Civilinio kodekso 2 Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 27 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt
tūkstančių litų keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo;“. 2 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti teismui
apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą. Jeigu dėl šios pareigos neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo prireikia atidėti bylos nagrinėjimą, teismas gali atstovui ir (arba) atstovaujamajam skirti baudą iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“
Pakeisti 77 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo
gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Teismas, svarstydamas termino pratęsimo klausimą, gali pareikalauti užstato iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų, kurį turi sumokėti asmuo, prašantis pratęsti procesinį terminą. Nesumokėjus pareikalauto užstato, termino pratęsimo klausimas toliau nesvarstomas.“
Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „80 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis 1.
ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų – trys tūkstančiai litų aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – septyni tūkstančiai litų du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus.
Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų – trys tūkstančiai litų aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – septyni tūkstančiai litų du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų;
2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – dviejų šimtų litų penkiasdešimt septynių eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – penkių šimtų litų vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų;
4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų;
5) kituose ginčuose – vieno šimto litų keturiasdešimt vieno euro;
6) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų keturi eurai;
7) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dvidešimt litų aštuoni eurai;
8) ypatingosios teisenos bylose – vieno šimto litų keturiasdešimt vieno euro, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
9) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.
atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. 3. Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas vieno šimto litų dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. 4. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. 5.
užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), mokamas dviejų šimtų litų penkiasdešimt septynių eurų žyminis mokestis. 6. Už skundus dėl arbitražo sprendimo mokamas vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų žyminis mokestis. 7. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų du eurai.“
Pakeisti 95 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo
atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.“
Pakeisti 102 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užstatui įmokėti teismas negali paskirti trumpesnio kaip trijų
darbo dienų termino. Užstato dydis turi atitikti atliekamo procesinio veiksmo pobūdį ir negali viršyti vieno šimto tūkstančių litų dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų.“
Pakeisti 121 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdymą teismas dalyvaujantiems byloje asmenims turi teisę skirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą.“
Pakeisti 126 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„126 straipsnis. Atsakomybė už pareigų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
nevykdymą Kai dalyvaujančio byloje asmens atstovas, kartu su fiziniu asmeniu gyvenantis pilnametis šeimos narys, įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, juridinio asmens vadovas, kitas juridinių asmenų registre nurodytas valdymo organo narys, juridinio asmens atstovas teisme, juridinio asmens raštinės darbuotojas ar darbovietės administracija, sukarintos organizacijos ar jos padalinio vadas arba budėtojas, laisvės atėmimo vietos administracija be svarbių priežasčių atsisako priimti pagal šio Kodekso nuostatas įteikiamus procesinius dokumentus arba, priėmę procesinius dokumentus, pagal šio Kodekso reikalavimus nepraneša apie gautus procesinius dokumentus ar neperduoda jų adresatui, arba nevykdo kitų šiame Kodekse nustatytų pareigų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas turi teisę skirti jiems baudą iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“
Pakeisti 131 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šaliai, kuri pateikdama melagingus duomenis padarė įtaką, kad
nepagrįstai būtų paskirtas kuratorius arba viešai paskelbti procesiniai dokumentai, bylą nagrinėjantis teismas gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“
Pakeisti 145 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.“
Pakeisti 147 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis
pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų užstatas. Motyvuotu ir įrodymais pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi užstato dydį gali sumažinti. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu ieškinys turi būti reiškiamas užsienio teismui ar arbitražui, terminas negali būti ilgesnis kaip trisdešimt dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas.
Šioje dalyje nurodytas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui.“
Pakeisti 162 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytiems asmenims, piktybiškai
nepaklususiems teismo posėdžio pirmininko patvarkymui arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio metu, teismo nutartimi skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda arba areštas iki penkiolikos parų.“
Pakeisti 186 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir
trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą“. Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą.“
Pakeisti 191 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Už liudytojo pareigų nevykdymą šaukiamas liudytoju asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už nepagrįstą atsisakymą liudyti teismas gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“
Pakeisti 199 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą.“
Pakeisti 207 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„207 straipsnis. Daiktinių įrodymų nepateikimo pasekmės
Jeigu dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, per nustatytą terminą neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti daiktinį įrodymą ir nepranešta teismui apie tai, kad jo negalima pateikti, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą daiktą.“
Pakeisti 215 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už neatvykimą, kai teismas šaukia, ar už atsisakymą duoti išvadą
dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, ekspertui gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda.“
Pakeisti 240 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu vertėjas be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo
pareigas, jam nagrinėjančio bylą teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda.“
Pakeisti 246 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą.“
Pakeisti 247 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovai, o teismas yra pripažinęs šių asmenų dalyvavimą būtinu, teismas turi teisę skirti jiems, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą.“
Pakeisti 248 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šaukiamas liudytojas, ekspertas ar vertėjas be svarbios
priežasties neatvyko į teismą, jiems gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda, o liudytojas, be to, teismo nutartimi gali būti atvesdinamas.“
Pakeisti 288 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios
sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą.
Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal šio Kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“
Pakeisti 304 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu penki tūkstančiai
litų vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt eurų, taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas. Kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.“
Pakeisti 384 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kai atsakovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs bylą nagrinėti jo nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Teismas nutartimi gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu ir tai pranešti atsakovui. Jeigu šiuo atveju dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, atsakovas neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda ir jis gali būti atvesdinamas.“
Pakeisti 388 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai atsakovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda ir jis gali būti atvesdinamas.“
Pakeisti 425 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis
mokestis yra lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena, tačiau ne mažesnis kaip dvidešimt litų aštuoni eurai, išskyrus atvejus, kada pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.“
Pakeisti 434 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis,
lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu dešimt litų keturi eurai, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.“
Pakeisti 440 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„440 straipsnis. Aiškiai nepagrįsto pareiškimo pateikimo pasekmės
Jeigu asmuo šiame skyriuje nustatyta tvarka nesąžiningai pareiškia aiškiai nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą, teismas gali jam paskirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą. Be to, įstatymų nustatyta tvarka šis asmuo gali būti įpareigotas atlyginti dėl nesąžiningo reikalavimo pareiškimo kitų asmenų patirtus nuostolius.“
Pakeisti 441 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių litų vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.“
Pakeisti 463 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmuo, kuris padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl fizinio
asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, teismo nutartimi gali būti nubaustas nuo penkių šimtų vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų tūkstančių litų penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda. Iš šio asmens taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.“
Pakeisti 572 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas teismo reikalavimas
pateikti dokumentą, taip pat jeigu per nustatytą terminą nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą dokumentą.“
Pakeisti 585 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo
antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas.“
Pakeisti 600 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmuo, antstolio pakviestas būti kviestiniu, be svarbių priežasčių
atsisakyti atlikti kviestinio pareigas negali.
Už nepagrįstą atsisakymą būti kviestiniu asmeniui teismas turi teisę skirti iki dviejų šimtų litų penkiasdešimt septynių eurų dydžio piniginę baudą.“
Pakeisti 611 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą.“
Pakeisti 618 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Praradusiam vykdomąjį dokumentą asmeniui teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio piniginę baudą. Šis asmuo taip pat turi atlyginti su vykdomojo dokumento dublikato išdavimu susijusias išlaidas.“
Pakeisti 631 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus būstą, kuriame gyvena, ir išieškoma suma neviršija septynių tūkstančių litų dviejų tūkstančių trisdešimties eurų (šio Kodekso 663 straipsnio 3 dalis);“. 37 straipsnis. 645 straipsnio pakeitimas Pakeisti 645 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų
duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki dviejų tūkstančių litų penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų dydžio baudą arba nubausti areštu iki trisdešimties parų.“
Pakeisti 661 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto
konfiskavimo ir mažesnių negu du šimtai litų penkiasdešimt septyni eurai piniginių sumų išieškojimo.“
Pakeisti 663 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų du tūkstančius trisdešimt eurų.“
Pakeisti 694 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų
nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija septynis tūkstančius litų du tūkstančius trisdešimt eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų trisdešimt tūkstančių eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių.“
1Pakeisti 713 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Varžytynės baigiamos:
1) po trisdešimties dienų – iš varžytynių parduodant nekilnojamąjį turtą ir kitą įstatymų nustatyta tvarka registruotą turtą, taip pat kitą kilnojamąjį turtą, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų trisdešimt tūkstančių eurų;
2) po dvidešimties dienų – iš varžytynių parduodant visą kitą šios dalies 1 punkte nenurodytą turtą.“
2Pakeisti 713 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kainą didinant neautomatiniu būdu, varžytynių dalyvis už parduodamą
turtą pasiūlo kainą, kuri negali būti mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą. Kiti varžytynių dalyviai už parduodamą turtą gali siūlyti tik didesnę kainą, tačiau kiekvienas kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 0,5 procento pradinės turto pardavimo kainos, jeigu ji yra mažesnė negu penkiasdešimt tūkstančių litų penkiolika tūkstančių eurų, ne mažiau kaip 0,3 procento – jeigu pradinė turto pardavimo kaina yra nuo penkiasdešimties tūkstančių litų penkiolikos tūkstančių eurų iki šimto tūkstančių litų trisdešimties tūkstančių eurų, ir ne mažiau kaip 0,1 procento – jeigu pradinė turto pardavimo kaina viršija šimtą tūkstančių litų trisdešimt tūkstančių eurų.
Varžytynių metu rodoma didžiausia tuo metu už parduodamą turtą pasiūlyta kaina. Kaina nurodoma litais eurais be euro centų.“
Pakeisti 716 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą varžytynes laimėjęs
varžytynių dalyvis privalo sumokėti:
1) per dešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra mažesnė negu dešimt tūkstančių litų trys tūkstančiai eurų;
2) per dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra nuo dešimties tūkstančių trijų tūkstančių eurų iki šimto tūkstančių litų trisdešimties tūkstančių eurų;
3) per trisdešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina viršija šimtą tūkstančių litų trisdešimt tūkstančių eurų.“
Pakeisti 734 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už šiame straipsnyje nurodytų antstolio reikalavimų nevykdymą
kaltam asmeniui teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą.“
Pakeisti 742 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Be svarbių priežasčių nepranešusiems šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų duomenų kaltiems asmenims bei skolininkui antstolio ar išieškotojo pareiškimu teismas gali paskirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą.“
Pakeisti 771 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas,
įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.“
Pakeisti 776 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„776 straipsnis. Užsienio valiuta nurodytų sumų išieškojimas
Užsienio valiuta nurodytos sumos išieškomos litais eurais pagal sprendimo priėmimo dieną Lietuvos banko nustatytą oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos kursą Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį. Kai užsienio valiutų ir euro santykių Europos centrinis bankas neskelbia, užsienio valiuta nurodytos sumos išieškomos eurais pagal sprendimo priėmimo dieną Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Civilinio kodekso 2 Projekto XIIP-2208(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 27 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt
tūkstančių litų keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo;“. 2 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti teismui
apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą. Jeigu dėl šios pareigos neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo prireikia atidėti bylos nagrinėjimą, teismas gali atstovui ir (arba) atstovaujamajam skirti baudą iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“
Pakeisti 77 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo
gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Teismas, svarstydamas termino pratęsimo klausimą, gali pareikalauti užstato iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų, kurį turi sumokėti asmuo, prašantis pratęsti procesinį terminą. Nesumokėjus pareikalauto užstato, termino pratęsimo klausimas toliau nesvarstomas.“
Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „80 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis 1.
ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų – trys tūkstančiai litų aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – septyni tūkstančiai litų du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus.
Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų – trys tūkstančiai litų aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – septyni tūkstančiai litų du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų;
2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – dviejų šimtų litų penkiasdešimt septynių eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – penkių šimtų litų vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų;
4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų;
5) kituose ginčuose – vieno šimto litų keturiasdešimt vieno euro;
6) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų keturi eurai;
7) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dvidešimt litų aštuoni eurai;
8) ypatingosios teisenos bylose – vieno šimto litų keturiasdešimt vieno euro, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
9) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.
atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. 3. Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas vieno šimto litų dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. 4. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. 5.
užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), mokamas dviejų šimtų litų penkiasdešimt septynių eurų žyminis mokestis. 6. Už skundus dėl arbitražo sprendimo mokamas vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų žyminis mokestis. 7. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų du eurai.“
Pakeisti 95 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo
atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.“
Pakeisti 102 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užstatui įmokėti teismas negali paskirti trumpesnio kaip trijų
darbo dienų termino. Užstato dydis turi atitikti atliekamo procesinio veiksmo pobūdį ir negali viršyti vieno šimto tūkstančių litų dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų.“
Pakeisti 121 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdymą teismas dalyvaujantiems byloje asmenims turi teisę skirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą.“
Pakeisti 126 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„126 straipsnis. Atsakomybė už pareigų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
nevykdymą Kai dalyvaujančio byloje asmens atstovas, kartu su fiziniu asmeniu gyvenantis pilnametis šeimos narys, įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, juridinio asmens vadovas, kitas juridinių asmenų registre nurodytas valdymo organo narys, juridinio asmens atstovas teisme, juridinio asmens raštinės darbuotojas ar darbovietės administracija, sukarintos organizacijos ar jos padalinio vadas arba budėtojas, laisvės atėmimo vietos administracija be svarbių priežasčių atsisako priimti pagal šio Kodekso nuostatas įteikiamus procesinius dokumentus arba, priėmę procesinius dokumentus, pagal šio Kodekso reikalavimus nepraneša apie gautus procesinius dokumentus ar neperduoda jų adresatui, arba nevykdo kitų šiame Kodekse nustatytų pareigų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas turi teisę skirti jiems baudą iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“
Pakeisti 131 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šaliai, kuri pateikdama melagingus duomenis padarė įtaką, kad
nepagrįstai būtų paskirtas kuratorius arba viešai paskelbti procesiniai dokumentai, bylą nagrinėjantis teismas gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“
Pakeisti 145 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.“
Pakeisti 147 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis
pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų užstatas. Motyvuotu ir įrodymais pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi užstato dydį gali sumažinti. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu ieškinys turi būti reiškiamas užsienio teismui ar arbitražui, terminas negali būti ilgesnis kaip trisdešimt dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas.
Šioje dalyje nurodytas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui.“
Pakeisti 162 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytiems asmenims, piktybiškai
nepaklususiems teismo posėdžio pirmininko patvarkymui arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio metu, teismo nutartimi skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda arba areštas iki penkiolikos parų.“
Pakeisti 186 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir
trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą“. Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą.“
Pakeisti 191 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Už liudytojo pareigų nevykdymą šaukiamas liudytoju asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už nepagrįstą atsisakymą liudyti teismas gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“
Pakeisti 199 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą.“
Pakeisti 207 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„207 straipsnis. Daiktinių įrodymų nepateikimo pasekmės
Jeigu dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, per nustatytą terminą neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti daiktinį įrodymą ir nepranešta teismui apie tai, kad jo negalima pateikti, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą daiktą.“
Pakeisti 215 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už neatvykimą, kai teismas šaukia, ar už atsisakymą duoti išvadą
dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, ekspertui gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda.“
Pakeisti 240 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu vertėjas be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo
pareigas, jam nagrinėjančio bylą teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda.“
Pakeisti 246 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą.“
Pakeisti 247 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovai, o teismas yra pripažinęs šių asmenų dalyvavimą būtinu, teismas turi teisę skirti jiems, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą.“
Pakeisti 248 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šaukiamas liudytojas, ekspertas ar vertėjas be svarbios
priežasties neatvyko į teismą, jiems gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda, o liudytojas, be to, teismo nutartimi gali būti atvesdinamas.“
Pakeisti 288 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios
sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą.
Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal šio Kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“
Pakeisti 304 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu penki tūkstančiai
litų vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt eurų, taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas. Kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.“
Pakeisti 384 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kai atsakovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs bylą nagrinėti jo jam nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Teismas nutartimi gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu ir tai pranešti atsakovui. Jeigu šiuo atveju dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, atsakovas neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda ir jis gali būti atvesdinamas.“
Pakeisti 388 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai atsakovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda ir jis gali būti atvesdinamas.“
Pakeisti 425 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis
mokestis yra lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena, tačiau ne mažesnis kaip dvidešimt litų aštuoni eurai, išskyrus atvejus, kada kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada kai žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.“
Pakeisti 434 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis,
lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu dešimt litų keturi eurai, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada kai žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.“
Pakeisti 440 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„440 straipsnis. Aiškiai nepagrįsto pareiškimo pateikimo pasekmės
Jeigu asmuo šiame skyriuje nustatyta tvarka nesąžiningai pareiškia aiškiai nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą, teismas gali jam paskirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą. Be to, įstatymų nustatyta tvarka šis asmuo gali būti įpareigotas atlyginti dėl nesąžiningo reikalavimo pareiškimo kitų asmenų patirtus nuostolius.“
Pakeisti 441 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių litų vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.“
Pakeisti 463 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmuo, kuris padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl fizinio
asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, teismo nutartimi gali būti nubaustas nuo penkių šimtų vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų tūkstančių litų penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda. Iš šio asmens taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.“
Pakeisti 572 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas teismo reikalavimas
pateikti dokumentą, taip pat jeigu per nustatytą terminą nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą dokumentą.“
Pakeisti 585 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo
antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas.“
Pakeisti 600 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmuo, antstolio pakviestas būti kviestiniu, be svarbių priežasčių
atsisakyti atlikti kviestinio pareigas negali.
Už nepagrįstą atsisakymą būti kviestiniu asmeniui teismas turi teisę skirti iki dviejų šimtų litų penkiasdešimt septynių eurų dydžio piniginę baudą.“
Pakeisti 611 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą.“
Pakeisti 618 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Praradusiam vykdomąjį dokumentą asmeniui teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio piniginę baudą. Šis asmuo taip pat turi atlyginti su vykdomojo dokumento dublikato išdavimu susijusias išlaidas.“
Pakeisti 631 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus būstą, kuriame gyvena, ir išieškoma suma neviršija septynių tūkstančių litų dviejų tūkstančių trisdešimt eurų (šio Kodekso 663 straipsnio 3 dalis);“. 37 straipsnis. 645 straipsnio pakeitimas Pakeisti 645 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų
duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki dviejų tūkstančių litų dydžio penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimties parų.“
Pakeisti 661 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto
konfiskavimo ir mažesnių negu du šimtai litų penkiasdešimt septyni eurai piniginių sumų išieškojimo.“
Pakeisti 663 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų du tūkstančius trisdešimt eurų.“
Pakeisti 694 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų
nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija septynis tūkstančius litų du tūkstančius trisdešimt eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų trisdešimt tūkstančių eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių.“
1Pakeisti 713 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Varžytynės baigiamos:
1) po trisdešimties dienų – iš varžytynių parduodant nekilnojamąjį turtą ir kitą įstatymų nustatyta tvarka registruotą turtą, taip pat kitą kilnojamąjį turtą, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų trisdešimt tūkstančių eurų;
2) po dvidešimties dienų – iš varžytynių parduodant visą kitą šios dalies 1 punkte nenurodytą turtą.“
2Pakeisti 713 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kainą didinant neautomatiniu būdu, varžytynių dalyvis už parduodamą
turtą pasiūlo kainą, kuri negali būti mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą. Kiti varžytynių dalyviai už parduodamą turtą gali siūlyti tik didesnę kainą, tačiau kiekvienas kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 0,5 procento pradinės turto pardavimo kainos, jeigu ji yra mažesnė negu penkiasdešimt tūkstančių litų penkiolika tūkstančių eurų, ne mažiau kaip 0,3 procento – jeigu pradinė turto pardavimo kaina yra nuo penkiasdešimties tūkstančių litų penkiolikos tūkstančių eurų iki šimto tūkstančių litų trisdešimt tūkstančių eurų, ir ne mažiau kaip 0,1 procento – jeigu pradinė turto pardavimo kaina viršija šimtą tūkstančių litų trisdešimt tūkstančių eurų.
Varžytynių metu rodoma didžiausia tuo metu už parduodamą turtą pasiūlyta kaina. Kaina nurodoma litais eurais be euro centų.“
Pakeisti 716 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą varžytynes laimėjęs
varžytynių dalyvis privalo sumokėti:
1) per dešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra mažesnė negu dešimt tūkstančių litų trys tūkstančiai eurų;
2) per dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra nuo dešimties tūkstančių trijų tūkstančių eurų iki šimto tūkstančių litų trisdešimt tūkstančių eurų;
3) per trisdešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina viršija šimtą tūkstančių litų trisdešimt tūkstančių eurų.“
Pakeisti 734 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už šiame straipsnyje nurodytų antstolio reikalavimų nevykdymą
kaltam asmeniui teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą.“
Pakeisti 742 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Be svarbių priežasčių nepranešusiems šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų duomenų kaltiems asmenims bei skolininkui antstolio ar išieškotojo pareiškimu teismas gali paskirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą.“
Pakeisti 771 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas,
įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.“
Pakeisti 776 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„776 straipsnis. Užsienio valiuta nurodytų sumų išieškojimas
Užsienio valiuta nurodytos sumos išieškomos litais eurais pagal sprendimo priėmimo dieną Lietuvos banko nustatytą oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos kursą Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį. Kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos centrinis bankas neskelbia, užsienio valiuta nurodytos sumos išieškomos eurais pagal sprendimo priėmimo dieną buvusį Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-09-15 Nr. XIIP-2208 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė D. Petrauskaitė S. Ščajevienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-10-09 Nr. XIIP-2208(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė D. Petrauskaitė S. Ščajevienė
FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas,
pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-15 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį
taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui XIIP-2208. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: A. Nesteckis, K. Glaveckas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Julius Pagojus, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Kurpuvesas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-15)1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas (2014-09-24) *
projektui XIIP-2208 ir komiteto išvadoms. Pritarti
pasiūlymai. 7.1.
pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-2208(2)) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Stasys Brundza Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas