politinių partijų iškeltų kandidatų ir save išsikėlusių kandidatų) registracijos laikotarpis. Vyriausioji rinkimų komisija šių asmenų prašymus registruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais priimti pradeda 2014 m. rugsėjo 23 d. ir baigia tą dieną (įskaitytinai), kurią pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas – likus 65 dienoms iki rinkimų (Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 5 dalis), t.y. 2014 m. gruodžio 26 d. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje siūloma pakeisti šiuo metu galiojančio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą dėl reikalavimų politinėms partijoms, kurios šiuose Seimo rinkimuose galės kelti kandidatus į Seimo narius. Jeigu politinės partijos jų neatitiks – jos negalės būti registruojamos politinės kampanijos dalyvėmis ir atitinkamai dalyvauti rinkimuose (projekto 11 straipsnio 2 dalis). Kartu siūloma įtvirtinti ir naują kandidatų kėlimo reikalavimą - vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos iškeltą kandidatą turi paremti ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų (11 straipsnio 4 dalis).
Atkreipiame dėmesį, kad tokia įstatymų leidybos praktika, kai būtų nepaisoma tos aplinkybės, kad, jeigu projektu siūlomas keisti įstatymas bus priimtas š. m.
Seimo rudens sesijos metu ir įsigalios jį paskelbus teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis), t.y. prasidėjusios rinkimų politinės kampanijos metu ir bus pakeistos dalyvavimo jose sąlygos ir reikalavimai jos dalyviams (politinėms partijoms), gali neatitikti teisinės valstybės bei lygių, sąžiningų ir demokratinių rinkimų standartų:
dėl reikalavimų politinėms partijoms, kurios gali būti registruojamos politinės kampanijos dalyvėmis ir iš šių rinkimų gali būti išeliminuotos tos politines partijos, kurių narių skaičius likus 185 dienoms iki rinkimų (t.y. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d.) neatitiks Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto būtino politinės partijos steigėjų skaičiaus - ne mažiau kaip 2 tūkstančių steigėjų ir taip bus pažeistas politinių partijų lygybės įstatymui principas (Konstitucijos 29 straipsnio pirmoji dalis);
Politinių partijų įstatymas) ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų, atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus ir neturinti partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinio statuso“, kurią Seimas, derinant ją su Politinių partijų įstatymo 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymu (kuris taip pat įsigalios 2015 m. sausio 1 d.), išdėstė 2014 m. liepos 17 d. priimto Seimo rinkimų įstatymo 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje.
Seimo rudens sesijos metu ir įsigalios jį paskelbus teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis), t.y. prasidėjusios rinkimų politinės kampanijos metu ir bus pakeistos dalyvavimo jose sąlygos ir reikalavimai jos dalyviams (politinėms partijoms), gali neatitikti teisinės valstybės bei lygių, sąžiningų ir demokratinių rinkimų standartų:
dėl reikalavimų politinėms partijoms, kurios gali būti registruojamos politinės kampanijos dalyvėmis ir iš šių rinkimų gali būti išeliminuotos tos politines partijos, kurių narių skaičius likus 185 dienoms iki rinkimų (t.y. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d.) neatitiks Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto būtino politinės partijos steigėjų skaičiaus - ne mažiau kaip 2 tūkstančių steigėjų ir taip bus pažeistas politinių partijų lygybės įstatymui principas (Konstitucijos 29 straipsnio pirmoji dalis);
Politinių partijų įstatymas) ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų, atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus ir neturinti partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinio statuso“, kurią Seimas, derinant ją su Politinių partijų įstatymo 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymu (kuris taip pat įsigalios 2015 m. sausio 1 d.), išdėstė 2014 m. liepos 17 d. priimto Seimo rinkimų įstatymo 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje. Taigi projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnyje yra pateiktos dvi 2 dalies redakcijos, iš kurių viena galioja neapibrėžtą laikotarpį, o kita
Tokia teisinio reguliavimo keitimo praktika sukuria teisinio reguliavimo prieštaringumą ir yra ydinga;
politinės partijos iškeltą kandidatą turi paremti ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų (11 straipsnio 3 dalis), nes pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 dalį rinkėjų parašų rinkimo lapai Vyriausiajai rinkimų komisijai turėtų būti grąžinti ne vėliau kaip 2015 m. sausio 20 d. Taigi dar nebus pasibaigęs pareiškinių dokumentų pateikimo terminas (2015 m. sausio
Vyriausiajai rinkimų komisijai terminas (2015 m. sausio 20 d.). Kita vertus, politinės partijos, pateikusios pareiškinius dokumentus iki naujo reikalavimo įsigaliojimo dienos ir juos pateikusios po naujo reikalavimo įsigaliojimo, rinkimuose dalyvaus skirtingomis sąlygomis ir taip gali būti pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas (Konstitucijos 29 straipsnio pirmoji dalis).
Tokia pat pastaba (dėl skirtingų sąlygų sudarymo dalyvauti rinkimuose) teiktina ir dėl projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktų bei 2 dalies 3 punkto reikalavimų, kuriose siūloma išplėsti politinės partijos ar asmens, nusprendusio išsikelti kandidatu į Seimo narius, teikiamų pareiškinių dokumentų sąrašą, šio straipsnio
ne tik asmens išsikėlimą kandidatu, bet ir politinės partijos iškeltą kandidatą bei 6 dalies dėl vardinių parašų rinkimo lapo išdavimo politinėms partijoms tvarkos, parašų rinkimo ir skaičiavimo bei dėl rinkimų užstato dydžio (projekto
teisinio reguliavimo novelų įsigaliojimo data negali būti vėlesnė, nei pagal šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalį prasidės pareiškinių dokumentų pateikimo laikotarpis, t.y. ne vėliau kaip likus 65 dienos iki rinkimų (2014 m. gruodžio
paankstinimo ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki rinkimų - 2014 m. gruodžio 6 d. 2. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo rinkimai Žirmūnų vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 4 vyks 2015 m. kovo 1 d. kartu su savivaldybių tarybų rinkimais (Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XII-1096 „Dėl 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų“ 1 straipsnis). Tokiu atveju ne vėliau kaip likus iki rinkimų 74 dienoms (ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 16 d.) būtų sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų komisijos (Seimo rinkimų įstatymo 15 straipsnio 6 dalis).
Vyriausioji rinkimų komisija sudarys savivaldybių rinkimų komisijas, o šios ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų (2014 m. gruodžio 26 d.) patvirtins sudaromų rinkimų apylinkių komisijų skaičių ir jos bus sudarytos ne vėliau kaip likus iki rinkimų 45 dienoms, t.y., 2015 m. sausio 15 d. (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
į tai, kad rinkimų komisijų sudarymui turėtų būti taikomos nurodytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos, projekto 4, 5, 6 straipsnių nuostatų įsigaliojimo data nustatytina po 2015 m. kovo 1 d. , t.y. po rinkimų. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatoje vietoj žodžio „nėra“ reikia įrašyti „nebuvo“. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio:
Lietuvos Respublikos pilietis, turintis rinkimų teisę“. Šioje nuostatoje taip pat reikėtų aptarti sąvokos „Rinkėjas“ vartojimo trumpinį;
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija. 4.
analogišką Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatai - “Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus 100 dienų iki rinkimų“. 5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies formuluotėje dėl rinkimų komisijos nario atleidimo iš pareigų pagrindų vietoj visų rinkimų įstatymų pavadinimų išvardinimo siūlome įrašyti – „už šių įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą“. Be to, šio straipsnio 2 dalyje iš pateiktos pakeitimo esmės reikia išbraukti žodžius „ir šią dalį išdėstyti taip:“. 6. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje reglamentuojant Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką vietoj žodžių „sudaromi ir tvarkomi“ reikia rašyti - „sudaro ir tvarko“. 7. Juridinės technikos požiūriu projekto 11 straipsniu 4 dalimi kečiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje siūlomą įtvirtinti naują reikalavimą reikia išdėstyti ne atskira šio straipsnio dalimi, bet papildyti šio stapinio 1 dalį 3 punktu „vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos iškeltą kandidatą turi paremti ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų“. 8. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio:
Be to, šiame lape būtina nurodyti ir partijos keliamo kandidato „vardą ir pavardę“, taip pat vienmandatės rinkimų apygardos numerį bei Seimo rinkimų datą. Tai leistų įsitikinti, kad rinkėjai remia atitinkamuose Seimo rinkimuose konkretaus asmens išsikėlimą kandidatu (partijos iškeliamą kandidatą) į Seimo narius ir konkrečioje vienmandatėje rinkimų apygardoje, taip pat partijos keliamą kandidatų sąrašą. Kitaip, mūsų nuomone, iš rinkėjų parašų rinkimų lapų būtų nesuprantama kurį kandidatą ir kurioje rinkimų apygardoje savo parašais remia rinkėjai ir gali būti sudarytos teisinės prielaidos, panaudoti vardinius rinkėjų parašų rinkimų lapus kito išsikėlusio ar partijos iškelto kandidato į Seimo narius įregistravimui. 9. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies formuluotė dėl rinkimų užstato dydžio nustatyto kriterijų neapima „rinkimų į Europos Parlamentą“ ir suponuoja, kad Politinių partijų įstatymo ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo politinės partijos padaryti pažeidimai per rinkimus į Europos Parlamentą neturės įtakos rinkimų užstato dydžiui.
Pažymime, kad pastarosios institucijos rinkimuose rinkimų užstato dydžio nustatymui turi įtakos pažeidimai padaryti partijos, per 3 metus dalyvavusios Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose (Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 42 straipsnio 2 dalis). 10. Projekto 14 straipsnio keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti rinkimų užstato negrąžinimo sąlyga „nesurinkus reikiamo parašų skaičiaus“:
tarybų rinkimų įstatymas ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas taip pat įtvirtina rinkėjų, remiančių politinės partijos iškelto kandidato (kandidatų sąrašo) parašų rinkimo institutą, tačiau dėl to, kad partija nesurinko reikiamo rinkėjų parašų skaičiaus, jai, išskyrus tai, kad partija netenka teisės dalyvauti rinkimuose, jokių kitų teisinių pasekmių nekyla.
projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje) neturinčias partijas, kurios turės rinkti rinkėjų parašus ne tik partijos viduje, bet ir kitur. Tuo tarpu 10 000 narių turinčios partijos tokį rinkėjų parašų skaičių surinks partijos viduje (jos skyriuose ar kituose padaliniuose), jos nariams pasirašius rinkėjų parašų rinkimų lapus.
Šiuo aspektu pažymime, kad partijų rėmimą turi lemti rinkėjų valia ir šios valios stoka (reikiamo rinkėjų parašų skaičiaus nebuvimas) savaime užkerta partijos dalyvavimą rinkimuose ir neskaitlingos partijos (turinčios tik Politinių partijų įstatymo reikalaujamą minimalų 2000 narių skaičių) neturėtų patirti dar ir finansinių nuostolių dėl rinkimų užstato negrąžinimo. 11. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 11 dalyje nuostata dėl išorinės politinės reklamos nuėmimo (pašalinimo) siūloma įtvirtinti selektyviai, t.y. tik Seimo rinkimams ir neatsižvelgus į tą aplinkybę, kad Seimo rinkimai Žirmūnų vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 4 vyks kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, o šiuos rinkimus reglamentuoja skirtingi įstatymai. Taigi šiuose Seimo rinkimuose toks įstatymas galiotų, o Savivaldybių tarybų rinkimuose tik tiek, kad pareiga nuimti išorinę politinę reklamą „iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama“ tenka ją paskelbusiam subjektui. Vadinasi, pagal Seimo rinkimų įstatymą tas pats subjektas, pvz. partija, šią reklamą turės nuimti nepriklausomai nuo to ar rinkimai vyksta, ar pasibaigė, o pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 12 dalį – tik iki „iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies, kai reglamentuojant draudimą naudotis tarnybine padėtimi pagal užimamas pareigas institucijose siūloma įrašyti „Europos Sąjungos“ institucijas, nors, kaip jau buvo minėta, tokio apribojimo nėra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (51 straipsnio 1 dalis) pagal kurį vyks Seimo rinkimai Žirmūnų vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 4. 12.
pastate, kuriame yra balsuojama iš anksto arba specialiu paštu“ yra perteklinė, nes įstatymo taikymo požiūriu kokiu laiku „iš anksto“ ir kokiu būdu „specialiu paštu“ balsuoja rinkėjai - nesvarbu. Šioje dalyje nustatytas ribojimas galioja visais atvejais. 13. Projekto lyginamajame variante 19 straipsnio 2 dalyje ir 21 straipsnio 2 dalyje turi būti pilnai išdėstytos visos pernumeruojamos keičiamų straipsnių dalys. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė, [email protected] A.Ožiūnienė, [email protected]