Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio papildymas
išdėstyti taip: ,,3. Investicijos į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį ūkio sektorių arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje leidžiamos tik įvertinus potencialaus dalyvio atitiktį nacionalinio saugumo interesams Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2014 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 8 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Investicijos į svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį ūkio
sektorių arba ypatingai svarbių ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje leidžiamos tik įvertinus potencialaus dalyvio atitiktį nacionalinio saugumo interesams Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.“
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2014-09-22 d. Nr. XIIP-2274 Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreiptinas dėmesys, kad projektu įstatymas ne tik pildomas bet ir keičiamas, todėl projekto ir projekto 1 straipsnio pavadinime žodžiai „papildymo“, „papildymas“ keistini žodžiais „pakeitimo“, „pakeitimas“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis D. Valatkevičius
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-09-17
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos investicijų įstatymo nr. VIII‑1312
respublikos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ĮSTATYMO NR. IX‑1132 1, 2, 3 ir 7 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-2275 atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII‑1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2274 (toliau – Investicijų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX‑1132 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2275 (toliau – Strateginių įmonių įstatymo projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Strateginių įmonių įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma numatyti ūkio sektorius, turinčius strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, ir įtvirtinti teisines prielaidas įvertinti šių ūkio sektorių potencialių dalyvių atitiktį nacionalinio saugumo interesams (Strateginių įmonių įstatymo projekto 4 straipsnis).
Pažymėtina, kad Strateginių įmonių įstatyme numačius, kad visų įmonių, veikiančių energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito sektoriuose, potencialūs dalyviai turi būti vertinami atitikties nacionalinio saugumo interesams požiūriu, kaip tai numato galiojančio Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnis, būtų labai išplėsta potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo procedūros taikymo sritis (nurodyta vertinimo procedūra būtų taikoma visiems subjektams, siekiantiems įsigyti 5% ar daugiau akcijų tokiose įmonėse kaip, pavyzdžiui, UAB „Alna“, UAB
„IBM Lietuva“, UAB „Western Union Processing Lithuania“, UAB „Vilniaus viešasis
transportas“, krovinių vežimo įmonės). Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad vadovaujantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 63 straipsniu draudžiami laisvo kapitalo judėjimo apribojimai apima visas nacionalines priemones, galinčias sukliudyti įsigyti atitinkamų įmonių akcijų ar apriboti jų įsigijimą arba atgrasyti kitų valstybių narių investuotojus investuoti į jų kapitalą (žr. 2002 m. birželio 4 d. sprendimų Komisija prieš Portugaliją, C‑367/98, EU:C:2002:326, 45 ir 46 punktus ir Komisija prieš Prancūziją, C‑483/99, EU:C:2002:327, 40 punktą; 2003 m. gegužės 13 d. sprendimų Komisija prieš Ispaniją, C‑463/00, EU:C:2003:272, 61 ir 62 punktus ir Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C‑98/01, EU:C:2003:273, 47 ir 49 punktus; 2005 m. birželio 2 d.
Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑174/04, EU:C:2005:350, 30 ir 31 punktus). Vadovaujantis Teisingumo Teismo išaiškinimais svarbūs viešieji interesai, be kitų ir visuomenės saugumas, išimtiniais atvejais gali pateisinti laisvą kapitalo judėjimą ribojančias priemones, tačiau tokios priemonės turi atitikti teisinio tikrumo ir proporcingumo principus. Be to, Teisingumo Teismas pabrėžia, kad visuomenės saugumo interesai, būdami išimtimi iš fundamentalaus laisvo kapitalo judėjimo principo, turėtų būti aiškinami siaurai, kad jų turinio vienašališkai, nekontroliuojant Sąjungos institucijoms, negalėtų nustatyti kiekviena valstybė narė. Įvertinę Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamą siūlomo teisinio reguliavimo pagrindimą, atkreipiame dėmesį, kad siekiant pateisinti laisvo kapitalo judėjimo ribojimus nepakanka vien tik saugomų viešųjų interesų įvardijimo, kiekvienu atveju (kiekvienos įmonės, veikiančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, atveju) turi būti pagrindžiama, kad egzistuoja reali ir pakankamai rimta grėsmė šiems interesams. Be to, siekiant pagrįsti siūlomo reguliavimo proporcingumą turėtų būti įvertinta, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra tinkamiausia priemonė siekiant eliminuoti šią grėsmę, t. y. ar siekiamų tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis (žr., inter alia, 2000 m. gegužės 23 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija prieš Italiją, C‑58/99, EU:C:2000:280; 2002 m. birželio 4 d.
Teisingumo Teismo sprendimus Komisija prieš Portugaliją, C‑367/98, EU:C:2002:326; Komisija prieš Prancūziją, C‑483/99, EU:C:2002:327 ir Komisija prieš Belgiją, C‑503/99, EU:C:2002:328;
ir C‑283/04, Komisija prieš Nyderlandus, EU:C:2006:608). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad pateisinti Įstatymų projektais siūlomą potencialių dalyvių vertinimo procedūros taikymo srities išplėtimą visų Strateginių įmonių įstatymo projekto 3 straipsnio
sudėtinga arba neįmanoma, nes nėra pagrindimo, kad visais atvejais egzistuoja reali ir pakankamai rimta grėsmė nurodytiems viešiesiems interesams taip pat, kad siekiamų tikslų negalima pasiekti alternatyviomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis. 2. Strateginių įmonių įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, kurioje pateikiama potencialaus dalyvio sąvoka, nustatant, kad potencialiu dalyviu būtų laikomas ir asmuo, „ketinantis vykdyti ūkinę veiklą šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje“. Atkreipiame dėmesį, kad įvertinus Strateginių įmonių įstatymo projektu siūlomas pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio
reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbi apsaugos zona“ turinys, taip pat kyla klausimas, kokiais kriterijais turėtų vadovautis Vyriausybė, nustatydama šias nacionaliniam saugumui svarbias apsaugos zonas.
Pažymėtina, kad pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui potencialių dalyvių vertinimo procedūra būtų taikoma taip pat ir asmenims, ketinantiems vykdyti bet kokią ūkinę veiklą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje arba įsigyjantiems jau vykdančio veiklą asmens akcijų dalį. Atsižvelgdami į pirmoje pastaboje nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, pažymime, kad šių subjektų atžvilgiu taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl būsimų apribojimų teisėtumo ir proporcingumo. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 22 d. išvadoje pateiktai pastabai, kad siūlomas Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pakeitimas kelia abejonių dėl suderinamumo su keičiamos Įstatymo nuostatos paskirtimi ir Civiliniame kodekse nustatytu reguliavimu. 3. Strateginių įmonių įstatymo projekto 1, 2 ir 4 straipsniuose vartojama sąvoka
„ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės“, tačiau
atkreipiame dėmesį, kad galiojančiame Įstatyme nėra išskiriama ypatingos strateginės reikšmės įmonių kategorija (Įstatymo 6 straipsnis įvardija tik ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius). Įstatyme yra išskiriamos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės (Įstatymo
(Įstatymo 4 straipsnis) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės (Įstatymo 5 straipsnis).
Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, pažymime, kad Strateginių įmonių įstatymo projekto 1, 2 ir 4 straipsniai tikslintini redakciniu požiūriu. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ
2014-10-20 d. Nr. XIIP-2274(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreiptinas dėmesys, kad skiriasi projekto ir projekto lyginamo varianto 1 straipsnio 1 dalies tekstas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis D. Valatkevičius
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-23) Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreiptinas dėmesys, kad projektu įstatymas ne tik pildomas bet ir keičiamas, todėl projekto ir projekto 1 straipsnio pavadinime žodžiai
„papildymo“, „papildymas“ keistini žodžiais „pakeitimo“, „pakeitimas“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2274 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Irena Šiaulienė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė, Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Prezidentės patarėjai Laimis Gelažius ir Giedrė Kaminskaitė-Salters, Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-23 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreiptinas dėmesys, kad projektu įstatymas ne tik pildomas bet ir keičiamas, todėl projekto ir projekto 1 straipsnio pavadinime žodžiai „papildymo“, „papildymas“ keistini žodžiais „pakeitimo“, „pakeitimas“. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
esmės pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP- 2274. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui daryti pertrauką Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.
XIIP- 2274 svarstyme iki kol bus gauta Vyriausybės išvada Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2275 ir svarstyti abu minėtus įstatymų projektus kartu. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Bastys. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas, pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, komiteto nariai: Remigijus Ačas, Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, NSGK biuro patarėja Agnė Silickienė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė, posėdžio svečiai: Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjai Šarūnas Narbutas, Laimis Gelažius ir Kęstutis Budrys, Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir nemokumo politikos departamento direktorė Audronė Railaitė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Vyriausybės Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus vedėjas Dalius Labanauskas, Vyriausybės Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėja Sigita Vasiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-22 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreiptinas dėmesys, kad projektu įstatymas ne tik pildomas bet ir keičiamas, todėl projekto ir projekto 1 straipsnio pavadinime žodžiai „papildymo“,
„papildymas“ keistini žodžiais „pakeitimo“, „pakeitimas“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-2274. Siūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 6.2. Atsižvelgiant į tai, kad energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų bei finansų ir kredito sektoriai, vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėliu, reglamentuoti kaip ekonominės politikos srityje strategiškai svarbūs nacionaliniam saugumui ūkio sektoriai Lietuvoje, tikslinga atitinkamai koreguoti Įstatymo projekto nuostatas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
A. Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
ekonomikos komitetas
nariai Artūras Skardžius, Sergej Dmitrijev, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Remigijus Šimašius, Birutė Vėsaitė, Sergejus Jovaiša. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters, Respublikos Prezidentės patarėjas Šarūnas Narbutas, Respublikos Prezidentės patarėjas Laimis Gelažius, Respublikos Prezidentės patarėjas Kęstutis Budrys, Respublikos Prezidentės patarėjas Giedrius Kadziauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas Egidijus Rumbutis, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Nijolė Žambaitė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento Energetikos politikos skyriaus vedėja Dalia Tamošiūnienė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-23 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta.
Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreiptinas dėmesys, kad projektu įstatymas ne tik pildomas bet ir keičiamas, todėl projekto ir projekto 1 straipsnio pavadinime žodžiai „papildymo“, „papildymas“ keistini žodžiais „pakeitimo“, „pakeitimas“. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2014-10-09 Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2014-10-10 Sprendimas:
esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-2274. Siūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 2. Atsižvelgiant į tai, kad energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų bei finansų ir kredito sektoriai, vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėliu, reglamentuoti kaip ekonominės politikos srityje strategiškai svarbūs nacionaliniam saugumui ūkio sektoriai Lietuvoje, tikslinga atitinkamai koreguoti Įstatymo projekto nuostatas. Pritarti
3Informacinės visuomenės plėtros komitetas,
2014-10-15 Sprendimas:
įstatymo Nr.
VIII-1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP- 2274. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui daryti pertrauką Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP- 2274 svarstyme iki kol bus gauta Vyriausybės išvada Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2275 ir svarstyti abu minėtus įstatymų projektus kartu. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas,
1 Argumentai: Investicijų įstatymo VIII-1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projekte Nr. XIIP-2274 kalbama apie investicijas tik į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritoriją. Tuo tarpu kartu su paminėtu projektu teikiamame įstatymo projekte Nr. XIIP-2275, nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorija minima kalbant tiek apie ypatingą strateginę, tiek apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, tačiau visame likusiame projekte – tik apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius. Taigi pasiūlymo tikslas - suvienodinti paminėtų įstatymo projektų nuostatas. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Papildyti 8 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3.
Investicijos į svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį ūkio sektorių arba ypatingai svarbių ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje leidžiamos tik įvertinus potencialaus dalyvio atitiktį nacionalinio saugumo interesams Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Remigijus Žemaitaitis. PRIDEDAMA. Komiteto
patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis