Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3.154 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.154 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai. Dirbtinio apvaisinimo sąlygos, būdai, tvarka, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimai reglamentuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 dieną. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis Algirdas Sysas
Projekto
lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.154 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.154 straipsnis. Dirbtinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas
Dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai. 3.154 straipsnis. Pagalbinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas Pagalbinio apvaisinimo sąlygos, būdai, tvarka, taip pat vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimai reglamentuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys ALGIRDAS
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagalbinio apvaisinimo teisinio reglamentavimo būtinybę atskleidžia šiandieninė situacija tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vaisingumo sutrikimų turi ir susilaukti vaikų be medikų pagalbos negali kas penkta vaisingo amžiaus pora. Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 000 vaisingo amžiaus (18-49 m.) šeimų, ir kasmet jų padaugėja apytiksliai dviem tūkstančiais. Ši statistika rodo, kad apie 15–20 proc. visų Lietuvos šeimų (kas penkta ar šešta pora) yra nevaisinga ir negali susilaukti vaikų. Tik mažiau nei pusė šių porų tiriasi, ketvirtadalis jų ieško specializuotos pagalbos ir tik maždaug 2 proc. porų įveikia finansinius bei kitus apribojimus ir siekia pagalbinio apvaisinimo. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje nevaisingumas įvardytas kaip liga, kurią būtina gydyti. Dauguma negalavimų Lietuvoje yra gydomi tiek valstybinėse gydymo įstaigose, tiek privačiose. Tačiau mūsų šalyje profesionaliai nevaisingumo priežastis tiria, gydo ir esant būtinybei pagalbines procedūras atlieka išimtinai privačios medicinos įstaigos, kuriose minėtos procedūros yra brangiai apmokamos (apie 10 tūkst. Lt.), taigi dauguma pacientų netgi neturi galimybės kreiptis į medikus. Per metus privačiose Lietuvos klinikose atliekama 400 pagalbinio apvaisinimo procedūrų, tačiau poreikis yra 10 kartų didesnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas susijusias su pagalbinio apvaisinimo teisiniu reglamentavimu.
Pagalbinio apvaisinimo teisinio reglamentavimo būtinybė šiuo atveju yra aktuali tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu visuomeninių santykių reguliavimo atžvilgiu – tai apima pakankamai plačią visuomenės dalį ir šie santykiai jau yra susiformavę eilę metų. Dirbtinio apvaisinimo procedūra Lietuvoje vykdoma nuo 1997 m., tačiau procedūros tvarką reglamentuoja 1999 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 248 „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nuo 2000 m. buvo įtvirtina nuostatą, kad dirbtinio apvaisinimo procedūra turi būti reglamentuojama atskiru įstatymu. Nors ši kodekso norma atsirado 2000 m., tačiau iki šių dienų dirbtinio apvaisinimo tvarką reguliuoja tik minėtas 1999 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Lietuvoje pirmasis dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas buvo įregistruotas 2002 m., vėliau – 2003 m., 2004 m., 2010 m. ir 2013 m., tačiau iki šiol nė vienas jų nėra patvirtintas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinio reglamentavimo būtinybė yra akivaizdi. Įstatymo projekto tikslas – numatyti, kad pagalbinio apvaisinimo ir su juo susiję teisiniai santykiai reglamentuojami Vyriausybės nustatyta tvarka, o ne atskiru įstatymu, taip siekiant minėtus teisinius santykius reglamentuoti ne vien tik įstatymo lygmenyje, taip pat į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, padėti nevaisingoms šeimoms susilaukti vaikų, gerinti demografinę padėtį. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius bei rengėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai CK 3.154 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai. Šiuo metu šalyje pagalbinio apvaisinimo būdus, sąlygas ir principus reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 248 „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Toks minimalus reglamentavimas sudaro sąlygas privačioms medicinos įstaigoms nekontroliuojamai teikti pagalbinio apvaisinimo procedūras. Delsimas išsamiau reglamentuoti šios ligos gydymo sąlygas bei kompensavimą verčia susilaukti vaikų siekiančias poras vykti į kitas šalis, nes šiuo požiūriu mūsų šalis priskiriama prie labiausiai atsilikusių Europos Sąjungoje. CK įtvirtintas teisinis reguliavimas nenumato galimybės pagalbinio apvaisinimo ir su juo susijusių teisinių santykių reglamentuoti kitais teisės aktais, išskyrus įstatymais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu teisinis reguliavimas nenumato teisinės galimybės pagalbinio apvaisinimo teisinių santykių reguliuoti žemesnės teisinės galios teisės aktais, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimais ar ministro įsakymais, Įstatymo projekte siūloma pagalbinio apvaisinimo ir su juo susijusius teisinius santykius reglamentuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Atitinkamai Įstatymo projekte siūloma keisti CK 3.154 straipsnį. Įstatymo projekte vartojama sąvoka „pagalbinis apvaisinimas“, o ne „dirbtinis apvaisinimas“. Pasirenkant šią sąvoką, buvo atsižvelgta į 2006 m. spalio 24 d.
Komisijos 2006/86/EB direktyvą, įgyvendinančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB dėl atsekamumo reikalavimų, pranešimo apie pavojingas nepageidaujamas reakcijas ir reiškinius bei žmogaus audinių ir ląstelių kodavimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo tam tikrų techninių reikalavimų (OL 2006 L 294, p. 32) (6 straipsnis 2 dalis) oficialų vertimą. Be to, tai yra sveikatos priežiūros specialistų praktikoje plačiai vartojama sąvoka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Teikiamas Įstatymo projektas, jį priėmus, neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai ir verslo sąlygoms neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Teikiamas Įstatymo projektas neprieštarauja Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programai, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, nacionaliniams teisės aktams bei Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims.
Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama šį Įstatymą, po jo įsigaliojimo turės parengti Partnerių sveikatos patikrinimo reikalavimus, Lytinių ląstelių paėmimo, paruošimo, laikymo, paskirstymo ir naudojimo tvarką, Lytinių ląstelių banko ir sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pagalbinio apvaisinimo paslaugas, kokybės sistemos bei lytinių ląstelių ir embrionų saugos reikalavimus, Lytinių ląstelių donorams taikomų atrankos kriterijų ir laboratorinių tyrimų sąrašus, Sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pagalbinio apvaisinimo paslaugas, ir lytinių ląstelių banko pranešimo kompetentingai institucijai apie nepageidaujamą įvykį ar reakciją tvarką, papildyti Žmogaus audinių, ląstelių ir organų bei recipientų registro duomenų naudojimosi tvarką, informacijos apie lytinių ląstelių donorą teikimo pilnamečiams pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtiems vaikams arba jų įstatyminiams atstovams teikimo tvarką, lytinių ląstelių donorystės sąlygas bei tvarką, teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti lytinių ląstelių laikymo ir paruošimo bei pagalbinio apvaisinimo apmokėjimo tvarką, bei priimti kitus dirbtinį apvaisinimą ir su juo susijusius teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, taip pat pakeisti sveiktos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 248 „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama šį Įstatymą, po jo įsigaliojimo turės pakeisti sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 248 ,,Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“ bei parengti kitus dirbtinį apvaisinimą ir su juo susijusius teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra šie: „pagalbinis apvaisinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia:
Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis Algirdas Sysas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Teikiamas projektas yra patobulintas XIIP-2256 variantas. Pagalbinio apvaisinimo teisinio reglamentavimo būtinybę atskleidžia šiandieninė situacija tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vaisingumo sutrikimų turi ir susilaukti vaikų be medikų pagalbos negali kas penkta vaisingo amžiaus pora. Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 000 vaisingo amžiaus (18-49 m.) šeimų, ir kasmet jų padaugėja apytiksliai dviem tūkstančiais. Ši statistika rodo, kad apie 15–20 proc. visų Lietuvos šeimų (kas penkta ar šešta pora) yra nevaisinga ir negali susilaukti vaikų. Tik mažiau nei pusė šių porų tiriasi, ketvirtadalis jų ieško specializuotos pagalbos ir tik maždaug 2 proc. porų įveikia finansinius bei kitus apribojimus ir siekia pagalbinio apvaisinimo. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje nevaisingumas įvardytas kaip liga, kurią būtina gydyti. Dauguma negalavimų Lietuvoje yra gydomi tiek valstybinėse gydymo įstaigose, tiek privačiose. Tačiau mūsų šalyje profesionaliai nevaisingumo priežastis tiria, gydo ir esant būtinybei pagalbines procedūras atlieka išimtinai privačios medicinos įstaigos, kuriose minėtos procedūros yra brangiai apmokamos (apie 10 tūkst. Lt.), taigi dauguma pacientų netgi neturi galimybės kreiptis į medikus. Per metus privačiose Lietuvos klinikose atliekama 400 pagalbinio apvaisinimo procedūrų, tačiau poreikis yra 10 kartų didesnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas susijusias su pagalbinio apvaisinimo teisiniu reglamentavimu.
Pagalbinio apvaisinimo teisinio reglamentavimo būtinybė šiuo atveju yra aktuali tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu visuomeninių santykių reguliavimo atžvilgiu – tai apima pakankamai plačią visuomenės dalį ir šie santykiai jau yra susiformavę eilę metų. Dirbtinio apvaisinimo procedūra Lietuvoje vykdoma nuo 1997 m., tačiau procedūros tvarką reglamentuoja 1999 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 248
„Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos
civiliniame kodekse (toliau – CK) nuo 2000 m. buvo įtvirtinta nuostata, kad dirbtinio apvaisinimo procedūra turi būti reglamentuojama atskiru įstatymu. Nors ši kodekso norma atsirado 2000 m., tačiau iki šių dienų dirbtinio apvaisinimo tvarką reguliuoja tik minėtas 1999 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Lietuvoje pirmasis dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas buvo įregistruotas 2002 m., vėliau – 2003 m., 2004 m., 2010 m. ir 2013 m., tačiau iki šiol nė vienas jų nėra priimtas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinio reglamentavimo būtinybė yra akivaizdi. Įstatymo projekto tikslas – numatyti, kad pagalbinio apvaisinimo ir su juo susiję teisiniai santykiai reglamentuojami Vyriausybės nustatyta tvarka, o ne atskiru įstatymu, taip siekiant minėtus teisinius santykius reglamentuoti ne vien tik įstatymo lygmenyje, taip pat į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, padėti nevaisingoms šeimoms susilaukti vaikų, gerinti demografinę padėtį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą teikia Seimo narys Algirdas Sysas. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: CK 3.154 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai. Šiuo metu šalyje pagalbinio apvaisinimo būdus, sąlygas ir principus reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 248 „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Toks minimalus reglamentavimas sudaro sąlygas privačioms medicinos įstaigoms nekontroliuojamai teikti pagalbinio apvaisinimo procedūras. Delsimas išsamiau reglamentuoti šios ligos gydymo sąlygas bei kompensavimą verčia susilaukti vaikų siekiančias poras vykti į kitas šalis, nes šiuo požiūriu mūsų šalis priskiriama prie labiausiai atsilikusių Europos Sąjungoje. CK įtvirtintas teisinis reguliavimas nenumato galimybės pagalbinio apvaisinimo ir su juo susijusių teisinių santykių reglamentuoti kitais teisės aktais, išskyrus įstatymais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu teisinis reguliavimas nenumato teisinės galimybės pagalbinio apvaisinimo teisinių santykių reguliuoti žemesnės teisinės galios teisės aktais, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ar ministro įsakymais, Įstatymo projekte siūloma pagalbinio apvaisinimo ir su juo susijusius teisinius santykius reglamentuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Atitinkamai Įstatymo projekte siūloma keisti CK 3.154 straipsnį. Įstatymo projekte vartojama sąvoka „pagalbinis apvaisinimas“, o ne „dirbtinis apvaisinimas“. Pasirenkant šią sąvoką, buvo atsižvelgta į 2006 m. spalio 24 d.
Komisijos 2006/86/EB direktyvą, įgyvendinančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB dėl atsekamumo reikalavimų, pranešimo apie pavojingas nepageidaujamas reakcijas ir reiškinius bei žmogaus audinių ir ląstelių kodavimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo tam tikrų techninių reikalavimų (OL 2006 L 294, p. 32) (6 straipsnis 2 dalis) oficialų vertimą. Be to, tai yra sveikatos priežiūros specialistų praktikoje plačiai vartojama sąvoka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir /ar korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Teikiamas Įstatymo projektas neprieštarauja Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programai, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII‑51, nacionaliniams teisės aktams bei Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims.
Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama šį Įstatymą, po jo įsigaliojimo turės parengti Partnerių sveikatos patikrinimo reikalavimus, Lytinių ląstelių paėmimo, paruošimo, laikymo, paskirstymo ir naudojimo tvarką, Lytinių ląstelių banko ir sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pagalbinio apvaisinimo paslaugas, kokybės sistemos bei lytinių ląstelių ir embrionų saugos reikalavimus, Lytinių ląstelių donorams taikomų atrankos kriterijų ir laboratorinių tyrimų sąrašus, Sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pagalbinio apvaisinimo paslaugas, ir lytinių ląstelių banko pranešimo kompetentingai institucijai apie nepageidaujamą įvykį ar reakciją tvarką, papildyti Žmogaus audinių, ląstelių ir organų bei recipientų registro duomenų naudojimosi tvarką, informacijos apie lytinių ląstelių donorą teikimo pilnamečiams pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtiems vaikams arba jų įstatyminiams atstovams teikimo tvarką, Lytinių ląstelių donorystės sąlygas bei tvarką, teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti lytinių ląstelių laikymo ir paruošimo bei pagalbinio apvaisinimo apmokėjimo tvarką, bei priimti kitus dirbtinį apvaisinimą ir su juo susijusius teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, taip pat pakeisti sveiktos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 248 „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama šį Įstatymą, turės pakeisti sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 248 ,,Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“ bei parengti kitus dirbtinį apvaisinimą ir su juo susijusius teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Pagalbinis apvaisinimas, dirbtinis apvaisinimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas ALGIRDAS
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-09-15 Nr. XIIP-2256 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos civilinio kodekso 3.154 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-2256 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2256 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 22 d. raštu projektui Nr. XIIP-2256 pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
2014-09-18 Nr. XIIP-2256 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Civilinio kodekso 3.154 straipsnį, nustatant: „Dirbtinio apvaisinimo sąlygos, būdai, tvarka, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimai reglamentuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Manytina, kad projekto nuostatos dėl dirbtinio apvaisinimo sąlygų, būdų, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimų reglamentavimo poįstatyminiu teisės aktu galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes su žmogaus teisėmis ir laisvėmis susiję visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymu. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną „<...> pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, tačiau tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais, juos galima reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais (inter alia žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius ir pan.). Antai kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas).
Tačiau (tai savo aktuose taip pat ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas) jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas).” Manytume, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta aplinkybė, kad nė vienas iš pateiktų dirbtinį apvaisinimą siūlančių reglamentuoti įstatymų projektų nebuvo priimtas, negali būti pagrindu ignoruoti Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas teisės aktas, šiuo metu reglamentuojantis dirbtinį apvaisinimą, teisinėje literatūroje vadinamas kontraversišku teisės aktu, nes jis „neapima visų svarbiausių dirbtinio apvaisinimo problemų, kurios turėtų būti teisiškai reglamentuojamos, taigi turi spragų ir atsilieka nuo realaus gyvenimo: nepakankamai sureguliuota embrionų ir lytinių ląstelių apsauga; moters kiaušialąstės donorystė; autodonorystė; spermos banko problema; surogacija; reikalavimai lytinių ląstelių donorams; atsakomybė už dirbtinio apvaisinimo tvarkos pažeidimą.“[1]
dėstomas ir keičiamo 3.154 straipsnio pavadinimas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Edvinas Mušinskis [1] V.Mikelėnas. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009, p. 330.
2014-09-29 Nr. XIIP-2256(2) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūloma pakeisti Civilinio kodekso 3.154 straipsnį, nustatant: „Pagalbinio apvaisinimo sąlygos, būdai, tvarka, taip pat vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimai reglamentuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Manytina, kad projekto nuostatos dėl pagalbinio apvaisinimo sąlygų, būdų, taip pat vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimų reglamentavimo poįstatyminiu teisės aktu galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes su žmogaus teisėmis ir laisvėmis susiję visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymu. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną „<...> pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, tačiau tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais, juos galima reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais (inter alia žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius ir pan.). Antai kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas).
Tačiau (tai savo aktuose taip pat ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas) jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas).” Manytume, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta aplinkybė, kad nė vienas iš pateiktų dirbtinį apvaisinimą siūlančių reglamentuoti įstatymų projektų nebuvo priimtas, negali būti pagrindu ignoruoti Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas teisės aktas, šiuo metu reglamentuojantis dirbtinį (pagalbinį) apvaisinimą, teisinėje literatūroje vadinamas kontraversišku teisės aktu, nes jis „neapima visų svarbiausių dirbtinio apvaisinimo problemų, kurios turėtų būti teisiškai reglamentuojamos, taigi turi spragų ir atsilieka nuo realaus gyvenimo: nepakankamai sureguliuota embrionų ir lytinių ląstelių apsauga; moters kiaušialąstės donorystė; autodonorystė; spermos banko problema; surogacija; reikalavimai lytinių ląstelių donorams; atsakomybė už dirbtinio apvaisinimo tvarkos pažeidimą.“[1] Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Edvinas Mušinskis [1] V.Mikelėnas. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009, p. 330.
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-09-24 Nr. XIIP-2256(2) Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos civilinio kodekso 3.154 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-2256(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2256(2) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu projektui Nr. XIIP-2256(2) pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8