Ethan Frome
1) Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus įstatymo reglamentuojančio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises. Tautinių mažumų įstatymas, priimtas 1989 m. (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117), vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio 10 punktu (Žin., 1997, Nr. 118-3046; 2008, Nr. 149-5993), neteko galios 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 metais ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją (Žin., 2000, Nr. 20-497). Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014) 138 straipsnio 3 dalimi, yra valstybės teisinės sistemos dalis. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija yra politinio ir programinio, o ne norminio reguliavimo pobūdžio dokumentas (Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-152/2009), todėl remiantis Tarptautinių sutarčių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1948; Žin., 2012, Nr. 36-1770) 11 straipsnio 3 dalimi, tarptautinei sutarčiai vykdyti reikia priimti įstatymą, kad būtų vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai ir užtikrintos tautinių mažumų teisės. 2) Parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Tautinių mažumų įstatymo (toliau – ir Įstatymo) projekto tikslas – reglamentuoti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas bei valstybės įsipareigojimus, sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, kultūrinį, kalbinį ir religinį identitetą atsižvelgiant į tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus.
Įstatymo projekto uždaviniai:
reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014; Žin., 2006, Nr. 48-1701). Konstitucijos 37 straipsnyje įtvirtinta, kad piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. 45 straipsnyje, – piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai, o valstybė tautinėms bendrijoms teikia paramą. Konstitucijos 25 straipsnyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija; įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Konstitucijos 29 straipsnis numato, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. 2. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 114-5115; Žin., 2008, Nr.
114-5115; Žin., 2008, Nr. 76-2998) nustato tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos dėl asmens amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų draudimą, jame taip pat numatyta, kuri institucija nagrinėja skundus diskriminacijos pasireiškimo atvejais. 3. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1945; Žin., 2006, Nr. 77-2975) nustato, kad asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra ar kitiems suinteresuotiems asmenims nemokant ar nesuprantant lietuvių kalbos, administracinėje procedūroje turi dalyvauti vertėjas. Vertėją pakviečia administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas arba asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, savo iniciatyva. 4. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16; Žin., 2011, Nr. 86-4157) priedėlio „Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“ 4 skyriuje numatyta, jog valstybė saugo Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūros paveldą, o švietimo ir auklėjimo sistema turi ugdyti pilietiškumą, bendruomeniškumą, tautinį sąmoningumą, etines ir moralines vertybes, pakantą ir pagarbą kitoms tautoms. Tautinių mažumų bendrijoms priklausančių piliečių teises puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius gina įstatymai. Tautinės bendrijos yra integrali Lietuvos pilietinės visuomenės dalis. 5. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; Žin., 2011, Nr. 38-1804) nustato švietimo tikslus, principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje, taip pat reguliuoja ir tautinių mažumų švietimo klausimus. 6. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 15-344; Žin., 2002, Nr. 68-2760) nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.
Šis įstatymas nereglamentuoja Lietuvos gyventojų neoficialaus bendravimo ir religinių bendruomenių bei asmenų, priklausančių tautinėms bendrijoms, renginių kalbos. 7. Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 102-2319; Žin., 2011, Nr. 91-4336) nurodyta, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, laidos turi būti skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams, skirtingo amžiaus, tautybių ir įsitikinimų žmonėms, tačiau nėra numatytas privalomas transliavimo laikas informacijos apie tautines mažumas ir tautinės mažumos kalba sklaidai. Įstatyme nurodyta, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rengia tautinėms mažumoms skirtas programas, kuriomis suteikiama galimybė skleisti tautinių mažumų kultūrą. 8. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71-1706; Žin., 2011, Nr. 91-4335) draudžia visuomenės informavimo priemonėse skelbti informaciją, kurioje kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėtis, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Įstatyme nurodyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonoje, poreikius, nurodydama licencijos sąlygas, gali nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų dalį turi sudaryti radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros programos tautinių mažumų kalbomis.
4) Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte yra numatytos šios esminės teisinio reguliavimo naujovės, kurių nereglamentuoja kiti įstatymai:
,,tautinės mažumos“ sąvoka. Tautinė mažuma – grupė Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje asmenų, kuriems būdinga kitokia nei tautinei daugumai kultūra, religija, kalba, arba bent vienas iš šių požymių, ir kuriuos vienija siekis išsaugoti savo tautinę tapatybę. 2. Įstatymo projekte apibrėžiama tautinės mažumos organizacija (bendrija). Tautinės mažumos organizacija (bendrija) – juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, atstovaujantis ir tenkinantis tautinei mažumai priklausančių asmenų interesus, tame tarpe susijusius su tautinių mažumų integracija ir (ar) tarpkultūriniu dialogu, bei ginantis jų teises. 3. Įstatymo projekte apibrėžiama, kas yra tautinei mažumai priklausantis asmuo. Tautinei mažumai priklausantis asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam būdinga kitokia nei tautinei daugumai kultūra, religija, kalba, arba bent vienas iš šių požymių, ir kurį vienija siekis išsaugoti savo tautinę tapatybę. 4. Įstatymo projektas reglamentuoja asmenų teisę pasirinkti priklausyti tautinei mažumai arba ne. 5.
projektas nustato, kad tautinės mažumos turi teisę puoselėti kultūrą, tradicijas, kalbą, religiją, steigti organizacijas, rūpintis svarbaus paveldo išsaugojimu. 6. Įstatymo projekte nustatoma, kad savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, bendraujant su šios savivaldybės viešojo administravimo subjektais asmuo turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą. Teisė bendrauti tautinės mažumos kalba reiškia, kad asmuo turi teisę kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir žodžiu gauti atsakymą ta pačia kalba. Savivaldybių viešojo administravimo subjektų ir jų padalinių, kurioms taikomos šios nuostatos, sąrašą savivaldybės vykdomosios institucijos vadovo teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 7. Įstatymo projekte siekiama nustatyti, kad gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, pavadinimas, joje esančių gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai rašomi valstybine ir tos tautinės mažumos kalba. 8. Įstatymo projekte bus reglamentuoti Tautinių bendrijų tarybos steigimo ir veiklos principai. 9. Įstatymo projekte įtvirtinama, kad valstybės ir savivaldybės institucijos skiria finansavimą tautinėms mažumoms priklausančių asmenų integracijai, švietimui, kultūros ir tapatumo išsaugojimui bei puoselėjimui. Laukiami teigiami rezultatai:
Priėmus Įstatymą būtų užtikrintas Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymas bei tautinių mažumų teisių veiksmingas įgyvendinimas. 5) Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6) Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7) Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymas neturės poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8) Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Taisės aktai, kurių nuostatos turėtų būti keičiamos, priėmus Įstatymo projektą:
kalbos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 15-344; Žin., 2002, Nr. 68-2760). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 127-5753; Žin., 2004, Nr. 93-3415). 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 54-1277; Žin., 2010, Nr. 98-5092). 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos adresų registro įsteigimo“ (Žin., 2004, Nr. 93-3415; Žin., 2010, Nr. 74-3744). 5. Vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 1V-57 ,,Dėl pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 12-541). 9) Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte yra įtvirtintos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai, kurie turi būti įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10) Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11) Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymui įgyvendinti reikės priimti teisės aktą reglamentuojantį gyvenamųjų vietovių, gatvių, valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektų bei topografinių ženklų pavadinimų rašymo tautinės mažumos kalba tvarką. Taip pat teisės aktu turės būti patvirtintas savivaldybių sąrašas, kuriose tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turės teisę bendrauti tautinės mažumos kalba su valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektais. Teisės aktu turės būti reglamentuota tautinės mažumos organizacijos statuso suteikimo tvarka juridiniams asmenims. Šiuos teisės aktus rengs Lietuvos Respublikos kultūros ministerija iki Tautinių mažumų įstatymo įsigaliojimo. 12) Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai).
Papildomų savivaldybių biudžeto lėšų reikėtų dvigubiems gyvenamųjų vietovių, gatvių, valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektų bei topografinių ženklų pavadinimams. Papildomas poreikis (apytiksliai): Elektrėnų sav.: 7 vietovės – 22400 Lt, 17 gatvių – 10200 Lt, Šalčininkų r. sav.: 254 vietovės – 812800 Lt, 613 gatvių – 367800 Lt, Švenčionių r. sav.: 46 vietovės – 147200 Lt, 164 gatvės – 98400 Lt, Trakų r. sav.: 93 vietovės – 297600 Lt, 443 gatvės – 265800 Lt, Vilniaus r. sav.: 500 vietovių – 1600000 Lt, 2343 gatvės – 1405800Lt, Varėnos r. sav.: 11 vietovių – 35200 Lt, 17 gatvių – 10200 Lt, Visagino m. sav.: 1 vietovė – 19200 Lt, 17 gatvių – 10200 Lt, Zarasų r. sav.: 30 vietovių – 96000 Lt, 60 gatvių – 36000 Lt.ktrėnų sav.: 7
13) Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko kanclerio
mokslo bei Užsienio reikalų ministerijomis. pateikė Vyriausybės Strateginiam komitetui rekomendacijas dėl tautinių bendrijų klausimų, numatytų Vyriausybės 2012-2016 metų programoje, įgyvendinimo. 14) Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projektą parengė LR Kultūros ministerija
15) Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: tautinė mažuma. 16) Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra.
Seimo nariai Jaroslav Narkevič Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Leonard Talmont Michal Mackevič Irina Rozova Zbignev Jedinskij Juzef Kvetkovskij
2014-09-22 Nr. XIIP – 2242 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
šiuo metu tautinių mažumų padėtį Lietuvoje reglamentuoja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548. Ši Konvencija įsigaliojo 2000 metų liepos
straipsnis). Lietuvos Respublikoje ši Konvencija privaloma vykdyti (Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnis). Nekvestionuodami Seimo narių konstitucinės įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, atkreipiame dėmesį į Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę dėl tokio pobūdžio įstatymų iniciatyvos teisės: “Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinei sutarčiai vykdyti reikia priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka pateikia Seimui atitinkamo įstatymo projektą arba priima atitinkamą Vyriausybės nutarimą, ar pagal kompetenciją užtikrina kito teisės akto priėmimą”. Be to, paties Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ratifikavimo“ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato Konvencijos nuostatų, kurios nenumatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose, įgyvendinimo tvarką. Atsižvelgus į tai, siūlytume gauti Vyriausybės išvadą. 2. Projekto:
VIII-1548; preambulėje pažodžiui atkartojamos kai kurios šios Konvencijos preambulės nuostatos, o 3 straipsnio 2 dalyje 5 straipsnyje pažodžiui atkartojamos minėtos Konvencijos 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos;
Antai tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, kaip ir visi kiti asmenys, privalo gerbti ir laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos į įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių įgyvendinimas nesuderinamas su tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos kurstymu, šmeižtu ar dezinformacija, siekias pažeisti konstitucinę santvarką ir pan., kad tautinių mažumų teisę puoselėti savo tautinę kultūrą, papročius, kalbą, gauti valstybės teikiamą paramą, nereiškia, jog jų interesai gali būti priešpriešinami Lietuvos valstybės, kurios teritorijoje atitinkamos tautinės mažumo gyvena, visos visuomenės, pilietinės Tautos bendriems interesams, o tautinių bendrijų steigimas ir veikla negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams;
katalogas negali būti pateikiamas kaip baigtinis, nes šie asmenys turi ir kituose įstatymuose numatytas asmenines, politines, kultūrines, ekonomines ir socialines teises ir garantijas;
mažumai priklausantis asmuo“ apibrėžimą, atkreiptinas dėmesys, kad nors tarptautiniai teisės aktai nepateikia tautinės mažumos bei tautinei mažumai priklausančio asmens apibrėžimo, tačiau galima išskirti objektyvius (tėvų, senelių ir pan. etninė kilmė, religija, kalba, tradicijos ar kt.) ir subjektyvius (asmens noras laikyti save priklausančiu tam tikrai tautinei mažumai) kriterijus, kuriais remiantis asmuo bus ar nebus laikomas tautinės mažumos nariu. Atsižvelgiant į tai, minėta sąvoka pildytina nuostatomis, nurodančiomis ir subjektyvų kriterijų, t.y. asmens norą ir siekį priklausyti tam tikrai tautinei mažumai.
Tuo labiau, kad ir siūlomame sąvokos apibrėžime panaudota formuluotė „asmuo, <...> kurį vienija siekis išsaugoti savo tautinę tapatybę“, tačiau su kuo jį vienija šis siekis taip ir neatskleista. 4. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, pagal kurią tautinė mažuma – tai Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje asmenų grupė, neturėtų būti vertintinos kaip kriterijus, nepagrįstai ribojantis tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises. Mūsų nuomone, ne tik pilietybės, bet ir įsikūrimo valstybėje (nuolatinio gyvenimo) kriterijus nepagrįstai apribotų asmenų, kurie pagal objektyvius (asmens kilmė, kalba, kultūra) ir subjektyvius (asmens noras būti laikomu tautinės mažumos nariu) požymius galėtų priklausyti tautinei mažumai, teises ir laisves. 5. Projekto 2 straipsnio 4 dalis ir 3 straipsnio pavadinimas tikslintini redakciniu požiūriu. Be to, projekto 3 straipsnio pavadinimas ne visiškai atitinka straipsnio turinį, nes straipsnyje įtvirtinama ne tik laisvė pasirinkti priklausymą tautinei mažumai. 6. Projekto 3 straipsnio:
Respublikoje gyvenantis asmuo laisvai pasirenka savo tautybę. Pažymime, kad nors Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalyje ir yra įtvirtinama asmens teisė „laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne“, tačiau ši teisė neapima asmens teisės laisvai pasirinkti bet kurios tautybės ir tuo pačiu priklausomybės bet kokiai tautinei mažumai. Asmens subjektyvus pasirinkimas neatsiejamai yra susijęs su objektyviais kriterijais, charakterizuojančiais asmens etninę tapatybę.
Subjektyvūs požymiai, kuriuos sudaro noras išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, kalbą, taip pat savęs priskyrimas tautinei mažumai, turi būti pagrįstas objektyviais tautybės, t.y. priklausymo tam tikrai tautinei mažumai, požymiais. Atsižvelgiant į tai, įstatyme reikėtų be subjektyvaus kriterijaus (laisvo pasirinkimo) įtvirtinti ir objektyvius kriterijus (pvz., pagal tėvų (senelių, prosenelių) ar vieno iš jų tautinę (etninę) kilmę);
perteklinis, nes visų asmenų lygybė įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms bei draudimas varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas bet kokiu pagrindu, tame tarpe ir dėl žmogaus tautybės, kilmės, tikėjimo, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje. 9. Atsižvelgiant į projekto 7 straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinime po žodžio „savivaldybės“ įrašytinas žodis
„institucijų“. Be to, atkreipiame dėmesį, kad šis straipsnis neturi jokio
teisinio krūvio, nes nenustatomos jokios reguliacinio pobūdžio normos, įpareigojančios valstybės ar savivaldybės institucijas ir įstaigas taikyti konkrečias lygias galimybes užtikrinančias priemones ar imtis konkrečių aktyvių veiksmų. Kitaip sakant, įstatyme nustatant ne draudžiančiąsias, o įpareigojančias teisės normas, reikia įtvirtinti ir konkrečias, aiškaus turinio, subjektų, kuriems taikoma norma, pareigas. 10. Projekto ketvirtojo, penktojo ir septintojo skirsnių pavadinimai tikslintini, dėstant juos ne abstrakčiai, o susiejant su šiuose skirsniuose išdėstytų straipsnių turiniu. 11. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 8 straipsnio 2 dalyje, akcentuojamas valstybės įsipareigojimas tautinėms bendrijoms „teikti finansinę paramą“, 20 straipsnyje – skirti valstybės ir savivaldybės „finansavimą tautinei mažumai priklausančių asmenų integracijai, kultūros ir tapatumo išsaugojimui ir puoselėjimui“. Šiose nuostatose apie jokias kitas paramos formas nerašoma ir tai, mūsų nuomone, susiaurina Konstitucijos 45 straipsnio nuostatos turinį, nes valstybės pareiga teikti paramą tautinėms bendrijoms neapima vien jos finansinės formos.
Siekiant teisės akto aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Konvencijoje numatytos tautinių mažumų teisės, įskaitant teisę puoselėti tautinę kultūrą, tradicijas ir švietimą, nėra susijusios su valstybės finansiniais įsipareigojimais, siūlome projekto 8 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „teikia“ reikia įrašyti „įstatymo nustatyta tvarka“, konkretizuoti valstybės finansinės paramos tautinėms bendrijoms formas ir sąlygas ir jį perkelti į 20 straipsnį. 12. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje brauktini žodžiai
„ir Lietuvos Respublikai“, nes Lietuvos Respublikai reikšmingo nekilnojamojo
kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuoja ne šis, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas bei Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas. Be to, šioje dalyje po žodžių „saugomi valstybės“ įrašytini žodžiai „įstatymų nustatyta tvarka“. 13. Projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatos neatskleidžia kokias gyvenimo sritis apimtų tautinės simbolikos vartojimas. Atkreipiame dėmesį, kad oficialių valstybės simbolių - Lietuvos vėliavos ir Lietuvos valstybės herbo - naudojimo progas ir tvarką ir kartu su jais kitų valstybių vėliavų iškėlimo progas ir tvarką reglamentuoja atitinkami įstatymai. 14. Projekto 11 straipsnio 2 dalies nuostatoje dėl tautinei mažumai priklausančių asmenų teisės steigti visuomenės informavimo priemonių reikia įrašyti „įstatymo nustatyta tvarka“. 15. Atsižvelgiant į Švietimo įstatyme vartojamą terminiją, projekto 13 straipsnio pavadinime ir dėstomojoje dalyje vietoj žodžių „švietimo tiekėjus“ įrašytini žodžiai „švietimo teikėjus“. 16.
pateiktus sąvokų apibrėžimus ir projekto 14 straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinimas turėtų būti išdėstytas taip: „Tautinių mažumų kalbų vartojimas“. 17. Projekto 14 straipsnio 3 punkto nuostata, apimanti tautinei mažumai priklausančių asmenų garantijas baudžiamajame procese (praleista Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė nedelsiant gauti informaciją apie „suėmimo“ priežastis, teisė naudotis vertėjo paslaugomis) susiaurina nurodytų asmenų garantijas dėl gimtosios ar tos kalbos kurią jie moka vartojimo civiliniame (Civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 3 dalis), administracinių bylų teisenos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis) ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 253, 272 straipniai), taip pat bausmių vykdymo institucijose (Bausmių vykdymo kodeksas
teritorijoje savo buveines turi ir veikia ne tik savivaldybės viešojo administravimo subjektai, o suinteresuotiems asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, gali tekti bendrauti ir su valstybės viešojo administravimo subjektais, projekto 15 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „savivaldybės viešojo administravimo subjektais“ siūlome įrašyti žodžius „savivaldybės teritorijoje esančiais viešojo administravimo subjektais“. Atitinkamai tikslintinos ir šio straipsnio 2 ir 3 dalys. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, 15 straipsnio 3 dalyje reikėtų atsisakyti nuostatos, kad valstybės viešojo administravimo subjektų sąrašas tvirtinamas savivaldybės vykdomosios institucijos teikimu. 19. Projekto 16 straipsnyje nuostata „rinkiminė informacija“ negali apimti oficialių rinkimų ir referendumo dokumentų (rinkėjo kortelės, biuletenių) rašymo tautinės mažumos kalba, nes neatitiktų Konstitucinio Teismo jurisprudencijos dėl valstybinės kalbos statuso ir jos vartojimo oficialiuose dokumentuose.
Pažymėtina ir tai, kad pateiktasis Konstitucijos 14 straipsnio aiškinimas ir reikalavimas referendumų biuletenius spausdinti tik valstybine kalba yra suderinami ir su Lietuvos valstybės tarptautiniais įsipareigojimais, taigi nekonkuruoja su iš Konstitucijos kylančiu imperatyvu laikytis savo valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, gerbti visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus (taip pat ir pacta sunt servanda principą), kuris, kaip savo 2006 m. kovo 14 d. nutarime yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, yra nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas. „<...> konstitucinis valstybinės kalbos statusas reiškia ir tai, kad valstybinė kalba yra privalomai vartojama tik viešajame Lietuvos gyvenime; kitose gyvenimo srityse asmenys nevaržomai gali vartoti bet kokią jiems priimtiną kalbą. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad oficialių dokumentų rašymas valstybine kalba nepaneigia tautinėms mažumoms save priskiriančių piliečių teisės rašyti, skaityti ir bendrauti bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su Konstitucijos apibrėžta valstybinės kalbos vartojimo sritimi“. (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutarimas). 20. Projekto 17 straipsnio:
Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba”.
Šio įstatymo 18 straipsnyje yra įtvirtinta vienintelė išimtis tautinių bendrijų organizacijų pavadinimams, jų informaciniams užrašams, kurie greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis, o šių užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba. Jeigu būtų pritarta projekto teikiamai nuostata, atkreipiame dėmesį, kad viešieji užrašai tautinės mažumos kalba nereiškia jų turinio vertimo į tautinės mažumos kalbą;
Lietuvoje, be kita ko, yra grindžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės, o ne asmens priklausimu tautinei mažumai, principu, o vertinamos nuostatos kontekste
Be to, vertinamojoje nuostatoje sąvoka „burtis į <...>“ keistina į nuostatą „steigi politinės partijas, asociacijas ir dalyvauti jų veikloje“.
siūlome detaliau atskleisti jame numatomos Tautinių bendrijų tarybos bei jos narių teisinį statusą, bendruosius jos sudarymo bei veiklos finansavimo principus. Be to, šio straipsnio 2 ir 4 dalyse (taip pat 20 straipsnio 2 dalyje) įvardinama valstybės politiką tautinių mažumų srityje įgaliota įgyvendinti ir koordinuoti institucija, o 21 straipsnio 1 dalyje – institucija, atsakinga už valstybės politikos tautinių mažumų srityje priežiūrą ir įgyvendinimą. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės valdymo reglamentavimo srityje, kai valstybės politikos įgyvendinimą tautinių mažumų srityje siūloma pavesti skirtingoms institucijoms, jų įgaliojimai (ribos) turi būti aiškus. Jeigu rašoma apie tą pačią Vyriausybės įgaliotą instituciją - jos paskirtį nurodytuose projekto nuostatose reikia įvardinti vienodai. 22. Projekto 20 straipsnio 1 dalyje reikėtų konkretizuoti skiriamo finansavimo formas ir sąlygas.
Jeigu valstybės ir savivaldybių skiriamo finansavimo formos yra numatytos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip reikėtų ir nurodyti. Be to, šio straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti atviro konkurso finansavimui gauti dalyką bei iš kokių valstybės biudžeto asignavimų toks finansavimas būtų vykdomas. Be to, šio straipsnio 1 dalies formuluotė dėl valstybės ir savivaldybių pareigos skirti finansavimą turi būti susieta ne su tautinei mažumai priklausančių asmenų, o su tautinės mažumos integracija, kultūros ir tapatumo išsaugojimu ir puoselėjimu. Šioje dalyje prieš žodi „skiria“ reikia įrašyti „įstatymo nustatyta tvarka“. 23. Pagal Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
Prezidentas“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė [email protected] E. Mušinskis, [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-09-11 Nr. XIIP-2242 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projektą Nr. XIIP-2242 (toliau – Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų:
įgyvendina 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (toliau – Direktyva – 2000/43/EB), todėl jis turėtų būti papildytas priedu, kuriame kaip Projektu įgyvendinama priemonė būtų įrašyta Direktyva 2000/43/EB. 2. Projekto 1 straipsnyje įtvirtinama, kad „[š]is įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas <...>“, tačiau tolimesniuose Projekto straipsniuose nėra įtvirtinamos jokios tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pareigos. Siūlytume šiuo atžvilgiu patikslinti Projektą, kadangi teisinėje demokratinėje valstybėje tam tikriems asmenims ar jų grupei suteikiant teises, jiems turėtų būti numatytos ir atitinkamos pareigos. 3. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinama „tautinės mažumos kalbos“ sąvoka, tačiau išnagrinėjus jos apibrėžimą, taip ir lieka neaiški šios sąvokos reikšmė, nes sąvoka nėra tiksliai suformuluota kalbiniu požiūriu. Dėl šios priežasties siūlytume nuostatą tikslinti. 4. Kalbiniu požiūriu tikslintinas ir Projekto 3 straipsnio pavadinimas „Laisvė pasirinkti priklausyti tautinei mažumai arba ne“. Tikslesnis šio straipsnio pavadinimas galėtų būti „Teisė priklausyti tautinei mažumai“.
Be to, Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siekiama įtvirtinti, kad kiekvienas Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo galėtų laisvai pasirinkti savo tautybę. Vis dėlto, Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamame apibrėžime nurodoma, kad tautinė mažuma yra grupė Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje asmenų, kuriems būdinga kitokia nei tautinei daugumai kultūra, religija, kalba arba bent vienas iš šių požymių, ir kuriuos vienija siekis išsaugoti savo tautinę tapatybę. Keltinas klausimas, ar asmuo yra visiškai laisvas pasirinkti savo tautybę, jei remiantis pateiktu apibrėžimu asmenį ir tautybę turi sieti tam tikri kultūriniai, religiniai, kalbiniai ryšiai (nors apibrėžime nepaminėta, manytina, kad etninė kilmė taip pat yra vienas iš esminių kriterijų nustatant asmens tautybę). Todėl atsižvelgiant į tai, kad asmuo su tautybe turi būti susietas tam tikrais ryšiais, siūlome tikslinti Projekto 3 straipsnio 1 dalį. 5. Projekto 6 straipsnyje nurodoma, kad draudžiama bet kokia tautinėms mažumoms priklausančių asmenų diskriminacija, o 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad valstybės ir savivaldybės institucijos turi imtis veiksmų, kurie užtikrintų tautinei daugumai ir tautinėms mažumoms priklausančių asmenų lygybę. Toliau Projekto
Projekto 20 straipsnyje siekiama įtvirtinti, kad valstybė ir savivaldybės skirtų finansavimą tautinei mažumai priklausančių asmenų integracijai, kultūros ir tapatumo išsaugojimui bei puoselėjimui. Nors Direktyvos 2000/43/EB 5 straipsnio prasme, siekiant praktiškai užtikrinti visapusišką lygybę, pozityvioji diskriminacija nėra draudžiama ir todėl valstybės narės institucijos gali imtis tam tikrų pozityvių veiksmų, pažymėtina, kad tokie veiksmai turi būti proporcingi bei pagrįsti.
Dėl šios priežasties siūlytume Projekto aiškinamajame rašte pagrįsti Projekto 7, 8 ir 20 straipsniais nustatomą reguliavimą. Be to, nagrinėjant Projekto 7 straipsnio 1 dalį nėra aišku, kokių pozityvių veiksmų turėtų imtis valstybės ir savivaldybės institucijos, todėl šį Projekto straipsnį būtų tikslinga derinti su jau egzistuojančiu teisiniu reguliavimu, o būtent – su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1132 „Dėl tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 112-4574). Su šiuo nutarimu derintini ir Projekto 8 ir 20 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas Vyriausybės nutarimas numato tautinių mažumų plėtros strategiją iki 2015 metų, manytina, kad Projekto 7, 8 ir 20 straipsnių nuostatose tikslingiau būtų formuluoti, kad valstybės institucijos imsis tam tikrų veiksmų ir Projekto 8 ir 20 straipsniuose numatytas finansavimas bus skiriamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 6. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama „tautinės daugumos“ sąvoka nėra apibrėžta Projekte. 7. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje numatoma teisė asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, steigti bibliotekas, muziejus, kultūros centrus ir kitus subjektus, tenkinančius jų kultūros poreikius. Pažymime, kad nuostata „ir kitus subjektus“ gali būti suprantama labai plačiai ir įvairiai interpretuojama. Todėl siūlytume ją sukonkretinti. 8. Kalbiniu požiūriu tikslintina Projekto 11 straipsnio 2 dalies nuostata „turi teisę steigti visuomenės informavimo priemones“, nes priemonės negali būti steigiamos.
Siūlome nuostatą derinti su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu ir nurodyti, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys „turi teisę steigti informacinės visuomenės paslaugos teikėjus“. 9. Atsižvelgiant į Projekto 12 straipsnio turinį, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas. Manytina, kad tikslesnis šio straipsnio pavadinimas būtų „Tautinei mažumai priklausančio asmens teisė mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos“. 10. Projekto penktas skirsnis yra skirtas tautinių mažumų kalbų vartojimui. Projekto
viešojo administravimo subjektais, 16 straipsnis – informacijos ir pirminės teisinės pagalbos teikimą tautinės mažumos kalba, 17 straipsnis – teisę rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų ir topografinių ženklų pavadinimus tautinės mažumos kalba. Išvardinti straipsniai siekia įtvirtinti minėtas teises egzistuojant tam tikrai sąlygai, t. y. tais atvejais, kai tam tikroje savivaldybėje tautinė mažuma sudaro ne mažiau kaip 25 procentus viso savivaldybės gyventojų skaičiaus. Šiuo klausimu visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje valstybinė kalba yra lietuvių. Šiuo Konstitucijos straipsnio pagrindu valstybinės kalbos vartojimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus. To paties įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.
Darytina išvada, kad Konstitucijos 14 straipsniu, kurio pagrindu priimtas Valstybinės kalbos įstatymas, yra įtvirtintas bendrasis principas, kad viešame Lietuvos Respublikos gyvenime yra vartojama tik lietuvių kalba. Šiuo klausimu yra aktuali ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencija. Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio
motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo yra konstatavęs, kad
„[v]alstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia
visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba. Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad konstitucinis valstybinės kalbos statusas reiškia, jog lietuvių kalba privalomai vartojama tik viešajame Lietuvos gyvenime. Kitose gyvenimo srityse asmenys nevaržomai gali vartoti bet kokią jiems priimtiną kalbą“.
Vadinasi, remiantis pateiktu Konstitucinio Teismo sprendimu, Konstitucijos 14 straipsnio nuostata reiškia, kad lietuvių kalba turi būti privalomai vartojama viešame Lietuvos gyvenime, o kitose srityse asmenys yra laisvi vartoti jiems priimtiną kalbą. Atsižvelgiant į tai, toliau nagrinėtinos atskiros Projekto nuostatos. Dėl teisės bendrauti ir gauti informaciją tautinės mažumos kalba savivaldybės teritorijoje Projekto 15 straipsniu siūloma įtvirtinti, kad asmenys tautinės mažumos kalba galėtų kreiptis raštu arba žodžiu į savivaldybių viešojo administravimo subjektus bei žodžiu gautų atsakymą tą pačia kalba. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas kreiptis į viešojo administravimo subjektus ne valstybine kalba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau ‑ Taisyklės) 18 punkte įtvirtinta, kad, kai asmuo nemoka valstybinės kalbos, jam kreipiantis žodžiu į instituciją turi dalyvauti vertėjas. Be to, Taisyklių 19.1 punkte numatoma, kad asmenų paštu siunčiami prašymai neprivalo būti surašyti valstybine kalba. Atitinkamai institucija, gavusi ne valstybine kalba atsiųsta paštu prašymą ir vadovaudamasi Taisyklių 22 punktu, privalės prašymą išsiversti ir pagal kompetenciją jį išnagrinėti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Projekto 15 straipsnio nuostatos neturėtų būti suderintos su minėtais Taisyklių punktais. Taip pat nagrinėtina, ar Projekto 15 straipsniu nustatoma tautinėms mažumoms teisė, esant tam tikroms sąlygoms, bendrauti su savivaldybės viešojo administravimo subjektais tautinės mažumos kalba, yra proporcinga.
Kitaip tariant, keltinas klausimas, ar savivaldybių viešojo administravimo subjektai su tautinių mažumų atstovais visais atvejais turėtų bendrauti tik tautinės mažumos kalba, ar būtų tikslingiau kiekvieną kartą įvertinti poreikį kalbėti ir suteikti informaciją tautinės mažumos kalba. Pažymėtina, kad siūloma Projekto nuostata galėtų nepagrįstai apsunkinti savivaldybės viešojo administravimo subjektų darbą, nes jiems būtų nustatyta pareiga mokėti tam tikrą tautinės mažumos kalbą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Projekto
mažumos atstovų interesus, poreikis suteikti informaciją tautinės mažumos kalba turėtų būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Nustačius tokį poreikį ir esant galimybėms, informacija turėtų būti teikiama tautinės mažumos kalba. Dėl gatvių pavadinimų rašymo Valstybinės kalbos įstatymo
valstybine kalba. Kaip numatyta to paties įstatymo 18 straipsnyje, ši taisyklė gali būti netaikoma tik tautinių bendrijų organizacijų pavadinimams ir jų informaciniams užrašams, kurie greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Atsižvelgiant į šias nuostatas, kyla abejonių dėl Projekto 17 straipsnio suderinamumo su jų turiniu, kadangi siūloma numatyti, kad greta valstybinės kalbos tautinės mažumos kalba būtų leidžiama rašyti gyvenamosios vietovės, joje esančių gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai ir topografiniai ženklai. Šiuo atžvilgiu taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1271/2013.
A520-1271/2013. Šis teismas konstatavo, kad „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, kuriose buvo taikomos šiam ginčui aktualios Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2009, 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011), yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai vienareikšmiškai yra nustatę, jog gatvių pavadinimų užrašai turi būti pateikiami valstybine kalba, gatvių pavadinimai negali būti laikomi tautinės bendrijos organizacijos pavadinimais ar tokios bendrijos informaciniais užrašais. Gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse gali būti vartojama tik oficiali vietovardžių forma, nes tai susiję su valstybinės kalbos vartojimu viešajame gyvenime, ir tokia informacija nepatenka į Valstybinės kalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies reglamentavimo sferą“. Vadinasi, kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo minėtoje nutartyje, gatvių pavadinimų rašymas tautinės mažumos kalba nėra tiesiogiai įtvirtintas Valstybinės kalbos įstatymo 18 straipsnyje ir todėl negali būti vertintinas kaip tautinės bendrijos informacinis užrašas. Todėl siūlytume įvertinti Projekto 17 straipsnyje įtvirtintos taisyklės suderinamumą su Valstybinės kalbos įstatymo 17 ir 18 straipsniais bei Konstitucijos 14 straipsniu. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]