Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ginkluotosios pajėgos – Lietuvos kariuomenė ir karo padėties metu priskirtos kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas), specializuoti policijos daliniai Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui.“
1Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, specializuoti policijos padaliniai Viešojo saugumo tarnyba karo padėties metu ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.“
išdėstyti taip: „3. Priskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas ginkluotosioms pajėgoms, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos veiklos tęstinumas užtikrinamas tiek, kiek to reikia karo padėties metu gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti.“
3Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Policija, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, ginkluotosioms pajėgoms nepriskiriama ir toliau atlieka jai pavestus uždavinius, tačiau yra pavaldi karo komendantams.“
dalimis. 5. Papildyti 21 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai, tiesiogiai užtikrinantys vadovybės apsaugą, ginkluotosioms pajėgoms nepriskiriami ir toliau vykdo jiems pavestas vadovybės apsaugos užtikrinimo funkcijas. Įvedus karo padėtį, šie pareigūnai yra tiesiogiai pavaldūs saugomam asmeniui. Tokių pareigūnų sąrašą tvirtina Vadovybės apsaugos departamento direktorius.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė
Projekto XIIP-2175(2) lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ginkluotosios pajėgos – Lietuvos kariuomenė ir karo padėties metu priskirtos kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas), specializuoti policijos daliniai Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), koviniai Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai, taip pat bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui.“
1Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, o prireikus specializuoti policijos padaliniai Viešojo saugumo tarnyba karo padėties metu ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.“
2Papildyti 21 straipsnį 3 dalimi:
„3. Priskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas ginkluotosioms pajėgoms, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos veiklos tęstinumas užtikrinamas tiek, kiek to reikia karo padėties metu gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai, tiesiogiai užtikrinantys vadovybės apsaugą, ir toliau vykdo jiems pavestas vadovybės apsaugos užtikrinimo funkcijas ir yra tiesiogiai pavaldūs saugomam asmeniui.“
4 ir 5 dalimis. 4. Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Policija, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, ginkluotosioms pajėgoms nepriskiriama ir toliau atlieka jai pavestus uždavinius, tačiau yra pavaldi karo komendantams.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Vienas iš strateginių Lietuvos užsienio politikos ir valstybės gynimo uždavinių – stiprinti valstybės gynybinius pajėgumus, vykdyti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Pagal Šiaurės Atlanto Sutartį, Lietuva įsipareigojo palaikyti ir plėtoti savarankišką ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti. Be to, iš Konstitucijos, inter alia jos 3, 139, 141, 142 straipsnių nuostatų, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad Lietuvos Respublika turėtų gerai organizuotą kariuomenę, kuri, atsižvelgiant į galimas grėsmes valstybės saugumui, būtų pajėgi vykdyti konstitucines funkcijas, priedermę ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
situaciją, nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes bei būtinybę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas yra sustiprinti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas įvedus karo padėtį, patikslinti atitinkamų institucijų atliekamų funkcijų perskirstymą ir išspręsti valstybės vadovybės apsaugos klausimą karo padėties metu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Nacionalinio saugumo grupė ir Teisės grupė. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo (toliau – Karo padėties įstatymas) 2 straipsnį, ginkluotosios pajėgos yra Lietuvos kariuomenė ir karo padėties metu priskirtos kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, specializuoti policijos daliniai, Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui. Pagal Karo padėties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, o prireikus specializuoti policijos padaliniai karo padėties metu ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagal aptartą Karo padėties įstatymo teisinį reguliavimą, iš prie Vidaus reikalų ministerijos esančių įstaigų tik Valstybės sienos apsaugos tarnyba galėtų papildyti Lietuvos gynybinius pajėgumus šalį pasirengusiais ginti pareigūnais. Minėtas įstatymas nenumato, kad įvedus karo padėtį Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) bei Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas) galėtų būti priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Priskyrus Viešojo saugumo tarnybą ir Vadovybės apsaugos departamentą ginkluotosioms pajėgoms, Lietuvos gynybiniai pajėgumai būtų sustiprinti minėtų institucijų pareigūnais ir specialistais. Dėl šios priežasties Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma pakeisti galiojančio Karo padėties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad be Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamentas ir Viešojo saugumo tarnyba karo padėties metu ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.
Siūloma papildyti minėtą straipsnį ir nauja 3 dalimi, nustatant, kad, karo padėties metu Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Viešojo saugumo tarnybą ir Vadovybės apsaugos departamentą priskyrus ginkluotosioms pajėgoms, jų veiklos tęstinumas yra užtikrinamas tiek, kiek to reikia karo padėties metu užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Vadovybės apsaugos departamentas yra atsakingas už valstybės vadovybės apsaugos užtikrinimą, Įstatymo projektu taip pat siekiama sureguliuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų, tiesiogiai užtikrinančių vadovybės apsaugą, funkcijas ir pavaldumą įvedus karo padėtį. Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma papildyti galiojančio Karo padėties įstatymo 21 straipsnį nauja
užtikrinantys Vadovybės apsaugą, nebūtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms, toliau vykdytų jiems pavestas vadovybės apsaugos funkcijas ir įvedus karo padėtį taptų tiesiogiai pavaldūs saugomam asmeniui. Tokių pareigūnų sąrašą tvirtintų Vadovybės apsaugos departamento direktorius. Visi kiti šio departamento pareigūnai įvedus karo padėtį ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu būtų priskirti ginkluotosioms pajėgoms. Be to, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir aiškumą, Įstatymo projekte siūloma panaikinti nuorodą į specializuotus policijos padalinius, nes tokių padalinių funkcijas vykdo Viešojo saugumo tarnyba, kuri įvedus karo padėtį ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu būtų priskiriama ginkluotosioms pajėgoms.
Esminis teigiamas rezultatas, kurio laukiama priėmus įstatymą – Lietuvos valstybės gynybinių pajėgumų sustiprinimas įvedus karo padėtį ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų bei joms priskirtų institucijų tarpusavio sąveikos užtikrinimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įsigaliojus įstatymui, bus būtina patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus mobilizacijos planus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiuos įstatymų projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: ,,karo padėtis“, ,,ginkluotosios pajėgos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-09-09 Nr. XIIP-2175 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir
europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2175 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
DĖL
2014-09-17 Nr. XIIP-2175 Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, projektas ir jo lyginamasis variantas tikslintini:
a) Projekto pavadinime žodis „įstatymas“ turi būti dėstomos naujos eilutės centre;
b) projekto ir projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai „ir papildymo“;
c) projekto 2 straipsnio lyginamojo varianto tekstas nesutampa su Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo aktualios redakcijos 21 straipsnio 2 dalies tekstu;
d) projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 ir 3 dalys turi būti pernumeruojamos iš karto po naujų dalių papildymo, o pernumeruota dalis keičiama rašant naują dalies numerį.
e) projekto 2 straipsnio 2 ir 5 dalių pakeitimų esmėje išbrauktinas žodis „nauja“;
f) teisės aktą pasirašančio subjekto pareigos koreguotinos: „Respublikos Prezidentė“ keistina „Respublikos Prezidentas“. 2. Kartu su projektu Nr. XIIP-2175 teiktinos atitinkamos Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisos. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė D. Valatkevičius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PADĖTIES ĮSTATYMO NR. VIII-17212 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-09-20 Nr. XIIP-2175(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė D. Valatkevičius
nariai: Remigijus Ačas, Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, patarėjas Mantas Lapinskas. Kviestiniai asmenys: Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas, Prezidentės vyr. patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Serapinas, Prezidentės patarėjas Mindaugas Silkauskas, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas plk. Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius plk. ltn. Teisutis Jasulionis, Vadovybės apsaugos departamento Vidaus tarnybos generolas Rymantas Mockevičius, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Alvydas Kunigėlis, Valstybės saugumo departamento pareigūnė Jolita Milerienė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, projektas ir jo lyginamasis variantas tikslintini:
a) Projekto pavadinime žodis „įstatymas“ turi būti dėstomos naujos eilutės centre;
b) projekto ir projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai „ir papildymo“;
c) projekto 2 straipsnio lyginamojo varianto tekstas nesutampa su Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo aktualios redakcijos 21 straipsnio 2 dalies tekstu;
d) projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 ir 3 dalys turi būti pernumeruojamos iš karto po naujų dalių papildymo, o pernumeruota dalis keičiama rašant naują dalies numerį.
e) projekto 2 straipsnio 2 ir 5 dalių pakeitimų esmėje išbrauktinas žodis „nauja“;
f) teisės aktą pasirašančio subjekto pareigos koreguotinos:
„Respublikos Prezidentė“ keistina „Respublikos Prezidentas“. 2. Kartu su projektu Nr. XIIP-2175 teiktinos atitinkamos
nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisos. Pritarti
departamentas 2014-09-09 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2175 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2014-09-251 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo nuostatomis, ginkluotosioms pajėgoms priskiriami „ specializuoti policijos daliniai“ (2 str. 1 p.). Atkreipiamas dėmesys, kad tokių „dalinių“ Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas nenumato. Siūlome inicijuoti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 2 str. 1p. pakeitimą ir žodžius „specializuoti policijos daliniai“ pakeisit žodžiais
„ specializuota policijos įstaiga, organizuoti, organizuojanti, vykdanti ir
pagal kompetenciją valdanti specialiąsias antiteroristines ir įkaitų išlaisvinimo operacijas Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Nepritarti Netikslinga prie ginkluotųjų pajėgų karo metu priskirti specializuotos policijos įstaigos
„Aras“, nes lieka neaišku, kas karo metu vykdys „Aro“
funkcijas. 2. Valstybės Saugumo departamentas 2014-09-231 Lietuvos Respublikos Seimui Pateiktas Lietuvos Respublikos Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Valstybės saugumo departamentas (toliau VSD) siūlo prie ginkluotojų pajėgų priskirti ir Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijas. Atsižvelgiant į žinybos institucijų veiklos specifiką reikėtų tiksliau nustatyti jų institucinę vietą karo padėties metu. Žvalgybos institucijų veikla būtų organizuojama iš esmės skirtingai nei kitų civilinių institucijų. Tikėtina, kad karo metu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos profesinės karo tarnybos kariai pereitų į kariuomenės sudėtį, todėl tikslinga nustatyti ir civilių žvalgybos pareigūnų vaidmenį karo padėties metu. Karo padėties metu išaugtų poreikis sustiprinti kontržvalgybinę veiklą (prieš šnipinėjimą, ardomąją veiklą, sabotažą ir t.t.).
Žvalgybos institucijos iš esmės negalėtų veikti įprastinėmis sąlygomis ir greičiausiai veiktų lauko arba teritorinėmis sąlygomis, o tai reiškia neišvengiamai kartu su valstybės organizavimo sistema karo metu. Nepritarti Netikslinga VSD įtraukti į ginkluotųjų pajėgų sudėtį karo padėties metu, nes neaišku, kas prognozuos ir nustatys vidaus ir išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius konstitucinei santvarkai. Be to karinis Lietuvos kariuomenės patarimas – ginkluotųjų pajėgų ir VSD sąveika yra esminis kriterijus būtinam valstybės ginkluotos gynybos organizavimui ir vykdymui, bet ne VSD kaip institucijos įtraukimas į ginkluotąsias pajėgas. 3. Lietuvos kariuomenė 2014-09-301 Lietuvos kariuomenė atsižvelgdama į Jūsų prašymą įvertinti siūlymus išplėsti valstybės institucijų, kurios karo padėties metu įtraukiamos į ginkluotųjų pajėgų sudėtį, sąrašą, jį papildant Valstybės saugumo departamentu (toliau- VSD) ir Policijos rinktine “Aras“ (toliau- Aras) teikia nuomone šiuo klausimu. Visų pirma, norėtume pažymėti, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo įstatymo nuostatas, valstybės gynyba, įskaitant ir ginkluotą gynybą, yra visų valstybės institucijų ir pačios visuomenės teisė ir pareiga. Todėl, manome, kad bet kurios jėgos institucijos, taikos metu sukurti ir vystomi pajėgumai, esant poreikiui, turėtų būti panaudoti ginkluotos gynybos metu, nepaisant to ar šios institucijos įstatymais yra priskirtos ginkluotosioms pajėgoms ar ne. Vertinant institucijų priskyrimą Ginkluotosioms pajėgoms yra būtina atkreipti dėmesį, kad jau taikos metu jos turi būti rengiamos veikti įvedus karo padėtį, būtų nustatyti ir įgyvendinti būdai bei priemonės jų sąveikai užtikrinti.
Įvertinę pasiūlymus įstatymuose nustatyti, kad į ginkluotąsias pajėgas turėtų būti įtraukiamas VSD, norėtume pažymėti, kad planuojant valstybės ginkluotą gynybą žvalgybos informacijos poreikis yra vienas iš kriterijų, kurie yra būtini sėkmingam ginkluotos gynybos planavimui, organizavimui ir vykdymui. Todėl turėtų būti nustatyti tarpinstituciniai ryšiai bei procedūros, kurios užtikrintų efektyvų žvalgybos institucijų turimų pajėgumų panaudojimą, reikalingą informacijos apie išorės ir vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes pateikimą už valstybės ginkluotą gynybą atsakingiems asmenims. Vertiname, kad ginkluotosios pajėgos, karo padėties metu, taptų vienu iš pagrindinių tokios informacijos poreikius nustatančiu subjektu bei vartotoju. Todėl ginkluotųjų pajėgų ir VSD sąveika yra esminis kriterijus būtinam valstybės ginkluotos gynybos organizavimui ir vykdymui, bet ne VSD kaip institucijos įtraukimas į ginkluotąsias pajėgas. Įvertinę siūlymą dėl Aro įtraukimo į ginkluotąsias pajėgas, manome, kad šio specializuoto policijos padalinio turimi ir vystomi pajėgumai galėtų būti efektyviai panaudojami organizuojant ir vykdant valstybės ginkluotą gynybą. Šio specializuoto policijos padalinio pareigūnų vykdomos užduotys taikos metu, užduočių vykdymo metu naudojama taktika bei turimos techninės priemonės ir ginkluotė yra artima Lietuvos kariuomenės padalinių naudojamai, todėl Aro pertvarkymas į karinį vienetą, nutraukiant taikos metu vykdomų policinių funkcijų vykdymą, galėtų sustiprinti šiuo metu esamus Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Tikimės, kad pateiktas glaustas vertinimas bus naudingas rengiant išvadas pateiktiems įstatymų projektams.
Esant poreikiui, į Jūsų klausimus atsakyti galės kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Valdemaras Rupšys (tel. 2113859, el. paštas [email protected]). Atsižvelgti iš dalies
„Aras“ neįtraukti į ginkluotųjų pajėgų sudėtį
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui apjungiant jį su Projektu XIIP-1855 bei patobulintam pagal Komiteto siūlymą. Komiteto siūlymas: 1.Sujungti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį ir 2 dalį išdėstyti taip: „2. Papildyti 21 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
pajėgoms, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos veiklos tęstinumas užtikrinamas tiek, kiek to reikia karo padėties metu gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai, tiesiogiai užtikrinantys vadovybės apsaugą, ir toliau vykdo jiems pavestas vadovybės apsaugos užtikrinimo funkcijas ir yra tiesiogiai pavaldūs saugomam asmeniui.“
„papildymo“ ir visą pavadinimą išdėstyti taip:
ĮSTATYMAS“. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas