Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo NR. IX-675 5, 9, 17², 18, 38², 39¹, 46¹ IR 47 straipsnių Pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„2. Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių
darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija
apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje.“
taip: „4. Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų 300 000 eurų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų 7 250 eurų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Pinigų apskaitos principo taikymas
taikyti tik tie Lietuvos vienetai, kurie iki šio Įstatymo įsigaliojimo pajamas pripažindavo pagal pinigų apskaitos principą ir kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną jų neviršijo 100 tūkstančių litų 30
mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos neviršys 100 tūkstančių litų 30
pinigų apskaitos principą, privalo pereiti prie kaupimo apskaitos principo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį pajamos viršijo 100 tūkstančių litų 30 000 eurų. 3.
netaikomos bankrutuojančiojo statusą turintiems (įgijusiems) Lietuvos vienetams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17² straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ne mažiau kaip 80 procentų visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų patiriama Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje patirtos išlaidos, neatsižvelgiant į šio straipsnio
pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vienetai, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų 150 000 eurų bei kurie neatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, ilgalaikio turto grupėms, išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus ir kitus pastatus, gali patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdami į normatyvus, nustatytus šio Įstatymo 1 priedėlyje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš
tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38¹straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis, tai fiksuoto pelno mokesčio bazė apskaičiuojama kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų taikant fiksuotą dienos sumą ir gautą dydį dauginant iš laivybos vieneto mokestinio laikotarpio dienų skaičiaus.
Fiksuota suma:
1) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų iki 1 000 jūrų laivo NT vienetų - 3,2 Lt 0,93 euro per dieną;
2) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 1 001 jūrų laivo NT vieneto iki 10 000 jūrų laivo NT vienetų - 2,3 Lt 0,67 euro per dieną;
3) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 10 001 jūrų laivo NT vieneto iki 25 000 jūrų laivo NT vienetų - 1,5 Lt 0,43 euro per dieną;
4) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 25 000 jūrų laivo NT vienetų - 0,92 Lt 0,27 euro per dieną.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 39¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos išreiškiamos litais eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito taikant euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną.“7 straipsnis. 46¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 46¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vienetas, vykdantis investicinį projektą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu (įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki vieno milijono litų 300 000 eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma).
Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investicinio projekto vykdymui ir:
1) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“,
„įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių
priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir
2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).“
pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 1 milijono litų 300
m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2015 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-2132 lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo NR. IX-675 5, 9, 17², 18, 38², 39¹, 46¹ IR 47 straipsnių Pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„2. Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių
darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų 300 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje.“
taip: „4. Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų 300 000 eurų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų 7 250 eurų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti.“
pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Pinigų apskaitos principo taikymas
taikyti tik tie Lietuvos vienetai, kurie iki šio Įstatymo įsigaliojimo pajamas pripažindavo pagal pinigų apskaitos principą ir kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną jų neviršijo 100 tūkstančių litų 30
mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos neviršys 100 tūkstančių litų 30
pinigų apskaitos principą, privalo pereiti prie kaupimo apskaitos principo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį pajamos viršijo 100 tūkstančių litų 30 000 eurų. 3.
netaikomos bankrutuojančiojo statusą turintiems (įgijusiems) Lietuvos vienetams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17² straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ne mažiau kaip 80 procentų visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų patiriama Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje patirtos išlaidos, neatsižvelgiant į šio straipsnio
pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vienetai, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų 150 000 eurų bei kurie neatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, ilgalaikio turto grupėms, išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus ir kitus pastatus, gali patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdami į normatyvus, nustatytus šio Įstatymo 1 priedėlyje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš
tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38¹straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis, tai fiksuoto pelno mokesčio bazė apskaičiuojama kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų taikant fiksuotą dienos sumą ir gautą dydį dauginant iš laivybos vieneto mokestinio laikotarpio dienų skaičiaus.
Fiksuota suma:
1) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų iki 1 000 jūrų laivo NT vienetų – 3,2 Lt 0,93 euro per dieną;
2) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 1 001 jūrų laivo NT vieneto iki 10 000 jūrų laivo NT vienetų – 2,3 Lt 0,67 euro per dieną;
3) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 10 001 jūrų laivo NT vieneto iki 25 000 jūrų laivo NT vienetų – 1,5 Lt 0,43 euro per dieną;
4) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 25 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,92 Lt 0,27 euro per dieną.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 39¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos išreiškiamos litais eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito taikant euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną.“7 straipsnis. 46¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 46¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vienetas, vykdantis investicinį projektą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu (įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki vieno milijono litų 300 000 eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma).
Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir:
1) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“,
„įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių
priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir
2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).“
pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 1 milijono litų 300
m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2015 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo Nr. XI-111 23 straipsnio pakeitimo įstatymO projekto, LIETUVOS RESPUBLIKOS Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 9, 17², 18, 38², 39¹, 46¹IR 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, LIETUVOS RESPUBLIKOS Paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 6, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, LIETUVOS RESPUBLIKOS Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, LIETUVOS RESPUBLIKOS Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1829 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (TOLIAU – PROJEKTAI)
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų Projektų tikslai ir uždaviniai Projektai parengti, atsižvelgiant į numatomą euro įvedimą Lietuvos Respublikoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo Projektus parengė Finansų ministerijos Mokesčių departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (vedėja – Audronė Misiūnaitė, tel. 239 0291) vyr. specialistė Ingrida Večerskytė (tel. 2390 284), vyriausiasis specialistas Mindaugas Mažylis (tel. 219 9332), vyriausiasis specialistas Marius Lukminas (tel. 219 9359). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti klausimai Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose, reglamentuojančiuose pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, žemės mokesčio ir paveldėjimo pajamų mokesčio mokėjimą atitinkamos piniginės vertės yra nustatytos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta – litais.
Taip pat šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme ir Pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad Europos ekonominių interesų grupei priskiriamos pajamos ir sąnaudos išreiškiamos litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma Projektuose esančias atitinkamų dydžių vertes litais keisti vertėmis eurais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7, 31 ir 32 straipsnių bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ patvirtinto Nacionalinio euro įvedimo plano nuostatomis, o taip pat Europos teisingumo teismo jurisprudencija dėl Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97, dėl ko Projektuose piniginės vertės litais:
pinigines vertes litais perskaičiuojant į eurus siūlant verčių koregavimus vadovaujamasi principu, kad vertės koreguojamos iš esmės mokesčių mokėtojų naudai, o kartu neįtakoja žymių biudžeto netekimų.
Pagrindiniai siūlomi koregavimai, kurie gali nežymiai sumažinti mokesčių naštą ir (ar) pagerinti sąlygas verslui, yra numatyti: Pelno mokesčio įstatymo pataisose, kuriose siūloma:
proc. pelno mokesčio tarifo taikymo tikslais: 1 000 000 litų pajamų ribą siūloma keisti į 300 000 eurų ir kt.,
pelno mokestį: vietoj 1 000 000 litų pajamų per mokestinį laikotarpį sumos, kurios neviršijus įmonė atleidžiama nuo avansinių pelno mokesčio mokėjimų kitą mokestinį laikotarpį, siūloma nustatyti 300 000 eurų; Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisose, kuriose siūloma:
dydžio (NPD) ir, atitinkamai, metinio NPD apskaičiavimo formules, užtikrinant, kad įvedus eurą gyventojų pajamos dėl NPD taikymo ne sumažės (sumažėtų 4 litais per metus tiesiog perskaičiavus galiojančioje formulėje esančias vertes litais į vertes eurais), o nežymiai (6,3 lito per metus) padidės,
(pavyzdžiui, papildomą NPD, taikomą už vaikus - 200 litų, siūloma keisti į 60 eurų; NPD, taikomą neįgaliesiems – 800 litų arba 600 litų, siūloma keisti į, atitinkamai, 235 ar 175 eurus; ne iš darbdavio gautų dovanų ir laimėjimų, nepriskiriamų pajamoms natūra, dydį – 320 litų siūloma keisti 100 eurų; neapmokestinamąją pajamų sumą iš kitų gyventojų nei sutuoktiniai, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ar seneliai gautoms dovanoms – 8 000 litų, siūloma keisti į 2 500 eurų; ir kt.);
Paveldimo turto mokesčio įstatymo pataisose, kuriose siūloma didinti paveldimo turto vertės ribą, iki kurios ji apmokestinama sumažintu 5 procentų tarifu.
Pagrindiniai siūlomi koregavimai, kurie gali nežymiai sumažinti mokesčių naštą ir (ar) pagerinti sąlygas verslui, yra numatyti: Pelno mokesčio įstatymo pataisose, kuriose siūloma:
proc. pelno mokesčio tarifo taikymo tikslais: 1 000 000 litų pajamų ribą siūloma keisti į 300 000 eurų ir kt.,
pelno mokestį: vietoj 1 000 000 litų pajamų per mokestinį laikotarpį sumos, kurios neviršijus įmonė atleidžiama nuo avansinių pelno mokesčio mokėjimų kitą mokestinį laikotarpį, siūloma nustatyti 300 000 eurų; Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisose, kuriose siūloma:
dydžio (NPD) ir, atitinkamai, metinio NPD apskaičiavimo formules, užtikrinant, kad įvedus eurą gyventojų pajamos dėl NPD taikymo ne sumažės (sumažėtų 4 litais per metus tiesiog perskaičiavus galiojančioje formulėje esančias vertes litais į vertes eurais), o nežymiai (6,3 lito per metus) padidės,
(pavyzdžiui, papildomą NPD, taikomą už vaikus - 200 litų, siūloma keisti į 60 eurų; NPD, taikomą neįgaliesiems – 800 litų arba 600 litų, siūloma keisti į, atitinkamai, 235 ar 175 eurus; ne iš darbdavio gautų dovanų ir laimėjimų, nepriskiriamų pajamoms natūra, dydį – 320 litų siūloma keisti 100 eurų; neapmokestinamąją pajamų sumą iš kitų gyventojų nei sutuoktiniai, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ar seneliai gautoms dovanoms – 8 000 litų, siūloma keisti į 2 500 eurų; ir kt.);
Paveldimo turto mokesčio įstatymo pataisose, kuriose siūloma didinti paveldimo turto vertės ribą, iki kurios ji apmokestinama sumažintu 5 procentų tarifu. Kita dalis Projektuose siūlomų verčių eurais yra gautos tiesiog suapvalinus galiojančias vertes litais laikantis aritmetinio apvalinimo principų, pavyzdžiui:
pelno mokesčio laivybos įmonėms schemos, laikomos valstybės pagalba, kurios apimtis iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra suderinta su Europos Komisija, siūloma į eurą perskaičiuojant pinigines vertes litais, naudojamas fiksuoto pelno mokesčio bazės apskaičiavimui, apvalinti aritmetiškai euro cento tikslumu,
suapvalinti kompiuterio vertę, kurią gyventojas, kompiuterį pradėjęs išsipirkinėti iki 2008 m. pabaigos, gali atimti iš apmokestinamųjų pajamų, taip siekiant nekeisti panaikinus šią lengvatą įtvirtintų teisėtų lūkesčių apimties.
Pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalį vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis, todėl mokesčių mokėtojui nuo 2015 m. apskaičiuojant priklausantį mokėti mokestį, mokesčių įstatymų nuostatos, kurių reikšmės priklauso nuo 2014 m. ar ankstesniais metais galiojusių verčių litais, taikomos konvertuojant minėtas vertes į eurus, vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis. Kartu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte ir Pelno mokesčio įstatymo projekte siūloma nustatyti, jog Europos ekonominių interesų grupei priskiriamos pajamos ir sąnaudos išreiškiamos eurais taikant euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną. 5. Galimos neigiamos priimtų Projektų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo Projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimti Projektai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip Projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Esminio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektus pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nereikės. 9. Ar Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu Projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Projektų nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Pakeitus Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme neapmokestinamųjų pajamų dydžio skaičiavimo formulę preliminariu skaičiavimu nacionalinis biudžetas per metus neteks apie 5 mln. litų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.
Pelno mokesčio įstatyme iki 300
nustatant, ar įmonės pelnas gali būti apmokestinamas sumažintu 5 proc. tarifu, nežymiai išaugtų tokių įmonių skaičius, dėl ko valstybės biudžetas per metus netektų apie 0,6 mln. litų pajamų. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų Projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: euras. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
5, 9, 17²,
2014-09-09 Nr. XIIP-2132 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 3 straipsnyje pateikta eurais perskaičiuota patirtų išlaidų suma neatitinka LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo
įtvirtintos nuostatos, jog „vertės koreguojamos iš esmės mokesčių mokėtojų naudai“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 5, 9, 17²,
2014-09-22 Nr. XIIP-2132(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
FINANSŲ komitetas
5, 9, 17², 18, 38², 39¹,
komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-09
Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 3 straipsnyje pateikta eurais perskaičiuota patirtų išlaidų suma neatitinka LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintų taisyklių ir įstatymo projekto aiškinamajame rašte įtvirtintos nuostatos, jog „vertės koreguojamos iš esmės mokesčių mokėtojų naudai“. Nepritarti Kaip pažymėjo Europos Teisės departamentas, Tarybos reglamentai Nr. 974/98 ir Nr.
974/98 ir Nr. 1103/97 nedraudžia nacionaliniam teisės aktų leidėjui pasinaudoti savo suvereniomis galiomis išreiškiant piniginius dydžius, tačiau pagal Teisingumo teismo praktiką, šių sumų koregavimas laikomas suderintas su šių Reglamentų nuostatomis, jei laikomasi teisinio saugumo ir skaidrumo reikalavimų, t.y. jei teisės aktų leidėjas užtikrina, kad atitinkami teisės aktai leidžia ūkio subjektui aiškiai atskirti valstybės narės valdžios institucijų sprendimą pakoreguoti pinigines vertes nuo perskaičiavimo į eurus operacijos, kas ir yra padaryta aiškinamajame rašte, paaiškinant, kad atliekamas ne tik perskaičiavimas į eurus, bet ir koregavimas iki patogios, mokesčių mokėtojui lengvai įsimenamos, naudotis sumos. Be to, maksimalaus valstybės rinkliavos dydžio eurais apvalinimas iki patogios naudoti sumos nereiškia, kad tokia suma automatiškai ir bus taikoma, nes pagal rinkliavų įstatymo nuostatas konkretus valstybės rinkliavos dydis turi atspindėti paslaugos suteikimo išlaidas, kurias paslaugas teikianti institucija turi pagrįsti siūlydama apskaičiuoti vienokį ar kitokį rinkliavos dydį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta
pasiūlymai. Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis
nuomonė:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas