Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDICINOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR.I-1552 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį:
„15. Receptas – sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos rašytinis gydytojo nurodymas vaistininkui, pagal kurį vaistinė paruošia ir (ar) išduoda vaistus, medicinos pagalbos priemones“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis Algirdas Sysas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 2, 3, 4, 8, 11, 12, 13 straipsnių, Įstatymo Trečio skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projekto rengimo tikslai ir uždaviniai – išplėstinės praktikos slaugytojams prisiimti daugiau profesinio savarankiškumo, greitai ir lanksčiai reaguoti į kintančius pacientų poreikius bei užtikrinti kokybišką tęstinę pacientų sveikatos priežiūrą. Projektų rengimo teisiniai pagrindai – Lietuvos Respublikos Seimo 2011 metų birželio 7 d. nutarimu Nr. XI-1430 „Dėl Lietuvos sveikatos sistemos 2011-2020 metų plėtros metmenų patvirtinimo“, patvirtintuose Lietuvos sveikatos sistemos 2011-2020 metų plėtros metmenyse pabrėžiama, kad būtina išplėsti slaugytojų funkcijas. Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, XI skyriaus „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo, asmens ir visuomenės sveikatos apsaugos politika“, 274 punkte nuostyta, kad „Plėtosime palaikomąjį gydymą ir slaugą, gerinsime šių paslaugų kokybę, prieinamumą ir didinsime jų įvairovę. Koordinuosime glaudesnę palaikomojo gydymo, slaugos ir globos paslaugų plėtrą. Išplėstinės praktikos slaugytojų rengimas padėtų mažinti nepakankamą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sumažintų netolygumus tarp miesto ir kaimo gyventojų, plėtotų slaugos paslaugas pacientų namuose.
Išplėtus slaugytojų kompetencijas galima būtų teikti daugiau paslaugų. Tuo siekiama pagerinti išlaidų naudojimo efektyvumą, sumažinti hospitalizacijų skaičių, pagerinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Įstatymo projekto rengimo priežastys:
sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas;
priežiūros paslaugų netolygumai tarp miesto ir kaimo gyventojų;
teikiamos slaugos paslaugos pacientų namuose;
naudojamos PSDF biudžeto lėšos;
hospitalizacijų skaičius;
pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas;
laukimo pas gydytojus laikas. Kadangi išplėstinės praktikos slaugytojui numatoma suteikti teisę išrašyti gydytojo paskirtus vaistus, todėl kartu keičiami Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 straipsnis, ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 36 ir 39 straipsniai, kuriuose buvo nustatyta, kad receptą išrašo tik gydytojas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu įĮstatymuose nenumatyta, kad paslaugas pacientams teikia išplėstinės praktikos slaugytojas, nes tokie slaugytojai iki šiol universitetuose nebuvo rengiami. Taip pat šiuose įstatymuose slaugytojams nebuvo reglamentuotas receptų rašymas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įteisinus naujas nuostatas bus pradėti rengti išplėstinės praktikos slaugytojai.
Tokių specialistų rengimas padėtų mažinti nepakankamą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sumažintų netolygumus tarp miesto ir kaimo gyventojų, plėtotų slaugos paslaugas pacientų namuose. Išplėtus slaugytojų kompetencijas galima būtų teikti daugiau paslaugų. Tuo siekiama pagerinti išlaidų naudojimo efektyvumą, sumažinti hospitalizacijų skaičių, pagerinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Įstatymų projektuose slaugytojams numatyta galimybė ne tik skirti ir išrašyti medicinos pagalbos priemones, bet ir išrašyti tęstiniam lėtinių ligų gydymui gydytojo paskirtus vaistus. Tai sumažintų pacientų laukimo eiles pas gydančius gydytojus, kurie kreipiasi tik dėl tų pačių, gydytojo paskirtų vaistų išrašymo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Specialus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliekamas, teigiamos pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2011 m. atliko „Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizę“. Joje teigiama, kad analizuojant žmogiškųjų išteklių pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje pastebimi ryškūs netolygumai tarp miesto ir kaimo. Slaugytojų skaičiaus dinamika atskirose savivaldybėse 2001-2009 m. buvo įvairi. Esant nepakankamam slaugytojų skaičiui asmens sveikatos priežiūros įstaigose, nepakankamai gyventojams suteikiama sveikatos priežiūros paslaugų. Minėtas tyrimas nustatė, kad tikslinga didinti slaugytojų skaičių ir plėsti jų profesines kompetencijas.
Ypatingai būtina plėtoti slaugytojų funkcijas bendruomenėje, teikiant pacientams slaugos paslaugas namuose ir paliatyviosios pagalbos paslaugas. Vertinimas taip pat nustatė, kad slaugytojams reikia daugiau savarankiškų funkcijų skatinant dalyvauti prevencinėse programose bei aktyviau dalyvauti pacientų mokyme. Todėl siūloma asmens sveikatos priežiūros įstaigose steigti slaugos paslaugos centrus, kuriuose galėtų vykti pirminiai pacientų vizitai pas slaugytojus. Tai padėtų užtikrinti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ligos kontrolę ir tęsti gydytojo paskirtą gydymą išrašant jam paskirtus vaistus. Tokie rezultatai būtų pasiekti rengiant universitete išplėstinės praktikos slaugytojus. Nepriėmus įstatymų projektų ir toliau nebus pakankamai plėtojamos sveikatos priežiūros paslaugos, nemažės pacientų eilės pas gydančius gydytojus, PSDF lėšos bus neracionaliai naudojamos, nemažės hospitalizacijų ir išliks kitos, 1 punkte išvardytos priežastys. Neigiamų įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. Priešingai, Įstatymų projektais siekiama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir plėtrą. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Priimti įstatymų projektai esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymų projektų nuostatų inkorporavimas į teisinę sistemą.
Įstatymams įgyvendinti reikės pakeisti slaugytojų Lietuvos medicinos normas, kuriose nustatytos slaugytojų kompetencijos, Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisykles ir kitus, su šių Įstatymų įgyvendinimu susijusius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme pateiktos naujos sąvokos pateiktos Lietuvos Respublikos terminų bankui aprobuoti. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektais reglamentuojami klausimai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymui įgyvendinti reikės įgyvendinančių teisės aktų, kuriuos reikės parengti iki 2015 m. sausio 1 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Ilgas gydytojo parengimas neleidžia greitai sureaguoti į atsirandančius sveikatos sistemos poreikius. Pavyzdžiui, šeimos gydytojo parengimas trunka ne trumpiau kaip 9 metus ir atsieina 115 743 litų. Slaugytojo parengimas trunka trumpiau ir kainuoja pigiau.
Parengti išplėstinės praktikos slaugytoją truktų 6 metus (4 metai pirmosios pakopos slaugos bakalauro studijų ir 2 metai slaugos magistrantūros studijų) ir pagal šiuo metu patvirtintas normines studijų kainas tai kainuotų 38 320 litų. Taip pat, plėtojant slaugos paslaugas pacientų namuose, sutrumpėtų pacientams laukimo pas gydytojus eilės, sumažėtų hospitalizacijų skaičius, todėl būtų taupomos PSDF biudžeto lėšos. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymų projektų rengimo metu negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai žodžiai: išplėstinės praktikos slaugytojas (Advanced Practice Nurse), išplėstinė slaugos praktika. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis Algirdas Sysas
2014-09-24 Nr. XIIP-2260 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tai, kad keičiamo įstatymo numeris yra „Nr. I-1555“. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje po žodžio „dalį“ įrašytini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. 2. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais aiškumo ir sistemiškumo principais, siūlytina nustatyti projekto nuostatų įsigaliojimo datą, suderinant ją su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo (Reg. Nr. XIIP-2259) įsigaliojimo data. 3. Atsižvelgus į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Sveikatos apsaugos ministerijos arba Vyriausybės išvada. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-09-15 Nr. XIIP-2257,
Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 36, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2257 (toliau
Projekto Nr. XIIP-2260 2 straipsnio 15 dalyje siekiama įtvirtinti tokį apibrėžimą: „Receptas – sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos rašytinis nurodymas vaistininkui, pagal kurį vaistinė paruošia ir (ar) išduoda vaistus, medicinos pagalbos priemones“. Atkreipiame dėmesį, kad 2011 m. kovo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (toliau – Direktyva 2011/24/ES) 3 straipsnio k punkte įtvirtinta, kad receptas yra reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 1 dalies a punkte, atstovo išrašytas receptas vaistui arba medicinos prietaisui, kuris teisiškai įgaliotas tą daryti valstybėje narėje, kurioje išrašytas receptas. Ši direktyvos nuostata jau yra perkelta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V-835 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams“ pakeitimo“ 4.9 punktą: „Receptas – nustatytos formos dokumentas, įsigyti vaistui, MPP ar medicinos prietaisui, išrašytas reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos, nurodytos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme (Žin., 2008, Nr. 47-1747), atstovo, kuris teisiškai įgaliotas tą daryti valstybėje, kurioje išrašytas receptas“. Vadinasi, receptas gali būti išrašytas tokio reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos atstovo, kurio profesija yra įrašyta į Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą. Atsižvelgiant į tai ir atsižvelgiant į Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 53 straipsnio 7 dalies 7 punktą, manome, kad ši profesija turi būti įrašyta į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-486. 2. Taip pat pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektams Nr. XIIP-2257, Nr. XIIP-2259 ir Nr.
XIIP-2259 ir Nr. XIIP-2260 teiktoms pastaboms, kad, atsižvelgiant į tai, jog Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, turėtų būti gauta Sveikatos apsaugos ministerijos arba Vyriausybės išvada. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]