Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 2 straipsnį 19 dalimi:
„19. Ūmi liga – bet kuri liga, kuri vystosi greitai, yra intensyvi
arba sunki ir trunka gana trumpą laiką“. 2 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) paciento kreipimasis dėl nemokamų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų gavimo į antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros įstaigas. Šiais atvejais pacientas privalo pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų gydytojų siuntimą, išskyrus atvejus, kai gydytojas specialistas siunčia pacientą konsultacijai pas kitą gydytoją specialistą, taip pat - sveikatos apsaugos ministro nustatytas išimtis. Tokias išimtis sveikatos apsaugos ministras nustato atsižvelgdamas į tai, ar asmens sveikatos priežiūros paslaugos nepriskirtos šeimos gydytojo kompetencijai, ar šios paslaugos reikalingos ūmios ligos arba ligos, kuri epidemiologine prasme reikšminga visuomenės sveikatai, o jos gydymo efektyvumas priklauso nuo patekimo pas gydytoją specialistą laiko, diagnozavimui bei gydymui, taip pat - ar pacientas gebėtų pats tinkamai pasirinkti jam reikalingą gydytoją specialistą.“
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis Algirdas Sysas
ĮSTATYMO 2 IR 49 straipsniŲ
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projektu siekiama nustatyti, kad kreipdamasis dėl nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo į antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros įstaigas pacientas neprivalės pateikti pirminės sveikatos priežiūros gydytojų siuntimo, kai gydytojas specialistas siųs pacientą konsultacijai pas kitą gydytoją specialistą, taip pat – esant sveikatos apsaugos ministro nustatytoms išimtims. Projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad esant poreikiui gydytojas specialistas pats yra kompetentingas nuspręsti (ir be pirminės sveikatos priežiūros gydytojo siuntimo), kokio kito gydytojo specialisto konsultacija yra reikalinga pacientui. Be to, projektas parengtas atsižvelgiant į tai, jog tam tikrais išimtiniais, sveikatos apsaugos ministro nustatytinais atvejais, pirminės sveikatos priežiūros gydytojo siuntimas taip pat nėra būtinas. Pvz., atsižvelgtina į tai, jog pacientas gali pats įsivertinti, kad jam reikalinga skubi gydytojo oftalmologo konsultacija, jei yra ūmus regėjimo sutrikimas ir kt. Šiuo metu įstatyme nustatytas reikalavimas pateikti pirminės sveikatos priežiūros gydytojų siuntimą mažina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, didina patekimo pas šeimos gydytojus eiles ir pan. Taigi projektu siekiama pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kad atitinkamais atvejais pacientui būtų greičiau suteikta gydytojo specialisto (gydytojo oftalmologo, gydytojo otorinolaringologo, gydytojo dermatovenerologo ir kt.) konsultacija. Savo ruožtu būtų mažinamos pacientų pateikimo pas šeimos gydytojus eilės. Sveikatos apsaugos ministras 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-134 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr.
V-943 „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ įpareigojo asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ), teikiančias pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas užtikrinti, kad atitinkamais atvejais pacientas pas šeimos gydytoją patektų kreipimosi į ASPĮ dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų dieną, o paūmėjus lėtinei ligai pas šeimos gydytoją ar kitą pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros specialistą – per 5 kalendorines dienas nuo kreipimosi į ASPĮ dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų dienos. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, laukimo pas šeimos medicinos paslaugas teikiančius gydytojus eilių dinamika (2013 m. spalio mėn. - 2014 m. sausio mėn.) buvo tokia, kad kai kuriose ASPĮ ilgiausia laukimo trukmė dienomis buvo iki 60 dienų. Be to, projektu siekiama įtvirtinti kriterijus, kuriais vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministras nustatys minėtas išimtis - atsižvelgdamas į tai, ar asmens sveikatos priežiūros paslaugos nepriskirtos šeimos gydytojo kompetencijai, ar šios paslaugos reikalingos ūmios ligos arba ligos, kuri epidemiologine prasme reikšminga visuomenės sveikatai, o jos gydymo efektyvumas priklauso nuo patekimo pas gydytoją specialistą laiko, diagnozavimui bei gydymui, taip pat - ar pacientas gebėtų pats tinkamai pasirinkti jam reikalingą gydytoją specialistą. Šeimos gydytojo kompetencija nustatyta Lietuvos medicinos normoje MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-22 įsakymu Nr.V-1013.
Sąvoka „ūmi liga“ - tai bet kuri liga, kuri vystosi greitai, yra intensyvi arba sunki ir trunka gana trumpą laiką (pagal Segen's Medical Dictionary, 2012). Liga, kuri epidemiologine prasme reikšminga visuomenės sveikatai, o jos gydymo efektyvumas priklauso nuo patekimo pas gydytoją specialistą laiko - užkrečiamos odos ir venerinės ligos ir kt. Kaip jau minėta, tam tikrais atvejais pats pacientas gali kompetentingai nuspręsti, kokio gydytojo specialisto konsultacija jam yra būtina (pvz., pacientas gali pats įsivertinti, kad jam reikalinga skubi gydytojo oftalmologo konsultacija, jei yra ūmus regėjimo sutrikimas ir kt.). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad kreipdamasis dėl nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo į antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros įstaigas, pacientas privalo pateikti pirminės sveikatos priežiūros gydytojų siuntimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projekte yra numatyta, kad kreipdamasis dėl nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo į antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros įstaigas, pacientas neprivalo pateikti pirminės sveikatos priežiūros gydytojų siuntimo, kai gydytojas specialistas siųs pacientą konsultacijai pas kitą gydytoją specialistą, taip pat – esant sveikatos apsaugos ministro nustatytoms išimtims.
Be to, projekte yra nustatomi kriterijai, kuriais vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministras nustatys minėtas išimtis (atsižvelgdamas į tai, ar asmens sveikatos priežiūros paslaugos nepriskirtos šeimos gydytojo kompetencijai, ar šios paslaugos reikalingos ūmios ligos arba ligos, kuri epidemiologine prasme reikšminga visuomenės sveikatai, o jos gydymo efektyvumas priklauso nuo patekimo pas gydytoją specialistą laiko, diagnozavimui bei gydymui, taip pat - ar pacientas gebėtų pats tinkamai pasirinkti jam reikalingą gydytoją specialistą). Priėmus projektą, bus pagerintas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, palengvės pacientų patekimas pas gydytojus specialistus, sumažės pacientų laukimo eilės pas šeimos gydytojus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus projektą, kreipdamasis dėl nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo į antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros įstaigas, pacientas neprivalės pateikti pirminės sveikatos priežiūros gydytojų siuntimo, kai gydytojas specialistas siųs pacientą konsultacijai pas kitą gydytoją specialistą, taip pat – esant sveikatos apsaugos ministro nustatytoms išimtims. Tai turės stiprų, ilgalaikį teigiamą poveikį sveikatos sistemai – palengvės pacientų patekimas pas gydytojus specialistus, sumažės pacientų laukimo eilės pas šeimos gydytojus ir pan.
Kadangi pagal projektą atitinkamas išimtis nustatys sveikatos apsaugos ministras, tokiu būdu jam bus suteiktos priemonės operatyviai reaguoti į sveikatos sistemos poreikius. Nepriėmus projekto, nebūtų pasiekti minėti teigiami rezultatai. Projektas neturės poveikio administracinei naštai. Projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Neigiamų projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus projektą, reikės parengti šių teisės aktų pakeitimus:
Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Sveikatos apsaugos ministras iki 2014-11-01 nustatys išimtis iš taisyklės, kad kreipdamasis dėl nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo į antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros įstaigas, pacientas privalo pateikti pirminės sveikatos priežiūros gydytojų siuntimą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Siuntimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis Algirdas Sysas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-09-15 Nr. XIIP-2258 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2258, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui teiktai pastabai, kad, atsižvelgiant į tai, jog Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, turėtų būti gauta Sveikatos apsaugos ministerijos arba Vyriausybės išvada. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2014-09-24 Nr. XIIP-2258 Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Sveikatos apsaugos ministerijos arba Vyriausybės išvada. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
Sveikatos reikalų komitetas
2016-10-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto nariai V. M. Čigriejienė,
K. Kuzminskas, I. Rozova, V. Filipovičienė, R. Ačas. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai E. Jankauskas, D. Šlekytė, V. Valainytė, K. Civilkienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministrė J. Zinkevičiūtė, Prezidento kanceliarijos patarėja A. Mečėjienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė N. Kundrotienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-24 Įvertinus projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Sveikatos apsaugos ministerijos arba Vyriausybės išvada. Pritarti
departamentas, 2014-10-01 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2258, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui teiktai pastabai, kad, atsižvelgiant į tai, jog Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, turėtų būti gauta Sveikatos apsaugos ministerijos arba Vyriausybės išvada. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, 2016-04-26 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga ,.Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-552 2 ir
Siūloma įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į LR Vyriausybės nuomonę ir gautas pastabas. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-04-28 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Seimo sveikatos reikalų komiteto 2016-04-14 raštą Nr. S-2016-2506 „Dėl Seimo Sveikatos reikalų komiteto priimto sprendimo“ pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-552 2 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Projektas). Savivaldybės iš dalies pritaria Projektui, tačiau išreiškia ir tam tikrų abejonių. Teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Neaiškus Projekto 2 straipsnyje pateiktas sąvokos „Ūmi liga“ apibrėžimas. Ūmi liga - bet kuri liga, kuri vystosi greitai (neaišku, kaip greitai vystosi), yra intensyvi arba sunki (kokiais kriterijais remiantis nustatomas ligos sunkumas, intensyvumas) ir trunka gana trumpą laiką (ūmi liga gali prasidėti staigiai, bet greitai nesibaigti, pvz., infarktas, insultas, virusinės kilmės susirgimai, lūžiai ir t.t,). Manytina, kad šis apibūdinimas labiau atitinka ūmios būklės sąvoką. 2. Savivaldybių nuomone, pakeitus Projekto 49 straipsnio 2 dalies 2 punktą ženkliai išaugtų eilės pas gydytojus specialistus. Pagal numatomą pakeitimą pacientai patys galės pasirinkti reikalingą gydytoją, tačiau ne visada pacientas gali objektyviai įvertinti savo sveikatos būklę.
Pacientai atvyks be pirminių tyrimų, gydytojai specialistai privalės skirti pakartotinius vizitus, todėl išaugs ligoninių (konsultacinių poliklinikų) sąnaudos. 3. Savivaldybės nuogąstauja, kad priėmus įstatymą nebeliks grįžtamojo ryšio tarp šeimos gydytojo ir gydytojo specialisto, kuris Šiuo metu egzistuoja ir yra efektyvus. Atsižvelgti
ekspertė prof. D. Jankauskienė, 2016-04-29 Įstatymu siekiama, kad kreipdamasis dėl nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo į antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros įstaigas pacientas neprivalės pateikti pirminės sveikatos priežiūros gydytojų siuntimo. Nors tikslas atrodo kilnus, pagerinti paslaugų prieinamumą pacientams, visgi tokios nuostatos prasilenkia su pirminės sveikatos priežiūros koncepcija, siekiančia, kad 80 proc. pacientų problemų būtų išsprendžiama pirminio organizavimo lygio sveikatos priežiūros įstaigose ir šeimos gydytojo grandis spręstų daugiau funkcijų ir šeimos gydytojas vykdytų taip vadinamą „vartininko“ funkciją. Suprantama, kad pirminės sveikatos priežiūros koncepcijos ir strategijos įgyvendinimas labai nutolo nuo jos pradinės idėjos. Ir tai yra svarbiausia bei pirminė visas kitas problemas generuojanti sveikatos reformos kliūtis. Todėl suprantama, kad norisi ieškoti nors kiek pacientų prieinamumą gerinančių sprendimų. Visgi sprendimai, mano požiūriu, turi būti ne daliniai, o sisteminiai. Pirmiausia PSP koncepcijoje buvo siekiama, kad šalyje dirbtų tik tinkamai paruošti šeimos gydytojai, o ne pereinamojo laikotarpio specialistų grupė (terapeutas, chirurgas, akušeris ginekologas ir pediatras). Iki 2008 metų pereinamojo laikotarpio specialistų grupės egzistavimas turėjo būti pasibaigęs. Visgi teisės aktas, reglamentavęs, kad nuo 2008 m. sistemoje gali dirbti tik šeimos gydytojai, paruošti rezidentūroje, yra panaikintas.
Kita idėja, kad šeimos gydytojai dirbtų tikroje BPG komandoje grupinėje praktikoje po 3-5 šeimos gydytojus kartu su suaugusių ir vaikų slaugytojomis, socialiniu darbuotoju, psichologu, psichiatru, kinezioterapeutu, farmacinės rūpybos specialistu bendradarbiaudamas su visuomenės sveikatos biuro specialistais ir savivaldybės socialinių paslaugų pareigūnais. Visa tai neįgyvendinta ir organizuota netinkamai. Šie minėti specialistai šiuo metu dirba atskirai, nekoordinuojant jų veiksmų, todėl žmonės siuntinėjami ir susiduria su prieinamumo problema, o šeimos gydytojas nesuinteresuotas jų problemų spręsti, nes tai ne jo kompetencija. Dar vienas svarbus PSP principas; kad šeimos gydytojų komanda mokėtų taikyti atvejo vadybos principus, kas leidžia įgyvendinti integruotos sveikatos priežiūros ir personalizuotos medicinos strategijas. Deja neišvysčius šio komandinio darbo, o atvirkščiai fragmentavus jį į psichikos sveikatos centrų, atskirai savivaldybės socialinių paslaugų skyrių, dar kuriant atskirai farmacinės rūpybos paslaugas, neturint tinkamų reabilitacijos paslaugų ir nemokant tinklinio valdymo tarp šių tarnybų ir neužtikrinant atvejo vadybos principo, nekoordinuojant šių veiklų paciento lygiu, pirminė sveikatos priežiūra savo funkcijų ir negali atlikti. To pasėkoje tik didėja antrinio lygio konsultacijų skaičius ir nemažėja hospitalizacijos. Tai brangina sveikatos priežiūrą. PSP finansinio skatinimo ir motyvavimo sistema yra koreguotina. Motyvuoti reikėtų ne tik už didesnio kiekio paslaugų atlikimą, bet ir už sveikatos reformos tikslų įgyvendinimą (hospitalizacijos mažinimą, profilaktinių programų apimčių didinimą, prieinamumo kaime užtikrinimą). Taigi PSP strategijos įgyvendinimas turi būti iš esmės peržiūrėtas. Manau, kad iš esmės yra keistina ir siuntimų tvarka, kuri jau neatitinka nūdienos lūkesčių.
Laisvas paciento pasirinkimas, kaip ir visi kiti sveikatos politikos principais (teisumas, prieinamumas, priimtinumas, solidarumas, lygybė, visapusiškumas, etc. ) negali būti beribis ir nereguliuojamas ne tik pirminėje, bet ir antrinėje paslaugų organizavimo grandyje. Pacientai pagal galiojančius teisės aktus turi teisę patys pasirinkti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pirminės sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją. Tačiau tai daroma kartą metuose, jei dažniau, jis privalo informuoti administraciją ir gauti jos sutikimą. Tai yra laisvo pasirinkimo reguliavimas pirminėje grandyje. Visgi antrinėje grandyje laisvė yra labai didelė. Vadovaujantis Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, gana seniai, 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 „Dėl Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 9 punktu, šeimos gydytojas, išduodamas siuntimą, pacientą informuoja, kuriose įstaigose (nurodant bent 3) dirba nurodytos profesinės kvalifikacijos gydytojas specialistas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas. Toks reglamentavimas jau nepritaikytas dabartinėms nūdienos sveikatos sistemos problemoms spręsti iš esmės restruktūrizacijos pasėkoje pasikeitus pacientų srautams teritorijose bei nesekant pinigams paskui ligonį, ką riboja finansų trūkumas. Jis sukėlė problemą, kad vienose įstaigose pacientų susikaupė per daug, kitų dėl jų trūkumo produktyvumas ir efektyvumas gana abejotinas.
Laikmetis diktuoja, kad principas galėtų būti, jog aukštesnio lygio konsultacija yra atliekama ne pacientui, o jo gydytojui ir pritaikius glaudesnio bendradarbiavimo e.sveikatos pagalba sistemas (nuotoliniu būdu įmanomos kai kurios konsultacijos, vaistų išrašymas ir kt.) , siuntimų tvarką būtina pakeisti. Taigi, dėl aukščiau išvardintų argumentų, įstatymo projektui siūlyčiau nepritarti. Pritarti
asociacija, 2016-05-03 Lietuvos ligoninių asociacija (toliau - LLA) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo (toliau - SSĮ) Nr. 1-552 2 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus. LLA mano, kad priėmus tokį jstatymo pakeitimą, ne tik palengvės, tikėtina, pacientams kreiptis ir paspartės patekti pas jų nuožiūra pasirinktus gydytojus specialistus, bet asmens sveikatos priežiūros (išskyrus - pirminės) įstaigos susidurs su iššūkiais. Pagausės kreipimosi į jas atvejų, kai nebūtinai bus nustatyta ūmi liga ir/ar tie atvejai nebūtinai atitiks Sveikatos apsaugos ministro nustatytas išimtis. A priori (neapžiūrėjus paciento, neatlikus tyrimų) to sužinoti neįmanoma. Reiškia, įstaiga, privalės priimti pacientą, pradėti teikti paslaugą ir patirti sąnaudas, tačiau nebūtinai už tą paslaugą sulaukti apmokėjimo iš PSDF biudžeto. Todėl LLA siūlo Projektą tobulinti, kad nekiltų nesklandumų dėl paslaugų teikimo organizavimo ir apmokėjimo už jas, kad nebūtų neapmokėtų paslaugų. Vienas iš tobulinimo variantų galėtų būti išplėtotas SSĮ 49 straipsnio 5 dalies paskutinysis sakinys, po žodžių“ ... ar procedūros“, įrašant „o taip pat, kai paslauga, neatitinka šio įstatymo 2 str. 19 dalies bei 49 str. 2 dalies 2 punkto nuostatų“, toliau - kaip tekste. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-09-21 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 39 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 ir
Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
sistemos įstatymo 49 straipsnyje siūloma nustatyti šiuo metu galiojančio reglamentavimo išimtis, kuriais atvejais pacientui, kuris kreipiasi dėl nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo į antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros įstaigas, nereikėtų pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto siuntimo. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad gydytojas specialistas gali siųsti pacientą konsultuotis pas kitą gydytoją specialistą be šeimos gydytojo siuntimo. Kaip žinoma, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį Lietuvos sveikatos sistemos teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos skirstomos į 3 lygius: pirminį (pirminė sveikatos priežiūra), antrinį (antrinė sveikatos priežiūra), tretinį (tretinė sveikatos priežiūra).
Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai yra arčiausiai paciento, valdo visą informaciją apie jo sveikatos būklę, geriausiai žino, kiek ir kokios medicinos pagalbos jam reikia (reguliuoja pacientų srautus), o prireikus išduoda pacientui siuntimą gauti nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pas aukštesnio (antrinio ar tretinio) lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį specialistą. Priėmus Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus (tam tikrais atvejais praleidžiant pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugų grandį), būtų paneigtas nuo Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo sveikatos sistemoje diegtas ir plėtotas sveikatos priežiūros paslaugų skirstymo į lygius mechanizmas ir kiekvienam lygiui priskirti tikslai. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje siūloma nustatyti, kad pacientui nereikėtų Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto siuntimo gauti nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas į antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias sveikatos priežiūros įstaigas ir tais atvejais, kai pacientas gebėtų pats tinkamai pasirinkti jam reikalingą gydytoją specialistą. Tačiau kai kurie pacientai nepajėgia tinkamai atpažinti ligos simptomų, negali įvertinti ligos visumos. Pacientui, pasirinkusiam ne to, kurio tuo metu jam reikia, gydytojo specialisto konsultaciją, gali tekti ilgiau laukti eilėje pas reikiamą gydytoją specialistą, o juk labai svarbu kuo skubiau diagnozuoti ligą ir laiku skirti tinkamą gydymą.
Tokiu atveju asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pablogėtų ne tik tam pacientui, kuris pateks ne pas tą gydytoją specialistą, bet ir tiems pacientams, kurie laukia reikiamo gydytojo specialisto konsultacijos. Įstatymo projekto nuostatos taip pat gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti Įstatymo projekte siūloma suteikti teise, tai yra kreiptis į gydytojus specialistus net ir tuo atveju, kai atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas gali suteikti šeimos gydytojas. Be to, siekdami suteikti daugiau konsultacijų (gauti didesnes pajamas už suteiktas konsultacijas), kai kurie gydytojai specialistai gali būti suinteresuoti visais atvejais suteikti paslaugą pacientui net ir nesant akivaizdžios būtinybės ją suteikti. Taip Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos būtų naudojamos neracionaliai. 3. Vienas iš Įstatymo projekte siūlomų nustatyti kriterijų, į kurį atsižvelgdamas sveikatos apsaugos ministras turės nustatyti išimtis, kuriuo atveju nemokamos antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti suteikiamos be pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo siuntimo, susijęs su ūmios ligos diagnozavimu ir gydymu. Įstatymo projekte pateikiama sąvoka „ūmi liga“ apibrėžiama tik vertinamojo pobūdžio kriterijais: „vystosi greitai“, „yra intensyvi“,
„sunki“, „trunka gana trumpą laiką“, tokia apibrėžtis teisiškai neaiški. Be
to, esant tam tikroms ūmioms klinikinėms būklėms reikia būtinosios medicinos pagalbos, o būtinajai medicinos pagalbai gauti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 4 dalimi, gydytojo siuntimo nereikia. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas minėtu požiūriu – perteklinis. 4.
Įstatymo projekto tikslas – pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kad atitinkamais atvejais pacientui būtų greičiau suteikta gydytojo specialisto konsultacija. Šis tikslas bus pasiektas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai parengus ir patvirtinus Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15²,
aktus. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, I. Rozova. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja K. Civilkienė