Projekto lyginamasis variantas
NR. X-233
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas 1.Papildyti 2 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
kitaip fiziškai pažeistas ir netvarkomas nekilnojamasis turtas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių reikalavimų.“
2Buvusias 2 straipsnio 3, 5, 6,
7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalis laikyti atitinkamai 2, 3, 4, 5, 6, 7 ,8, 9, 10, 11 ir 12 dalimis. „ 3. 2. Fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ir asmuo be pilietybės. 5. 3. Įsigyjamas nekilnojamasis turtas – pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį asmens valdomas nekilnojamasis turtas (ar jo dalis). 6. 4. Juridinis asmuo – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas juridinis asmuo, užsienio valstybės juridinis asmuo, taip pat bet kokia užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar šios užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu. 7. 5. Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas – administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai (patalpos). 8. 6. Nekilnojamasis turtas – Nekilnojamojo turto registre registruojami patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai. 9. 7. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė.
Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. 10. 8. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – nekilnojamojo turto vertė, nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytais turto vertinimo metodais ir būdais. 11. 9. Švietimo darbas – veikla, kuri pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą laikoma švietimo darbu. 12. 10. Turto vertintojas – turtą vertinanti įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. 13. 11. Žuvininkystės statiniai – tvenkiniai bei jiems aptarnauti skirti statiniai ir įrenginiai, skirti žuvims veisti ir auginti. 14. 12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos (prioriteto tvarka) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šiame įstatyme nurodyta nekilnojamojo turto paskirtis atitinka nekilnojamojo turto paskirtį, nustatytą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir statybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose.“
straipsnio pakeitimas 1.Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokesčio tarifas – nuo 0,3 procento iki 3 procentų nekilnojamojo
turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 1.
tarifai:
nenustatyta kitaip;
nekilnojamajam turtui taikomas mokesčio tarifas nuo 1 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės.“
ją išdėstyti taip: „4. Kai taikoma šio įstatymo
turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.“3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti
nekilnojamasis turtas yra apleistas ir neprižiūrimas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Kęstutis Bartkevičius
DĖL
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Iki
Įstatymas) nustatė nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) tarifą nuo 0,3 iki 1 procento. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2012 m. birželio
straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-2178 (toliau – Įstatymo pakeitimas), kuriuo viršutinė NTM tarifo riba buvo padidinta iki 3 procentų. Įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte Nr. XIP-3339 nurodoma, kad NTM tarifo padidinimo nuo 1 procento iki 3 procentų pagrindinis ir vienintelis tikslas buvo suteikti savivaldybėms finansinius instrumentus, galinčius paskatinti apleistų statinių ir pastatų savininkus juos sutvarkyti, kad nebūtų darkomas miesto vaizdas ar keliama nelaimingų atsitikimų grėsmė. Atsižvelgdami į šiuos tikslus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir kiti Seimo komitetai vertino ir teikė pastabas dėl Įstatymo pakeitimo projekto. Kadangi Įstatymo pakeitimo projekte nebuvo įvesta apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka bei nebuvo nurodyta, kad maksimalus 3 procentų tarifas gali būti taikomas išimtinai apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, teikiant pastabas Įstatymo pakeitimo projektui, buvo identifikuota rizika, kad savivaldybės gali piktnaudžiauti ir nustatyti didesnį nei 1 procento NTM tarifą ne tik apleistam ir neprižiurimam nekilnojamajam turtui, bet ir kitiems nekilnojamojo turto objektams. 2014 m. galimybe nustatyti didesnį nei 1 procento NTM tarifą pasinaudojo 33 savivaldybės iš 60.
31 savivaldybė padidintą tarifą nustatė tik nenaudojamam, naudojamam ne pagal paskirtį, apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Tuo tarpu 3 savivaldybės (Kauno miesto, Pagėgių ir Palangos) didesnį nei 1 procento tarifą nustatė ne tik nenaudojamam, naudojamam ne pagal paskirtį, apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, bet ir tvarkingam bei prižiūrimam nekilnojamajam turtui. Tokiu būdu savivaldybių tarybos piktnaudžiavo joms suteikta teise bei nesilaikė įstatymo leidėjo ketinimų. Tokios tendencijos tęstinumą patvirtina Palangos miesto savivaldybės pavyzdys, kuri priešingai įstatymų leidėjo tikslams ne tik 2014 bet ir 2015 metams nustatė padidintus 2 ir 3 procentų NTM tarifus techniškai tvarkingam komercinės ir gamybinės, pramoninės veiklos ir kitam inžinerinių statinių nekilnojamajam turtui. Pažymėtina, kad padidinto iki 3 procentų NTM tarifo taikymo kitiems nei apleistiems ir neprižiūrimiems pastatams ekonominis poveikis Įstatymo pakeitimo priėmimo metu nebuvo vertintas, nors toks vertinimas yra įprastas priimant mokestinius teisės aktus. Todėl šiuo metu susiklosčiusi kai kurių savivaldybių praktika padidintu NTM tarifu apmokestinti ir kitą nei apleistą ir neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą yra ekonomiškai nepagrįsta. Be to, esamomis sąlygomis savivaldybių taryboms suteikta teisė padidinti NTM tarifus apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui praranda savo paskirtį, kadangi tokiu pačiu (ar panašaus dydžio) NTM tarifu apmokestinant tiek apleisto, tiek ir tvarkingo nekilnojamojo turto savininkus, NTM tarifų diferenciacija nebeatlieka reguliacinės funkcijos ir nebegali daryti įtakos pageidaujamoms ekonominės raidos tendencijoms – skatinti savininkus kuo greičiau sutvarkyti apleistą ir neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą. Reguliacinė funkcija yra viena iš pagrindinių mokesčių funkcijų.
Kaip 2003 m. lapkričio
reguliuojami valstybėje vykstantys ekonominiai, socialiniai procesai, skatinamos ir remiamos naudingos ūkinės pastangos, pritraukiamas kapitalas, investicijos arba priešingai – stabdomos nepageidautinos socialinės-ekonominės raidos tendencijos. Tačiau reguliacinės NTM tarifo nustatymo apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui funkcijos nereikėtų painioti su dvigubu baudimu ir laikyti, kad nustačius mokestį už tam tikrus veiksmus, už kuriuos yra nustatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, už tuos pačius veiksmus yra nubaudžiama antrą kartą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (byla Nr. A143‑2619/2011) yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Todėl būtent tokiame kontekste turėtų būti aiškinamas ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189-3 straipsnis. Šis straipsnis nustato administracinę atsakomybę už statinių techninės priežiūros reikalavimų nesilaikymą. Tuo tarpu padidinto NTM tarifo nustatymas apleistiems ir neprižiūrimiems pastatams nėra administracinės /baudžiamosios atsakomybės rūšis, bet, kaip minėta, yra reguliacinė priemonė, įgalinanti kompetentingas institucijas paskatinti apleisto nekilnojamojo turto savininkus tokį turtą sutvarkyti. Taip pat pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančios NTM įstatymo redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą fiziniams asmenims priklausantis apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio vertė neviršija 1 milijono litų, yra neapmokestinamas NTM.
Todėl fiziniai asmenys, netvarkantys jiems priklausančio nekilnojamojo turto, kurio vertė nesiekia 1 milijono litų, nepatenka į Įstatymo taikymo sritį ir išvengia prievolės mokėti NTM. Toks reguliavimas ne tik kelia abejonių dėl asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo, bet ir trukdo pasiekti Įstatymo pakeitimu iškeltų tikslų, t.y. paskatinti apleistų statinių ir pastatų savininkus juos sutvarkyti, kadangi savivaldybių tarybos reikšmingai daliai apleistų ar neprižiūrimų pastatų savininkams negali taikyti padidinto NTM tarifo. Įstatymo projektu siekiama padidintą tarifą taikyti tik apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkams, skatinant juos kuo greičiau apleistus pastatus ir statinius susitvarkyti ir išvengti situacijų, kad padidintu NTM tarifu būtų apmokestinami tvarkingo ir prižiūrimo nekilnojamojo turto savininkai. Priėmus Įstatymo projektą, apleistų pastatų savininkai bus skatinami kuo greičiau juos sutvarkyti, o tvarkingo ir prižiūrimo nekilnojamojo turto savininkai išvengs nepagrįstai didelės NTM naštos. Taip pat bus sudaryta galimybė apmokestinti fiziniams asmenims priklausantį apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis Įstatymo projekto siūlytojas – Seimo narys Kęstutis Bartkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Įstatymas nustato bendras NTM tarifo ribas nuo 0,3 iki 3 procentų nuo mokestinio turto vertės.
Savivaldybės tarybos šiose tarifo ribose, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, gali nustatyti padidintus NTM tarifus bet kokiam nekilnojamajam turtui nepriklausomai nuo jo priežiūros būklės. Tačiau dabartinė Įstatymo redakcija nesuteikia teisės savivaldybių taryboms apmokestinti fiziniams asmenims priklausančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto, kuriam taikomos Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos mokesčio lengvatos (tame tarpe, jeigu turto vertė neviršija 1 milijono litų). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma ištaisyti Įstatymo pakeitimo metu paliktą neapibrėžtumą ir aiškiai nustatyti, kad standartinis NTM tarifas yra nuo 0,3 procentų iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės, o padidintas NTM tarifas gali būti taikomas tik apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Siekiant šio tikslo Įstatymo projekte būtina apibrėžti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką, kuri dėl skubėjimo greičiau priimant Įstatymo pakeitimo projektą iki šiol nėra tinkamai apibrėžta.
Siekiant suteikti veiksmingas įrankius savivaldybių taryboms paskatinti susitvarkyti visų apleistų ir neprižiūrimų pastatų savininkus bei išvengti asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo, kai fiziniams asmenims priklausantis apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio vertė nesiekia 1 milijono litų, taikant Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą lengvatą būtų neapmokestinamas NTM, o analogiško pobūdžio ir būklės nekilnojamasis turtas, kuris nepatenka į lengvatos taikymo sritį, būtų apmokestinamas NTM, tikslinga tiesiogiai nustatyti, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta mokesčio lengvata netaikoma, jei atitinkamas fiziniams asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas yra apleistas ar neprižiūrimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas turės teigiamą įtaką, nes padidės teisinis aiškumas tarifų nustatymo klausimais ir bus išvengta situacijų, kai savivaldybių tarybos, nustačiusios padidintus NTM tarifus kitam nei apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, vėliau atskiriems mokesčių mokėtojams sumažina mokėtino NTM sumą, taip pagerindamos jų konkurencines sąlygas lyginant su kitais mokesčių mokėtojais (pvz., 2014 m. kovo 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-91 „Dėl nekilnojamojo turto lengvatos suteikimo“).
Priėmus Įstatymo projektą sumažės rizika, kad atskiriems ūkio subjektams NTM pagalba bus sudaromos skirtingos konkurencines sąlygos, ir tokiu būdu bus pašalintos korupcijos prielaidos NTM tarifų nustatymo procese. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms atsilieps teigiamai. Veiklą vykdantis ir nekilnojamuoju turtu besirūpinantys ūkio subjektai bus apmokestinami adekvačiu, 1 procento neviršijančiu, NTM tarifu, o neprižiūrimų ir apleistų pastatų savininkai bus skatinami greičiau susitvarkyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą, suteikiant teisę savivaldybių taryboms atitinkamų reikalavimų nesilaikantiems mokesčių mokėtojams taikyti didesnį nei 1 procento NTM tarifą. Taip pat bus sumažintos galimybės diskriminuoti vienus mokesčių mokėtojus kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu ir, nustatant skirtingus NTM tarifus, iškraipyti konkurencines verslo sąlygas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą keisti ar panaikinti kitų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą parengti naujų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai projekto žodžiai: „apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas“, „nekilnojamojo turto mokestis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Teikia: Seimo narys Kęstutis Bartkevičius
2014-10-01 Nr. XIIP-2178 Vilnius Vertindami įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projektu siūloma nustatyti,
kad nekilnojamojo turto mokesčio tarifas būtų diferencijuojamas priklausomai nuo jo būklės, t.y. apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamam turtui šis mokestis galėtų būti padidintas iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Teikiamas siūlymas svarstytinas dėl jo atitikties Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementui – proporcingumo principui, Konstitucijos
29 straipsnyje įtvirtinam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui. Pirma, abejotina, ar teikiamas siūlymas nustatyti galimybę taikyti iki trijų kartų didesnį nekilnojamojo mokesčio tarifą tik tuo pagrindu, kad nekilnojamasis turtas yra apleistas, neprižiūrimas, būtų proporcingas. Pastebėtina, kad savivaldybių tarybos pagal galiojantį teisinį reguliavimą gali taikyti skirtingus mokesčio tarifus įstatymo nustatytose ribose ir kai kurios iš jų taiko maksimalias ribas būtent apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Tad reguliacinę mokesčių funkciją savivaldybių tarybos jau gali įgyvendinti nustatydamos maksimalią tarifo ribą apleistam, neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad galimybė taikyti iki trijų kartų didesnį mokesčio tarifą tik tuo pagrindu, kad nekilnojamasis turtas yra apleistas, neprižiūrimas, galėtų būti traktuojama ne kaip reguliacinė mokesčių funkcija, o kaip baudimo funkcija, būdinga taikant administracinę atsakomybę.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs,
„<...>jog konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš
konstitucinio teisinės valstybės principo elementų” (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, jog „<...>konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)” (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d.; 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Antra, pažymėtina, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau - ATPK) numatyta administracinės atsakomybės už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą taikymo galimybė: ATPK 189⁽³⁾ 1 d. už statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė
Taigi nekilnojamojo turto savininkams, kurie nesilaiko statinių techninės priežiūros taisyklių, jau gali būti taikomos sankcijos – administracinė atsakomybė. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas „<...> konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas <...>“ (2001 m. gegužės
m. birželio 8 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad galimybė nustatyti mokesčio tarifą, kuris savo dydžiu prilygtų ar būtų net didesnis nei administracinės atsakomybės taikymo pagrindu skiriamos baudos dydis, kartu skiriant ir vieną, ir kitą, iš esmės galėtų reikšti konstitucinio principo non bis in idem pažeidimą. Trečia, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad galimybė nustatyti tris kartus didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą tik tuo pagrindu, jog nekilnojamasis turtas apleistas, neprižiūrimas (kas, kaip jau minėta, savo esme būtų ne mokesčio tarifų diferenciacija, o tam tikras baudimas, artimesnis administracinės atsakomybės taikymui), siūloma ne visam nekilnojamajam turtui, kuris yra apleistas, neprižiūrimas, o tik tokiam, kuris laikomas nekilnojamojo turto mokesčio objektu.
Įvertinant teikiamo projekto tikslą bei paskirtį, abejotina, jog tarp minėtų grupių būtų tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, jog toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo turinį, yra ne kartą pasisakęs, kad „<...>konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas <...>“ (1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama sąvoka „apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas“, tačiau nei sąvokos apibrėžtyje, nei įstatymo projekte nėra aiškiai reglamentuota kas tokį turtą pripažins apleistu ar neprižiūrimu. Taip pat svarstytina, ar visais atvejais toks turtas turėtų būti apmokestinamas didesniu tarifu, ar turėtų būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes (pavyzdžiui, pastatas buvo fiziškai pažeistas per stichinę nelaimę, o pastato savininkas neturi lėšų šį pastatą suremontuoti ir pan.).
Atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintą apmokestinimo aiškumo principą, numatantį, kad mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka bei pagrindai turi būti aiškiai apibrėžti mokesčių teisės aktuose, siūlytume atitinkamai patikslinti šias nuostatas. 3. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 4.
nurodyta, jog kito mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybės tarybos turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos arba iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos, jei nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo rezultatus. Taigi 2015 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybių tarybos turėtų pasitvirtinti 2014 metais iki aukščiau paminėtų terminų, be to,
būti tvirtinami šiuo metu galiojančių mokesčių tarifų ribose. Kadangi įstatymo projektu siūloma padidinti mokestį apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, todėl įstatymo projekto nuostatos stokoja baigiamųjų nuostatų, kuriose turėtų būti nustatyta teisė savivaldybių taryboms, tvirtinant naujus 2015 metais galiosiančius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, atsižvelgti į įstatymo projekto siūlomas nuostatas, kuriomis yra praplečiamas mokesčio objektas. 5. Atkreipiame dėmesį, kad 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 6. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu yra keičiamas ir 7 straipsnis, įstatymo projekto pavadinimas atitinkamai koreguotinas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-09-10 Nr. XIIP-2178 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nr. X-233
teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2178, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]