Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kai draudimo įmonė, apdraudusi atsakingo už eismo įvykio metu
padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys (paskirti ekspertai), vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis, nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią transporto priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui. Tokios transporto priemonės registracija vidaus reikalų ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinama ir ši transporto priemonė netenka teisės sugrįžti į Lietuvos Respublikos viešąjį eismą. Draudimo įmonė, atsakinga už per eismo įvykius padarytų žalų administravimą, arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys (paskirti ekspertai), teikia informaciją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui bei Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazei apie eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, nurodant jų apgadinimus, turinčius tiesioginę įtaką eismo saugumui (deformuotas statramstis ar lonžeronas ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema, ar priekaba negali būti velkama). Tokios transporto priemonės į viešąjį eismą gali sugrįžti tik atlikus privalomąją neeilinę techninę apžiūrą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Eligijus Masiulis Gintaras Steponavičius Arminas Lydeka Kęstutis Glaveckas Dalia Teišerskytė Vitalijus Gailius Eugenijus Gentvilas Dalia Kuodytė Algis Kašėta Petras Gražulis (pasirašė 2014.09.11)
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Nuo 2014-07-01 įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos (27 straipsnio 6 dalis), numatančios, kad draudimo įmonei ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgaliotiems asmenims (paskirtiems ekspertams), vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, nustačius, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią transporto priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui ir tokios transporto priemonės Vidaus reikalų ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka registracija panaikinama be teisės sugrįžti į Lietuvos Respublikos viešąjį eismą. Vidaus reikalų ministras 2014-06-30 įsakymu Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 1V-445 patvirtino naujos redakcijos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 92.9 punkte numatyta, jog transporto priemonė išregistruojama, jei draudimo įmonė ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys (paskirti ekspertai) nustato, kad eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga.
Taisyklių 106 punktas numato, kad, kai transporto priemonė išregistruojama taisyklių 92.4, 92.5, 92.9, 92.12, 92.16 ir 92.17 papunkčiuose nurodytais atvejais, informacija apie transporto priemonės išregistravimą papildoma reikalavimu grąžinti turimus numerio ženklus VĮ „Regitra“, o kai transporto priemonė išregistruojama taisyklių 92.9, 92.16 ir 92.17 papunkčiuose nurodytais atvejais – reikalavimu grąžinti transporto priemonės registracijos dokumentą. Taigi Taisyklės nenumato jokių papildomų sąlygų transporto priemonės išregistravimui, t. y. pakanka tik draudimo įmonės pranešimo, jog sugadintą transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, kad transporto priemonė būtų išregistruota bei netektų teisės sugrįžti į Lietuvos Respublikos viešąjį eismą (Įstatymo 27 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad ekonominiai rodikliai, t. y. eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės atkūrimo iki pirminės būklės kaštai negali būti pagrindinis faktorius, nulemiantis transporto priemonės tinkamumą naudoti viešajame eisme. Pagrindinis rodiklis turėtų būti transporto priemonės saugumas. Be to, ši nuostata sudaro galimybę draudikams manipuliuoti apskaičiuojant eismo įvykio metu padarytą žalą ir siūlyti draudėjui mažesnę draudimo išmoką mainais už tai, kad nebūtų panaikinta draudėjo transporto priemonės registracija be teisės sugrįžti į viešąjį eismą.
Akivaizdu, kad dėl automobilio vertės, eismo įvykyje patirtos žalos dydžio (taip pat ir transporto priemonės remonto tikslingumo) tarp draudimo įmonių ir transporto priemonių valdytojų kyla ginčai, kurie išsprendžiami teisminiu būdu ar derybų būdu, draudėjui pateikus papildomus įrodymus (nepriklausomų ekspertų, turto vertintojų parengtas turto vertinimo ataskaitas, ar faktinį žalos dydį patvirtinančias atlikto remonto sąskaitas). Įstatymo
aktų nuostatos: Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 13 punktas numato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Šių taisyklių 14 punktas numato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės.
Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu (2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101) patvirtintoje Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje numatyta, kad ši tvarka yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimą šios tvarkos III skyriuje nurodytais (tame tarpe ir kai transporto priemonė apgadinta autoavarijoje), taip pat kitais teisės aktuose numatytais transporto priemonių vertės nustatymo atvejais. Ši vertinimo tvarka taikoma Lietuvos Respublikoje ir užsienyje registruotoms transporto priemonėms. Vertinti transporto priemones turi teisę tiktai įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, nustatyta tvarka atestuoti kilnojamojo turto vertintojai.
Pagal turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnį, turto arba verslo vertintojai klasifikuojami: 1) nepriklausomas turto arba verslo vertintojas (išorės turto arba verslo vertintojas) – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba turto arba verslo vertinimo įmonėje arba kuris yra individualios įmonės – turto arba verslo vertinimo įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos – turto arba verslo vertinimo įmonės tikrasis narys ir šios įmonės vardu vertina turtą arba verslą pagal įmonės sutartis su užsakovais arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, arba kuris, veikdamas pagal individualios veiklos pažymą, pagal sutartis su užsakovais arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais vertina turtą arba verslą; 2) vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms.
Pagal turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnį, turto arba verslo vertintojai klasifikuojami: 1) nepriklausomas turto arba verslo vertintojas (išorės turto arba verslo vertintojas) – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba turto arba verslo vertinimo įmonėje arba kuris yra individualios įmonės – turto arba verslo vertinimo įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos – turto arba verslo vertinimo įmonės tikrasis narys ir šios įmonės vardu vertina turtą arba verslą pagal įmonės sutartis su užsakovais arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, arba kuris, veikdamas pagal individualios veiklos pažymą, pagal sutartis su užsakovais arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais vertina turtą arba verslą; 2) vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo įmonėse labai retai galima rasti įstatymų nustatyta tvarka atestuotą išorės turtą vertintoją, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje numatytas reglamentavimas suteikia išimtinę teisę žemesnės kvalifikacijos vertintojams, kurie vertina turtą tik savo įmonės (draudimo) vidaus reikmėms, teikti išvadas apie išorės turto vertę ir ekonominį vertinimą dėl transporto priemonės remonto tikslingumo bei iš esmės ir transporto priemonės išregistravimo be teisės sugrįžti į Lietuvos Respublikos viešąjį eismą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tik Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse numatyta, jog turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu (2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101) patvirtintoje Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje numatyta tik tiek, jog, kai atkūrimo (remonto) kaštų ir prekinės vertės netekimo suma didesnė nei transporto priemonės vardinė rinkos vertė prieš apgadinimą, transporto priemonių vertintojas daro išvadą dėl transporto priemonės atstatomojo remonto tikslingumo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje numatyto reglamentavimo ydingumą iliustruoja ir konkrečios praktinės situacijos, pavyzdžiui:
apynaujis, tačiau rinkoje neturi paklausos. Tokio automobilio rinkos vertė nedidelė, tačiau detalės brangios. Jeigu eismo įvykio metu būtų sudaužytas tokio automobilio priekinis ksenoninis dinaminis žibintas, remonto kaštai viršytų 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės, taigi pagal galiojančias Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles ekonominiu požiūriu tokios transporto priemonės remontas netikslingas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antrinėje (naudotų detalių arba neoriginalių, bet sertifikuotų automobilių dalių rinkoje) tokį žibintą galima įsigyti daug pigiau, bet draudimo įmonė perduoda informaciją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, kad transporto priemonės remontuoti ekonomiškai netikslinga ir ji be jokių papildomų sąlygų išregistruojama Taisyklių nustatyta tvarka. Šiuo atveju asmuo lieka be automobilio ir be galimybės susiremontuoti esamą, kadangi vadovaujantis Įstatymo 27 straipsnio 6 dalimi, tokia transporto priemonės netenka teisės grįžti į viešąjį eismą;
eismo įvykio metu kaltininko automobilis buvo taip apgadintas, kad jo remontuoti iš tikrųjų ekonomiškai netikslinga, tačiau šio automobilio, kadangi jis nedraustas KASKO, apgadinimo draudimo įmonė nevertina ir apie jį nepraneša registrui, todėl toks automobilis po atkuriamojo remonto turės teisę sugrįžti į viešąjį eismą;
m. pagamintas automobilis, apdraustas KASKO draudimu neskaičiuojant dalių nuvertėjimo, todėl esant tam tikriems nedideliems apgadinimams, remonto kaštai viršytų 75 proc. automobilio rinkos vertės. Šiuo atveju automobilis būtų išregistruojamas ir netektų teisės grįžti į viešąjį eismą, nors būtų apgadintos tik išorės detalės.
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuo 2014-07-01 įsigaliojusios Įstatymo 27 straipsnio 6 dalies nuostatos turės įtakos ir tam, kad asmenys, parduodantys naudotas automobilių dalis, nebesupirks automobilių, kadangi nukris tokių automobilių detalių paklausa, nes transporto priemonės bus nepagrįstai išregistruojamos net nesuteikiant teisės grįžti į viešąjį eismą, kad ir atlikus transporto priemonės remontą. Projekto tikslas – pakeisti šiuo metu ydingą reglamentavimą, draudimo įmonėms paliekant tik informacijos teikimo pareigą apie eismo įvykių metu apgadintas transporto priemones. Projekto uždaviniai – užtikrinti transporto priemonių valdytojų interesus, atsisakant nuostatų, kurios suteikia išimtinę teisę draudimo įmonėms spręsti dėl transporto priemonės galimybės dalyvauti Lietuvos Respublikos viešajame eisme. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Eligijus Masiulis. Projekto rengėjas yra Seimo narys Eligijus Masiulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymo 27 straipsnio 6 dalis numato, kad, kai draudimo įmonė, apdraudusi atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys (paskirti ekspertai), vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis, nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią transporto priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui.
Tokios transporto priemonės registracija vidaus reikalų ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinama ir ši transporto priemonė netenka teisės sugrįžti į Lietuvos Respublikos viešąjį eismą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 27 straipsnio 6 dalį, joje numatant tik draudimo įmonių, atsakingų už per eismo įvykius padarytų žalų administravimą, arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenų (paskirtų ekspertų), pareigą teikti informaciją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui bei Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazei apie eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, nurodant jų apgadinimus. Toks siūlomas reglamentavimas užtikrintų, jog pagrindinis rodiklis, lemiantis transporto priemonės dalyvavimą viešajame eisme, būti transporto priemonės saugumas, o ne transporto priemonės atkūrimo kaštai.
Pažymėtina, kad draudimo įmonėms teikiant informaciją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui bei Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazei apie eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, nurodant jų apgadinimus, valstybė galės tinkamai kontroliuoti Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvaujančių transporto priemonių būklę. Pagal 2014 m. liepos 21 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-300-(E) patvirtintą Motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme ir draudimo panaikinimo tvarkos aprašą uždrausti transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme turi teisę įgalioti policijos pareigūnai (toliau – policijos pareigūnas). Policijos pareigūnas, nustatęs, kad po eismo ar kitokio įvykio transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis ar lonžeronas ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos ar pakaba ir (ar) suveikė oro pagalvių sistema) ar priekaba negali būti velkama, priima administracinį sprendimą uždrausti transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme (toliau – sprendimas) (priedas) ir panaikina privalomosios techninės apžiūros (toliau – techninė apžiūra) dokumento galiojimą. Šis aprašas taip pat numato, kad transporto priemonės, kuriai uždrausta dalyvauti viešajame eisme, privalomoji neeilinė techninė apžiūra gali būti atliekama tik po atkuriamojo transporto priemonės remonto patvirtinus, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir yra nepavojinga žmonių sveikatai ir saugumui. Transporto priemonės atkuriamasis remontas įvertinamas atliekant transporto priemonės techninę ekspertizę.
Transporto priemonės valdytojas privalomajai neeilinei techninei apžiūrai kartu su transporto priemone turi pateikti ir transporto priemonių techninės ekspertizės įmonės išduotą pažymą, kurioje būtų nurodyta, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir yra nepavojinga žmonių sveikatai ir saugumui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymo projektą bus užtikrinti transporto priemonių valdytojų interesai, kadangi įstatymas numatys garantiją, jog pagrindinis rodiklis, lemiantis transporto priemonės dalyvavimą viešajame eisme, bus transporto priemonės saugumas, o ne transporto priemonės atkūrimo kaštai. Kitu atveju, nepagrįstas transporto priemonės išregistravimas net nesudarant galimybės jos savininkui atlikti remontą ir grąžinti transporto priemonę į viešąjį eismą, gali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas eliminuos galimybę draudikams manipuliuoti apskaičiuojant eismo įvykio metu padarytą žalą ir siūlyti draudėjui mažesnę draudimo išmoką mainais už tai, kad nebūtų panaikinta draudėjo transporto priemonės registracija be teisės sugrįžti į viešąjį eismą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas turės įtakos verslo skaidrumui. Pirkėjas, prieš įsigydamas automobilį, galės patikrinti jo istoriją, bus panaikintos sąlygos klestėti nesąžiningiems pardavėjams. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus projektą, Vidaus reikalų ministras turės pakeisti 2014-06-30 įsakymu Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 1V-445 patvirtintas Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisykles. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Dėl padidėjusio privalomųjų techninių apžiūrų skaičiaus į valstybės biudžetą bus surinktos papildomos lėšos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Transporto priemonė“, „draudimo įmonė“, „eismo įvykis“, „informacijos teikimas“.
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Eligijus Masiulis Gintaras Steponavičius Arminas Lydeka Kęstutis Glaveckas Dalia Teišerskytė Vitalijus Gailius Eugenijus Gentvilas Dalia Kuodytė Algis Kašėta Petras Gražulis (pasirašė 2014.09.11)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI 2014-09-16 Nr. XIIP-2176 Vilnius Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Kaika
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-09-10 Nr. XIIP-2176 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII‑2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2176, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Generalinis direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, G. Morkūnienė, L. Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos atstovai: viceministras V. Kondratovič, Vidmantas Pumputis, Vidaus reikalų ministerijos atstovai: I. Urbonė, T. Žilinskas, Finansų ministerijos atsovės: L. Šumskaitė, J. Burlėgienė, Lietuvos Respublikos draudikų biuro atstovas T. Rudzkis, VĮ Regitra atstovai: L. K. Jasūdis, G. Kregždytė, Kelių policijos tarnybos atstovas R. Vosylius, Asociacijos Linava atstovas G. Pupalaigis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-16
Teisingumo ministerijos 2014-09-22 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII‑2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2176, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija
2 Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija LINAVA (toliau - asociacija LINAVA) išnagrinėjo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 (toliau- Įstatymo) 27 straipsnio pakeitimo projektus ir pateikia savo pastabas ir pasiūlymus: Dėl projekto Nr. XIIP-2176. Asociacija LINAVA pritaria šiam projektui be išlygų, sutikdama su projekto autorių išsakytu argumentu, jog pagrindinis rodiklis, lemiantis transporto priemonės dalyvavimą viešajame eisme, turi būti transporto priemonės saugumas, o ne transporto priemonės atkūrimo kaštai. Pritarti iš dalies Projektas patikslintas pagal galiojančią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 6 dalies redakciją. 2. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2014-10-01 Pateiktų įstatymų projektams pritarti negalime:
Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2176: Įstatymas nustato, kad duomenų mainai vyksta tarp informacinių sistemų, todėl teikti su draudimu susijusią informaciją galima tik per Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazę, kuri funkcionuoja privalomojo draudimo sistemos rėmuose. Kita vertus, investavę į atitinkamus informacinės sistemos pakeitimus, nematome kliūčių šiuo metu teikiamus duomenis perduoti platesniam gavėjų ratui. Perduoti kitokią nei šiuo metu teikiama informaciją nematome galimybės, kadangi draudikai vertina nukentėjusiųjų patirtus nuostolius, o ne transporto priemonių sugadinimo pobūdį (techninę būklę), be to, daugeliu atvejų išmokos mokėjimo klausimai sprendžiami neapžiūrėjus sugadintų transporto priemonių (vertina nepriklausomi ekspertai, autoservisai).
Kasmet privalomojo draudimo paslaugas teikiančios draudimo įmonės išmoka apie 100 tūkst. draudimo išmokų, tad gali teikti tik ekonominiais kriterijais pagrįstą informaciją; Pritarti iš dalies Projektas patikslintas pagal galiojančią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 6 dalies redakciją. 3. Kristina M. (gauta el. paštu) Pastarojo įstatymo pataisos, yra geros, bet ne visai logiškos, aiškinu kodėl. Nesuprantama, kodėl žmonės, važinėjantys, tik tam tikru metų laiku, turi rūpintis, kad jų mašinos nebūtų išregistruotos. Techninė apžiūra yra reikalinga, nes čia ir negali būti kalbos, bet kam tas draudimas, jei žmogus tarkim žiemą, niekur su ja nevažiuoja, ji stovi garaže, daugelis senukų, yra atsakingi, ir be draudimo tikrai nevažiuoja, nes bijo rizikuoti, o tiems kurie be draudimo važinėja ištisus metus, jokie draudimai nesvarbūs, jie ras būdų, kaip toliau važinėti, šis įstatymas baudžia ne nedrausmingus, o eilinius, taupančius piliečius. Kodėl pasirinktas trijų mėnesių laikotarpis, kuo netinka metai laiko, jei per metus laiko, mašina, nėra drausta, ar neturi techninės apžiūros, tikrai aišku, kad ją galima išregistruoti, bet trys mėnesiai yra per mažai. Kodėl žmogus turi mokėti Regitrai 10 litų, už tai, kad jo mašina stovi garaže, kodėl, jis paskui, turi eiti, ar skambinti, kad jo mašiną gražintų į eismą, jei ta mašina, tuos tris mėn niekur nevažiavo, nes paprasčiausiai jos neprireikė, o mašina yra techniškai tvarkinga, ir yra praėjusi techninę apžiūrą. Nesuprantu kam tas mašinos draudimas, čia yra grynai draudimo įmonių pasipelnymas iš žmonių.
Arba jei techninė apžiūra pasibaigusi, o draudimas galioja, tai kokia iš to nauda, koks normalus žmogus, gali važinėti nesaugia mašina. Tad siūlau mašinas išregistruoti tokiu atveju, jei jos nebuvo apdraustos metus, o techninė apžiūra neatlikta pusę metų. Tokios mašinos, tikrai negali dalyvauti eisme. Pastarojo įstatymo pataisos, yra geros, bet ne visai logiškos, aiškinu kodėl. Nesuprantama, kodėl žmonės, važinėjantys, tik tam tikru metų laiku, turi rūpintis, kad jų mašinos nebūtų išregistruotos. Techninė apžiūra yra reikalinga, nes čia ir negali būti kalbos, bet kam tas draudimas, jei žmogus tarkim žiemą, niekur su ja nevažiuoja, ji stovi garaže, daugelis senukų, yra atsakingi, ir be draudimo tikrai nevažiuoja, nes bijo rizikuoti, o tiems kurie be draudimo važinėja ištisus metus, jokie draudimai nesvarbūs, jie ras būdų, kaip toliau važinėti, šis įstatymas baudžia ne nedrausmingus, o eilinius, taupančius piliečius. Kodėl pasirinktas trijų mėnesių laikotarpis, kuo netinka metai laiko, jei per metus laiko, mašina, nėra drausta, ar neturi techninės apžiūros, tikrai aišku, kad ją galima išregistruoti, bet trys mėnesiai yra per mažai. Kodėl žmogus turi mokėti Regitrai 10 litų, už tai, kad jo mašina stovi garaže, kodėl, jis paskui, turi eiti, ar skambinti, kad jo mašiną gražintų į eismą, jei ta mašina, tuos tris mėn niekur nevažiavo, nes paprasčiausiai jos neprireikė, o mašina yra techniškai tvarkinga, ir yra praėjusi techninę apžiūrą. Nesuprantu kam tas mašinos draudimas, čia yra grynai draudimo įmonių pasipelnymas iš žmonių. Arba jei techninė apžiūra pasibaigusi, o draudimas galioja, tai kokia iš to nauda, koks normalus žmogus, gali važinėti nesaugia mašina. Tad siūlau mašinas išregistruoti tokiu atveju, jei jos nebuvo apdraustos metus, o techninė apžiūra neatlikta pusę metų. Tokios mašinos, tikrai negali dalyvauti eisme.
Pritarti iš dalies Projektas patikslintas pagal galiojančią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 6 dalies redakciją. 4. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“
2 Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ susipažino su Jūsų 2014 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. S-2014-6938 ir teikia sekančias išvadas dėl įstatymų projektų: Įstatymo projektui Nr. XIIP-2176 iš dalies pritariame tik manome, kad šio straipsnio pakeitimo nuostatos turi būti suderintos su 25 straipsnio 6 dalimi. Taip pat neaišku ar draudimo įmonė turės įgaliojimus panaikinti techninę apžiūrą, nes dabar įstatymas to nenumato. Pritarti Projektas patikslintas pagal galiojančią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 6 dalies redakciją. 5. Antanas Raupys 2014-10-06 Mane pašiurpino priimta įstatymo pataisa dėl automobilių išregistravimo, jei 3 mėnesius automobilis neapdraustas, ar nepraėjęs techninės apžiūros. Esu pensininkas, automobilio techninę apžiūrą atlieku nuolatos, automobilio jau
reikmės: žiemą neauga grybai, uogos, nežvejoju, nekeliauju. Lapkričio pradžioje pastatau automobilį į garažą, ir iš jo išvažiuoju tik balandžio pradžioje, kai jau būnu apsidraudęs. Pagal jau galiojantį įstatymą, po šios žiemos aš jau būsiu išregistruotas. Kodėl aš privalau priverstinai drausti automobilį žiemai, jei aš juo nevažinėju, patekti į autoįvykį neįmanoma ir teoriškai (automobilis garaže, akumuliatorius atjungtas, ant garažo durų kabo spyna). Atsižvelgti Jeigu draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip vieną mėnesį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatyta galimybė draudimo sutarties galiojimo metu kreiptis į draudiką su prašymu dėl draudimo įmokų mokėjimo pagal galiojančią draudimo sutartį atidėjimo.
Ši nuostata galioja daugiau nei 7 metus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija susipažino su 2014 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitete numatomais svarstyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – įstatymas) projektais Nr. XIIP-2176, Nr. XIIP-2177 ir Nr. XIIP-2302 ir teikia išvadas dėl minėtų projektų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2014 m. rugsėjo 12 d. pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 6¹, 27¹ straipsniais įstatymo Nr. XII-360 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1336, 1 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1464 ir 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1554“ projektą, kuriame siūlomas teisinis reglamentavimas yra glaudžiai susijęs su įstatymo projektais Nr. XIIP-2302, Nr. XIIP-2176 ir Nr. XIIP-2177 siūlomu teisiniu reguliavimu. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2176. Nepritariame įstatymo projektui Nr. XIIP-2176 ir manome, kad įstatymo projektu Nr.
siūlomas teisinis reguliavimas būtų perteklinis, nes pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio
eismo ar kitokio įvykio metu, kai motorinės transporto priemonės neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis ar lonžeronas, ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema), o priekabos negali būti velkamos, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas. Po atkuriamojo motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos remonto patvirtinus, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir yra žmonių sveikatai ir saugumui nepavojinga, ji vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta tvarka panaikinus draudimą dalyvauti viešajame eisme. Pažymėtina, kad pagal Motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme ir draudimo panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3-300-(E) „Dėl Motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme ir draudimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 8 punktą policijos įstaigų vadovai užtikrina, kad informacija apie transporto priemones, dėl kurių buvo priimtas sprendimas ir kurių techninės apžiūros dokumento galiojimas buvo panaikintas, būtų perduota į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
Manome, kad būtų tikslinga pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo
galimybę draudikams manipuliuoti apskaičiuojant eismo įvykio metu padarytą žalą ir siūlant draudėjui mažesnę draudimo išmoką mainais už tai, kad nebūtų panaikinta draudėjo transporto priemonės registracija be teisės sugrįžti į viešąjį eismą. Taip pat manome, kad ekonominiai rodikliai, t. y. sugadintos transporto priemonės atkūrimo iki pirminės būklės kaštai, negali būti pagrindinis faktorius, nulemiantis jos tinkamumą naudoti viešajame eisme. Pritarti iš dalies Projektas patikslintas pagal galiojančią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 6 dalies redakciją. 2. Finansų ministerija 2014-10-02 Finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2014-09-26 raštą Nr. S-2014-6941, informuoja, kad pagal kompetenciją neturi pastabų ar pasiūlymų Seime įregistruotam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2176. Pritarti iš dalies Projektas patikslintas pagal galiojančią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 6 dalies redakciją. 3. Vidaus reikalų ministerija 2014-10-06 Vidaus reikalų ministerijoje išnagrinėti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIIP-2302, XIIP-2176 ir XIIP-2177.
Teikiame nuomonę dėl šių įstatymų projektų:
straipsnio 6 dalies pakeitimu siūloma nustatyti, kad draudimo įmonė, atsakinga už per eismo įvykius padarytų žalų administravimą, arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys (paskirti ekspertai) teikia informaciją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui bei Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazei apie eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, nurodydami jų apgadinimus, turinčius tiesioginę įtaką eismo saugumui (deformuotas statramstis ar lonžeronas ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema, ar priekaba negali būti velkama). Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286, VĮ
„Regitra“ neturi teisės tvarkyti ir netvarko duomenų apie įvykyje
dalyvavusios transporto priemonės apgadinimus. Be to, iš įstatymo projekte siūlomos formuluotės neaišku, kokį sprendimą ir kuri institucija (Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės valdytoja yra Susisiekimo ministerija), gavusi nurodytą informaciją apie apgadinimus, turėtų priimti. Atkreipiame dėmesį, kad analogiškas kaip ir įstatymo projekte Nr. XIIP-2176 siūlomas teisinis reguliavimas jau yra įtvirtintas galiojančios redakcijos SEAKĮ
netgi prieštarauja paminėtos dalies nuostatoms. Be to, galiojančios redakcijos SEAKĮ 29 straipsnio 2 dalyje jau įtvirtinta dalis projekte siūlomo teisinio reguliavimo dėl neeilinės techninės apžiūros atlikimo. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti įstatymo projekte Nr. XIIP-2176 siūlomo teisinio reguliavimo kaip perteklinio kitų SEAKĮ nuostatų atžvilgiu.
Pritarti iš dalies Projektas patikslintas pagal galiojančią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 6 dalies redakciją. 4. Lietuvos kelių policijos tarnyba
2 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas Lietuvos kelių policijos tarnybai pasiūlė pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų XIIP-2302, XIIP-2176, XIIP-2177. Dėl projekto Nr. XIIP-2176:
Pritariame siūlomiems SEAKĮ 27 straipsnio 6 dalies pakeitimams. Pritarti iš dalies Projektas patikslintas pagal galiojančią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 6 dalies redakciją. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Stasys Brundza 2014-10-06 Argumentai:
Įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatose nėra atsižvelgta į labiausiai pažeidžiamą visuomenės sluoksnį – nedideles pajamas turinčių transporto priemonių valdytojų poreikius. Didelė dalis transporto priemonių Lietuvoje yra naudojama tik šiltuoju metų laikotarpiu. Transporto priemonės maždaug nuo spalio iki balandžio mėnesio nėra naudojamos, o tai yra daugiau nei 90 dienų. Todėl Įstatymo reikalavimas sustabdyti leidimą „tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme“, o „per 90 dienų nepašalinus priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka panaikinamas leidimas šiai transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme ir ji išregistruojama“ yra sunkiai įvykdomas ir reikalauja papildomų išlaidų (ypač, jei transporto priemonę tenka registruoti iš naujo).
Automobiliui ar motociklui, kuris nėra eksploatuojamas, nereikalinga nei techninė apžiūra, nei privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Problema galėtų būti išspręsta labai paprastai: tokioms transporto priemonėms turėtų būti išduodami sezoniniai valstybiniai numeriai (sezoninio tipo numerio ženklai), kuriuose būtų nurodyta, kad transporto priemonė gali būti eksploatuojama pvz. nuo balandžio iki spalio mėnesio imtinai. Taigi, motorinių transporto priemonių savininkams užtektų drausti automobilį ar motociklą privalomuoju transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės draudimu tik tam laikotarpiui, kuriuo ši transporto priemonė yra eksploatuojama. Kadangi transporto priemonė žiemą (tuo metu, kai eismo sąlygos yra mažiausiai tinkamos) nėra eksploatuojama, taip pat atsižvelgiant į tai, kad automobilio rida taip pat yra mažesnė, techninių apžiūrų periodiškumas galėtų būti kas trys metai. Taip pat siūloma, jog būtų pratęstas laikotarpis, per kurį būtų pašalintos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme. Laikotarpis, per kurį reikia pašalinti priežastis, būtų ne 90, o 180 dienų. Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti taip: „5.
Per 90
motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme, taip pat šio įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka panaikinamas leidimas šiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme ir ji išregistruojama. Šių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų valstybinio registracijos numerio ženklai pripažįstami negaliojančiais ir privalo būti nedelsiant grąžinti juos išdavusiai institucijai. Šioje dalyje nurodytos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik iš naujo registruotos bendra tvarka.“ Pritarti :
3 Argumentai: Įstatyme numatyta, jog leidimas dalyvauti viešajame eisme transporto priemonės valdytojo prašymu gali būti sustabdomas ne ilgesniam negu vienų metu laikotarpiui. Užsitęsus motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos remonto darbams ilgiau nei vienerius metus, galimybės pratęsti leidimo sustabdymą dalyvauti viešajame eisme Įstatymo nuostatose nėra numatyta. Siūloma – nustatyti galimybę pratęsti minėto leidimo sustabdymą. Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 12 dalį ir išdėstyti taip: „12. Leidimas dalyvauti viešajame eisme transporto priemonės valdytojo prašymu iki šio straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų nustatymo gali būti sustabdomas ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui su galimybe jį pratęsti.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į diplomatų ir istorinių automobilių savininkų pasiūlymus bei įvertinus specialistų nuomones klausymų ir posėdžio metu, siūloma tokia redakcija: „3. Pakeisti 27 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Leidimas dalyvauti viešajame eisme transporto priemonės valdytojo prašymu iki šio straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų nustatymo gali būti sustabdomas ne ilgesniam negu vienų trejų metų laikotarpiui. Šis terminas gali būti pratęstas vieniems metams.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam jungtiniam (sujungtų projektų Nr. XIIP-2176 ir Nr. XIIP-2302) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2302 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas