LR Energetikos ministerija Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gamtinių dujų įmonių metinės finansinės ataskaitos turi
būti patikrintos nepriklausomo audito. Auditoriai išvadas teikia Komisijai. Gamtinių dujų įmonės metinėse finansinėse ataskaitose turi pateikti informaciją apie vieno milijono litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt eurų ir didesnės vertės sandorius, sudarytus su susijusiomis įmonėmis.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LR Energetikos ministerija Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gamtinių dujų įmonių metinės finansinės ataskaitos turi
būti patikrintos nepriklausomo audito. Auditoriai išvadas teikia Komisijai. Gamtinių dujų įmonės metinėse finansinėse ataskaitose turi pateikti informaciją apie vieno milijono litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt eurų ir didesnės vertės sandorius, sudarytus su susijusiomis įmonėmis.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 15 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo Nr. XI-1537
įstatymo Nr. XI-1538 47 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973
parengti siekiant pakeisti Energetikos ministerijos reguliavimo sričiai prisikirtų įstatymų nuostatas rengiantis bendrosios Europos valiutos euro įvedimui Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 31 ir 32 straipsnius, taip pat į Nacionalinio euro įvedimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604, II skyriaus trečiąjį skirsnį bei vykdant Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr.
1173, 1.3.6 priemonę, iki euro įvedimo dienos turi būti pakeistos teisės aktų nuostatos, kuriose teikiama nuoroda į nacionalinę valiutą (litą), numatyta atsiskaitymo ar mokėjimo litais taisyklė arba tam tikros vertės ar dydžiai nurodyti litais (šie dydžiai turi būti perskaičiuoti ir nurodyti eurais). Įstatymų projektais siekiama vietoj nuorodos į nacionalinę valiutą – litą, pateikti nuorodą į bendrąją Europos Sąjungos valiutą – eurą, visas skaitmenines vertes, nurodytas litais, siekiama perskaičiuoti ir nurodyti eurais, padaryti kitus pakeitimus, būtinus dėl numatomo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje. Įstatymų projektuose numatomi pakeitimai susiję tik su euro įvedimu, kitų pakeitimų nėra siūloma. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Energetikos ministerija. Įstatymų projektus rengė Energetikos ministerijos:
Kuodė tel., 870664997, el. p. [email protected]);
tel. 8 706 64676, el. p. [email protected]; vedėjas Dainius Bražiūnas, tel. 8 706 64912, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Keičiamuose įstatymuose pateikiama nuoroda į nacionalinę valiutą – litą, skaitmeninės įstatymuose nustatytų dydžių (prievolių įvykdymo užtikrinimo, kompensacijos, materialinės atsakomybės, baudų ir kt. dydžių) vertės taip pat yra nustatytos ir išreikštos litais.
Keičiamame Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos materialinės atsakomybės dydis už branduolinę žalą, padarytą kiekvienos branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos ar branduolinio incidento metu, apribojamas suma Lietuvos Respublikos litais, kuri yra ekvivalentiška minimaliam atsakomybės dydžiui, nustatytam Vienos konvencijos V straipsnyje, o atsakomybės dydis apskaičiuojamas pagal oficialų Lietuvos Respublikos lito ir Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio kursą, paskelbtą Lietuvos banko žalos padarymo dieną. Įvedus eurą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos banko nustatomas ir skelbiamas oficialus lito kursas užsienio valiutų atžvilgiu bus neaktualus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama vietoj nuorodos į nacionalinę valiutą – litą pateikti nuorodą į bendrąją Europos Sąjungos valiutą – eurą; vietoj nuorodos į Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą oficialų lito kursą užsienio valiutų atžvilgiu (Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutų santykį) – nuorodą į Europos centrinio banko paskelbtus orientacinius euro ir užsienio valiutų santykius. Vertės litais į vertes eurais perskaičiuojamos vadovaujantis šiuo metu Europos Sąjungos tarybos nustatytu neatšaukiamu nustatytu oficialiu lito ir euro kursu (1 EUR – 3,4528 LTL) ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsniu ir suapvalinamos iki reikšmių, kurias būtų patogu taikyti.
Siekiant užtikrinti sklandų Branduolinės saugos įstatymo nuostatų taikymą pasikeitus nacionalinei valiutai, projekte siūloma pakeisti 47 straipsnį ir jame nurodytų baudų dydžius ir juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų dydžius litais perskaičiuoti į eurus. Vertės litais į vertes eurais perskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu ir Europos Sąjungos tarybos nustatytu neatšaukiamu nustatytu oficialiu lito ir euro kursu (1 EUR – 3,4528 LTL). Po perskaičiavimo į eurus apvalinta vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį, t. y. apvalinimas atliekamas asmenų, turinčių pareigą mokėti baudą, naudai. Tokia apvalinimo taisyklė leidžia nepadidinti galimų skirti piniginių baudų ribų. Šiuo metu galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytas gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 50 litų už 1 kW, šią 50 Lt sumą perskaičiavus eurais gaunama 14,4810 eurų suma, kuri suapvalinama iki 14,48 eurų (0,003 Lt mažiau, nei galiojančioje įstatymo redakcijoje). Šiuo metu galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje numatytas kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 65 litų už 1 kW, šią 65 Lt sumą perskaičiavus eurais gaunama 18,8253 eurų suma, kurią siūloma suapvalinti į mažesnę pusę iki 18 eurų (2,85 Lt mažiau, nei galiojančioje redakcijoje).
Atsižvelgiant į apvalinimo skirtumą, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numačius mažesnę gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo vertę eurais, elektros tinklų operatoriui būtų pateikiamas mažesnės vertės prievolių įvykdymo užtikrinimas. Tuo atveju, jeigu gamintojas nevykdo arba netinkamai vykdo įsipareigojimus įrengti naujus arba plėsti esamus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, elektros tinklų operatorius turėtų teisę pasinaudoti mažesnės vertės prievolių įvykdymo užtikrinimu, kuris gali būti naudojamas elektros tinklų plėtrai, reikalingai atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiams prijungti. Taip pat, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje numačius mažesnę kompensacijos vertę eurais, gamintojas turėtų mokėti mažesnę kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti sumą. Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma pakeisti 44 straipsnio 5 dalį ir joje nurodytą sumą litais perskaičiuoti į eurus. Šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gamtinių dujų įmonės metinėse finansinėse ataskaitose turi pateikti informaciją apie vieno milijono litų ir didesnės vertės sandorius, sudarytus su susijusiomis įmonėmis.
Po perskaičiavimo į eurus apvalinta vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį, t. y. apvalinimas atliekamas asmenų, turinčių pareigą mokėti baudą, naudai. Tokia apvalinimo taisyklė leidžia nepadidinti galimų skirti piniginių baudų ribų. Keičiant
apvalinama iki 289620,00. Įstatymu reguliuojamiems teisiniams santykiams apvalinimo skirtumas iš esmės įtakos neturės. Energetikos įstatymo projektu siūloma pakeisti 36 straipsnyje numatytas baudas litais į baudas eurais. Po perskaičiavimo į eurus apvalinta vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį, t. y. apvalinimas atliekamas asmenų, turinčių pareigą mokėti baudą, naudai. Tokia apvalinimo taisyklė leidžia nepadidinti galimų skirti piniginių baudų ribų. Šiuo įstatymo projektu siūloma pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus ir 36 straipsnio 2 dalies
įstatymo projektu siūloma pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą 2000 Lt baudą į 579 eurų, suapvalinus 579,24. Taip pat 36 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudą – 50000 Lt į
Lt – siūloma keisti į 289620 eurų, suapvalinus 289620,0185. Šiuo įstatymu reguliuojamiems teisiniams santykiams apvalinimo skirtumas iš esmės įtakos neturės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įgyvendinant Įstatymų projektais siūlomas nuostatas, priimti naujų, pakeisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra apibrėžiamos naujos sąvokos ir, atitinkamai, jas vardijantys terminai. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektų įgyvendinimui nebus reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13.
specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: euras, valiuta. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ
2014-09-09 Nr. XIIP-2172 Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ
2014-09-23 Nr. XIIP-2172(2) Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-09 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas